Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2T-111-2014].docx
Bylos nr.: 2T-111/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
OAO "Sberbank Rossii" pareiškėjas
"Plastima" 125027682 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
10. BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
10.5. Bylos, kuriose spręsta dėl užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo ir vykdymo

 

Civilinė byla Nr. 2T-111/2014

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00092-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 130.3.2.

(S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas ir Danguolė Martinavičienė (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rusijos Federacijos atvirosios akcinės bendrovės „Sberbank Rossii“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. A40-96229/12 pagal ieškovo Lietuvos Respublikoje įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Plastima“ ieškinį atvirajai akcinei bendroveiSberbank Rossii dėl skolos pagal banko garantiją priteisimo bei atvirosios akcinės bendrovės „Sberbank Rossii priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Plastima“ dėl banko garantijos pripažinimo niekine, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Plastima.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

 

n u s t a t ė:

 

Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu byloje Nr. A40-96229/12 nusprendė:

  1. Uždarosios akcinės bendrovės „Plastima“ ieškinio atvirajai akcinei bendrovei (OAO) „Sberbank Rossii“ dėl 2 018 429, 98 eurų skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. banko garantiją Nr. 99/7978/09/078 ir 303 842, 21 eurų procentų už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis netenkinti.
  2. OAO „Sberbank Rossii“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Plastima“ tenkinti.
  3. Pripažinti niekine 2009 m. rugpjūčio 19 d. banko garantiją Nr. 99/7978/09/078 su pakeitimais 2 500 000 eurų sumai.
  4. Priteisti iš UABPlastima“ OAO „Sberbank Rossii“ naudai 4 000 rublių valstybinės rinkliavos.

 

              Rusijos Federacijos Devintasis arbitražinis apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimu byloje Nr. 09AP-28136/2013-GK Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. A40-96229/12 paliko nepakeistą.

             

              Rusijos Federacijos Maskvos apskrities federalinis arbitražinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu byloje Nr. A40-96229/2012 Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. A40-96229/12 bei Rusijos Federacijos Devintojo arbitražinio apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį byloje Nr. 09AP-28136/2013-GK paliko nepakeistus bei atmetė UAB „Plastima“ kasacinį skundą.

 

              Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Arbitražinis Teismas 2014 m. vasario 17 d. nutarimu byloje Nr. VAS-19028/13 atsisakė perduoti Maskvos miesto arbitražinio teismo bylą Nr. A40-96229/12 Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Arbitražinio Teismo Prezidiumui priežiūros tvarka pakartotinai svarstyti pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 18 sprendimą, apeliacinės instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą.

 

              Pareiškėjas OAO „Sberbank Rossii“ 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. A40-96229/12. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ byloje Nr. A40-96229/12 buvo ieškovas. Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimas buvo skundžiamas Rusijos Federacijos teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo ne tik dalyvavo užsienio valstybėje vykusiame teismo procese, bet ir turėjo visas galimybes naudotis šios valstybės proceso teisės aktuose numatytomis dalyvaujančių byloje asmenų procesinėmis teisėmis.
  2. Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo nagrinėjama ginčų tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo dėl banko garantijos.
  3. Byla pagal UAB „Plastima“ užsienio valstybės teisme pareikštą reikalavimą nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
  4. Maskvos miesto arbitražinis teismas nusprendė tik dėl UAB „Plastima“ ir OAO „Sberbank Rossii“ teisių ir pareigų.

 

              Suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ atsiliepimu prašo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu AB SEB bankas; atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant AB SEB bankas pakankamai laiko pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą; bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3767-577/2014; pareiškėjo prašymo netenkinti ir atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą; priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinis teismas prašomu pripažinti Lietuvos Respublikoje procesiniu sprendimu pažeidė tarptautinę viešąją tvarką, nes nusprendė dėl AB SEB bankas teisių ir pareigų, kai šis bankas byloje nedalyvavo. Užsienio valstybės teismas pažymėjo, kad buvusiam OAO „Sberbank Rossii“ darbuotojui P. siunčiant SWIFT pranešimus su banko garantijos tekstu, o AB SEB bankas juos gaunant, buvo šiurkščiai pažeisti SWIFT standartai - buvo nesilaikoma reikalavimų, kuriuos turi atitikti banko garantijos sandorio forma. Užsienio valstybės teismas nurodė, kad AB SEB bankas, turėjęs žinoti apie įvykusį pažeidimą ir nusiųsti OAO „Sberbank Rossii“ užklausą, taip pat pažeidė SWIFT standartus, priimdamas banko garantiją ir nusiųsdamas patvirtinimą su iškraipytais duomenimis.
  2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3767-577/2014 UAB „Plastima siekia solidariai priteisti iš atsakovų - pareiškėjo OAO „Sberbank Rossiiir AB SEB bankas 7 369 406, 71 Lt žalos atlyginimo. UAB „Plastima nuomone, pareiškėjas turi atsakyti už žalą, padarytą savo darbuotojo veiksmais, o SEB bankas turi atsakyti už žalą, padarytą netinkamu pareigų vykdymu. AB SEB bankas neteisėti veiksmai ir jų mastas yra nustatinėjami Lietuvoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje taip pat dalyvauja ir pareiškėjas. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažintų Rusijos Federacijos teismo sprendimą, AB SEB bankas galėtų siekti proceso atnaujinimo Rusijos Federacijoje. Taip pat SEB bankas siek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos sustabdymo. AB SEB bankas įrodinėtų, jog jo neteisėti veiksmai buvo nustatyti, pažeidžiant esminius proceso principus - šiam bankui apskritai nedalyvaujant procese Rusijos Federacijos teisme išnagrinėtoje byloje. Todėl, suinteresuoto asmens teigimu, būtina išklausyti AB SEB bankas poziciją dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimo pripažinimo.
  3. Byla turi būti sustabdyta privalomuoju CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Prašomu pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimu konstatuoti AB SEB bankas neteisėti veiksmai, nors minėtas bankas byloje nedalyvavo. Tuo pat metu AB SEB banko veiksmų teisėtumas jau yra nustatomas Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl būtų daug operatyviau bylą išnagrinėti Lietuvoje, nei siekti proceso atnaujinimo Rusijos Federacijoje be jokių garantijų, jog toks procesas būtų atnaujintas. Jeigu Lietuvos teismas taip pat konstatuotų AB SEB bankas veiksmų neteisėtumą, išklausęs ir patį banką, tai nebūtų kliūčių pripažinti Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijos sprendimą.

 

Prašymas tenkintinas.

 

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia tik patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos  21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančioje valstybėje priimtą sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo  laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą (b. l. 1 - 5), Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo byloje Nr. A40-96229/12 teismo patvirtintą kopiją (b. l. 6- 9) su spaudu apie šio procesinio sprendimo įsiteisėjimą (b. l. 6), šio užsienio valstybės teismo sprendimo vertėjo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 10 - 17), kurio tikrumas patvirtintas notarine tvarka (b.l. 17), bei tokia pačia tvarka patvirtintus aukštesnių instancijos Rusijos Federacijos teismų procesinių sprendimų kopijas bei jų notaro ir vertėjo patvirtintus vertimus į valstybinę kalbą (b. l. 18 - 50). Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ užsienio valstybėje vykusiame teismo procese buvo ieškovas, todėl nereikalinga tikrinti aplinkybių, susijusių su šio asmens informavimu apie teismo procesą. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus Tarptautinės sutarties reikalaujamus dokumentus. Taigi toliau tikrinami užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai.

Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančiojoje Šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Tarptautinę sutartį, o joje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė Tarptautinės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių anksčiau nebuvo pradėta jokių teismo procesų, priimta teisingumo įstaigų sprendimų, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų kompetencijai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Plastima“ įrodinėja, kad Rusijos Federacijos teismas, prašomame pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendime pasisakęs dėl AB SEB bankas veiksmų, sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, todėl pažeidė tarptautinę viešąją tvarką – teisės būti išklausytam principą.

Tarptautinės sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad teisinė pagalba apima Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą, inter alia, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimą ir vykdymą.

Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje įtvirtinta galimybė Susitariančiajai Valstybei neteikti teisinės pagalbos, jeigu jos teikimas prieštarauja pagrindiniams Susitariančiosios Valstybės, kurios prašoma teikti teisinę pagalbą, įstatymų principams. Ši nuostata, inter alia taikoma sprendžiant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, savo tikslais ir turiniu atitinka kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytą užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, kai prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas (jo dalis) prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013).

Sąvoka „viešoji tvarka“ apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Pagrindinis viešosios tvarkos, kaip pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo šio kitos valstybės teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokio pobūdžio procese turi būti suprantama siaurai. Teismas, spręsdamas, ar prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar kitos valstybės teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai užsienyje vykusiame teismo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl užsienio valstybės teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, užsienio valstybės sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Todėl teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar teisingai ištirti bei įvertinti įrodymai, ar tinkamai taikytos teisės normas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė taikyti odre public išlyga pagal Tarptautinės sutarties 18 straipsnį galima tik tais atvejais, kai sprendimo pripažinimas ženkliai neatitiktų valstybės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešosios tvarkos, pažeidžiant principą, kuris toje teisinėje sistemoje yra vienas iš esminių. Toks pažeidimas turėtų prilygti akivaizdžiam itin svarbaus teisinio gėrio, kuris, kaip minėta, laikomas esminiu tos valstybės teisės sistemoje, pažeidimui. Jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu atliktas pažeidimas nėra tokio pobūdžio ir neįteisina esminės neteisybės, rėmimasis viešosios tvarkos pagrindu gali prieštarauti draudimui, sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo klausimą, peržiūrėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pritaria pareiškėjo argumentams dėl to, kad teisės į tinkamą procesą pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti ir procesinės viešosios tvarkos pažeidimas, todėl atsisakymas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą šiuo pagrindu yra galimas. Tačiau, sprendžiant dėl šio nepripažinimo pagrindo taikymo, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą – būtina kiekvienu konkrečiu atveju vertinti galbūt nepripažinimo pagrindą sudarančių aplinkybių įtaką ir svarbą viso šalių ginčo kontekste. Jeigu kompetentingas teismas nustato, jog tokio pobūdžio aplinkybės visos nagrinėjamos bylos kontekste nėra itin svarbios ir neįteisina esminės neteisybės  ar nepaneigia teisingumo esmės, teismas neturėtų nepripažinti tokio užsienio valstybės teismo sprendimo.

Ginčas byloje, kurioje priimtą sprendimą prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kilo kreditoriui UAB „Plastima“ ieškiniu pareiškus reikalavimą OAO „Sberbank Rossiidėl skolos pagal garantiją priteisimo, o OAO „Sberbank Rossiipareiškus priešieškinį suinteresuotam asmeniui dėl minėtos banko garantijos pripažinimo niekine.

Rusijos Federacijoje banko garantijos samprata įtvirtinta civilinio kodekso 368 straipsnyje, kuris buvo parengtas į Rusijos Federacijos teisinę sistemą perkėlus Tarptautinių prekybos rūmų 1992 m. unifikuotų garantijos pagal pirmą pareikalavimą taisykl (URDG) 2 straipsnį (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 458). Pagal Rusijos Federacijos teisę garantijos teisinių santykių šalys yra garantas, principalas (skolininkas pagal prievolę, kurios vykdymas užtikrintas banko garantija) ir beneficiaras (kreditorius pagal banko garantija užtikrintą prievolę). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas banko garantijos institutas, savo ruožtu, buvo rengiamas jau minėtų Tarptautinių prekybos rūmų 1992 m. unifikuotų garantijos pagal pirmą pareikalavimą taisyklių bei Rusijos Federacijos civiliniame kodekse įtvirtinto atitinkamo materialiosios teisės instituto pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokias pačias garantijos teisinių santykių šalis, kokias numato atitinkamas Rusijos Federacijos teisės aktas.

Proceso įstatymas draudžia teismui, nagrinėjančiam bylą, nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje  asmenų teises ir pareigas (CPK 266 straipsnis). Ši teisės norma sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą, yra išaiškinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų realų ar potencialų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Taigi viešosios tvarkos atitinkamoje srityje turinį teisėjų kolegija vertina, atsižvelgdama į banko garantijos instituto teisinį reglamentavimą bei draudimo spręsti dėl į bylą neįtrauktų teisių ir pareigų esmę.

Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad prašomame pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendime jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl AB SEB bankas, priėmusio iš OAO „Sberbank Rossii“ paskyros siųstą banko garantiją, kuri minėtu užsienio valstybės teismo procesiniu sprendimu pripažinta niekine, teisių ir pareigų, juo labiau šio subjekto materialiųjų teisių ir pareigų. Ne AB SEB bankas veiksmai, susiję su minėtos banko garantijos priėmimu, taip pat, jos gavimo patvirtinimo pranešimo išsiuntimu ar šio banko atsakomybės klausimai, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje buvo nagrinėjami bylos šalių reikalavimai (kreditoriaus UAB „Plastimaieškinio reikalavimas dėl skolos pagal garantiją priteisimo bei, kaip manė suinteresuotas asmuo, garanto OAO „Sberbank Rossii priešieškinio reikalavimas dėl minėtos banko garantijos pripažinimo niekine), vertinamos su šiais reikalavimais susijusios teisinės ir faktinės aplinkybės. Kaip minėta, tiek pagal Rusijos Federacijos teisėje numatytą banko garantijos instituto sampratą, tiek pagal atitinkamo materialiosios teisės instituto sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, garantijos teisinių santykių šalys sutampa. Vadinasi nėra poreikio tokio pobūdžio teisiniame ginče įtraukti į bylą užsienio valstybės banko SWIFT sistema siunčiamą banko garantiją priimantį subjektą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra ir pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą suinteresuoto asmens dėstomų argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekso 42 straipsnis numato, jog byloje nedalyvaujantys asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų arbitražinis teismas priėmė procesinį sprendimą, turi teisę apskųsti šį procesinį sprendimą, taip pat ginčyti jį peržiūros tvarka Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokie asmenys naudojasi tokiomis pat teisėmis ir pareigomis, kokias turi dalyvaujantys byloje asmenys. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad AB SEB bankas turėjo galimybę išdėstyti poziciją dėl bylos esmės bei inter alia teismui nurodė, kad ne kartą gaudavo iš kitų užsienio bankų garantijas, sudarytas pagal MT 798 formą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas subjektas Rusijos Federacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų skundęs prašomą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą. Tai taip pat yra aplinkybė, sudaranti pagrindą atmesti suinteresuoto asmens prašymą.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad suinteresuoto asmens dėstomi argumentai dėl pareiškėjo kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti tikslo neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui – pripažintu ir leistu vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimu nustatytų aplinkybių įrodomąją galią bet kuriuo atveju vertina bei dėl jų sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.

Suinteresuotas asmuo prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2T-111/2014, kol bus išnagrinėta kita byla – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3767-577/2014.

CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nors civilinė byla dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjama pagal CPK 812, 814 straipsniuose nustatytą tvarka, tačiau šios tvarkos laikymasis nepaneigia galimybės teismui esant būtinumui taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punktas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.).

Nagrinėjamu atveju ne Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3767-577/2014, o priešingai – ši byla gali turėti teisinės reikšmės kitame teisme nagrinėjamai bylai. Todėl nėra pagrindo bylos šios sustabdymui dėl suinteresuoto asmens dėstomų argumentų.

Suinteresuotas asmuo prašo teismo jam iš pareiškėjo priteisti UAB „Plastima“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui priėmus pareiškėjui palankų procesinį sprendimą, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai bei reiškiami prašymai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Nr. A40-96229/12, kuriuo užsienio valstybės teismas nusprendė:

  1. Uždarosios akcinės bendrovės „Plastima“ ieškinio atvirajai akcinei bendrovei (OAO) „Sberbank Rossii“ dėl 2 018 429, 98 eurų skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. banko garantiją Nr. 99/7978/09/078 ir 303 842,21 eurų procentų už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis netenkinti.
  2. OAO „Sberbank Rossiji" priešieškinį Uždarajai akcinei bendrovei „Plastima“ tenkinti.
  3. Pripažinti niekine 2009 m. rugpjūčio 19 d. banko garantiją Nr. 99/7978/09/078 su pakeitimais 2 500 000 eurų sumai.
  4. Priteisti iš UAB „Plastima“ OAO „Sberbank Rossiji“ naudai 4 000 rublių valstybinės rinkliavos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

Teisėjai                                                        Artūras Driukas

 

 

                                                                      Kazys Kailiūnas

 

 

                                                                      Danguolė Martinavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas