Civilinė byla Nr. e2YT-1741-761/2018        

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00150-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5;3.4.5.2 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. vasario 25 d. palikimą priėmė ji, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jeigu teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos R. Ž. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos mamos dėdė E. J. mirė 2007 m. vasario 25 d. (2007 m. vasario 26 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 9). Po E. J. mirties liko po jo motinos E. J. mirties kartu su seserimi A. J. paveldėtas turtas, t. y. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, jog 1990 m. rugsėjo 19 d. mirė pareiškėjos močiutė E. J., po kurios mirties visą jai priklausiusį turtą paveldėjo jos vaikai, t. y. dukra A. J. (pareiškėjos motina) ir sūnus E. J.. (duomenys neskelbtini) mirus A. J., jos palikimą priėmė sutuoktinis Z. J.. (duomenys neskelbtini) mirus Z. J., jo palikimą priėmė dukra R. Ž.. Pareiškėja nurodė, jog su savo tėvais A. J. ir Z. J. bei trimis broliais, t. y. A. J., mirusiu (duomenys neskelbtini) , K. J., mirusiu (duomenys neskelbtini) bei V. J., mirusiu (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyveno močiutės E. J. namuose, adresu Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k. Ten liko gyventi ir po močiutės bei savo tėvų mirties. Pareiškėjos mamos brolis E. J. šeimos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, artimiausia E. J. paveldėtoja yra penktos eilės įpėdinė dukterėčia R. Ž..

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje pateikta Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. pažyma patvirtina, jog 2007 m. vasario 25 d. mirus E. J., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k., Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiojo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla dėl mirusiojo turto notarų biure nėra užvesta. Be to, mirusiojo palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnė Stefa Kažukauskienė 2018 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. D5-3 nurodė, jog po E. J. mirties palikimą priėmė ir jį valdo R. Ž..

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėja R. Ž. po E. J. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad R. Ž. po dėdės E. J. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po E. J. mirties jo dukterėčia R. Ž. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėja R. Ž. priėmė po palikėjo E. J. mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. J. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) , po dėdės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. J. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas                                                                                                             Osvaldas Briedis