Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-27][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-673-241-2016].docx
Bylos nr.: e2A-673-241/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 163743744 atsakovas
„Žemaitijos keliai“ 180264995 Ieškovas
„Šiaulių plentas“ 244693070 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.18. Ranga:
2.5.18.3. Statybos ranga
2.5.18.5. Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-673-241/2016

Proceso Nr. 2-57-3-00414-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3; 2.5.18.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovuždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos, palūkanų ir papildomų nuostolių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 820 308,94 Eur skolos, 170 039,82 Eur palūkanų, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės nurodė, kad siekia, jog joms būtų kompensuotas atsakovės interesais atsakovei sumokėtas atliekų, priklausančių atsakovei ir pervežtų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo mokestis bei nuostoliai dėl atsakovės laiku neatlikto ieškovių patirtų išlaidų kompensavimo.
  3. Atsakovė 2009 m. birželio 26 d. paskelbė viešąjį pirkimą, vykdo pagal supaprastinto atviro konkurso sąlygas „(duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Ieškovės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, buvo paskelbtos pirkimo laimėtojomis. Darbų pirkimo konkurso metu aiškinamajame susirinkime dalyvaujant UAB „Žemaitijos keliai“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Hidrostatyba“, įmonių, pateikusių pasiūlymus, atstovams buvo pateiktas klausimas patikslinti perteklinių atliekų (55 000 m3) pridavimo kainą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Atsakovė atsakė, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo tarifas iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną yra 46,80 Lt be PVM, t. y. kiekvienas konkurso dalyvis privalėjo įvertinti būtent 55 000 m3 atliekų kasimą, pakrovimą bei pervežimą. Ieškovių atstovai, išnagrinėję ir įvertinę visas konkurso sąlygas, aiškinamojo susirinkimo protokolą, pateikė pasiūlymą atlikti visus darbus už 2 296 520,07 Lt be PVM sumą, kuris ir buvo pripažintas laimėjusiu. Atsakovė, atlikusi pasiūlymų vertinimą ir lyginimą, nustatė, kad ieškovių pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentų reikalavimus, o ieškovių nurodyta 932 250,00 Lt „Atliekų kasimo ir išvežimo 20 km atstumu“ kaina nebuvo pripažinta kaip neįprastai maža.
  4. Prielaidas šalių ginčui sudaro perteklinių atliekų pridavimo kainos aiškinimas. Priimant vienos tonos atliekų (neužterštų gruntu) tankį 1,6 m3/t, 55 000 m3 pervežamų atliekų svoris būtų 34 375 tonų. Vien pervežto tokio atliekų kiekio pridavimo į (duomenys neskelbtini)vartyną mokestis atsakovei siektų 1 608 750 Lt be PVM (t. y. apie 70 proc. nuo priimtos sutarties sumos, atitinkamai 676 500 Lt daugiau nei ieškovių pasiūlymo 2.1 punkto kaina).
  5. Atsakovės interesais atvežus atliekas iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, atsakovė išrašė ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ už atvežtų atliekų priėmimą PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 2 832 387,03 Lt, t. y. net viršija bendrą rangos sutarties sumą, kuri yra 2 296 520,07 Lt. Atsakovė, remdamasi 2010 m. balandžio 12 d. atliekų tvarkymo sutartimi, reikalauja, kad ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ sumokėtų atliekų, išvežtų atsakovės į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo mokestį.
  6. Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“, atsižvelgdama į tai, kad atliekų, pervežamų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo kaina yra didesnė nei pati rangos sutarties suma, remdamasi rangos bendrųjų sutarties sąlygų (atsakovės suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos, FIDIC raudonoji knyga), 20.1 punktu, 2011 m. balandžio 27 d. kreipėsi į FIDIC inžinierę UAB „Sweco Lietuva“, prašydama kompensuoti atsakovės interesais patiriamas 2 832 387,03 Lt išlaidas. Rangos sutartis neapima ieškovių pareigos padengti atsakovei išlaidų, nesusijusių su pirkimo objektu, t. y. sumokėti už iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno pervežamų atliekų priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. FIDIC raudonosios knygos 20.1 punkte numatyta, jog jeigu rangovas mano, kad pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį ar dar kitaip pagal sutartį jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors baigimo laiko pratęsimą ir (arba) kokį nors papildomą mokėjimą, tai rangovas privalo laiku pranešti FIDIC inžinieriui, aprašydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla tos pretenzijos. FIDIC inžinierė 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. VI-1422 atmetė ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ pretenziją dėl 2 832 387,03 Lt išlaidų dėl atliekų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąvartyną kompensavimo.
  7. Atsižvelgiant į FIDIC inžinierės atsakymą, pagal rangos sutarties sąlygas šalių buvo sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, kuri priėmė sprendimą ir konstatavo, kad vadovaujantis sutarties sąlygomis bei remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, 50 017 tonų buitinių atliekų, pervežtų iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyną, priėmimo mokestis 40,68 Lt už toną nėra numatytas sutartyje.
  8. 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-339-407/2015, kuria paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-218-124/2014. 2015 m. liepos 23 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimo pagrindu išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl 829 101,28 Eur skolos pagal atliekų tvarkymo sutartį ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“. 2015 m. rugpjūčio 19 d. antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė priėmė šį vykdomąjį raštą vykdyti. Pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-8307, vykdant vykdomąją bylą iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ išieškota 1 029 384,23 Eur, o 2015 m. rugsėjo 23 d. iš ieškovės UAB Žemaitijos keliai“ papildomai išieškota 2 690,27 Eur palūkanų. Kadangi ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ teismo sprendimo pagrindu sumokėjo atsakovei 1 032 074,50 Eur (įskaitant vykdymo išlaidas), ši suma pagal rangos sutartį turi būti kompensuota ieškovėms.
  9. Dėl to, jog 50 017 tonų buitinių atliekų, pervežtų iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyną, priėmimo mokestis 46,80 Lt už toną nėra numatytas ir įskaičiuotas į rangos sutarties kainą, atsakovės pareiga kompensuoti jos interesais pervežtų atliekų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną patirtas ieškovių išlaidas kyla iš šalių sudarytos rangos sutarties ir galiojančių teisės aktų. Pagal sutartį atliekos turėjo būti pervežtos į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.5.3 punktu, šios atliekos apibrėžiamos kaip medžiagos. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.23 punkte nurodyta, kad ieškovės privalo valyti statybvietę ir iš jos pašalinti bet kurias statybines griuvenas, šiukšles, nebereikalingus daiktus, t. y. mokesčiai už minėtų dalykų pašalinimą yra ieškovių rizika. Sutarties bendrųjų sąlygų (FIDIC raudonosios knygos) 7.8 punktu nustatoma prievolė ieškovėms sumokėti mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus, kai jų šalinimo vietos, esančios statybvietėje, yra nurodytos sutartyje. Statybvietė ir visas joje esantis turtas yra atsakovės nuosavybė, kurios valdymo teisė, vadovaujantis sutarties sąlygų 2.1 punktu, perduodama ieškovėms, įforminant statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, bet koks perteklinių medžiagų pašalinimas ieškovių sąskaita yra galimas tada, kai jų šalinimo vietos nenurodytos sutartyje. Vadovaujantis techninių specifikacijų 2.5.14 punktu „atliekų kaupo šlaitų lėkštinimo darbai“ ir 2.7.4 punktu „atliekų iškasimas“, ieškovės privalėjo perkelti medžiagas į su inžiniere suderintą priimančiojo sąvartyno vietą. (duomenys neskelbtini) sąvartynas yra sutartyje nurodyta pervežamų atliekų (medžiagų) vieta. Kitoks pervežamų atliekų (medžiagų) tvarkymo būdas sutartyje nėra numatytas.
  10. Ieškovės, remdamosi rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.5.3, 1.1.5.3, 2.1, 4.23, 7.8 punktais, prašo kompensuoti jų patirtas išlaidas ir priteisti iš atsakovės atliekų, pervežtų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo mokestį 46,80 Lt už vieną toną. Kadangi atliekų pervežta 50 017 t už 2 340 795,60 Lt, tai sudaro 820 308,94 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo pagrindu ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ sumokėjo atsakovei 1 032 074,50 Eur (įskaitant vykdymo išlaidas) sumą, prašo priteisti šią sumą.
  11. Pirkimo dokumentuose nėra numatyta ieškovių pareiga mokėti už joms nepriklausančių atliekų tvarkymą ir nenumatyta, kad atliekų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną išlaidas turės padengti darbus vykdanti tiekėja, t. y. ieškovės. Ieškovės nebuvo ir nėra pervežamų atliekų turėtojos, atliekų savininkė buvo ir yra atsakovė. Atliekos atsakovės nurodymu iš vieno jai priklausančio sąvartyno ((duomenys neskelbtini)) buvo pervežtos į kitą sąvartyną ((duomenys neskelbtini)). Nei pirkimo dokumentuose, nei aiškinamojo susirinkimo metu nebuvo išaiškinta, ar atsakovė kaip užsakovė, ar ieškovės kaip rangovės privalės vykdyti mokėjimus už pervežamų atliekų priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Atitinkama pareiga ieškovėms nebuvo numatyta. Aiškinamojo susirinkimo metu nebuvo ir negalėjo būti pakeistos pirkimo dokumentų nuostatos, pareiga vykdyti mokėjimus už pervežamų atliekų priėmimą laikytina neįtvirtinta nei rangos sutartyje, nei pirkimo dokumentuose. Todėl ieškovės neprivalo mokėti už atliekų, buvusių (duomenys neskelbtini) sąvartyne, priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, t. y. atlikti mokėjimus atsakovės interesais už jai priklausančių atliekų tvarkymą. Šios išlaidos neturėjo būti įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, pagal žiniaraščio Nr. 2 eilutėje Nr. 2.1 turėjo būti įtrauktas tik atliekų išvežimas 20 km atstumu ir atsakovė negali reikalauti, kad ieškovės sumokėtų už atliekų priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną.
  12. Atsakovės reikalavimas, kad ieškovės sumokėtų už atliekų priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, pažeidžia ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas ir prieštarauja principo „teršėjas moka“ esmei, nes sudaro prielaidas atsakovei du kartus gauti apmokėjimą už tą pačią paslaugą, t. y. nepagrįstai praturtėti ieškovių sąskaita. Pervežamos atliekos vieną kartą jau buvo priimtos tvarkyti į (duomenys neskelbtini) sąvartyną ir už jų priėmimą ir tvarkymą atliekų turėtojai jau buvo sumokėję atsakovei. Reikalavimas antrą kartą sumokėti už tų pačių atliekų, už kurių tvarkymą jau yra sumokėję atliekų turėtojai, tvarkymą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudaro sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovių sąskaita.
  13. Ieškovės nelaikytinos tų atliekų, kurios jau buvo (duomenys neskelbtini) sąvartyne iki darbų pagal rangos sutartį pradžios ir kurias joskasė atsakovės ((duomenys neskelbtini) sąvartyno operatorės) užsakymu, turėtojomis, nes šios atliekos nebuvo susidariusios kaip ieškovių ūkinės-komercinės veiklos rezultatas, o jau buvo priimtos į sąvartyną iš atliekų tvarkytojų ar TIPK leidimų turėtojų. Vadinasi, atsakovė privalo kompensuoti ieškovių išlaidas, patirtas teismo sprendimo pagrindu sumokant mokestį už atliekų priėmimą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kurių nenumatė nei pirkimo dokumentai, nei rangos sutartis.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas vertino, kad statybvietė yra uždaromas (duomenys neskelbtini) sąvartynas, dėl jo rekultivavimo ir kaupo suformavimo buvo pasirašyta šalių rangos sutartis. Perteklinių atliekų išvežimas iš statybvietės buvo numatytas ir šalių aptartas dar iki rangos sutarties pasirašymo. (duomenys neskelbtini) sąvartynas yra sutartyje nurodyta pervežamų atliekų (medžiagų) priėmimo vieta. Kitoks pervežamų atliekų (medžiagų) tvarkymo būdas sutartyje nėra numatytas.
  3. Teismas sprendė, kad FIDIC statybos sutarties sąlygų raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 7.8 punkte numatyta nuostata, kad rangovas, jei specifikacijoje nėra numatyta kitaip, moka visus mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus kai jų šalinimo vietos, esančios statybvietėje, yra numatytos sutartyje, ginčo atveju reiškia, kad ieškovės moka, jei specifikacijoje nėra numatyta kitaip, ir ieškovės nemoka, jeigu atliekų šalinimo vietos yra numatytos sutartyje.
  4. Teismas konstatavo, kad atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei ieškovių sąskaita. Techninių specifikacijų 2.7.4 punktas aiškiai nustatė ieškovėms pareigą priduoti iškastas atliekas priimančiam sąvartynui, todėl šios nuostatos paneigia ieškovių teiginius, jog pirkimo sąlygos nustatė tik atliekų iš uždaromo sąvartyno iškasimą ir transportavimą į kitą sąvartyną, bet ne pridavimo darbus.
  5. Teismas vertino, kad ieškovėms dar prieš pateikiant pasiūlymą buvo žinoma, jog jos privalės savo sąskaita užtikrinti atliekų išvežimą iš uždaromo sąvartyno ir perdavimą priimančiam sąvartynui. Darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatyta, jog vykdant darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne, sukauptas perteklinis atliekų kiekis turėjo būti iškastas ir išvežtas į veikiantį (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų 2009 m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo organizatorių ir jo dalyvių susirinkimas. Aiškinamojo susirinkimo metu konkurso dalyvių dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad prieš priimdami sprendimą teikti pasiūlymą, pastarieji turi įvertinti aplinkybę, kad perteklines atliekas, kurios liks formuojant uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno kaupą, reikės išvežti į veikiantį (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Buvo nurodytas ir konkretus numatomas atliekų perteklius, t. y. 55 000 m3. Pirkimo dalyviams buvo nurodyta, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną tarifas yra 46,80 Lt už vieną toną atliekų (plius PVM). Buvo atkreiptas dėmesys, kad įvertinti perteklinių atliekų kiekį tonomis teks konkurso dalyviui. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas statybai ir eksploatacijai R. G. susirinkime pabrėžė svarbą konkurso dalyviams aplankyti darbų vietą bei įvertinti visas išlaidas, riziką bei visas aplinkybes, prieš rengiant ir pateikiant pasiūlymą.
  6. Teismas konstatavo, kad ieškovių atstovas nuo 2011 metų, sprendžiant ieškovių nesutarimus su atsakove, tvirtino, kad komunalinių atliekų pristatymo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną kaina yra per didelė. Teismas vertino, kad teismų sprendimai, nutartys ir kiti dokumentai, apibūdinantys tarp šalių spręstų ginčų apimtį, seką ir esmę suteikia pagrindą spręsti, kad keliamas klausimas nėra naujas, nenagrinėtas ar neatsakytas. Dėl išlaidų, susijusių su mišrių komunalinių atliekų pervežimu ir priėmimu(duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kompensavimo buvo aiškintasi dar 2011 m. lapkričio 29 d. ginčų nagrinėjimo komisijos posėdyje ir vėliau nagrinėtose bylose pagal ieškovių ieškinius ir prašymus.
  7. Teismas sprendė, kad teismai jau yra įvertinę šalių sudarytų sutarčių sąlygas, įsipareigojimų apimtis ir dėl jų padarę atitinkamas išvadas, kurios patvirtintos įsiteisėjusiais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimais. Atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti rangos sutartį, šalių teisės ir pareigos taip pat buvo persipynusios, todėl aiškinantis dėl ginčo sandorio šalių valios, sutartys bei jas lėmę veiksniai ir aplinkybės vertintinos kartu. Teismas konstatavo, kad iš atliekų tvarkymo sutartimi sulygtų paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos akivaizdu, kad jį sudarydamos šalys numatė, jog tai bus atlygintinis sandoris.
  8. Teismas atmetė ieškovių argumentą, kad ieškovės UAB „Šiaulių plentas“ atžvilgiu nėra prejudicinio fakto, motyvuodamas tuo, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
  9. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai ir jį grindžiančios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais naujais įrodymais. Ieškovės pasiūlymą pateikė visiškai išnagrinėjusios ir įvertinusios supaprastinto atviro konkurso sąlygas bei visus pirkimą sudarančius dokumentus (aiškinamojo susirinkimo protokolą, konkrečiąsias bei bendrąsias sutarties sąlygas, technines specifikacijas, brėžinius bei žiniaraščius). Ieškovės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, suprato pirkimo sąlygas, su jomis susipažino ir sutiko, bei suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą. Teismų sprendimais yra tinkamai ir visapusiškai įvertinti ne tik ieškovių paaiškinimai, įrodymai, bet ir šalis siejusių rangos bei atliekų tvarkymo sandorių turinys.

 

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai neįvertino skirtumo tarp ieškovių išlaidų patyrimo fakto ir teisės į šių išlaidų kompensavimą rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto pagrindu. Vykdydamos rangos sutartį ir neprašydamos jos modifikuoti, ieškovės rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto pagrindu įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų kompensavimo, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovėms kompensaciją.
    2. Teismas neatribojo skirtingų rangos sutarties vykdymo etapų ir neteisingai įvertino buvusius ginčus tarp ieškovių ir atsakovės. Vykdant rangos sutartį, visų pirma, yra patiriamos išlaidos ir tik vėliau yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų kompensavimo.
    3. Teismas nepagrįstai netaikė rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto, neaiškino jo, nors klausimai dėl šio punkto pagrindu ieškovių turimos savarankiškos teisės nebuvo nagrinėti jokioje ankstesnėje byloje. Byloje kilęs ginčas dėl FIDIC pagrindu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų aiškinimo.
    4. Teismas, nors ir pripažino, kad rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto taikymui ir teisės į kompensaciją atsiradimui yra taikomos dvi sąlygos – šalinimo vieta, esanti statybvietėje, turi būti nurodyta sutartyje – tačiau šių sąlygų buvimo netyrė ir netinkamai taikė rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punktą. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punktas yra savarankiškas pagrindas ieškovių reikalavimui dėl išlaidų už medžiagų pašalinimą kompensavimo. Byloje nebuvo ginčo, kad faktiškai (duomenys neskelbtini) sąvartynas yra numatytas kaip statybvietės dalis ir buvo perteklinių medžiagų šalinimo vieta, numatyta rangos sutartyje, todėl yra įgyvendintas rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto reikalavimas. Esant visoms rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto taikymo sąlygoms, ieškovėms šio punkto pagrindu privalo būti kompensuotos išlaidos, patirtos šalinant perteklines medžiagas.
    5. Teismas, skundžiamu sprendimu netenkinęs ieškovių reikalavimo dėl išlaidų, patirtų mokant medžiagų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną mokestį atsakovei, ne tik leido viešo pobūdžio subjektu esančiai atsakovei viešųjų pirkimų pagrindu gauti nemokamą paslaugą, tačiau ir du kartus gauti apmokėjimą už tas pačias priimamas atliekas. Viešo pirkimo sutarties sudarymas negali pakeisti sutarties esmės – pagal rangos sutartį atlyginimas yra mokamas rangovui, o ne atvirkščiai. Toks atvirkštinis rezultatas yra gaunamas ne dėl to, kad pati sutartis būtų ydinga, o dėl to, kad ji yra aiškinama ignoruojant bendrųjų sąlygų 7.8 punktą.
    6. Teismas pažei prejudicinę teismų sprendimų galią reguliuojančias taisykles. Nei viename iš teismo nurodytų teismų sprendimų nebuvo nagrinėtas ieškovių šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų kompensavimo rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkto pagrindu ir šis reikalavimas sprendime nebuvo visapusiškai ištirtas. Ieškovių teisė į kompensaciją pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punktą yra savarankiška subjektinė teisė. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai išplėtė prejudicinę teismų sprendimų bylose, kuriose nedalyvavo ieškovė UAB „Šiaulių plentas“, galią.
    7. 2012 m. vasario 1 d. ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu yra nustatyta, kad medžiagų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną mokestis nėra numatytas rangos sutartyje ir atsakovė nėra pareiškusi nepasitenkinimo rašto dėl šio sprendimo, todėl jis turi būti vykdomas.
    8. Teismas nepagrįstai nepritaikė principo „teršėjas moka“, kuris patvirtina ieškovių reikalavimo dėl patirtų išlaidų kompensavimo pagrįstumą. Ieškovės nėra ir niekada nebuvo pervežamų medžiagų savininkės ir teršėjos, jos tik pervežė atsakovei priklausančias medžiagas iš vienos statybvietės vietos į kitą. Medžiagos, dėl kurių pašalinimo išlaidų kompensavimo ir yra kilęs ginčas, yra atsakovės nuosavybė, ieškovių nuosavybe niekada nebuvo ir nėra.
  2. Atsakovė prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovių reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl privalėjo būti atmesti. Ieškovės neturi jokio teisinio pagrindo dar kartą iškelti klausimo, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
    2. Ieškovių keliamas ginčas dėl atliekų pristatymo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną apmokėjimo yra sureguliuotas 2010 m. balandžio 12 d. atliekų tvarkymo sutartimi. Dėl pareigos apmokėti pagal šią sutartį tarp šalių vyko teisminiai ginčai, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismai galutinai konstatavo, kas turi apmokėti už atliekų pristatymą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną iš uždaryto (duomenys neskelbtini) sąvartyno.
    3. Pareikštu ieškiniu ieškovės dar kartą kelia klausimą dėl apmokėjimo už atliekų pristatymą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kai šis klausimas buvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas teismų jau išspręstose bylose dalyvaujant toms pačioms šalims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima.
    4. Teismai, išnagrinėję tarp šalių kilusius ginčus, jau yra konstatavę, kad atliekų tvarkymo sutartis ir rangos sutartis buvo glaudžiai susijusios – atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti rangos sutartį, šalių teisės ir pareigos buvo persipynusios. Šalys buvo sutarusios dėl atlygintinio sandorio sudarymo, t. y. kad ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ sumokės atsakovei už atliekų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno pristatymą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, buvo taikomas atliekų priėmimo tarifas, pateiktas atsakovė paskelbto supaprastinto atviro konkurso metu.
    5. Rangos sutartimi nebuvo sprendžiami atliekų pristatymo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną klausimai, nes jie buvo šalių suderinti atliekų tvarkymo sutartimi, kuri šalių yra galutinai įgyvendinta ir laikoma užbaigta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

 

Dėl bylos esmės

 

  1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-218-124/2014 buvo iš dalies patenkintas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinys, pareikštas UAB „Žemaitijos keliai“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šio ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su UAB „Žemaitijos keliai“ įsipareigojimų pagal 2010 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį Nr.10-26 nevykdymu. Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas visiškai, buvo sumažintas tik priteistinų delspinigių dydis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-339-407/2015 Šiaulių apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo. Šio sprendimo pagrindu 2015 m. liepos 23 d. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolė 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti (2 t., b. l. 56), taip pat raginimą įvykdyti teismo sprendimą (2 t., b. l. 57). 2015 m. rugsėjo 16 d. 1 029 144,06 Eur suma buvo išieškota UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai iš UAB „Žemaitijos keliai“ (2 t., b. l. 87). Antstolės 2015 m. rugsėjo 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu buvo paskirstyta išieškota suma (2 t., b. l. 131-132). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ buvo priteista skola atsakovei, kilusi 2010 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutarties Nr.10-26 pagrindu, skola išieškota, t. y. teismo sprendimas yra įvykdytas. Šis sprendimas turi res judicata galią tiek ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“, tiek atsakovei, juo nustatytų faktų ir santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose.
  2. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygų (raudonosios knygos) 7.8 punkto taikymo ir aiškinimo klausimas. FIDIC raudonoji knyga yra 2009 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovės ir ieškovių sudarytos rangos sutarties Nr. 09-153 „(duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ sudedamoji dalis (bendrosios salygos). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino FIDIC raudonosios knygos 7.8 punkto nuostatas.
  3. Byloje nustatyta, jog atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Pirkimas buvo vykdomas siekiant uždaryti (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Pirkimo objektą sudarė (duomenys neskelbtini) sąvartyno uždarymo darbai, suformuojant esančių šiukšlių kaupą, jį sutvarkant, o atliekų dalį, kuri nebetilpo kaupe – išvežant į (duomenys neskelbtini) sąvartyną (supaprastinto atviro konkurso (statybos darbams) sąlygų 1 skirsnio 2.2 punktas; 1 t., b. l. 35). Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ kartu su ieškove UAB „Šiaulių plentas“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties (1 t., b. l. 201-207) pagrindu, dalyvavo atsakovės organizuojamame konkurse. Pagal pirkimo sąlygas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėjo pateikti darbų kainą, kuri apimtų visus pirkimo objekto darbus (supaprastinto atviro konkurso (statybos darbams) sąlygų 1 skirsnio 13 punktas) (1 t., b. l. 46-47). Pirkimo objekto darbų kainos turėjo būti pateiktos pagal darbų kiekių žiniaraščius (1 t., b. l. 177-188). Darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 2 buvo numatyta, kad vykdant darbus (duomenys neskelbtini) sąvartyne, sukauptas perteklinių atliekų kiekis (55 000 m3), kurio nepadengs suformuotas kaupas (1 t., b. l. 186), turėjo būti iškastas ir pervežtas į veikiantį (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, 2009 m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis susirinkimas (1 t., b. l. 28, 193-194), kuriame, dalyvaujant ir ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ atstovui, buvo patikslinta perteklinių atliekų (55 000 m3) pridavimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną kaina, nurodant, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo tarifas iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną yra 46,80 Lt (be PVM). Susirinkimo metu taip pat buvo nurodyta, kad įvertinti perteklinį atliekų kiekį tonomis teks konkurso dalyviui. Darbai, susiję su atliekų pervežimu iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kartu įvertinus aiškinamojo susirinkimo metu pateikto išaiškinimo turinį, turėjo būti įvertinti darbų kainų žiniaraščio (Nr. 2) 2.1 punkte „Atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu“ (1 t., b. l. 186).
  4. Įvertinusios pirkimo sąlygas, kartu su aiškinamojo susirinkimo protokolu, ieškovės, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pirkimui pasiūlymą (1 t., b. l. 195-197). Perkančios organizacijos viešojo pirkimo komisijai išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus bei įvertinus tiekėjų kvalifikaciją, buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pagal kurią ieškovių pasiūlymas atlikti visus darbus už 2 296 520,07 Lt (be PVM) sumą (1 t., b. l. 196) buvo pripažintas laimėjusiu. 2009 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovės ir ieškovių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 09-153 „(duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ (1 t., b. l. 189-192).
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirkimo darbai apėmė ir atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) sąvartyne, išvežimo bei, kaip išaiškinta 2009 m. birželio 25 d. aiškinamajame susirinkime, pridavimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kurį tvarkė atsakovė, darbus. Ieškovėms laimėjus konkursą ir siekiant atlikti visus pirkimo darbus, tarp ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ir atsakovės 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimtų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartis Nr. 10-26 (1 t., b. l. 257-258), pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti į (duomenys neskelbtini) sąvartyną ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ atvežtas atliekas iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno, o ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Šia sutartimi buvo detaliai aptarta, jog ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ atsakovei moka už darbą pagal supaprastinto atviro konkurso metu atsakovės pateiktą tarifą – 46,80 Lt už vieną toną atliekų (plius PVM). Atsakovei pateikus ieškovei UAB „Žemaitijos keliai“ apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, ji turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, gavus atsiskaitymą iš atsakovės pagal rangos sutarties žiniaraščio (Nr. 2) 2.1 punkte numatytus darbus (sutarties 2.3 punktas).
  6. Reikšdamos reikalavimus šioje civilinėje byloje ieškovės siekia, kad joms būtų kompensuotas atsakovės interesais jai sumokėtas atliekų, priklausančių atsakovei ir pervežtų iš uždaromo (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo mokestis bei nuostoliai dėl atsakovės laiku neatlikto ieškovių patirtų išlaidų kompensavimo. Ieškovių teigimu, esant visoms FIDIC raudonosios knygos 7.8 punkto taikymo sąlygoms, joms privalo būti kompensuotos išlaidos, patirtos šalinant perteklines medžiagas. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokiais ieškovių argumentais.
  7. Ieškovių apeliaciniame skunde aptariamos FIDIC raudonosios knygos 7.8 punkto taikymo ir aiškinimo sąlygos, jomis iš esmės grindžiant apeliacinio skundo argumentus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai daroma nepagrįstai atsietai nuo šalių sudarytos rangos sutarties nuostatų. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (2003 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija), 14 punkte nurodyta, kad FIDIC standartinių sutarčių sąlygos taikomos įvertinus Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų bei statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Rangos sutarties 2 punkte šalys sulygo, kad privalo būti laikoma, jog išvardinti dokumentai sudaro rangos sutartį ir yra suprantami bei aiškintini kaip sutarties sudedamosios dalys (svarbos tvarka): rangos sutartis, aiškinamojo susirinkimo protokolas, pasiūlymo raštas, konkrečios sutarties sąlygos, bendrosios sutarties sąlygos, pirkimo dokumentų paaiškinimai, techninės specifikacijos, brėžiniai, įkainuoti darbų kiekių žiniaraščiai, kiti dokumentai. Analogiškas dokumentų svarbos eiliškumas numatytas ir rangos sutarties sąlygų 3 skirsnio 1.5 punkte (1 t., b. l. 88). Sutartį sudariusių šalių teisės ir pareigos apibrėžiamos sutarties sąlygose, kurias sudaro bendrosios sutarties sąlygos ir konkrečios sutarties sąlygos (sutarties sąlygų 2 skirsnio 1 punktas) (1 t., b. l. 85, 229). Bendrosios sutarties sąlygos – tai FIDIC raudonoji knyga, kurios 7.8 punktu remiasi ieškovės savo apeliaciniame skunde. Taigi dokumentų svarbos eiliškumo matyti, kad FIDIC raudonoji knyga yra penktas dokumentas pagal šalių nustatytą svarbą, tuo tarpu patys svarbiausi dokumentai yra rangos sutartis ir aiškinamojo susirinkimo protokolas.
  8. Ieškovės, dėstydamos apeliacinio skundo argumentus, remiasi ginčo nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 1 d. sprendimu, kuriuo buvo sprendžiamas ginčas dėl išlaidų, susijusių su atliekų pervežimu ir priėmimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kompensavimo, pagal ieškovių 2011 m. balandžio 27 d. pretenziją Nr. 02-200 (1 t., b. l. 12-22, 29). Šiame sprendime nurodyta, kad rangos sutartyje nėra numatytas buitinių atliekų, pervežtų iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, priėmimo mokestis (46,80 Lt už toną). Toks sutarties turinio aiškinimas prieštarauja rangos sutarties 2 punktui, kuriame nurodyta, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas yra neatsiejama rangos sutarties sudėtinė dalis, be to, kaip jau minėta, antra pagal šalių sutartą svarbos eiliškumą. Iš esmės priešinga pozicija išdėstyta FIDIC inžinierės UAB „Sweco Lietuva“ 2011 m. gegužės 27 d. rašte (atsakyme į ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ 2011 m. balandžio 27 d. raštą) Nr. V1-1422 dėl apmokėjimo už atliekų pridavimą į (duomenys neskelbtini) regioninį sąvartyną (1 t., b. l. 270), kuriame nurodyta, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas turi viršenybę prieš kitus rangos sutartį sudarančius dokumentus. Taigi šiame rašte konstatuota, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas yra sudėtinė rangos sutarties dalis, taip pat pabrėžtas dokumentų svarbos eiliškumas (viršenybė prieš kitus dokumentus). Nors FIDIC inžinierės išvada kaip sau nepalankia ieškovės nesiremia, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši išvada laikytina pagrįsta ir atitinkančia tiek rangos sutarties 2 punktą, tiek sutarties sąlygų 3 skirsnio 1.5 punktą.
  9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad perteklinės medžiagos turėjo būti išgabentos ir perduotos priimančiam sąvartynui ieškovių sąskaita. Supaprastinto atviro konkurso (statybos darbams) sąlygų 1 skirsnio 1.7 punkte nurodyta, kad pateikdamas savo pasiūlymą konkurso dalyvis sutinka su visais pirkimo dokumentų reikalavimais ir bendrosiomis bei konkrečiosiomis pirkimo sutarties sąlygomis ir atsisako taikyti bet kokias kitas sutartyje nenumatytas sąlygas. Konkurso dalyvis turi pateikti pasiūlymą, apimantį visus pirkimo dokumentuose nurodytus pirkimo objekto darbus (1.8 punktas). Į konkurso dalyvio nurodytą kainą yra įtraukiamos visos išlaidos, muitai, mokesčiai ir rinkliavos, kurios dalyvio yra mokėtinos pagal sutartį arba dėl bet kurios kitos nors priežasties (13.3 punktas). Perkamų statybos darbų apimtys ir naudojamų medžiagų kiekiai bei jų techninės savybės nurodytos pirkimo sutartį sudarančiuose dokumentuose (2.1 punktas) (1 t., b. l. 35). Vienas iš tokių dokumentų yra techninės specifikacijos (pirkimo dokumentų III skyrius) (1 t., b. l. 111-176). Techninių specifikacijų 2.7.4 punkte, nustatančiame reikalavimus ir sąlygas atliekų iškasimui, nurodyta, kad jeigu sąvartyno rekultivacijos priemonės numato sąvartyno pašalinimą, visos sklypo ribose susikaupusios atliekos turi būti iškastos ir išgabentos į tam skirtą suderintą priimančio sąvartyno vietą. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas patvirtina, kad tokie darbai šalių buvo sulygti. Techninių specifikacijų 2.5.13 punkte, nustatančiame reikalavimus ir sąlygas perteklinių medžiagų pašalinimui, nurodyta, kad rangovas privalo pašalinti visas perteklines medžiagas į suderintą vietą. Sistemiškai aiškinant techninės specifikacijos 2.5.13, 2.7.4 punktus, ir 2009 m. birželio 25 d. aiškinamajame susirinkime išdėstytus paaiškinimus, darytina išvada, kad perteklinės atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei į priimantį sąvartyną būtent ieškovių sąskaita.
  10. Konkurso sąlygų 1 skirsnio 9.4 punkte nurodyta, kad konkurso dalyvis yra atsakingas už rūpestingą viso pirkimo dokumentų rinkinio išnagrinėjimą, įskaitant visus išleistus paaiškinimus, papildymus, pataisas bei protokolus, ir už visos pasiūlymui rengti reikalingos informacijos surinkimą, kuri gali turėti įtakos pasiūlymo kainai arba sutarties atlikimui. Rangovas yra raginamas aplankyti bei patikrinti darbų statybvietę ir jos apylinkes ir gauti visą informaciją, kuri gali būti reikalinga rengiant pasiūlymą (8.2 punktas). Be to, konkurso dalyviai gali raštu prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti pirkimo dokumentus (10.1 punktas). Elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai, konkurso dalyvis veikia savo rizika, nes konkurso laimėtojo reikalavimas pakeisti pasiūlymo kainą, grindžiamas esamos situacijos nežinojimu, klaidomis ar praleidimais dalyvio pasiūlyme ir įsipareigojimuose, nepriimamas (9.4 punktas). Jeigu sutartyje nurodyta fiksuota kaina (bendra suma), rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio (Sutarties sąlygų 3 skirsnio 14.1 punktas). Taigi ieškovės, prieš pateikdamos pasiūlymą, privalėjo išnagrinėti ir įvertinti visas konkurso sąlygas bei visus pirkimą sudarančius dokumentus. Pasiūlymo pateikimas suponuoja išvadą, kad toks sprendimas yra pagrįstas žinojimu, visų svarbių aplinkybių įvertinimu. Todėl konstatuotina, kad darbų kainų žiniaraštyje Nr. 2 ieškovių pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą (1 t., b. l. 242).
  11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad rangos sutarties kaina yra mažesnė nei atliekų tvarkymo sutarties, todėl tokia situacija prieštarauja komercinės logikos dėsniams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Pažymėtina, kad ieškovėms kaip verslininkėms yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Verslininkai privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinę turi prisiimti galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės ir atsakovė ginčo rangos sutartį sudarė viešojo pirkimo būdu, todėl ieškovių reikalavimų patenkinimas – skolos ir nuostolių pagal rangos sutartį priteisimas – šioje byloje iš esmės reikštų laimėjusio tiekėjo (šiuo atveju ieškovių) pasiūlymo kainos keitimą (sumažinimą), kas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį yra imperatyviai draudžiama.
  12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, šalis siejusius sandorius ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Apeliantės pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (3 t., b. l. 54-59). Apeliacinį skundą atmetus, toks prašymas negali būti patenkintas (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Danutė Gasiūnienė

 

 

Romualda Janovičienė

 

 

Alvydas Poškus

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 2A-339-407/2015
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-296/2009
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas