Civilinė byla Nr. e2T-61-516/2025

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00055-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.5; 3.6.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

2025 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Game Insight“ prašymą dėl Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo byloje Nr. A40-34994/23 pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Game Insight“.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Game Insight“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Nr. A40-34994/23, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Game Insight“ priteista 1 920 000 Eur skola Rusijos rubliais (toliau – rubliai) pagal Rusijos Federacijos Centrinio banko kursą ir 200 000 rublių išlaidų valstybinės rinkliavos apmokėjimui.

2.       Nurodė, kad RAB „Game Insight“ ir UAB „Game Insight“ 2019 m. balandžio 29 d. sudarė sutartį dėl programinės įrangos adaptacijos ir modifikacijos. Prašomu pripažinti Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjai buvo priteista skola ir išlaidos valstybinės rinkliavos apmokėjimui. Sprendimas įsigaliojo 2023 m. spalio 19 d. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) UAB „Game Insight“ buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą Maskvos miesto Arbitražo teisme, jame dalyvavo ir savo procesines teises realizavo. Sprendimo vykdymas UAB „Game Insight“ atžvilgiu Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo pradėtas, skola nėra sumokėta. Tai patvirtina Rusijos Federalinės antstolių tarnybos pažyma.

3.       Nurodė, kad Maskvos miesto Arbitražo teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (rezoliucinė sprendimo dalis paskelbta 2022 m. spalio 20 d.) RAB „Game Insight“ pripažinta nemokia, o nuo 2024 m. gruodžio 17 d. RAB „Game Insight“ konkurso vadybininke paskelbta T. J. A.. Remiantis Rusijos Federaliniu įstatymu „Apie nemokumą (bankrutavimą)“, konkurso vadybininkas vykdo skolininko vadovo ir kitų skolininko valdybos organų pareigas.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Game Insight“ pateikė atsiliepimą, prašydama netenkinti pareiškėjos RAB „Game Insight“ prašymo dėl Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo byloje Nr. A40-34994/23 pripažinimo Lietuvos Respublikoje, priteisti advokato pagalbos išlaidas.

5.       Nurodė, kad Lietuvos Respublikai denonsavus su Rusijos Federacija sudarytą dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos, realiai nebeliko dvišalės ar daugiašalės teisinės bazės, kuri reglamentuotų abiejų valstybių teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio nuostatomis, užsienio valstybės teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas, jeigu egzistuoja bent viena šiame straipsnyje nustatyta nepripažinimo aplinkybė. Šiuo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jo pripažinimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką.

6.       Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija vykdo neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą. Atsakant į šią agresiją, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, įskaitant Lietuvos Respubliką, taiko griežtas tarptautines finansines ir ekonomines sankcijas Rusijos subjektams. Šios priemonės yra pagrįstos pamatiniais Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės principais.

7.       Sprendimu priteista labai didelė – 1 920 000 Eur pinigų suma. Prašymo patenkinimas sudarytų sąlygas finansinėms įplaukoms Rusijos subjektams, o vien jau tokio pobūdžio prašymo priėmimas prieštarauja nacionaliniu lygmeniu deklaruojamoms vertybėms. Piniginių lėšų priteisimas Rusijos Federacijos subjektui sukurtų riziką apeiti galiojančius sankcijų režimus.

Prašymas netenkinamas

8.       CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas).

9.       Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jei nėra tarptautinės sutarties, teismas prašymus dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėja taikydamas CPK 809–8121 straipsnių nuostatas.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, jog užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio  4 dalis).  Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente ir kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 14 punktas).

11.       Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ buvo denonsuota Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 ir neteko galios nuo 2025 m. sausio 21 d., pareiškėjos RAB „Game Insight“ prašymas nagrinėjamas pagal CPK 809–8121 straipsnių nuostatas. Nors teismas, kaip minėta, sprendžiantis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti jį, nerevizuoja šio sprendimo turinio, užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra nėra tik formali. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti, ar neegzistuoja CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą pagrindai.

12.       CPK 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

13.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Nr. A40-34994/23 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašomo pripažinti teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir sprendimo vertimą į lietuvių kalbą, įrodymus, kad prašomas pripažinti sprendimas yra įsiteisėjęs – ant sprendimo ir vykdomojo lapo yra uždėtas teismo antspaudas, patvirtinantis, kad Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr. A40-34994/23 įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d. Iš pateikto sprendimo turinio nustatyta, kad suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB „Game Insight“ interesams teismo procese atstovavo J. A., veikusi pagal 2023 m. gegužės 4 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės D. J., suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą Maskvos miesto Arbitražo teisme, teikė atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte įtvirtintų pagrindų, sudarančių pagrindą atsisakyti pripažinti Maskvos miesto Arbitražo teismo sprendimą.

14.       Pažymėtina, kad Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimu byloje Nr. A40-34994/23 buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo pagal RAB „Game Insight“ ir UAB „Game Insight“ 2019 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. 290410-UG dėl programinės įrangos adaptacijos ir modifikacijos. Šis klausimas nėra priskiriamas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (teismų) kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai, 789 straipsnis), taip pat nenustatyta, kad tokio ginčo sprendimas būtų priskirtas trečiosios valstybės teismo kompetencijai. Taigi nenustatyta CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte įtvirtintų pagrindų, dėl kurių turėtų būti atsisakyta pripažinti Maskvos miesto Arbitražo teismo sprendimą.

15.       Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau būtų inicijuota byla, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

16.       CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Iš esmės remdamasi šiuo teisiniu pagrindu, UAB „Game Insight“ prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo byloje Nr. A40-34994/23 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

17.       Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai galima tik išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 18 punktas). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 30 punktas).

18.        Kasacinis teismas išaiškino, kad visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuvos Respublika, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o juose įtvirtinti pagrindiniai principai yra viešosios tvarkos turinio elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022). 

19.       Dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą Rusijos Federacijai Europos Sąjungos lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, įtvirtina, kokiems Rusijos subjektams ir kokio pobūdžio ribojamosios priemonės (sankcijos) taikomos. Reglamentas Nr. 833/2014 privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse (14 straipsnio 2 pastraipa), todėl valstybės institucijos, įskaitant teismus, turi vykdyti iš jo kylančias pareigas.

20.       2018 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Taryba parengė Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires. Šiose gairėse nurodyta, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi ribojamųjų priemonių. Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotas subjektas negali nei naudotis jo kontroliuojama bendrove kaip priemone draudimui apeiti, įskaitant tuos atvejus, kai ta bendrovė nėra įregistruota Europos Sąjungoje, nei duoti nurodymų šiuo tikslu (54 punktas). Taigi iš esmės gairėse nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, bet ir tiems asmenims, kurie yra kontroliuojami šių subjektų ar jiems priklauso nuosavybės teise.

21.       Pasisakydamas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, kai šiai valstybei yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Europos Sąjungos lygmeniu valstybei taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos) patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo apimtį ir gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Dėl šios priežasties, kilus ginčui dėl pareiškėjo padėties sankcijų režimo kontekste, teismas turi aiškintis, kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jo pelnas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 25, 33, 34 punktai; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 34 punktas).

22.       Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, 2025 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigojo Rusijos Federacijos juridinį asmenį – pareiškėją RAB „Game Insight“ – pateikti duomenis, ar ji ir jos naudos gavėjai nėra įtraukti į sankcijų sąrašus, nurodyti, kokia yra pareiškėjos nuosavybės forma, kas yra jos akcininkai ir naudos gavėjai, kaip paskirstomas pelnas ir kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, o nustatęs, kad pareiškėja yra bankrutuojantis juridinis asmuo – 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įpareigojo RAB „Game Insight“ pateikti papildomus duomenis (informaciją) apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie Maskvos miesto arbitražo teismo nemokumo byloje Nr. A40-167435/22-174-370 yra pripažinti RAB „Game Insight“ kreditoriais, su kuriais bendrovė galėtų atsiskaityti piniginėmis lėšomis, gautomis iš Lietuvos Respublikos įmonės, taip pat pateikti duomenis, ar RAB „Game Insight“ kreditoriams, kaip galimiems naudos gavėjams, nėra taikomos sankcijos.

23.       Iš pareiškėjos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja yra ribotos atsakomybės Rusijos Federacijos bendrovė. Remiantis pateiktu valstybinio juridinių asmenų registro išrašu, pareiškėjos vienintelė akcininkė – UAB „Game Insight Group“ (registruota Lietuvoje), kurios vienintelė akcininke yra Game Insight Holdings Limited (registruota Kipre). Game Insight Holdings Limited akcininkais yra Atlantic Adventure LTD (registruota Britų Mergelių salose), Hazelbury Investments Limited (registruota Bahamuose), Atsany Limited (registruota Britų Mergelių salose), G. F. (Rusijos Federacijos pilietis) ir S. A. (Rusijos Federacijos pilietis). Galutiniai RAB „Game Insight“ naudos gavėjai – Rusijos Federacijos piliečiai M. I. V., V. M. G. ir F. G. M.. Pareiškėja pateikė duomenis, kad nei RAB „Game Insight“, nei jos akcininkai ir (ar) galutiniai naudos gavėjai nėra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, taip pat paaiškino, kad nuo bankroto bylos iškėlimo RAB „Game Insight“ bendrovės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, teisė priimti sprendimus ir disponuoti lėšomis priklauso nemokumo administratorei T. J. A., kuri nėra įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.

24.       Pareiškėja pateikė duomenis (kreditorių sąrašą), kad po nemokumo bylos iškėlimo, į kreditorių reikalavimų registrą įtraukta 73 569 062,13 rublių skola 268 asmenims, kurie yra buvę bendrovės darbuotojai, be to, teismų sprendimais RAB „Game Insight“ bankroto byloje kreditoriais pripažinti šie juridiniai asmenys: RAB „Juridičeskaja kompanija Š. P.“ (2 641 360,42 rublių skola), RAB „FinInvest“, perėmusi skolą iš Federalinės mokesčių tarnybos Didesnių mokesčių mokėtojų tarpregioninės inspekcijos Nr. 7 pagal Maskvos miesto Arbitražo teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį byloje Nr. A40-167435/2022 (1 150 rublių skola), ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kampanija Transtelekom“ (84 000 rublių skola). Taip pat pateikė duomenis, kad nė vienas iš pareiškėjos kreditorių nėra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

25.       Teisinės pagalbos teikimas Rusijos Federacijos subjektams kasacinio teismo praktikoje siejamas su būtinybe užtikrinti konkretiems subjektams taikomų sankcijų realumą, be kita ko, akcentuojant, kad konkrečių priemonių parinkimas yra susijęs su faktinės ir galinčios kisti situacijos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023, 48 punktas). Sprendžiant dėl valstybių, kurioms yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), teismų priimtų sprendimų pripažinimo, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama teismų pareiga imtis reikiamų priemonių, kad sankcijų nebūtų išvengta prisidengiant kontroliuojamais subjektais, kurie formaliai nėra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 33 punktas).

26.       Apeliacinio teismo vertinimu, kadangi Rusijos Federacijai taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kaip minėta, patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo apimtį, jos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu tiek, kiek tai būtina šioms sankcijoms realiai įgyvendinti.

27.       Visų pirma, kaip patvirtina bylos duomenys, tiek pareiškėja, tiek jos naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos mokesčių mokėtojai. Tarp bylos šalių buvo sprendžiamas privatus komercinis (civilinis) teisinis ginčas dėl skolos pagal sutartį priteisimo. Kadangi tarptautinė dvišalė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kaip minėta, dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą buvo denonsuota ir neteko galios nuo 2025 m. sausio 21 d., šalies agresorės priimto teismo sprendimo, kuriuo iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens priteistos lėšos Rusijos Federacijos juridiniam asmeniui, kurio galutiniai naudos gavėjai – Rusijos Federacijos mokesčių mokėtojai, pripažinimas ir vykdymas, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo civilinėse ir komercinėse bylose, kurios net nėra susijusios su viešojo intereso gynimu (pvz., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pan.), bendradarbiauti su valstybe, kuriai dėl nepateisinamos karinės agresijos prieš Ukrainą ir šiurkščių tarptautinės teisės pažeidimų, tarptautiniu mastu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o galiojusi dvišalė sutartis denonsuota.

28.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš nemokios pareiškėjos kreditorių, taigi ir naudos gavėja, su kuria, vykdant RAB „Game Insight“ nemokumo procesą, būtų atsiskaitoma lėšomis, gautomis iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens, yra RAB „FinInvest“, kuri reikalavimo teisę parėmė iš Rusijos Federacijos, kuriai taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), valstybinės institucijos – Federalinės mokesčių tarnybos Didesnių mokesčių mokėtojų tarpregioninės inspekcijos Nr. 7. Perleisdama reikalavimo teisę, paminėta valstybinė institucija nors ir netiesiogiai, bet turtinę naudą jau gavo. Savo ruožtu bet koks teisinis veiksmas (nagrinėjamu atveju – sprendimo pripažinimas ir vykdymas), kuriuo būtų suteikiama tiesioginė ar netiesioginė nauda sankcionuotiems asmenims ar subjektams (šiuo atveju – Rusijos Federacijos valstybinei institucijai), laikytinas nesuderinamu su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka, Konstitucijos 135 straipsnio nuostatomis bei Europos Sąjungos teisės aktais.

29.       Pažymėtina, kad tarptautiniame civiliniame procese, be kita ko, galioja abipusiškumo principas, kuris reiškia, kad nors valstybės tarpusavyje nėra sudariusios sutarties dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, užsienio valstybės teismai faktiškai pripažįsta kitos valstybės teismų sprendimus. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai aptartas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikoje galiojančias plataus masto sankcijas Rusijos Federacijai dėl nepateisinamos invazijos į Ukrainą, nėra jokio pagrindo, esant denonsuotai tarptautinei dvišalei sutarčiai, vadovautis abipusiškumo principu ir pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą, kuriuo, kaip minėta, buvo išspręstas privatus komercinio pobūdžio šalių ginčas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad taikomos sankcijos ir dvišalės sutarties denonsavimu siektas tikslas nebūtų veiksmingas.

30.       Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas netenkina pareiškėjos RAB „Game Insight“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Suinteresuotas asmuo UAB „Game Insight“, pateikęs atsiliepimą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32.       Byloje esančios 2025 m. rugpjūčio 5 d., 2025 m. rugsėjo 16 d. sąskaitos faktūros ir AB SEB banko 2025 m. rugpjūčio 7 d., 2025 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo patvirtinimai įrodo, kad už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą ir rašytinių paaiškinimų rengimą, užklausimų Rusijos Federacijos advokatams, Latvijos ir Estijos Aukščiausiesiems teismams rengimą UAB „Game Insight“ iš viso patyrė 7 641,15 Eur advokato pagalbos išlaidų.

33.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

34.       Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į pareiškėjos prašymą ir rašytinius paaiškinimus, buvo patirtos 2025 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur). Suinteresuoto asmens prašomos priteisti 7 641,15 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymą ir rašytinių paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažinamos iki 1 870,16 Eur ir, pareiškėjos prašymą atmetus, priteisiamos iš RAB „Game Insight“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–8121 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos ribotos atsakomybės akcinės bendrovės ,,Game Insight“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos miesto Arbitražo teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Nr. A40-34994/23 netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Game Insight“ (juridinio asmens kodas 303385312) iš pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Game Insight“ (juridinio asmens kodas 7725685080) 1 870,16 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.