Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-23][nuasmeninta nutartis byloje][A-2984-629-2019].docx
Bylos nr.: A-2984-629/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
"Masada" 144674717 pareiškėjas
Kategorijos:
34.2. Alkoholio kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė

?Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2984-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02619-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Masadaapeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masadaskundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Masada(toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. ATK2-97/18 (toliau – ir Nutarimas) bei panaikinti pareiškėjui skirtą piniginę nuobaudą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo pateiktas 2018 m. gegužės 3 d. Departamento 2018 m. gegužės 3 d. protokolas Nr. ATK2-117, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo darbuotoja S. M., veikdama Bendrovės vardu, pirkėjui A. B., kuriam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas, pardavė šešis vieno litro talpos butelius pilstomo alaus, taigi padaryta išvada, jog pareiškėjo darbuotoja neužtikrino, kad parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, dėl to konstatuotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimas. Už tai Nutarimu Bendrovei buvo paskirta 578,50 Eur bauda.

3.       Pareiškėjas teigė, kad jo bare sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, kiekvienam klientui pasiūloma atsisėsti. Alkoholiniai gėrimai parduodami ne gamyklinėje taroje, pagal klientų poreikius jie išpilstomi į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus, kurie yra be kamštelių. Patalpose iškabinti įspėjamieji pranešimai, taip pat jie klijuojami ant plastikinės taros. Bare po 20 val. o sekmadieniais – po 15 val. alkoholiniai gėrimai parduodami mililitrais, taigi parduodami tik pilstomi ne gamyklinėje taroje alkoholiniai gėrimai. Skunde nurodyta, kad pirkėjas A. B. atsisėdo prie staliuko, prieš tai vartojo degtinę, įsigydamas alų paėmė vienkartinę stiklinę, todėl šios aplinkybės pardavėjai pagrįstai leido manyti, kad alkoholis bus vartojamas vietoje. Pareiškėjo teigimu, baro darbuotojai negali suvaržyti pirkėjų laisvės, o stiklinės padavimas yra pakankama priemonė užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. 2018 m. kovo 13 d. alkoholinį gėrimą išsinešęs iš baro A. B. veikė priešiškai ir nepaisė rašytinių įspėjimų, esančių bare, ir darbuotojos žodinio perspėjimo, taigi dėl tokių veiksmų UAB „Masada“ negali būti atsakinga.

4.       Pareiškėjo teigimu, jo darbuotoja laikėsi Įstatymo reikalavimo, kad parduodamas pilstomas alkoholinis gėrimas būtų išpilstytas. Įstatyme nėra reglamentuota, į ką turi būti išpilstyti alkoholiniai gėrimai. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai plastikinį grafiną vertina kaip patogią tarą gėrimams išsinešti, kadangi nėra jokių būdų ją uždengti, taigi galimybės išsinešti iš baro patalpų yra apsunkintos.

5.       Bendrovė nurodė, kad Nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo nutarimui, priimtam byloje Nr. 11-59-1002/2018, kuriuo buvo panaikintas administracinio nusižengimo protokolas, surašytas UAB „Masada“ darbuotojai panašiu atveju už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, šis teismo nutarimas turėtų būti laikomas esminiu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Departamentas nenurodė jokių konkrečių priemonių, kokių pareiškėjas nesiėmė, ar ėmėsi nepakankamai, kad būtų užtikrinamas alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad nors buvo nustatytas A. B. girtumas, tačiau jis buvo sulaikytas kartu su G. G. ir nėra jokios informacijos, kad būtų buvęs nustatytas pastarojo asmens neblaivumas. Dėl šios priežasties egzistuoja abejonės, ar alkoholinius gėrimus pirko būtent A. B.. Pareiškėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnai nustatė, kad gėrimus pirko būtent A. B., o ne G. G., taip pat kaip buvo nustatytas A. B. neblaivumas, todėl nepagrįstai konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas. Pasak baro darbuotojos, pirkėjai atrodė blaivūs.

7.       Bendrovės teigimu, Departamento surinkta medžiaga yra prieštaringa. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) tyrėja nurodė, kad tyrimo byla pradėta 2018 m. kovo 14 d., o baigta 2018 m. balandžio 23 d. A. B. ir G. G. buvo sulaikyti 2018 m. kovo 13 d., todėl nurodytas tyrimo atlikimo laikotarpis yra neteisingas ir pernelyg ilgas. Tyrimas buvo pradėtas 2018 m. kovo 14 d., todėl nėra pagrindo vadovautis įrašais apie 2018 m. kovo 13 d. fiksuotus pažeidimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad egzistuoja prieštaravimai tarp A. B., G. G. duotų parodymų bei Komisariato tyrėjos 2018 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo, taip pat nepašalinti prieštaravimai tarp A. B. 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 15 d. duotų paaiškinimų. 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. B. 2018 m. kovo 13 d. 22 val. 59 min. alkotesteriu nustatytas 2,42 promilių girtumas, parengtas po tyrimo praėjus itin ilgam laiko tarpui.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. protokole Nr. ATK2-117 nėra nurodyta, kokia konkrečia neteisėta veika pareiškėjas ir jos darbuotoja pažeidė Įstatymo nuostatas, nenurodyta, su kokiu kiekiu alkoholinių gėrimų buvo sulaikytas A. B., nėra įrodymų, kad plastikiniai grafinai buvo pilni.

9.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė  atmesti.

10.       Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. kovo 13 d. apie 22 val. 50 min. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje darbuotoja, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, neblaiviam pirkėjui A. B., kuriam nustatytas 2,42 promilės (įvertinus alkotesterio paklaidą – 2,38 promilės) girtumas, pardavė 6 plastikinius vieno litro talpos butelius alkoholinio alaus. Darbuotoja alkoholinį alų supylė į šešis plastikinius vieno litro talpos butelius, kamšteliais jų neužsuko ir atidavė pirkėjui A. B.. Pirkėjas šių gėrimų viešojo maitinimo vietoje nevartojo, juos iš viešojo maitinimo vietos išsinešė, tokiu būdu buvo pažeistas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Taip pat Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

11.       Departamento teigimu, nagrinėjamu atveju parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis bei pats prašymas parduoti tokį kiekį pardavėjai turėjo leisti suprasti, kad alkoholiniai gėrimai gali būti perkami išsinešti. Toks viešojo maitinimo veiklos modelis, kai alkoholiniai gėrimai draudžiamu laiku perpilami į standartinius plastikinius butelius, yra apsimestinis Įstatymo reikalavimų laikymasis. Pareiškėjas nepagrįstai laiko plastikinę vieno litro tarą (plastikinius butelius) plastikiniu „grafinu“ ir alkoholinių gėrimų išpilstymą į tokią tarą pateisina saugumo motyvais, juo labiau, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikinta Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto alternatyvi sąlyga parduoti „atidarytus alkoholinius gėrimus“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog pirkėjas įsigijo ir išsinešė šešis vieno litro butelius, į kuriuos pardavėja išpilstė alų, patvirtina, jog pateikiama tara yra patogi išsinešti.

12.       Departamento teigimu, pareiškėjo skunde pateikiamą versiją dėl Įstatymo pažeidimų paneigia byloje surinkti nuoseklūs A. B. ir G. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie patvirtina, kad alkoholinius gėrimus pirko A. B., o ne G. G. Pirminį 2018 m. kovo 13 d. rašytinį paaiškinimą A. B. patikslino 2018 m. kovo 15 d. rašytiniu paaiškinimu ir nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. įsigijo šešis butelius alaus, taip pat nurodė, kad pardavėja įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, paaiškino, kad pirminiai paaiškinimai buvo klaidingi, kadangi jis buvo stipriai išgėręs. Surinkta medžiaga taip pat patvirtina, kad įsigydamas alkoholinius gėrimus A. B. buvo neblaivus. Be to, tai, kad šeši vieno litro buteliai buvo parduoti pilni, jie nebuvo vartoti vietoje, patvirtina surinktų įrodymų visuma.

 

II.

 

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad Komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato plane numatyta 2018 m. kovo 13 d. nuo 20 val. iki 24 val. atlikti patikrinimą UAB „Masada“ priklausančiame bare, būtent nurodytu metu ir buvo užfiksuotas pažeidimas. Alkoholinių gėrimų pardavimą po 20 val. draudžiamu metu ir vartojimui išsinešti patvirtina byloje esantys įrodymai: Komisariato tyrėjos 2018 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl 2018 m. kovo 13 d. sulaikytų asmenų, taip pat jame užfiksuotą informaciją patvirtina fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matosi 2 asmenys, laikantys pilnus plastikinius butelius. Priešingai pareiškėjo teiginiams, jog nėra nustatyta, kas būtent pirko alkoholinius gėrimus, teismui nekilo pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, kadangi, kaip nurodė A. B., jis pats pirko alkoholinius gėrimus, tuo metu buvo neblaivus. A. B. paaiškinimus patvirtina ir G. G. 2018 m. kovo 13 d. duoti paaiškinimai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad tokie paaiškinimai yra prieštaringi, nurodydamas, kad jie yra nuoseklūs ir tikėtinai 2018 m. kovo 13 d. A. B. galimai netiksliai nurodžius tam tikras faktines aplinkybes (įsigyto alkoholio kiekį), šie prieštaravimai pašalinti G. G. bei vėlesniais A. B. pateiktais paaiškinimais. Šias aplinkybes taip pat patvirtina tyrėjos 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog šis tarnybinis pranešimas turi būti vertinamas kritiškai, nurodydamas, kad jame išdėstyta informacija nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad pats A. B., duodamas paaiškinimus, nurodė, jog buvo stipriai išgėręs, o vien ta aplinkybė, kad tarnybinis pranešimas surašytas praėjus laiko tarpui nuo 2018 m. kovo 13 d. įvykio, nesudaro pagrindo abejoti tokių duomenų netikslumu, juo labiau, kad pareigūnai, tiriantys pažeidimus, turi teisę tikslinti bei pildyti renkamą medžiagą viso atliekamo tyrimo metu.

15.       Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-59-1002/2018 buvo vertinami kitos, nei šioje byloje, pareiškėjo pardavėjos (O. B.) veiksmai, o nagrinėjamoje byloje pirkėjui alkoholinius gėrimus pardavė pardavėja-barmenė S. M., todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarimas turėtų būti taikomas vertinant skundžiamo Nutarimo pagrįstumą.

16.       Teismo vertinimu, pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik barui priklausančiose patalpose, o priešingai – pats sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytą alkoholinį gėrimą iš baro, t. y. pareiškėjo darbuotoja alkoholinius gėrimus išpilstė į šešis plastikinius butelius – į taras, patogias išsinešti, kurias pareiškėjas nepagrįstai vadina plastikiniais grafinais, kadangi byloje pateiktoje fotonuotraukoje pavaizduotas plastikinis butelio formos gaminys su siauru kakliuku, akivaizdžiai pritaikytu kamšteliui užsukti bei gėrimui išsinešti jo neišliejus. Kaip teisingai nurodyta Nutarime, akivaizdu, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitus. Tokio veiksmo tikslas gali būti tik vienas – sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bare yra televizoriai su loterija, pateikiamas pašildytas maistas, salė pritaikyta dideliam klientų skaičiui, alkoholiniai gėrimai sustatyti lentynose, muzika ir kt., nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi. Tai, kad pareiškėjas parduoda alkoholinius gėrimus mililitrais, juos išpilstydamas, nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties.

17.       Teismas nurodė, kad pranešimų ir skelbimų pakabinimas laikomas pasyviomis ir neefektyviomis priemonėmis siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi. Tai, kad pardavėja įspėjo A. B., jog alkoholinius gėrimus privaloma vartoti baro patalpoje, nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi tokia priemonė nelaikytina efektyvia priemone, užtikrinant minėto straipsnio laikymąsi. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukas su plastikiniais buteliais, kvitų kopijos, kiti duomenys, patvirtinantys plastikinės taros naudojimą ir rūšiavimą, skundžiamame Nutarime pagrįstai įvertinti kaip nepaneigiantys pažeidimo padarymo fakto, priešingai, patvirtina plastikinės taros, tarp jų ir taros, pritaikytos gėrimams išsinešti, naudojimą baro veikloje.

18.       Teismo vertinimu, formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio išpilstymas į šešis vieno litro plastikinius butelius siauru, užsukti pritaikytu kakliuku, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo šiuos butelius išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, todėl teismas darė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Pažeidimo padarymo fakto taip pat nepaneigia pareiškėjo argumentai, jog pirkėjas alkoholinius gėrimus iš pradžių vartojo baro patalpose. A. B. neblaivumas įvykio metu neginčytinai patvirtintas byloje esančiais įrodymais: 2018 m. kovo 15 d. A. B. rašytiniu paaiškinimu, pardavėjos paaiškinimu, Komisariato tyrėjos 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. tarnybiniais pranešimais.

19.       Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai įvertino visas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė proporcingą bei adekvačią padarytam pažeidimui baudą.

 

III.

 

20.       Pareiškėjas UAB „Masada apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir pareiškėjui taikytą 578,50 Eur piniginę baudą, o atsisakius tenkinti šį reikalavimą – priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimo dalį dėl 578,50 Eur piniginės baudos skyrimo, skiriant pareiškėjui minimalią 144 Eur baudą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

21.       Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas klaidingai vertino byloje esančių įrodymų visetą. Ginčo atveju alkoholinis gėrimas pareiškėjo bare buvo išpilstytas iš gamyklinės taros. Teismas nekonkretizavo, kokių priemonių pareiškėjas turėjo imtis siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo taikytos priemonės nebuvo pakankamos. Teismo sprendimo 5 lapo antroje pastraipoje nuo apačios cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmingų priemonių teisės aktų reikalavimams užtikrinti.

21.2.                       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ir jo darbuotojos, kuri bare atlieka savo darbo funkcijas, atsakomybė nėra atskiriama, o tokių darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Toks teismo aiškinimas sudarė pagrindą daryti išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-59-1002/2018 2018 m. kovo 7 d. priėmus nutarimą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo darbuotojas Įstatymo nuostatų nepažeidė, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti ir pareiškėjo Įstatymų pažeidimo dėl to paties įvykio. Pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja teismo sprendime daromoms išvadoms dėl pareiškėjo ir jo darbuotojos veiksmų sąsajumo ir iš to kylančios teisinės atsakomybės.

21.3.                      Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014 buvo aktuali tik tuo metu, kai galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

21.4.                      Nei Nutarime, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta jokių sunkinančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neslėpė neva padaryto pažeidimo, nekliudė atsakovui atlikti tyrimą, bet priešingai, itin operatyviai pateikė išsamius paaiškinimus, padėjo atsakovui surinkti visus duomenis, todėl tai laikytina lengvinančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti paskirtą baudą. Taip pat pats pažeidimo pobūdis nėra laikomas pavojingu, darančiu žalą visuomenei, nes Įstatymas nedraudžia vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, o tai, ar asmuo įsigytą alkoholinį gėrimą suvartojo bare ar namie, papildomos neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir gerovei iš esmės nedaro. Nuo pareiškėjo veiklos pradžios iki šiol nėra įsiteisėjusio nei vieno Departamento nutarimo ar teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas Įstatymo pažeidimas. Todėl jeigu ir būtų pagrindas skirti piniginę sankciją pareiškėjui, privalėtų būti skiriama minimali bauda.

22.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia jo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Bendrovė pažeidimo neslėpė, nekliudė tyrimui, operatyviai pateikė išsamius paaiškinimus Departamentui, negali būti pripažintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privalomas kiekvieno ūkio subjekto elgesio modelis. Departamentas pagrįstai galutinę baudą skyrė už sunkesnį iš pažeidimų (578,50 Eur). Taip pat, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl nedidelio pažeidimo pavojingumo yra nepagrįsti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. ATK2-97/18, kuriuo pareiškėjui paskirta 578,50 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją.

26.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliaciniame skunde suformuluoja naują reikalavimą, kuriuo atsisakius tenkinti reikalavimą dėl skundžiamo Nutarimo panaikinimo prašo priimti naują sprendimą ir panaikinti Nutarimo dalį dėl 578,50 Eur piniginės baudos skyrimo, skiriant pareiškėjui minimalią 144 Eur baudą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies) aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo nepanaikinus skundžiamo Nutarimo bei jį pagrindžiantys apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

27.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28.       Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

30.       Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

31.       Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

32.       Nagrinėjant administracines bylas inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

33.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir jam paskirta teisinga ir proporcinga bauda. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

34.       Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

35.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neblaiviems asmenims pirkimo metu alus buvo supiltas į vienkartinę tarą, kuri uždengta plastikiniu puodeliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vienkartinė tara yra ne grafinas, kaip nurodo pareiškėjas, o neužsuktas plastikinis butelis. Taigi nagrinėjamu atveju buvo parduotas į butelį supiltas alus, kas iš esmės prilygintina alkoholinių gėrimų atidaryta pakuote pardavimui, ką nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas uždraudė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išanalizavusi 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo Nr. XIII-394 nuostatas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pakeitimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad parduotų alkoholinių gėrimų kiekis (6 vieno litro talpos buteliai alaus) jau savaime sudarė pagrįstas prielaidas manyti, kad juos ketinama vartoti ne vietoje. Taigi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadas, kad pareiškėjo darbuotoja, supildama alkoholinį gėrimą į plastikinį butelį, nesiėmė pakankamų priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, o pirkėjui buvo sudaryta galimybė netrukdomam išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje, todėl tokia veika teisingai kvalifikuota kaip Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1280-143/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog buvo imtasi visų veiksmų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų geriami tik vietoje. Dėl minėtos priežasties nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-629/2019 ir kt.)

37.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

38.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masadaapeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Arūnas Dirvonas

 

 

        Milda Vainienė

 


Paminėta tekste:
  • A-1041-261/2016
  • A-2374-442/2016
  • A-468-442/2017
  • A-525-442/2017
  • A-1128-442/2017
  • A-4266-442/2017
  • A-3564-261/2017
  • A-1283-492/2018
  • A-902-858/2018
  • A-1400-575/2018
  • A-1855-575/2017
  • A-1129-858/2015
  • eA-500-525/2017
  • A-500-756/2016
  • eA-1280-143/2015
  • A-1283-261/2017
  • eA-56-629/2019