Baudž. byla Nr. 1S-341-174/2014
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.12.; 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant nukentėjusiajai Z. T.,
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vytauto Jurkevičiaus 2014 m. sausio 21 d. nutarimo netenkinti skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Dalios Pocienės 2014 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 (nuosprendyje klaidingai nurodytas bylos Nr. 1-263-89/2011) panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiu nukentėjusiosios Z. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. J. turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-410-361/2012) nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-678/2012) nukentėjusiosios Z. T. ir jos atstovo advokato Rimvydo Kairio kasacinis skundas buvo atmestas.
Nurodytoje baudžiamojoje byloje L. J. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. T. turtą – 92 000 Lt ir svetimą Z. T. didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt: L. J., turėdama tikslą įgyti svetimą turtą ir svetimą turtinę teisę, apgaule, t. y. piktnaudžiaudama pasitikėjimu, žinodama, kad jos motina Z. T. ketina įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pardavėjai 2005 m. lapkričio mėnesį sumokėjo rankpinigius – 2 000 Lt, Z. T. nežinant ir nuslepiant nuo jos buto pardavėjai O. Š. save pristačiusi kaip Z. T. atstovę ir taip šią suklaidinus, 2005 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos 5-ajame notarų biure savo vardu su buto pardavėja O. Š. pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-17002, pagal kurią ji nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt, už kurį atsiskaitė turėtais Z. T. pinigais – 90 000 Lt ir butą 2005 m. gruodžio 15 d. įregistravo savo vardu.
2013 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus 2013 m. gruodžio 6 d. pareiškimas, adresuotas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei D. Pocienei, kuriuo jis prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-318-89/2012, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 446 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Savo prašymą grindė tuo, jog L. J., pažeisdama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.29 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 450 straipsnio 6 punkto nuostatas, civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 dėl sutuoktinio S. J. (S. J.) paskelbimo mirusiu pateikė teismui neišsamų S. J. asmeninės ir bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto sąrašą, t. y. neįtraukė 250 000 Lt vertės bendrosios nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos į administruojamo turto pareiškime teismui sąrašą, šį turtą atgavo, jį pardavė, o gautus pinigus nuslėpė nuo kreditorės Z. T. ir su ja neatsiskaitė. Teismui negalėjo būti žinomos aplinkybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012, kurios buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 dėl S. J. paskelbimo mirusiu, kadangi ši civilinė byla nebuvo pridėta prie baudžiamosios bylos Nr. 1-318-89/2012.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė D. Pocienė 2014 m. sausio 6 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą pagal Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus 2013-12-04 pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šį savo sprendimą motyvuodama tuo, kad nukentėjusiosios Z. T. atstovas advokatas E. Milašius savo pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-318-89/2012 nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Pocienės 2014 m. sausio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nukentėjusiosios Z. T. atstovas advokatas E. Milašius 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir priimti naują nutarimą – pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Vytautas Jurkevičius 2014 m. sausio 21 d. nutarimu nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skundą atmetė, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios atstovas skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos, jos prašomos atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ir teismas, priimdamas nuosprendį, jas ištyrė bei išsamiai išanalizavo. Šį nutarimą nukentėjusiosios atstovas advokatas E. Milašius 2014-01-30 apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Skundžiama 2014 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vytauto Jurkevičiaus 2014 m. sausio 21 d. nutarimo netenkinti skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 panaikinimo, šį savo sprendimą motyvuodama tuo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti prokuroro V. Jurkevičiaus 2014-01-21 nutarimą, nes jis motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad vertinant teisme gautą medžiagą ir skundą nėra aišku, kokios aplinkybės įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 teismui nebuvo žinomos, dėl kurių reikėtų atnaujinti šią bylą, nes skundžiamo dokumento trūkumai nurodyti labai abstrakčiai, nurodant, kad skundžiamas nutarimas nekonkretus ir neišsamus, prokuroro procesinis sprendimas atsisakyti atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Skundu nukentėjusiosios Z. T. atstovas advokatas E. Milašius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Jurkevičiaus 2014 m. sausio 21 d. nutarimą.
Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 L. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios Z. T. civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Z. T. apeliacinį skundą, jį atmetė. Analogiškai nusprendė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-12-18 priėmusi nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-678/2012 nukentėjusiosios Z. T. ir jos atstovo advokato R. Kairio kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios atstovas nurodo, jog nė viename iš šios bylos nagrinėjime pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose jis nedalyvavo, tik keletą mėnesių (2009 metų pabaigoje – 2010 metų pradžioje) jis atstovavo nukentėjusiajai Z. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 30-20007-07 metu, kol ji 2010 metų gegužės–birželio mėnesiais nutraukė su juo visas sutartis dėl teisinės pagalbos. Tačiau 2013-04-06 su Z. T. buvo sudaryta nauja sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-2748-777/2013. Besirengdamas civilinės bylos teisminiams ginčams 2013 m. spalio mėnesio pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų raštinėje jis susipažino su prie civilinės bylos Nr. 2-2748-777/2013 pridėta civilinės bylos Nr. 2-14-546/2007 medžiaga, kurios buvimo ir pridėjimo prie civilinės bylos Nr.2-2748-777/2013 būtinybė atsirado tada, kai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2748-777/2013 paaiškėjo aplinkybės, kada Z. T. dukra L. J. pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės turtą su S. J. ir kad toks pasidalijimas įvyko gerokai anksčiau nei įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 2-14-546/2007, kuriuo dingęs be žinios S. J. buvo pripažintas mirusiu, atsižvelgiant į aplinkybes, kokiomis jis dingo. Advokatas E. Milašius nurodo, kad susipažindamas su minėtomis civilinėmis bylomis jis surado ir išaiškino reikšmingas baudžiamajai bylai Nr. 1-318-89/2012 aplinkybes, kurios teismui nebuvo žinomos priimant L. J. išteisinamąjį nuosprendį. Šios aplinkybės, nukentėjusios atstovo teigimu, sudaro BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą panaikinti nuosprendį minėtoje baudžiamojoje byloje, todėl yra būtina atnaujinti šią baudžiamąją bylą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei D. Pocienei 2013-12-06 jis pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-318-89/2012 atnaujinimo ir, remdamasis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 446 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prašė priimti nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių minėtoje baudžiamojoje byloje. Vyriausioji prokurorė D. Pocienė 2014-01-06 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šį savo nutarimą prokurorė motyvavo tuo, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei pateikiamos tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui priimant nuosprendį, nurodė, kad L. J. nesusijusi su 90 000 Lt paėmimu ir kad šis klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka, tai ir pasiūlė padaryti Z. T.. Be to, prokurorė konstatavo, kad civilinės bylos Nr. 2-14- 546/2007 nepridėjimas prie nurodytos baudžiamosios bylos nevertintinas kaip nurodytų aplinkybių nežinojimas ir nevertinimas, sprendžiant L. J. kaltės klausimą, nes faktinės aplinkybės ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams buvo žinomos ir jos buvo išsamiai išanalizuotos teismų procesinių sprendimų aprašomosiose dalyse.
Nesutikdamas su vyriausiosios prokurorės D. Pocienės 2014-01-06 nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių padarytomis išvadomis, šį nutarimą jis apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui V. Jurkevičiui. Skunde nurodė, kad vyriausioji prokurorė D. Pocienė akivaizdžiai neteisingai ir nepagrįstai taikė BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nukentėjusiosios atstovo teigimu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos Nr. 1-318-89/2012 nagrinėjimas teisme nebuvo atliktas išsamiai, kadangi jų metų nebuvo nustatyta bendrosios jungtinės kaltinamosios L. J. ir jos pripažinto mirusiu sutuoktinio S. J. nuosavybės turto pasidalijimo aplinkybių ryšys su L. J. veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007, kai ji po savo sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dingimo apytikriai laikotarpiu nuo 2005-06-30 iki 2005-07-01 tokiomis aplinkybėmis, kurios davė pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo (CK 2.31 straipsnio 1 dalis), 2006-07-25 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, kuriame, remiantis CPK 450 straipsnio 6 punktu, privalėjo nurodyti visą dingusio S. J. turtą. Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė N. Žemaitytė ir baudžiamąją bylą teisme nagrinėjusi teisėja D. Valošinaitė bendrosios jungtinės L. J. ir S. J. nuosavybės turto pasidalijimo aplinkybių po S. J. dingimo apskritai nenagrinėjo, neišsireikalavo civilinės bylos Nr. 2-14-546/2007 iš to paties Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Jeigu prokurorė ar teisėja būtų tinkamai atlikusios savo pareigas, pagrįstai manytina, kad teismas būtų nustatęs ne L. J. teisinančias, o kaltinančias aplinkybes ir realiai tikėtina, kad L. J. būtų priėmęs ne išteisinamąjį teismo nuosprendį. Teisėja D. Valošinaitė baudžiamojoje byloje nevertino ir negalėjo vertinti minėtų aplinkybių, nes šioje byloje nebuvo duomenų, kad L. J. pareiškime teismui civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 nurodė ne visą S. J. asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Vyriausiajai prokurorei D. Pocienei buvo nurodyta, kad L. J. nuslėpė aplinkybę, jog 2005 metų rugsėjo mėnesį, t. y. praėjus apie 2,5 mėnesio po S. J. dingimo, tarp jos su A. T. pasidalyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str.) valdomo turto – buvo įvairios žemės ūkio technikos ar pinigų, gautų pardavus šią techniką, apytikriai 250 000 Lt, likusio po S. J. dingimo. Tarp šio turto ar pinigų, gautų jį pardavus, buvo ir 90 000 Lt suma, gauta iš Z. T., kurią S. J. buvo investavęs į žemės ūkio technikos pirkimą ir nebuvo grąžinęs Z. T.. Pastaroji nieko nežinojo apie iškeltą civilinę bylą Nr. 2-14-546/2007 Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir joje prašomą išspręsti L. J. pareiškimą, nes ji niekada nebuvo įtraukta nei L. J., nei teismo suinteresuotu asmeniu minėtoje civilinėje byloje, nors teismo sprendimas šioje byloje turėjo tiesioginės įtakos Z. T. turtinėms teisėms. Apie civilinę bylą Nr. 2-14-546/2007, joje esančius teismų priimtus procesinius dokumentus – sprendimą ir nutartį bei L. J. pareiškimą pasidalyti bendrosios jungtinės nuosavybės turtą Z. T. sužinojo ne iš skolininkės L. J., bet iš jo, advokato E. Milašiaus, 2013-10-08, t. y. po to, kai jis susipažino su minėtos civilinės bylos medžiaga. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė, kad jokie byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys, nė vienas apklaustas proceso dalyvis nepaneigė, o tik patvirtino, kad 90 000 Lt, kurie liko Z. T. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. J. investavo į verslą, pirko techniką, kad dingus S. J. į nupirktą techniką investuoti pinigai buvo pasidalyti, kad A. T. pasidalijo su L. J. techniką, į kurios įsigijimą buvo investavęs ir S. J., kad L. J. buvo perduota technikos už maždaug 200 000 Lt–250 000 Lt bei 15 000 Lt, kad techniką L. J. pardavė už maždaug 250 000 Lt, kad iš šių gautų pinigų L. J. Z. T. pinigų nedavė, kad L. J. neužvaldė Z. T. priklausančių 90 000 Lt ir net neturėjo jokios galimybės užvaldyti, kadangi Z. T. nuo to momento, kai S. J. buvo tuos pinigus paėmęs ir investavęs juos į verslą, Z. T. nebuvo jų susigrąžinusi. Tačiau teismas, kaip ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Pocienė, nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, kaip, kokiu būdu L. J. pranešė teismui civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 kreditoriams ir galbūt skolininkams apie jos ir dingusio S. J. bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo tvarką, pretenzijų priėmimo tvarką ir kitas bendrosios jungtinės nuosavybės turto administravimo aplinkybes. L. J. turėjo pareigą atsiskaityti su visais jos ir pripažinto mirusiu sutuoktinio S. J. kreditoriais, priimti jų turtines pretenzijas, sąžiningai ir laiku atsiskaityti su jais, juos reikėjo sąžiningai ir teisingai informuoti apie sutuoktinio S. J. dingimą ir iškeltą civilinę bylą dėl jo pripažinimo mirusiu, kreditoriams turėjo būti suteiktas protingas laikas pareikšti pretenzijas dėl prievolių įvykdymo iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto ar įstoti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46 straipsnis). Vyriausioji prokurorė D. Pocienė iš esmės netyrė skunde nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. kad L. J., pažeisdama CK 2.29 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir CPK 450 straipsnio 6 punkto nuostatas, neįtraukė 250 000 Lt vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos, likusios po jos sutuoktinio S. J. dingimo, į administruojamo turto pareiškime teismui nurodytą sąrašą, atgavo šį turtą iš sutuoktinio verslo partnerio A. T., pasidalijo jį dar prieš pradėdama civilinę bylą dėl sutuoktinio S. J. paskelbimo mirusiu, pardavė žemės ūkio techniką, gautus 250 000 Lt pinigus nuslėpė nuo savo ir savo sutuoktinio S. J. kreditorės Z. T., negrąžino jai skolos, neteisėtai administravo paskelbto mirusiu S. J. asmens turtą, taip galbūt pažeidė ir kitų nenustatytų asmenų turtines teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės, advokato E. Milašiaus teigimu, akivaizdžiai rodo, kad L. J. nepagrįstai buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes anksčiau nurodyti pastarosios veiksmai Klaipėdos miesto apylinkės teisme apskritai nebuvo tirti.
Šios aplinkybės buvo aiškiai išdėstytos Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui V. Jurkevičiui pateiktame skunde, tačiau vyriausiasis prokuroras akivaizdžiai netyrė pateikto skundo, nenagrinėjo jame išdėstytų motyvų, nesuprato skundo esmės ir pateiktų aplinkybių reikšmės baigtos baudžiamosios bylos Nr. 1-318-89/2012 atnaujinimui. Tai matyti iš vyriausiojo prokuroro standartinių, iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. Pocienės „pasiskolinto“ nutarimo motyvų formuluočių pakartojimo, nurodant, kad: „Nukentėjusiosios Z. T. advokato Egidijaus Milašiaus 2014-01-14 skunde nepateikta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. <...> Visos nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos baudžiamosios bylos Nr. 1-263-89/2012 nagrinėjimo metu ir teismas, priimdamas nuosprendį, jas ištyrė bei išsamiai išanalizavo.“ Vyriausiasis prokuroras neišanalizavo skunde nurodytų ir išsamiai išdėstytų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir priimdamas nutarimą atmesti skundą, pažeidė BPK 30 straipsnio nuostatas, pagal kurias prokuroro nutarimas turi būti pagrįstas motyvais, t. y. turi būti priimtas motyvuotas procesinis sprendimas. Neigiančio, neišsamaus motyvo, „pasiskolinto“ iš vyriausiosios prokurorės D. Pocienės analogiško nutarimo, pakartojimas parodo, kad vyriausiasis prokuroras netyrė ir neanalizavo skundo motyvų. Nukentėjusiosios Z. T. atstovas advokatas E. Milašius pažymi, kad, remiantis BPK 446 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prokuroras turi susiformuoti ar susidaryti pagrįstą pirminę nuomonę dėl bent vienos iš BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimo dėl galimybės atnaujinti baudžiamąją bylą. Pirminė prokuroro, sprendžiančio dėl pareiškėjo prašymo (skundo) tenkinimo atnaujinti baudžiamąją bylą, nuomonė negali būti išsami, visapusiška, kadangi BPK 444 straipsnio 3 dalis numato išsamesnio aplinkybių tyrimo galimybes pačiam prokurorui ar jo pavedimu – ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau bet kuriuo atveju pirminė prokuroro nuomonė negali būti neišsami, nemotyvuota, neigiama, kai jam buvo pateikta išsami esminė bylos atnaujinimo esmę sudarančių aplinkybių visuma, ir prokuroras nepateikė motyvų, kodėl jo toks pirminis manymas.
Apskundus Klaipėdos miesto apylinkės teismui Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Jurkevičiaus 2014-01-21 nutarimą ir paprašius teismo jį panaikinti, skundo medžiaga Nr. 64.8.30-89/2014 buvo perduota nagrinėti teisėjai D. Valošinaitei, nagrinėjusiai baudžiamąją bylą Nr. 1-318-89/2012 ir nenustačiusiai akivaizdžių aplinkybių dėl L. J. veiksmais po S. J. mirties likusios 90 000 Lt sumos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės piniginių lėšų, pasisavinimo dar neįsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007, kuriuo S. J. buvo pripažintas mirusiu, taip apeinant kreditorės Z. T. teisėtus turtinius interesus ir iš esmės pažeidžiant jos, kaip kreditorės, teises. Akivaizdu, kad iš ikiteisminio tyrimo teisėjos D. Valošinaitės skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nutartyje nurodytų bendro pobūdžio motyvų matyti, jog teisėja, pažeisdama BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nenustatė naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012, akivaizdžiai parodančių, kad išteisintoji L. J., kai ji, pažeisdama CK 2.29 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, CPK 450 straipsnio 6 punkto nuostatas, neįtraukdama į teismui pateiktame administruojamo turto pareiškime sąrašą 250 000 Lt vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos, likusios po sutuoktinio S. J. dingimo, atgavo šį turtą iš sutuoktinio verslo partnerio A. T., pasidalijo jį dar prieš pradėdama civilinę bylą dėl sutuoktinio paskelbimo mirusiu, pardavė žemės ūkio techniką, o gautus pinigus – 250 000 Lt – nuslėpė nuo savo bei sutuoktinio S. J. kreditorės Z. T., negrąžino pastarajai skolos, neteisėtai administravo paskelbto mirusio S. J. asmens turtą, taip galbūt pažeidė ir kitų nenustatytų asmenų turtines teises ir teisėtus interesus, turėjo teismo būti pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Nukentėjusiosios atstovo teigimu, išdėstyti argumentai, kartu nurodant ir ankstesnių skundų motyvų santrauką, akivaizdžiai parodo, kad visi skundai buvo vengiami nagrinėti, nors juose nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo išsamiai ir nuosekliai išdėstytos bei pagrįstos.
Nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus nuomone, įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės 2012-02-17 teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 turi būti panaikintas dėl anksčiau nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443 straipsnis ir 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Z. T. prašo skundą tenkinti.
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. vasario 20 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Jurkevičiaus 2014 m. sausio 21 d. nutarimo netenkinti skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. Pocienės 2014 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012 panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nukentėjusiosios Z. T. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nukentėjusiosios Z. T. atstovas advokatas E. Milašius nei 2013 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei D. Pocienei pateiktame pareiškime, nei skunduose Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai bei Klaipėdos apygardos teismui nenurodė aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme galėtų būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima būtų panaikinti nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-89/2012, bei šią bylą atnaujinti.
Pažymėtina tai, jog pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
Iš nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei D. Pocienei 2013 m. gruodžio 4 d. paduotame pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai bei Klaipėdos apygardos teismui pateiktuose skunduose nurodytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusiosios atstovas prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes, jo nuomone, L. J., pažeisdama CK 2.29 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei CPK 450 straipsnio 6 punkto nuostatas, civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 dėl sutuoktinio S. J. paskelbimo mirusiu pateikė teismui neišsamų S. J. asmeninės ir bendrosios nuosavybės teise priklausančio turo sąrašą, t. y. neįtraukė 250 000 Lt vertės bendrosios nuosavybės teises valdomos žemės ūkio technikos, likusios po sutuoktinio S. J. dingimo, į administruojamo turto pareiškime teismui sąrašą, atgavo šį turtą iš sutuoktinio S. J. verslo partnerio A. T., pasidalijo jį dar prieš pradėdama civilinę bylą dėl sutuoktinio paskelbimo mirusiu, pardavė žemės ūkio techniką, o gautus pinigus – 250 000 Lt – nuslėpė nuo kreditorės Z. T. ir negrąžino pastarajai skolos, neteisėtai administravo paskelbto mirusio S. J. asmens turtą, taip galbūt pažeidė ir kitų nenustatytų asmenų turtines teises ir teisėtus interesus. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-318-89/2012 teismui negalėjo būti žinomos paminėtos civilinėje byloje Nr. 2-14-546/2007 (dėl S. J. paskelbimo mirusiu) nustatytos aplinkybės, nes ši civilinė byla nebuvo pridėta prie baudžiamosios bylos. Paminėtos aplinkybės, nukentėjusiosios atstovo teigimu, teismui, nagrinėjančiam L. J. baudžiamąją bylą, nebuvo žinomos ir jos, advokato E. Milašiaus įsitikinimu, rodo, kad L. J. turėjo teismo būti pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau, priešingai nukentėjusiosios atstovo tvirtinimui, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismui nagrinėjant L. J. baudžiamą bylą buvo nustatytos aplinkybės, jog Z. T., 2004-07-09 už 150 0000 Lt pardavusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 90 000 Lt paskolino žentui S. J.. Pati Z. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino supratusi, kad žentas jos paskolintus 90 000 Lt investavo į verslą, o po S. J. dingimo (2005 m.) verslą paveldėjo jos dukra L. J., kuri į nupirktą techniką investuotus pinigus (kaip minėta, baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kad S. J. į verslą buvo investavęs Z. T. pinigus – 90 000 Lt, tai pripažino ir pati Z. T. apklausiama baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu) pasidalijo su šeimos verslo partneriu A. T., jai grąžinant dalį technikos už maždaug 250 000 Lt iš bendro su vyru turėto verslo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog L. J. būtų kaip nors susijusi su 90 000 Lt paėmimu ir nurodė, kad Z. T. turtinės pretenzijos dėl jos žentui S. J. paskolintų pinigų – 90 000 Lt, kuriuos, kaip ji pati patvirtino, S. J. investavo į verslą, yra civilinės teisės normų reguliuojami santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Tuo tarpu, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, visos šios paminėtos ir nukentėjusiosios atstovo skunde nurodomos aplinkybės buvo žinomos L. J. baudžiamą bylą nagrinėjusiems Klaipėdos miesto apylinkės teismui bei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams, šios aplinkybės buvo išsamiai aptartos teismų procesiniuose sprendimuose, ir tai, priešingai nukentėjusiosios atstovo tvirtinimui, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios priimant L. J. išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo žinomos ir tuo labiau, kaip nepagrįstai tvirtinama advokato E. Milašiaus skunde, įrodo, kad išteisintoji turi būti pripažinta kalta dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L. J. būtų apgaule įgijusi Z. T. priklausančius pinigus – 92 000 Lt. Nors nukentėjusiosios atstovas nesutinka su šia teismų nustatyta faktine aplinkybe, tačiau pažymėtina tai, jog visos nukentėjusiosios atstovo nurodomos aplinkybės buvo žinomos tiek bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams, ir aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti L. J. baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kartu kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Kitų aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nukentėjusiosios atstovas nenurodė. Vien tai, kad civilinė byla Nr. 2-14-546/2007 nebuvo pridėta prie L. J. baudžiamosios bylos, nepaneigia, kad L. J. baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nežinojo ir nevertino anksčiau minėtų aplinkybių, nes faktinės aplinkybės tiek pirmosios, tiek apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams buvo žinomos ir jos išsamiai išanalizuotos teismų procesiniuose sprendimuose. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, kad Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus pateikti argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti L. J. baudžiamąją bylą.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nukentėjusiosios atstovo pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunduose dėl prokurorų procesiniuose sprendimuose atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Jurkevičiaus 2014 m. sausio 21 d. nutarimo netenkinti skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Pocienės 2014 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą pagal Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus 2013-12-04 pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė pagrįstai. Nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato E. Milašiaus skunde išdėstyti argumentai nepaneigia žemesniojo teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nukentėjusiosios Z. T. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė