Civilinė byla Nr. e2-199-861/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18755-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.4.1.10.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Saugus krovinys“ ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo priteisti 205,44 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo atsakovas, bankrotas pripažintas tyčiniu.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovas iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. L. buvo (duomenys neskelbtini) vadovu. Kauno apygardos teismas 2017-08-14 iškėlė įmonei bankroto bylą. Nurodyta nutartimi teismas įpareigojo (duomenys neskelbtini) valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2017-10-24 nutartimi ieškovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą ir buvo patvirtintas 205,44 Eur kreditorinis reikalavimas. 2020-01-29 Kauno apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto.
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo jau pasibaigus trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) bankroto bylos procesui. Todėl ieškinys po bankrutuojančios įmonės pabaigos gali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes bankroto byloje ieškovės kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti 205,44 Eur sumai, tačiau nebuvo atlyginti.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovė jai atsiradusią žalą kildina iš dėl 2018-05-28 nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto. Duomenų, kad su ieškove (duomenys neskelbtini) iki įmonės pabaigos buvo atsiskaityta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Juridinio asmens valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, įstatymas numato pareigą atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas tenka ieškovei, o atsakovas turi paneigti savo kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013), didelis atsakovo neatsargumas arba tyčia taip pat turi būti nustatyti sprendžiant dėl vadovo veiksmų teisėtumo taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kitaip nei žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.262 straipsniu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl bendrovės kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-915/2017; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus tiesioginio ieškinio įmonės vadovui, pareikšto CK 6.262 straipsnio pagrindu, įrodinėtinos aplinkybės ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu kylanti juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė priklauso nuo to, ar įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tai lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis kartu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos. Kaip matyti iš teismų praktikos, atsakovui atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jei bendrovei būtų iškelta bankroto byla ir bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. To nesat atsakovui pareikštas ieškinys neteisėtas, nes ieškovė neišnaudojo visų teisinių galimybių dėl skolos išieškojimo iš turto, nors apie tokias galimybes jam yra žinoma.
Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas). Tik tais atvejais, kai yra teismo pripažintas bankrotas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai). Nagrinėjamu atveju būtent tyčinio bankroto faktas, konstatuotas Kauno apygardos teismo 2018-05-28 nutartimi, yra ieškovei tiesioginio ieškinio teisę suteikiantis pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala yra patvirtinta (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir sudaro 205,44 Eur.
Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įrodė (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o atsakovas priežastinio ryšio tarp savo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir bankrutavusios įmonės kreditoriaus – ieškovės žalos, prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas žalos dydžio nepaneigė. Nurodytą sumą teismas pripažįsta kreditorei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 205,44 Eur žalos atlyginimo.
Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 205,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,71 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 13,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės MB „Saugus krovinys“, į. k. 304093688, naudai iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 205,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 205,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė