Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-270-915-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-270-915/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą 302912288 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bendrosios nuostatos
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4.4.2. dėl atsakomybės už kitų asmenų padarytą žalą
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.6.2. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.4.2. Neturtinė žala
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.2.4. Žala
2.6.10.5.2.4. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.1.6. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-270-915/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02057-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovei E. P., trečiasis asmuo bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktų prejudicinę galią civilinėje byloje, įrodinėjimo pareigą, didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė E. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. B. 1603 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. 2015 m. spalio 26 d. apie 16.21 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės E. P. vairuojamas automobilis „Peugeot 407“ (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją I. B. Eismo įvykio metu sužalota pėsčioji I. B. ir apgadintas automobilis „Peugeot 407“.
  4. Atsakovė judėjo kelio viduriu pagal transporto priemonių judėjimo kryptį. Kai ieškovės automobilis priartėjo atsakovei iš nugaros, ji metėsi į dešinę kelio pusę ir buvo kliudyta automobilio. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016 konstatuota, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 37 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Ieškovė dėl automobilio apgadinimo patyrė žalą, jos dydį įrodo 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, pagal kurią ieškovės automobilio atkūrimo (remonto) išlaidos, įvertinus dalių nusidėvėjimą, yra 1553 Eur. Ieškovė už patirtos žalos įvertinimą sumokėjo 50 Eur, šią sumą taip pat prašo priteisti.
  5. Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės E. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  6. Eismo įvykio metu atsakovei buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl to ji patyrė neturtinės žalos. Atsakovė teigia, kad už šią žalą yra atsakinga ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nes ji eismo įvykio metu nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, nesilaikė KET 9, 172, 173 punktų reikalavimų. Atsakovei diagnozuotas galvos, veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, trumpalaikis sąmonės sutrikimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinės blauzdos sumušimas, dešinės dubens pusės odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, nosies muštinė žaizda i buvo susiūta), trauminis šokas. Dėl patirtų sužalojimų atsakovė kentė didelį skausmą, keturias dienas gulėjo ligoninėje, buvo priversta gydytis, negalėjo lankyti mokymo įstaigos. Taip pat ji patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgąstį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei E. P. iš atsakovės I. B. 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei I. B. iš ieškovės E. P. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą nukreipiant trečiajam asmeniui draudikei bendrovei „Ergo Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė, turėdama pakankamą vairavimo stažą (10 metų), būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, nustatytomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo numatyti galinčius vykti eismo procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Tačiau ji nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Automobilio vairuotoja, iš toli matydama beveik kelio viduriu judančią pėsčiąją, pažeidžiančią KET, turėjo ir galėjo numatyti, kad ji bet kuriuo momentu gali sudaryti jai kliūtį, todėl turėjo imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti pėsčiosios dėmesį, įsitikinti, kad pėsčioji mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti.
  3. Teismas padarė išvadą, kad civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų, ir konstatavo abipusę – 50 proc. abiejų eismo įvykio dalyvių kaltę.
  4. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pakeistų stiklo ir žibinto vertę, medžiagų, pagal ataskaitą reikalingų objektyviai užfiksuotoms apgadintoms detalėms (dalims) (priekiniam kairės pusės sparnui ir statramsčiui bei variklio dangčiui) dažyti, vertę, tikėtinas remonto darbų išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nustatė tikėtiną ne didesnį kaip 25 proc. transporto priemonės rinkos vertės žalos dydį – 691,25 Eur. Atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę – didelį neatsargumą, nustatytos turtinės žalos dydis sumažintas per pusę iki 345,63 Eur. Kadangi nustatydamas turtinės žalos dydį teismas rėmėsi kai kuriais vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, tai 25 proc. žalos įvertinimo sumą (12,50 Eur) pripažino susijusia priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. Dėl to ieškovei iš atsakovės teismas priteisė iš viso 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti.
  5. Teismas, įvertinęs eismo įvykio metu I. B. padaryto sveikatos sužalojimo mastą (nežymų sveikatos sutrikdymą), sukeltas neigiamas pasekmes, nustatė 800 Eur neturtinės žalos dydį, o atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų šalių didelio neatsargumo, neturtinės žalos dydį sumažino per pusę iki 400 Eur.
  6. Teismas pažymėjo, jog draudikė, gavusi duomenis apie administruotiną draudžiamąjį įvykį, pateiktu atsiliepimu aiškiai pareiškė, kad su atsakovės ieškiniu nesutinka ne tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, bet ir dėl to, kad mano, jog dėl eismo įvykio apdraustam transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi konstatuota abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė, tai transporto priemonės valdytojai ieškovei dėl padarytos neturtinės žalos atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, jog, formaliai atmetus priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo atsakovo, neišvengiamai būtų užprogramuota dar viena civilinė byla su tais pačiais dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai ginčui išspręsti visos faktinės aplinkybės yra nustatytos, tačiau tai būtų nesuderinama su civilinio proceso paskirtimi ir principais. Dėl to vadovaudamasis įstatymo reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovės priteistino 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą teismas nukreipė į ieškovės civilinės atsakomybės draudikę.
  7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
  8. Kolegija nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nesprendė ieškovės veiksmų (ne)teisėtumo, galbūt padarytų KET pažeidimų klausimo, buvo sprendžiamas tik atsakovės I. B. administracinės atsakomybės klausimas. Tačiau tai, kad administracinėje byloje teismų sprendimais pripažinta, jog atsakovė kalta dėl eismo įvykio – jos padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nereiškia, kad ieškovei dėl eismo įvykio neatsiranda deliktinė civilinė atsakomybė.
  9. Kolegija sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, jog atsakovė I. B. elgėsi neatsargiai, tačiau tokie atsakovės veiksmai nešalina ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju ir ieškovė elgėsi pakankamai neatidžiai, neapdairiai ir neatsargiai.
  10. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, pateikė itin išsamius motyvus dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, o tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi ieškovė, nereiškia, jog buvo padaryta esminių civilinio proceso ar materialiosios teisės pažeidimų.
  11. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino atsakovės elgesį eismo įvykio metu, jos kaltę dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių bei pagrįstai priteisė 400 Eur, šiuos išmokėti turės ieškovės draudikė. Pažymėta, kad draudikė tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė E. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti didesnį žalos atlyginimą (1603 Eur), priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys su eismo įvykiu buvo konstatuoti dviejų instancijų teismuose išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl teismai nepagrįstai vertino, kad ieškovė yra vienodai (50 proc.) kalta dėl eismo įvykio. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, kad ieškovė KET nepažeidė, ji atsakovės veiksmų negalėjo numatyti, taigi negalėjo pasirinkti toje situacijoje tinkamo elgesio varianto.
    2. Šioje byloje teismams buvo pakankamas pagrindas konstatuoti didelį atsakovės neatsargumą: atsakovė ne tik pažeidė specialiąsias pėsčiųjų kelyje pareigas, bet tai ji padarė dar ir per ausines klausydamasi muzikos, taip apsunkindama ar pašalindama galimybę išgirsti kitus eismo dalyvius, tačiau nebuvo pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą. Šiuo atveju ieškovei nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jai ar atsakovei gali kilti koks nors pavojus, nes ieškovei dešinėje kelio pusėje nebuvo jokių kliūčių ir tik ieškovei priartėjus atsakovė staigiai metėsi į dešinę kelio pusę link automobilio. Ieškovė negalėjo numatyti, kad atsakovė staiga iššoks į jos eismo juostą.
    3. Teismų didelio neatsargumo vertinimas šioje byloje prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-451-516/2011; 2010­ m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. l A-1119/2010).
    4. Teismai, nustatę atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. 800 Eur, o paskui, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens kaltę, jį sumažinę perpus, nukrypo nuo teismų praktikos, nes tokiu skaičiavimo būdu lieka neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
    5. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad vertinimo ataskaita, kaip įrodymas, būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškovės turtas, t. y. automobilis, po eismo įvykio nebūtų buvęs suremontuotas, ir todėl priteisė tik 25 proc. vertinimo ataskaitoje pateiktų automobilio remonto išlaidų. Tačiau byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti (ne iškelti prielaidą), jog nustatyti automobilio pažeidimai atsirado ne dėl aptariamo eismo įvykio ar kad nustatytų automobilių apgadinimų pašalinimas kainuoja pigiau. Apeliacinės instancijos teismas atleido atsakovę nuo šios įrodinėjimo pareigos nurodydamas, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia. Įstatymas nenurodo, kad automobilio apgadinimai turi būti įrodinėjami tik įstatymuose nustatytomis tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 3 dalis), teismo nurodytais pradiniais dokumentais ar tik remonto išlaidas patvirtinančiais kvitais, kurių ieškovė neišsaugojo.
    6. Nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, kad skirti 56 proc. rinkos vertės seno automobilio remontui yra neracionalu ir neekonomiška, neva protingas ir racionalus žmogus už tokią kainą neremontuotų savo automobilio, verčiau įsigytų kitą arba ieškotų būdų, kaip mažesnėmis lėšomis suremontuoti apgadintąjį, kad nesąžininga tokio dydžio išlaidų reikalauti iš žalą padariusio asmens. Nepagrįstai neatlyginta žala už variklio dangčio (kapoto) įlenkimą, nes, teismo vertinimu, įlenkimas buvo nežymus, praėjus beveik dvejiems metams nepašalintas, automobiliui naudoti pagal paskirtį įtakos neturi, o automobilio vertei jo reikšmė, labai tikėtina, nežymi. Pažymėta, kad vertinimas, didelė ar nedidelė apgadinimo reikšmė, automobilio vertei neturi jokios įtakos pačiam žalos faktui konstatuoti.
    7. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią atsakovu byloje pagal atsakovės priešieškinį turėjo būti ne ieškovė, o ieškovės civilinės atsakomybės draudikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-415/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė dėl reikalavimo atlyginti žalą, kuri neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios sumos, nepareiškė ieškinio civilinės atsakomybės draudikui, neinicijavo žalos sureguliavimo proceso nustatyta tvarka.
    8. Atsakovės veiksmus, neteisingai nurodant faktines aplinkybes, keliant viena kitai prieštaraujančias įvykių versijas, ir jų pagrindu pareiškiant priešieškinį ieškovė vertina kaip piktnaudžiavimą teise, todėl prašo teismo tai įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
  2. Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

 

  1. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
  2. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės E. P. vairuojamas automobilis „Peugeot 407“ partrenkė pėsčiąją I. B. Atsakovė I. B. judėjo kelio viduriu pagal transporto priemonių judėjimo kryptį, o ieškovės automobiliui priartėjus jai iš nugaros, metėsi į dešinę kelio pusę ir buvo kliudyta automobilio. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016 konstatuota, kad atsakovė pažeidė KET 9, 37 punktų reikalavimus bei padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus.
  4. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo (iki 2017 m. sausio 1 d. vartota administracinio teisės pažeidimo sąvoka) padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto.
  5. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas vertino atsakovės elgesio teisėtumą ir nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai, pripažino ją kaltą bei nubaudė administracine nuobauda. Šioje byloje, be kita ko, prašoma priteisti iš atsakovės turtinę žalą, kurią dėl eismo įvykio patyrė automobilio valdytoja, todėl ieškovė privalėtų įrodyti, kad žalą ji patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau tai jau yra padaryta – neteisėti atsakovės veiksmai nustatyti teismo procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovė joje dalyvavo; administracinio teisės pažeidimo ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovės reikalavimo iš dalies sutampa – atsakovės veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, pagrįstai nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai, ir jos kaltę vertino kaip didelį neatsargumą.
  6. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė KET ir dėl to yra pripažinta kalta bei nubausta administracine nuobauda), dėl šių buvo apgadintas ieškovės automobilis ir ji patyrė žalą. Taigi yra atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jai prievolę atlyginti žalą.
  7. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.). Ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, pagal kurią jos automobilio atkūrimo (remonto) išlaidos, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą, yra 1553 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė susiremontavo automobilį, tačiau nepateikė remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų.
  8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008)
  9. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  10. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  11. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, pagal byloje pateiktus duomenis vertino sugadinimų pobūdį ir dydį, nustatė, kokie automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti policijos pareigūnų po eismo įvykio, kokie apgadinimai nurodyti praėjus mėnesiui po eismo įvykio atliktoje vertinimo ataskaitoje, taip pat atsižvelgė į tai, kad automobilis buvo remontuotas, tačiau nepateikta remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, rėmėsi šalių paaiškinimais ir padarė išvadas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, t. y. 691,25 Eur. 
  13. Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytos sumos. Remiantis nutarties 27 punkte pateiktais teismų praktikos išaiškinimais teismas vertino, kurie automobilio apgadinimai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais. Kadangi ne visi ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti apgadinimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmai, todėl nagrinėjamoje byloje teismas laikė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti mažesnę žalos atlyginimo sumą.
  14. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo dėl variklio dangčio įlenkimo, motyvuodamas, kad šis įlenkimas nežymus, praėjus beveik dvejiems metams nepašalintas, automobiliui naudoti pagal paskirtį įtakos neturi, o reikšmė automobilio vertei, labai tikėtina, nežymi, todėl tai nevertintina kaip privaloma atlyginti žala. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
  15. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad variklio dangčio įlenkimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų po eismo įvykio, žala dėl šio įlenkimo buvo apskaičiuota vertinimo ataskaitoje, nustatyta, jog šis automobilio apgadinimas susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo nesusiremontavo apgadinto daikto ir šis apgadinimas neturi įtakos daiktui pagal paskirtį naudoti, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į šios žalos atlyginimą. Priešingu atveju nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kurio turtas sugadintas, gavęs žalos atlyginimą turi teisę pats spręsti, ar jis savo turtą faktiškai remontuoja, ar priteistą žalos dydį pasilieka kaip kompensaciją už patirtus nuostolius, tačiau šis jo sprendimas nėra esminis klausimas patirtai žalai nustatyti ir ją priteisti.
  16. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nuostolių dydis yra pagrįstas jos pateiktais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis vertinimo ataskaitoje pateiktomis kainomis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl variklio dangčio įlenkimo ieškovės patirtos žalos dydis yra 72 Eur.
  17. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
  18. Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į ieškovės neatsargumą, neapdairumą, nustatė 50 procentų jos kaltę dėl eismo įvykio, todėl sumažino priteistinos žalos atlyginimą per pusę, t. y. 345,63 Eur.
  19. Ieškovė nesutinka su teismų nustatyta 50 procentų savo kalte dėl eismo įvykio kilimo ir nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kalta atsakovė, todėl teismai nagrinėdami civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nepagrįstai konstatavo abiejų eismo įvykio dalyvių kaltę.
  20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas nebuvo ieškovės elgesio teisėtumas, jo priežastinis ryšys su nuostoliais, ieškovės ir atsakovės kaltės (kartu ir galimos mišrios kaltės) vertinimas civilinės atsakomybės prasme. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turi būti įvertinami savarankiškai.
  21. Pažymėtina, kad didelio neatsargumo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2005; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 14 punktas). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.
  22. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės kaltės kaip pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį, vertino visas eismo įvykio aplinkybes ir sprendė, kad automobilio vairuotoja, turėdama pakankamą vairavimo stažą (10 metų), iš toli matydama beveik kelio viduriu judančią pėsčiąją, kuri tą darė pažeisdama KET, turėjo ir galėjo numatyti, jog pėsčioji bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliūtį, ir imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti pėsčiosios dėmesį, įsitikinti, kad ši mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti. Teismai taip pat konstatavo, kad ieškovė nesilaikė KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve bėgančia atsakove išvengti.
  23. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad transporto priemonės vairuotojui yra keliami didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nepaisant to, jog kitas eismo dalyvis pažeidžia KET reikalavimus, tai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuota abipusė (mišri) tiek žalą padariusiojo, tiek ją patyrusio asmens kaltė. Tai sudaro pagrindą pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį mažinti priteisiamos nuostolių sumos dydį proporcingai nuostolius patyrusio asmens (ieškovės) kaltės dydžiui.
  24. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, be kitų, rėmėsi ir KET 125 punktu, kuris taikytinas kitoje situacijoje, nes nustato, kaip transporto priemonė turi apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę.
  25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai taikydami materialiąsias ir proceso teisės normas, konstatavo, jog ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl jos kaltė pagrįstai buvo įvertinta kaip didelis neatsargumas, kuris yra pagrindas mažinti iš atsakovės ieškovei priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiant į ieškovės kaltę, dėl variklio dangčio įlenkimo ieškovei priteistinas žalos dydis taip pat atitinkamai mažintinas iki 36 Eur.  

 

Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo įtakos nustatant neturtinę žalą

 

  1. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
  2. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).  
  3. Ieškovei civilinė atsakomybė dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos kyla CK 6.270 straipsnio pagrindu kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Bylą nagrinėję teismai atsakovės priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės didelio neatsargumo konstatavimas nagrinėjamu atveju panaikina ieškovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos atsakomybę, todėl neturtinė žala neturėjo būti priteista.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybės be kaltės atveju nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas arba tyčia yra pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba atleisti nuo atsakomybės. Bylą nagrinėję teismai, kaip nurodyta nutarties 2325 punktuose, remdamiesi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtoje nutartyje nustatytais faktais, sprendė, kad atsakovė yra kalta dėl eismo įvykio, jos kaltė kvalifikuota kaip didelis neatsargumas. Tačiau atitinkamai buvo nustatyta ir šios nutarties 4142 punktuose pasisakyta, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl eismo įvykio, t. y. 50 proc. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tiek ieškovės, tiek atsakovės kaltės (nustatytai mišriai kaltei) dėl įvykusio eismo įvykio, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo ieškovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

 

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

 

  1. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, nes iš pradžių konstatavo, kad atsakovė patyrė 800 Eur neturtinės žalos, o paskui šią sumą sumažino perpus.
  2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
  4. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nustatydami neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo asmens kaltę turi vertinti kartu su kitais neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Bylą nagrinėję teismai nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį vertino padaryto sveikatos sužalojimo masto, sukeltų neigiamų pasekmių, teismų praktikos dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais priteistinus dydžius, atsakovės elgesį eismo įvykio metu, jos kaltę dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių. Nors nagrinėjamoje byloje teismai atsakovės kaltę vertino ne kaip neturtinės žalos nustatymo kriterijų, apibrėžiantį patirtos žalos dydį, bet kaip pagrindą sumažinti nustatytą žalos dydį, tačiau šis netinkamas teisės normų aiškinimas pagal savo pobūdį šiame procese neturėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

  1. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad atsakovu pagal priešieškinį turėjo būti ne ieškovė, o ieškovės civilinės atsakomybės draudikė, šioje byloje trečiasis asmuo bendrovė „Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.
  2. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisto 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą, atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos aplinkybes, nukreipė trečiajam asmeniui draudikei bendrovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą. Dėl to neturtinę žalą atsakovei turės atlyginti ne ieškovė, o jos draudikė. Trečiasis asmuo, draudikė, tokio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžia. Šis teismo sprendimas ieškovės teisinės padėties taip pat neblogina. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė kelia kasacinio skundo argumentą, nesusijusį su jos teisių gynyba, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl šioje byloje tinkamo atsakovo pagal priešieškinį.
  3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės veiksmai, t. y. neteisingas faktinių aplinkybių nurodymas, keliant viena kitai prieštaraujančias įvykių versijas, ir jų pagrindu pareikštas priešieškinis, ieškovės vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, dėl kurio teismas gali atsisakyti ginti atsakovės teisę į žalos atlyginimą.
  4. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Iš minimos teisės normos aišku, kad piktnaudžiavimas teise yra neatsiejamas nuo subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo.
  5. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
  6. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodama priešieškinį atsakovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Teismai, priteisdami jai dalį priešieškinyje prašytos neturtinės žalos atlyginimo, pripažino, kad jos reikalavimas yra pagrįstas. Dėl to laikytina, kad, nesant pagrindo atsakovės veiksmus pateikiant priešieškinį laikyti piktnaudžiavimu procesu, teismams nėra pagrindo atsisakyti ginti atsakovės subjektinę teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
  7. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis dėl ieškovės turtinės žalos atlyginimo keistina padidinant priteistiną turtinės žalos dydį iki 394,13 Eur, o kita  Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos dydžio, jį padidinus 36 Eur, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija iš esmės nepasikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neperskirstomos.
  3. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą ir patenkinus 2 proc. kasacinio skundo reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 0,74 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Nors ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos iš atsakovės.
  4. Kasaciniame teisme patirta 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš ieškovės valstybei priteistina 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; iš atsakovės turėtų būti priteista 0,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 6 dalį ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, ši suma nepriteisiama, nes yra mažesnė negu 3 Eur.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir padidinti turtinės žalos atlyginimo priteisimą ieškovei E. P. (duomenys neskelbtini) iki 394,13 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių Eur 13 ct), priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 394,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės I. B. (duomenys neskelbtini)

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. B. (duomenys neskelbtini) 0,74 Eur (74 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės E. P. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,24 Eur (penkis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai              Egidijus Laužikas

 

              Rimvydas Norkus

 

              Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • II-124-890/2016
  • 2A-451-516/2011
  • 3K-3-171/2011
  • CPK
  • 3K-7-368/2012
  • 3K-3-71-415/2016
  • CK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-307/2007
  • 3K-3-351/2011
  • 3K-3-386-219/2017
  • 3K-3-299/2008
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-78-686/2017
  • 3K-3-561-378/2016
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • e3K-3-534-611/2016
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • 3K-3-446/2011
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-3-133/2013
  • 3K-3-486/2013
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas