Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-63-916-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-63-916/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ ,,Vilniaus universitetas" 211950810 atsakovas
UAB „ROSK Consulting“ 302692397 Ieškovas
UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ 125654457 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-63-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00428-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROSK Consulting kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROSK Consulting“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „ROSK Consulting“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) prašė panaikinti atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą pašalinti ieškovę iš Konkurso procedūrų (atmesti ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ (toliau – trečiasis asmuo) pasiūlymą), sprendimą įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė ribotą konkursą „Vilniaus universiteto metinio finansinių ataskaitų rinkinio audito paslaugų pirkimas VU10084“, Konkurso Nr. 405014 (toliau – Konkursas), kurio metu siekė įsigyti Vilniaus universiteto metinio finansinių ataskaitų rinkinio audito paslaugas. Konkurso sąlygų 4 dalyje („Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“), inter alia (be kita ko), nurodyta, kad informacinių sistemų (IS) audito specialistas turi turėti ne trumpesnę kaip 2 metų konsultacinių paslaugų teikimo patirtį atliekant IS auditą; ši patirtis įrodinėtina pateikiant IS audito specialisto darbo patirties konsultacinių paslaugų teikimo srityse aprašymą (pateikiant suteiktų paslaugų (įvykdytų sutarčių) sąrašą, nurodant paslaugų pavadinimą, užsakovus, vykdymo terminus, pradžią, pabaigą) (toliau ir ginčo Konkurso sąlyga).

4.       Ūkio subjektų grupė, sudaryta  ieškovės ir trečiojo asmens, pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjos pateiktus dokumentus, prašė patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis. Ieškovė paaiškino savo pasitelkto eksperto patirtį, pateikė turimus papildomus dokumentus, tačiau pažymėjo, kad atitinkamų dokumentų pateikimas yra komplikuotas, nes jie yra konfidencialūs.

5.       Atsakovė neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus dėl ribotos galimybės pateikti atitinkamus dokumentus ir 2019 m. vasario 19 d. pašalino ieškovę iš Konkurso procedūrų, nurodydama, kad ši neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Perkančioji organizacija sprendime pažymėjo ir tai, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją apie pasitelkto specialisto įvykdytas sutartis. Ieškovė dėl šių aplinkybių pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau atsakovė ją atmetė.

6.       Ieškovės teigimu, sprendimas pašalinti ją iš Konkurso yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, viešųjų pirkimų principus, riboja konkurenciją ir pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė pateikė visus Konkurso sąlygose reikalaujamus ir vėliau perkančiosios organizacijos prašytus dokumentus, kuriuos turėjo galimybę gauti; šie dokumentai patvirtina reikalaujamą ieškovės pasitelkto specialisto profesinę patirtį, todėl ieškovės pasiūlymas atmestas nepagrįstai. Be to, atsakovė neteisingai aiškino melagingos informacijos sampratą, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, užkertančias kelią ieškovei pateikti perkančiosios organizacijos prašomus dokumentus, taigi ieškovė nepagrįstai įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skųsti atsakovės sprendimą; nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių apie Konkurso procedūrų eigą, šalių susirašinėjimą, atsakovės priimtus sprendimus, todėl dėl šių abiejų šalių nurodytų faktinių aplinkybių teismas plačiau nepasisakė, laikė jas nustatytomis.

9.       Perkančiosios organizacijos iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, ieškovės deklaruoti duomenys bei jos pasitelkto specialisto parengti sąrašai, gyvenimo aprašymas patikimai neįrodo reikalauto pajėgumo turėjimo, todėl teismas pripažino, kad atsakovė, siekdama nustatyti, ar ieškovės pasitelktas specialistas turi reikiamą patirtį pagal ieškovės deklaruotą įvykdytų sutarčių sąrašą, pagrįstai įpareigojo pateikti ieškovę jos nurodytas kaip įvykdytas sutartis ir pan. 

10.       Atsakovė du kartus nustatė ieškovei terminus tokiems įrodymams pateikti, tačiau ieškovė jų nepateikė, taip pat nepateikė ir kitų pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti pasitelkto specialisto patirtį. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. sausio 24 d. rašte atsakovė nenurodė konkrečių pateiktinų dokumentų, tačiau ieškovei buvo nustatytas papildomas terminas pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos lentelėje nurodytos sutartys buvo sudarytos, paslaugos iš tikrųjų teiktos; taip pat paaiškinimą, kaip ir kokiu pagrindu pasitelktas specialistas galėjo įgyti patirties vykdydamas sutartį, jei nebuvo nė vienos iš sutarties šalių darbuotojas. 

11.       Teismas sprendė, kad atsakovė neapribojo ieškovės teisės pateikti bet kokius patikimus įrodymus, o sprendimą atmesti jos pasiūlymą lėmė tai, kad pateikti dokumentai neleido patvirtinti reikiamos kvalifikacijos. Ieškovė nenurodė argumentų, paneigiančių atsakovės išvadą, jog jos pateikti kvalifikaciją įrodantys dokumentai buvo nepatikimi, neobjektyvūs.

12.       Ieškovė pasitelkto specialisto atitinkamą patirtį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose įrodinėjo pareiginiais nuostatais. Šalys skirtingai vertino pareiginiuose nuostatuose nurodytas specialisto funkcijas, tokias kaip konsultacinių paslaugų teikimo patirtį atliekant IS auditą (t. y. pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta pareiga formuluoti sistemos poreikių reikalavimus analizės etape, teikti siūlymus, vykdyti sistemos priežiūrą, sukuriamų rezultatų nuolatinį vertinimą ir pan.). Teismas pripažino, kad specialisto darbo funkcijos, susijusios su sistemos priežiūra, stebėjimu, veikimo vertinimu, nelaikytinos konsultavimu atliekant auditą. Auditas savo esme yra specifinis nepriklausomas patikrinimas, kuriuo siekiama įsitikinti, ar IS veikimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiginiuose nuostatuose nurodytos įprastinės IS specialisto darbo funkcijos sukuriant sistemą, dirbant su ja bei prižiūrint jos veikimą projekto įgyvendinimo metu, tačiau jos neatitinka nepriklausomo sistemos audito esmės.

13.       Atkreiptas dėmesys į tai, kad Konkurso dokumentuose atsakovė reikalavo konsultacijų teikimo patirties būtent IS audito srityje, o ne konsultacijų teikimo dirbant IS srityje. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių specialisto darbo patirtį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, taip pat šio specialisto dalyvavimą įgyvendinant kitas sutartis (su UAB „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Centrine hipotekos įstaiga, UAB „Aukštaitijos vandenys“, Valstybine energetikos inspekcija). Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovei per nustatytą terminą nepateikus duomenų, patvirtinančių kvalifikacijos atitik Konkurso dokumentų reikalavimams, atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.  

14.       Teismas pažymėjo, kad sunkumai gauti kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus neatleido ieškovės nuo pareigos pagrįsti kvalifikacijos atitik Konkurso reikalavimams. Priešingu atveju, pripažinus ieškovės teisę toliau dalyvauti Konkurso procedūrose, būtų pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, rungimosi, lygiateisiškumo principai, taip pat kitų tiekėjų teisėti interesai lygiomis teisėmis dalyvauti Konkurse.

15.       Vertindamas, ar ieškovė pateikė melagingą informaciją, deklaruodama kvalifikacijos atitik bei teikdama duomenis apie įvykdytas sutartis, teismas atsižvelgė į pačios ieškovės paaiškinimus, kaip sudarytas ir atsakovei pateiktas sutarčių sąrašas (tik pagal specialisto nurodytą, bet įrodymais nepagrįstą informaciją), bei į tai, kad ieškovei buvo ir turėjo būti žinoma, jog ši informacija galėjo būti netiksli dėl objektyvių priežasčių. Ieškovės tvirtinimas, kad specialistas turi nurodomą patirtį, sutartys yra sudarytos, negali būti pripažintas sąžiningu veiksmu. Nei teikdama pasiūlymą, nei atsakydama į atsakovės reikalavimus pagrįsti reikiamą patirtį ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad toks sąrašas gali būti netikslus ar pan. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo interesą laimėti Konkursą, todėl galėjo klaidingai tvirtinti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tyčiniais veiksmais nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, turėdama tikslą suklaidinti atsakovę dėl ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams ir taip nebūti pašalinta iš Konkurso.

16.       Teismas sprendė, kad ir naujai pateikti įrodymai (sudarytos sutartys) nepatvirtina kvalifikacijos atitikties, nes pateiktos sutartys su UAB „Šiaulių vandenys“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo vykdytos trumpiau, nei ieškovė buvo nurodžiusi; sutartyse su UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Santa Monica Networks“, Centrine hipotekos įstaiga nenurodyta, kad buvo teikiamos konsultavimo paslaugos; duomenų apie įvykdytas sutartis su VRM, Valstybine energetikos inspekcija nepateikta. Pažymėta ir tai, kad ieškovė nenurodė objektyvių duomenų, kodėl deklaruojamos sutartys negalėjo būti pateiktos atsakovės nustatytu laikotarpiu (ne tik kartu su ieškiniu). Teismo nuomone, tai papildomai įrodo ieškovės nesąžiningą elgesį, jai vengiant teikti įrodymus, pagrindžiančius jos deklaruotą patirtį.

17.       Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija įrodė, jog ieškovė pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, todėl pagrįstai ją pašalino iš Konkurso pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, taip pat turėjo pareigą pagal VPĮ 52 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą paskelbti informaciją apie ieškovę, kuri Konkurso procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.  

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „ROSK Consulting apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Kolegija atsisakė priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus ieškovės pasitelkto specialisto paaiškinimus, nes jie nebuvo pateikti nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teisme, nepagrįsta būtinybė juos pateikti vėliau.

20.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrindė atitikties Konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, teikė atsakovei melagingą informaciją. Kolegija pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte pareiga pateikti melagingą informaciją paneigiančius įrodymus nustatyta ieškovei, nes priešingu atveju ji būtų šalinama iš procedūros kaip melagingą informaciją pateikusi tiekėja. Be to, perkančiajai organizacijai neprieinama informacija apie ieškovės deklaruotas aplinkybes (pvz., specialisto vykdytas sutartis, nes ji nėra ieškovės santykių su kitais asmenimis šalis).

21.       Kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad ji nesiekė suklaidinti atsakovės. Ieškovė laikytina profesionalia viešųjų pirkimų santykių dalyve, todėl, turėdama suinteresuotumą laimėti Konkursą, ji privalėjo įsitikinti pateikiamos informacijos teisingumu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pakartotinai prašė ieškovės pateikti informaciją, kurios ji anksčiau nepateikė. Žinodama apie galimą atsakomybę už melagingos informacijos teikimą, ieškovė duomenų vis tiek nepateikė. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovė tyčiniais veiksmais nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

22.       Ieškovė negali būti vertinama kaip sąžiningai vykdžiusi savo pareigas. Teisiškai nereikšmingais kolegija pripažino ieškovės teiginius, kad ji negalėjo gauti dalies sutarčių, kuriomis grindė kvalifikaciją. Neturėdama galimybės įsitikinti tokių sutarčių egzistavimu, ji negalėjo grįsti atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams, taip pat perkančiajai organizacijai privalėjo nurodyti apie galimybę patikrinti tokias sutartis.

23.       Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, todėl pagrįstai pašalino ieškovę ir trečiąjį asmenį Konkurso, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu; atsakovė turėjo pareigą pagal VPĮ 52 straipsnio 1 dalį priimti sprendimą paskelbti informaciją apie ieškovę, kuri Konkurso procedūrų metu pateikė melagingą informaciją ir dėl šios informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

24.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktos sutartys su UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Santa Monica Networks“, Centrine hipotekos įstaiga neapima jos deklaruotų konsultavimo paslaugų; kad auditas savo esme yra specifinis nepriklausomas patikrinimas, kuriuo siekiama įsitikinti, ar IS veikimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovės nurodytuose pareiginiuose nuostatuose yra nustatytos įprastinės IS specialisto darbo funkcijos, todėl neatitinka nepriklausomo sistemos audito esmės.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

25.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismai netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą, kurioje nustatytas tiekėjo pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos, nes netyrė objektyviosios tiesos, t. y. ar ieškovės pasitektas specialistas iš tiesų neteikė paslaugų sutarčių sąraše nurodytiems juridiniams asmenims ir neturi patirties teikti konsultavimo paslaugas vykdant IS auditą. Teismų praktikoje pažymėta, kad objektyviosios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga. 

25.2.                       Pagal VPĮ nuostatas informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jei perkančioji organizacija teigia, kad tiekėjas meluoja teikdamas tam tikrą informacija, ir gali (privalo) šį faktą įrodyti, o ne jį preziumuoti. Šiuo atveju teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovė, atmesdama pasiūlymą dėl melagingos informacijos teikimo, turėjo įrodyti, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją, tačiau šiuo atveju ji preziumavo (rėmėsi prielaida) dėl informacijos melagingumo.

25.3.                      Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jei jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016). Ieškovės teikta informacija apie specialisto įgytą patirtį UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Santa Monika Networks“, Centrinėje hipotekoje buvo vertinta teisiniu, o ne faktiniu požiūriu, tačiau tam, kad būtų galima atlikti teisinį vertinimą, turėjo būti atliktas ir faktinis vertinimas.

25.4.                       Kasacinio teismo pažymėta, kad subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas yra tas, jog informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti adresatą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017). Kaip ieškovės tikslą suklaidinti teismai pripažino aplinkybę, kad ieškovė turėjo interesą laimėti Konkursą. Tačiau visi pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turi tokį pat interesą.

25.5.                       Negalėjimas dėl vienų ar kitų priežasčių pagrįsti prašomos informacijos turėjimą savaime negali būti pripažįstamas tyčiniu siekiu apgauti perkančiąją organizaciją. Informacijos melagingumui konstatuoti būtina vienareikšmiška išvada, kad specialistas iš viso nedalyvavo patirčiai pagrįsti nurodomame projekte (pirmiau nurodyta kasacinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016). Tiekėjui dėl tam tikrų priežasčių nepavykus įrodyti specialisto patirties išvardytuose projektuose, tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas dėl kvalifikacijos nepakankamumo, bet ne konstatuojant melagingos informacijos teikimą. 

25.6.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad tiekėjas šalinamas iš Konkurso procedūrų tik tuo atveju, jei jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą, lemia išvadą, kad ši informacija pateikiama tyčiniais veiksmais. Konkurso sąlygose buvo nurodyta tik tai, kad būtina pateikti specialisto patirties aprašymą, pateikiant suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant paslaugų pavadinimą, užsakovus, terminus, gyvenimo aprašymą. Dėl to tiekėjas neturi prisiimti rizikos dėl papildomų dokumentų, nenurodytų Konkurso sąlygose ir papildomai pagrindžiančių pasitelkto subtiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pateikimo. Be to, ieškovė nebuvo pirminis šios informacijos šaltinis, jai nebuvo žinoma, kad tam tikri duomenys gali būti netikslūs.

25.7.                       Ieškovė teismui aiškino ir pagrindė, kad pasitelktas specialistas nebuvo šių sutarčių šalis, pačių sutarčių neturėjo ir net nebuvo matęs, tačiau tai nereiškia, kad jis nebuvo pasitelktas šioms sutartims vykdyti ir neįgijo reikiamos kvalifikacijos. Pažymėta ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, t. y. kiekvienas laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti kvalifikuoto specialisto teikiama informacija, jo sąžiningumu. Subtiekėjas sutiko bendradarbiauti, būti apklaustas teisme tam, kad patvirtintų, jog informacija nėra melaginga. Ieškovė negalėjo pateikti specialisto kvalifikaciją pagrindžiančių papildomų dokumentų dėl objektyvių priežasčių: ji nebuvo sutarčių, kurių pagrindu pasitelktas specialistas įgijo patirtį, taip pat nebuvo sutarčių su užsakovais ar paslaugų teikėjais šalis, neturėjo su jais teisinių santykių. Taigi teismai negalėjo pripažinti, kad ieškovė sąmoningai melavo.  

25.8.                      Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 8 dalies ir 4231 straipsnio 4 dalies normas, nes netenkino ieškovės prašymo dėl žodinio posėdžio, nors buvo būtina apklausti liudytojus, galinčius paaiškinti ir paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes. Siekiant tinkamai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ypač melagingos informacijos teikimo (ne)egzistavimą, buvo būtina kaip liudytojus apklausti ieškovės pasitelktą specialistą bei UAB „Synergy Consulting direktorių. Šie asmenys galėjo patvirtinti ne tik tai, kad ieškovė, pateikdama informaciją apie subtiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nesiekė klaidinti perkančiosios organizacijos, bet ir tai, kad specialistas išties turi viešojo pirkimo sutarčiai įgyvendinti reikiamą patirtį, įgytą vykdant sutartis, kurių ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti laiku atsakovei.

26.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto normoje nustatyta pareiga būtent ieškovei paneigti melagingą informaciją paneigiančius įrodymus. Nei atsakovė, nei teismas neturi rinkti įrodymų ieškovės deklaruotoms aplinkybėms paneigti, priešingas reikalavimas būtų neįgyvendinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė de facto (faktiškai) rinko duomenis apie ieškovės deklaruotas aplinkybes, nes ji du kartus ieškovei nurodė teiktiną konkrečią informaciją, jos apimtį. Nurodžiusi, jog pasitelktas specialistas įgyvendino sutartis su UAB „Aukštaitijos vandenys“, Valstybine energetikos inspekcija, VRM ir kt., jokių tai pagrindžiančių dokumentų, šalių susirašinėjimo nepateikė. Be to, melagingai deklaravo, kad vykdant sutartį su UAB „Šiaulių vandenys“ įgyta 1 mėn. patirtis, su ieškiniu pateiktais dokumentais įrodyta, jog įgyta tik 1 savaitės patirtis; atitinkamai kitų pateiktų sutarčių pagrindu buvo įgyta kita nei pasiūlyme nurodyta patirtis. Pažymėta ir tai, kad ieškovė deklaruotų sutarčių įvykdymą įrodinėja savo pasitelkto specialisto paaiškinimais, nors jis yra suinteresuotas Konkurso baigtimi subjektas.

26.2.                      Ieškovės argumentas dėl neva būtinybės atlikti teisinį jos pateiktų dokumentų vertinimą yra deklaratyvus. Teismai vertino ieškovės pateiktas sutartis ne tik teisiniu požiūriu, t. y. susipažino su pateiktų dokumentų turiniu, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktos sutartys neapima jos deklaruotų paslaugų.

26.3.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo sudarytos sutartys tarp deklaruotų perkančiųjų organizacijų ir ieškovės pasitelkto specialisto ar tuometės jo darbovietės. Ieškovė pateikė kitų juridinių asmenų vykdytas sutartis, tačiau jomis arba buvo įgytos kitos paslaugos, arba sudarytos kitais terminais, arba apskritai neįrodoma patirtis.

26.4.                      Tikrieji ieškovės ketinimai yra subjektyvi aplinkybė, tačiau jie gana akivaizdžiai patvirtina jos nesąžiningumą ir siekį suklaidinti: ieškovė niekaip neįrodė, kad jai nepavyko anksčiau gauti jos argumentus patvirtinančių duomenų, nors, tikėtina, kad juos gavo anksčiau; atsakovė suteikė dvi galimybes patikslinti deklaruotą patirtį ir atitiktį reikalavimams, tačiau ieškovė nepateikė nei paaiškinimų, nei tai pavirtinančių įrodymų; išnagrinėjus ieškovės pasiūlymą kartu su pateikta informacija, buvo nustatyta, kad visi nurodyti įvykdytų sutarčių užsakovai yra perkančiosios organizacijos, turinčios pareigą teikti ataskaitas apie įvykdytus pirkimus, sudarytas sutartis, tačiau realiai nėra tokios paskelbtos informacijos.

26.5.                       Perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti deklaruojamų duomenų teisingumu. Pažymėta ir tai, kad ieškovė yra profesionali viešųjų pirkimų santykių dalyvė, todėl turėjo pateikti paaiškinimus dėl atsakovės atliktos išsamios analizės ir informacijos apie ieškovės deklaruotas aplinkybes. Būtent ieškovė sąmoningai ignoravo atsakovės nurodytą informacijos neatitiktį tikrovei ir toliau deklaratyviai įtikinėjo perkančiąją organizaciją apie pasitelkto specialisto patirtį.

26.6.                      Ieškovė turėjo siekį suklaidinti atsakovę, nes teikė tikrovės neatitinkančią informaciją kartu su pasiūlymu, taip pat tikslindama du kartus pasiūlymą, nurodydama argumentus teisme.

26.7.                      Viešųjų pirkimų konkursuose dažnai dalyvauja susivienijusių ūkio subjektų grupės, kurias gali sudaryti nuo kelių iki keliolikos narių. Šiuo atveju susivienijo du partneriai (UAB „ROSK Consulting“ ir UAB „Apskaitos mokesčių konsultacijos“), kurių vienas (UAB „Apskaitos mokesčių konsultacijos“) pasitelkė subtiekėją savo sutartinių įsipareigojimų daliai vykdyti ir minėtas specialistas buvo įtrauktas į pasiūlymą. Pagal VPĮ 2 straipsnio 36 dalį perkančioji organizacija privalo į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukti melagingą informaciją pateikusį tiekėją – šiuo atveju ūkio subjektų grupę UAB „ROSK Consulting“ ir UAB „Apskaitos mokesčių konsultacijos“. Pažymėta ir tai, kad melagingą informaciją teikė abu subjektai ir pasitelktas specialistas.

26.8.                      Bylą nagrinėję teismai turėjo teisę, tačiau ne pareigą skirti žodinį posėdį (CPK 4231 straipsnio 4 dalis). Teismo nepasinaudojimas jam nustatyta teise negali reikšti proceso taisyklių ar ieškovės teisių pažeidimo. Be to, atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu, tačiau ieškovė de facto (faktiškai) teismų atsisakymą skundžia kasacine tvarka. Ieškovės reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir jos liudytojų ketinamos liudyti aplinkybės prieštarauja viešųjų pirkimų principams, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos esmei bei kvalifikacijos vertinimo imperatyvioms taisyklėms, nes viešųjų pirkimų procesas yra dokumentinis ir perkančiosios organizacijos privalo vertinti pasiūlymus pagal dalyvių raštu teikiamą informaciją.

26.9.                       Pažymėta ir tai, kad ieškovė mėgina įgyti galimybę papildomas savo kvalifikaciją paaiškinančias aplinkybes įrodyti ne raštu, o žodžiu. Net jei žodinis bylos nagrinėjimo posėdis būtų buvęs rengtas, ieškovė būtų galėjusi pateikti tik su ja susijusių asmenų paaiškinimus (pasitelkto specialisto paaiškinimus, jo buvusį darbdavį ir t. t.), kurie negali būti laikomi patikimais ir įrodančiais aktualias aplinkybes vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir šalių ginčui aktualios jurisprudencijos taikymo

 

27.       Ieškovė peržiūros procedūrą inicijavo dėl atsakovės 2019 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo nutarta ieškovę (kartu su jos partnere) pašalinti iš Konkurso procedūrų dėl, pirma, nustatytos jos kvalifikacijos neatitikties Konkurso sąlygoms, antra, pateiktų duomenų pripažinimo melaginga informacija (ir dėl to jos įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą). Toks dvejopas ginčo pobūdis išplaukia iš tiekėjos pretenzijos ir perkančiosios organizacijos atsakymo į ją bei pirmosios instancijos teismo sprendimo.

28.       Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas teisės klausimus dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygoms ir pateiktų duomenų kvalifikavimo kaip melagingos informacijos iš esmės nagrinėjo bendrai, nors skundžiamame procesiniame sprendime atskirai pažymėtas sutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl visų pirmiau nurodytų ginčo aspektų. Kita vertus, kasaciniame skunde iš esmės kvestionuojamos tik teismų išvados dėl atsakovei pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 52 straipsnio nuostatų.

29.       Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Konkurso sąlygų turinio, teismų praktikos, pagal kurią tiekėjų pasiūlymai vertintini išimtinai pagal iš anksto išviešintas pirkimo sąlygas. Pažymėtina, kad šie argumentai nurodyti kvestionuojant teismų išvadas dėl informacijos vertinimo kaip melagingos, inter alia, pagrindžiant ieškovės negalėjimą suvokti, jog teikiama informacija neatitinka realybės, taip pat įrodinėjant, kad ieškovė objektyviai negali būti laikoma nerūpestinga ir prisiimti rizikos, jei tokios aplinkybės būtų nustatytos.

30.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje nesprendžia dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Tokia ginčo apimtis kasaciniame procese suponuoja šiuos padarinius: pirma, įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties vertinimo lieka galioti, t. y. laikytina, kad ieškovės pasiūlymas atmestas teisėtai ir galutinai; antra, ieškovės pasirinkta teisių gynyba iš principo galima (tęstina kasaciniame teisme), nes perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl kvalifikacijos atitikties ir ūkio subjektų pajėgumo duomenų pripažinimo melaginga informacija, nors ir yra susiję, tačiau sukelia nevienodos apimties padarinius: pasiūlymo atmetimą ir papildomą ribojimą (sankciją) dalyvauti vėlesniuose, kitų perkančiųjų organizacijų paskelbtuose konkursuose.

32.       Dėl pirmiau nurodytų argumentų pažymėtina, kad nagrinėjamos kasacinės bylos objektas – tik perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovės pasiūlymą (ir jį tikslinančią medžiagą) melagingos informacijos kvalifikavimo prasme teisėtumas.

33.       Šiuo aspektu atskirai pažymėtina, kad ieškovė kasaciniame skunde teismų procesinius sprendimus ginčija dėl galimos jų motyvų neatitikties kasacinio teismo praktikai šiuo klausimu, būtent 2016 m. vasario 24 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 ir 2017 m. vasario 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017. Teisėjų kolegija šioje nutartyje atskirai pasisakys dėl nurodytos kasacinio teismo jurisprudencijos turinio, ankstesnių jos išaiškinimų reikšmės ir taikymo.

34.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors dėlto detaliau nepasisakė nei ginčo šalys, nei teismai, po to, kai kasacinis teismas priėmė ir paskelbė pirmiau nurodytas 20162017 m. nutartis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pateikė savo išaiškinimus šiuo klausimu. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu taikyti naujausią Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

35.       Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad dėl atitinkamo Europos Sąjungos teisės klausimo yra pasisakyta privalomai taikytiname Teisingumo Teismo teisės akte, kasacinio teismo praktika, esant reikalui, plėtojama netaikant precedentų keitimo taisyklių reinterpretuojant ankstesnę jurisprudenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Be to, Konkurso procedūros paskelbtos galiojant naujajam Europos Sąjungos ir nacionaliniam viešųjų pirkimų reguliavimui, todėl ankstesnė kasacinio teismo praktika turi precedentinę galią tiek, kiek įstatymų leidėjas melagingos informacijos nustatymo instituto nesureguliavo kokybiškai kitaip (siauriau, plačiau, konkrečiau, abstrakčiau). Dėl to taip pat atskirai bus pasisakoma šioje nutartyje.

 

Dėl atsakovės pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos

 

37.       Aiškesnio kasaciniame procese nagrinėjamo šalių ginčo supratimo tikslu bei siekiant užtikrinti tinkamą VPĮ aiškinimą ir taikymą atskirai pristatytinos svarbiausios byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės atsakovei pateiktos informacijos kvalifikavimu kaip melagingos:

37.1.                      Perkančioji organizacija 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į ieškovę, jos prašydama patikslinti kvalifikacijos duomenis, inter alia, susijusius su ginčo Konkurso sąlyga (šios nutarties 3 punktas). Atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad nesutampa šios pasitelkiamo specialisto įgytos patirties ir jo deklaruojamų ankstesnių darbo santykių laikotarpiai; be to, deklaruotas profesinis pajėgumas įgytas [septynių] viešojo pirkimo sutarčių pagrindu, tačiau, patikrinus viešai prieinamą informaciją, nenustatyta, kad šios sutartys buvo sudarytos su šiuo specialistu ar jo buvusiu darbdaviu juridiniu asmeniu; taip pat nurodė, kad nesutampa deklaruotas ir iš tiesų nustatytas viešojo pirkimo sutarčių vykdymo laikotarpis.

37.2.                      Ieškovės partnerė atsakovei 2018 m. gruodžio 31 d. pateikė pasitelkiamo specialisto buvusio darbdavio parengtą patikslintą dešimties įvykdytų sutarčių sąrašą (lentelę), kuriame nurodyti sutarties vykdymo laikotarpiai, atliktų darbų aprašymai ir užsakovų (perkančiųjų organizacijų) pavadinimai. Ieškovės partnerė taip pat pateikė specialisto buvusio darbdavio pažymą (pirmiau nurodytos lentelės paaiškinimą), kurioje nurodyta, kad šis specialistas, pasibaigus sutarčiai su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, jai teikė žodines konsultacijas; be to, šis specialistas nuo 2013 m. kovo mėnesio (pasibaigus darbo santykiams su šią pažymą išdavusiu juridiniu asmeniu) viešojo pirkimo konkursuose (pvz., organizuotame AB „Klaipėdos nafta“) dalyvaudavo kaip auditorius-konsultantas; be to, pažymėta, kad kai kurios sutartys su strateginę reikšmę turinčiomis perkančiosiomis organizacijomis yra konfidencialios, todėl jų pateikti nėra galimybės. 

37.3.                      Perkančioji organizacija 2019 m. sausio 24 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, jai nurodė, kad atliko išsamią deklaruotų dešimties viešojo pirkimo sutarčių analizę ir nustatė, jog Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) nėra duomenų apie šešias iš dešimties deklaruotų įvykdytų paslaugų sutarčių, nors jas sudariusios užsakovės yra perkančiosios organizacijos. Dėl to atsakovė papildomai kreipėsi į ieškovę, jos prašydama pateikti dokumentus, kuriais būtų įrodytas šešių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo faktas, be to, paaiškinti, kokį statusą turėdamas specialistas teikė paslaugas AB „Klaipėdos nafta“, jei tuo metu nebedirbo pas darbdavį, išdavusį pirmiau nurodytą pažymą.

37.4.                      Ieškovės partnerė 2019 m. vasario 1 d. atsakovei dar kartą pateikė duomenis apie pasitelkiamo specialisto profesinę patirtį, anksčiau deklaruotų dešimties sutarčių sąrašą sutrumpino iki keturių, tarp kurių nebuvo ne tik pirmiau nurodytų šešių viešojo pirkimo sutarčių, bet viena, sudaryta su AB „Klaipėdos nafta“, pakeista į sutartį su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis.

37.5.                      Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 19 d. priėmė šios nutarties 27 punkte nurodytą sprendimą; pažymėjo, kad ieškovė vengia pateikti ar tyčia neteikia prašytos informacijos apie jos (pasitelkiamo specialisto) dukart deklaruotą patirtį, įgytą sutarčių su UAB „Šiaulių vandenys“, VRM, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Centrine hipotekos įstaiga, UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir Valstybine energetikos inspekcija pagrindu (šios nutarties 37.3 punktas).

37.6.                      Ieškovė ieškiniu pateikė duomenis (sutarties tekstą, paslaugų užsakymo raštą, atsiskaitymo patvirtinimą, perdavimo-priėmimo aktą) apie keturias iš šešių anksčiau deklaruotas sutartis. Vis dėlto nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei teismo procese iš esmės nepateikta jokių duomenų apie sutartis, sudarytas su VRM ir Valstybine energetikos inspekcija.

38.       Teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje ir teismo procese ginčo šalys ir teismai iš dalies netiksliai pasisakė dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymo. Šioje normoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

39.       nurodytos nuostatos matyti, kad melaginga informacija pripažįstama iš esmės dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje. Akivaizdu, kad pirmasis atvejis platesnis už antrąjį, nes nesusietas su konkrečiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos situacija patenka į pirmąjį melagingos informacijos kvalifikavimo atvejį.

40.       Tiekėja ir perkančioji organizacija iš esmės vienodai supranta ir aiškina ginčo Konkurso sąlygą (šios nutarties 3 punktas), šalys skirtingai aiškina tik šios nuostatos taikymo padarinius. Nėra ginčo, kad pagal nurodytą nuostatą tiekėjai, grįsdami savo profesinę patirtį, perkančiajai organizacijai neturėjo pateikti įvykdytų sutarčių teksto (originalo, kopijos ar nuorašo), o tik šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų nurodyti tik tam tikri duomenys apie jas (data, užsakovas, sudarymo data).

41.       Nors ieškovė atsakovei teikė tris pasitelkiamo specialisto vykdytų sutarčių sąrašo versijas (sudarytus iš septynių, dešimties, keturių sutarčių), tačiau nėra ginčo, kad pagal Konkurso sąlygas ieškovė atsakovei pateikė reikalaujamus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti VPĮ 50 straipsnio nuostatų. Vis dėlto tai nereiškia, kad ieškovės pateikta informacija dėl ginčo Konkurso sąlygos turinio ir jo taikymo per se (savaime) eliminuoja galimybę tokius duomenis vertinti atitikties tikrovei aspektu.

42.       Ieškovė viso proceso metu (ir ikiteisminėje ginčo stadijoje) nuosekliai kvestionavo perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti ją iš procedūros dėl melagingos informacijos pateikimo, inter alia, remdamasi ginčo Konkurso sąlygos turiniu bei apeliuodama į kasacinio teismo praktiką dėl pasiūlymų vertinimo, pagal kurią tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus.

43.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo šalių susirašinėjimas dėl ieškovės profesinės patirties įrodymų nelaikytinas nei ginčo Konkurso sąlygos turinio išplėtimu, nei naujų reikalavimų tiekėjams nustatymu. Nagrinėjamo kvalifikacijos reikalavimo turinys visą laiką liko tas pats – informacinių sistemų (IS) audito specialistas turi turėti ne trumpesnę kaip 2 metų konsultacinių paslaugų teikimo patirtį atliekant IS auditą. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, aiškindamasi jai ieškovės pateiktos informacijos tikrumą (pavyzdžiui, tikrindama CVP IS), turėjo teisę iš tiekėjos reikalauti papildomų duomenų.

44.       Kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjai atitiktį iškeltiems reikalavimams įrodinėja deklaracijomis, už kurių turinį ir parengimą jie patys ir būtų atsakingi, tai nereiškia, kad kiti ūkio subjektai (tiekėjai) ar pati perkančioji organizacija negali kvestionuoti tiekėjo pateiktos deklaracijos patikimumo (tikrumo); tokią deklaraciją galima kvestionuoti ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. ar pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018 2527 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45.       Kasacinio teismo dėl nesąžiningumo aspektu panašaus tiekėjų pašalinimo pagrindo – konkurenciją iškreipiančių susitarimų sudarymo – pažymėta, kad perkančiosios organizacijos gali, bet ne privalo kreiptis į trečiuosius asmenis, siekdamos surinkti įtikinamų duomenų dėl nesavarankiško ūkio subjektų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose; be to, įtikinami duomenys, kurių pagrindu tiekėjai šalinami iš procedūros, turi būti pateikti patiems pažeidimu įtariamiems tiekėjams, jiems turi būti sudarytos galimybės paneigti perkančiosios organizacijos abejones dėl pažeidimo, taigi pateikti paaiškinimus, papildomus duomenis (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 49, 50 punktus).

46.       Kita vertus, aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo aiškinantis tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikrumą kyla iš jų pareigos išsiaiškinti, ar šie yra kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 25 punktą). Pastaroji įstatymo norma, kasacinio teismo pripažinta principine, suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigas ne tik nustatant viešojo pirkimo sąlygas, bet ir vertinant atitiktį joms. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija ne tik galėjo, bet ir privalėjo aiškintis ieškovės deklaruojamos kvalifikacijos duomenų turinį, įsitikinti tokios informacijos tikrumu.

47.       Ieškovė kasaciniame skunde kvestionuoja teismų išvadas dėl melagingos informacijos nustatymo šiais aspektais: pirma, informacijos atitikties tiesai vertinimo pagrindu (faktinis ar teisinis); antra, objektyvios tiesos (ne)nustatymu ir įrodinėjimo naštos paskirstymu; trečia, tiekėjo suvokimo (turėjimo suvokti), kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės, vertinimu, sąžiningumo prezumpcijos taikymu; ketvirta, tiekėjo veiksmų vertinimu kaltės aspektu; penkta, pasiūlymo atmetimo ir informacijos kvalifikavimo kaip melagingos santykiu; šešta, ieškovės pastangomis pateikti visą jai prieinamą informaciją.

48.       Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią tiekėjas procese savo pasiūlymo vertinimo teisėtumą gali kvestionuoti aplinkybėmis, kurios yra iškeltos pretenzijoje, nebent ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl jų nespręsta, nes šių aplinkybių tiekėjas objektyviai negalėjo nurodyti (CPK 4233 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-469/2018 46 punktą), darytina išvada, kad ieškovė pretenzijoje, nors daug lakoniškiau, bet pasisakė dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių, išskyrus dėl pasiūlymų atmetimo dėl kvalifikacijos neatitikties ir tiekėjo pašalinimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu santykio.

49.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik ieškiniu tiekėja pateikė tam tikrus pasitelkiamo specialisto profesinės patirties įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie ne tik nepakankami anksčiau teiktos informacijos vertinimui kaip melagingos išvadai paneigti (pateikta tik viena iš šešių sutarčių, iš kitų dokumentų negalima nustatyti tikrojo sutartinių santykių su užsakovais turinio), tačiau jais, nepažeidžiant ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, bet kokiu atveju negalima remtis.

50.       Kritiškai vertintina ieškovės pozicija, kad ji objektyviai negalėjo pateikti atsakovės prašomų sutarčių. Vertinant tiekėjos pastangas, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji kvestionuoja teismo proceso vedimo tvarką, pažymėdama galimai savo teisių pažeidimą dėl nesuteiktos galimybės žodiniame teismo posėdyje pateikti paaiškinimus, kuriuos anksčiau ne kartą buvo paprašyta pateikti raštu. Konstatuotina, kad ieškovė byloje iš esmės neįrodinėjo, jog ji iš tiesų buvo suvaržyta gauti prašomą informaciją, nepateikė jokių tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, susirašinėjimo su užsakovais, kurie buvo sudarę sutartis su pasitelkiamo specialisto buvusiu darbdaviu juridiniu asmeniu, taip pat šio patvirtinto vidaus reguliavimo dėl konfidencialios informacijos).

51.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog ieškovės deklaruota profesinė patirtis neatitinka tikrovės. Perkančioji organizacija turėjo teisę padaryti tokią išvadą ne dėl to, kad tiekėja nepateikė prašomų sutarčių, tačiau ieškovė apskritai įtikinamai ir patikimai nepagrindė savo deklaruoto pajėgumo turinio, dėl kurio tikrumo nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai suabejota. Nors neginčytina, kad CVP IS galėjo būti neįtraukta tam tikra informacija, bet visas įmanomas abejones ir prielaidas, kodėl taip nutiko (pavyzdžiui, atitinkamos perkančiosios organizacijos aplaidumas), turėjo paneigti būtent ieškovė.

52.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis viešųjų pirkimų proceso šalių elgesio modelis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 46 punktą).

53.       Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia, dėjo visas įmanomas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktą).

54.       Atsižvelgiant į tai, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, aplinkybė, kad perkančiosios organizacijos prašoma pateikti informacija ieškovė tiesiogiai nedisponavo, be to, ji nebuvo tiesioginis jos šaltinis (ne ji sudarė reikalautas sutartis), teisiškai nereikšminga. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė de minimis (bent jau) neįsitikino, ar jos su partnere pasitelkiamas specialistas joms pateikia realius, tikrovę atitinkančius duomenis.

55.       Ieškovė visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje informacijos melagingumas nenustatytas kaip objektyvi tiesa. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

56.       Pirmiausia pažymėtina, kad sutiktina su teismų vertinimu dėl perkančiosios organizacijos galimybių ribų nustatyti informacijos atitiktį tikrovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, tinkamai rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

57.       Primintina kasacinio teismo praktika, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme įtikinami duomenys (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama iš esmės panaši sąvoka „galima įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“) apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese; dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 47 punktą).

58.       Neginčytina, kad deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai galima įvertinti pateiktus duomenis (įrodymus). Tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, kad deklaruojama informacija melaginga. Priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų. Tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai ir prasmei. 

59.       Pastarojoje normoje įgyvendintas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies h papunktis, kuriame tiekėjo pašalinimas dėl melagingos informacijos galimas, inter alia, dėl informacijos apie tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nuslėpimą. Teisingumo Teismo konstatuota, kad pirmiau nurodyta teisės norma apima tiek aktyvius veiksmus, kaip antai falsifikavimą, tiek neveikimą, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93, C-267/18, 34 punktą).

60.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktus).

61.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, jog išvada apie jos teisei priešingą elgesį padaryta nesilaikant kasacinio teismo praktikos, pagal kurią informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktą), neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).

62.       Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Pažymėtina, kad šios nutarties 33 ir 60 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota ne tik dėl buvusio lakoniškesnio už dabartinį teisinio reguliavimo (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas: pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas apie atitiktį nustatytiems reikalavimams yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis), bet ir vertinant kitas faktines ginčo aplinkybes. Kasacinio teismo ligšiolinėje praktikoje iš esmės pasisakyta dėl atvejų, kai duomenys perkančiajai organizacijai buvo pateikti, bet jie nebuvo pakankami (leistini) kvalifikacijos atitikčiai grįsti, nes kvalifikacija buvo įgyta nesilaikant teisės aktų (statybos vadovas pasamdytas ne generalinio rangovo, o subrangovo; subrangos teisiniai santykiai susiklostė apie tai neišviešinus perkančiajai organizacijai).

64.       Ieškovė, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, be kita ko, kvestionuoja teismų sprendimus ir dėl subjektyviojo savo veiksmų vertinimo. Ji nurodo, kad byloje nenustatyta, jog ji, suprasdama teikiamos informacijos melagingumą, siekė tyčia, sąmoningai iškreipti faktus, suklaidinti perkančiąją organizaciją.

65.       Atsižvelgiant į šios nutarties 34, 35 punktus, pažymėtinas Teisingumo Teismo išaiškinimas, pagal kurį iš viešojo pirkimo konkurso galima pašalinti ūkio subjektą, jeigu jis pripažintas kaltu dėl rimto suklaidinimo pateikiant perkančiosios organizacijos prašomą informaciją, turi būti aiškinamas taip, kad jis gali būti taikomas, kai atitinkamas ūkio subjektas pripažintas atsakingu dėl tam tikro laipsnio nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, kuris gali daryti įtaką sprendimams dėl pašalinimo iš konkurso, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nepaisant to, ar nustatyta, kad šis subjektas taip veikė tyčia (Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Esaprojekt, C-387/14, 78 punktas).

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

66.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pagrįstai sprendė, jog ieškovė atsakovei perkančiajai organizacijai, deklaruodama profesinės patirties turėjimą, bet paprašyta pagrįsti šių duomenų tikrumą, pateikė melagingą informaciją, todėl buvo pagrįstai pašalinta iš Konkurso procedūrų.

67.       Atsižvelgiant į tai, skundžiami teismų procesiniai sprendimai paliktini galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

68.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, jos patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

69.       Atsakovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ji kasaciniame teisme patyrė tokių išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

70.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,66 Eur tokių išlaidų, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROSK Consulting“ (j. a. k. 302692397) valstybei 3,66 Eur (tris Eur 66 ct) išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                       Birutė Janavičiūtė

           Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                       Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • e3K-3-112-969/2016
  • e3K-3-106-690/2017
  • CPK
  • 3K-3-458/2011
  • 3K-3-496/2014
  • e3K-3-317-469/2018
  • e3K-3-469-469/2019
  • e3K-3-77-969/2018
  • e3K-3-397-378/2018
  • e3K-3-398-469/2018
  • e3K-3-56-248/2020
  • e3K-3-16-378/2018
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos