Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-11][nuasmeninta nutartis byloje][3K-7-327-915-2018].docx
Bylos nr.: 3K-7-327-915/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
RUAB „KRK Baltic“ 302554784 atsakovas
UAB ,,Stinkoma" 125383130 atsakovo atstovas
UAB ,,Termona service" 302680427 Ieškovas
Kategorijos:
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.4. Įmonių restruktūrizavimas
7.5. Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
7.6. Bylos dėl įmonės restruktūrizavimo
3.4.4.6. Restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tenkinimas
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ

?

                                 Civilinė byla Nr. 3K-7-327-915/2018

                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02011-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Simniškio, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Termona service kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą kreditorių reikalavimams restruktūrizavimo bylose pareikšti, aiškinimo ir taikymo; taip pat sprendžiamas klausimas, ar kreditoriui, kurio reikalavimo dydis patvirtintas įsiteisėjusiu teismo įsakymu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismo įsakymas nebuvo perduotas vykdyti antstoliui, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimui pateikti.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „KRK Baltic“ (toliau – ir skolininkė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB Stinkoma“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi teismas patvirtino RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 13 d.

3.       Kreditorė UAB „Termona service“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti RUAB „KRK Baltic“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį šios kreditorės 16 065,11 Eur reikalavimą; manant, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti yra praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

4.       Kreditorė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-39959-833/2014), kuriuo UAB „Termona service“ naudai iš UAB „KRK Baltic“ priteisė 14 770,62 Eur skolą, 644,81 Eur delspinigių, iš viso – 15 415,43 Eur, taip pat 8,4 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 415,43 Eur sumą nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 191,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2014 m. spalio 27 d., t. y. dar iki UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie teismo įsakymo priėmimą, nors jis ir nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui, buvo žinoma tiek skolininkei, tiek administratorei: visi dokumentai, įskaitant ir teismo įsakymą, 2014 m. rugsėjo 29 d. įteikti skolininkės administracijos vadovei; administratorė, bandydama siųsti UAB „Termona service“ pranešimą apie skolininkės restruktūrizavimo bylą, patvirtino žinanti, kad šios kreditorės finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo įsakymu. Taigi UAB „Termona service“ finansinis reikalavimas turėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą rengiant restruktūrizavimo planą, tačiau liko nepagrįstai neįtrauktas.

5.       Kreditorė taip pat nurodė, kad apie skolininkei iškeltą restruktūrizavimo bylą sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį, apie planuojamą kelti restruktūrizavimo bylą jai nebuvo žinoma, nes ji negavo administratorės siųsto laiško. 2017 m. birželio 7 d. dėl finansinio reikalavimo kreipėsi į administratorę, tačiau pastaroji pateikė atsakymą, kad pranešimas apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir kreditorių reikalavimų pateikimą buvo išsiųstas visiems kreditoriams, be kita ko, ir UAB „Termona service, nustačius terminą kreditorių reikalavimams pateikti iki 2015 m. kovo 23 d; kadangi kreditorė savo reikalavimą pateikė po nustatyto termino, jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino, įtraukė ją į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą su 16 047,07 Eur finansiniu reikalavimu.

7.       Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1768/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-555-381/2016; 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-300-330/2017) teismas pažymėjo, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriais galima tapti dviem būdais. Pirma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nutartimi išsprendžia pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir, esant įstatyme nustatytam pagrindui, tvirtina reikalavimą, kartu įtraukdamas kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 23 straipsnis). Antra, tuo atveju, jeigu kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš restruktūrizuojamos bendrovės priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu finansinio reikalavimo dydžiu. Antruoju tapimo restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriumi atveju nėra aktualus įstatyme nustatytas laikotarpis, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Šis terminas aktualus tik tiems restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriams, kurie iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisminio proceso tvarka nebuvo pareiškę reikalavimų (ieškinių) tokiai bendrovei.

8.       Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Termona service“ reikalavimą dėl skolos priteisimo UAB „KRK Baltic“ buvo pareiškusi iki pastarosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo (žr. šios nutarties 4 punktą), teismas sprendė, kad administratorė neturėjo pagrindo prieštaravimą dėl šios kreditorės įtraukimo į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą grįsti termino praleidimu.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal RUAB „KRK Baltic“ atskirąjį skundą, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, kreditorės prašymą atmetė.

10.       Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne sykį pažymėta, jog Į nuostatose įtvirtinti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).

11.       Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 7 punktą), sprendė, kad ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka ir terminai šiuo atveju apskritai nėra aktualūs ir netaikytini, atsižvelgiant į tai, kad kreditorės reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kolegija nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pritardama administratorės argumentams, kad nurodyta išvada padaryta nesilaikant teismo precedento taikymo taisyklių, t. y. vadovaujantis teismo nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimtos tokiais atvejais, kai įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl skolos priteisimo pateiktas jau po restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo (civilinė byla Nr. 2-555-381/2016) arba įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditoriaus jau buvo perduotas priverstiniam vykdymui (civilinės bylos Nr. e2-300-330/2017, Nr. 2-1768/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kreditorė įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriuo jos naudai iš RUAB „KRK Baltic“ priteista skola, gavo dar iki restruktūrizavimo bylos pastarajai iškėlimo, tačiau priverstinio vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo neinicijavo.

12.       ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti kreditorių reikalavimų pareiškimo restruktūrizuojamai įmonei tvarką, neišskiria kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, iš kitų kreditorių rato ir nenustato kitokios šių kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos. ĮRĮ nuostatos taip pat nenustato pareigos restruktūrizavimo administratoriui teikti teismui tvirtinti reikalavimus tų kreditorių, kurie jų nėra pareiškę ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus nurodytas išimtis, kadangi tai nebūtų suderinama su dispozityvumo principo nulemta kreditoriaus teise pačiam nuspręsti, ar pradėti priverstinio vykdymo procesą skolininkui. Inicijuodamas priverstinio vykdymo procesą skolininkui tuo metu, kai skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorius privalo laikytis ĮRĮ nustatytos tvarkos kreditoriaus reikalavimui pareikšti, taip pat ir ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintų reikalavimo pareiškimo terminų.

13.       Nepareikšdamas savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, kreditorius netenka galimybės dalyvauti skolininko restruktūrizavimo procese, tačiau kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Taigi teigti, kad UAB „Termona service reikalavimo nepatvirtinimas šiuo atveju prieštarautų įsiteisėjusiam teismo įsakymui ir paneigtų jo teisinę galią, nėra pagrindo.

14.       Kolegijos vertinimu, ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas nepriklausomai nuo šio termino praleidimo priežasčių svarbos, todėl kolegija neanalizavo šalių argumentų dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, kadangi šios aplinkybės nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingos.

15.       Konstatavusi, kad kreditorė savo reikalavimą pateikė praleidusi įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti ją į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

16.       Kasaciniu skundu kreditorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

16.1.                      Teismas netinkamai taikė ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nepagrįsta teismo išvada, kad šioje teisės normoje įtvirtintas naikinamasis terminas taikytinas tuo atveju, kai teismo įsakymas nebuvo perduotas antstoliui vykdyti. ĮRĮ tiesiogiai nenustatyta, kad kreditoriaus reikalavimas, kylantis iš iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimto ir įsiteisėjusio teismo įsakymo, kuris nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti, negali būti teismo tvirtinamas arba jam taikomas ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas. ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nustatyta, kad į kreditorių sąrašą įtraukiami kreditorių reikalavimai, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, t. y. tokie reikalavimai, kurie dar gali būti nepatvirtinti teismo sprendimu arba iš esmės sumažėti, todėl nesuprantama, kaip tas pats ĮRĮ gali būti aiškinamas taip, jog į kreditorių sąrašą gali būti netraukiami teismo sprendimu patvirtinti kreditoriaus reikalavimai (dėl kurių jau nėra ginčo) vien dėl to, kad toks teismo sprendimas nebuvo perduotas vykdyti. Toks įstatymo aiškinimas akivaizdžiai diskriminuoja kreditorių, nes kreditorius, kurio reikalavimas dar ginčijamas teisme, atsiduria geresnėje padėtyje nei kreditorius, kurio reikalavimas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nors ir neperduotu vykdyti). Teismo išvada, kad kreditorės reikalavimo teisė skolininkei gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, laikytina neproporcingai pažeidžiančia kreditorės teisėtus lūkesčius ir interesus, kadangi tokiu atveju ji privalėtų laukti mažiausiai dar dvejus metus, kol pasibaigs restruktūrizavimo procesas (restruktūrizavimo planas galioja iki 2020 m. birželio 13 d.), ir tikėtis, kad po restruktūrizavimo bylos pasibaigimo dar liks kokio nors turto jos reikalavimui patenkinti. Teismo išvados reiškia, kad kreditorė, sužinojusi apie restruktūrizavimo bylą, turėjo kreiptis ne į administratorę ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, bet į antstolį dėl priverstinio vykdymo, nors nei įstatymas, nei kasacinio teismo praktika neįtvirtina imperatyvios pareigos inicijuoti priverstinio vykdymo procedūrą, kad būtų galima patvirtinti teismo procesiniu sprendimu jau nustatytą kreditoriaus reikalavimą.

16.2.                       Teismas pažeidė ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkto nuostatas. Teismas neturėjo suabsoliutinti šioje teisės normoje įtvirtinto reguliavimo ir vadovautis vien joje nustatyta formalia aplinkybe, kad šiame straipsnyje nurodytu atveju, kai teismo sprendimas jau perduotas vykdyti antstoliui, kreditorius gali būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą, neatsižvelgiant į ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies terminą, o bet kokiu kitu atveju, pavyzdžiui, esant nagrinėjamai situacijai, toks reguliavimas netaikomas. Priešingai, jeigu ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas aiškinamas per plačiai ir juo remiantis kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir pasibaigus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, tai nėra jokių pagrįstų motyvų, kodėl toks pat teismo sprendimu patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (tik neperduotas vykdymui) turėtų būti traktuojamas visiškai kitaip ir jam taikomas ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, t. y. kodėl teismo sprendimo (ne)perdavimas antstoliui turėtų lemti minėto naikinamojo termino (ne)taikymą. Vienintelis ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato atvejį, kai kreditoriai įrašomi į kreditorių sąrašą ir jiems nereikia papildomai teikti kreditorių reikalavimų, tačiau tokia tvarka nėra įtvirtinta ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte.

16.3.                       Teismas nepagrįstai didžiąją veiksmų atlikimo naštą, susijusią su kreditoriaus reikalavimo patvirtinimu restruktūrizavimo byloje, perkelia kreditorei, o ne skolininkei ir taip sudaro galimybes išvengti kreditoriaus reikalavimo tenkinimo restruktūrizavimo laikotarpiu: i) tai skolininkė pažeidė prievolę atsiskaityti su kreditore – ne atvirkščiai; ii) kreditorė kreipėsi į teismą su teismo įsakymu ir prisiteisė skolą; iii) apie priimtą teismo įsakymą buvo pranešta skolininkei; iv) skolininkė teismo įsakymo neginčijo; v) skolininkė, žinodama apie įsiteisėjusį teismo įsakymą, pati neįtraukė kreditorės reikalavimo į kreditorių sąrašą. Nagrinėjamu atveju ta teisinio santykio šalis, kuri jį pažeidė (skolininkė), dėl formalaus ĮRĮ aiškinimo labiau ginama nei kreditorė, kuri jau patyrė realių nuostolių ir dar jai sudaromos formalios kliūtys bent jau dalyvauti skolininkės restruktūrizavimo byloje ir turėti galimybę atgauti skolą.

17.       RUAB „KRK Baltic atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                       Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies taikymą. Šioje teisės normoje nėra nustatyta, kad kreditorius, kurio reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo įsakymo, neperduoto antstoliui vykdyti, negali būti teismo tvirtinamas arba jam turi būti taikomas naikinamasis terminas. Tačiau ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis imperatyviai įtvirtina teismo pareigą priimti visus reikalavimus, kurie pateikti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme dienos (naikinamasis terminas). Naikinamajam terminui suėjus, nesvarbu, ar dėl reikalavimo priimtas teismo sprendimas, ar vykdomasis raštas (teismo įsakymas) buvo perduotas vykdyti, kreditoriaus reikalavimas negali būti tvirtinamas. Nesant ĮRĮ ribojimo tvirtinti kreditorių reikalavimus po restruktūrizavimo plano patvirtinimo (suėjus naikinamajam terminui), nebūtų užtikrinta skolininko (restruktūrizuojamos įmonės) interesų apsauga. Kreditorė nėra diskriminuojama ir neatsiduria blogesnėje padėtyje nei kiti kreditoriai, nes ji gali įgyvendinti savo reikalavimus pasibaigus restruktūrizavimo procesui. Kreditorė nepagrįstai per plačiai aiškina ir interpretuoja skundžiamą teismo nutartį kaip neva reiškiančią, kad, sužinojusi apie restruktūrizavimo bylą, ji turėjo kreiptis ne į bankroto administratorę ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, o į antstolį dėl priverstinio vykdymo, – teismas prie tokios išvados nepriėjo. 

17.2.                       Nėra pagrindo sutikti, kad teismas pažeidė ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkto nuostatas. Šiuo atveju teismas tik nurodė, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktą antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir ją perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, tam, jog vykdymas būtų tęsiamas ĮRĮ nustatyta tvarka. Kreditorės keliamas klausimas, neva neaišku, kodėl teismo sprendimo (ne)perdavimas antstoliui turėtų lemti naikinamojo termino (ne)taikymą, apskritai nesusijęs su naikinamuoju terminu ir jo (ne)taikymu.

17.3.                       Nepagrįsti kreditorės argumentai, neva skundžiama teismo nutartis reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo pateikimo našta perkeliama kreditorei, o ne skolininkei ir taip sudaroma galimybė išvengti kreditoriaus reikalavimo tenkinimo restruktūrizavimo procese. ĮRĮ imperatyviai įtvirtina pareigą skolininkui (ar administratoriui) pranešti restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir kitus restruktūrizavimo procesus. Kreditorius yra laisvas apsispręsti, ar reikšti pretenzijas skolininkui (ikiteismine tvarka), ar ginti savo teises teisme (skolininkui nesumokėjus skolos), ar priverstinai vykdyti teismo sprendimą (esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui), ar prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje. Ši kreditoriaus teisė yra savarankiška ir įgyvendinama tik jo paties (dispozityvumo principas).

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisinių padarinių, kylančių tais atvejais, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo skolininko restruktūrizavimo byloje

 

18.       Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Šis įstatymas taikomas tuomet, kai įmonė turi  finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis) ir siekia, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindu modifikuojami iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, nustatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis) (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą, į jį įtraukti kreditorių reikalavimai tenkinami plane nurodytais terminais ir apimtimi.

19.        Nei ĮRĮ, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas atsitinka su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas įstatyme nustatytais terminais ir dėl to nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje bei liko neįtrauktas į restruktūrizavimo planą.

20.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-269-684/2016, 26 punktas).

21.       Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio teisinio reguliavimo pasekmė yra ta, jog reikalavimų nereiškę ir restruktūrizavimo byloje nedalyvavę kreditoriai gali atsidurti geresnėje padėtyje nei kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje ir modifikuoti (iš dalies nurašyti, išdėstyti, pakeisti įmonės turtu ir (ar) akcijomis) restruktūrizavimo planu. Tai gali lemti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Kreditoriams gali kilti paskata nereikšti savo reikalavimų skolininko restruktūrizavimo byloje, kadangi, įgyvendinus restruktūrizavimo planą, jie išsaugotų visos apimties nemodifikuotą reikalavimą skolininkui. Be to, galimybė reikšti tokius reikalavimus skolininkui po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), nes atkūrusiai mokumą įmonei būtų naujai reiškiami iki restruktūrizavimo bylos atsiradę kreditorių reikalavimai, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pareikšti ir todėl nebuvo modifikuoti restruktūrizavimo planu.

22.       Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ĮRĮ normos turi būti aiškinamos tokiu būdu, jog užtikrintų kuo platesnį kreditorių įtraukimą į restruktūrizavimo procesą, siekiant sudaryti jiems galimybę spręsti dėl restruktūrizavimo plano, taip pat kad restruktūrizavimo planas apimtų kiek įmanoma daugiau kreditorių, kurių reikalavimai galėtų būti modifikuojami restruktūrizavimo planu, siekiant išvengti vėlesnio reikalavimų pareiškimo įgyvendinus restruktūrizavimo planą. Nors reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, neįtraukimas į restruktūrizavimo planą ir sudaro trumpalaikę regimybę, kad tai palanku restruktūrizuojamai įmonei, kuriai restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu netektų tenkinti nepareikšto reikalavimo, tačiau, kreditoriams išsaugant tokio reikalavimo įgyvendinimo galimybę po restruktūrizavimo bylos užbaigimo, tai gali iš naujo sukelti tas pačias įmonės mokumo problemas, kurios spręstos restruktūrizavimo byloje. Be to, kuo didesnis kreditorių įtraukimas atitinka ir pačių kreditorių interesus, kadangi jie įgyja teisę spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo ir dalyvauti tenkinant kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Dėl šio tikslo įgyvendinimo išplėstinė teisėjų kolegija pasisako toliau šioje nutartyje.

 

Dėl kreditoriaus reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, įtraukimo į restruktūrizavimo planą

 

23.       Įmonės, siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Metmenyse, be kita ko, pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24.       ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie neįsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas.

25.       Iškėlęs įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 45 kalendorinės dienos, per kurį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas).

26.       Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodo, kaip įmonė užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Remdamasis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. 

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ĮRĮ nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016, 20 punktas; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016, 24 punktas).

28.       Pagal reikalavimų apibrėžtumo laipsnį kreditoriai gali būti skirstomi į dvi grupes. Pirma, tai kreditoriai, kurių reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu. Tokių reikalavimų specifika yra ta, kad jie akivaizdžiai žinomi pačiam skolininkui. Tokie reikalavimai galėtų būti priverstinai vykdomi, jei skolininkui nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 8 straipsnis). Be to, tokių reikalavimų pagrįstumas nebegali būti ginčijamas ir revizuojamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant reikalavimus. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nutartimi įtraukia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo ar kitos institucijos vykdytinu sprendimu patvirtintu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Antra, tai kreditoriai, kurių reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu. Tokie kreditorių reikalavimai gali ir nebūti žinomi pačiam skolininkui. Tokie reikalavimai negali būti priverstinai įgyvendinami, nesant atitinkamo teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo. Be to, tiek paties reikalavimo egzistavimas, tiek jo dydis gali būti ginčijami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme.

29.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad galiojantis teisinis reguliavimas tiesiogiai nenustato, jog reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu, būtų įtraukti į restruktūrizavimo planą be kreditoriaus pareiškimo arba kad šiems reikalavimams būtų netaikomi ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyti reikalavimų pareiškimo terminai ir procedūra. Į restruktūrizavimo planą, be paties kreditoriaus pareiškimo, įtraukiami tik asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas); be to, be atskiro kreditoriaus pareiškimo į restruktūrizavimo planą įtraukiami reikalavimai, kuriuos kartu su arešto ir vykdomaisiais dokumentais antstolis perdavė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas).

30.       Atsižvelgdama į reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu, pobūdį (aiškūs, žinomi, neginčijami), į tai, kad tokį reikalavimą turintis kreditorius jau yra pareiškęs savo valią gauti reikalavimo patenkinimą (prisiteisdamas jį teisme arba priimdamas vykdytiną sprendimą), į tai, kad nėra esminio skirtumo tarp kreditoriaus, kuris pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, ir kreditoriaus, kuris taip pat turi tokį dokumentą, tačiau nepateikė jo vykdyti antstoliui (ne visi kreditoriai privalo naudotis antstolių paslaugomis, nes kai kuriems iš jų įstatymas suteikia specialias išieškojimo priemones, žr., pvz. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą), taip pat į šios nutarties 22 punkte pateiktus išaiškinimus apie kuo didesnį kreditorių įtraukimą į restruktūrizavimo planą, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu, turi būti įtraukiami į restruktūrizavimo planą be kreditoriaus specialaus pareiškimo. Atitinkamai tokiems kreditoriams nėra aktualūs ĮRĮ nustatyti terminai, per kuriuos restruktūrizavimo byloje turi būti pareikšti kreditorių reikalavimai.

31.       Pažymėtina, kad tokiu teisės aiškinimu nėra paneigiama iš dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis) kylanti kreditoriaus teisė pačiam disponuoti savo materialiniu teisiniu reikalavimu ir su juo susijusiomis procesinėmis teisėmis, t. y. apsispręsti, ar įgyvendinti savo reikalavimą skolininkui. Pirma, apie savo reikalavimo teisę kreditorius jau yra pareiškęs prisiteisdamas skolą teisme arba priimdamas vykdytiną sprendimą. Antra, nepageidaudamas įgyvendinti savo reikalavimo, kreditorius visada gali pareikšti apie reikalavimo teisės atsisakymą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32.       Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „KRK Baltic“ kreditorės UAB „Termona service“ naudai 14 770,62 Eur skolą, 644,81 Eur delspinigių, 8,4 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 191,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2014 m. spalio 27 d. Taigi UAB „Termona service“ reikalavimą dėl skolos priteisimo UAB „KRK Baltic“ buvo pareiškusi iki pastarosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo, skolininkė neginčijo ir nesiekė ginčyti skolos dydžio ir (ar) pagrįstumo, teismas priėmė baigiamąjį procesinį dokumentą byloje, kuriuo nustatė kreditorės prievolės dydį skolininkei, ir šis procesinis dokumentas įsiteisėjo.

33.       Byloje taip pat nustatyta, kad pirmiau nurodytas kreditorės reikalavimas skolininkei buvo žinomas. Tą patvirtina aplinkybė, kad šis reikalavimas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, pateiktą teismui kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis prašant iškelti restruktūrizavimo bylą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditorė, turėdama vykdytiną sprendimą, nepateikė jo vykdyti antstoliui arba nepareiškė reikalavimo restruktūrizavimo byloje per nustatytą terminą, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, jog skolininkei kreditorės reikalavimas buvo nežinomas ir (ar) neaiškus.

34.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorės UAB „Termona servicereikalavimas turi būti įtrauktas į restruktūrizavimo planą ir į teismo tvirtinamą kreditorių reikalavimų sąrašą be specialaus pareiškimo.

 

Dėl šioje byloje pateikto išaiškinimo galiojimo laiko atžvilgiu

 

35.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad iki šios nutarties priėmimo kasacinio teismo praktika dėl reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu, automatinio įtraukimo į restruktūrizavimo planą nebuvo suformuota. Tuo tarpu kitų teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio reikalavimai taip pat turi būti atskirai pareikšti restruktūrizavimo byloje, o jei nebus pareikšti, tai nebus įtraukiami į restruktūrizavimo planą. Taigi šioje kasacinio teismo nutartyje pateikiamas naujas išaiškinimas, kuris daro esminę įtaką iki šiol buvusiai restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo praktikai. 

36.       Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su visuomenės interesu, kad finansinių sunkumų patiriantis asmuo išvengtų bankroto, tačiau kartu išsaugotų verslą, darbo vietas ir sumokėtų skolas (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šio tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas, jei, pradėjus įgyvendinti restruktūrizavimo planą, į jį būtų įtraukiami nauji kreditorių reikalavimai, kurių dengimo įmonė nebuvo suplanavusi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37.       Siekdama užtikrinti teisinių santykių, susiformavusių galiojant ankstesnei teismų praktikai, stabilumą, taip pat daryti kuo mažesnę įtaką įgyvendinant kitose bylose jau patvirtintus restruktūrizavimo planus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nutartyje pateiktas išaiškinimas nesudaro pagrindo jį taikyti retroaktyviai. Dėl šios priežasties restruktūrizavimo bylose, kuriose jau yra patvirtinti restruktūrizavimo planai, nei restruktūrizuojama įmonė, nei restruktūrizavimo administratorius neprivalo patys inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimų ir į juos savo iniciatyva įtraukti nepareikštus, bet įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu patvirtintus kreditorių reikalavimus.

Dėl šios bylos procesinės baigties

 

38.        Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su terminu kreditoriaus reikalavimams pareikšti, tačiau, neatsižvelgdamas į reikalavimo specifiką ir aplinkybę, kad kreditorės reikalavimas dar iki UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis skirtingais motyvais, iš esmės teisingai sprendė klausimą įtraukdamas kreditorę į restruktūrizuojamos skolininkės kreditorių sąrašą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

39.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

40.       Kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

41.       Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė                                

Egidijus Laužikas

 

Andžej Maciejevski

 

                                        Rimvydas Norkus

 

                                        Antanas Simniškis

 

Dalia Vasarienė 

 

Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • 2-1768/2011
  • 2-555-381/2016
  • e2-300-330/2017
  • 3K-3-218/2012
  • CPK
  • 3K-3-269-684/2016
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas