ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Klovainių skalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-502-907/2022 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klovainių skalda“, trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, uždarajai akcinei bendrovei „Gelranga“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. S. prašė iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klovainių skalda“ priteisti 1 345,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. važiuojant su transporto priemone BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per pervažą, esančią Pakruojo r., Kuosiškių k., kelyje Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys 33,21 km, buvo nepataisomai sugadintos kairės pusės padangos ir ratlankiai dėl geležinkelio pervažoje klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies atitrūkimo ir jos išsikišimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo PK) nustatė, kad ieškovo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, nes ieškovas negalėjo įvertinti kliūties – iškilusios klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies, nes ji nebuvo pažymėta ir aptverta. Tyrimą dėl pervažos būklės užfiksavo nepriklausomi subjektai – policijos pareigūnai, kurie atsakovę informavo apie pervažos blogą būklę, tuo pačiu užfiksuojant ir ieškovo lokaciją bei jo transporto priemonei nustatytus defektus. Be to, pervažos defektai buvo konstatuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, jų perduotos informacijos pagrindu, atsakovė, gavusi šią informaciją, atliko remonto darbus, todėl kelti abejonių dėl savaiminio defektų atsiradimo šalia pervažos nėra jokio pagrindo. Ieškovo patirtas išlaidos sudaro – padangos Tracmax Privilo RS01 245/35 R21 – 2 vnt., 314,05 Eur, kadangi analogų nusidėvėjimo lygis yra 95 procentai, prašoma priteisti iš šios sumos – 298,30 Eur; padangos Continental 285/30 R21 – 2 vnt., 520,66 Eur, analogo nusidėvėjimo lygis 50 procentų, prašoma priteisti – 260,33 Eur. Sugadintos transporto priemonės transportavimo kaštai – 98,00 Eur, ratlankių tvarkymas – 641,30 Eur, padangų montavimo darbai – 48,00 Eur, viso 1 345,93 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina egzistuojant atsakovės atsakomybės sąlygas.

3.       Atsakovė UAB „Klovainių skalda“ prašė ieškovo K. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti ir priteisti iš ieškovo K. S. atsakovės AB „Klovainių skalda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Klovainių skalda“ dėl įvykio tyrimo sudaryta komisija 2021 m. rugsėjo 30 d. surašė aktą. Komisija apklausė atsakovės darbuotojus ir akte konstatavo, jog išskyrus K. S. pretenziją, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki akto rengimo dienos nebuvo gauta nė vieno žodinio ar rašytinio pranešimo apie įvykius, kurie būtų susiję su pervažos būkle, kokybe ir pan. Komisija akte konstatavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. S. automobilis buvo faktiškai apgadintas ar kad apgadinimai kilo dėl atsakovės administruojamos pervažos būklės. Pervaža yra judriame kelio ruože Šiauliai–Pasvalys, todėl jei pervaža būtų buvusi techniškai netvarkinga ir netinkama eksploatuoti, kiti asmenys taip pat būtų patyrę žalos ir pareiškę skundus atsakovei. Kad ieškovas tariamai patyrė žalą būtent pervažoje, yra pagrįsta tik paties ieškovo teiginiu. Atvykus pareigūnams, ieškovas jau buvo nuvažiavęs iš tariamos įvykio vietos, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas pervažoje, o ne kurioje nors kitoje vietoje. Leistinas greitis kelio ruože, kuriame įrengta pervaža yra ribojamas iki 50 km/val., todėl galimai ieškovas žalą patyrė būtent dėl to, jog ženkliai viršijo leistiną greitį. Šiuo atveju, jokios pretenzijos geležinkelio pervažos valdytojui negali būti reiškiamos. Ieškovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galima konstatuoti pirmosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK nutarime pažymėtina, jog ratlankis įrėžtas, nėra duomenų, kad minimas įrėžimas ar bet kokie kiti automobilio pažeidimai atsirado būtent dėl kontakto su netinkamai prižiūrėtos pervažos elementais. Ieškovas yra nesąžiningas, reikalaudamas dviejų naujų ratlankių dėl to, jog esamas ratlankis turi nežinomu metu ir dėl nežinomų priežasčių atsiradusį įrėžimą. Pateiktas reikalavimas dėl dviejų naujų ratlankių kainos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateikta 2021 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 98 Eur transporto priemonės transportavimo kaina gauta 170 km padauginus iš 0,7 km tarifo. Pažymėtina, kad atstumas nuo Pakruojo iki Kuršėnų sudaro 68 km., o ne sąskaitoje nurodytus 140 km. Byloje nėra jokio mokėjimo nurodymo ar grynųjų pinigų priėmimo kvito pagrindžiančio ieškovo turėtas išlaidas už transporto priemonės transportavimą. Policijos pareigūnai nėra kompetentingi subjektai, turintys reikiamų specialiųjų žinių tam, kad galėtų vertinti geležinkelio pervažos techninių elementų būklę ar kokybę. Policijos pareigūnai įvertino tik tai, ar yra nustatyta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, kuri leistų konstatuoti esant administracinio nusižengimo sudėtį ieškovo nurodytoje situacijoje. Byloje nėra konstatuota jokių pervažos trūkumų ar atsakovės neteisėtų veiksmų.

4.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelranga“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal UAB „Gelranga“ ir atsakovės 2020 m. balandžio 1 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo UAB „Gelranga“ 2021 m. liepos mėnesį buvo atlikusi kas mėnesinę privažiuojamojo geležinkelio kelio ir iešmų techninę apžiūrą ir priežiūros darbus. Apžiūros metu defektų, kuriems buvo reikalinga atlikti remonto darbus, nenustatė. UAB „Gelranga“ gavusi iš atsakovės informaciją apie 2021 m. rugpjūčio 17 d., tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti pervažą. Buvo pastebėta, kad viena klojinio metalinė plokštė pasėdusi kitos atžvilgiu, o kita šiek tiek pakilusi, tačiau neatitrūkusi. Plokštės tarpusavyje nėra suvirinamos, o paklojamos ir tarpusavyje surišamos. UAB „Gelranga“ darbuotojai su kūju išlygino pakilusią plokštę. UAB „Gelranga“ atliktus darbus pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, tokio pat dydžio kaip ir už 2021 m. liepos mėnesį, be remonto darbų. Pervažos techniniai parametrai, nepriklausomai nuo to, kad metalinės plokštės viena kitos atžvilgiu buvo ne vienoje plokštumoje, buvo leistinų normų ribose, o pervaža tinkama eksploatuoti. Ieškovas galimai nepasirinko tinkamo ir saugaus greičio važiuojant per geležinkelio pervažą, dėl ko galėjo kilti ieškinyje nurodyti padariniai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui K. S. iš atsakovės AB „Klovainių skalda“ 704,63 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 704,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. gruodžio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo K. S. atsakovei AB „Klovainių skalda“ 1567,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovui K. S. 30,00 Eur permokėtą žyminį mokestį.

6.       Teismas remdamasis ieškovo paaiškinimais, automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros defektų įvertinimo aktu, policijos pareigūnų pateikta medžiaga, padarė išvadą, kad automobilio apgadinimai bei jų lokacija iš esmės sutampa, ir konstatavo, kad žalos padarymo faktas yra tinkamai užfiksuotas, kad ieškovas patyrė žalą. Teismas pažymėjo, kad fakto, jog buvo pakilusi geležinkelio pervažos metalinė plokštė, neneigia nei atsakovė, nei trečiojo asmens atstovai, nei liudytoju apklaustas N. V., tačiau jie visi tvirtina, jog plokštė buvo nežymiai pakilusi, normos ribose, eismo stabdyti nereikėjo, remontuoti nereikėjo, tvarkant tik kūju kelis kartus reikėjo suduoti, remontas nebuvo niekur fiksuotas, nes yra menkavertis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad po eismo įvykio policijos pareigūnai įpareigojo atsakovę sutvarkyti geležinkelio pervažą ir atsakovė vykdydama policijos pareigūnų įpareigojimą, tą pačią dieną sutvarkė geležinkelio pervažą, vertino, kad kelio trūkumas buvo ir jis buvo užfiksuotas ir dėl kelio trūkumo buvo padaryta žala ieškovo transporto priemonei. Teismas vertindamas atsakovės argumentus, kad trūkumas buvo normos ribose, pažymėjo, jog pakilusios plokštės niekas nematavo, todėl nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad ji pakilusi normos ribose, atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog trūkumas nekėlė grėsmės eismui.

7.       Teismas nustatė, kad plokštė buvo pakankamai pakilusi, aštri, šalia jos buvo asfalto įdubimas, į kurį ratas galėjo pataikyti ir būti apgadintas. Padangos buvo apgadintos iš vidinės pusės. Teismas sprendė, kad padangas prakirsti važiuojant keliu pataikius į duobelę ir užkliuvus už pakilusios metalinės sijos yra įmanoma. Teismas atmesdamas atsakovės argumentus dėl galimai ieškovo viršyto greičio, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas įvykio metu, važiuodamas per pervažą, viršijo leistiną greitį. Teismas vertindamas ieškovo galimybę pastebėti kelio trūkumą, įvertinęs policijos pareigūnų fiksuotas aplinkybės, jog lijo lietus, asfalto danga buvo šlapia, vertino, kad pakilusi metalinė sija iš toli galėjo ir nesimatyti, neišsiskirti iš geležinkelio pervažos konstrukcijų, be to kliūtis nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Teismas pažymėjo, kad kelio atkarpa labai judri, dauguma pravažiuojančių transporto priemonių sudaro krovininės ir sunkiasvorės, todėl atsikabinti sija galėjo bet kada. Teismas įvertinęs tai, kad AB „Klovainių skalda“ komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. aktą surašė komisija, kurią išimtinai sudarė atsakovės darbuotojai, kurie negalėjo objektyviai įvertinti situaciją, aktą vertino kritiškai ir nelaikė tinkamu įrodymu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurių galimai atsirado žala, taip pat atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad pervažoje galėjo būti kita kliūtis, galėjusi sukelti žalą.

8.       Teismas pažymėjo, kad žala buvo padaryta dėl geležinkelio, kurio savininkė yra atsakovė, pervažos konstrukcijų trūkumų, t. y. kelio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą geležinkelio pervažos būklę jo savininkei (atsakovei) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, be kaltės. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, t. y., buvo padaryta žala, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti, todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovui dėl kliūties geležinkelio pervažoje atsiradusius nuostolius.

9.       Teismas spręsdamas dėl žalos dydžio atsižvelgė į  Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatytus reikalavimus, naudojamoms padangoms ir ratlankiams, į tai, kad automobilis privalo po remonto atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, bei į tai, kad automobilio priekinės padangos buvo naudojamos siauresnės, o galinės platesnės, padarė išvadą, kad automobiliui turi būti pakeistos visos keturios padangos, atitinkančios saugumo standartus (vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kt.).

10.       Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė ieškovo jau nupirktų padangų vertės neginčijo, dėl jų nusidėvėjimo nepasisakė, ieškovo reikalavimą dėl padangų tenkino ir priteisė 558,63 Eur sumą už padangas, atskaičius nusidėvėjimą, bei 48,00 Eur už padangų montavimo darbus, kurie buvo būtini. Teismas įvertinęs, kad po įvykio transporto priemonės, gabenančios automobilius, paslauga buvo reikalinga, nes buvo būtina pargabenti automobilį, transportavimo išlaidas (98 Eur) laikė būtinomis ir pagrįstomis.

11.       Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, į tai, kad automobilis dvylikos metų senumo, taip pat į tai, kad numontuojant padangas galėjo būti padarytas ratlankio vidinis įbrėžimas ir įrėžimas, į tai, kad tokie defektai nekliudo eismo saugumui ir netrukdo eksploatuoti automobilį, dėl ko nebuvo būtinybės remontuoti ratlankių, konstatavo, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio ratlankio vidinis ir išorinis įbrėžimai buvo sąlygoti būtent dėl geležinkelio pervažos konstrukcijos pakilimo, ir ieškovo reikalavimą dėl 641,30 Eur nuostolių už ratlankių tvarkymą atmetė.

12.       Teismas į vertinęs, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui priteisė 52,35 procentus, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą, grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį, o atsakovei priteisė 47,65 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisė 1567,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Klovainių skalda“ prašė: išreikalauti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis apie eismo įvykius (jei tokių fiksuota) geležinkelio pervažoje, esančioje Pakruojo r., Kuosiškių k. kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 33,21 km, įvykusius laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-907/2022, dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovo K. S. ieškinį ir priimti naują sprendimą – K. S. ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti AB „Klovainių skalda“ iš ieškovo K. S. apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai kaip pagrindinį įrodymą vertino policijos surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir padarė išvadą, kad turtinė žala ieškovo transporto priemonei kilo būtent geležinkelio pervažoje, dėl iškilusios klojinio plokštės metalinės dalies, matomos policijos pareigūnų fiksuotose nuotraukose. Byloje esantis nutarimas galėjo būti vertinamas kaip faktines aplinkybes pareigūnų atvykimo metu fiksuojantis dokumentas, taip pat, kaip dokumentas, kuriuo konstatuojama, jog ieškovo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Policijos pareigūnai neatliko jokių matavimų – nei nurodomai palikusios Geležinkelio pervažos plokštės, nei bet kokių kitų pervažos konstrukcinių elementų, todėl ieškovas neįrodė, kad geležinkelio pervažos elementai ieškovui vykstant per pervažą būtų buvę tokioje padėtyje, kuri leistų objektyviai konstatuoti nukrypimą nuo geležinkelio pervažoms keliamų techninių reikalavimų.

13.2.                      Ieškovas, kaip užfiksuota policijos nutarime, atvykus pareigūnams jau buvo nuvažiavęs iš įvykio vietos (geležinkelio pervažos), todėl nėra objektyvių priežasčių teigti, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas būtent pervažoje, o ne kurioje nors kitoje vietoje.

13.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymą 2021 m. rugsėjo 30 d. komisijos aktą, kadangi šis dokumentas neprieštarauja jokiems įrodymams ir buvo surašytas apklausus svarbius asmenis – apeliantės darbuotojus, kurie buvo tiesiogiai susiję su darbu geležinkelio pervažose. Be to, byloje esančiame nešališko asmens UAB „Gelranga“, kuris 2021 m. liepos mėnesį vykdė Geležinkelio pervažos, priežiūros bei remonto darbus, 2022 m. kovo 4 d. nurodytos aplinkybės, kad techninių apžiūrų metu pervažoje nebuvo nustatyta trūkumų, kurie keltų grėsmę traukinių ar autotransporto eismo saugumui, visi parametrai buvo leistinų normų ribose, patvirtina akto išvadas. Pirmosios instancijos teismui sprendimu be pagrindo atmetus 2021 m. rugsėjo 30 d. komisijos aktą kaip įrodymą, apeliantė neteko galimybės įrodyti aplinkybių, kad Geležinkelio pervažoje nei 2021 m. rugpjūčio 17 d., nei ilgesniu laikotarpiu nebuvo jokių eismo / žalos įvykių, todėl ieškovas žala tikėtinai patyrė dėl jo paties kaltų veiksmų, pavyzdžiui, nepasirinkto saugaus greičio. Teismas iš esmės tyrė ir vertino tik ieškovo į bylą teiktus įrodymus, tačiau nevertino arba be jokio pagrindo kaip netinkamus atmetė apeliantės teiktus įrodymus dėl reikšmingų bylai aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

13.4.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino to, jog ieškovas pats tikėtinai pažeidė pareigą imtis visų būtinų priemonių eismo bei turto saugumui užtikrinti, t. y. nepasirinko saugaus greičio atvirame, gero matomumo kelio ruože ir būtent dėl savo paties veiksmų patyrė žalą, t. y. neįvertino ieškovo kaltės. Kelio ruože, kuriame ieškovas teigia patyręs žalą, važiavimo greitis yra ribojamas iki 50 km/val., taip pat yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai. Tai, jog ieškovas yra linkęs viršyti greitį matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo, kuriame fiksuota, jog ieškovas yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už leistino greičio viršijimą. Teismas neįvertino tai, jog ieškovas sąmoningai neatsižvelgė į žalos riziką, kylančią dėl leistino greičio vykstant per Geležinkelio pervažą viršijimo, kai rizika ieškovui buvo neabejotinai žinoma ir suvokiama. Sistemiškai vertinant dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tinkamą Geležinkelio pervažos priežiūrą bei paties ieškovo charakteristiką, tikėtina, kad ieškovas viršijo kelio ruože, kuriame įrengta Geležinkelio pervaža, leistiną 50 km/val. greiti ir žalą patyrė būtent dėl savo paties kaltės, o ne dėl kokių nors neteisėtų apeliantės veiksmų.

13.5.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, apeliantę versdamas įrodyti net ir tas aplinkybes, kurių įrodinėti ji neprivalo (pavyzdžiui, to, kokiais kitais įmanomais būdais ieškovas galėjo patirti žalą). Apeliantė įvykdė pareigą įrodyti, jog ėmėsi visų privalomų priemonių nuosavybės teise valdomam statiniui (geležinkelio pervažai) prižiūrėti ir nepažeidė jokių jai, kaip statinio valdytojai, keliamų teisės aktų reikalavimų. Teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą tarp šalių (neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso) apeliantės procesinė padėtis buvo be pagrindo apsunkinta, nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.

13.6.                      Teismas netinkamai apskaičiavo bylinėjimo išlaidas, skaičiuodamas jas nuo patikslinto, o ne nuo pradinio ieškinio sumos. Apeliantė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios gynėsi ir atsikirtimus reiškė pradinės apimties (2 684,62 Eur) ieškiniui. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą prieš baigiamąsias kalbas sumažino beveik perpus įvertinęs apeliantės gynybinės pozicijos argumentus, o ne dėl to, kad apeliantė būtų pripažinusi kurią nors ieškinio dalį. Atitinkamai, apeliantei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinio ieškinio – 73,75 proc. (patenkinta ieškinio dalis) ir sudaryti 3219,5 Eur. Atitinkamai, ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos turėjo sudaryti 26,25 proc., atitinkančius 249,38 Eur sumą.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas K. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-907/2022 palikti nepakeistą; nustačius tam pagrindus spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo grąžinimo pirmos instancijos teismui iš naujo; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacine tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Apeliantės teiginys, kad policija nėra kompetentinga institucija vertinti eismo įvykį prieštarauja galiojantiems įstatymams. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas iki atvykstant policijai turėjo palikti transporto priemonę įvykio vietoje, t. y. ant pervažos, kas prieštarauja Kelių eismo taisyklių 150.1 punkto nuostatoms, kuriose įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti transporto priemonei yra draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų. Todėl ieškovas negalėjo sustoti ir stovėti įvykio vietoje, kol atvyks policija ir įvertins įvykio aplinkybes.

14.2.                      Apeliantės vertinimas, kad ieškovas negalėjo patirti žalos, dėl to, jog daugiau niekas dėl pervažos defekto nesikreipė, yra nepagrįstas, kadangi po įvykio atvykę policijos pareigūnai kliūties vietą paženklino, todėl žala kitiems vairuotojams negalėjo kilti. Nesutinka su apeliantės vertinimu, kad ieškovas nesilaikė visų būtinų priemonių eismo bei turto saugumui užtikrinti. Apeliantas remiasi niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiant teiginius dėl greičio viršijimo.

14.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra konstatuota apeliantės neteisėtų veiksmų, todėl nesant visų būtinųjų sąlygų, civilinė deliktinė atsakomybė apeliantei negali kilti. Teismas tinkamai motyvavo ir atskleidė visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. 

14.4.                      Nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas proceso išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas, vertinant procentinę tenkinto ieškinio dalį, paskirstė tinkamai. Ieškovas nekeitė ieškinio reikalavimų – jie buvo susiję su reikalavimu atlyginti patirtą žalą, kurios dydis priklausė nuo žalos pašalinimo būdo, be to žalos sumų pokyčius lėmė kintanti situacija rinkoje – padangų kainos pokyčiai ir faktas, servisų teikiamų komercinių pasiūlymų kaštai, kurie buvo preliminarūs, todėl kai buvo atlikti realūs padangų montavimo darbai bei vietoje naujų ratlankių buvo pasirinktas senųjų remontas, reikalaujamos atlyginti žalos suma pakito. Ekonomiškesnis žalos šalinimo būdas negali būti vertinamas kaip ieškinio reikalavimo pakeitimas. Ieškovas patikslino tik realiai patirtas išlaidas kaip žalos sumą, bet paties ieškinio ir jo reikalavimų nekeitė, rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais. Todėl nėra pagrindo patenkinus esminį ieškovo reikalavimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. 

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Gelranga“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-907/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1.                      Teismas konstatuodamas, jog geležinkelio pervažos priežiūrą ir remontą trečiasis asmuo atliko tinkamai pripažino, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo pervažą, tačiau plačiau nepasisakė dėl įrodymų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl kilusios žalos ieškovui ir šiais įrodymais nesirėmė. Teismas nenustatė atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, todėl nėra visos būtinosios sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

15.2.                      Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2021 m. liepos mėnesį buvo atlikta kas mėnesinė apžiūra ir atlikti priežiūros darbai, defektų, kuriems reikalinga atlikti remonto darbus, nenustatyta. Po įvykio trečiasis asmuo įvertinęs pervažos techninius parametrus, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, kad metalinės plokštės viena kitos atžvilgiu buvo ne vienoje plokštumoje, tačiau buvo leistinų normų ribose, o pervaža tinkama eksploatuoti. Padariniai galimai galėjo kilti dėl ieškovo pasirinkto nesaugaus greičio, važiuojant per geležinkelio pervažą. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismas nepagrįstai šių trečiojo asmens, kaip savo srities specialisto ir turinčio specialiųjų žinių, teiginių nevertino, o priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, nors policijos pareigūnai neturi reikiamų specialiųjų žinių tam, kad galėtų vertinti geležinkelio pervažos techninių elementų būklę ar kokybę.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo išsireikalauti papildomus įrodymus

18.       Apeliantė skunde prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis apie eismo įvykius (jei tokių fiksuota) geležinkelio pervažoje, esančioje Pakruojo r., Kuosiškių k. kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 33,21 km, įvykusius laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.  Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui sprendimu be pagrindo atmetus 2021 m. rugsėjo 1 d. komisijos aktą kaip įrodymą, apeliantė neteko galimybės įrodyti aplinkybes, kad Geležinkelio pervažoje nei 2021 m. rugpjūčio 17 d., nei ilgesniu laikotarpiu nebuvo jokių eismo įvykių, todėl tikėtina galėjo kilti dėl paties ieškovo kaltų veiksmų. Siekiant objektyvaus aplinkybių ištyrimo, tikslinga išreikalauti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis. Tokio prašymo apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė nes neturėjo pagrindo manyti, kad Komisijos aktą teismas laikys netinkamu įrodymu byloje.

19.       Be to apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad ji negalėjo tokių įrodymų gauti. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas).

20.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

22.       Apeliacinės instancijos vertinimu apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, pati spręsti, kokiais įrodymais remtis atsikertant į ieškovo argumentus, todėl vien tai, kad jos atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, ir apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati neteikė bei neparašė teismo išsireikalauti konkrečių duomenų, apeliacinės instancijos teismui nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių priežasčių, o nurodyti argumentai nesudaro pagrindo prašomų įrodymų išreikalavimui, todėl pagrįsta spręsti, kad konkrečių duomenų išreikalavimas apeliacinės instancijos teisme yra nesavalaikis, todėl apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų išsireikalavimo, jų priėmimo, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 14.00 val. transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama K. S., važiuodama keliu Nr. 150 Pasvalys–Pakruojis–Šiauliai per geležinkelio pervažą ties Kuosiškių kaimu 33,21 km., buvo apgadinti kairės pusės priekinis ir galinis ratai, įbrėžtas ratlankis. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, 2021 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo, esančio Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK medžiaga ROIK 21142524731 medžiagoje, matyti, kad įvykio metu kelio danga buvo nuo lietaus šlapia, geležinkelio pervažoje klojinio plokštės metalinė sujungimo dalis yra atitrūkusi ir iškilusi. Iš policijos pareigūnų sudarytos fotolentelės matyti, užfiksuota geležinkelio pervaža su klojinio plokščių nelygumais ir automobilis BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės priekinio rato padanga prakirsta ir nuleista, įrėžtas ratlankis, galinio kairės pusės rato padanga pažeista. Automobilis Kasko draudimu nedraustas, žala neatlyginta, pervaža nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK medžiaga ROIK 21142524731). Dėl šio eismo įvykio Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes K. S. objektyviai negalėjo įvertinti kliūties (iškilusios klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies), nes ji buvo nepažymėta, neaptverta.

24.       Iš transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad transporto priemonė BMW 7ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui K. S.. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. Z. B. įmonės akto automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros defektų įvertinimo matyti, kad atlikus automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros ir defektų įvertinimą, buvo nustatyti trūkumai: prakirsti padangų vidiniai kordai „Tracmax M+S“ 245/35 R21 – 1 vnt. ir „Continental“ 285/30 R21 – 1 vnt., sulankstyti ir kosmetiškai apgadinti lengvojo lydinio ratlankiai R21 MW „Double spoke“ 648M – 2 vnt., nustatyta, kad padangų remontas nėra galimas, o lengvojo lydinio ratlankius techniškai tiesinti galima, tačiau tam nesuteikiama garantija ir neprisiimama atsakomybė už tolimesnę eksploataciją ir saugumą dalyvaujant eisme. Lengvojo lydinio ratlankiai yra techniškai deformuoti, todėl dėl saugumo eksploatuojant, rekomenduojama juos keisti kitais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad AB „Klovainių skalda“ nuosavybės teise priklauso geležinkelio pervaža, kurioje įvyko eismo įvykis. Iš 2020 m. balandžio 1 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Gelranga“ ir AB „Klovainių skalda“ matyti, kad UAB „Gelranga“ įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti AB „Klovainių skalda“ priklausančioje teritorijoje privažiuojamųjų geležinkelių kelių ir iešmų apžiūros ir priežiūros paslaugas (vizualiai ir rankiniais matavimo prietaisais nustatyti privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jo statinių defektus, surašyti defektinius aktus), ir remiantis techninės apžiūros rezultatais, atlikti geležinkelio kelių ir iešmų remonto darbus.

25.       Iš ieškovo K. S. pretenzijos matyti, kad ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę AB „Klovainių skalda“ dėl 2 508,62 Eur žalos atlyginimo. Iš 2021 m. spalio 1 d. AB „Klovainių skalda“ atsakymo į pretenziją dėl žalos atlyginimo matyti, kad AB „Klovainių skalda“ atsisakė tenkinti pretenzijoje išdėstytus reikalavimus. Iš AB „Klovainių skalda“ 2021 m. rugsėjo 30 d. komisijos akto (toliau – ir Komisijos aktas) matyti, kad apklausus AB „Klovainių skalda“ darbuotojus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbu prie geležinkelio pervažų ir kurie gali gauti pranešimus apie įvykius, susijusius su geležinkelių pervažomis, kad išskyrus K. S. pretenzijoje nurodytą 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykį, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nei žodinių, nei raštiškų pranešimų apie įvykius, susijusius su geležinkelio pervažos būkle, gauta nebuvo. Komisija konstatavo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad automobilis buvo faktiškai apgadintas ar kad apgadinimai kilo dėl AB „Klovainių skalda“ administruojamos kelyje Pasvalys–Šiauliai esančios geležinkelio pervažos būklės.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

26.       Apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kaip pagrindinį įrodymą vertino policijos surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nes policijos pareigūnai nėra kompetentingi subjektai, turintys reikiamų specialiųjų žinių tam, kad galėtų vertinti geležinkelio pervažos techninių elementų būklę ar kokybę. Apeliantė nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį pervažoje nebuvo nustatyta trūkumų, kurie keltų grėsmę transporto eismo saugumui.

27.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

29.       Apeliantė aplinkybę, kad geležinkelio pervaža buvo tvarkinga, o atsiradęs kelio trūkumas buvo mažareikšmis ir negalėjo turėti įtakos žalai atsirasti įrodinėja Komisijos aktu, kuriame nurodyta, kad  nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad automobilis buvo faktiškai apgadintas ar kad apgadinimai kilo dėl AB „Klovainių skalda“ administruojamos kelyje Pasvalys–Šiauliai esančios geležinkelio pervažos būklės, taip pat trečiojo asmens UAB „Gelranga“ 2022 m. kovo 4 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad vykdant Geležinkelio pervažos priežiūros darbus bei atlikus šios pervažos technines apžiūras, nebuvo nustatytą trūkumų, kurie keltų grėsmę transporto priemonių saugumui, visi techniniai parametrai buvo leistinų normų ribose.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad Komisijos aktą surašiusią komisiją sudarė išimtinai apeliantės darbuotojai, kurie negalėjo objektyviai įvertinti situaciją, todėl vertindamas minėtą aktą pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Juo labiau, kad jame nėra fiksuota jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, atliktų matavimų ir pan.), kurie pagrįstų buvusią pervažos techninę būklę įvykio metu ar iš karto po įvykio, ar paneigtų nustatytas aplinkybes fiksuojant eismo įvykį. Darant išvadą apsiribota turima informacija, jog pervažoje rugpjūčio mėnesį nebuvo fiksuota kitų eismo įvykių ir negauta jokių pretenzijų, išskyrus gautą iš ieškovo. Tačiau minėta aplinkybė  iš esmės nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės atstovas patvirtino, kad mažareikšmiai pažeidimai nebuvo fiksuojami, todėl apeliantei vertinant, kad atsiradęs kelio trūkumas buvo mažareikšmis ir negalėjo turėti įtakos žalai atsirasti, tikėtina konkrečios aplinkybės negalėjo būti objektyviai įvertintos. Byloje esanti trečiojo asmens UAB „Gelranga“ 2022 m. kovo 4 d. pažyma patvirtina Geležinkelio pervažos techninę būklę buvusią 2021 m. liepos mėnesį, tačiau joje nėra duomenų apie Geležinkelio pervažos būklę įvykio dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d.

31.       Aplinkybės, kad įvykio dieną geležinkelio pervažos metalinė plokštė buvo pakilusi, neneigia nei atsakovės atstovas, nei trečiojo asmens atstovas, nei liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas N. V., patvirtindami, kad plokštė buvo nežymiai pakilusi, normos ribose, eismo stabdyti nereikėjo, remontuoti nereikėjo, tik kūju kelis kartus buvo suduota, remontas nebuvo niekur fiksuotas. Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl medžiagos tyrimo matyti, kad pervažos konstrukcijos buvo sutvarkytos 2021 m. rugpjūčio 17 d.

32.       Apeliantė teigia apeliaciniame skunde, kad policijos pareigūnai nėra specialistai turintys kompetenciją vertinti geležinkelio pervažos techninių elementų būklę. Tačiau su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš medžiagos nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nustatyta, kad policijos pareigūnai neatliko geležinkelio pervažos techninių elementų vertinimo, bet fiksavo įvykio aplinkybes, konkrečiai pervažos trūkumą – pakilusią geležinkelio pervažos plokštę. Minėtas defektas yra akivaizdžiai matomas policijos pareigūnų fiksuotose nuotraukose. Tai, kad policijos pareigūnai neatliko geležinkelio pervažos plokštės pakilimo matavimų nelaikytina, kad policijos pareigūnai įvykio aplinkybes užfiksavo netinkamai. Pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų užfiksuotus duomenis apie įvykio vietą ir patį įvykį vertino su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. šalių, trečiojo asmens, liudytojų teisme duotais paaiškinimais, kurie patvirtino policijos pareigūnų užfiksuotas įvykio aplinkybes dėl pervažos trūkumo.

33.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepateikia statinio trūkumų ar jo sugriuvimo sąvokų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs tik vieno iš CK 6.266 straipsnyje nurodytų statinių – kelio – trūkumo sąvoką: kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde pabrėžė pervažos trūkumo mažareikšmiškumą, tačiau nė viename procesiniame dokumente nepaaiškino, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad įvykio metu pervažos trūkumas buvo mažareikšmis. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu apeliantė neprašė teismo skirti autotechninę ekspertizę. Be to, kaip patvirtino apeliantė, pervažoje esantys mažareikšmei pažeidimai nebuvo fiksuojami. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad policijos medžiagoje užfiksuoti duomenys ir ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų, liudytojo N. V. paaiškinimai patvirtina, kad geležinkelio pervažos metalinė plokštė buvo pakilusi, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog pervažos trūkumas neturėjo reikšmės eismo įvykiui kilti. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog eismo įvykio metu geležinkelio pervaža buvo su trūkumais, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui.

35.        Apeliantė skunde teigia, kad atvykus pareigūnams ieškovas automobiliu buvo nuvažiavęs iš įvykio vietos (geležinkelio pervažos), todėl nėra objektyvių priežasčių teigti, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas būtent geležinkelio pervažoje. Iš policijos medžiagoje esančios fotolentelės, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad geležinkelio pervažoje šalia pakilusios plokštės buvo įdubimas, į kurį transporto priemonės ratai galėjo užvažiuoti ir atsidūrę žemesnėje padėtyje pakilusios plokštės atžvilgiu galėjo būti apgadinti. Trečiojo asmens atstovas V. Š. patvirtino, kad pakilusi pervažos plokštė yra aštri. Iš byloje esančio Z. B. įmonės 2021 m. rugsėjo 6 d. akto matyti, kad transporto priemonės padangos prakirstos iš vidinės pusės. Atsižvelgiant į tai, kad geležinkelio pervažoje įvykio metu šalia pakilusio metalinės geležinkelio plokštės buvo duobė, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, ir sprendžia, kad tikėtina, kad galėjo ieškovo transporto priemonei pataikius į duobę ir užkliuvus už palikusios metalinės geležinkelio pervažos plokštės, būti prakirstos kairės pusės padangos, t. y. padaryti ratų apgadinimai.  

36.       Tai, kad po eismo įvykio ieškovas transporto priemone buvo nuvažiavęs nuo geležinkelio pervažos, apeliacinio teismo vertinimu nepaneigia aplinkybės, jog eismo įvykis kilo būtent geležinkelio pervažoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki  2021  m. rugsėjo 21 d.) 150.1. punkte įvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog be to, kad palikti stovinčią transporto priemonę geležinkelio pervažoje draudžia Kelių eismo taisyklių nuostatos, jei po eismo įvykio ieškovas būtų palikęs stovėti transporto priemonę geležinkelio pervažoje ar prie pat jos, jis būtų sudaręs itin pavojingą situaciją ne tik per pervažą judančioms kelių transporto priemonėms bet ir sukeldamas pavojų (sudarydamas kliūtį) geležinkelio transportui. Šiuo konkrečiu atveju ta aplinkybė, kad ieškovas dėl nurodytų aplinkybių buvo nuvažiavęs nuo geležinkelio pervažos nesutrukdė policijos pareigūnams nustatyti faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovo transporto priemonei žala galėjo būti padaryta už geležinkelio pervažos.

37.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo kaltės, kad kelio ruože, kuriame ieškovas teigia patyręs žalą, važiavimo greitis yra ribojamas iki 50 km/val., yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai, todėl tikėtina ieškovas pažeidė nepasirinko saugaus greičio ir dėl savo paties veiksmų patyrė žalą.

38.       CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, 67 punktas).

39.       Apeliantė aplinkybę, kad ieškovas gal būt važiuodamas per geležinkelio pervažą nesilaikė kelio ženklų nurodymų ir viršijo leistiną greitį įrodinėja byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro 2022 m. balandžio 13 d. išrašu apie ieškovui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtame išrašė nėra duomenų, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas būtų viršijęs leistiną greitį kirsdamas ginčui aktualią geležinkelio pervažą. Be to, tokių duomenų, kad ieškovas būtų viršijęs leistiną greitį nėra policijos medžiagoje bei 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną. Atsakovės argumentai dėl ieškovo vairuojamos transporto priemonės greičio ir ieškovo neatidumo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti transporto priemonės vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. 

40.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Apeliantė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodamas, jog būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pervažoje esantis trūkumas būtų buvęs pažymėtas, policijos nutarime nurodyta, kad kelio danga išvažinėta nelygi, šlapia, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės versiją, kad kelio trūkumas buvo gerai matomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai vertino, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose neatsargumo nebuvo, nėra pagrindo išvadai, kad  vairavęs transporto priemonę ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

41.       Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, apeliantę versdamas įrodyti net ir tas aplinkybes, kurių įrodinėti ji neprivalo (pavyzdžiui, to, kokiais kitais įmanomais būdais ieškovas galėjo patirti žalą). Apeliantė įvykdė pareigą įrodyti, jog ėmėsi visų privalomų priemonių nuosavybės teise valdomam statiniui (Geležinkelio pervažai) prižiūrėti ir nepažeidė jokių jai, kaip statinio valdytojai, keliamų teisės aktų reikalavimų.

42.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Aiškindamas aptariamos normos taikymą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

43.       Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

44.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad geležinkelio pervažos priežiūra, kurią apeliantė buvo perdavusi trečiajam asmeniui būtų atliekama netinkami, tačiau jai kaip geležinkelio pervažos savininkei ir teisėtai valdytojai tenka rizika ir pareiga atlyginti dėl statinių ar konstrukcijų sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestinga ir atidi, kad žala neatsirastų, bet ji vis tiek atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).

45.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado geležinkelio pervažoje dėl pakilusios metalo plokštės, t. y. pervažos trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Esant apeliantės atsakomybei be kaltės, priešingai nei teigia skunde apeliantė, nepakanka įrodyti vien tai, kad ji ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestinga ir atidi, kad žala neatsirastų. Nagrinėjamu atveju apeliantė, būdama pervažos savininkė ir valdytoja, gindamasi nuo reikalavimo atlyginti pervažos trūkumų nulemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai vertino, kad apeliantė neįrodė nuo atsakomybės atleidžiančių aplinkybių nustatytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti, todėl apeliantei kyla pareiga atlyginti ieškovui dėl kliūties geležinkelio pervažoje atsiradusius nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą

46.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotomis bylinėjimosi išlaidomis, nes teismas jas nepagrįstai skaičiavo nuo patikslinto, o ne nuo pradinio ieškinio sumos. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą prieš baigiamąsias kalbas sumažino beveik perpus įvertinęs apeliantės gynybinės pozicijos argumentus, o ne dėl to, kad apeliantė būtų pripažinusi kurią nors ieškinio dalį, todėl atitinkamai, apeliantei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinio ieškinio ir sudaryti 73,75 proc., atitinkančius 3219,5 Eur.

47.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo susiję su reikalavimu atlyginti patirtą žalą, kurios dydis priklausė nuo žalos pašalinimo būdo, be to objektyviai žalos sumų pokyčius lėmė kintanti situacija rinkoje – padangų kainos pokyčiai ir faktas, servisų teikiamų komercinių pasiūlymų kaštai, kurie buvo preliminarūs, todėl kai buvo atlikti realūs padangų montavimo darbai bei vietoje naujų ratlankių buvo pasirinktas senųjų remontas, reikalaujamos atlyginti žalos suma pakito, tačiau žalos ekonomiškesnis šalinimo būdas, negali būti pagrindu vertinti, kaip ieškinio reikalavimo pakeitimą, todėl ieškovas patikslino tik realiai patirtas išlaidas kaip žalos sumą, bet paties ieškinio ir jo reikalavimų nekeitė. Taip pat nurodė, jeigu teismas vertintų išlaidų paskirstymo klausimą, jis turėtų kartu peržiūrėti apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio realumą ir protingumą, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atitinkamai mažinti apeliantui priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą.

48.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi šalis nepiktnaudžiavo procesu. Taikant CPK 94 straipsnio 4 dalį, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas skirstė atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį pagal patikslintą ieškinį sumažintų reikalavimų apimtį.

50.       Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą.

51.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2014).

52.       Pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į patikslintu ieškiniu sumažinto reikalavimo apimtį, neatitinka bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo.

53.       Nenustatyta, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl to, kad atsakovė būtų atlyginusi dalį ieškinio. Ieškovas pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimą, atsižvelgdamas į realiai patirtas išlaidas už pakeistas padangas, ratlankių tvarkymą, nors iš pradžių remdamasis specialisto išduotu dokumentu, nurodydamas žalos dydį teigė, kad ratlankiai netaisytini. Teismas bylą išsprendė pagal patikslintą ieškinio reikalavimą, nors atskirai nepasisakė ir bylos dalyje dėl sumažintos ieškinio dalies nenutraukė. Tačiau byloje nesant duomenų, kad mažesnio ieškinio reikalavimo pareiškimą būtų nulėmęs atsakovės elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl minėtos bylos dalies, kurioje atsisakyta reikalavimo, yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas. Įvertinus tai, kad pradinio ieškinio suma nurodyta 2 684,62 Eur, o vėliau ji sumažinta iki 1 345,93 Eur, pirmosios instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pradinio ieškinio (1 345,93 Eur) reikalavimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkinta 26,24 proc. (704,63 Eur : 2 684,62 Eur) x 100 = 26,24 proc.) ieškovo reikalavimų.

54.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 950 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 30 Eur už sumokėtą žyminio mokesčio dalį (sumokėto žyminio mokesčio 30 Eur pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimo sumažinimą, sprendimu grąžino), t. y. iš viso 980 Eur, apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė – 4 365,42 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

55.        CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

56.       Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

57.       Ieškovas patyrė išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką, atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą, siekė 4 198,25 Eur (2,5×1679.3 Eur), todėl ieškovo prašomos priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis.

58.       Atsakovė kartu su 2022 m. balandžio 27 d. prašymu pateikė duomenis, kad patyrė 779,24 bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2022 m. vasario 17 d.), 779,24 Eur už tripliko parengimą (2022 m. kovo 10 d.), teikė du kartus naujus rašytinius įrodymus ir už juos patyrė po 779,24 Eur išlaidų (2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 10 d.), taip pat už 2022 m. balandžio 12 d. teiktą prašymą dėl rašytinių įrodymų išsireikalavimo jos išlaidas sudaro 112 Eur be PVM, už advokato kelionę į posėdžius iš Kauno į Šiaulius 2022 m. balandžio 13 d. 532 Eur be PVM, už teisinę konsultaciją 2022 m. balandžio 19 d. – 84 Eur be PVM, už prašymą teismui dėl naujų įrodymų 2022 m. balandžio 20 d. – 140 Eur be PVM, bendra suma su PVM – 1623,72 Eur. Be to, su 2022 m. birželio 17 d. prašymu atsakovė pateikė duomenis, kad už atstovavimą 2022 m. balandžio 28 d. posėdyje, įskaitant kelionę patyrė 946,06 Eur išlaidas.

59.       Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo ieškinio parengimą, siekė 3 995,25 Eur (2,5 × 1598,10 Eur); pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį už tripliko parengimą siekė 2 397,15 Eur (1,5 x 1598,1 Eur); pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už prašymų teikiant įrodymus parengimą ir jų rinkimą 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 10 d., siekė po 15,98 Eur (0,1 x 1598,10 Eur); o už prašymų teikiant įrodymus parengimą 2022 m. balandžio 12 d., 20 d. siekė po 16,79 Eur (0,1 x 1679,30 Eur). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovė advokatė. 2022 m. balandžio 28 d. teismo posėdis truko 1 val. 7 min., 2022 m. birželio 20 d. – 1 val. pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, 9 papunktį, maksimalus išlaidų dydis už atstovavimą teismo posėdžiuose būtų 335,86 (0,1 x 1679,30 Eur) x 2). Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nenurodė dėl advokato būtinybės išvykti į kitą vietovę (Rekomendacijų 2.4. punktas), nors prašė už advokato sugaištą laiką kelionėje priteisti išlaidas, ir nėra pateikusi duomenų, kad reikiamas advokato paslaugas nebūtų galėjęs teikti advokatas dirbantis Šiaulių regione ir buvo būtinybė naudotis advokato dirbančio Kaune paslaugomis. Iš esmės atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Tačiau konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalavo išskirtinių teisinių žinių, ir didelių laiko sąnaudų, ginčytų piniginių sumų dydį, proceso trukmę, visumą aplinkybių atsakovės pirmosios instancijos teisme prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3 000 Eur, sprendžiant, kad ši suma yra pakankama.

60.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 26,24 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 257,15 Eur (980 Eur x 26,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsižvelgiant, kad ieškovo atmesti reikalavimai sudaro 73,76 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 2 212,80 Eur (3 000 Eur x 73,76 proc.). ( CPK 93, 94, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas dėl pareikšto materialinio reikalavimo, tačiau netinkamai taikė procesines teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

63.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 16 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 795,64 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą. Už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo mokėtas žyminis mokestis, todėl apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantės patirtos išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį neatlygintinos.

64.       Apeliantės patirtų 1 795,64 Eur išlaidų suma, susijusi su apeliacinio skundo parengimu neviršija Rekomendacijų 8.9. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą. Konkrečiu atveju apeliantė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-907/2022, dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovo K. S. ieškinį ir priimti naują sprendimą – K. S. ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliantės apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo atmestas. Nors formaliai vertinant apeliantė apeliaciniu skundu reiškė du reikalavimus, vieną materialinį, kitą procesinį dėl bylinėjimosi išlaidų, konkrečiu atveju vertintina, kad apeliantės išlaidos iš esmės yra patirtos dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų susijusių su apeliantės vertinimu nepagrįstu ieškinio tenkinimu. Nors ir tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų spręstina, kad apeliacinis skundas tenkintas nedidele apimtimi, kas teisinga, protinga būtų vertinti, atitinka 10 procentų. Todėl spręstina, kad patenkinus apeliacinį skundą 10 procentų, t. y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei iš ieškovo priteistina 10 procentų jos patirtų išlaidų už advokato paslaugas – 179,56 Eur (1 795,64 Eur x 10 proc. = 179,56 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

65.       Ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Klovainių skalda“, juridinio asmens kodas 167901031, 257,15 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septinių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Klovainių skalda“, juridinio asmens kodas 167901031, iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 212,80 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Klovainių skalda“, juridinio asmens kodas 167901031, iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179,56 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėja        Vilija Valantienė