Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-556-342-2016].docx
Bylos nr.: I-556-342/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Palangos miesto savivaldybės administracija 125196077 atsakovas
Armedika 135908651 pareiškėjas
Sveikatos centras "Energetikas" 152513731 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.10. Bylos dėl statybos ir teritorijų planavimo
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.6. Teismo išlaidos
3.20. Pirmosios instancijos teismo nutartis
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-556-342/2016

                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02245-2015-6

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)

 


L1

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 12  d. 

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB Sveikatos centro „Energetikas“ atstovui advokatui Deividui Poškai,

2016 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Armedika“ patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Sveikatos centrui „Energetikas“ dėl sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja UAB „Armedika“ (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b.l. 35-38) prašo teismo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-10-20 raštą Nr. (4.15)-D3-3693. Nurodo, jog bendrovė nuomojasi valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), šiame sklype taip pat yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – klubas. Pažymi, jog žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojasi ir UAB Sveikatos centras „Energetikas“, kuriam nuosavybės teise priklauso buitinių nuotekų tinklai, sujungti su centralizuotais nuotekų tinklais, esantys minėtame žemės sklype. Pabrėžia, jog 2015-06-02 klubui buvo išduotas suderintas projektas Nr. 107/15 ir techninės sąlygos jungtis prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų, bei įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, arba suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius tinklus, gavus savininko sutikimą. Akcentuoja, jog sutikimo iš UAB Sveikatos centro „Energetikas“ negavo, todėl nusprendė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau UAB „Palangos vandenys“ aukščiau paminėtas technines sąlygas ir suderintą projektą, 2015-09-17 sprendimu panaikino.

Nurodo, jog kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę bei į UAB „Palangos vandenys“ su prašymu išspręsti vandens ir nuotekų infrastruktūros nuosavybės klausimus, naudojimosi tvarką bei sąlygas. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-10-20 raštu Nr. (4.15)-D3-3693 pateikė atsakymą, kad adresu (duomenys neskelbtini), veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimas nėra tikslingas, kadangi šie tinklai aptarnauja tik vieną abonentą or randasi valstybiniame žemės sklype, išnuomotame trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nesutinka su skundžiamame rašte išdėstyta pozicija, kadangi minėtame sklype yra 27 statiniai, kuriuos valdo 13 skirtingų fizinių asmenų bei 2 juridiniai asmenys. Visai statinių savininkai pageidauja jungtis prie centralizuotų geriamojo vandens bei buitinių nuotekų tinklų, tačiau neturi galimybės. Prašo atsižvelgti į tai, kad Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas yra patvirtintas 2012-01-26, o trečiojo suinteresuoto asmens vardu vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklai įregistruoti tik 2014-09-28, todėl mano, jog nėra jokių kliūčių Palangos miesto savivaldybei perimti vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog Palangos miesto savivaldybė atsisakydama išpirkti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančius nuotekų tinklus pažeidžia statinių savininkų interesus, nes jie netenka galimybės prisijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, taip pat Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 13 straipsnio 3 ir 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 58) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Mano, jog skundžiamo akto panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl nėra aiškūs skundo padavimo motyvai. Teigia, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prašo administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismas, kadangi skundo nagrinėjimas neapgins asmens teisių, teisių ir pareigų apimtis nepasikeis.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB Sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepimais (b.l. 60-63, 67-69) nesutinka su pareiškėjos prašymo reikalavimais. Nurodo, jog nesutinka parduoti jų bendrovei nuosavybės teise priklausančių ir įstatymo nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuotekų tinklų. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra teisės aktuose nustatytų sąlygų išpirkti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių buitinių nuotekų tinklų. Nurodo, jog pagal Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 ir 7 punktus infrastruktūros objektas neatitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijų, kuriais vadovaujantis savivaldybė sprendžia dėl galimybės išpirkti atitinkamą infrastruktūros objektą: infrastruktūros objektas turi būti savivaldybių viešose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkumo įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi įvertinti infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkumo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui. Akcentuoja, jog teisės aktai nustato galimybę trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę atsisakyti savivaldybei perduoti jam priklausančius tinklus. Mano, jog infrastruktūros išpirkimu yra suinteresuota tik pareiškėja, o ne jos skunde nurodomi 37 statinių savininkai, kadangi šioje byloje teises gina tik išimtinai pareiškėja. Taip pat argumentuoja, jog pareiškėja, nuosavybės teise valdanti klubą, kuris yra pajūrio zonoje, neįrodė, kad turi galimybę prisijungti prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių tinklų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Sveikatos centras „Energetikas“ atstovas advokatas Deividas Poška prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime  ir teismo posėdyje išdėstytais motyvais.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl pareiškėjo atstovo neatvykimas į teismo posėdį, kai jam apie posėdį pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Atsižvelgus į tai byla nagrinėtina iš esmės  pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s  t a t u o j a:

 

 

Bylos ginčas iš esmės kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (4.15)-D3- 3693 „Dėl inžinerinių tinklų “ ( b. l.6-7).

Administracinio teismo kompetenciją vertinant administracinio akto teisėtumą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

 

Nustatytos faktinės aplinkybės

 

Pareiškėja 2015 09 23 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę ir UAB “Palangos vandenys” reikalaudama išspręsti vandens ir nuotekų infrastruktūros nuosavybės klausimus ir naudojimosi tvarką bei sąlygas (duomenys neskelbtini), su UAB SC “Energetikas” (b.l.47-48). Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 10 20 priėmė sprendimą Nr. (4.15)-D3- 3693 „Dėl inžinerinių tinklų “ (b.l. 6-7), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 01 29 nutarimu 88 “Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau-Aprašas), Aprašo 2 skyriaus 6-7 punktais, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau-Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3, 4 punktais, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimas nėra tikslingas, kadangi minėti tinklai aptarnauja tik vieną abonentą ir randasi valstybiniame sklype, išnuomotame juridiniam asmeniui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Sveikatos centrui “Energetikas”, kuriam yra išnuomotas ir  valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį iki 2086 05 12 (registro duomenys).  Atsakovė 2015 12 08 informavo UAB “Armedika” (UAB “Batrima”), kad 2015 11 24 UAB “Palangos vandenys” išdavė naujas technines sąlygas Nr. 280/15 vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklams į pastatą (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (po kreipimosi į teismą 2015 11 23). 

 

Dėl sąlygų išpirkti buitinių nuotekų tinklus

 

Pareiškėja siekia, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė išpirktų iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB SC “Energetikas” jam nuosavybės teise (VĮ Registrų centro duomenys) priklausantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą. Atsakovės 2015 10 20 priimtas sprendimas Nr. (4.15)-D3-3693, kuriuo atsisakyta išpirkti iš UAB SC “Energetikas” geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nes išpirkimas nėra tikslingas. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nėra Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau- Įstatymas) numatytų sąlygų inžinierinių tinklų išpirkimui. Įstatymo 23 straipsnyje numatytos  asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę: išgauti geriamąjį vandenį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus; o 2 dalies 4 punkte, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo: per 12 mėnesių prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį nurodydama 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Infrastruktūros objektų išpirkimo kriterijai bei tvarka yra numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 01 29 nutarimu Nr.88 patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo tvarkos apraše (toliau-Aprašas). Šio Aprašo 6 punkte numatyti infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijai: 6.1. infrastruktūros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; 6.2. infrastruktūros objekto techninė būklė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus; 6.3. infrastruktūros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o 7 punkte infrastruktūros objekto reikalingumo kriterijai: 7.1. infrastruktūros objektas yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas; 7.2. viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus). Aprašo 8 punkte reglamentuota, kad infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB SC “Energetikas” nuosavybės teise priklausantis ir esantis valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), išnuomotame iki 2086 05 12 (registro duomenys), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas neatitinka Apraše numatytų išpirkimo reikalingumo ir tinkamumo kriterijų, nes šis objektas aptarnauja tik vieną abonentą UAB SC “Energetikas”, randasi valstybiniame žemės sklype išnuomotame būtent minėtam abonentui, todėl atsakovės sprendimas yra pagrįstas. Atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išpirkti infrastruktūros objektą, nes teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos jai atlikti tokius veiksmus, tai yra atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teisė susitarti dėl tokio sandorio teisės aktais nustatyta tvarka.

 

Dėl viešojo intereso gynimo.

 

Iš pareiškėjos patikslinto skundo matyti, kad ji subjektinę teisę reikalauti skundžiamo sprendimo panaikinimo grindžia aplinkybėmis, jog siekia apginti ne savo pažeistas teises ir interesus, bet kitų asmenų ir visuomenės interesus ginant viešąjį interesą. Skunde nurodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra 27 statiniai, įskaitant ir pastatą-klubą, kurį valdo 13 fizinių asmenų bei du juridiniai asmenys, gretimame sklype 10 statinių-poilsio namelių, kurie priklauso Aleksandro Stulginskio universitetui, ir visi šių statinių savininkai pageidauja jungtis prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų.

Pareiškėjos nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik nurodytas, kaip siekiamas apginti, jos subjektines teises, bet ir viešąjį interesą, kuriam apginti ABTĮ nustatyta specialioji (turint omenyje konkrečiai apibrėžtą, turinčių teisę ginti tokį interesą teismine tvarka, subjektų ratą) tvarka. Pareiškėja nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad šios bylos išsprendimui yra aktualu nustatyti, kiek pareiškėjos pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui, ir kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiškėjos įstatymo nustatytas teises bei ginamus interesus.

Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04). Teismas, sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėja savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėja kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindama savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Laikytina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą gindama ne viešąjį interesą, o savo subjektines teises.

 

Dėl pareiškėjs subjektinės teisės gynimo.

 

Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjos nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.   

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja negali būti sandorio dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto, esančio (duomenys neskelbtini), šalimi, nes infrastruktūros objektai gali būti išperkami savivaldybės arba viešojo tiekėjo nuosavybėn jei atitinka teisės aktuoseė nustatytus kriterijus iš infrastruktūros objekto savininko. Ginčo objekto savininku pareiškėjas nėra, todėl negali kelti reikalavimo, kad būtų sudarytas sandoris tarp atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens. Pareiškėja yra tik pastato-klubo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri teismui nenurodė jos teisių pažeidimų, todėl laikytina, kad  atsakovės priimtu sprendimu nepažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Taip pat laikytina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį pareiškėja neturi teisės šio sprendimo ginčyti, nes  ginčijamas sprendimas jos teisėms  neturi įtakos ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A415-1638/2005).

              Pareiškėja turi  galimybę savo teises dėl vandentiekio ir buitinių tinklų į pastatą- Klubą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), realizuoti kitokiais būdais, nes 2015 11 24 UAB „Palangos vandenys“ išdavė minėtam objektui technines sąlygas ir apie tai 2015 12 08 informavo UAB „Armedika“. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB SC „Energetikas“ yra ginčas dėl naudojimosi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esančia (duomenys neskelbtini), nes kaip nurodė tretysis suinteresuotas asmuo  pareiškėja su prašymu leisti naudotis minėtu objektu nesikreipė.

 

              Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, skundžiamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti (ABTĮ 89 straipsnis). Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

 

nusprendžia:

 

  pareiškėjos UAB „Armedika“ patikslintą skundą   atmesti kaip nepagrįstą.

  Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                                        Aušrelė Mažrimienė

 

                                                                                                          

                                                                                              Remigijus Arminas

 

 

                                                                                                    Laimutė Jokubauskaitė