Civilinė byla Nr. 2A-431-262/2012
Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija: 121.1.; 121.15; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. J., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 9612,56 Lt skolos, 363,36 Lt žyminį mokestį bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (b.l. 1-4). Nurodė, kad atsakovas yra aukštutiniame pastate Laisvės pr. 60 esančių 504,43 kv.m. patalpų savininkas. 2004-12-08 pastate įsikūrė savininkų bendrija, kuri 2006-04-04 bendrijos nutarimu Nr. 14 patvirtino bendrojo naudojimo plotus. Pastate esantys savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su bendru turtu (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d). Bendrija nutarimais nustatė paslaugų apskaičiavimo savininkams dydžius ir atsiskaitymų terminus. Nutarimai nenuginčyti, todėl privalomi ir atsakovui. Bendrijai pagal sudarytas sutartis buvo tiekiamos paslaugos, paslaugų tiekėjai tiesiogiai su galutiniais vartotojais, pastato patalpų savininkais neatsiskaitydavo, dėl teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, paslaugas priėmė, tačiau dalies sąskaitų - faktūrų už tiekiamas paslaugas bendrai naudojamoms patalpoms neapmokėjo, liko skolingas 9612,56 Lt (b.l. 1-3).
Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog įmokų dydžių bendrija nesugeba pagrįsti, nesutinka su tuo, kad susirinkimas tvirtino bendrojo naudojimo plotus, nutarimas yra neteisėtas, nes pagal Bendrijų įstatymo 23 str. valdyba, o jei jos nėra tai pirmininkas, privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą, viešai apie tai paskelbti, nustatyti įmokų dydžiai turi būti grindžiami faktinėmis ar būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, o ne paslaugų tarpininkų nustatytais dydžiais. Mano, kad nepagrįstą įmokų dydžių nustatymą su antkainiais pagrindžia tai, jog ieškovė įregistruota PVM mokėtoja, o ieškinį grindžia neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovo sutartyje su tiekėjais UAB ,,Budrusis sakalas“ neatskleista susitarime faktinė paslaugų kaina, ieškovas nepagrindžia apsaugos mokesčio dydžio. Sutartyje su ,,Spaudos rūmų technine tarnyba“ nėra nurodyta jokių konkrečių paslaugų kainų, priedai sutarties nepateikti, nėra galimybės nustatyti, už ką ir kiek bendrija moka, minėtos sutarties sąlygas privalėjo patvirtinti susirinkimas, sutartis pasirašyta šiuo sandoriu suinteresuotų asmenų. Sutarties su UAB ,,Vilterma“ ieškovas iš viso nepateikė. Iš sutarties su UAB ,,Speisuva“ darytina išvada, kad ieškovas perparduoda elektros energiją, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai brangina elektros energijos kainą. Sutartis su UAB ,,Speisuva“ dėl liftų priežiūros nepagrįsta, sudaryta nesilaikant įstatų 7.4 p. nuostatų. Sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nepagrįsta, prieštarauja įstatų 7.4 p. reikalavimams. Sutartys nepagrindžia reikalavimo, bendrijos nutarimai priimti pažeidžiant įstatymo 20 str. nuostatas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, išrašytos sąskaitos faktūros nepagrįstos ir neteisėtos, bendrija vykdo neteisėtą ūkinę veiklą ir moka PVM, dėl ko atsakovui paslaugos pabrangsta net 18 procentų. Ieškinyje nepridėtas nė vienas dokumentas, pagrindžiantis paslaugų dydį ir jų paskaičiavimo pagrįstumą. Delspinigiams prašo taikyti senatį (CK 1.125 str. 5 d.), nes delspinigiai nėra PVM objektas. Nurodo, kad faktūrų suma nesutampa su ieškinio suma, atsakovas nėra davęs sutikimo mokėti mokesčius ir įmokas. Atsakovas sutinka mokėti tik pagrįstas ir teisėtas rinkliavas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. J. ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai ,,Spaudos rūmai” 8505,16 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 8505,19 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 10 07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 255,15 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį dalyje dėl 1107,37 Lt skolos priteisimo atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo K. J. 67,93 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nesutikdamas su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu nepateikė savo objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek turėtų jis mokėti už paslaugas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia pateiktais paskaičiavimais, rašytiniais įrodymais, tokiais kaip sąskaitos- faktūros, kurios nėra nuginčytos. Ieškovo teisė į skolą yra pagrįsta bendrijos nutarimais, kurie yra galiojantys ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1100-790-2010 nustatyta, jog bendrijos 2007-04-05 susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti paslaugų įkainiai yra teisėtas, todėl teisėto nutarimo pagrindu ieškovas teisėtai apskaičiuoja atsakovui mokėtinus mokesčius ir rinkliavas pagal patvirtintą metodiką, kuri nėra nuginčyta. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti delspinigių sumas, nurodytas neapmokėtose sąskaitose faktūrose. Pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta delspinigių suma teismo paskaičiavimu sudaro 938,53 Lt, kurie nepriteistini. Nuo delspinigių sumos ieškovo paskaičiuota 18 procentų PVM sudaro 168,84 Lt, todėl ši suma kaip ir delspinigiai yra atimama iš prašomos priteisti sumos, todėl priteistina suma sudaro 8505,19Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas K. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovo nėra susiklostę sutartiniai santykiai, atsakovas nėra Bendrijos narys. Ieškovės išrašomos PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos vieninteliais tinkamais ir objektyviais įrodymais šioje byloje. Pagal savo statusą Bendrija gali užsiimti tik įmokų administravimu, t.y. atsakovė savo nariams ir kitiems patalpų savininkams turėtų tik paskirstyti įmokas (realiai patirtas išlaidas) už paslaugas. Ieškovas yra įregistruotas PVM mokėtoju nuo 2005-03-02, o ieškinį grindžia neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis. Bendrija administruodama savininkų įmokas gavo daugiau nei 100 000 Lt atlygį (pelną) per 12 mėnesių, nors pagal LR DNSB įstatymo 3 str. 1 d. Bendrija yra ne pelno organizacija. Apeliantas teigia, kad pelno gavimas sietinas su nepagrįstai ir neteisėtai nustatytų įmokų už paslaugas dydžiais, kurių ieškovas nepagrindė. Teismas priteisdamas ginčijamas sumas pagal ieškovo PVM sąskaitas faktūras nevertino ir neanalizavo minėtų sąskaitų turinio. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra vienašališkai ieškovo išrašyti dokumentai, kurių pagrindu yra vienašališkai reikalaujama apmokėti nepagrįsto dydžio mokesčius. Apeliantas teigia, kad Bendrijos narių susirinkimas neturėjo teisės svarstyti ir tvirtinti bendro naudojimo plotų, o DNSBĮ 20 str. įtvirtintas baigtinis Bendrijos narių susirinkimo teisių sąrašas ir jame nėra suteikta teisė tvirtinti bendro naudojimo plotus pastate. Bendro naudojimo plotai išskiriami atsižvelgiant į patalpų funkcinę paskirtį ir fiksuojami VĮ Registrų centrui formuojant nekilnojamojo turto kadastrines bylas, o ne nustatinėjami Bendrijos narių susirinkimų sprendimais, kurie prieštarauja įstatymui. Taip pat protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad nustatyti dydžiai būtų grindžiami faktinėmis ar kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, o ne išlaidomis, kurias patiria įvairių paslaugų tarpininkai siekiantys pelno. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas pagal išrašytas sąskaitas atsakovui be jokio teisinio pagrindo reikalavo apmokėti už juridinius asmenis. Atsakovas nėra šių įmonių savininkas, nei laiduotojas ar garantas, pateiktose sąskaitose nuolat kinta plotas nuo kurio skaičiuojamas įmokos už suteiktas paslaugas, sąskaitos išrašomos su 2-3 mėnesių intervalais. Apeliantas nurodo, kad ieškovas siekdamas pagrįsti ieškiniu reikalaujamą skolą privalėjo pateikti įrodymus, jog skola yra teisėta, t.y. susidarė pagal sutartis, kurios sudarytos vadovaujantis ieškovo įstatuose nustatyta tvarka.
Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo nebuvimas ieškovo dalyviu (Bendrijos nariu) neįpareigoja jo mokėti Bendrijos nustatytus pastato būtinosios priežiūros ir kitus jo nuosavybei priklausančių patalpų aptarnavimo mokesčius. Apelianto pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą kyla ne iš jo buvimo ar nebuvimo Bendrijoje, o iš LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. Ieškovas pažymi, kad jis gaudamas iš paslaugų tiekėjų sąskaitas faktūras, kuriose nurodomas PVM mokestis, paskirstęs pastato išlaidas, gali atitinkamai išrašyti sąskaitas faktūras už šias paslaugas, nurodydamas PVM galutiniams jų vartotojams - pastato patalpų savininkams, dauguma kurių yra juridiniai asmenys. Apelianto nurodytas Bendrijos nutarimas Nr. 14 nėra nuginčytas, yra galiojantis. Be to, šis nutarimas priimtas tuo metu, kai apeliantas nuosavybės teise jokių patalpų pastate neturėjo. 2006-04-04 bendrijos narių susirinkime buvo patvirtinti ne pastato bendro naudojimo plotai, o pastato bendrai naudojami plotai, nes pastate beveik nėra bendro naudojimo patalpų (visos jos priklauso patalpų savininkams). Ieškovas pažymi, kad Bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte. Ieškovo sąskaitose faktūrose nurodytos patalpos priklauso apeliantui, jo patalpų nuomininkai iš pradžių sutikę, o vėliau atsisakę apmokėti už apeliantui suteiktas paslaugas, nepašalino paties apelianto pareigos apmokėti už jo patalpoms faktiškai patiektą ir suvartotą elektros, energiją, vandenį, liftų priežiūros ir kitas paslaugas, nors tomis patalpomis naudojosi ne tik apeliantas, bet ir jo nuomininkai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pastato, esančio Laisvės pr. 60, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektams valdyti 2004 m. gruodžio 8 d. įsteigta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“. Atsakovas (apeliantas) K. J. yra šio pastato 504,43 kv.m. ploto patalpų bendrasavininkas. Ieškovas sudarė šešias sutartis su paslaugų, reikalingų pastato eksploatavimui tiekėjais, nuo 2006 m. liepos mėnesio papildomai savininkams tiekiamos šiukšlių išvežimo ir valymo paslaugos. Vadovaujantis sudarytomis sutartimis ir priimtais Bendrijos nutarimais atsakovui pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros 9612,56 Lt sumai už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovas (apeliantas) jų neapmokėjo. Apeliantas ginčija pateiktų sąskaitų faktūrų dydžių, o taip pat ir Bendrijos nutarimais patvirtintų paslaugų įkainių pagrįstumą.
CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 6 d. ir 7 d. numato, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte; taip pat kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant p astato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, konstatuotina, kad apelianto pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis, o ne jo buvimu ar nebuvimo Bendrijoje.
Teismui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1325-275/2011, kuri paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija šį įrodymą priima ir jį vertina, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, kurioje išspręstas klausimas dėl šioje byloje nustatinėtinų aplinkybių, dar nebuvo priimta (CPK 314 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1100-790/2010, kuriame nustatyta, jog bendrijos 2007-04-05 susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti paslaugų įkainiai yra teisėtas, todėl teisėto nutarimo pagrindu ieškovas teisėtai apskaičiuoja atsakovui mokėtinus mokesčius ir rinkliavas pagal patvirtintą metodiką, kuri nėra nuginčyta. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyta, kad teikiamų paslaugų įkainiai atitiko vidutines rinkos kainas. Esant teisėtam ir galiojančiam 2006-04-04 bendrijos narių susirinkimo nutarimui Nr. 14, darytina išvada, kad apelianto teiginys dėl 2006-04-04 bendrijos narių susirinkimo nutarimo Nr. 14 neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame 2006-04-04 bendrijos narių susirinkime buvo patvirtinti ne pastato bendro naudojimo plotai, o pastato bendrai naudojami plotai, nes kaip nurodė ieškovas, kad pastate bendrai naudojamos patalpos priklauso patalpų savininkams, t.y. beveik nėra bendro naudojimo patalpų. Bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sąskaitose faktūrose nurodytos patalpos priklauso apeliantui, todėl patalpų nuomininkams nemokant už suteiktas paslaugas, apeliantas privalo apmokėti už jo patalpoms faktiškai patiektą ir suvartotą elektros, energiją, vandenį, liftų priežiūros ir kitas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis nemoka už paslaugas dėl tos priežasties, kad ieškovas be pagrindo skaičiuoja didelius paslaugų įkainius, nes neaišku, kaip nustatė bendrojo naudojimo patalpų plotus bei kad atsakovas turi teisę nemokėti už gaunamas paslaugas vien dėl to, kad jis laiko, jog sąskaitos yra nepagrįstos. Taigi, apeliantui nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek turėtų jis mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo (be delspinigių) yra pagrįstas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR CPK 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8 p., 9 p. bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo prašymas priteisti 1200,00 Lt atstovavimo išlaidų tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) K. J. (duomenys neskelbtini) ieškovui Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Laima Gerasičkinienė
Alvydas Poškus