Civilinė byla Nr. e2A-1610-864/2022
Teisminio proceso Nr. 39-3-00978-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.1.18.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCarrier“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCarrier“ ieškinį atsakovui S. P. dėl ginčo, susijusio su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCarrier“ (toliau ir ieškovė, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. P. (toliau ir atsakovas), prašydama panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-15892, kuriuo tenkino atsakovo S. P. prašymą iš dalies ir priteisė jo naudai iš ieškovės 1 061,24 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo santykių nutraukimo mokėjimą, 2 931,04 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, o S. P. ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė bei teisme atstovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutartimi buvo nustatyta atlyginimo ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Darbo ginčų komisija iš ieškovės atsakovo naudai priteisė :
2.1. 1 061,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Su šia priteista suma nesutinka, nes atsakovui mokėjimo pavedimais 2021 m. gegužės 10 d. buvo pervesta 2 689,41 Eur ir 600 Eur, visa išmokėta suma nebuvo panaudota pagal paskirtį ir įmonei negrąžinta, o su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos 28 d. Todėl ieškovės direktoriaus įsakymu buvo padaryta įskaita ir priskaičiuota išmokėti atsakovui 706,96 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas įskaityta į perduotą ir darbuotojo nepanaudotą pagal paskirtį darbdavio pinigų sumą. Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius atsakovui per visą jo darbo laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d., buvo išmokėta 15 997,16 Eur suma, atskaičius mokesčius. Už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d. atsakovui buvo išmokėta 23 379,66 Eur komandiruočių dienpinigių ir išlaidų. Bendra darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių ir išlaidų suma lygi 39 376,82 Eur. Nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. atsakovui buvo išmokėta bendra 39 816,68 Eur suma. Todėl šiai dienai yra 439,86 Eur permoka.
2.2. 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 1 dalį delspinigiai yra skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos pavėluotai išmokamas dėl darbdavio kaltės. Nagrinėjamu atveju darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytais terminais nebuvo mokamas 2018 ir 2019 metais dėl to, kad atsakovas neturėjo banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervedamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Sąskaitą atsakovas atidarė tik 2020 metų rugpjūčio mėnesį, todėl jau nuo to laiko lėšos atsakovui buvo pervedamos mokėjimo pavedimu. Atsakovas buvo ilgalaikėse komandiruotėse, todėl darbo užmokestis taip pat negalėjo būti mokamas minėtu laikotarpiu grynais, nes atsakovo fiziškai nebuvo bendrovės ofise. Atsakovas buvo komandiruotėje nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. Jam grįžus iš komandiruotės, 2019 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu grynais jam buvo išmokėta 5 400 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo darbdavio kaltės ir delspinigių priteisimas yra nepagrįstas.
2.3. 2 931,04 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Ieškovės nuomone, ši suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl prašo ją panaikinti arba sumažinti. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas ginčijo kasos išlaidų orderį, tačiau atlikta ekspertizė patvirtino, kad ant šio orderio yra atsakovo parašai.
3. Atsakovas S. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-15892, kuriuo ji tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir priteisė jo naudai iš ieškovės 1 061,24 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo santykių nutraukimo, 2 931,04 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Atsiliepimą grindė sekančiais motyvais:
3.1. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovas pažymėjo, jog Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad atsakovui paskutiniai mokėjimai atlikti 2021 m. gegužės 10 d. (600 Eur ir 2 689,41 Eur), t. y. trys dienos po ieškovo komandiruotės pabaigos ir daugiau kaip du mėnesiai iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Mokėjimo pavedime buvo nurodyta mokėjimo paskirtis - „darbo užmokestis, komandiruotės dienpinigiai“. Po kiekvienos komandiruotės (išskyrus pirmąją) atsakovui buvo išmokama didelė pinigų suma (2-oji komandiruotė baigėsi 2019 m. balandžio 7 d., o 2019 m. balandžio 8 d. jam išmokėta 5 400 Eur, 3-ioji komandiruotė baigėsi 2019 m. birželio 24 d., o 2019 m. birželio 25 d. jam išmokėta 1 950,27 Eur, 4-oji komandiruotė baigėsi 2019 m. spalio 13 d., o 2019 m. spalio 15 d. jam išmokėta 4 100 Eur, 5-oji komandiruotė baigėsi 2020 m. vasario 2 d., o 2020 m. vasario 4 d. išmokėta 3 740 Eur, 6-oji komandiruotė baigėsi 2020 m. liepos 13 d., o 2020 m. liepos 15 d. jam išmokėta 7 140 Eur, 7-oji komandiruotė baigėsi 2020 m. spalio 19 d., o 2020 m. spalio 21 d. išmokėta 3 200 Eur, 8-oji komandiruotė baigėsi 2021 m. sausio 23 d., o 2021 m. sausio 27 d. išmokėta 4 353 Eur, 9-oji komandiruotė baigėsi 2021 m. gegužės 7 d., o 2021 m. gegužės 10 d. išmokėta 3 289,41 Eur (2 689,41 Eur + 600 Eur)). Iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2018 - 2020 metais ji nuolat turėjo įsiskolinimą atsakovui. Iš šalių darbo santykių praktikos akivaizdu, kad avansai komandiruotėms atsakovui nebuvo mokami, o už kiekvieną komandiruotę su juo buvo atsiskaitoma per kelias dienas nuo komandiruotės pabaigos. Todėl pagrįstai prieita išvados, kad 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė su atsakovu atsiskaitė už paskutinę jo komandiruotę, o ne sumokėjo avansu dienpinigius už komandiruotę, dėl kurios net nebuvo priimtas įsakymas. Ieškovė negalėjo atsakovui 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimu sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes šalių darbo santykiai nutraukti tik 2021 m. liepos 28 d.
3.2. Dėl delspinigių priteisimo atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovė teigia, kad delspinigiai neturi būti skaičiuojami, nes jis banko sąskaitą atsidarė tik 2020 m. rugpjūčio mėn. Su tokiu teiginiu nesutinka, nes darbdavio pareiga yra užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma mažiausiai vieną kartą per mėnesį. Darbdavys darbą turi organizuoti taip, kad ši pareiga būtų tinkamai vykdoma. Po pirmos atsakovo komandiruotės ieškovė su juo apskritai neatsiskaitė, nors jis buvo grįžęs į Lietuvą, o ir vėliau jam grįžus po komandiruočių, ieškovė taip pat visiškai neatsiskaitydavo. Ši nuolatinio darbdavio įsiskolinimo darbuotojui tendencija nepasikeitė ir atsakovui atsidarius sąskaitą banke ir atsiradus galimybei su juo atsiskaityti pavedimais. Todėl ieškovė tinkamai nevykdė pareigos laiku mokėti darbuotojui su jo darbo santykiais susijusias išmokas.
3.3. Dėl netesybų priteisimo nurodė, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovė su atsakovu visiškai neatsiskaitė, jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo. Atsakovas iš darbo atleistas 2021 m. liepos 28 d., todėl iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ieškovė delsė su juo atsiskaityti 58 darbo dienas. Todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteista 2 931,04 Eur netesybų. Apskaičiuota netesybų suma atitinka įstatymo reikalavimus, todėl mažinti ją nėra pagrindo.
4. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. papildomai paaiškino, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirba seniai, dirbo ir pas ieškovę. Buvo sudaręs darbo sutartį, sutiko su visomis sąlygomis, dėl sąlygų buvo susitarimų ir žodžiu. Iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuotas užstatas, nors tokio susitarimo dėl išskaitymo nebuvo. Į paskutinę komandiruotę jis nevyko, nes pažadas padengti įsiskolinimą nebuvo įvykdytas. Kasos pajamų orderio neginčija. Iš pradžių darbo užmokestį jam mokėjo grynais, vėliau suprato, kad reikia atidaryti banko sąskaitą. Prašė darbdavio padėti dėl banko sąskaitos atidarymo. Banko kortelę pasidarė asmeniškai. Atleistas buvo 2021 m. liepos 28d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „LitCarrier“ ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės: panaikino ieškovės UAB „LitCarrier“ 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 07/28 „Dėl įskaitos padarymo“, kuriuo priimtas sprendimas padaryti įskaitą ir S. P. priskaičiuotą apmokėti 706,96 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas įskaityti į perduotą ir darbuotojo nepanaudotą pagal paskirtį darbdavio pinigų sumą; priteisė iš ieškovės UAB „LitCarrier“ atsakovo S. P. naudai 1 061,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo, 3 183,72 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), paskaičiuotų po darbo sutarties nutraukimo, ir 250 Eur išlaidų advokato pagalbai; sprendimo dalį dėl 1 061,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) priteisimo nukreipė skubiam vykdymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas); priteisė iš ieškovės UAB „LitCarrier“ valstybės naudai 5,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-15892 laikyti netekusiu galios.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad :
6.1. pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 58 atsakovas S. P. nuo 2018 m. spalio 15 d. įsidarbino pas ieškovę UAB „LitCarrier“. Darbo sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas dirbs pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė dėl darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri su priedais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienas ir viršvalandžius bus ne mažesnė kaip 1,3 MMA ir mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui išvykstant į komandiruotę, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbdavio sprendimu gali būti išmokamas avansas dienpinigiams ir su komandiruotės susijusioms išlaidoms kompensuoti. Sutarties 6.4 punktu šalys taip pat susitarė, kad darbuotojui vykstant į komandiruotę, jam apskaičiuojami ir mokami dienpinigiai, kurių dydis lygus 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. 2020 m. liepos 15 d. darbo sutartis buvo pakeista: 1.3 punktu šalys susitarė dėl darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri su priedais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienas ir viršvalandžius bus ne mažesnė kaip 1,65 MMA ir mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos; 3 punktu šalys susitarė, kad darbo sutarties terminas nustatomas iki laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos. Rašytinių duomenų, jog šalys susitarė dėl kitokių, negu darbo sutartyje nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų, byloje nėra.
6.2. Ieškovė pateikė duomenis (darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius), jog už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d. atsakovui buvo priskaičiuota bendra 15 997,16 Eur suma, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio, atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas: už 2018 m. spalio mėn. priskaičiuota 129,20 Eur darbo užmokesčio, už 2018 m. lapkričio mėn. – 457,19 Eur darbo užmokesčio, už 2018 m. gruodžio mėn. – 70,39 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. sausio mėn. – 487,88 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. vasario mėn. – darbo užmokesčio, už 2019 m. kovo mėn. – 490,37 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. balandžio mėn. – 160,57 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. gegužės mėn. – 459,52 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. birželio mėn. – 436,52 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. liepos mėn. – 84,85 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 567,69 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. rugsėjo mėn. – 541,47 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. spalio mėn. – 243,94 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. lapkričio mėn. – 292,73 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. gruodžio mėn. – 492,35 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. sausio mėn. – 732,72 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. vasario mėn. – 80,65 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. kovo mėn. – 481,12 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. balandžio mėn. – 758,50 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. gegužės mėn. – 763,65 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. birželio mėn. – 693,88 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. liepos mėn. – 1 033,46 Eur darbo užmokesčio ir atostoginių, už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 370,91 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. rugsėjo mėn. – 671,20 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. spalio mėn. – 435,93 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. lapkričio mėn. – 341,61 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. gruodžio mėn. – 700,52 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. sausio mėn. – 614,58 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. vasario mėn. – 500,15 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. kovo mėn. – 684 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. balandžio mėn. – 791,59 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. gegužės mėn. – 233,11 Eur darbo užmokesčio, už 2021 m. birželio mėn. – 0,00 Eur, už 2021 m. liepos mėn. – 706,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ginčo dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio byloje tarp šalių nėra.
6.3. Taip pat ieškovės pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. atsakovui buvo priskaičiuota bendra 23 379,66 Eur suma dienpinigių ir komandiruotės išlaidų: už komandiruotę nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 2 d. – 1 180,50 Eur, už komandiruotę nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. – 3 168,74 Eur, už komandiruotę nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 24 d. – 1 463,75 Eur, už komandiruotę nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2019 m. spalio 13 d. – 2 438,50 Eur, už komandiruotę nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. vasario 2 d. – 2 385,50 Eur, už komandiruotę nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. – 3 851,75 Eur, už komandiruotę nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. spalio 19 d. – 4 802,80 Eur, už komandiruotę nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 23 d. – 2 213,45 Eur, už komandiruotę nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. – 1 874,67 Eur. Ginčo dėl priskaičiuotų dienpinigių ir komandiruotės išlaidų dydžio byloje tarp šalių nėra.
6.4. Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. atsakovui buvo išmokėta bendra 39 816,68 Eur suma darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų: 2018 m. spalio 26 d. kasos išlaidų orderiu - 150 Eur, 2019 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu – 5 400 Eur, 2019 m. birželio 25 d. kasos išlaidų orderiu – 1 950,27 Eur, 2019 m. spalio 15 d. kasos išlaidų orderiu – 4 100 Eur, 2020 m. vasario 4 d. kasos išlaidų orderiu – 3 740 Eur, 2020 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderiu – 7 140 Eur, 2020 m. liepos 15 d. banko pavedimu – 10 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. banko pavedimu – 200 Eur, 2020 m. rugpjūčio 25 d. banko pavedimu – 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. banko pavedimu – 211 Eur, 2020 m. rugsėjo 22 d. banko pavedimu – 703 Eur, 2020 m. spalio 1 d. banko pavedimu – 1 000 Eur, 2020 m. spalio 8 d. banko pavedimu – 1 000 Eur, 2020 m. spalio 13 d. banko pavedimu – 750 Eur, 2020 m. spalio 21 d. banko pavedimu – 3 200 Eur, 2020 m. lapkričio 13 d. banko pavedimu – 100 Eur, 2021 m. sausio 13 d. banko pavedimu – 100 Eur, 2021 m. sausio 27 d. banko pavedimu – 4 353 Eur, 2021 m. kovo 5 d. banko pavedimu – 800 Eur, 2021 m. kovo 10 d. banko pavedimu – 50 Eur, 2021 m. kovo 18 d. banko pavedimu – 200 Eur, 2021 m. kovo 25 d. banko pavedimu – 1 220 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. banko pavedimu – 600 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. banko pavedimu - 2 689,41 Eur. Ginčo dėl išmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio byloje tarp šalių nėra.
6.5. Darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl darbuotojo kaltės - šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
7. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl teisės į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove. Ieškovės teigimu, atleidimo iš darbo dieną su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, nes iki atleidimo iš darbo dienos atsakovui buvo sumokėta 439,86 Eur daugiau darbo užmokesčio negu priskaičiuota, be to, atsakovo teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo realizuota užskaitos būdu 2021 m. liepos 28 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 07/28 pagrindu, nes atsakovui už darbą komandiruotėse buvo susidariusi permoka. Atsakovo teigimu, atleidimo iš darbo dieną ieškovė neišmokėjo jam priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
8. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, kadangi susitarimo tarp darbo sutarties šalių dėl vėlesnio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nėra, ieškovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną – 2021 m. liepos 28 d., tas taip pat reiškia, kad iki 2021 m. liepos 28 d. be kitų su darbo santykiais susijusių sumų ieškovė privalėjo išmokėti atsakovui ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis).
9. Iš pateiktos atsakovo asmeninės sąskaitos už 2021 metus teismas nustatė, kad atsakovui atleidimo iš darbo dieną buvo priskaičiuota 1 061,24 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas. Byloje nėra duomenų, kad atleidimo iš darbo dieną ši kompensacija atsakovui buvo išmokėta. Kompensacijos dydis nustatytas pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus ir šalių nėra ginčijamas. Paskutinį mokėjimą atsakovui ieškovė atliko 2021 m. gegužės 10 d., išmokėta bendra 3 289, 41 Eur suma, tai yra tuo metu, kai pagrindo skaičiuoti atsakovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas nebuvo, nes teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovas įgijo 2021 m. liepos 28 d. Be to, ieškovės taikoma faktinė atsiskaitymo su atsakovu tvarka rodo, kad 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimai 2 689,41 Eur ir 600 Eur sumose buvo atlikti iš esmės darbo užmokesčiui ir dienpinigiams sumokėti, o ne kaip avansas už būsimą komandiruotę, dėl kurios tvarkos ir sąlygų jokių rašytinių dokumentų ieškovė į bylą nepateikė. 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimų paskirtyse taip pat buvo nurodyta, kad yra mokamas „darbo užmokestis, komandiruotės dienpinigiai“. Teismas pažymėjo, kad pagal darbo sutarties 6.3 punktą avansas dienpinigiams ir su komandiruotės susijusioms išlaidoms kompensuoti yra mokamas darbdavio sprendimu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios. Šiuo gi atveju joks ieškovės vadovo įsakymas dėl atsakovo komandiruotės bei išankstinio dienpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo po 2021 m. gegužės 10 d. nebuvo priimtas ir atsakovas į komandiruotę, jei tokia ir buvo planuojama, neišvyko. Taip pat teismas nenustatė pagrindo mažinti priteistos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ieškovės nurodyta 439,86 Eur suma. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė darbo sutartimi nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos - kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos, visos ieškovės atsakovui išmokėtos sumos nesutapo su atsakovui priskaičiuotomis darbo užmokesčio ir dienpinigių sumomis, o mokėjimo pavedimuose ar kasos išlaidų orderiuose atsiskaitymo paskirtis nebuvo detalizuota taip, kad būtų nedviprasmiškai aišku, už ką ir kokį laikotarpį atsakovui yra mokama. Todėl nesilaikydama nustatytų sutarties sąlygų, ieškovė turi prisiimti neigiamų padarinių riziką.
10. Pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad išskaitydama iš atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas 1 061,24 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) ieškovė veikė neteisėtai, todėl teismas ieškovės 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 07/28 panaikino kaip prieštaraujantį DK 146 straipsnio 2 dalies ir 127 straipsnio 6 dalies nuostatoms (CPK 417 straipsnis) ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 061,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).
Dėl delspinigių iki sutarties nutraukimo.
11. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių iškilęs ginčas ir dėl delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo. Ieškovės teigimu, atsakovas neįgijo teisės į delspinigių skaičiavimą, nes darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytais terminais nebuvo mokamas dėl atsakovo kaltės - atsakovas neturėjo banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervedamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsakovas savo ruožtu tvirtina, kad delspinigiai skaičiuotini pagrįstai, nes pagal sutartį darbdavio pareiga yra užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma mažiausiai vieną kartą per mėnesį.
12. Teismas pažymėjo, kad DK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, 10 punktas nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
13. Teismas nustatė, jog nuo pat įdarbinimo pradžios šalys darbo sutarties 1.3 punktu susitarė, kad darbo užmokestis atsakovui bus mokamas nevėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos. Ši atsiskaitymo tvarka šalių nebuvo pakeista. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai su atsakovu buvo atsiskaitoma ne pagal sutartyje numatytą tvarką, ir tai buvo daroma iš esmės ieškovės nuožiūra. 2018 metais ieškovė išmokėjo atsakovui tik 150 Eur avansą, 2019 metais darbo užmokestį ieškovė atsakovui išmokėjo tik tris kartus per metus, iš kurių vieną kartą po 20 kalendorinės dienos, 2020 metų pirmą pusmetį ieškovė išmokėjo atsakovui darbo užmokestį tik vieną kartą per 6 mėnesius, o antrą pusmetį atlikta 11 mokėjimų nenurodant už ką ir nemokant už gruodžio mėnesį, 2021 metais ieškovė išmokėjo atsakovui už sausio, kovo ir gegužės mėnesius atlikdama 8 mokėjimus, tai yra kelis kartus per mėnesį. Taip pat iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio pagal asmenį teismas nustatė, kad ji 2018 – 2020 metais turėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų įsiskolinimą. Pateisinamų tokio nukrypimo nuo sutartimi nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ieškovė nenurodė. Tuo remiantis, teismas konstatavo, kad ieškovė darbo užmokestį atsakovui mokėjo pavėluotai dėl savo kaltės. Teismas pažymėjo, kad būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma darbo sutartimi nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas reiškia dėl to pretenzijas ar ne, ir darbą darbdavys turi organizuoti taip, kad ši pareiga būtų vykdoma tinkamai. Ši pareiga darbuotojui negali būti perkelta. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl kliūtis, susijusias su nesavalaikiu darbo užmokesčio mokėjimu, ji turėjo numatyti ir jas pašalinti darbo sutarties sudarymo metu arba pasikeitus aplinkybėms susitarti su darbuotoju dėl kitos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Todėl ieškovės argumentą, jog atsakovas Lietuvoje nebuvo atidaręs banko sąskaitos, teismas laikė neesminį ir nesuteikiantį pagrindo konstatuoti, kad darbo užmokestis laiku nebuvo mokamas dėl atsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, todėl ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai realizuoti savo pareigą laiku mokėti atsakovui darbo užmokestį. Juolab, kad pareigos laiku atsiskaityti su atsakovu ieškovė nevykdė ir tuo metu, kai atsakovas Lietuvoje atidarė banko sąskaitą, ir tai papildomai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės nurodyta vėlavimo priežastis įtakos darbo užmokesčio mokėjimui iš esmės neturėjo.
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. buvo nustatytas 0,07 procento delspinigių dydis. Remiantis išdėstytu, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ir 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo.
Dėl netesybų po sutarties nutraukimo.
15. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
16. Teismas nustatė, kad atleidimo iš darbo dieną 2021 m. liepos 28 d. ieškovė neišmokėjo atsakovui 1 061,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurios dydis yra mažesnis negu atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad neišmokėta kompensacijos suma ar jos dalis būtų apmokėta iki šiol. Vadovaudamasis teisniu reglamentavimu teismas nustatė, kad priteistinas netesybas šiuo atveju sudarytų 6 367,44 Eur suma (1 061,24 Eur x 6 mėn.). Argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kodėl netesybų suma yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir turėtų būti mažinama, ieškovė nepateikė. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nesumokėta darbuotojui suma nėra ypatingai didelė, yra mažesnė už atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestį, kad ieškovė visiškai nevengė atsiskaityti su atleidžiamu atsakovu išmokėdama jam visą priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius, kad darbo santykiai šiuo atveju nutrūko dėl darbuotojo kaltės, teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai trijų mėnesių uždelstos sumos netesybas – 3 183,72 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinį atmetus, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
18. Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį teismas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visa apimtimi ir priteisė atsakovui iš ieškovės 250 Eur išlaidų advokato pagalbai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė negu nustatytos maksimalios tokių išlaidų ribos.
19. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 5,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė (toliau ir apeliantė) UAB „LitCarrier“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ginčą išspręsti iš esmės - atmesti S. P. reikalavimus priteisti iš UAB LitCarrier su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir netesybas, teiktus ir patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-15892.
21. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutikimą grindžia sekančiais motyvais:
Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas
21.1. Apeliantės teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinė atsakovo komandiruotė truko nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gegužės 7 d., kai atsakovas grįžo iš komandiruotės ir praktiškai tai buvo paskutinė jo darbo diena bendrovėje, nes daugiau jis nebedirbo. Nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ji turėjo atostogas pagal jo paties prašymą, o nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam fiksuotos pravaikštos už neatvykimą į darbą. Pagal į bylą pateiktą avanso apyskaitą už paskutinės komandiruotės laiką atsakovui priskaičiuota komandiruotės dienpinigių suma 1 834,87 Eur ir kelionės išlaidos 39,80 Eur, iš viso 1 874,67 Eur. Darbo užmokestis už 2021 m. gegužės mėnesį 233,11 Eur. Pažymi, kad atsakovas nei priskaičiuotų dienpinigių sumų, nei darbo užmokesčio sumų neginčijo.
21.2. Byloje pateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai per visą atsakovo darbo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gegužės 7 d., t. y. paskutinės faktiškai dirbtos dienos. Byloje taip pat pateikti atsakovo komandiruočių dienpinigių ir išlaidų priskaičiavimo dokumentai už minėtą laikotarpį. Bendra darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių ir išlaidų suma lygi 38 669,86 Eur. Kaip patvirtina pateikiami duomenys, ieškovė atsakovui sumokėjo iš viso 39 816,68 Eur, o pagal buhalterinius paskaičiavimus priskaičiuota išmokėti 38 669,86 Eur. Taigi paskutinės atsakovo komandiruotės dienai, t. y. atsakovo faktiškai dirbtai dienai, atsakovui susidarė permoka lygi 1 146,82 Eur. Kai atsakovas buvo atleidžiamas iš darbo ir jam buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri lygi 1 061,24 neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius „į rankas“ 706,96 Eur. Bendrovės direktorius atsižvelgęs į permoką priėmė 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 07/28, kuriuo įsakė padaryti įskaitą ir priskaičiuotą išmokėti 706,96 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas įskaityti į perduotą ir darbuotojo nepanaudotą pagal paskirtį darbdavio pinigų sumą.
21.3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas apskritai neišmokėjo darbuotojui kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tačiau ieškovas apeliaciniu skundu su tuo kategoriškai nesutinka. Kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo realizuota užskaitos būdu. Kitaip tariant, kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovui buvo sumokėta dar 2021 m. gegužės 10 d. 2 689,41 Eur mokėjimo pavedimu ir 600 Eur mokėjimo pavedimu, Kaip jau minėta, pagal buhalterinius paskaičiavimus atsakovui priklausė 1 874,67 Eur dienpinigių ir išlaidų suma ir 233,11 Eur darbo užmokesčio, iš viso 2 107,78 Eur, o pervesta dviem mokėjimo pavedimais 2021 m. liepos 10 d. 3 289,41 Eur.
21.4. Ieškovė permokos susidarymą aiškino tuo, kad tikėjosi, jog atsakovas dirbs ir toliau važiuos į kitą komandiruotę. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodo sprendime, kad ieškovės vadovo įsakymas dėl kitos atsakovo komandiruotės po 2021 m. gegužės 10 d. nebuvo priimtas, tačiau neįvertino paties atsakovo teiktų paaiškinimų 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 52:00 min.), kur atsakovas rusų kalba aiškiai atsako į klausimą, kodėl neišvyko į paskutinę komandiruotę. Atsakovas aiškino, kad atvyko į bendrovės ofisą, kalbėjo su bendrovės direktoriumi J. V., pastarasis prašė jo važiuoti į komandiruotę, tačiau šalims nesusitarus dėl finansinių dalykų, atsakovas atsisakė vykti. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyti sprendime motyvai prieštarauja kitiems byloje esantiems tiesioginiams įrodymams, t. y. paties atsakovo paaiškinimams. Atsakovas teikdamas paaiškinimus 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu, vienareikšmiškai ir aiškiai pripažino buvus suplanuotą sekančią komandiruotę po 2021 m. gegužės 7 d., patvirtino, kad buvo atvykęs į bendrovės ofisą tikslu vykti į naują komandiruotę. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nesant bendrovės įrodymų dėl naujos komandiruotės yra nepagrįsti.
21.5. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi labai nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad dar nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje atsakovas reikalavo iš darbdavio su darbo santykiais susijusių sumų, motyvuodamas tuo, kad 2020 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 35 yra suklastotas jo parašas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2021 m. spalio 14 d. pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą. Šio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, atlikta ekspertizė. 2022 m. sausio 4 d., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-201 (22) tiksliai nurodyta, kad – 2020 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 35, skiltyje „Gavėjo parašas“ pasirašė S. P.. Teismo posėdžio metu atsakovas šį savo gynybos būdą aiškino, kad jis nebuvo tikras, ar tai jo parašas. Tačiau šie faktai patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir veidmainiškumą. Jis tikėjosi, kad ekspertizė galimai nepatvirtins jo parašo tapatumo ir jis turės galimybę daugiau prisiteisti iš darbdavio. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino taikyto įskaitymo, panaikino ieškovės 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 07/28 „Dėl įskaitos padarymo“ ir priteisė atsakovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Dėl delspinigių priteisimo
21.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodo, kad ieškovė darbo užmokestį atsakovui mokėjo pavėluotai dėl savo kaltės, dėl to priskaičiavo 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo. Su šia teismo sprendimo dalimi ieškovas taip pat nesutinka. Teismas visiškai nedetalizavo, už kurį laikotarpį ir nuo kurios pinigų sumos yra skaičiuojami delspinigiai.
21.7. Teismas pažymėjo, kad būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma darbo sutartimi nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas reiškia dėl to pretenzijas ar ne, ir darbą darbdavys turi organizuoti taip, kad ši pareiga būtų vykdoma tinkamai. Ši pareiga darbuotojui negali būti perkelta. Ieškovas su šiais teismo teiginiais negali sutikti, nes kiekvienas darbuotojas dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, privalo atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje. Šios sąskaitos atidarymas yra kiekvieno darbuotojo asmeninis reikalas, darbdavys negali tai padaryti už darbuotoją. Atsakovas ne kartą buvo raginamas nueiti į banką atidaryti sąskaitą. Atsakovo pasiteisinimai, kad neva jis nežinojo, kaip tai padaryti, vertinami kritiškai, nes atsakovas yra suaugęs asmuo, jis irgi turi pareigą elgtis protingai, juo labiau jei jis atvyksta dirbti į užsienį. Sąskaitos atidarymas - tai labai paprastas, nereikalaujanti daug pastangų reikalas, tai net galima atlikti nuotoliniu būdu mokėjimo platformose, pvz. Paysera. Taip pat Šalčininkų mieste, kur dirbo atsakovas, yra trijų bankų skyriai, skyrių darbuotojai kalba rusiškai, todėl atsakovas laisvai galėjo nueiti į bet kurį banko skyrių. Paties atsakovo neveikimas sąlygojo tai, kad darbdavys neturėjo objektyvių galimybių sumokėti darbuotojui darbo užmokestį tuo metu, kai atsakovas buvo komandiruotėse. Todėl nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas neatidarė banko sąskaitos, į kurią galėjo būti pervestas darbo užmokestis, dėl darbdavio kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas vis tik atidarė atsiskaitomąją sąskaitą elektroninio atsiskaitymo paslaugas teikiančioje įmonėje Paysera ir nuo to laiko visos sumos buvo pervedamos pavedimu. Taigi ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad darbo užmokestį atsakovui mokėjo pavėluotai dėl savo kaltės.
Dėl netesybų dydžio
21.8. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 3 183,72 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius 1 926,16 Eur), paskaičiuotų po darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas nesutinka su šiuo netesybų dydžiu, mano, kad jis nepagrįstai didelis.
21.9. Kaip minėta aukščiau, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neišmokėjo atsakovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas šią atsakovo teisę realizavo užskaitos būdu, nes buvo susidariusi permoka darbuotojui. Tai net jei teismas hipotetiškai vis tik nepripažintų įskaitymo taikymo, tai būtina įvertinti tai, kad kompensacijos nemokėjimas nėra piktavališkas darbdavio veiksmas.
21.10. Apeliantė pažymi, kad netesybų dydis net tris kartus viršija pačios kompensacijos sumą, tai ieškovo vertinimu, reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, todėl tai nesuderinama su DK principais.
22. Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsakovas nurodo, kad:
Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas
23.1. Anot atsakovo, ieškovės teiginys, jog ji išmokėjo avansą atsakovui už būsimą komandiruotę prieštarauja faktiniams bylos duomenims, todėl vertintinas kritiškai. Pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog darbdavys 2018 – 2020 metais nuolat turėjo įsiskolinimą atsakovui. Taip pat iš šalių darbo santykių praktikos nustatyta, kad avansai komandiruotėms atsakovui nebuvo mokami, o už kiekvieną komandiruotę su atsakovu buvo atsiskaitoma per kelias dienas nuo komandiruotės pabaigos. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimai (2 689,41 Eur ir 600 Eur) atlikti iš esmės darbo užmokesčiui ir dienpinigiams sumokėti, o ne kaip avansas už būsimą komandiruotę. Juolab, minėtų mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad yra mokamas „darbo užmokestis, komandiruotės dienpinigiai“. Atsakovui šie mokėjimai atlikti 2021 m. gegužės 10 d., t. y. trys dienos po komandiruotės pabaigos ir daugiau nei du mėnesiai iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad šių mokėjimų metu skaičiuoti atsakovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo teisinio pagrindo, nes jis atsirado tik 2021 m. liepos 28 d. Atsakovas pažymi, jog ieškovė nepateikė įsakymo dėl būsimos komandiruotės ar kitokių rašytinių įrodymų apie ketinimą atsakovą siųsti į komandiruotę. Taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti atsakovui avansą tariamai išlaidoms padengti. Juolab, kad nesant jokių duomenų apie būsimą komandiruotę nėra aišku, kokio dydžio avansas turėtų būti išmokamas.
23.2. Atsakovo nuomone, sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nesilaikė darbo sutartimi nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos mokėti darbo užmokestį; visos ieškovės atsakovui išmokėtos sumos nesutapo su atsakovui priskaičiuotomis darbo užmokesčio ir dienpinigių sumomis, o mokėjimo pavedimuose ar kasos išlaidų orderiuose atsiskaitymo paskirtis nebuvo detalizuota taip, kad būtų nedviprasmiškai aišku, už ką ir kokį laikotarpį atsakovui yra mokama. Jo teigimui, teismas pagrįstai konstatavo, kad nesilaikydama nustatytų darbo sutarties sąlygų, ieškovė turi prisiimti neigiamų padarinių riziką. Juolab, kad ieškovės buhalterinė apskaita nėra tvarkoma tinkamai (paz.: ieškovė pateikė 2019 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 27, išrašytą kitos įmonės). Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas neatleidžia darbdavio nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoju įstatymų nustatyta tvarka.
23.3. Anot atsakovo, teismas pagrįstai pripažino ieškovės 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 07/28 „Dėl įskaitos padarymo“ neteisėtu ir jį panaikino kaip prieštaraujantį DK 146 straipsnio 2 dalies ir 127 straipsnio 6 dalies nuostatoms (CPK 417 straipsnis) ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 061,24 Eur (neatskaičius mokesčių).
Dėl delspinigių priteisimo.
23.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad darbo užmokestis atsakovui bus mokamas ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos, tačiau faktiškai su atsakovu buvo atsiskaitoma ne pagal sutartyje numatytą tvarką, o ieškovės nuožiūra. 2018 metais ieškovė išmokėjo atsakovui tik 150 Eur avansą, 2019 metais darbo užmokestį ieškovė išmokėjo tik tris kartus per metus, iš kurių vieną kartą po 20 kalendorinės dienos, 2020 metų pirmą pusmetį ieškovė išmokėjo atsakovui darbo užmokestį tik vieną kartą per 6 mėnesius, o antrą pusmetį atlikta 11 mokėjimų nenurodant už ką ir nemokant už gruodžio mėnesį, 2021 metais ieškovė išmokėjo atsakovui už sausio, kovo ir gegužės mėnesius atlikdama 8 mokėjimus. Taip pat iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio pagal asmenį matyti, kad 2018 – 2020 metais ji turėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų įsiskolinimą. Pateisinamų tokio nukrypimo nuo sutartimi nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ieškovė nenurodė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbo užmokestį atsakovui mokėjo pavėluotai dėl savo kaltės.
23.5. Sutinka su teismo išvada, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma darbo sutartimi nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas reiškia dėl to pretenzijas ar ne, ir darbą darbdavys turi organizuoti taip, kad ši pareiga būtų vykdoma tinkamai. ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl kliūtis, susijusias su nesavalaikiu darbo užmokesčio mokėjimu, ji turėjo numatyti ir jas pašalinti darbo sutarties sudarymo metu arba pasikeitus aplinkybėms susitarti su darbuotoju dėl kitos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo.
Dėl netesybų dydžio.
23.6. Atsakovas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad priteistos netesybos yra neproporcingai didelės. Pažymi, kad atleidimo ir darbo dieną ieškovė su atsakovo pilnai neatsiskaitė; jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo šalys nebuvo sudariusios, todėl, apeliantei uždelsus atsiskaityti su atsakovu DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, jai tenka pareiga mokėti netesybas, kurių dydis darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsakovo vertinimu, teismo apskaičiuota netesybų suma atitinka įstatymo reikalavimus (ir net yra ženkliai mažesnė nei maksimali galima netesybų suma), proporcinga ir adekvati, todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 633,14 Eur delspinigių už uždelstą darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą iki darbo sutarties nutraukimo, 1 061,24 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) ir 3 183,72 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), paskaičiuotų po darbo sutarties nutraukimo, įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir teismo išvados
Dėl delspinigių priteisimo
27. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, iš esmės motyvuodama aplinkybe, kad uždelstas atsiskaitymas su atsakovu buvo dėl paties atsakovo veiksmų, nes jis neatsidarė banke mokėjimo sąskaitos ir darbdavys negalėjo atsakovui sumokėti jam priskaičiuotų sumų.
28. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. P. pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 58 nuo 2018 m. spalio 15 d. įsidarbino pas ieškovę UAB „LitCarrier“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 1.2 punktu šalys susitarė sutarties pabaigos terminą iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė dėl darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri su priedais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienas ir viršvalandžius bus ne mažesnė kaip 1,3 MMA ir mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui išvykstant į komandiruotę, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbdavio sprendimu gali būti išmokamas avansas dienpinigiams ir su komandiruotės susijusioms išlaidoms kompensuoti. Sutarties 6.4 punktu šalys taip pat susitarė, kad darbuotojui vykstant į komandiruotę, jam apskaičiuojami ir mokami dienpinigiai, kurių dydis lygus 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. 2020 m. liepos 15 d. darbo sutartis buvo pakeista: 1.3 punktu šalys susitarė dėl darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri su priedais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienas ir viršvalandžius bus ne mažesnė kaip 1,65 MMA ir mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos; 3 punktu šalys susitarė, kad darbo sutarties terminas nustatomas iki laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos. Rašytinių duomenų, jog šalys susitarė dėl kitokių, negu darbo sutartyje nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų, byloje nėra.
29. Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Mokant išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, darbdavys privalo jas detalizuoti, t. y. nurodyti kiek darbuotojas gauta atlyginimo, kiek dienpinigių ir kitų išmokų.
30. Analizuojant pateiktų rašytinių įrodymų, žodinių paaiškinimų visumą, kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju Darbo ginčų komisija padarė tinkamą išvadą ir ji nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, o būtent, jog nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė įrodymų, jog laikėsi šalių sudarytos darbo sutarties numatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos mokėti vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, nes darbo užmokestis bei komandiruotpinigiai ir dienpinigiai įprastai buvo išmokami atsakovui tik po komandiruotės pabaigos. Iš ieškovės pateiktų į bylą duomenų nustatyta, kad 2018 metais atsakovui išmokėtas tik 150 Eur avansas; 2019 metais darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo išmokėtos tik tris kartus per metus; 2020 metų pirmą pusmetį atsakovas darbo užmokestį gavo tik vieną kartą, o antrą pusmetį atsakovui atlikta vienuolika dalinių mokėjimų nenurodant mokėjimų paskirties ir už kokius laikotarpius mokama; 2021 metais atsakovui atlikti aštuoni mokėjimai, tačiau ne kiekvieną, o kas antrą mėnesį. Iš ieškovės į bylą pateikto 2018-2020 metų apyvartos žiniaraščio pagal asmenį nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieškovė nuolat turėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiai susijusių išmokų įsiskolinimą atsakovui.
31. Darbdavys teismui taip pat nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog su atsakovu buvo laiku ir pilnai atsiskaitoma sutartyje numatyta tvarka ir terminais, kas pagrįstai pirmos instancijos teismui leido daryti išvadą, jog nuolat buvo vėluojama atsiskaityti, atsiskaitoma dalimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia teismo išvada nesutikti, kadangi, tiek byloje esanti darbdavio medžiaga pateikta Darbo ginčų komisijai, tiek pirmos instancijos teismui pateikti skaičiavimai akivaizdžiai patvirtina darbo sutarties pažeidimus.
32. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju lėmė paties atsakovo veiksmai (atsakovas neatsidarė sąskaitos banke), laikytina nepakankama daryti išvadai, kad darbdavys laikėsi įstatymuose ir darbo sutarties reikalavimų organizuojant darbą. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad su darbuotoju būtų atsiskaitoma darbo sutartimi nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas reiškia dėl to pretenzijas ar ne, ir darbą darbdavys turi organizuoti taip, kad ši pareiga būtų vykdoma tinkamai. Ši pareiga darbuotojui negali būti perkelta. Juolab, kaip nustatyta byloje, atsakovas turėjo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, į kurią darbdavys galėjo mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas laiku.
33. DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. buvo nustatytas 0,07 procento delspinigių dydis.
34. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už visą atsakovo darbo laikotarpį priteista 633,14 Eur delspinigių suma, apskaičiuota Darbo ginčų komisijos pagal darbdavio pateiktus duomenis ir ieškovės pirmos instancijos teisme nepaneigta, yra pagrįsta.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas
35. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovui nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Jos teigimu, minėta kompensacija buvo apskaičiuota ir įskaityta į atsakovui permokėtą dienpinigių ir komandiruotės išlaidų sumą, kurios atsakovas ieškovei negrąžino.
36. DK 25 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o tai reiškia, kad darbdavys darbuotojui mokėti darbo užmokestį ir dienpinigius turi skaidriai, teikiant darbuotojui atsiskaitymo lapelius ir nurodant mokėjimo pavedimuose konkrečią sumokamų sumų paskirtį. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 9 punktas numato, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Tos pačios tvarkos 10 punktas nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. jų sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. 58 6.3 punktu susitarė, kad darbuotojui išvykstant į komandiruotę, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbdavio sprendimu gali būti išmokamas avansas dienpinigiams ir su komandiruotės susijusioms išlaidoms kompensuoti. Sutarties 6.4 punktu šalys taip pat susitarė, kad darbuotojui vykstant į komandiruotę, jam apskaičiuojami ir mokami dienpinigiai, kurių dydis lygus 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. 2020 m. liepos 15 d. darbo sutartis buvo pakeista: 1.3 punktu šalys susitarė dėl darbo užmokesčio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri su priedais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienas ir viršvalandžius bus ne mažesnė kaip 1,65 MMA ir mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 kalendorinės dienos; 3 punktu šalys susitarė, kad darbo sutarties terminas nustatomas iki laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos. Rašytinių duomenų, jog šalys susitarė dėl kitokių, negu darbo sutartyje nustatytų dienpinigių ir komandiruotės išlaidų apmokėjimo sąlygų, byloje nėra.
37. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, darbdavys 2021 m. gegužės 10 dienai nebuvo priėmęs įsakymo apie atsakovo siuntimą į komandiruotę, kuriuo pagrindu, kaip teigia ieškovė, atsakovui 2021 m. gegužės 10 d. buvo sumokėtos komandiruotės išlaidos ir dienpinigiai (2 689,41 Eur ir 600 Eur) avansu, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad nutraukiant darbo santykius su atsakovu jam buvo apskaičiuota nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija, kuri darbdavio įsakymu buvo įskaityta iš darbuotojui permokėtų sumų, laikytina nepakankama šiai aplinkybei esant įrodyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės į bylą pateikti įsakymai dėl atsakovo komandiruočių nėra informatyvūs išmokėtinų sumų prasme, o išmokėtos komandiruotės išlaidų ir dienpinigių sumos (kasos pajamų orderiuose ir/ar bankiniuose pavedimuose nenurodyta atsiskaitymo paskirtis) neatitinka įsakymų datų ir apskaičiuotų išmokėti sumų. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė avansinių apyskaitų ir negalėjo pateikti duomenų, kad vykdė prievolę pagal DK 148 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
38. Kolegija sprendžia, kad ieškovės buhalterinė apskaita yra tvarkoma netinkamai, atliekant mokėjimus neatskirtos darbo užmokesčio, dienpinigių ir komandiruotės išlaidų lėšos, nenurodyta, kiek konkrečiai paskirta darbuotojui dienpinigių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Šiuo atveju pats darbdavys pasirinko tokį darbuotojui išmokamų lėšų apskaitos būdą, iš kurio negalima nustatyti ieškovės atliktų atsakovui permokos priežasčių. Darytina išvada, kad ieškovė, jei, kaip ji teigia, permokėjo darbuotojui 1 181,63 Eur, neįrodė DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtų lėšų, t. y. neįrodė, kad darbuotojui 2021 m. gegužės 10 d. mokėjimais buvo išmokėtas būsimos komandiruotės dienpinigių ir komandiruotės išlaidų avansas, už kurį jis neatsiskaitė. Juolab, kad byloje esančio VSDFV informacinės sistemos išrašo duomenimis, atsakovas S. P. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo nemokamose atostogose, kurių metu objektyvia negalėjo vykti į komandiruotę.
39. Kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ir DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atlikti išskaitą iš darbuotojui išmokėtų lėšų. Kita vertus, 2021 m. liepos 28 d. darbdavio įsakymas dėl išskaitos priimtas pažeidžiant DK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Kaip nurodė ieškovė savo procesiniuose dokumentuose duodama nuorodą į atsakovo teiktus paaiškinimus 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 52:00 min.), apie atsakovo atsisakymą vykti į galimai suplanuotą komandiruotę ji sužinojo 2021 m. gegužės mėn., o įsakymą apie išskaitą priėmė tik 2021 m. liepos 28 d.
40. Akcentuotina, kad darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada, kad vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, kadangi susitarimo tarp darbo sutarties šalių dėl vėlesnio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nėra, ieškovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną – 2021 m. liepos 28 d., tas taip pat reiškia, kad iki 2021 m. liepos 28 d. be kitų su darbo santykiais susijusių sumų ieškovė privalėjo išmokėti atsakovui ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis). Todėl keisti pirmos instancijos sprendimą dalyje dėl darbdavio įsakymo 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 07/28 panaikinimo kaip prieštaraujančio DK 146 straipsnio 2 dalies ir 127 straipsnio 6 dalies nuostatoms (CPK 417 straipsnis) ir priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai 1 061,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), nėra teisinio pagrindo.
Dėl netesybų dydžio
41. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti.
42. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).
43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK normų, reglamentavusių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, išaiškino, jog pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).
44. Kaip nustatyta, ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė, todėl atsirado pagrindas ieškovei skaičiuoti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Kolegija pažymi, kad vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priteistinas netesybas šiuo atveju sudarytų 6 367,44 Eur suma (1 061,24 Eur x 6 mėn.), tačiau sumažino jas ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai trijų mėnesių uždelstos sumos netesybas – 3 183,72 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kodėl netesybų suma yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir turėtų būti mažinama, ieškovė nepateikė. Tokių argumentų apeliantė nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Kolegija daro išvadą, kad mažinti netesybų dydį nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
48. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2022 m. birželio 13 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, jog iš viso patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra ADD Nr. 27; 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu).
49. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCarrier“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit Carrier“, juridinio asmens kodas 302642387.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Sigita Zubavičiūtė - Montvilienė