(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2631-853/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams R. S. ir I. S., tretiesiems asmenims P. J. ir V. P. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas  priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei: 6 014,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 67,56 Eur palūkanų, 5% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-06-15 užpylimo vandeniu metu buvo sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpos. Įvykio metu butas Nr. 32 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė nurodė, jog buto Nr. 32 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o dėl butui Nr. 32 padarytos žalos atsakingi buto Nr. 35 savininkai. Ieškinyje nurodoma, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67, buvo išmokėtos trys draudimo išmokos, kurių bendra suma – 6 417,22 Eur. Ieškovė nurodė, kad pretenzija kreipėsi į atsakovę R. S., tačiau atsakovė atlygino tik 379,99 Eur žalos, todėl ieškovė prašė teismo priteisti 6 014,62 Eur turtinės žalos.

2.       Atsakovai R. S. ir I. A. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia, jog vandens nutekėjimas atsakovų bute galėjo trukti ilgą laiką ir patvirtina, kad vandens nutekėti galėjo tik minimalus kiekis. Atsakovai nurodė, kad 2016-07-25 ieškovė atsakovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2016-06-15 įvykio padarytai žalai atlyginti P. J. išmokėjo 379,99 Eur draudimo išmoką, o 2016-08-05 379,99 Eur sumą atsakovė pervedė ieškovei. Atsakovė nesutinka atlyginti 6 037,23 Eur sumą, kadangi ieškovė dėl šios sumos visiškai nebendradarbiavo su atsakove, neteikė jokių paaiškinimų, susijusių su ieškovės nustatytu žalos dydžiu ir išmokėta draudimo išmoka, neatsakė į atsakovės pateiktus oficialius prašymus ir paaiškinimus, ir apskritai žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo procese su atsakove nebendradarbiavo. Atsakovė nurodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta netinkamam subjektui, t. y. ne P. J., todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomos sumos, taip pat ieškovės išmokėta draudimo išmoka nėra susijusi su realia žala, kuri buvo padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini) dėl 2016-06-15 atsakovės bute įvykusios avarijos. Atsakovė pažymėjo, kad tiek 293,88 Eur draudimo išmoka, tiek 5 743,35 Eur draudimo išmoka yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 236,24 Eur skolos, 798,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vertinant ieškovės įrodymus pastebėta, jog kai kurie įrodymai vienas su kitu nedera ir yra tarpusavyje prieštaraujantys. Teismas taip pat vertino, kad nuotraukose matomas nuostolių dydis niekaip nepatvirtina nuostolių dydžio, numatyto 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sąmatoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad išmoka už vonios pompos EA390 ir jos keitimo darbus išmokėta nepagrįstai, kadangi defektiniame akte Nr. 94 nėra nustatyta vandens pompos gedimo priežastis. Teismas, vadovaudamasis Būsto draudimo taisyklėmis (Taisyklės) ir byloje pateiktais duomenimis nurodė, kad draudimo išmoka už planšetinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200 draudėjui negalėjo būti išmokėta, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planšetinio kompiuterio įsigijimą ir atsakovai šios sumos neturi atlyginti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovų atlyginti nuostolius už telefoną Samsung Galaxy Ace GT-S5830i, teismui pateikė tik nuotraukas, o nesant defektiniame akte nurodytos telefono gedimo priežasties, teismas negali daryti išvados, jog telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės. Ginčijamame sprendime taip pat pažymima, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų virtuvinės spintelės, lamos kailio bei sieninės spintos plokštės kainą. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomos sumos, nes draudimo išmoka buvo išmokėta netinkamam subjektui, t. y. ne P. J.. Teismas nustatė, kad užlietas butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso P. J. ir V. P., tačiau butui yra taikoma hipoteka, o pagal CK 4.196 str. 2 d., jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamos tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Teismas sprendė, jog draudimo išmokos sumokėjimas hipotekos kreditoriui yra teisėtas ir neprieštarauja jokioms įstatymo normoms.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas, nes į ją įtraukti darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais sprendė, kad iš nuotraukų matomi grindų defektai atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iš atsakovų. Taip pat teismas nurodė, kad į lokalinę sąmatą nepagrįstai įtrauktos išlaidos sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, todėl 1 018,89 Eur suma už nurodytus papildomus darbus į lokalinę sąmatą įtraukta nepagrįstai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 16,38 Eur kompensacinių palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės institutą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas ir lokalinė sąmata yra ne prieštaraujantys vienas kitam įrodymai, o papildantys vienas kitą. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmoką, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir sprendė, kad yra reikalinga suremontuoti daugiau nei yra sugadinta.

6.2.       Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens – V. P. parodymų, tačiau atsakovų kviestos liudytojos parodymus vertino kaip pakankamus spręsti, jog ieškovė nepagrįstai apskaičiavimo žalos dydį.

6.3.       Nesutiktina su teismo pozicija, kad ieškovė nepagrįstai į lokalinę sąmatą įtraukė netiesiogines išlaidas, t. y. pridėtinės vertės mokestį, socialinio draudimo išmokas ir kt.

6.4.       Priimdamas sprendimą teismas netinkamai taikė draudimo sutarties nuostatas. Kadangi telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i buvo pripažintas neremontuotinu, ieškovė negalėjo reikalauti remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė įvertino telefono rinkos kainą ir atlygino jo vertę.

6.5.       Ieškovė žalos dydį grindė ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir V. P. parodymais, kurių teismas visiškai nevertino. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, vienus įrodymus vertindamas, o kitus ignoruodamas.

7.       Atsakovai R. S. ir I. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos aiškiai ir argumentuotai nurodė, kodėl lokalinė sąmata prieštarauja turto sugadinimo, sunaikinimo aktui.

7.2.       Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime dėl V. P. parodymų nepasisakė dar nereiškia, jog teismas V. P. parodymais nesivadovavo vertindamas įrodymų visetą ir priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje.

7.3.       Apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. Ieškovė nenurodė esminių pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nenurodė kokias konkrečiai įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas pažeidė.

7.4.       Visiškas nuostolių atlyginimo principas kartu reiškia ir tai, kad žalą kiekvienu konkrečiu atveju būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo.

7.5.       Teismas aiškiai motyvavo, kodėl byloje esantys įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui priteisti, argumentuotai pasisakė visais žalos vertinimo aspektais, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas neteisingai taikė žalos institutą reglamentuojančias teisės normas.

7.6.       Nukentėjusieji asmenys dar nepatyrė faktinių išlaidų ir nebūtinai jas patirs, o lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra apskaičiuoti įtraukiant netiesiogines išlaidas, t. y. papildomus darbus, papildomas medžiagas, papildomus mokesčius ir pan. Netiesioginės išlaidos, nurodytos lokalinėje sąmatoje, yra tik teoriškai galimos, tačiau nebūtinai būsimos ar būtinos.

7.7.       Ieškovei nepateikus defektinio akto, teismas neturėjo jokios galimybės nustatyti, ar telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i sugedo dėl atsakovų veiksmų, ar dėl kitų veiksmų, kuriuos atliko telefono naudotojai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

9.       Byloje nustatyta, kad 2016-06-15 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užpylimas įvyko buto Nr. 35 vonios patalpoje trūkus elektrinio vandens pašildytojo pajungimo žarnelei. Įvykio metu butas Nr. 32 buvo apdraustas apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl butui Nr. 32 padarytos žalos atsakingi buto Nr. 35 savininkai. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką apeliantė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67, buvo išmokėtos trys draudimo išmokos, kurių bendra suma – 6 417,22 Eur, atsakovė R. S. atlygino tik 379,99 Eur žalos, todėl apeliantė prašė teismo priteisti 6 014,62 Eur turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. apeliantės ADB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 236,24 Eur skolos, 798,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl žalos, padarytos turtui, dydžio įvertinimo

10.       Apeliaciniu skundu apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos, padarytos butui Nr. 32, dydžiu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime nurodė, kad kai kurie apeliantės įrodymai nedera vienas su kitu ir yra tarpusavyje prieštaraujantys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė dėl draudiminio įvykio išmokėjo iš viso 6 417,22 Eur draudimo išmoką, iš kurios: 1) 5 743,35 Eur buvo sumokėti pagal lokalinę sąmatą (5 738,81 Eur – pagal lokalinę sąmatą; 293,48 Eur – už vandens pompą; 17 Eur – pagal vonios defektinį aktą; 305,94 Eur atimti iš lokalinės sąmatos 30 pozicijos, kadangi šios išlaidos nebus patirtos, jeigu sąmatą sudariusi įmonė neatliks remonto darbų; 2) 293,88 Eur išmoka pagal papildomos apžiūros 2016-11-11 aktą (80 Eur už lamos kailį, 170 Eur už virtuvinę spintelę; 43,88 Eur už sieninės spintos plokštę); 3) 379,99 Eur išmoka (289,99 Eur už planšetės Samsung Tab 3 10.1 analogą; 80 Eur už Samsung Galaxy Ace ir 10 Eur už įrenginių defektavimą). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad apeliantės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas, nes į ją įtraukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Apeliantė nesutiko su teismo pozicija, kad lokalinė sąmata ir turto sugadinimo, sunaikinimo aktas prieštarauja vienas kitam. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte yra nurodomas tik sugadinto turto mastas ir šio akto pagrindu yra sudaroma lokalinė sąmata, kurioje yra apskaičiuojamas reikalingas remontuoti plotas. Apeliantė teigia, jog ginčo atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir buvo padaryta išvada, kad reikalinga remontuoti daugiau, nei yra sugadinta.

11.       CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija, kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo asmuo, turi padengti apeliantės, ryšium su draudimo sutarties vykdymų turėtas išlaidas.

12.       CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibūdina kaip sutartį, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

13.       CK 6.997 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Taigi, tarp draudėjo P. J. ir apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kurią apeliantė buvo įsipareigojusi atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles.

14.       CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo išmokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo šalių santykius, kuriomis remia savo reikalavimus apeliantas, bet pagal CK normas, reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę. Apeliantė draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu (draudėju) būdama atlygintinės sutarties šalis, verslininkė, kurios verslo esmę sudaro tai, kad ji už tam tikrą mokestį – draudimo įmoką garantuoja kitos šalies turto ar kitokio intereso apsaugą ir veikia savo rizika, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis. Todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jos didesnio atidumo ir rūpestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmokas. Pastebėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis.

15.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo yra nurodęs jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

16.       CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

17.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės institutą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

18.       Ginčo atveju buto Nr. 32 užliejimo vandeniu metu padaryta žala buvo nustatinėjama 2016-07-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2016-10-24 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2016-11-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu; draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal 2017-01-16 lokalinę sąmatą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliantė, skaičiuodama draudimo išmoką, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad yra reikalinga suremontuoti daugiau, nei yra sugadinta. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas butui Nr. 32 užliejimu padarytą žalą, vadovavosi 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir lokalinės sąmatos 7-9 pozicijos numatytą žalos atlyginimo dydį mažino iki atitinkamai 14,91 Eur, 20,36 Eur bei 7,59 Eur. Teismas taip pat mažino ir lokalinės sąmatos 10-11 pozicijose numatytą žalos dydį iki atitinkamai 60,99 Eur, 54,37 Eur, o lokalinės sąmatos 12-13 pozicijose numatytą žalos atlyginimą dėl lubų gruntavimo bei dažymo mažino iki atitinkamai 1,61 Eur ir 15,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas šias žalos atlyginimo išlaidas mažino iki faktiškai patirtų išlaidų, t. y. sprendė, kad nuostoliai turi būti atlyginti tik už faktiškai vandens pažeistą plotą.

19.       Kaip matyti iš į bylą pateikto pažymėto buto plano, buto užliejimo vandeniu metu buvo pažeistos grindys, 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad bendras buto grindų plotas – 46,77 m2, nurodyta, kad parketlentės deformuotos, pakitusi jų spalva, parketlentės subraižytos nuo durų, nurodytas sugadinimo plotas – 10 m2. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad reikia išardyti 46,77 m2 parketlenčių, taip pat įrengti 46,77 m2 parketlenčių, darbų kaina (lokalinės sąmatos 3-4 pozicijos) – 1 810,48 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis nuotraukomis negalima nustatyti, jog grindys būtų deformavusios dėl drėgmės, nematyti grindų spalvos pakitimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.

20.       Minėta, jog CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra tam jog su žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų buto nuotraukų matyti, kad dėl drėgmės išbrinko grindų danga (parketlentės), susidarė nelygus grindų paviršius, dėl ko darinėjant duris galėjo susibraižyti grindys Nelygi grindų danga taip pat matoma ir iš nuotraukų, kuriose aiškiai matomi skirtingo aukščio tarpai tarp grindų ir grindjuosčių. Iš nuotraukų taip pat matoma ir vietomis nuo drėgmės pakitusi grindų spalva, ties sujungimais patamsėjusios parketlentės. Nagrinėjamu atveju skaičiuojant dėl drėgmės kilusią žalą grindims buvo atsižvelgta į tai, kad parketlentės sulietame bute yra sujungtos į vieną plokštumą ir lokalinėje sąmatoje paskaičiuota, kad turi būti keičiamas visas grindų plotas (46,77m2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grindų sugadinimai, matomi nuotraukose, yra atsiradę dėl drėgmės, todėl apeliantė pagrįstai išmokėjo kompensaciją už sugadintas grindis ir apeliantė reikalavimas atsakovams šioje ieškinio dalyje yra pagrįstas.

21.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat nurodė, kad turi būti mažintinos išmokos už tapetais dengtas buto sienas, kadangi buvo aplieta 11,3 m2 (25,83%) tapetais dengtų  buto sienų, t. y. teismas mažino nuostolių dydį, numatytą lokalinės sąmatos 7-10 punktuose. Iš šių lokalinės sąmatos pozicijų matyti, kad apeliantė atlygino nuostolius už tapetų nuplėšimą, sienų glaistymą, gruntavimą, tapetų klijavimą. Pirmosios instancijos teismas mažino ir lokalinės sąmatos 11 pozicijoje nurodytas išlaidas už sienų dažymą bei lokalinės sąmatos 12-13 pozicijos nurodytas išlaidas už lubų paviršių pagrindo gruntavimą bei dažymą. Kaip ir buto grindims padarytų nuostolių paskaičiavimo atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žalos galima reikalauti tik už faktiškai pažeistus plotus.  Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo ataskaita, neatkreipė dėmesio, kad minėtoje ataskaitoje yra nurodytas tik turto sunaikinimo, sugadinimo pobūdis ir laipsnis, neapskaičiuojant padarytos žalos atlyginimo darbų. CK 6.251 str. numatytas visiškas žalos atlyginimo principas reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad užliejus dalį žemiau esančio buto sienos, siekiant ją atstatyti į buvusią padėtį yra reikalinga perdažyti ar tapetais išklijuoti ją visą, o ne tik sulietą jos dalį, kadangi tik tokiu būdu yra apginamos žalą patyrusio asmens teisės, kadangi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Toks deliktinės atsakomybės tikslas yra nurodomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018). Kaip minėta, iš byloje esančio sužymėto buto plano matyti, kad 2016-06-15 buvo užlietos visos buto Nr. 32 grindys (išskyrus vonios bei balkono grindis), taip pat buvo pažeistos penkios buto sienos (patalpos 32-3, 32-1, 32-6, 32-5, 32-4), pažeistos keturių patalpų lubos (32-1, 32-3, 32-4, 32-5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 str. įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principą ir nepagrįstai mažino žalos dydį (lokalinės sąmatos 7-13 punktuose). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad lokalinės sąmatos 2-6 pozicijos (baldų iš skydų išardymas, parketlenčių grindų išardymas, grindų dangų įrengimas, medinių grindjuosčių permontavimas, grindjuosčių dažymas) laikytinos nepagrįstomis. Atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus matyti, kad minėti darbai, siekiant užlietą butą atstatyti į buvusią padėtį, yra būtini ir reikalingi, todėl spręstina, jog apeliantė pagrįstai lokalinėje sąmatoje atliko šių darbų kainos paskaičiavimus ir įtraukė juos į žalos atlyginimą. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos tiesioginės 5 738,81 Eur išlaidos yra pagrįstos ir apeliantė pagrįstai reikalauja šių išlaidų atlyginimo iš atsakovų.

22.       Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė negalėjo į lokalinę sąmatą įtraukti netiesiogines išlaidas, t. y. pridėtinės vertės mokestį, socialinio draudimo išmokas ir pan. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-12/2009 nurodė, jog draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.). Taigi darytina išvada, kad 743,28 Eur netiesioginės išlaidos į lokalinę sąmatą buvo įtrauktos pagrįstai.

Dėl žalos bute buvusiam turtui

23.       Byloje nustatyta, jog nukentėjusiems apeliantė draudimo išmokas išmokėjo 3 pavedimais: 293,88 Eur pavedimu, iš kurių išmokėta 80 Eur už lamos kailį, 170 Eur už virtuvinę spintelę bei 43,88 Eur už sieninės spintos plokštę; 379,99 Eur, iš kurių 289,99 Eur išmokėta už planšetę Samsung Galaxy Tab 3, 80 Eur už mobilųjį telefoną Samsung Galaxy Ace bei 10 Eur už įrenginių defektavimą pagal čekį; 5 743,35, iš kurių 5 738,81 Eur išmokėtas pagal lokalinę sąmatą, 293,48 Eur išmokėti už vonios pompą, 17 Eur už vonios defektinį aktą (iš sąmatos išminusuota 30 pozicija (305,94 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad telefonas Samsung Galaxy Ace buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės. Teismas taip pat sprendė, jog draudimo išmoka negalėjo būti išmokėta draudėjui ir už planšetinį kompiuterį Samsung Galaxy Tab 3, kadangi nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planšetinio kompiuterio įsigijimą ir atsakovai šios sumos neprivalo atlyginti. Iš byloje pateikto būsto draudimo liudijimo matyti, kad turtas draudėjų bute buvo apdraustas maksimaliu namų turto draudimo variantu, kuriam buvo taikoma ir iki 600 Eur apsauga mobiliesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams bei nešiojamiems kompiuteriams. Byloje yra pateiktas defektinis aktas, iš kurio matyti, kad planšetė Samsung Galaxy Tab 3 buvo pažeista vandens ir įrenginys neremontuojamas. Byloje taip pat pateiktos planšetės Samsung Galaxy Tab 3 bei telefono kainos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek planšetės, tiek telefono atveju yra pateiktos naujų įrenginių kainos, kurios ir buvo atlygintos apeliantės, tačiau Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2016-01-26 redakcija, galiojanti nuo 2016-02-01) 3 priede yra numatyti metiniai namų turto nusidėvėjimo dydžiai. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas turtas (mobilusis telefonas bei planšetinis kompiuteris) priklausė draudėjams, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų minėtų įrenginių įsigijimą, taip pat byloje nėra aišku, ar įrenginiai jų sugadinimo metu buvo nauji, ar jiems turėjo būti skaičiuojamas Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 3 priede nurodytas nusidėvėjimas. Kaip minėta, CK 6.249 str. 1 d. be kita ko nurodyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų žalos dydžiui minėtiems įrenginiams nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apeliantės reikalavimą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas apeliantės reikalavimas dėl 293,88 Eur priteisimo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų lamos kailio vertę, taip pat kailio sugadinimo priežastis. Apeliantė nenurodė kokiu būdu buvo nustatyta virtuvinės spintelės vertė, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sieninės spintos plokštės piniginę vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti daiktų vertės, todėl apeliantės 293,88 Eur reikalavimas yra laikytinas nepagrįstu.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl sugadintos vandens pompos. Byloje pateiktas defektinis aktas Nr. 94, kuriame nurodyta, kad sugedusi pompa EA390 ir valdymo modulis, tačiau defektiniame akte nenurodyta pompos sugadinimo priežastis. Byloje taip pat pateiktas išrašas dėl vandens pompos pirkimo, tačiau jame nėra nurodyta vandens pompos kaina. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog vandens pompa buvo sugadinta dėl buto Nr. 32 užliejimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 293,48 Eur atlyginimo už vandens pompą yra atmetamas.

26.       Atsižvelgus į išdėstytą, atmestini apeliantės reikalavimai dėl 379,99 Eur ir 289,99 Eur išmokėjimo, iš dalies tenkintinas apeliantės reikalavimas dėl 5 743,35 Eur išmokėjimo, atmetant 293,48 Eur reikalavimą už vandens pompą, t. y. tenkintinas reikalavimas dėl 5 449,87 Eur nuostolių atlyginimo (5 743,35-293,48=5 449,87). Kadangi atsakovai apeliantei jau yra sumokėję 379,99 Eur pagal apeliantės pretenziją, iš atsakovų apeliantei priteistina 5 069,88 Eur.

27.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo, taip pat keistinas ir priteisiamų palūkanų dydis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kompensacinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. (kai atsakovams buvo pateiktas raštas dėl 6 037,23 Eur sumos priteisimo) iki 2017 m. gegužės 10 d. (kreipimosi į teismą dienos), t. y. už 98 kalendorines dienas. Iš atsakovų apeliantei priteisiama 67,56 Eur kompensacinių palūkanų (tiek, kiek prašoma ieškinyje).

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau, kaip minėta, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumo ir remonto reikalingumo. Atsižvelgus į byloje išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 168,53 Eur išlaidų (137 Eur žyminis mokestis, 911,16 Eur atstovavimo išlaidos, 120,37 Eur atstovės kelionės išlaidos). Nagrinėjamu atveju tenkinus 83,35% apeliantės reikalavimų, proporcingai apeliantei iš atsakovų priteistina 973,97 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 050 Eur atstovavimo išlaidos, atsiliepimo parengimas, konsultacijos bei 250 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Kadangi, kaip minėta, buvo tenkinta 83,35% apeliantės reikalavimų, iš apeliantės atsakovams priteisiama 216,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų apeliantės naudai priteistina 757,52 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 346,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (109 Eur žyminio mokesčio ir 237,73 Eur atstovavimo išlaidų), o atsakovai patyrė 150 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieškinį tenkinant iš dalies, teismas vertina, kad yra tenkinta 79,11% apeliacinio skundo reikalavimų: apeliantei iš atsakovų priteistina 274 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovams iš apeliantės priteistina 31,34 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų apeliantės naudai priteistina 242,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį solidariems atsakovams R. S. ir I. S. tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 5 069,88 Eur (penkis tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 88 centus) žalos atlyginimo, 67,56 (šešiasdešimt septynis eurus 56 centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (5 137,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 757,52 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti solidariai iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 156,73 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Rasa Bartašienė

        Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė