Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-14][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-145-684-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-145-684/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija 190663494 atsakovas
"Versse" 301486889 Ieškovas
Šakių "Žiburio" gimnazija 195360750 trečiasis asmuo
Viešoji įstaiga Verslumo ugdymo centras 302251399 trečiasis asmuo
Joniškio "Aušros" gimnazija 290565040 trečiasis asmuo
Europos socialinio fondo agentūra 192050725 trečiasis asmuo
Tauragės "Versmės" gimnazija 195450571 trečiasis asmuo
Alytaus rajono Butrimonių gimnazija 190244763 trečiasis asmuo
Molėtų gimnazija 191227820 trečiasis asmuo
Lietuvos edukologijos universitetas 111951498 trečiasis asmuo
Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija 195175171 trečiasis asmuo
Panevėžio rajono Velžio gimnazija 190398779 trečiasis asmuo
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija 191130830 trečiasis asmuo
Kauno „Santaros“ gimnazija 190139844 trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 188603091 trečiasis asmuo
Joniškio Mato Slančiausko progimnazija 190565235 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.28. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

              Civilinė byla Nr. 3K-3-145-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00629-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versse“ ieškinį atsakovei Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Europos socialinio fondo agentūrai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos edukologijos universitetui, Kauno „Santaros“ gimnazijai, Tauragės „Versmės“ gimnazijai, Joniškio Mato Slančiausko progimnazijai, Joniškio „Aušros“ gimnazijai, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijai, Molėtų gimnazijai, Šakių „Žiburio“ gimnazijai, Alytaus rajono Butrimonių gimnazijai, Panevėžio rajono Velžio gimnazijai, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijai, viešajai įstaigai Verslumo ugdymo centrui, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,  skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių paslaugų gavėjo teisę nutraukti paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, ir paslaugų teikėjo teisę į nuostolių atlyginimą, jei tokia sutartis nutraukta ne dėl jo kaltės, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB Versseprašė teismo pripažinti jos ir atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytos Projekto „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugų pirkimo sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio atsakovės 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukti Sutartį, nurodytą rašte Nr. ESF-SR-63 „Dėl sutarties nutraukimo“; priteisti iš atsakovės 14 400 Lt (4170,53 Eur) skolos, 6840,34 Lt (1981,10 Eur) tiesioginių nuostolių atlyginimo, 80 891,09 Lt (23 427,68 Eur) negautų pajamų, procesines 5 proc. metines palūkanas.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, nesprendė kilusių nesutarimų derybomis. Nesutarimai su atsakove prasidėjo, kai subrangovais vietoj O. K. (atsakovės technologijų mokytojos ir atsakovės direktoriaus sutuoktinės) ir jos atstovaujamo Edukacinių studijų centro ieškovė pasamdė kitus asmenis. Atsakovė Sutarties nutraukimą grindė nepagrįstais kaltinimais, kad netinka lektoriai, programa ir pan.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė paskelbė konkursą MBTI ir ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugoms pirkti. Konkursą laimėjus ieškovei, šalys 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašė sutartį dėl mokymo paslaugų, įsigytų įgyvendinant projektą „1112 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų paramos programos priemonę „Kalbų mokymo ir verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas (toliau – ir Sutartis). Detalus teikiamų paslaugų aprašymas pateikiamas Techninėje užduotyje.
  3. Ieškovei pradėjus vykdyti mokymus švietimo pagalbos specialistams kilo nesutarimų tarp šalių. 2012 m. spalio 26 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei, kuriame išdėstė savo pastabas dėl ieškovės pateiktos mokymų programos. Atsakovei suabejojus lektorių K. C. ir K. M. kvalifikacija, gavus mokymo dalyvių nusiskundimų, buvo atliktas patikrinimas, jo rezultatai aptarti atsakovės metodinės tarybos posėdyje 2012 m. spalio 29 d. Atsakovė 2012 m. spalio 29 d. raštu ieškovei nurodė pataisyti mokymų medžiagą tikslinėms grupėms, pakeisti lektorius. Tarp šalių vyko susirašinėjimas ir derybos dėl tolesnio sutarties vykdymo, mokymų medžiagos, lektorių. Atsakovė 2013 m. vasario 21 d. raštu informavo ieškovę, kad Sutartį nutraukia nuo 2013 m. kovo 1 d. 
  4. Teismas sprendė, kad               Sutarties 16.1 punktu šalys nustatė galimybę pirkėjai (ieškovei) nutraukti sutartį įspėjus tiekėją (atsakovę) prieš dešimt dienų dėl bet kokio sutarties pažeidimo. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jos parengtos programos ir lektoriai atitinka Sutarties bei viešojo pirkimo techninės specifikacijos, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis, reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovė, nustačiusi pažeidimus, iš karto Sutarties nenutraukė, vyko ilgas susirašinėjimas, atsakovė teikė siūlymus, kaip pašalinti, jos manymu, padarytus pažeidimus, kaip išspręsti ginčą,               Europos socialinio fondo agentūra pasiūlė nemokamas eksperto paslaugas, tačiau ieškovė neišreiškė noro jomis pasinaudoti. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Versse“ apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, pripažino ieškovės UAB Versse“ ir atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytos Projekto „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugų pirkimo sutarties nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ab initio atsakovės 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukti sutartį, išreikštą rašte Nr. ESF-SR-63 „Dėl sutarties nutraukimo“, priteisė ieškovei UAB Versseiš atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 4170,52 Eur skolos, 1981,09 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 23 427,67 Eur negautų pajamų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  6. Atsakovė 2013 m. vasario 21 d. rašte nurodė, kad nutraukia Sutartį nuo 2013 m. kovo 1 d., vadovaudamasi Sutarties 16.1 punktu. Šiame punkte nustatyta, kokiais atvejais pirkėja turi teisę, įspėjusi tiekėją prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį. Pagal šį punktą pirkėja, be kitų atvejų, Sutartį gali vienašališkai nutraukti, kai tiekėja nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba kai tiekėja per pagrįstai nustatytą laikotarpį nevykdo pirkėjos nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Taigi atsakovė Sutartį galėjo nutraukti dėl bet kokio ieškovės padaryto pažeidimo.
  7. Ginčas tarp šalių kilo ieškovei vykdant antrąjį projekto etapą – švietimo pagalbos specialistų mokymus. Pagal Techninės užduoties 2 punktą tiekėja turėjo parengti mokymo programas ir suderinti su užsakove; mokymo programos turėjo atitikti parengtą metodinę medžiagą. Atsakovė nurodė ieškovei įtraukti į švietimo pagalbos specialistų mokymų programą tam tikras papildomas temas, susijusias su ugdomojo vadovavimo taikymu švietimo pagalbos specialisto darbe; administracijos darbuotojų ir tėvų mokymų programose plačiau aptarti, kaip konkrečiai yra taikomi MBTI ir ugdomojo vadovavimo modeliai per technologinį ugdymą ir kaip vyksta eksperimentas; visose mokymų programose aptarti nediskriminavimą būtent verslumo plotmėje arba paaiškinti, kaip tai bus pateikiama nurodytose nediskriminavimo, lygiateisiškumo temose. Atsakovės manymu, ieškovės pateiktos mokymų programos tik iš dalies atitinka projekto tikslus, nes jos nėra pritaikytos Lietuvos švietimo sistemai, nėra orientuotos į tikslines grupes. Kolegija pažymėjo, kad konkrečių programos temų išplėtojimas priklauso nuo lektoriaus, kuris veda mokymus. Kolegija sprendė, kad ieškovei teigiant, jog visos atsakovės nurodytos temos bus aptartos mokymų metu, nėra pagrindo manyti, kad mokymų programos neatitinka Techninės užduoties reikalavimų ar projekto tikslų. Kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė patvirtinti ieškovės parengtas mokymų programas.
  8. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovė davė nurodymą ieškovei pakeisti lektorius K. C. ir K. M. kitais lektoriais, kurie turėtų patirties Lietuvos švietimo sistemoje. Iš paskutinio šalių susirašinėjimo iki Sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovė sutiko, jog K. C. vestų mokymus, susijusius su MBTI taikymo metodika, tačiau prieštaravo dėl lektoriaus K. M. darbo numatytuose mokymuose.
  9. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui buvo nustatyti pirkimo sąlygose. Pagal pirkimo sąlygų 11.9 punktą tiekėja turėjo pasiūlyti aštuonis ekspertus, kurie teiks perkamas paslaugas, nurodyti, kuriam asmeniui kuri funkcija priskiriama. Byloje nustatyta, kad K. C. yra įtrauktas į ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktą ekspertų sąrašą, o K. M. šiame sąraše nėra. Atsakovė, sudarydama su ieškove Sutartį, patvirtino, kad visi pasiūlyme nurodyti ekspertai atitinka jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus pagal pirkimo sąlygas. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, ne visiems ekspertams buvo keliamas reikalavimas turėti darbo patirties švietimo sistemoje arba mokslinį laipsnį edukologijos srityje (pvz., ekspertui Nr. 2 tokie reikalavimai nebuvo keliami). Atsakovės teigimu, K. C. pirkimo dokumentuose nurodomas kaip MBTI specialistas, todėl negali vesti ugdomojo vadovavimo mokymų. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, reikšdama pretenzijas dėl lektorių kompetencijos, nenurodė, kokie ekspertai iš sąrašo yra tinkami vesti būtent ugdomojo vadovavimo mokymus. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad sąraše esantiems ekspertams buvo priskirtos funkcijos vesti konkrečius mokymus. Byloje pateikti pirkimo dokumentai ir Sutarties sąlygos nepatvirtina atsakovės teiginio, kad K. C. negali vesti ugdomojo vadovavimo mokymų. Anksčiau įvykusių mokymų metu atsakovė jokių pretenzijų dėl lektoriaus K. C. kompetencijos stokos ieškovei nereiškė. Kita vertus, ta aplinkybė, kad K. C. ugdomojo vadovavimo mokymams vesti pasitelkė papildomą lektorių K. M., kuris nebuvo įtrauktas į kartu su pasiūlymu pateiktą ekspertų sąrašą, kelia pagrįstų abejonių dėl paties K. C. sugebėjimų vesti mokymus būtent pagal šią programą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. M. atitinka pirkimo sąlygose ekspertui Nr. 2 keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė už šio eksperto paslaugas papildomai sumokėti nereikalavo ir Sutarties kaina dėl to nepasikeitė. Kolegija sprendė, kad atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės pasirinktų lektorių tinkamumo vesti ugdomojo vadovavimo mokymus yra pernelyg formalūs, todėl atsakovės reikalavimas pakeisti lektorius taip pat nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
  10. Tarp šalių kilus ginčui, trišalėse derybose Europos socialinio fondo agentūra siūlė pasamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų ieškovės sudarytą mokymų programą ir stebėtų lektorių darbą, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, nes ieškovė per nustatytą terminą nedavė sutikimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko su Europos socialinio fondo agentūros pasiūlymu pasamdyti nepriklausomą ekspertą, siekdama išsiaiškinti, koks konkretus ekspertas vertins jos teikiamų paslaugų kokybę, kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės teikiamos paslaugos neatitiko Sutarties reikalavimų.
  11. Kolegija sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nurodytus ieškovės padarytus Sutarties pažeidimus, sudarančius pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu.
  12. Ieškovės teigimu, jos patirtus tiesioginius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo sudaro: pirmojo etapo eksperimentinių grupių testavimas (įvykdytas 30 proc.) – 3510 Lt (1016,57 Eur); BMK mokymo medžiaga – 207,24 Lt (60,02 Eur); mokymo bukletai – 1978,60 Lt (573,04 Eur); įsigytos B. Duning knygos („Koks tavo karjeros tipas“) administravimas – 1144,50 Lt (331,47 Eur). Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos protingo dydžio. Ta aplinkybė, kad tiekėjos sąskaitą už testavimą ieškovė sumokėjo jau po Sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisti.  
  13. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje paslaugų sutartis sudaryta įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą ir vykdant viešąjį pirkimą. Sutartis su ieškove buvo nutraukta ne dėl to, kad atsakovei nebereikėjo paslaugų. Nutraukusi su ieškove Sutartį, atsakovė paskelbė naują likusios dalies paslaugų pirkimo konkursą ir, sudariusi sutartį su kitu tiekėju, užbaigė šį projektą. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas neatitiktų ieškovė, kaip konkurso laimėtojos teisėtų lūkesčių bei pažeistų viešųjų pirkimų principus. Kolegija sprendė, kad pripažinus, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, ir ieškovei nebeturint galimybės užbaigti vykdyti, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti savo patirtus netiesioginius nuostolius.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovė Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiti teisės aktai Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) atžvilgiu taikomi subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014), į tai, kad VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktas reglamentuoja tik pirkimo sutarties sudarymą, tačiau ne jos nutraukimą, tai ginčo sutarties nutraukimui turėjo būti taikomas CK 6.721 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartims, sudarytoms VPĮ nustatyta tvarka, CK 6.721 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma. Klientas sutartį nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali ir nesant paslaugų teikėjo kaltės, ši teisė yra besąlyginė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Giftika“ v. R. V., bylos Nr. 3K-3-385-378/2015; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013; kt.).
    2. Pagal ginčo sutartį atsakovė privalėjo tikrinti ieškovės teikiamas paslaugas ir jų kokybę, turėjo teisę duoti ieškovei privalomus nurodymus, kuriuos ši turėjo besąlygiškai vykdyti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma ne pagal paslaugų gavėjo valią ir nurodymus, o pagal paslaugų teikėjo nurodymus ir reiškiamą valią.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės netiesioginių nuostolių atlyginimą. Nutraukusi sutartį paslaugų gavėja privalo sumokėti paslaugų teikėjai tik kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš klientės momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis), tačiau tik tiek kiek, šių išlaidų nepadengia paslaugų kaina (CK 6.720 straipsnio 6 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės galėjo būti priteisti ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimas, ir tik tiek, kiek jų nepadengė iki to atsakovės ieškovei sumokėtos sumos už paslaugų teikimą.
    4. Kadangi paslaugos buvo suteiktos netinkamai, tai iš 14 400 Lt (4170,53 Eur) skolos ieškovei galėjo būti priteista tik 2222,48 Lt (643,67 Eur) apgyvendinimo išlaidų atlyginimo.
    5. Nebuvo pagrindo iš atsakovės priteisti 1981,09 Eur tiesioginių nuostolių, nes juos jau padengė pagal sutartį gautos 519 449,50 Lt (150 442,97 Eur) pajamos (CK 6.720 straipsnio 6 dalis). Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šias išlaidas patyrė dėl ginčo sutarties vykdymo (pvz., mokymai buvo vedami pasitelkiant mokymų medžiagą, o ne knygas, tad šios knygos buvo pirktos ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti). Ieškovė taip pat nepateikė atsakovei ekspertinių grupių testavimo rezultato ir testavimą teko atlikti iš naujo, todėl atsakovė neturi mokėti už testavimą. Be to, sutartis su ieškove nutraukta 2013 m. kovo 1 d., o už testavimą ji mokėjo 2013 m. balandžio 17 d., nors sutarties vykdymą savo iniciatyva buvo sustabdžiusi nuo 2012 m. lapkričio 5 d.
    6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi principą, nes nagrinėjo ir ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, apie kuriuos nepranešė atsakovei.
  2. Ieškovė UAB Versseatsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Šalis sutartį nutraukti gali įstatymu ar sutarties nustatytais atvejais. Sutartyje buvo aiškiai nurodyti konkretūs atvejai ir aplinkybės, kuriems esant sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė privalėjo vadovautis pasirašytos Sutarties nuostatomis, t. y. Sutartis galėjo būti nutraukta tik ieškovei netinkamai vykdant jos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išanalizavo faktines aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepažeidė Sutarties, tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtas pareigas. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties nuostatas, atitinkančias pirkimo sąlygas, privalo vykdyti ir griežtai jų laikytis tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjas. Atsakovė viso ginčo metu nesilaikė bendradarbiavimo ar ginčo sprendimo procedūrų, kurios yra nustatytos Sutartyje, savo veiksmais ne kartą pažeidė Sutartį ir  viršijo ja nustatytus įsipareigojimus, ką patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kad atsakovė neteisėtai reikalavo suteikti paslaugas, kurios neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Sutarties sąlygų.
    2. Vadovaujantis CK 6.721 straipsniu, ieškovė turi teisę į atlyginimą išlaidų, kurias patyrė, norėdama įvykdyti sutartį, iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš atsakovės. Vien patirtų išlaidų pobūdis akivaizdžiai atskleidžia, kad šios išlaidos buvo patirtos siekiant tinkamai vykdyti su atsakove sudarytą Sutartį.
    3. Sutarties 16.3 punkte nurodyta, kad, sutartį nutraukus dėl tiekėjos kaltės, be jai priklausančio atlyginimo už atliktą darbą, tiekėja neturi teisės į kokių nors patirtų nuostolių ar žalos kompensaciją. Aiškinant šią nuostatą, akivaizdu, kad tuo atveju, jei sutartis nutraukiama ne dėl tiekėjos kaltės, be jai priklausančio atlyginimo už atliktą darbą, tiekėja turi teisę ir į savo patirtų nuostolių ar žalos kompensavimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti viešųjų pirkimu būdu sudarytą atlygintinų paslaugų sutar

 

  1. Kliento teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuoja CK 6.721 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį.
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar nurodytos CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį gali būti taikomos viešųjų pirkimu būdu sudarytai atlygintinų paslaugų sutarčiai. 
  4. Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Šiame kontekste kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, ji aktuali ir nagrinėjamoje byloje: Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo; atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kolegita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-534/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu ir pirkimo sutartyje.
  6. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose.
  7. Vienašalį atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą kliento iniciatyva reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, yra dispozityvios.
  8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos.  
  9. Sprendžiant, dėl kokia atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarka buvo nustatyta, sudarant sutartį viešųjų pirkimų būdu, visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis.
  10. Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nebuvo aptarta sutarties nutraukimo tvarka, kaip to reikalauja VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad sutarties nutraukimo sąlygos nelėmė tiekėjo apsisprendimo dėl siūlomos kainos, teikiant pasiūlymą. Sudarydamos ginčo sutartį šalys susitarė, kad pirkėja, įspėjusi tiekėją prieš dešimt kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį joje nurodytais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais (Sutarties 16.1 punktas), kas apima ir CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį.
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sutartyje buvo nustatyta, kad pirkėja Sutartį gali nutraukti ir CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, t. y. nesant tiekėjos kaltės.
  12. Tokį ginčo sutarties aiškinimą, t. y. kad Sutartyje nustatyta galimybė nutraukti Sutartį CK 6.721 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtina ir tos aplinkybės, kad Sutarties 17.1 punktu šalys susitarė, jog tiekėja, prieš penkiolika kalendorinių dienų įspėjusi perkančiąją organizaciją, gali nutraukti sutartį, jei pirkėja iš esmės nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. padaro esminį sutarties pažeidimą. Toks susitarimas iš esmės atitinka CK 6.721 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą paslaugų teikėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį reglamentavimą.     
  13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007).
  14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukdama Sutartį ir apie tai įspėjusi ieškovę prieš dešimt kalendorinių dienų, kaip nustatyta sutartyje, net jei ieškovė nagrinėjamu atveju ir nepažeiSutarties, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas.

 

Dėl paslaugų teikėjui priklausančių išmokų, kai klientas vienašališkai nutraukia sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį

 

  1. Priešingai negu teigiama atsiliepime į kasacinį skundą, sutartis nereglamentuoja nuostolių atlyginimo pirkėjui nutraukus sutartį ne dėl tiekėjo kaltės. Šiuo atveju sprendžiant, į kokias išmokas turi teisę tiekėjas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį nesant tiekėjo kaltės, taikytinos CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos.
  2. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.721 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal šią teisės normą turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir Ko“ v. UAB „Naderna, bylos Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Omnitel“ v. UAB ,,Bleiras“, bylos Nr. 3K-3-257/2007)
  3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nesumokėjo 14 400 Lt (4170,53 Eur) už suteiktas paslaugas, taip pat kad ieškovė patyrė 6840,34 Lt (1981,10 Eur) išlaidų dar iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo. Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, šios sumos kvalifikuotinos kaip kainos dalis, proporcinga suteiktoms paslaugoms, ir protingos išlaidos, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
  4. Kasaciniame skunde keliami fakto klausimai dėl suteiktų paslaugų kokybės, kad ieškovės išlaidos jau buvo atlygintos sumokant už ankstesnes paslaugas ir pan.  Kadangi tokio pobūdžio aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė, o kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl šie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nepriteisti nurodytų sumų ieškovei pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime padarytos aiškios aritmetinės klaidos, perskaičiuojant litus į eurus: vietoj 4170,52 Eur turėtų būti 4170,53 Eur,  vietoj 1981,09 Eur turėtų būti 1989,10 Eur, vietoj 23 427,67 Eur turėtų būti 23 427,68 Eur (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą: paliekant galioti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 4170,52 Eur skolos, 1981,09 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, ir panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir priteista 23 427,67 Eur negautų pajamų.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Galutiniu teismo sprendimu patenkinta ieškovės 21 proc. reikalavimų, o atmesta 79 proc., ši proporcija taikytina paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė sumokėjo 3043 Lt (881,31 Eur) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus priteisti  102 131,43 Lt (29 579,31 Eur). Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 639,03 Lt (185,08 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė patyrė 25 714,26 Lt (7447,36 Eur) išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti iki 2015 m. kovo 20 d.), priteistinas užmokestis mažintinas iki 6000 Lt (1737,72 Eur) ir proporcingai atmestų ir patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 1260 Lt (364,92 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1899,03 Lt (550 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
  3. Ieškovė sumokėjo 2282 Lt (660,91 Eur) žyminio mokestis už apeliacinį skundą. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 479,22 Lt (138,79 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina  2378,25 Lt (688,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
  4. Kasacinis teismas patyrė 31,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybei iš ieškovės priteistina 24,69 Eur, o iš atsakovės 6,56 Eur šių išlaidų atlyginimo.
  5. Paduodama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 880 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškovės reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 695,20 Eur.
  6. Ieškovė patyrė 1209,09 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, priteistinas užmokestis mažintinas iki 600 Eur ir proporcingai atmestų ir patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 126 Eur.
  7. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (43 ir 44 punktai), atsakovei iš ieškovės priteistina 569,20 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB Versse“ iš atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos priteista 4170,52 Eur skolos, 1981,09 Eur tiesioginių nuostolių, 5 proc. metin palūkanų nuo priteistos sumos (6151,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat grąžinta ieškovei UAB Versse“ 235,24 Eur dalis žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto, palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Versse“ ir atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytos paslaugų pirkimo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir ieškovei UAB „Versse“ iš atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos priteista 23 427,67 Eur negautų pajamų, panaikinti, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 23 427,68 Eur negautų pajamų priteisimo.   

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei UAB „Versse“ (j. a. k. 301486889) iš atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos (j. a. k. 190663494) 688,79 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Priteisti atsakovei Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijai (j. a. k. 190663494) ieškovės UAB „Versse“ (j. a. k. 301486889) 569,20 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Versse“ (j. a. k. 301486889) 24,69 Eur (dvidešimt keturis Eur 69 ct), o iš atsakovės Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos (j. a. k. 190663494) 6,56 Eur (šešis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

 

 

Donatas Šernas

 

 

Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.721 str. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas
  • 3K-3-411/2014
  • CK
  • 3K-3-385-378/2015
  • 3K-3-476/2013
  • CK6 6.718 str. Kliento interesų prioritetas
  • CK6 6.720 str. Paslaugų kaina ir apmokėjimas
  • 3K-3-494/2005
  • 3K-3-235/2007
  • 3K-3-534/2014
  • 3K-3-304/2014
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas