Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-461-695-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-461-695/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Inchcape Motors" 300805444 Ieškovas
Kategorijos:
1. BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.2. Bylos dėl individualių darbo santykių
1.3.2. Darbo sutartis
1.3. Individualūs darbo santykiai
1.2.8. Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
1.3.2.9.10.8. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
1.3.2.9. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka
1.3.2.9.10. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
1.2.8.14. kitos bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e3K-3-461-695/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40059-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ ieškinį atsakovui K. V. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad ieškovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu atsakovas buvo teisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą; netenkinti atsakovo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, kompensacijos ir atlygio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2011 m. sausio 24 d. sudarė darbo sutartį, pagal ją atsakovas dirbo pardavimo vadybininku ieškovės padalinyje, prekiaujančiame naujais „Jaguar Land Rover“ prek ženklo automobiliais. Atsakovo tiesioginė vadovė 2017 m. liepos 27 d. el. paštu pareiškė jam pastabą dėl netinkamos aprangos darbe. Reaguodamas į pastabą, atsakovas išsiuntė neetišką, įžeidžiantį ir žeminantį atsakymą, be to, savo susirašinėjimą su vadove persiuntė visiems ieškovės darbuotojams.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 31 d. patikrino atsakovo susirašinėjimą darbdavės jam suteiktu elektroniniu paštu ir nustatė, jog atsakovas susirašinėja su ieškovės tiesioginės konkurentės, taip pat prekiaujančios naujas bei naudotais „Jaguar“ ir „Land Rover“ prek ženklo automobiliais, UAB „Europa mobile“ darbuotojais – pardavimo vadovu G. V. (atsakovo brolis) ir direktoriumi D. S. (buvęs ieškovės darbuotojas), siunčia jiems ieškovės klientų duomenis, teikia informaciją apie klientų aptarnavimą, iš klientų gautus užsakymus, jų vykdymo aplinkybes ir pan.

5.       Iš viešai prieinamos informacijos ieškovė nustatė, kad atsakovo brolis G. V. jau nuo 2016 m. birželio mėnesio dirba UAB „Europa mobile“, tačiau atsakovas ieškovei to neatskleidė, nors privalėjo tai padaryti 2017 m. vasario 20 d. pildydamas Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją. Be to, atsakovas nesilaikė tiesioginės vadovės reikalavimo atsiriboti nuo UAB „Europa mobile“ veiklos. Nurodyti atsakovo veiksmai galėjo būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio gali būti nutraukta su juo sudaryta darbo sutartis, todėl ieškovė paprašė atsakovo pateikti raštišką paaiškinimą dėl dalyvavimo konkuruojančios bendrovės veikloje, konfidencialios ir darbdavės komercinę paslaptį sudarančios informacijos teikimo konkuruojančiai bendrovei, taip pat dėl nepranešimo apie tai, kad konkuruojančioje bendrovėje dirba atsakovo brolis. Kadangi paaiškinimais nebuvo paneigta atsakovo atsakomybė už galimo interesų konflikto neatskleidimą ir nepateisinti daugkartiniai ieškovės konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos skleidimo konkuruojančiam subjektui atvejai, tai ieškovė nusprendė, kad buvo pažeistos atsakovo darbo sutarties 6.1, 6.3.1, 6.3.4, 6.4.1 punktų nuostatos, Verslo etikos ir elgesio kodekso 5, 5.1, 5.6 punktai. Dėl nurodytų pažeidimų ieškovės vadovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu atsakovas buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 7 punktas).

6.       Atsakovas atleidimą iš darbo apskundė darbo ginčų komisijai, ji 2017 m. spalio 3 d. sprendimu patenkino darbuotojo reikalavimus. Ieškovė nesutiko su šiuo sprendimu, todėl kreipėsi į teismą, nurodė, kad turėjo pagrindą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes jis neteisėtai siuntė įmonės konkurentei duomenis, kurie sudaro konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį, dalyvavo konkuruojančios bendrovės veikloje, nuslėpė nuo ieškovės apie brolio darbą UAB „Europa mobile“, nors privalėjo šią informaciją atskleisti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; pripažino atsakovo atleidimą iš darbo UAB „Inchcape Motors“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą neteisėtu; negrąžino atsakovo į darbą; laikė, kad atsakovo ir ieškovės sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė atsakovui iš ieškovės 4146,99 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 8553,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai) ir po 64,80 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taikant 5 (penkių) darbo dienų per savaitę darbo režimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, laikytis bendrovės darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus lokalinių norminių aktų, su kuriais jis supažindinamas, dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (6.1 punktas), neatskleisti ir neperduoti jokiam kitam asmeniui ir pats nenaudoti nei savo, nei kitų asmenų, išskyrus bendrovę, labui jokios konfidencialios informacijos, kuri jam gali tapti žinoma pagal jo pareigas, dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui ar nederamam jos naudojimui (6.3.1 punktas). Darbo sutarties 6.3.3 punkto c papunktyje nurodyta, kad konfidencialia informacija laikomi klientų sąrašai ir kontaktinių asmenų rekvizitai arba klientų reikalavimai. Be to, darbo sutartyje nustatyta, kad be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo darbuotojas neturi teisės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai skelbti jokių išvadų, faktų ar medžiagos apie bendrovės veiklą, reikalus ar pareigūnus, darbuotojus, klientus, tiekėjus, platintojus, agentus ar akcininkus bei intelektinės nuosavybės kūrimą ar naudojimą (6.3.4 punktas); be aiškaus darbdavės raštiško išankstinio sutikimo darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo darbo funkcijas pagal darbo sutartį, taip pat dirbti konkuruojančiose su darbdave įmonėse ar versluose, juos konsultuoti, steigti, turėti tokių įmon ar verslų akcijų, pajų, dalių ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje (6.4.1 punktas).

9.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra susipažinęs su ieškovės patvirtintu Verslo etikos ir elgesio kodeksu; jame nurodyta, kad jokie asmeniniai interesai ar ryšiai neturi daryti įtakos darbuotojų priimamiems sprendimams (3.3 punktas); interesų konfliktas kyla tada, kai galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai gauti asmeninės naudos ar jos gavimas (bendradarbio, partnerio ar šeimos nario gauta nauda) gali paveikti darbuotojo sprendimus ar veiksmus vykdant bendrovės veiklą; kiekvienas darbuotojas (-a) įsipareigoja užtikrinti, kad jo (jos) asmeniniai ar finansiniai reikalai neprieštaraus ar greičiausiai neprieštaraus jo (jos) pareigoms bendrovėje ar bendrovės interesams; apie bet kokį galimą tiesioginį ar netiesioginį pirmiau minėtą interesų konfliktą turi būti pranešta Personalo skyriui, kad būtų nuspręsta, ar egzistuoja interesų konfliktas (5 punktas); darbuotojai negali naudotis bendrovėje einamomis pareigomis savo, artimiausių šeimos narių ar giminių asmeninei, finansinei ar kitokiai naudai gauti ar užsitikrinti, nes dėl to kyla interesų konfliktas (5.1 punktas); vykdydami veiklą ir sandorius su išorės šalimis, visi darbuotojai įsipareigoja dirbti atsakingai, sąžiningai ir nuosekliai; visi su išorės šalimis susiję sprendimai ir sandoriai turi būti vykdomi objektyviai, siekiant kiek įmanoma geriau atitikti bendrovės interesus, įvertinus prekių ir paslaugų tinkamumą, kainą, pristatymo politiką, kokybę ir (arba) kitus susijusius veiksnius (5.2 punktas); draudžiama dalyvauti bendrovės konkurentų veikloje (5.6 punktas).

10.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda. Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis tiesiogiai priklausė nuo parduotų naujų automobilių kiekio, todėl, siekiant parduoti naują automobilį, atsakovui neretai tekdavo ieškoti įvairių būdų parduoti kliento turimą naudotą automobilį (to dažnai pageidaudavo patys klientai). Tiek atsakovas, tiek apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovės naudotų automobilių pardavimo skyrius beveik visada pasiūlydavo daug mažesnę nei rinkos kainą (prabangių naudotų automobilių atpirkimas įmonei nebuvo naudingas), klientai su tuo dažniausiai nesutikdavo, todėl vadybininkai buvo priversti dėl klientų automobilių atpirkimo kreiptis į kitas bendroves (ne tik į UAB „Europa mobile“, bet ir į UAB „Autopark“, UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Patikimi automobiliai“). Tokia praktika buvo įprasta, ieškovė ją žinojo ir toleravo (iš pardavimų turėjo tiesioginės naudos), nebuvo nustačiusi griežtos tvarkos, kad dėl automobilio atpirkimo privaloma veikti tik per naudotų automobilių pardavimo skyrių, taip pat nepateikė nurodymų, į kokias bendroves vadybininkai turėtų kreiptis, kokią informaciją joms teikti ar kokios neteikti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad atsakovo elektroniniai laiškai, siųsti UAB „Europa mobile“, patvirtino siekį įtikti potencialiems klientams ir padidinti ieškovės pardavimus, taip pat gauti darbo užmokesčio priedą; ieškovė nepaneigė savo darbuotojų išdėstytos pozicijos, kad darbdavė tokią situaciją toleravo ir jai neprieštaravo. Dėl to teismas nepripažino, kad atsakovo naudojami klientų automobilių pardavimo būdai ir metodai (siūlymas kitoms bendrovėms juos nupirkti) buvo neteisingi ar pažeidė įmonėje nusistovėjusią tvarką.

11.       Iš atsakovo susirašinėjimo teismas nustatė, kad naudotų automobilių atpirkimo klausimai buvo sprendžiami ne tik su UAB „Europa mobile“, bet ir su kitomis įmonėmis, tačiau dėl susirašinėjimo su jomis ieškovė nekaltino atsakovo. Šios aplinkybės pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė netiesiogiai pripažino, jog nebuvo draudimo organizuoti automobilių atpirkimo apeinant ieškovės naudotų automobilių pardavimo skyrių, tokia praktika buvo įprasta.

12.       Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog, tarpininkaujant atsakovui, UAB „Europa mobile“ ne kartą nupirko iš ieškovės klientų jų turimus naudotus automobilius, o vėliau tie patys klientai įsigijo iš ieškovės naujus automobilius. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtino, kad tarp ieškovės ir UAB „Europa mobile“ vyko komercinis bendradarbiavimas, šio ieškovė turėjo finansinės naudos. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad draudė darbuotojams bendradarbiauti su UAB „Europa mobile.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas dalyvavo UAB „Europa mobile“ veikloje, teikė šiai įmonei konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją, taip veikė išskirtinai savo, o ne darbdavės, labui ar turėjo kitokios asmeninės naudos. Keitimąsi informacija su kitomis automobilius superkančiomis bendrovėmis (įskaitant ir UAB „Europa mobile“) teismas vertino kaip įprastą ieškovės veiklos praktiką. Teismas pažymėjo, kad atsakovo išsiųsto turinio el. laiškų pateikimas kitoms bendrovėms savaime nerodo asmens dalyvavimo kitos įmonės veikloje. Ieškovė pripažino, kad nebuvo klientų nusiskundimų dėl jų duomenų perdavimo, todėl teismas sprendė, jog ieškovė nepatyrė žalos.

14.       Įvertinęs ieškovės Verslo etikos ir elgesio kodekso 5 punkto nuostatas (šios nutarties 9 punktas) ir 3.7 punkto j papunktį, pagal kurį neteisingos ar iškraipytos asmeninės informacijos pateikimas įmonėje laikomas vienu iš rimtesnių pažeidimų ir gali būti atleidimo iš darbo priežastis, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, nenurodęs brolio sąsajų su UAB „Europa mobile“, sąmoningai siekė pakenkti ir pakenkė ieškovės verslui, dalykinei reputacijai, sukompromitavo jos verslo elgesį ar etiką, turėjo akivaizdžios asmeninės naudos ar padarė žalą darbdavei. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų aiškiai nustačiusi Ryšių su išorės šalimis deklaracijose esančios informacijos atnaujinimo ar patikslinimo periodiškumą, taip pat pareigą jas tikslinti ar koreguoti.

15.       Teismas sprendė, kad informacija apie UAB „Europa mobile“ veiklą ieškovei galėjo būti žinoma ir, tikėtina, buvo žinoma; atsakovo vadovė žinojo, kur dirba jo brolis. Teismas pripažino, kad duomenų apie brolio darbdavį nepateikimas kaip faktas nesukėlė ieškovei jokios žalos, priešingai, turėjo akivaizdžios finansinės naudos ir ieškovė tai toleravo. Dėl to teismas konstatavo, kad deklaracijos duomenų nepatikslinimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, suteikiančiu pagrindą atleisti darbuotoją.

16.       Teismas pažymėjo, kad vėlesni ieškovės veiksmai (atsakovo susirašinėjimo patikrinimas, derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, reikalavimo pasiaiškinti pateikimas) patvirtina jos nepasitenkinimą atsakovo išsakytais priekaištais dėl darbo apmokėjimo ir darbo organizavimo, kryptingą jos siekį atleisti iki tol labai gerai dirbusį darbuotoją, nemokant jam išeitinės išmokos.

17.       Remdamasis DK 231 straipsnio 4, 7 dalių nuostatomis, teismas sprendė dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymo (šios nutarties 7 punktas).

18.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog jis siekė, kad klientai įsigytų ieškovės parduodamus naujus ar naudotus automobilius, o tokių neradus, nukreipdavo klientus į UAB „Europa mobile“. Byloje nustatyta, kad, tarpininkaujant atsakovui, UAB „Europa mobile“ ne kartą pirko iš ieškovės klientų naudotus automobilius, o šie vėliau iš ieškovės užsisakė ir įsigijo naujus automobilius. Šią aplinkybę kolegija pripažino reikšminga atsakovo veiksmams apibūdinti ir įvertinti drausminės atsakomybės aspektu. Anot kolegijos, ieškovė taip pat nepaneigė, kad „Jaguar“ ar „Land Rover“ automobilius įsigiję asmenys jai naudingi, nes naudojasi ieškovės atliekama šių automobilių technine priežiūra.

20.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovė toleravo praktiką, kai vadybininkai nenukreipdavo klientų į naudotų automobilių pardavimo skyrių, neįrodė, kad naudotų automobilių pardavimo skyriuje turėjo konkrečiuose atsakovo laiškuose minimus naudotus automobilius, nepaneigė atsakovo argumentų, kad jis siūlė savo broliui klientų naudojamus automobilius, nes ieškovės pasiūlyta kaina jiems netiko. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus (šios nutarties 10 punktas), padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas veikė ne darbdavės, bet savo interesais ar turėjo asmeninės naudos.

21.       Kolegija konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbo sutarties 6.3.1, 6.3.4, 6.4.1 punktuose (šios nutarties 8 punktas) nustatytas pareigas, tačiau šių pažeidimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, jog jie buvo šiukštūs DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto prasme. Kolegija pripažino, kad atleidimas iš darbo buvo neproporcingas nustatytiems atsakovo darbo pareigų pažeidimams (DK 58 straipsnio 5 dalis).

22.       Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis jos nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, jog ieškovės nurodytų bylų faktinės aplinkybės neidentiškos ir nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

23.       Kolegija atkreipė dėmesį į nustatytas aplinkybes, kad Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijoje, kurią atsakovas užpildė 2015 m. rugsėjo 3 d., nurodyta, jog jo brolis dirba UAB Moller auto Vilnius“, 2017 m. vasario 20 d. pasirašydamas jam pateiktą tą pačią deklaraciją, atsakovas nenurodė informacijos apie pasikeitusią brolio darbovietę (jis jau dirbo UAB „Europa mobile“). Šių aplinkybių pagrindu kolegija konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovės Verslo etikos ir elgesio kodekso 3.7, 5, 5.1, 5.2, 5.6 punktus, tačiau šio pažeidimo nevertino kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nurodė, jog būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių elgesį. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog ieškovė nebuvo nustačiusi tvarkos, kada turi būti atnaujinama ar patikslinama deklaracijose esanti informacija, nustatė, kad ieškovės darbuotojai (atsakovo vadovai) žinojo apie jo brolio darbo vietą, ieškovė toleravo tai, jog vadybininkai bendradarbiavo su UAB „Europa mobile“. Atsižvelgdama į tai, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad deklaracijos duomenų nepatikslinimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio atsirastų pagrindas atleisti atsakovą iš darbo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

24.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Skundžiami teismų procesiniai sprendimai nepagrįsti, jais tyčinė, kenkėjiška atsakovo veikla (atsakovas ieškovės klientams ieškojo kitų automobilių arba siūlė turimus automobilius parduoti UAB „Europa mobile“, nors prekyba naudotais automobiliais yra viena pagrindinių ieškovės veiklos sričių) kvalifikuota kaip tinkamas jo darbo pareigų vykdymas. Teismai pažeidė DK 58 straipsnio 5 dalį, nes nagrinėjo ne atsakovo padarytus darbo drausmės pažeidimus (konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios darbdavės informacijos teikimą konkurentui), jų sunkumą, padarymo aplinkybes, o teisėtą ir tinkamą atsakovo darbo pareigų (naujų automobilių pardavimas) vykdymą.

24.2.                      Naujos redakcijos DK 58 straipsnyje neliko atskiros nuorodos į valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimą arba jų pranešimą konkuruojančiai įmonei, kaip vieną iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kuris buvo nurodytas ankstesnės redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Dėl to lieka neaišku, ar taikant naujos redakcijos DK nurodyti veiksmai neturi būti laikomi tiek pavojingais darbdaviui, kad juos būtų galima pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir dėl jo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo.

24.3.                      Teismai nepagrįstai atsakovo darbo pareigų pažeidimų (šios nutarties 21 punktas) nepripažino šiukščiais, neįvertino jų sunkumo, darbuotojo kaltės formos, kilusių pasekmių ir kitų su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Europa mobile“ įkūrė ir jai vadovauja buvęs ieškovės pardavimo vadybininkas D. S.; atsakovo tiesioginė vadovė draudė naujų automobilių pardavimo skyriaus vadybininkams palaikyti komercinius santykius su UAB „Europa mobile“ (išsiuntė el. laišką su nurodymu nepalaikyti kontaktų su D. S.). Be to, ieškovė buvo patvirtinusi Verslo etikos ir elgesio kodeksą, kurio vienas pagrindinių tikslų – kad darbuotojai, vykdydami savo darbo pareigas, vengtų interesų konflikto, o jam iškilus – jį atskleistų darbdavei (šios nutarties 9 punktas). Byloje esantis atsakovo susirašinėjimas patvirtina, kad jis sistemingai be darbdavės žinios siuntė UAB „Europa mobile“ darbdavės saugomą informaciją apie klientus, neatskleidė, kad jo brolis dirba pas tiesioginę ieškovės konkurentę; toks pažeidimas nelaikytinas formaliu darbo drausmės pažeidimu. Tuo remdamasi ieškovė pagrįstai atleido atsakovą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o teismai, panaikindami šį ieškovės sprendimą, netinkamai taikė DK 58 straipsnį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–180, 183, 185 straipsniai).

24.4.                      Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, UAB „Europa mobile“ ėmėsi aktyvių veiksmų – gavo ir į internetą įkėlė 23 ieškovei priklausančio naujo „Land Rover“ automobilio nuotraukas bei klaidingai skelbė, kad būtent UAB „Europa mobile“ parduoda šį automobilį, taip siekdama nesąžiningai, klaidinant pritraukti ieškovės klientus. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui, tačiau šis atsisakė juos priimti kaip nesusijusius su byloje kilusiu ginču. Tai patvirtina, kad ieškovė nebuvo išklausyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai neatskleidė bylos esmės.

24.5.                      Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011 ir 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, tačiau bylą išsprendė priešingai (nurodytose nutartyse kasacinis teismas panašius darbo ginčus išsprendė darbdavio naudai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005, 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2012 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012, 2018 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018 darbuotojo veiksmus, kuriais jis atskleidė darbdavio komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kasacinis teismas pripažino reikšmingu darbo pareigų pažeidimu, savo sunkumu nenusileidžiančiu kitiems DK 58 straipsnyje nurodytiems pažeidimams. Šioje byloje nenustatyta jokių esminių darbuotojo atsakomybę švelninančių ar ją naikinančių aplinkybių, kurios išskirtų šią bylą iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų bylų ir teiktų pagrindą formuoti kitokią teismų praktiką.

24.6.                      Aplinkybė, kad atsakovas teikė konkurentei darbdavės komercinę paslaptį sudarančią informaciją neatskleidęs, jog egzistuoja interesų konfliktas, teismų privalėjo būti vertinama kaip sunkinanti atsakovo atsakomybę; pažeidęs pareigą atskleisti interesų konfliktą, atsakovas apribojo darbdavės galimybes tinkamai organizuoti jo darbą ir apsisaugoti nuo nesąžiningo konkurento įtakos. Atsakovo argumentus, naudojamus kaip jo gynybos taktiką (kad jis atleistas iš darbo dėl nepatogių klausimų darbdavei, susijusių su jo darbo apmokėjimo sąlygomis, kad atsakovas darbdavės klientą siųsdavo pas konkurentą po to, kai nerasdavo klientui reikiamo naudoto automobilio pas darbdavę ar kai darbdavės naudotų automobilių skyriuje būdavo pasiūlyta klientui nepriimtina kaina), teismai nepagrįstai pripažino atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis, nors byloje nėra juos patvirtinančių duomenų arba pateikti priešingą išvadą patvirtinantys įrodymai.

25.       Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Kasacinio skundo argumentai dėl pasikeitusių DK nuostatų ir dėl to kylančių neaiškumų nepagrįsti – sprendžiant dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo neturi reikšmės aplinkybė, kad skyrėsi DK 58 straipsnio ir anksčiau galiojusio DK 235 straipsnio 2 dalies turinys, nes šiose teisės normose pateiktas nebaigtinis pažeidimų, kurie gali būti laikomi šiurkščiais, sąrašas; šiurkščiais laikytini ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (darbo tvarka).

25.2.                      Ginčą sprendę teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai nelaikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad prekyba naudotais automobiliais yra viena pagrindinių ieškovės veiklos sričių, kas galėtų sudaryti pagrindą manyti, jog atsakovo veiksmai galėjo turėti įtakos didelei ieškovės veiklos daliai. Ieškovė nebuvo nustačiusi jokios tvarkos, kaip pardavimo vadybininkai turėtų elgtis tuo atveju, kai klientas pareiškia norą parduoti jo naudotą automobilį, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas visais atvejais privalėjo kreiptis į naudotų automobilių skyrių; liudytojai patvirtino, kad naudotų automobilių pardavimo skyrius veikė neefektyviai, siūlydavo klientams nepriimtinas sąlygas. Dėl to darytina išvada, kad kliento naudoto automobilio pardavimo klausimą atsakovas galėjo spręsti savo nuožiūra.

25.3.                      Atsakovo manymu, aplinkybė, kad potencialus pirkėjas nusprendė nepirkti naujo automobilio iš ieškovės, savaime nesudaro pagrindo nutraukti bendravimą su tokiu klientu ir nebesiūlyti jam kitų sprendimų, nes išlieka pagrindas tikėtis, jog ateityje jis vėl svarstys galimybę įsigyti automobilį iš ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad kasaciniame skunde nurodytas atsakovo susirašinėjimas prasidėjo ne dėl naujų automobilių įsigijimo iš atsakovės; tik paaiškėjus, kad potencialūs klientai neketina įsigyti naujo automobilio iš ieškovės, atsakovas, siekdamas palaikyti ryšius su jais, pasiūlė alternatyvius automobilių pardavimo ar įsigijimo variantus.

25.4.                      Atsakovas jokiam trečiajam asmeniui neperdavė ieškovės klientų sąrašo, klientų kontaktinių asmenų rekvizitų arba klientų reikalavimų, jei tai nebuvo susiję su klientų aptarnavimu atsakovui vykdant pareigas ir klientai nebūtų sutikę dėl tokio perdavimo.

25.5.                      Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas neturėjo teisės palaikyti ryšių su UAB „Europa mobile“ – atsakovo vadovės laiške nurodyta neturėti kontaktų su D. S., bet ne su UAB „Europa mobile“ ar atsakovo broliu G. V. Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovės darbuotojai (įskaitant ir jo vadovę) nesilaikė šio nurodymo ir tai buvo visuotinai žinoma. Dėl to atsakovas turėjo pagrindą vadovės nurodymą suvokti kaip negriežtą, ne visais atvejais taikytiną draudimą, kurio nesilaikymas nėra darbo pareigų pažeidimas, juolab šiurkštus.

25.6.                      Atsakovas neslėpė brolio darbo UAB „Europa mobile“ aplinkybių, tiek jo vadovė, tiek kiti ieškovės darbuotojai šią aplinkybę žinojo. Ieškovė nesudarė sąlygų atsakovui įrašyti į Ryšių su išorės šalimis deklaraciją atnaujintus duomenis (2017 m. pradžioje ant jo darbo stalo buvo padėta pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. duomenis užpildyta deklaracija ir nurodyta ją pasirašyti). Be to, Verslo etikos ir elgesio kodekso 3.7 punkto j papunktyje kaip galima atleidimo priežastis nurodytas neteisingos ar iškraipytos asmeninės informacijos pateikimas, tačiau neatskleista, kas laikoma asmenine informacija; atsakovas tokią sąvoką suvokė kaip apimančią darbuotojo asmeninius duomenis, o ne duomenis apie kitus asmenis (pvz., brolio darbovietę).

25.7.                      Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo tariamai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jai buvo sukeltos reikšmingos pasekmės, tačiau nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių duomenų, taip pat nereikalavo jos atlyginti.

25.8.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti su apeliaciniu skundu teiktus įrodymus, jie neturi ryšio su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nepagrįsti konkrečiais duomenimis.

25.9.                      Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų pažeidimo. Skunde nenurodoma, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti, tik savaip vertinami konkretūs byloje esantys įrodymai ir teigiama, kad jie tariamai patvirtina kitokias aplinkybes, nei nustatė bylą nagrinėję teismai.

25.10.                      Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezultatas skiriasi nuo šio teismo cituotose kasacinio teismo priimtose nutartyse nurodytų rezultatų, nereiškia, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Skundžiamoje nutartyje buvo remiamasi tik kasacinio teismo išaiškinimais, susijusiais su byloje analizuotinų duomenų ribomis, bet ne juos taikant padarytomis išvadomis (duomenų vertinimo rezultatu). Kadangi ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių, tai teismai pagrįstai jomis nesirėmė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbo pareigų pažeidimo (komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo konkurentui ir nepranešimo apie galimą interesų konfliktą) kvalifikavimo kaip šiurkštaus

 

26.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

27.       Remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

28.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK expressis verbis (aiškiai žodžiais, tiesiogiai) nėra įtvirtinta, jog komercinės paslapties atskleidimas arba jos pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kaip tai buvo nustatyta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, be kitų, taip pat buvo priskiriamas ir valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas ar jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. 

29.       Dėl nurodyto teisinio reguliavimo pasikeitimo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo valia pakeisti šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą savaime nereiškia, kad, įsigaliojus naujos redakcijos DK, konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas konkuruojančiam subjektui negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kadangi DK 58 straipsnio 3 dalyje pateiktas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, tai pripažintina, kad darbdavys, nustatęs, jog darbuotojas atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, atsižvelgęs į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes ir nusprendęs, kad tai proporcinga, turi teisę tokio pobūdžio pažeidimą vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 36–37 punktus).

31.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo (galimo interesų konflikto neatskleidimo ir ieškovės konfidencialios bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo konkuruojančiam subjektui) kvalifikavimo kaip šiurkštaus ir dėl tokio pažeidimo priimto sprendimo nutraukti darbo sutartį teisėtumo.

32.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atleido atsakovą iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustačiusi, jog atsakovas susirašinėjo su ieškovės tiesioginės konkurentės UAB „Europa mobile“ darbuotojais, siuntė jiems ieškovės klientų duomenis, teikė informaciją apie klientų aptarnavimą, iš klientų gautus užsakymus, jų vykdymo aplinkybes ir pan., be to, pildydamas Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją neatskleidė ieškovei, kad jo brolis dirba UAB „Europa mobile“. Ieškovė pripažino, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė su juo sudarytos darbo sutarties 6.1, 6.3.1, 6.3.4, 6.4.1 punktų nuostatas, Verslo etikos ir elgesio kodekso 5, 5.1, 5.6 punktus. 

33.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, sprendė, kad atsakovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė darbo sutarties 6.3.1, 6.3.4, 6.4.1 punktuose (šios nutarties 8 punktas) nustatytas pareigas, tačiau šių pažeidimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, jog jie buvo šiukštūs DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto prasme. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismų pozicija, pateikė kasacinį skundą, kuriame laikėsi pozicijos, kad pirmiau nurodyti atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai nepagrįstai nepripažinti šiurkščiais; priimant tokius procesinius sprendimus, nebuvo įvertintas atsakovo padarytų pažeidimų sunkumas, darbuotojo kaltės forma, kilusios pasekmės ir kitos su tuo susijusios reikšmingos aplinkybės.

34.       Sprendžiant dėl šių kasacinio skundo argumentų pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savo sprendime detaliai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog duomenys apie tai, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, ir draudimas šią informaciją atskleisti buvo nustatyti atsakovo darbo sutartyje (šios nutarties 8 punktas). Be to, atsakovas neteigė, kad tokia aplinkybė jam nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškovė ėmėsi veiksmų savo konfidencialiai informacijai apsaugoti, o atsakovas buvo tinkamai supažindintas su tokiu ieškovės siekiu ir įpareigotas neatskleisti jam patikėtos konfidencialios informacijos.

35.       Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas siuntė ieškovės konkurentės UAB „Europa mobile“ darbuotojams informaciją, susijusią su ieškovės klientais, jų užsakymais ir šių vykdymu. Ši informacija pagal ieškovės vidaus dokumentus laikoma konfidencialia. Ginčas kilo dėl to, ar tokios informacijos atskleidimas (atitinkamai ieškovės vidinių teisės aktų ir atsakovo darbo sutarties nuostatų pažeidimas) gali būti vertinamas kaip šiurkštus atsakovo darbo pareigų pažeidimas, dėl kurio atsirastų prielaidų kilti DK 58 straipsnyje nustatytiems padariniams.

36.       Kaip buvo nurodyta šios nutarties 29 punkte, vien tai, kad DK 58 straipsnio 3 dalyje konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas konkuruojančiam subjektui tiesiogiai nėra įtvirtintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, savaime nereiškia, kad jis tokiu darbdavio negali būti pripažintas. Tam turi būti įvertintos visos konkretaus pažeidimo aplinkybės.

37.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas sistemingai, be darbdavės žinios, sąmoningai pažeisdamas darbo tvarką, siuntė UAB „Europa mobile“ darbdavės saugomą informaciją apie klientus ir galėjo skatinti UAB „Europa mobile“ komercinę veiklą, be pagrindo tokio pažeidimo nepripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė teigia negalėjusi toliau pasitikėti darbuotoju. Šie kasacinio skundo argumentai pripažintini teisiškai pagrįstais.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą; komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi; informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 45–46 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad dėl tyčinių veiksmų, kuriais darbuotojas pažeidžia jam nustatytus apribojimus, darbdavys gali įgyti pagrindą ateityje nepasitikėti šiuo darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017, 23 punktas). Kadangi, atsižvelgiant į komercinę paslaptį sudarančios informacijos pobūdį komercinę vertę, slaptumą ir pastangas jį išsaugoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38–39, 45 punktus), jos atskleidimas tretiesiems (konkuruojantiems) asmenims gali sukelti itin neigiamus padarinius jos turėtojui, sudaro prielaidas kilti žalai ateityje, tai pripažintina, jog darbdavys gali netekti pasitikėjimo komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją atskleidusiu darbuotoju. Toks pasitikėjimo praradimas, esant nustatytam darbo pareigų pažeidimui, jo mastui, darbuotojo kaltei, kitoms reikšmingoms aplinkybėms, gali sudaryti pagrindą darbo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu.

40.       Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis ir šalių nurodytais nurodytais argumentais pripažintina, kad atsakovo pareigos ir jas einant jam patikėta informacija yra svarbios ieškovės veiklai, pasitikėjimas šias pareigas einančiu darbuotoju yra reikšmingas. Šioje byloje kilusį ginčą sprendę teismai nustatė, kad atsakovas, nepaisydamas savo darbo sutarties nuostatų, ieškovės vidaus teisės aktų nuostatų ir jos nurodymų susilaikyti nuo bendravimo su tam tikrais UAB „Europa mobile“ atstovais, siuntė šios ieškovės konkurentės darbuotojams konfidencialią ieškovės informaciją, sudarančią jos komercinę paslaptį, teikė įvairius duomenis apie ieškovės klientus, tą darė ne kartą, sistemingai. Taigi atsakovas valingai teikė konfidencialius ieškovės duomenis kitiems subjektams ir tai nebuvo atsitiktinis, vienkartinis veiksmas. Kadangi klientų kontaktų, informacijos apie klientų poreikius, jų ateities planus, ketinimus turėjimas suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, tai tokios informacijos atskleidimas šį pranašumą pašalino arba jį suteikė ieškovės konkurentui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad atsakovo atlikti tyčiniai veiksmai turėjo didelę reikšmę darbdavei, nulėmė pasitikėjimo šiuo darbuotoju praradimą. Atitinkamai ieškovė turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir spręsti dėl jų padarinių.

41.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, jog, atskleisdamas ieškovės konfidencialią informaciją UAB „Europa mobile“, atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

42.       Kasaciniame skunde kaip vienas iš atsakovo šiurkščių darbo pareigų pažeidimų taip pat nurodytas duomenų apie atsakovo brolio darbdavį (galimo interesų konflikto) neatskleidimas.

43.       Dėl šio argumento teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas, laikydamasis Verslo etikos ir elgesio kodekso nuostatų (šios nutarties 9 punktas), turėjo pareigą pranešti ieškovei apie interesų konfliktą, t. y. jeigu galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai gauti asmeninės naudos ar jos gavimas (bendradarbio, partnerio ar šeimos nario gauta nauda) gali paveikti darbuotojo sprendimus ar veiksmus vykdant bendrovės veiklą. Pripažintina, kad dėl atsakovo brolio darbo su ieškove konkuruojančioje įmonėje, jiems palaikant nuolatinius ryšius, galėjo kilti atsakovo interesų konfliktas, todėl jis, remdamasis Verslo etikos ir elgesio kodeksu, privalėjo apie šį konfliktą informuoti ieškovę, t. y. pranešti tiek apie brolio darbovietę, tiek apie jos pasikeitimą. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos pranešti ieškovei, kad jo brolis pradėjo dirbti UAB „Europa mobile“, tai teismai pagrįstai sprendė, jog buvo pažeisti Verslo etikos ir elgesio kodekso 3.7, 5, 5.1, 5.2, 5.6 punktų reikalavimai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo pažeidimu, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, darbo pareigos nebuvo pažeistos šiurkščiai.

44.       Tokia išvada darytina atsižvelgus į teismų nustatytą aplinkybę, kad bylos duomenys patvirtino, jog ieškovės darbuotojai (atsakovo vadovai) žinojo apie jo brolio darbo vietą ir tokį faktą toleravo. Tai leidžia spręsti, kad vien dėl atskiro informavimo apie interesų konfliktą nebuvimo (formalaus pažeidimo fakto), ieškovei žinant apie šį interesų konfliktą ir jo kilimo priežastis, jai neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių papildomų neigiamų padarinių (išskyrus žinomą aplinkybę, jog egzistavo atsakovo interesų konfliktas).

45.       Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo tikslą nuslėpti brolio darbovietę ar jo tiesioginę tyčią klaidingai užpildyti Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų nustatytą aplinkybę, kad 2017 m. vasario 20 d. atsakovas pasirašė jam ieškovės pateiktą 2015 m. rugsėjo 3 d. užpildytos deklaracijos kopiją, kurioje buvo nurodyta neatnaujinta atsakovo brolio darbo vieta. Ši aplinkybė patvirtina, kad pati ieškovė, nepareikalavusi atsakovo iš naujo užpildyti Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją, prisidėjo prie to, jog jai oficialiai nebuvo pranešta apie deklaracijos duomenų pasikeitimą. Be to, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, ieškovės vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta konkreti Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijose esančios informacijos atnaujinimo ar patikslinimo tvarka, neįtvirtinta pareiga tikslinti joje esančią informaciją ar ją atnaujinti tam tikru periodiškumu.

46.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atsakovo galimo interesų konflikto neatskleidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o kasaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, kurie paneigtų tokią teismų išvadą.

 

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisinių padarinių

 

47.       Konstatavus, kad atskleisdamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas), turėtų būti sprendžiama dėl tokio pažeidimo teisinių padarinių.

48.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

49.       Šis reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį.

50.       Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51.       Nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl to, ar atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu, teismai nustatė faktines aplinkybes, kurios reikšmingos ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarinių taikymui, todėl šis klausimas gali būti išspręstas kasaciniame teisme, bylos dalies negrąžinant nagrinėti iš naujo. 

52.       Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo ne vienintelis ieškovės darbuotojas, kuris palaikė ryšius su kitomis automobiliais prekiaujančiomis bendrovėmis, – ieškovės veikloje buvo susiklosčiusi praktika, kai vadybininkai savo iniciatyva ar klientų prašymu nukreipdavo juos į UAB „Europa mobile“ ar kitas naudotais automobiliais prekiaujančias įmones, kurios nupirkdavo ieškovės klientų naudotus automobilius. Vykdant tokį bendradarbiavimą buvo perduodama ir tam tikra ieškovės informacija (duomenys apie klientus, jų kontaktai). Ieškovei ši praktika buvo žinoma, buvo jos toleruojama. Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad klientai pirmiausia turėjo būti nukreipiami į ieškovės naudotų automobilių pardavimo skyrių, tačiau teismai nustatė, jog ieškovė nebuvo patvirtinusi konkrečios tvarkos, pagal kurią būtų privaloma klientą pirmiausia nukreipti į šį skyrių ir tik po to, jeigu nebūtų susitarta dėl automobilio pirkimo ir pardavimo, imtis kitų priemonių. Be to, iš liudytojų parodymų teismai nustatė, kad ieškovės naudotų automobilių pardavimo skyrius paprastai pasiūlydavo daug mažesnę nei rinkos kainą (šios nutarties 10 punktas), todėl vadybininkai bet kokiu atveju turėjo ieškoti ir kitų būdų klientų naudotiems automobiliams parduoti.

53.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad tiek atsakovas, tiek teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti kiti ieškovės darbuotojai patvirtino, jog jie, bendradarbiaudami su naudotais automobiliais prekiaujančiomis įmonėmis, siekė padėti klientams parduoti jų turimus automobilius ir taip sudaryti sąlygas šiems įsigyti ieškovės siūlomus naujus ar naudotus automobilius. Taigi, būtent ieškovės verslo specifika (klientas perka naują automobilį, kai parduoda naudotą automobilį arba kai susitaria dėl jo pardavimo) nulėmė tai, kad, ieškovės naudotų automobilių pardavimo skyriui neveikiant aktyviai, pardavimo vadybininkams teko imtis veiksmų, kurie padėtų klientams parduoti naudotus automobilius. Pripažintina, kad nurodyti atsakovo ir kitų ieškovės darbuotojų ketinimai, jų pagalba klientams buvo naudingi ieškovei (ji neįrodė priešingai), UAB „Europa mobile“ ne kartą nupirko iš ieškovės klientų jų turimus naudotus automobilius (šios nutarties 12 punktas). Nors šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas atkleidė konfidencialią, ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad tai darydamas atsakovas veikė ne darbdavės, bet savo interesais, turėjo tikslą perduoti duomenis (atkleisti konfidencialią ieškovės informaciją) ir dėl to gauti naudos arba kad dėl šių savo veiksmų gavo asmeninės naudos, taip pat kad tokiais veiksmais ieškovei buvo padaryta žalos (išskyrus tai, kad ieškovė neteko pasitikėjimo šiuo darbuotoju).

54.       Vertinant atsakovo elgesį ir jo darbo rezultatus iki padaryto darbo pareigų pažeidimo, aktualios byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo 6,5 metų, o bylą nagrinėjant teisme tiesioginė jo vadovė pripažino, jog jis dirbo gerai. Atsakovas taip pat pateikė duomenų, kurie patvirtino, kad klientai jo darbu buvo patenkinti. Informacijos apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, byloje nėra.

55.       Sprendžiant dėl šiurkštaus atsakovo darbo pareigų pažeidimo padarinių, taip pat svarbu įvertinti atsakovo nurodytą aplinkybę, kad tarp jo ir ieškovės administracijos buvo kilęs konfliktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas susirašinėjo su savo vadovais dėl darbo apmokėjimo ir darbo organizavimo, šį susirašinėjimą paviešino įmonės darbuotojams; po to buvo patikrintas atsakovo elektroninis paštas ir Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracija (pasirašyta 2017 m. vasario 20 d.); nustačius pažeidimų, atsakovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šias aplinkybes įvertinusi kartu su teismo nustatytu faktu, kad ieškovė 2017 m. liepos 28 d. siūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė jau anksčiau buvo išreiškusi siekį nutraukti su atsakovu darbo santykius, todėl tai galėjo daryti įtaką jai sprendžiant dėl nustatyto atsakovo darbo pareigų pažeidimo padarinių taikymo (atleisti atsakovą iš pareigų).

56.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad byloje teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma neteikia pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovo atleidimas iš pareigų buvo proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui (DK 58 straipsnio 5 dalis). Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą nepagrįstai kvalifikavo kaip nešiurkštų, tačiau tinkamai sprendė, kad dėl padaryto pažeidimo atsakovas negali būti atleistas iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o juo skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliktini galioti pagal šioje nutartyje išdėstytus motyvus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

59.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 286 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2365,31 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovės prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovas turėjo 3055,25 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistinas 1504,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi šių išlaidų dydis yra mažesnis nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), tai jų atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Inchcape Motors“ (j. a. k. 300805444) 1504,16 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturis Eur 16 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 58 str. Ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimas
  • DK 231 str. Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę
  • DK 235 str. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
  • CPK
  • 3K-3-172/2011
  • e3K-3-254-248/2017
  • 3K-3-532/2005
  • 3K-3-499/2006
  • 3K-3-350/2012
  • 2K-101-628/2018
  • 3K-3-399-248/2017
  • 3K-7-6-706/2016
  • 3K-3-55-248/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas