Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-14][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-466-690-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-466-690/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB "ERP" 126079924 pareiškėjas
UAB "Valnetas" 135778275 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
7.5. Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys:
2.2.2.7. Juridinio asmens organai
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.2. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.4. Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.2. Įmonių bankrotas:
3.4.2. Įmonių bankrotas:
3.4.2.2. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
3.4.2.8. Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-466-690 /2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 3.4.2.8

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. R. (G. R.) ir O. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo bankroto byloje pagal pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuoti asmenys G. R., O. R., M. Z., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ERP“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą ir taikyti tinkamą įstatymo redakciją, taip pat (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėja bankroto administratorė UABValnetasprašė teismo pripažinti BUAB „ERP“ (toliau – ir bendrovė) bankrotą tyčiniu.
  3. Pareiškėja nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas M. Z. ir akcininkai G. R. bei O. R. turėjo anksčiau inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nes bendrovė buvo nemoki jau tada, kai buvo sudarytas 2011 m. rugsėjo 30 d. balansas.
  4. Buvęs bendrovės vadovas M. Z. nevykdo teismo ir antstolio įpareigojimų – iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto. Be to, UAB „ERP“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
  5. Buvęs bendrovės vadovas M. Z. ir jos akcininkai G. R. bei O. R. yra gavę ir iki šiol negrąžinę 92 488,48 Eur (319 344,24 Lt), kurie turėjo būti panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti.
  6. Buvusiam bendrovės vadovui M. Z. nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. birželio 14 d. bendrovės lėšomis buvo suteiktos paskolos, iš viso – 168 659,32 Eur (582 346,90 Lt), iki šiol negrąžinta 84 807,82 Eur (292 824,45 Lt). Akcininkui G. R. nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo suteiktos paskolos, iš viso – 445 179,85 Eur (1 537 117 Lt), iki šiol negrąžinta 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt). 2008 m. gegužės 28 d. UAB „ERP“ su akcininke O. R. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pastarajai buvo suteikta 7240,50 Eur (25 000 Lt) paskola, iki šiol negrąžinta 4222,64 Eur (14 579,92 Lt). 2009 m. gruodžio 4 d. UAB „ERP“ su O. R. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pastarajai buvo suteikta 2461,77 Eur (8500 Lt) paskola, ji iki šiol negrąžinta. Administratorė, veikdama bendrovės vardu ir interesais, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš O. R. 6684,41 Eur (23 079,92 Lt) skolą, 4341,10 Eur (14 988,96 Lt) palūkanų ir 1436 Eur (4958,21 Lt) delspinigių. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad O. R., kitaip negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, faktiškai negrąžino bendrovei 3851,95 Eur (13 300 Lt). O. R. skola BUAB „ERP“ 9702,27 Eur (33 500 Lt) (be palūkanų ir delspinigių). G. R. motinai nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2011 m. birželio 14 d. buvo suteiktos paskolos, iš viso – 40 999,62 Eur (141 563,50 Lt). UAB „ERP“ ir su ja susijusi įmonė ERP Nordic Oy 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. birželio 2 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. vasario 23 d. sudarė paskolos sutartis, pagal kurias pastarajai buvo suteikta 93 947 Eur paskola, ji dar negrąžinta. UABTerridea“, kurios vienintelė akcininkė buvo UAB „ERP“ ir kuriai vadovavo G. R., nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo suteiktos paskolos, iš viso – 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt).
  7. UAB „ERP“ pervedė UAB „Management Consult“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. Z., 56 765,52 Eur (196 000 Lt). Administratorė, veikdama bendrovės vardu, inicijavo teisminį procesą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad šios bendrovės 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Management Consult suteikė UAB „ERP“ paslaugų už 66 383,53 Eur (229 209,05 Lt), tačiau paslaugos realiai nebuvo teikiamos, darbus atliko pati UAB „ERP“, atstovaujama M. Z..
  8. UAB „ERP“ be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra G. R., 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Administratorė, veikdama bendrovės vardu, pareiškė teisme ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė UAB „ERP“ iš UAB „R Consulting“ 127 085,26 Eur (438 800 Lt).
  9. UAB „ERP“ lėšomis buvo įsigyti keli prabangūs automobiliai, baldai ir kiti prabangūs daiktai, taip pat įsigyta maisto prek, tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, skirtų M. Z. ir G. R. asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, buvo teikiama parama tretiesiems asmenims, su kuriais galimai buvo susiję bendrovės akcininkai.
  10. UAB „ERP“ su UAB „BULL Baltija“ 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė sąlyginio indėlio sutartis, kuriomis, UAB „BULL Baltija“ suteikus teisę disponuoti viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu mokėtinomis lėšomis, buvo apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės lėšas.
  11. UAB „ERP“ veikla, likus mažiau negu vieneriems metams iki bankroto bylos iškėlimo, buvo skaidoma į atskiras veiklas, o šios buvo perkeliamos į kitus juridinius asmenis, susijusius su M. Z., G. R. ir O. R., bendrovės turtas pardavinėjamas mažesne negu rinkos kaina. UAB „ERP“ ir UAB „Management Consult“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo M. Z., 2011 m. birželio 23 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Management Consult įsigijo 34 528 paprastąsias vardines UAB „Antigravity payment system“ akcijas už 10 000 Eur (34 528 Lt). UAB „ERP“ ir UAB „Mokipay Europe, kurios vienintelė akcininkė buvo UAB „Management Consult“, 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimopardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Mokipay Europeįsigijo techninę ir programinę įrangą „Mokipay“ mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, „Mokipay“ mokėjimų sistemą, mobiliąsias „Mokipay“ aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas 170 960,96 Eur (590 294 Lt) (be pridėtinės vertės mokesčio). UAB „ERP“ ir UAB „Antigravity payment systems“, kurios 50 procentų akcijų valdė UAB Management Consult“, 2011 m. liepos  1 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Antigravity payment systems“ įsigijo UAB „Mokomatas“ akcijas2896,20 Eur (10 000 Lt). UAB „ERP“ ir UAB „Mokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė techninės ir programinės įrangos, terminalų programinės įrangos, įmokų priėmimo ir administravimo programinės įrangos, portalo mokomatas.lt, mokėjimo terminalo pramoninio dizaino pirkimopardavimo sutartis, pagal kurias UAB „ERP“ perleido techninę įrangą ir išimtines teises į intelektinės nuosavybės objektus. Šalių susitarimu 2011 m. spalio 3 d. buvo nutrauktos šios sutartys, todėl turtas turėjo būti grąžintas BUAB „ERP“.
  12. 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“, kuriai pradėjo vadovauti buvęs bendrovės darbuotojas. O. R., UAB „ERP“ atleista einamų pareigų, nuo 2012 m. vasario 13 d. pradėjo vadovauti UAB „InnoForce“. G. R. nuo 2012 m. tapo šios įmonės verslo plėtros direktoriumi. UAB „InnoForce“ vykdo analogišką BUAB „ERP“ vykdytai veiklą, atstovauja tai pačiai programinės įrangos kompanijai SAP, be to, teikia paslaugas tiems patiems asmenims, t. y. Bendrajam pagalbos centrui, Lietuvos Respublikos muitinei, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. UAB „InnoForce veikia ir Kazachstane per buvusią bendrovės partnerę RAB „ERP Central Asia“, kuri 2012 m. kovo 16 d. pakeitė pavadinimą į „InnoForce“. UAB „InnoForce“ perėmė bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino UAB „ERP“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2012 m. sausio 30 d. buvo gautas G. R. ir O. R. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iškėlimo. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai, fiksuoti iki jos akcininkai pareiškė teisme pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė apie trečdalį bendrovės turto vertės. Tačiau bendrovės valdyto turto vertė buvo didesnė negu visi jos įsipareigojimai, lyginant su per metus mokėtinomis sumomis. Bendrovė, nors ir buvo susidūrusi su tam tikrais finansiniais sunkumais, gana sėkmingai vykdė ūkinę komercinę veiklą, nešė pagal turto vertę nemažą pelną. Bendrovės kreditoriai pareiškė teisme pareiškimus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo tik tada, kai jos akcininkai inicijavo šį klausimą. Kreditorius AB Šiaulių bankas, turintis vieną didžiausių reikalavimų, prašė atmesti bendrovės akcininkų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi kreditoriai iki buvo pareikštas pirmasis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (AB Šiaulių bankas net ir tada, kai buvo pareikštas šis pareiškimas) nelaikė UAB „ERP“ nepatikima kontrahente ir neabejojo jos veiklos perspektyvomis. Taigi nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvęs bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
  3. UAB „ERP“ vadovui buvo žinomas bankroto bylos iškėlimo faktas, taigi ir pareiga teismo nustatytu terminu perduoti administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą. Administratorei keliais etapais buvo perduodami bendrovės dokumentai ir turtas, o perduoti serveriai buvo užrakinti slaptažodžiais ir administratorė ilgą laiką negalėjo atrakinti. Juos atrakinus paaiškėjo, kad juose nėra trūkstamos bendrovės dokumentų dalies. Teismas sprendė, kad buvo netinkamai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita ir po bankroto bylos iškėlimo tokie dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Tokios apskaitos tvarkymo rezultatas – sumažėjusi galimybė nustatyti bendrovės vykdytą ūkinę komercinę veiklą, tikrąją jos turto aktyvų ir pasyvų masę bei sudėtį. Už tokį apskaitos tvarkymą ir jo pasekmes yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis).
  4. Administratorė pateikė tik UAB „ERP“ ir O. R. 2008 m. gegužės 28 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. paskolos sutarčių kopijas ir UAB „ERP“ bei įmonės ERP Nordic 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. birželio 2 d., 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 23 d. paskolos sutarčių kopijas. M. Z., priešingai negu kiti suinteresuoti asmenys, pripažįsta, kad bendrovės akcininkams ir jos patronuojamosioms įmonėms buvo teikiamos paskolos. Teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad bendrovės finansinė padėtis, jai sudarant nurodytus paskolos sandorius, buvo sunki. Taigi ji galėjo teikti atlygintines paskolas, taip palūkanų forma siekdama gauti pelną; atlygintinių paskolų teikimas neprieštaravo bendrovės tikslams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2015 m. liepos 4 d., priteisė UAB „ERP“ iš O. R. 5847,43 Eur skolą. Taigi yra patvirtintas O. R. suteiktos paskolos negrąžinimo bendrovei faktas. Teismas konstatavo, kad administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos teiginius dėl akcininkų, tarp jų – ir buvusio bendrovės vadovo, disponavimo bendrovės lėšomis ir jų negrąžinimo, nors iš esmės ji objektyviai negalėjo to padaryti, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo netinkamai tvarkoma, o administratorei buvo perduoti ne visi bendrovės dokumentai.
  5. UAB „ERP“ ir UAB „Management Consult“ 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Pagal ataskaitas, pridėtas prie išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, UAB Management Consult“ galimai suteiktos paslaugos pasireiškė verslo plėtros galimybių patikrinimu ir potencialių investuotojų paieška. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą verslo plėtros galimybių patikrinimas ir potencialių investuotojų paieška yra bendrovės vadovo pareiga. M. Z. atliko šiuos veiksmus, veikdamas kaip UAB „ERP“, o ne UAB „Management Consult“ vadovas. Patirtos išlaidos tikrinant verslo plėtros galimybes ir ieškant potencialių investuotojų (viešbučių, automobilio nuomos, degalų išlaidos ir t. t.) buvo apmokėtos bendrovės UAB „ERP“ lėšomis. M. Z. už tokių funkcijų vykdymą buvo sumokėti komandiruotpinigiai. UAB Management Consult“, kuriai avansu buvo pervesta 196 000 Lt (56 765,52 Eur), gavo naudą UAB „ERP“ sąskaita, nors jei direktorius būtų vykdęs savo tiesiogines pareigas, šią naudą būtų gavusi UAB „ERP“.
  6. Administratorės teigimu, UAB „ERP“ be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra G. R., 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu už akių priteisė UAB „ERP“ UAB „R Consulting“ 127 085,26 Eur (438 800 Lt). Taigi UAB „ERP“ be pagrindo pervedė UAB „R Consulting“ 127 085,26 Eur (438 800 Lt) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
  7. Administratorė pateikė daug duomenų, patvirtinančių, kad UAB „ERP“ lėšomis buvo apmokamos įvairiausios prekės – maisto produktai, gėrimai, drabužiai, galanterijos reikmenys, tarp jų – ir brangūs laikrodžiai, namų apyvokos daiktai, vaizdo bei garso technikos prekės ir t. t., kurios nėra suderinamos su UAB „ERP“ tikslų įgyvendinimu ir negali būti laikomos prekėmis, skirtomis bendrovės poreikiams tenkinti. Nors šios lėšos, atsižvelgiant į bendrovės finansinius resursus, nėra labai didelės, tačiau patvirtina, kad buvęs UAB „ERP“ vadovas, kuris buvo ir didžiausias jos akcininkas, bendrovės turtą naudojo kaip savo asmeninį kasdieniams poreikiams tenkinti, taip šiurkščiai pažeisdamas jam kylančias fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Bendrovės interesus savo veikla pažeidėir kitas bendrovės akcininkas G. R., kuriam neturėjo būti sudaryta galimybė disponuoti bendrovės apyvartinėmis lėšomis (ABĮ 15 straipsnis).
  8. Bendrovės lėšomis buvo teikiama parama įvairiems tretiesiems asmenims, tarp jų – Lietuvos rankinio federacijai, visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“, Kauno technologijų universitetui, viešajai įstaigai Vilniaus rankinio klubui. Administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių trečiųjų asmenų artimas sąsajas su bendrovės akcininkais. Be to, ir tokių sąsajų buvimas nesudarytų pagrindo pripažinti, jog paramos teikimas yra nesuderinamas su bendrovės veiklos tikslais. Teikiant paramą galima taikyti mokestinę lengvatą (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad bendrovė, teikdama paramą, reklamos forma gavo naudą. Teismo vertinimu, tokia reklama sukūrė bendrovei ekonominę naudą. 
  9. Administratorės teigimu, UAB „ERP“ ir UAB „BULL Baltija“ 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė sąlyginio indėlio sutartis, kuriomis pastarajai suteikus teisę disponuoti viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu mokėtinomis lėšomis buvo apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimus į bendrovės lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė UAB „ERP“ ieškinio reikalavimą pripažinti pagal šias sutartis atliktus mokėjimo pavedimus negaliojančiais. Lėšos, kurioms pervesti ir paskirstyti buvo sudarytos pirmiau nurodytos sutartys, nėra bendrovės turtas, kuriuo galėtų būti tenkinami kitų jos kreditorių reikalavimai.
  10. UAB „ERP“ ir UABManagement Consult“ 2011 m. birželio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsigijo 34 528 paprastąsias vardines UABAntigravity payment system“ akcijas už 10 000 Eur (34 528 Lt). UAB „ERP“ ir UAB „Mokipay Europe 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimopardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsigijo techninę ir programinę įrangą „Mokipay“ mokėjimų sistemai, portalą mokipay.com, „Mokipay“ mokėjimų sistemą, mobiliąsias „Mokipay“ aplikacijas, Expansys Europe SAS Google Nexus S Android Smartph programas170 960,96 Eur (590 294 Lt) (be pridėtinės vertės mokesčio). UAB „ERP“ ir UABAntigravity payment systems“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsigijo UAB Mokomatas“ akcijas už 2896,20 Eur (10 000 Lt). UAB „ERP“ ir UABMokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė pirkimopardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsigijo techninę įrangą, terminalų programinę įrangą, įmokų priėmimo ir administravimo programinę įrangą ir portalą mokomatas.lt. UAB „ERP“ ir UABMokomatas“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė teisės į įregistruotą dizainą perdavimo sutartį, pagal kurią pastarajai buvo perleista teisė į mokėjimo terminalo pramoninį dizainą. Paskutinės dvi sutartys buvo nutrauktos 2011 m. spalio 3 d. susitarimais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „ERP“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitus juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
    1. Suinteresuotas asmuo M. Z. 2011 m. birželio 23 d. buvo UABManagement Consult“ vadovas, 2011 m. liepos 1 d. vadovavo UAB „Mokipay Europe. Šios bendrovės vienintele akcininke 2011 m. liepos 1 d. buvo UABManagement Consult“. Bendrovę ir juridinius asmenis, dalyvavusius sudarant nurodytus sandorius, siejo glaudūs ryšiai pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 11 dalį. Bet ši aplinkybė savaime nėra pakankama tyčinio bankroto požymiams pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, 3 dalies 1 punktą konstatuoti. Bendrovės turtas buvo perleistas atlygintiniais sandoriais. Administratorė nepateikė įrodymų, kad turtas buvo perleistas mažesnėmis negu rinkos kainomis. Tokia aplinkybė įrodinėtina ne buhalterinės apskaitos duomenimis.
    2. UABAntigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos už 10 000 Eur (34 528 Lt), viena akcija kainavo 0,29 Eur (1 Lt). Tokia buvo vienos akcijos emisijos kaina. UABAntigravity payment systems“ veikla tiek 2011 m., tiek 2012 m. buvo nuostolinga, jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, todėl UAB „ERP“, perleisdama UAB Antigravity payment systems“, nepatyrė nuostolių.
    3. UAB „Mokipay Europeveikla buvo nuostolinga tiek 2011 m., kai ji įsigijo UAB „ERP“ turtą, tiek 2012 m., kuriais jos nuostoliai išaugo beveik dvigubai, o įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. 2011 m. spalio 3 d. susitarimais nutraukus 2011 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartis ir teisės į įregistruotą dizainą perdavimo sutartis, 2011 m. spalio 3 d. perdavimo–priėmimo aktais turtas buvo grąžintas UAB „ERP“.
  11. 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB InnoForce. O. R. nuo 2012 m. vasario 13 d., kai ji buvo atleista iš UAB „ERP“, iki 2013 m. lapkričio 14 d. vadovavo UAB InnoForce. Ši bendrovė vykdė panašią į UAB „ERP“ vykdytą veiklą, bendradarbiavo ir su tais klientais, su kuriais bendravo ir UAB „ERP“. Administratorės nurodomi subjektai tapo UABInnoForce“ klientais, šiai laimėjus viešuosius konkursus. Nėra pagrindo pripažinti, kad UABInnoForce“ įsteigimas savaime reiškė UAB „ERP“ veiklos ir turto perkėlimą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą. G. R. ir O. R. nedalyvavo steigiant UABInnoForce. Tačiau tarp M. Z. ir G. R. kartu su O. R. kilo nesutarimų, kurių priežastis – UAB „ERP“ valdymo organizavimas. G. R. ir O. R., perėję dirbti į UABInnoForce“, pasinaudojo bendrovėje sukaupta patirtimi, įgytomis žiniomis, reputacija ir pažintimis bei sudarė UAB „ERP“ konkurenciją informacinių technologijų paslaugų srityje. Šie UAB „ERP“ akcininkai pirmieji inicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė jų pareiškimą, nustatęs, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės kriterijų, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Bendrovės kreditoriai nedelsdami sureagavo į akcininkų pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimą – nutraukė sutartis, pradėjo reikalauti išankstinių apmokėjimų, nutrūko derybos dėl įsipareigojimų vykdymo termino pratęsimo. UAB „ERP“ prarado savo esamų ir potencialių kontrahentų pasitikėjimą, kuris ypač svarbus veikiant tokioje rinkos srityje. Bendrovės finansinė padėtis, jos akcininkams pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, smarkiai pablogėjo ir pasiekė ribą, kai turimas turtas, kurio pagrindą, bendrovei vykdant ūkinę komercinę veiklą, sudarė trumpalaikis turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, tapo nepakankamas pradelstiems įsipareigojimams padengti. Taigi G. R. ir O. R. siekė ne tik sudaryti UAB „ERP“ konkurenciją informacinių technologijų srityje, pereidami dirbti į UAB InnoForce“, bet ir pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos, pateikdami pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Teismo vertinimu, šie suinteresuoti asmenys veikė sąmoningai, tokie jų veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius pagal Į20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
  12. Buvęs bendrovės vadovas ir akcininkai G. R. bei O. R. savo veiksmais, jeigu šie būtų vertinami pavieniui, neprivedė bendrovės prie bankroto. Tačiau jeigu šie jų veiksmai būtų vertinami drauge, būtų matyti, kad šie asmenys sąmoningai ir kryptingai privedė bendrovę prie bankroto, kuris pripažintinas tyčiniu (Į 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 3 dalies 1 punktas). 
  13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų M. Z., G. R. ir O. R., bankroto administratorės UAB „Valnetas“ atskiruosius skundus, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, pakeitė skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, papildomai nurodydamas, kad konstatuotos aplinkybės: 1) UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“; 2) UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimopardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Mokipay Europe“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Nutarties kopiją teisėjų kolegija nusprendė pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (susipažinti).
  14. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog akcininkė O. R. pasisavino bendrovės lėšas, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas šiuo klausimu, tačiau neatsakingą BUAB „ERP“ lėšų naudojimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. UAB „ERP“ sudarytos konsultacinės sutartys su UAB „Management Consult“ ir UAB „R Consulting“.
  15. Kolegija papildomai nurodė, kad 2014 m. balandžio 8 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl UAB „ERP“ veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo (BK 300 straipsnis), nes dėl finansinių dokumentų trūkumo tyrėjai neturi galimybės nustatyti, ar BUAB „ERP“ 2011 m. ir 2012 m. balansai buvo sudaryti teisingai. Buvusio BUAB „ERP“ vadovo neveikimas rodo jo siekį sudaryti kuo didesnes kliūtis bankroto administratorei nustatyti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis, todėl suinteresuotam asmeniui neįrodžius, jog visi bendrovės dokumentai administratorei yra perduoti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks įmonės vadovo neveikimas yra pripažintinas tyčinio bankroto požymiu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
  16. Dėl G. R. ir O. R. veiksmų perėjus dirbti į UAB InnoForce teisėjų kolegija nurodė, kad neturėtų būti remiamasi vien tik viešųjų pirkimų sutartimis. UAB „ERP“ teikė specialias paslaugas ir buvo lyderė rinkoje. Išskaidžius įmonės veiklą tapo aišku, kad su valstybinėmis įmonėmis sudarytos sutartys turi būti tęsiamos. Į rinką įsiliejusi UAB „InnoForce lengvai perėmė UAB „ERP“ neįvykdytus įsipareigojimus, nes į UAB „InnoForce“ perėjo dirbti žmonės iš UAB „ERP“, taip pat įmonei pradėjo vadovauti tie patys žmonės. ĮBĮ nustato įmonės valdymo organų pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iškėlimo, turėjo kitų tikslų, t. y. siekė iš rinkos kuo greičiau pašalinti konkurentę UAB „ERP“.
  17. 2011 m. liepos 1 d. UAB „Mokipay Europe“ buvo perleista techninė ir programinė įranga tam, kad bendrovė galėtų administruoti mokėjimų sistemą „Mokipay“. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad UAB „Mokipay Europebuvo sukurta tam, kad jai tektų visos išlaidos, susijusios su Mokipay sistemos priežiūra, o pajamos turėjo atitekti tik UAB „Antigravity payment systems“. Be to, per kitas įmones buvo išskaidyta pelningiausia bendrovės veikla, UAB „Antigravity payment systems“ akcijos su M. Z. susijusiai įmonei UAB Management Consult buvo perleistos už neįprastai maža kainą. Administratorė pateikė teismui UAB „Auditas ir konsultacijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. konsultacinę pažymą dėl preliminarios UAB „Antigravity payment systems“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės, pagal kurią akcijos buvo perleistos 7,5 karto mažesne kaina, nei buvo tikroji jų vertė, t. y. vietoj 260 900 Lt (75 561,86 Eur) buvo sumokėta 34 528 Lt (10 000 Eur). Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų priešingai, nors paneigti tyčinio bankroto prezumpciją yra jų pareiga (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą pripažinti, kad UAB „ERP“ turtas buvo perleistas mažesne kaina UAB „Mokipay Europe, ir tai, kad UAB „Antigravity payment systems“ akcijos buvo perleistos už mažesnę nei rinkos kaina UAB „Management Consult“, todėl administratorės atskirasis skundas tenkintinas. 
  18. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir pareiškimą dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad G. R. ir O. R. yra susiję su UAB Management Consult“ ir UAB „Mokipay Europe“, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir pareiškėja to neįrodinėjo. Tai šalintina iš nutarties rezoliucinės dalies. Arba tai teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, perkopijuojant teksto dalį, esančią atskirajame pareiškėjos skunde (nes pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tokio prašymo nėra), arba teismas, išeidamas už pareiškimo ribų, nurodė aplinkybes, kurios byloje netirtos, nenustatytos ir neatitinka tikrovės. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas (CPK 263 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis). Tai lemia išvadą, kad įrodymai buvo tiriami neobjektyviai ir nevisapusiškai (CPK 185 straipsnis). Abu teismai nustatė, kad šios bendrovės susijusios su M. Z.. Tai, kad G. R. ir O. R. nėra susiję su šiomis įmonėmis, patvirtina ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys, turintys didesnę įrodomąją galią. 
    2. Taikant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti, kad veikla ir turtas būtų perkelti į kitą įmonę. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, bet šį punktą taikė atsižvelgdamas į tai, kad O. R. ir G. R., pereidami dirbti į UAB „InnoForce“, sudarė konkurenciją UAB „ERP“, pateikdami pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo siekė šią bendrovę pašalinti iš rinkos. Tačiau įstatymų leidėjas nenumatė galimybės nustatyti alternatyvius požymius ar faktus, nei nurodyti teisės normoje. Pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, įrodinėjo, kad UAB InnoForce“ perėmė sutartis su UAB „ERP“ klientais – valstybinėmis institucijomis: Bendruoju pagalbos centru, Lietuvos Respublikos muitinės departamentu. Viešojo pirkimo sutartis yra specifinė, nes sudaroma įstatymo nustatyta tvarka, o ne šalių laisvu susitarimu, todėl negali būti sutarties tęstinumo (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu konkursą (VPĮ 18 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl viešojo pirkimo sutarčių perėmimo prieštarauja VPĮ esmei ir paskirčiai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl visų nebaigtų vykdyti UAB „ERP“ sutarčių, kurios buvo nutrauktos, VPĮ nustatyta tvarka buvo skelbiami nauji konkursai, o jų vykdymą naujai sudarytų sutarčių pagrindu tęsė įvairios įmonės, kurios laimėjo viešuosius pirkimus. Be to, G. R. ir O. R. nebuvo UAB „ERP“ vadovai A 37 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotas sutarčių perėmimas nėra pakankamas požymis taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turėjo būti nustatyta, kad UAB „InnoForce, sudarydama sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, kad jų sudarymas pažeis UAB „ERP“ kreditorių teises, tačiau tai nebuvo nustatyta.
    3. Žalos kreditoriams padarymą teismai siejo su suinteresuotų asmenų veiksmais siekiant iškelti bankroto bylą UAB „ERP“ ir neva ją eliminuoti iš rinkos kaip konkurentę. Tačiau teismas nenustatė, kada UAB „ERP“ tapo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Pareiškėja prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad UAB „ERP“ buvo nemoki 2011 m. rugsėjo 30 d., o suinteresuoti asmenys G. R. ir O. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2012 m. sausio 30 d. Pagal viešai skelbiamą informaciją Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje tarp paskutinės UAB „ERP“ 2011 m. spalio 27 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties ir pirmos 2012 m. spalio 22 d. sudarytos UAB InnoForce viešojo pirkimo sutarties yra vienerių metų skirtumas, taigi bendrovės faktiškai nekonkuravo, nebuvo veiklos perkėlimo ir tikslo pašalinti bendrovę iš rinkos 2012 m., kai ji tokios veiklos jau nebevykdė.
    4. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nustatytas sąlygas tokiai pareigai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Teismai privalėjo nustatyti aplinkybes, kurioms esant atsiranda pareiga suinteresuotiems asmenims kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „ERP“ jau buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi. Be to, teismas šioje byloje yra saistomas prejudicinių faktų, nustatytų toje pačioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi konstatuota, kad, 2012 m. balandžio mėnesio duomenimis, UAB „ERP“ turtas sudarė 17 847 591 Lt (5 169 019,64 Eur), o pradelsti įsipareigojimai 15 289 778,08 Lt (4 428 225,81 Eur), t. y. pavėluotai iškelta bankroto byla. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo (BK 300 straipsnis) buvo pradėtas G. R. ir O. R. iniciatyva. G. R. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad 2011 m. pabaigoje jis, kaip bendrovės akcininkas, inicijavo procedūrą dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo pagal CK 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes kaip laiduotojas gavo pranešimą iš pagrindinio kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, jog bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų, bendra neįvykdytos prievolės suma – 3 869 978 Lt (1 120 823 Eur). Tai buvo pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo UAB „ERP“. Bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti šią skolą iš laiduotojų M. Z. ir G. R. bei jų sutuoktinių. Vien faktas, kad G. R. laidavo už UAB „ERP“ prievoles, paneigia siekį privesti bendrovę prie bankroto tyčia.
    5. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad O. R. pasisavino bendrovės lėšas negrąžindama skolos, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, tačiau nevertino įrodymų, kuriais grindžiami pareiškėjos teiginiai dėl 92 488,48 Eur pasisavinimo, nenustatė, kas konkrečiai juos pasisavino. Nurodytos sumos negrąžinimą ir pasisavinimą pareiškėja įrodinėja nepasirašytais dokumentais. Be to, dėl nurodytos sumos vyksta teisminiai ginčai Vilniaus apygardos teisme (civilis bylos Nr. 2A-444-232/2016, Nr. e2-6224-232/2015, Nr. e2-1219-160/2016).
    6. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų dėl O. R. neteisėtų veiksmų, sukėlusių UAB „ERP“ nemokumą. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. G. R. ir O. R. buvo bendrovės akcininkai, o ne valdymo organų nariai, kaip nepagrįstai nurodė teismai. UAB „ERP“ vadovas buvo M. Z., t. y. bendrovės valdymo organas ir saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekso, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl turėjo pareigą derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus, ir ši jo pareiga neperduotina (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Visas BUAB „ERP“ sutartis, kurių pagrindu konstatuotas valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas, sudarė bendrovės vadovas  M. Z.. UAB „ERP“ ir UAB „R Consultingsudarant sutartis G. R. atstovavo pastarosios įmonės interesams.
    7. G. R. nebuvo bendrovės vadovas ir negalėjo disponuoti įmonės lėšomis. Bendrovės vadovo sprendimu sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą, pripažįstant, kad prekės įsigytos įmonės poreikiams (o ne asmeniniams, kaip nustatė teismas) tenkinti. Jeigu darbuotojas įsigyja už įmonės lėšas turtą, nesusijusį su įmonės veikla, tokias lėšas įmonė išieško iš darbuotojo, kai būna priimtas sprendimas neįtraukti į apskaitą ir nepripažinti sąnaudomis įmonės vardu išrašytų sąskaitų.
  2. Suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. UAB „ERP“ buvo trys pagrindiniai akcininkai G. R., M. Z. ir O. R., jie turėjo absoliučią balsų daugumą. Sprendimą dėl UAB „ERP“ priklausančių UAB Antigravity payment systems akcijų bei Mokipay techninės ir programinės įrangos pardavimo UAB „Mokipay Europe priėmė ne vienas akcininkas M. Z., o visi bendrovės akcininkai, tarp jų G. R. ir O. R..
    2. Veiksmai, atlikti bendrovės valdymo organų, kurie vertinami kaip tyčinio bankroto požymiai, gali būti ne tik tie, kurie yra aiškiai nurodyti ĮBĮ, bet ir kiti požymiai, kurie galėjo privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bendrovės akcininkams G. R. ir O. R. įsteigus UAB „InnoForce ir perėjus į ją dirbti, UAB „ERP“ buvo sudaryta ne tik konkurencija šie suinteresuoti asmenys sąmoningai siekė pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos.
    3. Nagrinėjamu atveju neturėtų būti remiamasi vien tik viešųjų pirkimų sutartimis, nes UAB „ERP“ teikė specialias paslaugas ir buvo lyderė rinkoje, o išskaidžius įmonės veiklą su valstybinėmis įmonėmis sudarytos sutartys turėjo būti tęsiamos. UAB „InnoForce“, turėdama darbo patirtį, lengvai perėmė UAB „ERP“ neįvykdytus įsipareigojimus ir (ar) ėmė vykdyti naujus projektus, nes į UAB „InnoForce“ perėjo dirbti ir vadovauti buvę UAB „ERP“ darbuotojai, UAB „InnoForce“ akcininke tapo ir G. R. sutuoktinė. Tarp UAB „ERP“ akcininkų kilo ginčas, todėl G. R. ir O. R. įsteigė konkuruojančią bendrovę, kuri perimtų UAB „ERP“ veiklą, o bendrovei liktų tik įsipareigojimai.
    4. UAB „ERP“ nemokumas dar labiau padidėjo, kai akcininkai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo. Nors ĮBĮ nurodo įmonės valdymo organų pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau kasatoriai šiuo veiksmu siekė kitų tikslų, t. y. siekė iš rinkos kuo greičiau pašalinti UAB „ERP“.
    5. Byloje vertinant įrodymus būtina taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese, grindžiamą tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).
    6. UAB „ERP“ vadovas M. Z. nėra perdavęs administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, neesant visų finansinių dokumentų. Bendrovė, tikėtina, galėjo būti nemoki jau 2011 m. ir  akcininkai siekė nuslėpti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus bei sudaryti kliūtis nustatyti bankroto priežastį ir tikslų laiką.
    7. M. Z. nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. sausio 4 d. buvo UAB „ERP“ generalinis direktorius, o G. R. nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2012 m. vasario 9 d. buvo verslo vystymo direktorius. Pagal turimą akcijų skaičių bei einamas pareigas jie abu galėjo daryti esminę įtaką UAB „ERP“ veiklai, valdyti bendrovės finansus, atsiskaityti bendrovės vardu. G. R. bendrovės veiklos vykdymo laikotarpiu buvo lojali akcininkė O. R., turėjusi 5 proc. akcijų ir nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. sausio 11 d. buvusi pardavimų direktore. O. R. veikė kartu su G. R., todėl šis turėjo balsų daugumą prieš kitą pagrindinį akcininką M. Z.. Taigi G. R. ir O. R. akcininkų susirinkimuose galėjo daryti esminę įtaką bendrovės sprendimams.
    8. Vien sąskaitų už įgytas prekes pateikimas UAB „ERP“ patvirtina, kad kasatorių veiksmai sąmoningi, jais buvo siekiama pasisavinti bendrovės lėšas ir (ar) turtą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

  1. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl apeliacinės instancijos nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies neatitikimo

 

  1. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-563-687/2015).
  2. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99).
  3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodytos aplinkybės, jog UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB Antigravity payment systemssu UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“, taip pat UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimopardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Mokipay Europe“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes G. R. ir O. R. niekaip nėra susiję su nurodytomis bendrovėmis. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
  4. Bylos duomenimis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo keliamas klausimas, ar kasatoriai yra susiję su UAB „Mokipay Europe“ ir UAB „Management Consult“. Ši apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis nepagrįsta teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi, šis klausimas apskritai nepatenka į ginčo dalyką. Nagrinėjant šią bylą buvo nustatytos tik M. Z. sąsajos su šiomis bendrovėmis, tai teismų nustatyta tinkamai įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir pagrįsta priimtų nutarčių motyvuose.
  5. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kuri niekaip nebuvo pagrįsta nutarties motyvuojamojoje dalyje ir apskritai nebuvo ginčo dalykas, pažeidė CPK 263 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat romėnų teisėje suformuluotą principą „ko nėra bylose, to nėra ir pasaulyje“ (lot. quod non esti in actis, non esti in mundo).
  6. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis keistina, iš jos pašalinant nepagrįstus konstatuojamojo pobūdžio teiginius, kad G. R. ir O. R. yra susiję su UAB „Management Consult“ ir UAB „Mokipay Europe (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

              Dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją

 

  1. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).
  2. Nors šioje byloje ginčo šalys nekelia netinkamos ĮBĮ redakcijos taikymo klausimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami bylas, turi ex officio (pagal pareigas) taikyti tinkamą įstatymo redakciją, priešingu atveju gali būti pažeistas teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, su kuriuo kartu ir teisės viešpatavimo principas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnis, reglamentuojantis tyčinio bankroto požymius, yra proceso teisės norma, todėl turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Tokia išvada neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pačiame ĮBĮ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237, ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nurodyta, jog ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kasacinis teismas taip pat išaiškino proceso ir materialiosios teisės normų, esančių ĮBĮ, atskyrimą, nes priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija.
  5. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
  6. Kasacinio teismo praktika dėl atgalinio teisės aktų galiojimo civiliniuose teisiniuose santykiuose yra nuosekli – kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; kt.).
  7. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
  8. Atsižvelgdama į šios nutarties 40, 4346 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje buvo netinkamai pritaikyta materialines teises nustatanti ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, nes Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „ERP“ 2012 m. rugpjūčio 28 d., nurodyta nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d., tai reiškia, kad šioje byloje reikėjo taikyti iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamos ĮBĮ redakcijos taikymas nebūtinai reiškia, kad byla  teismų buvo išnagrinėta neteisingai. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako, ar teismų nustatytų aplinkybių teisinė kvalifikacija atitinka kasacinio teismo suformuluotus tyčinio bankroto vertinamuosius kriterijus.

 

              Dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę kaip pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą

 

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; kt.).
  2. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės yra grindžiami lingvistiniais netinkamos ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio aiškinimais. Esminė aplinkybių visuma, pagal kurią teismai konstatavo, kad kasatoriai sukėlė UAB „ERP“ tyčinį bankrotą, veiklos perkėlimas į kitas įmones. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad bendrovės akcininkams G. R. ir O. R. perėjus dirbti į UAB „InnoForce“, UAB „ERP“ buvo sudaryta ne tik konkurencija, tačiau šie suinteresuoti asmenys sąmoningai siekė pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos ir ėmėsi veiksmų, kuriuos teismai pripažino atitinkančiais tyčinio bankroto požymius. Teisėjų kolegija nurodo, kad vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar (ir) sužlugdyti įmonę.
  3. Kasatorių teigimu, jų pirmasis bandymas 2012 m. sausio 30 d. iškelti bankroto bylą UAB „ERP“ buvo jų, kaip juridinio asmens dalyvių, pareigos vykdymas pagal ĮBĮ, todėl jo negalima laikyti tyčinio bankroto kriterijumi. Su šiais kasatorių argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  4. Faktas, kad kasatoriai kreipėsi į teismą prašydami iškelti bendrovei bankroto bylą, nebūtų laikomas pagrindu pripažinti BUAB „ERP“ bankrotą tyčiniu, jeigu byloje nebūtų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju kasatoriai siekė ne vykdyti savo įstatyme nustatytą pareigą, o dėl konflikto su UAB „ERP“ vadovu M. Z. pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos. Teismai nustatė, kad UAB „ERP“ nemokumas padidėjo tuomet, kai akcininkai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir pažymėjo, kad būtent po šio kreipimosi įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo. Šiais veiksmais kasatoriai iš esmės prisidėjo prie to, kad buvo sukeltas tyčinis UAB „ERP“ bankrotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šių aplinkybių visuma, t. y. veiklos perkėlimas į kitą bendrovę siekiant atsikratyti konkurento, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

 

              Dėl viešųjų pirkimų kaip vieno iš veiklos perkėlimo elementų

 

  1. Kasatoriai nurodo, kad UAB „InnoForce“ laimėti viešieji pirkimai, kuriuos iki savo bankroto buvo laimėjusi UAB „ERP“, negali būti kvalifikuojami kaip aplinkybė, nulėmusi tyčinį bankrotą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais.
  2. Viešųjų pirkimų procedūra dėl savo specifikos negali būti laikoma savaime veiklos perkėlimu, nes UAB „InnoForce, siekdama laimėti dalį buvusių BUAB „ERP“ viešųjų pirkimų, turėjo dalyvauti iš naujo paskelbtuose konkursuose. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neturėtų būti remiamasi vien tik viešųjų pirkimų sutartimis, nes UAB „ERP“ teikė specialias paslaugas ir buvo lyderė rinkoje, o išskaidžius įmonės veiklą, su valstybinėmis įmonėmis sudarytos sutartys turėjo būti tęsiamos. Todėl į rinką įsiliejusi UAB „InnoForce“ lengvai perėmė UAB „ERP“ neįvykdytus įsipareigojimus, nes į UAB „InnoForce“ perėjo dirbti žmonės iš UAB „ERP“. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalies viešųjų pirkimų laimėjimas savaime nekvalifikuotinas kaip bendrovės veiklos perėmimas, tačiau teismų nustatytų aplinkybių visumos pagrindu laikytina, kad kasatorių veiksmai, t. y. perėjimas iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, bandymas UAB „ERP“ iškelti bankroto bylą, nemažos dalies UAB „ERP“ darbuotojų įdarbinimas UAB „Innoforce, kvalifikuotini kaip UAB „ERP“ veiklos perkėlimas, o dalies viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas vienas iš šio veiklos perkėlimo padarinių.
  3. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nors ir pritaikė netinkamą ĮBĮ 20 straipsnio redakciją, tačiau tinkamai nustatė tyčinį bankrotą kvalifikuojančių aplinkybių visumą, nes, minėta, bendrovės veiklos perkėlimas gali būti laikomas tyčinį bankrotą sukėlusia priežastimi. 

 

              Dėl subjektų, kuriems taikomas CK 2.87 straipsnis

 

  1. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalyvis per se (pats savaime) nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; kt.). Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriai nebuvo įmonei lojalūs, nevykdė įmonės valdymo organams keliamų reikalavimų, o savo veiksmais sukėlė UAB „ERP“ bankrotą. Kasatoriai nurodo, kad jie nėra subjektai, kuriems taikomas CK 2.87 straipsnis.
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 56 punkte nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, sutinka su kasatorių pozicija ir nurodo, kad akcininkai nėra valdymo organai ir jiems nėra taikomos CK 2.87 straipsnyje nustatytos fiduciarumo ir lojalumo bendrovei pareigos.
  4. CK 2.87 straipsnis reglamentuoja tuos atvejus, kai yra sprendžiamas bendrovės vadovo (valdymo organo) deliktinės civilinės atsakomybės  klausimas. ĮBĮ yra specialusis teisės aktas, kurio pagrindu vertintina dalyvių veiksmų atitiktis tyčinio bankroto kriterijams. Kadangi iki 2013 m. spalio 1 d. ĮBĮ nenustatė tyčinio bankroto atvejus reglamentuojančių taisyklių, tai jas formuoti buvo palikta teismų diskrecijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčinio bankroto instituto paskirčiai prieštarautų išvada, kad bendrovės dalyviai negali būti atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą. Šioje byloje teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad kasatorių veiksmai, perkeliant ir skaidant UAB „ERP“ veiklą, pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jie savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotą.
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui, taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde keliami klausimai dėl faktinių aplinkybių nustatymo, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, kasaciniame teisme faktai nenustatomi, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,79 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, t. y. kad teismo nutarties dalis pripažinti bankrotą tyčiniu lieka nepakeista, o keičiama tik rezoliucine dalimi papildyta pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis, šios išlaidos priteistinos iš kasator (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pakeisti jos motyvuojamąją dalį, papildomai nurodant, kad konstatuotos aplinkybės: 1) UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Antigravity payment systems“ su UAB „ERP“ akcininku M. Z. susijusiai UAB „Management Consult“; 2) UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už neįprastai mažą kainą buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininku M. Z. susijusiai UAB „Mokipay Europe“ – pripažintinos tyčinio bankroto požymiu pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (susipažinti).

Priteisti iš kasatorių G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,39 Eur (tris Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

 

 

                                                                      Egidijus Laužikas

 

 

                                                                      Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • BK
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-252/2014
  • 2A-444-232/2016
  • 3K-3-234/2013
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • 3K-3-563-687/2015
  • 3K-3-561/2006
  • 3K-3-277-313/2016
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-100/2013
  • 3K-3-109-611/2015
  • 3K-3-392-421/2015
  • CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • 3K-3-389/2014
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • 3K-3-509/2008
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu