Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-06][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-422-915-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-422-915/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti UAB „GKF“ 159767458 atsakovas
AB SEB bankas 112021238 suinteresuotas asmuo
UAB „Rekovera“ 300565180 suinteresuotas asmuo
Froslev Trae A/S 14248331 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.3.1.2. Apeliacijos ribojimai
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.4.3. Įmonių bankrotas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
7.5. Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
12.15.5. Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
3.4.3.11. Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
2.1.15. Bylos dėl krovinių ekspedicijos
12.15. Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-422-915/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01406-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 3.4.3.11 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Rimvydo Norkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ bankroto byloje pagal ieškovo G. K. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys Danijos bendrovė „Froslev Trae A/S, A. R., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera, akcinė bendrovė Luminor Bank. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą (ĮBĮ 36 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas G. K. teismo prašė pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto protokole Nr. 2 darbotvarkės antruoju klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratorės veiklos ataskaita; pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto protokole Nr. 2 darbotvarkės trečiuoju klausimu priimtą nutarimo dalį, kuria nutarta išskaičiuoti iš AB Luminor Bank ir AB SEB banko nusirašytų lėšų pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (toliau – FUSĮ) nuostatas proporcingai tenkančią apmokėti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalį.

3.       Ieškovas nurodė, kad bankrutuojančios UAB „GKF“ kreditorių komitetas 2017 m. lapkričio    15 d. nutarimu nepagrįstai patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, nes administratorė ataskaitoje pateikė tik išlaidų paskirstymo faktą, joje nėra jokių duomenų, kuriais būtų patvirtinamas administravimo išlaidų dydis, momentas, kuriuo atitinkamos išlaidos susidarė, nėra paaiškinimo, kokiu būdu susidariusios išlaidos nurašytos iš kiekvienam kreditoriui skiriamų išmokėti lėšų, taip pat administratorė nepagrįstai iš lėšų, gautų už 2017 m. balandžio 28 d. varžytynėse parduotą kreditorei AB „Luminor Bank įkeistą turtą, išskaitė administravimo išlaidoms mokėtiną sumą, kurią apskaičiavo ne turto pardavimo momentu, o 2017 m. birželio 30 d.

4.       Ieškovo nuomone, iš lėšų, AB DNB banko ir AB SEB banko nusirašytų pagal FUSĮ, negalėjo būti išskaičiuojamos jokios administravimo išlaidos, šias lėšas bankai nusirašė pagrįstai, į jas kiti kreditoriai bei bankroto administratorė neturi teisių, nes joms netaikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino 2017 m. lapkričio 15 d. posėdyje BUAB „GKF“ kreditorių komiteto priimtus nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.

6.       Teismas nurodė, kad administratorės veiklos laikotarpiu nuo bankroto bylos UAB „GKF“ iškėlimo iki 2017 m. gegužės 23 d. ataskaitą patvirtino 2017 m. gegužės 23 d. vykęs kreditorių susirinkimas. Antrąją savo veiklos ataskaitą bankrutuojančios UAB „GKF“ administratorė teikė tvirtinti kreditorių komiteto 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžiui, tačiau kreditorių komitetas jos nepatvirtino. Administratorė 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto posėdžiui vėl pateikė tvirtinti savo veiklos antrąją ataskaitą, nurodydama, kad tai yra ataskaita apie jos veiklą nuo 2017 m. gegužės 23 d., kurią kreditorių komitetas patvirtino.

7.       Kadangi esminiai atsakovės skundo argumentai yra susiję su administratorės ataskaitos 3-iajame skyriuje „bankrutuojančios UAB „GKF“ administravimo išlaidos“ pateiktais duomenimis, tai teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, kad administratorė nenurodė, kuriuo metu atitinkamos išlaidos susidarė, nepaaiškino, kokiu būdu susidariusios išlaidos nurašytos iš kiekvienam kreditoriui skiriamų išmokėti lėšų, nepateikė duomenų apie pačių administravimo išlaidų susidarymą. Dėl to nepateikus šių duomenų bankroto administratorės veiklos ataskaita yra parengta ydingai, dėl informacijos stokos joje neatspindi administravimo išlaidų naudojimo ir skaičiavimo pagrįstumas.

8.       Teismas nustatė, kad, antrąją bankroto administratorės veiklos ataskaitą svarstant 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, trys kreditorių komiteto nariai balsavo prieš, prašydami detalizuoti patalpų šildymo išlaidas, informaciją apie bankrutuojančios UAB „GKF“ samdomus darbuotojus, konkrečias išlaidas, patiriamas kiekvieną atskirą mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Teismas sprendė, kad administratorės antrojoje ataskaitoje, pateiktoje tvirtinti 2017 m. lapkričio 15 d. dienos kreditorių komiteto posėdžiui, tokios informacijos nėra, todėl administratorės ataskaita laikyta be reikšmingos aktualios informacijos, kurią kreditoriai reikalavo pateikti. Teismas vertino, kad kreditorių komiteto nariai, 2017 m. lapkričio 15 d. balsavę už ataskaitos patvirtinimą, nesigilino į ataskaitoje pateiktus aptariamus duomenis ir buvo nenuoseklūs, nes nepareikalavo administratorės ataskaitoje nurodyti jų reikalautus duomenis, dėl kurių nepateikimo jie nepatvirtino antrosios 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžiui pateiktos administratorės veikos ataskaitos.

9.       Teismas konstatavo, kad kreditorių komitetas 2017 m. lapkričio 15 d. negalėjo patvirtinti antrosios administratorės veiklos ataskaitos ir dėl joje neteisingai skaičiuojamų administravimo lėšų, kurias, administratorės teigimu, privalo dengti kreditoriai, nusirašę bankrutuojančios įmonės lėšas iš bankų sąskaitų pagal FUSĮ nuostatas. Teismas sprendė, kad kreditorės akcinės bendrovės Luminor Bank ir SEB bankas, vadovaudamosi šiuo įstatymu, turėjo teisę net ir iškėlus bankroto bylą nusirašyti lėšas iš bankrutuojančios UAB „GKF“ sąskaitų, kuriose buvo nustatytos specialios sąlygos, tą jos faktiškai ir padarė.

10.       Teismas pažymėjo, kad kreditoriui, patenkinus jo reikalavimus pagal FUSĮ, nekyla pareiga nuo tokių sumų mokėti administravimo išlaidas. Tokios sumos bankroto bylos iškėlimo metu būna bankrutuojančios įmonės sąskaitose, jos nėra gaunamos bankroto proceso metu (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), administravimo išlaidos, tokias sumas nusirašant iškart po bankroto bylos iškėlimo, dar nebūna patirtos.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės BUAB „GKF“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB „GKF“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties.

12.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju BUAB „GKF“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi BUAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu laikytas iš esmės administravimo išlaidų sąmatos keitimu (pildymu).

13.       Įvertinęs tai, kad teismo nutartis, priimta išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, yra galutinė ir neskundžiama, teismas sprendė, jog atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (pakeitimo) panaikinimo, turėjo būti atsisakyta priimti. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

14.       Teismas sprendė, kad BUAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimas antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais yra iš esmės susiję, nes tiek bankroto administratorės ataskaitoje buvo nurodyta, jog iš FUSĮ pagrindu nusirašytų lėšų administravimo išlaidos išskaičiuojamos, tiek priimtas dar ir atskiras nutarimas šiuo klausimu (trečiuoju klausimu). Esminiai atsakovės skundo argumentai, kuriuos nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, buvo susiję su administratorės ataskaitos 3 skyriuje „bankrutuojančios UAB „GKF“ administravimo išlaidos“ pateiktais duomenimis. Dėl to esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas vertinti pirmosios instancijos teismo išspręsto klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos, konstatavo, jog neturi pagrindo pasisakyti ir dėl kitos nutarties dalies pagrįstumo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu atsakovė BUAB „GKF“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimti naują sprendimą ir ieškovo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą ir tokiu būdu atsakovė neteko teisės pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka

15.2.                       Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų „už“ balsavo komerciniai bankai AB „Luminor Bank ir AB SEB bankas, taigi abi šios kreditorės išreiškė valią ir sutiko, kad iš joms priklausančių lėšų būtų išskaičiuotos administravimo išlaidos. Netinkamai aiškintos FUSĮ nuostatos ir spręsta, kad ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis taikoma ir administravimo išlaidoms. AB „Luminor Bank ir AB SEB bankas FUSĮ pagrindu gali nusirašyti (atgauti) banko sąskaitose esančias lėšas supaprastinta tvarka, t. y. be atskiro perspėjimo ir papildomų administracinių priemonių, tačiau po bankroto bylos iškėlimo tokios lėšos vis tiek priskirtinos bankrutuojančios įmonės lėšoms (ĮBĮ 36 straipsnis), šios kredito įstaigos dalyvauja bankroto byloje kaip kreditorės ir nuo administravimo išlaidų dengimo pareigos jos nėra atleistos. Net ir aiškinant, kad šiuo atveju netaikytos FUSĮ nuostatos, vis tiek turi būti taikomos ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nuostatos – įkaito turėtojui lėšos pervedamos tik atskaičius už administravimą tenkančią išlaidų dalį. Teismų praktikoje nurodomi tokie kreditorių nutarimų panaikinimo pagrindai: esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėtų nutarimų priėmimą; priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatoms; priimtas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodytas nė vienas iš minėtų pagrindų – nenustatyti procedūriniai pažeidimai, taip pat neminima, kokias imperatyviąsias įstatymų nuostatas pažeidžia priimti nutarimai, o administravimo išlaidų išskaičiavimas iš FUSĮ ir (ar) ĮBĮ 34 straipsnio pagrindu nusirašytų lėšų ne tik nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, bet ir juos atitinka, taip pat užtikrina kreditorių lygiateisiškumą dengiant administravimo išlaidas.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl trečiojo darbotvarkės klausimo grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, nes kreditorių komiteto 2017 m. lapkričio 15 d. susirinkimui pateikta veiklos ataskaita kaip tik administratoriaus iniciatyva buvo praplėsta reikšminga informacija apie FUSĮ ir administravimo išlaidas (be iki to atskiriems kreditoriams papildomai pateiktos informacijos). Teismas iš esmės formaliai tenkino reikalavimą panaikinti nutarimą patvirtinti ataskaitą dėl kreditoriams nepateiktos papildomos informacijos, nors pageidaujantiems ją gauti prašoma informacija 2017 m. spalio 26 d. buvo pateikta, dar kartą su šia informacija kreditorių komiteto nariai turėjo galimybe susipažinti ir nagrinėjant bylą iš esmės. Keturi iš penkių kreditorių komiteto narių yra komerciniai bankai arba įmonės, atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad jie galėjo neįsigilinti į jiems pateiktą informaciją ar būti nenuoseklūs.

15.4.                       Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 straipsnio 4 dalis.

16.       Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl šios bylos nagrinėjimo ribų

 

17.       Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė esminį materialiosios teisės klausimą, susijusį su tuo, ar bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurie yra finansinio užstato gavėjai ir kurie patenkino savo reikalavimą realizuojant finansinį užstatą, privalo dengti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, proporcingas savo patenkinto reikalavimo daliai. Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas panaikino dalį BUAB „GKF“ kreditorių komiteto   2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo, be kita ko, nutarta „patvirtinti Luminor Bank AB ir AB SEB bankas kreditorinių reikalavimų dengimą iš bankams įkeistose UAB „GKF“ sąskaitose buvusių/esančių lėšų, atitinkamai išskaičiuojant proporcingai tenkančią apmokėti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalį. Apeliacinės instancijos teismas laikė šią nutartį neskundžiama ir nutraukė apeliacinį procesą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad toks kreditorių komiteto nutarimas, kurį iš dalies panaikino pirmosios instancijos teismas, laikytinas administravimo išlaidų sąmatos keitimu, o teismo nutartis, priimta išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, yra galutinė ir neskundžiama.

18.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad finansinio užstato gavėjas privalo prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų dengimo, taigi iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais. Taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą ir nepasisakydamas dėl bylos esmės, pažeidė teisę į apeliaciją.

19.       CPK 353 straipsnyje reglamentuojamos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasacijos dalyką šioje byloje sudaro tik argumentai dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas administravimo išlaidų dengimo šaltinio klausimas. Apeliacinės instancijos teismui nesprendus pirmosios instancijos teismo spręsto materialinio teisinio klausimo, kasacinio skundo argumentai, susiję su finansinio užstato gavėjo pareiga prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo, nesudaro kasacijos dalyko ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų dengimo iš finansinio užstato, skundžiamumo apeliacine tvarka

 

20.       Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

21.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 21 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad tvirtinama viso įmonės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, į tai, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punktas).

22.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją (administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas), kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius). Kaip matyti tiek iš ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies formuluotės, tiek iš ją taikant pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų 21 nutarties punkte nurodytoje nutartyje, apeliacijos ribojimas yra susietas tik su nutartimi, kuria teismas, išnagrinėjęs administratoriaus ir (ar) kreditorių ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimų, išsprendžia šį ginčą ir pats patvirtina sąmatą pagal Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Šis ribojimas negali būti aiškinamas plačiai ir tokiu būdu, kad paneigtų veiksmingos apeliacijos galimybę kitais klausimais, kurie nors ir susiję su administravimo išlaidomis, tačiau nepatenka į teismo atliekamą administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo sritį.    

23.       Įstatymas reglamentuoja bankroto administravimo išlaidų tenkinimo eiliškumą ir šių išlaidų apmokėjimo šaltinius. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Bankroto administravimo išlaidų sąmatoje paprastai konkretūs administravimo išlaidų apmokėjimo šaltiniai nėra aptariami, nes tvirtinant sąmatą dar nėra aišku, kokios lėšos ir iš kokių šaltinių bus gautos. Be to, nors administravimo išlaidų sąmata ir turi remtis prognozėmis apie gautinas lėšas (negalima suplanuoti išleisti lėšas, kartu neplanuojant jas gauti), konkrečių šaltinių įvardijimas nėra būtinas, nes administravimo išlaidų dengimo šaltiniai yra įvardyti įstatyme.

24.       Nagrinėjamoje byloje BUAB „GKF“ kreditorių susirinkimas 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu patvirtino bendrovės administravimo išlaidų sąmatą. Šioje sąmatoje nėra užsimenama apie administravimo išlaidų dengimo šaltinius; nėra aptariama ir tai, ar prie išlaidų dengimo prisidės kreditoriai – finansinio užstato gavėjai.

25.       Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi sprendė, kad finansinio užstato gavėjai neprivalo prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų dengimo, todėl iš dalies panaikino kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo nutarta priešingai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos nutartį interpretavo kaip dokumentą, kuria keičiama BUAB „GKF“ kreditorių susirinkimo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu patvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata. Kasacinis teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas nei administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas, nei šios sąmatos keitimo klausimas, todėl ši nutartis nepatenka į ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Priešingai, nutartimi buvo sprendžiamas savarankiškas materialinis teisinis klausimas, susijęs su administravimo išlaidų dengimo šaltiniais, šiuo atveju – finansinio užstato gavėjo pareiga prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo. Kadangi įstatymuose ribojimų skųsti tokio pobūdžio nutartis apeliacine tvarka nėra, byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti suteikta veiksmingos apeliacijos galimybė.

26.       Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vertindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą (ĮBĮ 36 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į nutarties 22, 25 punktų išvadas, naikintina visa apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl trečiojo asmens AB „Luminor Bank pakeitimo jo teisių perėmėju

 

27.       Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (inter alia (be kita ko), reikalavimo perleidimas), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

28.       AB „Luminor Bank pateikė įrodymus, kad ji su Danijos bendrove Froslev Trae A/S 2018 m. liepos 10 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 507, pagal kurią visos AB Luminor Bank reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „GKF“ yra perleistos naujajai kreditorei Danijos bendrovei „Froslev Trae A/S. Pastaroji nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo.  

29.       Prašymas trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank pakeisti jo teisių perėmėja Danijos bendrove Froslev Trae A/S pranešime kasaciniam teismui nepateiktas, tačiau proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

30.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank jo teisių perėmėja – Danijos bendrove „Froslev Trae A/S (CPK 48 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

31.       Kasacinis teismas patyrė 15,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank jo teisių perėmėja Danijos bendrove Froslev Trae A/S.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

 

        Rimvydas Norkus

 

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 48 str. Procesinis teisių perėmimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas