Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-520-2801-13].doc
Bylos nr.: A-520-2801-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 atsakovas
"Investicijų ir verslo garantijos" 110084026 pareiškėjas
Baltic Technology Ventures SIA trečiasis suinteresuotas asmuo
"ZernekeMeta Venture Spa" trečiasis suinteresuotas asmuo
Pro.Seed Capital, MB trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.6. Teismo išlaidos
3.21. Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-2801/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS, trečiųjų suinteresuotų asmenų Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys „ZernikeMeta Ventures Spa, Pro.Seed Capital, MB, Baltic Technology Ventures, SIA).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS(toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, INVEGA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 4S-1926 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas nutraukti skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) procedūras.

Pareiškėjas nurodė, kad skelbiamų derybų būdu 2012 m. rugsėjo 19 d. paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą „INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimas“. Tarnyba, atlikusi Pirkimo vertinimą, 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 4S-1926 įpareigojo bendrovę nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tarnyba nustatė, kad dalis Derybų sąlygų 71.1 punkte nurodytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų elementų sietini su tiekėjų kvalifikacija, todėl negali būti nustatomi vertinant tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą. Taip pat pažymėta, kad perkančioji organizacija, nustatydama aprašytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, Įstatymas, VPĮ) 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjo manymu, Tarnyba, vadovaudamasi tariamai nustatytu Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimu, nepagrįstai įpareigojo bendrovę nutraukti Pirkimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra valstybės įsteigtas subjektas, įgyvendinantis vieną iš 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos (toliau – ir Veiksmų programa) antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ uždavinių – pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių (toliau – ir uždavinys). Skunde nurodyta, jog uždaviniui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 patvirtinto Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo X skirsnyje yra nustatyta priemonė VP2-2.3-ŪM-01-K „Kontroliuojantieji fondai“. Šiai priemonei įgyvendinti 2009 m. balandžio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir pareiškėjo sudaryta trišalė sutartis (toliau – ir Trišalė sutartis), kuria įsteigtas INVEGOS fondas, įgyvendinamas kaip JEREMIE (http://jeremie.europa.eu) iniciatyva, kurios tikslas – padidinti finansavimo prieinamumą SVV subjektams, įsteigiant kontroliuojantįjį fondą, kuriantį ir valdantį finansų inžinerijos priemones. INVEGOS fondą įsteigusios Trišalės sutarties A priede „Investavimo strategija“ yra nustatyta priemonė „Inovacijų plėtra“, kurios tikslas paremti ne mažiau kaip 14 ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) rizikos kapitalo investicijų forma. Nustatyta, kad Pirkimu išrinktas finansinis tarpininkas turės įsteigti du rizikos kapitalo fondus Seed ir Start-up, kurie investuos INVEGOS fondo ir finansų tarpininko iš privačių investuotojų į fondus pritrauktas lėšas į nustatytus kriterijus atitinkančias aukštųjų technologijų MVĮ. Esminė Pirkimo laimėtojo užduotis bus investuoti jam patikėtas valdyti lėšas į nustatytus kriterijus atitinkančias MVĮ.

Pareiškėjo manymu, atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir neatsižvelgus į Pirkimo specifiką bei faktines aplinkybes, todėl naikintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Skunde pažymėta, jog pareiškėjas, vertindamas pasiūlymų kokybę pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, nustatė elementus, kurie susiję su tiekėjo siūlomoms paslaugoms teikti komandos patirtimi. Su patirtimi susiję elementai pasiūlymų vertinime turėjo labai nedidelį lyginamąjį svorį arba buvo naudojami tik parametrų ekspertinio vertinimo skalėje kaip vienas iš elementų, už kurį būtų skiriamas aukščiausias vertinimo balas. Su patirtimi susiję elementai vertinime buvo naudojami tik tiek, kiek jie susiję su siūlomų paslaugų kokybe, kompleksiškai papildant kitus vertinimo elementus.

Pareiškėjas paaiškino, jog Tarnyba, grįsdama Sprendimą, rėmėsi šioje byloje netaikytinu precedentu, suformuotu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje C-532/06, Lianakis ir kt. v. Dimos Alexandroupolis (toliau – ir Lianakis byla). Lianakis byloje yra suformuotas draudimas pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatyti tiekėjo patirties reikalavimus, kurie nėra susiję su pirkimo objektu, tačiau šis sprendimas nedraudžia vertinant tiekėjų pasiūlymų kokybę pagal ekonominį naudingumą atsižvelgti į tiekėjo paslaugoms teikti siūlomos komandos, kuri vykdys sutartį, patirtį, kiek ji susijusi su paslaugų kokybės užtikrinimu.

Pareiškėjas teigė, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijai Pirkime kyla tiesiogiai iš kompetentingų institucijų atstovų (Stebėsenos komiteto) sprendimo, atitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) institucijų taikomą praktiką, gerąją tarptautinę praktiką, doktriną ir yra leistini pagal kitus ES teismų sprendimus. Įstatymas įpareigoja naudoti tokius kriterijus, kurie parodo pasiūlymų naudingumą ir leidžia naudoti visus kriterijus, kurie susiję su pirkimo objektu. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas neatkreipė dėmesio į tai, kad pasiūlymų vertinime buvo atsižvelgiama ne į tiekėjo, o į jo siūlomos paslaugoms teikti komandos patirtį ir tik tiek, kiek ji lemia aukštesnę paslaugų kokybę. Tarnyba savo rašte nurodė, kad pareiškėjo nustatyti reikalavimai yra tiekėjų, ne komandos, patirties reikalavimai, kurie laikytini kvalifikaciniais reikalavimais ir kurie remiantis ESTT praktika Lianakis byloje negali būti nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai.

Skunde nurodyta, jog Pirkime taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijai yra nustatyti vadovaujantis pareiškėjui skirtu kompetentingų valstybės institucijų atstovų sprendimu. Pirkime taikyti subkriterijai tiesiogiai kyla iš 2012 m. gegužės 7 d. Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti nutarimo Nr. 33 (toliau – ir Nutarimas). Nustatyti vertinimo kriterijai atitinka įprastą ES institucijų taikomą tokių pačių finansinių tarpininkų parinkimo praktiką.

Bendrovės nuomone, Sprendimas priimtas visiškai neįvertinus šio Pirkimo ypatumų ir gerosios tokių pirkimų organizavimo praktikos. Šiuo konkrečiu Pirkimu siekiamas tikslas – įgyvendinant CID priemonę pasiekti, kad finansinis tarpininkas, panaudodamas pareiškėjo teikiamas ir iš privačių investuotojų pritrauktas lėšas, investuotų į šiuo metu visiškai nepatrauklią rinką – ankstyvosios vystymosi stadijos įmones, veikiančias aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriuose. Pareiškėjas turėjo teisę nustatyti tokį vertinimo parametrą, nes jis parodo tiekėjo komandos ateities galimybes kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu ir sukuria didžiausias prielaidas tikėtis, kad bus pasiektas tikslas – investuota didžiausia fondų lėšų dalis.

Skunde paaiškinta, kad siekdamas įsitikinti tiekėjo gebėjimu investuoti rizikos kapitalą, pareiškėjas nustatė Derybų sąlygų 17.8 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą – turėti patirties rizikos kapitalo sandoriuose. Pasiūlymų kokybę susiejo su specifiniu, tiesiogiai su Pirkimo tikslu susijusiu vertinimo parametru – rizikos kapitalo investicijomis į ankstyvosios vystymosi stadijos įmones. Rizikos kapitalo investavimas į ankstyvosios stadijos įmones pasireiškia išskirtine specifika, palyginus su rizikos kapitalo investavimu į bet kokios kitos vystymosi stadijos įmones. Sprendimo 3 punkte nurodyta išvada dėl Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatyto kriterijaus T1 parametro P1 yra padaryta atsietai įvertinus vieną parametrą, sistemiškai neatsižvelgus į paties kriterijaus esmę bei kitus lygiagrečius parametrus, todėl laikytina, kad Sprendimas neatitinka faktinės nagrinėjamo ginčo situacijos. Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatytas kriterijus T2 visiškai atitinka Nutarimo 4 punkto 2 papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų „Pareiškėjo tinkamumas įgyvendinti projektą“.

Pareiškėjas nustatė, kad, vertinant atitikimą P4 parametrui, maksimalūs balai bus duodami, jei bus aiškiai ir išsamiai pademonstruotas supratimas apie Lietuvos mokslo ir verslo specifiką, pasaulinės aukštųjų technologijų rinkos poreikių išmanymą, bus pateiktos konkrečios išvados ir siūlymai, aiškūs ir logiški ryšiai tarp pateiktų išvadų ir siūlymų bei investavimo strategijos, tiekėjas ir (ar) jo komandos nariai turi ilgametės patirties vystant aukštųjų technologijų sektoriuose veikiančias įmones, tiekėjas ir (ar) jo komandos nariai, įvykdytuose projektuose turėjo sprendimų priėmimo teisę ir jų priimti sprendimai lėmė sėkmingą projektų baigtį. Pareiškėjas atitikimą P4 parametrui vertina kompleksiškai ir ne išimtinai tiekėjo patirties aspektu, bet būtent tiekėjo komandos, kuri vykdys projektą, turimų specifinių žinių bei patirties aspektu. Bendrovė konstatuoja, kad parametras P4 yra neabejotinai susijęs su Pirkimo objektu, todėl laikytinas tinkamu, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba neginčijo kitų tiekėjo komandai keliamų kokybės reikalavimų, tačiau formaliai atsižvelgė tik į lingvistiškai parametrų verčių aprašymuose įtvirtintus tiekėjų komandos patirties reikalavimus. Taip pat pažymėta, kad, vertinant pasiūlymų kokybę, tiekėjo komandos patirtis kaip pasiūlymų vertinimo subkriterijus kitų kriterijų kontekste turi labai mažą lyginamąjį svorį (reikšmę). Tai reiškia, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas nebuvo išimtinai siejamas su patirties reikalavimais, kadangi tiekėjų komandos patirtis buvo vertinama kompleksiškai tarp eilės kitų lygiagrečių kriterijų. Tiekėjų komandos patirties reikalavimas iš esmės buvo nustatytas tik viename kriterijuje T1 (kurio visi parametrai bendrai sudaro tik 0,25 pasiūlymų lyginamojo svorio) kaip parametras P1 (komandos narių patirtis investuojant rizikos kapitalą į ankstyvosios vystymosi stadijos įmones). Kiti atsakovo sprendime ginčijami parametrai (T2 kriterijaus parametrai P3 ir P4) net nėra tiekėjo komandos patirties reikalavimai, o parametrą sudarantys veiksniai, kurie sistemiškai ir kompleksiškai vertinami kartu su kitais lygiagrečiais veiksniais.

Bendrovė nurodė, kad Tarnyba ne tik netinkamai kvalifikavo Pirkimo sąlygų pasiūlymų vertinimo subkriterijus, juos kvalifikuodama kaip tiekėjo profesinio pajėgumo reikalavimus, tačiau ir formaliai įvertino Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatytų parametrų reikšmes, vertes bei neatsižvelgė į kompleksinę bei sisteminę jų paskirtį. Sprendimo 3 punkte pateikta išvada dėl Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatyto kriterijaus T2 parametrų P3 ir P4, bendrovės nuomone, yra nepagrįsta, nes neatsižvelgta į Pirkimo objektą ir neįvertinta šio konkretaus Pirkimo faktinės situacijos bei specifikos. Dėl to pareiškėjas darė išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų. Remdamasi teismų praktika, bendrovė skunde nurodė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą, privalėjo objektyviai įvertinti visas vykdomo Pirkimo aplinkybes bei konkrečią specifiką, susijusią su juo, ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Taip pat pabrėžta, kad Tarnybos sprendimas, jog Derybų sąlygų 71.1 punktas pažeidžia Įstatymo nuostatas, priimtas formaliai įvertinus Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas aiškino, kad ši išvada neatitinka Pirkime susiklosčiusios realios faktinės situacijos.

 

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad atliko pareiškėjo vykdomų skelbiamų derybų „INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimas“ vertinimą, kurio rezultatus įformino Sprendimu. Pasak atsakovo, pareiškėjas pasirinko Pirkimui pateiktus pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Atsakovas, išanalizavęs Derybų sąlygų 71.1 punkte įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jų parametrus ir jų vertinimo reikšmes, padarė išvadą, jog minėtų kriterijų parametrai sietini su tiekėjų profesiniu pajėgumu, t. y. tiekėjų kvalifikacija, taigi negali būti nustatomi vertinant tiekėjų galutinių pasiūlymų ekonominį naudingumą. Pareiškėjas, nustatydamas aprašytus pasiūlymų vertinimo kriterijus (konkrečiai – parametrą P1, parametrą P3, parametrą P4), pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad bendrovė neginčija, jog minėti parametrai yra susiję su tiekėjo (pareiškėjas įvardija, kaip „tiekėjo komandos narių“) tam tikra patirtimi. Šiuo atveju nesvarbu, ar patirties reikalavimai keliami tiekėjui, ar tiekėjo siūlomos komandos nariams.

Atsiliepime pažymėta, jog Derybų sąlygų IV skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp kurių – 3 specialieji kvalifikacijos reikalavimai, t. y. 17.7 punkte nustatytas reikalavimas „Bent vienas tiekėjo komandos narys turi tarptautinės patirties <...> komercializuojant aukštųjų technologijų idėjas ir intelektinės nuosavybės teises“; 17.8 punkte – „Mažiausiai pusė tiekėjo komandos narių turi patirties rizikos kapitalo sandoriuose, t. y. mažiausiai pusė tiekėjo komandos narių yra atlikę arba dalyvavo atliekant bent po vieną rizikos kapitalo investicijų į įmonę“; 17.9 punkte – „Bent vienas tiekėjo komandos narys geba bendrauti lietuvių kalba <...>“. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamas parametras P1 („komandos narių patirtis investuojant rizikos kapitalą į ankstyvosios vystymosi stadijos įmones“) savo turiniu atitinka tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus Derybų sąlygų 17.7 ir 17.8 punktuose. Ginčijamas parametras P3 savo turiniu taip pat susijęs su tiekėjo patirtimi. Parametras P4, atsižvelgiant į Derybų sąlygų 71.7 punkto 5 lentelę „Parametrų vertinimo reikšmes“, savo turiniu laikytinas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimu. Ginčijami parametrai neapibūdina perkamų paslaugų kokybiniais parametrais, o yra susiję tik su tiekėjo kompetencija, praeities duomenimis (patirtimi).

Atsižvelgęs į Derybų sąlygų nuostatas, įrodančias ginčijamų parametrų turinio atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, atsakovas teigė, jog toks Derybų sąlygų (pasiūlymų vertinimo kriterijų parametrų) formulavimas, kai tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų parametrai, yra ydingas ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Tiek Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte, tiek Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodoma, jog ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui įvertinti turi būti pasirenkami kriterijai (ir parametrai), kurie susiję ne su tiekėjo kvalifikacija, o su viešojo pirkimo objektu, pvz., kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės, funkcinės charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, pristatymo laikas ir data, tai pat kiti kriterijai, tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo objektu.

Atsakovas pažymėjo, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje yra aiškinama, jog pasiūlymų vertinimo kriterijai (ir parametrai) turi būti išimtinai susiję su viešojo pirkimo objektu (Lianakis byla). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas laisvai ir spekuliatyviai interpretuoja ESTT ir Bendrojo Teismo praktiką, iš konteksto ištraukia tam tikras teisės aiškinimo taisykles. Atsakovas nesutiko su bendrovės pozicija, kad iš Lianakis bylos negalima daryti išvados apie perkančiosios organizacijos galimybę atsižvelgti į tiekėjo komandos patirtį vertinant tiekėjų pasiūlymus ir už šiuos kvalifikacinius reikalavimus skirti balus. Aptariamoje byloje ESTT aiškiai nurodė, kad tiekėjo gebėjimai, personalas, įranga ir patirtis – išimtinai tik pačių tiekėjų atrankos, o ne pasiūlymo vertinimo kriterijai, t. y. galimi taikyti tik kaip minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, o ne ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai. Pareiškėjo argumentai dėl priešingos pozicijos laikymosi doktrinoje ESTT praktikos sampratai ir jos taikymui neturi jokios įtakos.

Atsakovas nurodė, kad Bendrasis Teismas, kaip ESTT pirmosios instancijos teismas, viešųjų pirkimų ginčų bylose netaiko ir neaiškina Direktyvų 2004/17 ir 2004/18 nuostatų, nes ES institucijoms jos netaikomos, o taikomas finansavimo reglamentas Euratom (Nr. 1605/2002). Bendrojo Teismo praktika, nors ir gali būti naudojama kaip teisės šaltinis, tačiau naudotina atsižvelgiant į jo praktikai aktualų teisinį reguliavimą, be to, jo praktika bet kokiu atveju neturi viršenybės prieš ESTT jurisprudenciją. Pasak atsakovo, pareiškėjas spekuliatyviai naudojo ESTT praktiką, nes joje expressis verbis nenurodoma, kad tiekėjo komandos patirtis – leistinas pasiūlymų vertinimo kriterijus.

Atsakovo nuomone, jis padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiami parametrai P1, P3 ir P4, įvertinus jų turinį, yra susiję ne su Pirkimu perkamos paslaugos kokybės patikrinimu, o su tiekėjų kvalifikacija, todėl negalėjo būti nustatyti, vertinant galutinius tiekėjų pasiūlymus ir nustatant iš jų ekonomiškai naudingiausią.

Atsakovas pažymėjo, jog Derybų sąlygų 11 punkte aprašytas pirkimo procedūrų eiliškumas. Tai, pasak jo, atitinka Įstatymo 57 straipsnyje nustatytus skelbiamų derybų etapus. Atsakovo teigimu, Pirkimo metu galiojęs (ir šiuo metu galiojantis) teisinis reglamentavimas draudžia pasiūlymų vertinimo kriterijus (ir parametrus) formuluoti kaip tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ne tik dėl to, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir pasiūlymų vertinimas yra dvi atskiros viešojo pirkimo procedūros, bet ir dėl to, jog įstatymų reguliavimas pasiūlymų vertinimo kriterijus (ir parametrus) sieja išimtinai tiesiogiai su viešojo pirkimo objektu.

Atsakovas atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentą, jog Europos Komisija laikosi pozicijos, kad tiekėjų kvalifikaciją perkančioji organizacija gali vertinti kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Atsakovas pažymėjo, kad naujoji ES direktyva dėl viešojo prekių, paslaugų ir darbų sutarčių sudarymo taisyklių derinimo dar nepriimta. Šis naujosios direktyvos nuostatos pasiūlymas ir rodo, kad dabartinis reguliavimas reglamentuoja priešingai nei siūloma. Atsakovas neginčijo, jog aptartuose parametruose įtvirtinti reikalavimai tiekėjo (tiekėjo pasitelkiamos komandos) patirčiai yra reikšmingi viešojo pirkimopardavimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, įsitikinti tiekėjo kompetencija. Tokiu atveju jie turėjo būti suformuluoti ir nustatyti kaip minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai.

Atsakovas nesutiko su argumentais, jog „2011 m. Uncitral modelinio viešųjų pirkimų įstatymo 11 str. 2 d. c) papunktis leidžia, kur tinkama, vertinant pasiūlymus atsižvelgti į tiekėjo ir jo personalo <...> patirtį, patikimumą, profesionalumą bei vadybines kompetencijas, o pirkime taikyti subkriterijai tiesiogiai kyla iš 2012-05-07 Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti nutarimo Nr. 33 <...>“. Atsakovas pabrėžė, jog Įstatymu, o ne pareiškėjo nurodytais teisės aktais privalu vadovautis atliekant viešuosius pirkimus. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, jog skunde nurodytas Nutarimas neįtvirtina šio konkretaus Pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų (parametrų).

 

Tretieji suinteresuoti asmenys Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime išdėstė iš esmės analogiškus motyvus, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį atsakovui yra nustatyta pareiga patikrinti visus pirkimų skelbimus, todėl visas pastabas dėl skelbimo apie Pirkimą pareiškėjui turėjo pareikšti dar iki Pirkimo paskelbimo momento. Pagal bendrovės pateiktą skelbimą apie Pirkimą atsakovui turėjo būti žinoma, pagal kokius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus bus vertinami Pirkimo dalyvių pasiūlymai. Atsakovas pastabų dėl skelbimo apie Pirkimą nepateikė, o 2012 m. rugsėjo 19 d. skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, laikytina, kad skelbimas apie Pirkimą atitiko Įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Atsiliepime pažymėta, kad nė vienas Pirkimo dalyvis neskundė Derybų sąlygų Įstatymo nustatytu terminu, taip pat nė vienas Pirkimo dalyvis neskundė 2013 m. kovo 5 d. pareiškėjo sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei Pro.Seed Capital ir Baltic Technology Ventures pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Tik, kai trečiojo suinteresuoto asmens ZernikeMeta Ventures Spa pasiūlymas buvo atmestas dėl netinkamai paruoštų dokumentų, atsakovas inicijavo procesus dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Be to, net ir nustačius formalius Pirkimo pažeidimus, jie iš esmės nedarytų jokio poveikio tiekėjų ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtiems interesams. Derybų sąlygas turėjo teisę skųsti ne tik jame dalyvavę subjektai, bet ir nedalyvavę. Pirkime turėjo teisę dalyvauti ne tik nacionaliniai ūkio subjektai, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bet turintys teisę teikti Pirkimo objektą sudarančias paslaugas ES erdvėje. Tiek faktinių, tiek potencialių pirkimo dalyvių teisėti interesai vykdant Pirkimą nebuvo pažeisti, todėl, jei Sprendimas būtų paliktas galioti, būtų padaryta nepataisoma žala visam Lietuvos verslui.

 

Trečiasis suinteresuotasis asmuo ZernikeMeta Ventures Spa atsiliepime prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, Derybų sąlygų 71, 71.1 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos (toliau – ir Direktyva 2004/18/EB) 53 straipsnio 1 dalies a punktu, Rekomendacijų 11 punktu.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime, priimtame Lianakis byloje, pateikti išaiškinimai, priešingai negu teigia pareiškėjas, yra reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo atveju. ESTT šioje byloje neapsiribojo tik pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktų klausimų nagrinėjimu, tačiau pateikė ir visapusiškesnį Direktyvos 92/50 nuostatų paaiškinimą. Be to, šiame sprendime teismas aiškiai atskyrė sutarties sudarymo kriterijus nuo kvalifikacinės atrankos kriterijų, taip pat akcentavo, kad dalyvių patirtis, jų personalas, įranga, gebėjimas vykdyti sutartį negali būti vertinami kaip sutarties sudarymo kriterijai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo motyvai, jog tokie kriterijai, kaip tiekėjų patirtis ir gebėjimas vykdyti sutartį, atitinka Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes sietini su šioje straipsnio dalyje nustatytu kriterijumi – perkamų paslaugų kokybe – yra paneigiami ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendime pateiktais išaiškinimais.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatyto kriterijaus T1 parametre P1, kriterijaus T2 parametre P3 bei parametre P4 nustatyti kriterijai yra sietini su Pirkime dalyvaujančių tiekėjų profesiniu pajėgumu, prognozuojamu gebėjimu tinkamai vykdyti sutartį, t. y. sietini su tiekėjo patirtimi, kompetencija, gebėjimu įvykdyti sutartį, tačiau ne su Pirkimo objektu susijusiais kriterijais, nustatytais Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte (teikiamų paslaugų kaina, privalumais ir kt.), ar Pirkimu perkamų paslaugų kokybiniais parametrais. 

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas ir pateiktų pasiūlymų vertinimas yra dvi atskiros procedūros, nustatytos Įstatymo 31 ir 32 straipsnių nuostatose. Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatytais ir ginčijamais kriterijų T1 ir T2 parametrais siekiama ne tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo, o nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Teismas darė išvadą, jog aptarti ginčo kriterijai buvo taikomi pasiūlymų vertinimo procedūros metu, o toks Derybų sąlygose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas prieštarauja Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, ESTT praktikoje pateiktiems išaiškinimams.

Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatyti kriterijai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes buvo perkelti iš Nutarimo 4 punkto nuostatų. Teismas vadovavosi Nutarimo 5.3 punktu, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas 1083/2006), 65 straipsnio a punktu ir darė išvadą, kad minimas komitetas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, gali nustatyti tik tokius finansuojamų veiksmų atrankos kriterijus, kurių taikymas būtų suderinamas tiek su Įstatymo, tiek su Europos Bendrijos teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis viešųjų pirkimo sutarčių sudarymą. Bet kokiu atveju Nutarime, kuris nėra norminis teisės aktas, įtvirtintos nuostatos negali paneigti aukštesnės galios teisės akte – Įstatyme – nustatyto teisinio reguliavimo.

Teismas sprendė, jog Sprendimo išvada, kad bendrovė Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatydama kriterijaus T1 parametrą P1 bei kriterijaus T2 parametrus P3 ir P4 pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo taisykles, yra pagrįsta ir teisėta.

Remdamasis Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo vykdytos Pirkimo procedūros nėra užbaigtos, paslaugų teikimo sutartis su laimėjusiu paslaugų tiekėju nėra pasirašyta, bei tai, kad nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nenutraukus Pirkimo procedūrų vykdymo, sprendė, kad Tarnyba Sprendime pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūrų vykdymą.

Teismas konstatavo, kad Tarnyba Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOSapeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Sprendimas ir teismo sprendimas yra naikintini remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 punkte, 143 straipsnyje nustatytais pagrindais kaip priimti netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas bei teismų praktiką.
  2. Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas nenustato draudimo vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą nustatyti tiekėjo komandos patirties reikalavimų, jei tokie subkriterijai yra susiję su Pirkimo objektu. Perkant sudėtingas intelektines paslaugas tiekėjo komandos patirtis parodo pasiūlymo kokybę, kurią vertinti tiesiogiai leidžia Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Pirkimu įsigyjamos intelektinės finansinės inžinerijos paslaugos, todėl ginčijami kriterijai parodo, kuris pasiūlymas yra kokybiškiausias, tai savaime suponuoja, jog jie yra susiję su Pirkimo objektu, be to, nėra pertekliniai, taigi visiškai atitinka Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus.
  3. Jei INVEGA Derybų sąlygų 71.1 punkte įtvirtintus parametrus būtų nustačiusi kaip kvalifikacinius reikalavimus, tokie reikalavimai būtų laikomi ne minimaliais, kadangi ginčijamų kriterijų tikslas yra nustatyti, kuris tiekėjas sutartį galėtų įvykdyti kokybiškiau, todėl tokie kriterijai neatitiktų kvalifikacinių reikalavimų tikslo ir būtų laikomi per aukštais ir pažeidžiančiais Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą.
  4. Lianakis bylos precedentas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes: (i) Lianakis byloje buvo nustatyti kriterijai, nesusiję su pirkimo objektu, o ginčijami kriterijai parodo pasiūlymų kokybę, todėl yra tiesiogiai susiję su Pirkimo objektu; (ii) kvalifikaciniai reikalavimai gali būti nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai, jei tuo siekiama skirtingų tikslų (įsitikinti tiekėjo gebėjimu apskritai įvykdyti sutartį ir pasiūlymų ekonominiu naudingumu). Jei nagrinėjamoje byloje būtų remiamasi Lianakis bylos precedentu, bylos išsprendimas priklausytų nuo pasirinkto Lianakis bylos aiškinimo. Europos valstybėse paprastai pasirenkamas lankstusis Lianakis bylos aiškinimas, leidžiantis vertinant pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą atsižvelgti į tiekėjo komandos, kuri vykdys viešojo pirkimo sutartį, patirtį. Sprendimas ir teismo sprendimas grindžiami griežtuoju aiškinimu. Pareiškėjas remiasi lanksčiuoju Lianakis bylos aiškinimu ir teigia, kad Lianakis byla nustatė draudimą dėl tiekėjų patirties reikalavimų, nesusijusių su pirkimo objektu, bet neuždraudė vertinti tiekėjų komandos, kuri vykdys sutartį, patirties.
  5. Pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai laikantis procedūrų atribojimo imperatyvo.
  6. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo imperatyvą ir tai buvo esminis proceso teisės pažeidimas, lėmęs neteisingo teismo sprendimo priėmimą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).
  7. Teismas visiškai ignoravo nagrinėjamo ginčo faktinę situaciją bei byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad: (i) Pirkimas buvo atliktas nuosekliai laikantis ne tik Įstatymo imperatyvų, bet ir gerosios tarptautinės, ES bei Lietuvos praktikos; (ii) nagrinėjamas ginčas turi esminę reikšmę tolimesnei rizikos kapitalo fondų rinkos plėtrai bei Lietuvos ekonomikai; (iii) nagrinėjamas ginčas gali užkirsti kelią pradedančiųjų įmonių, veikiančių aukštųjų technologijų srityje, plėtrai ir net egzistavimui Lietuvoje.
  8. Ginčijami parametrai buvo patvirtinti paties atsakovo konsultacijų dėl Derybų sąlygų metu (Įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Aplinkybė, kad pareiškėjas įpareigotas nutraukti Pirkimą jau iš esmės įvykdžius visas procedūras, bei kitos Sprendimo priėmimo aplinkybės leidžia abejoti Tarnybos objektyvumu, procedūrų skaidrumu bei galbūt nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimu (VAĮ 3 straipsnio 2, 4 punktai).
  9. Trečiojo asmens „ZernikeMeta Ventures Spa dalyvavimas nagrinėjamame ginče yra visiškai nepagrįstas, nes jis nėra suinteresuotas dalyvis Įstatymo 2 straipsnio 27 dalies prasme. Šio asmens dalyvavimas byloje tik stiprina abejones dėl Vertinimo išvados priėmimo aplinkybių skaidrumo, Tarnybos objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia (VAĮ 3 straipsnio 2, 4 punktai).
  10. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis priimtas visiškai formaliai įvertinus Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus ir netinkamai pritaikius Lianakis bylos precedentą, be to, neatitinka Pirkime susiklosčiusios faktinės situacijos, kai Pirkimo objektas objektyviai pagrindžia būtinumą vertinant tiekėjų pasiūlymus atsižvelgti į tiekėjo komandos patirtį. Sprendimas turėjo būti panaikintas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimas, palaikantis neteisėtą Sprendimą, yra priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas (Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas), teismų praktiką (sprendimas Lianakis byloje) bei pažeidžiant ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą visapusiško įrodymų vertinimo imperatyvą. Atsižvelgiant į tai, tiek Sprendimas, tiek teismo sprendimas naikintini (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

 

Tretieji suinteresuoti asmenys Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ skundą dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4S-1926 panaikinimo.

Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

  1. Teismas iš esmės netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliaciniame skunde remiamasi Įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir teigiama, kad teismas turėjo įvertinti, ar Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas neturėjo jokio pagrindo Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto ar Direktyvos 2004/18/EB 53 straipsnio 1 dalies a punkto dispozityvias normas, pateikiančias pavyzdinius sąrašus kriterijų, įvardyti kaip ribojusias INVEGA teises taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, susijusius su patirtimi ar gebėjimais. Pačios Tarnybos surašytos Rekomendacijos negali būti vertinamos kaip imperatyviai ribojančios perkančiųjų organizacijų teises ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus (subkriterijus) sieti su tiekėjų patirtimi ar gebėjimais. Reglamento 1083/2006 65 straipsnį pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino izoliuotai nuo kitų šio Reglamento nuostatų. Pagal Reglamento 1083/2006 56 straipsnio 3 dalį Stebėsenos komiteto nustatyti kriterijai turi lemiamą reikšmę pripažįstant išlaidų tinkamumą finansuoti.
  2. Teismas klaidingai taikė ESTT išaiškinimus (Lianakis ir Alevizos bylos). ESTT Lianakis byloje suformulavo visai kitokį draudimą nei nurodė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne draudimą atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, bet nurodė, jog yra „draudžiama, kad vykstant viešojo pirkimo procedūrai perkančioji organizacija specifikacijose arba skelbime apie pirkimą nurodytų sutarties sudarymo kriterijų lyginamojo svorio koeficientus ir subkriterijus nustatytų vėliau“. INVEGA ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų esmę nurodė dar skelbime apie Pirkimą ir detalizavo juos Derybų sąlygose, t. y. vėliau jokie papildomi kriterijai nebuvo nustatyti. Pirkime nebuvo pažeistas vienodo požiūrio į ūkio subjektus principas ar skaidrumo pareiga. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lianakis bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos. Lianakis byloje ESTT nevertino, kokie kokybės kriterijai turėtų būti nustatomi specifiniuose finansinio tarpininkavimo paslaugų pirkimuose. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog teismas iš viso nevertino, kaip dar 2008 metais priimtas ESTT sprendimas Lianakis byloje toliau buvo taikomas ir aiškinamas tiek ES bei nacionalinių teismų, tiek teisės doktrinoje. Po Lianakis bylos sprendimo priėmimo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtuose sprendimuose, pavyzdžiui, bylose T-39/08 ir T-86/09, žmogiškųjų išteklių kokybė pripažįstama tinkamu pasiūlymo vertinimo subkriterijumi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje taikant ESTT išaiškinimus Lianakis byloje, pripažįstama, kad tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo atskyrimo procedūros pažeidimai konstatuotini tik tada, kai perkančiosios organizacijos veiksmai ar priimti sprendimai realiai sukelia padarinius tiekėjams, t. y. perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeičia šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, kad Lianakis byla nelemia absoliutaus draudimo vertinti patirtį taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Tai, kad ESTT praktikoje iš viso nėra suformuluoto imperatyvaus draudimo nustatyti su patirtimi sietinų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo subkriterijų, patvirtina ir Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybai ir Europos Parlamentui pateiktas pasiūlymas dėl naujos viešųjų pirkimų direktyvos. Apeliaciniame skunde nurodomas šio pasiūlymo dėl direktyvos 66 straipsnio 2 dalies b punktas.
  3. Teismo sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į nagrinėjamo Pirkimo specifiką. Tiek ES teisės aktai ir ESTT praktika, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai ir nacionalinių teismų praktika neriboja perkančiųjų organizacijų galimybių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus parinkti pagal konkretaus pirkimo objekto specifiką, jeigu tuo yra siekiama viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžiami viešųjų pirkimų principai. Kadangi kokybė šiame Pirkime reiškia sėkmingą investicijų pritraukimą (fondų valdymą) ir realią pagalbą jaunoms įmonėms, kokybiniai kriterijai galėjo būti suformuoti tik juos siejant su tiekėjų patirtimi ir gebėjimais. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų dalinis susiejimas su tiekėjų patirtimi ir gebėjimais nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų ar teismų išaiškinimų, nei viešųjų pirkimų principų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Pirkime siekiamų įsigyti paslaugų kokybę užtikrinančių subkriterijų objektyviai nebuvo įmanoma apibrėžti nesiejant jų su patirtimi ir gebėjimais.
  4. Teismas bylą išnagrinėjo itin formaliai ir priėmė sprendimą neįvertindamas bylos esmės. Teismas nustatė formalų pažeidimą ir nevertino, kaip toks pažeidimas pažeidžia tam tikrų asmenų teises. Teismas nesiaiškino, kaip INVEGA turėjo vykdyti Pirkimą, kad pažeidimų būtų išvengta.
  5. Teismas netinkamai įvertino tai, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal kompetentingų valstybės institucijų sprendimus. INVEGA privalėjo laikytis Stebėsenos komiteto nustatytų kriterijų, kitaip finansavimas projektui nebūtų suteiktas.
  6. Teismas iš viso neįvertino didelės dalies INVEGA bei Pro.Seed Capital ir Baltic Technology Ventures argumentų bei pateiktų įrodymų. Teismas ignoravo faktus, kad INVEGA Derybų sąlygas paruošė pagal geriausią tarptautinę praktiką, bei faktus, kad Pirkime taikyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitikimas Įstatyme įtvirtintiems reikalavimams buvo iš anksto suderintas su Tarnyba. Teismo sprendimu yra nepagrįstai ginami atskiro verslo subjekto interesai ir daroma žala visam Lietuvos verslui. Tikėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo „ZernikeMeta Ventures Spa nesąžiningai, nesinaudodamas Įstatyme nustatytomis teisėmis, per Tarnybą siekia apginti savo interesus.
  7. Teismas be pagrindo sprendė, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus.

 

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOSapeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Parametrai P1, P3 ir P4 nėra susiję su Pirkimo objektu, o yra susiję su tiekėjo komandos patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas paslaugos, pasiūlymų vertinimo kriterijai (ir parametrai) turėjo būti susiję su paslaugomis, jų kokybe. Šiuo atveju ginčijami parametrai P1, P3 ir P4 yra susiję ne su Pirkimu perkamomis paslaugomis, o su jas siūlančiu ir teiksiančiu tiekėju (tiekėjo komanda), jo kompetencija ir patirtimi. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje yra aiškinama, jog pasiūlymų vertinimo kriterijai (ir parametrai) turi būti išimtinai susiję su viešojo pirkimo objektu. Atsakovas remiasi ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimu (bylos Nr. C-532/06, Lianakis byla), 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (bylos Nr. C-513/99, Concordia Bus Finland byla), 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu (bylos Nr. C-331/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2009 m. birželio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo dalimi, jog Pirkime nustatyti pasiūlymų vertinimo parametrai, susiję su Pirkimo dalyvių siūlomų komandų patirtimi, parodo pasiūlymų kokybę. Atsakovas teigia, jog parametrai P1, P3 ir P4 nėra ir negalėjo būti nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų parametrai, tačiau dėl savo reikšmingumo galėjo būti nustatyti kaip kvalifikacijos reikalavimai, kuriais vadovaudamasis, apeliantas galėjo atsirinkti kvalifikuotą ir patirties turintį tiekėją, galėsiantį įvykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsiliepime pažymima, kad viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiekėjų kvalifikacija ir viešojo pirkimo objektu, atskirtis nėra savitikslė, jos nepaisymas (pažeidimas) nėra tik formalus pažeidimas. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010. Atsakovo teigimu, apeliantui neginčijant, jog parametrai P1, P3 bei P4 yra susiję su patirties reikalavimais tiekėjui (jo komandos nariams), neįrodžius, jog minėti parametrai yra susiję su Pirkimo objektu, atsakovas, atsižvelgęs į Derybų sąlygų nuostatas, įrodančias ginčijamų parametrų turinio atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, teigia, jog teismo sprendimas šioje byloje yra visiškai pagrįstas, o toks Derybų sąlygų (pasiūlymų vertinimo kriterijų parametrų) formulavimas, kai tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų parametrai, yra ydingas ir neatitinka nacionalinio teisinio reglamentavimo ir teismų formuojamos praktikos. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovo argumentai, kad ginčijami kriterijai galėjo būti nustatyti kaip kvalifikaciniai reikalavimai, yra absoliučiai nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas įtikinamai nepagrindė savo pozicijos, kodėl kaip pasiūlymo vertinimo kriterijai nustatyti reikalavimai, jei jie būtų formuojami teisėtai kaip tiekėjų kvalifikacijos, būtų per aukšti. Savo esme perkančiosios organizacijos iškelti reikalavimai atitinka Įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintus tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus. Apelianto teiginiai, jog Derybų sąlygose negalėjo suformuluoti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kokie nustatyti parametruose P1, P3 ir P4, dėl jų perteklinio pobūdžio ar dėl to, jog laikomi per aukštais, yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas taip pat pažymi, jog tiek galiojančiuose teisės aktuose, tiek teismų praktikoje viešųjų pirkimų tvarkos reikalavimai nėra diferencijuojami pagal perkamų paslaugų, prekių ar darbų specifiką, t. y. taikomi vienodi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, ar atliekamas prekių, paslaugų, ar darbų viešasis pirkimas. Atsakovo nuomone, kitų valstybių patirtis ir praktika atliekant viešuosius pirkimus neturi esminės reikšmės šiai ginčo bylai ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo ginčo bylai taikytino Lietuvos nacionalinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos.
  2. Pačios ydingos Derybų sąlygos suponavo viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, t. y. tiekėjų kvalifikacijos tikrinimą pasiūlymų vertinimo etape. Tiekėjų kvalifikacijos atitikimas viešojo pirkimo sąlygoms yra tinkamas paraiškų, bet ne pasiūlymų pateikimo metu. Pirkimo atveju reikalavimo atskirti tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo ir pasiūlymų vertinimo procedūras nebuvo laikytasi, kadangi pačiomis Derybų sąlygomis (parametrais P1, P3 ir P4) suponuojamas pakartotinis ir neleistinas tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas pasiūlymų vertinimo etape. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neteisingai pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 išaiškinimų vertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo, kad kvalifikacijos reikalavimai gali būti skirti vertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą. Atsakovas daro išvadą, jog Pirkimo atlikimo metu galiojęs (ir šiuo metu galiojantis) nacionalinis teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika draudžia pasiūlymų vertinimo kriterijus (ir parametrus) formuluoti kaip tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ne tik dėl to, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir pasiūlymų vertinimas yra dvi atskiros viešojo pirkimo procedūros, bet ir dėl to, jog įstatymų reguliavimas pasiūlymų vertinimo kriterijus (ir parametrus) sieja išimtinai tiesiogiai su viešojo pirkimo objektu (šiuo atveju – su paslaugomis) ir tokiu viešojo pirkimo procedūrų atskyrimu yra užtikrinamas tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principo laikymasis.
  3. Atsakovas nederino, netvirtino Derybų sąlygų, nepritarė apelianto nustatytiems neteisėtiems parametrams P1, P3 ir P4 bei jokia forma nenurodė apeliantui pažeisti Įstatymą.
  4. Atsakovas neprašė teismo įtraukti trečiojo asmens „ZernikeMeta Ventures Spa į šios bylos procesą ir nevertino minėto asmens suinteresuotumo. Šio asmens suinteresuotumą bylos baigtimi pripažino teismas.
  5. Sprendimas yra pagrįstas, objektyvus, motyvuotas ir aiškus (t. y. apeliantas galėjo suprasti, kokiomis teisės normomis remiantis buvo priimtas sprendimas įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras), o atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, neperžengė Įstatyme nustatytų kompetencijos ribų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 2, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

 

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba, atsiliepdamas į trečiųjų suinteresuotų asmenų Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA apeliacinį skundą, prašo teismo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateiktus argumentus.

 

Trečiasis suinteresuotasis asmuo „ZernikeMeta Ventures Spa“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai teiginiai:

  1. Trečiasis asmuo „ZernikeMeta Ventures Spa“ yra suinteresuotas ginčo baigtimi ir pagrįstai buvo įtrauktas į bylą, kadangi būtent jo 2013 m. sausio 29 d. skundo ir 2013 m. vasario 19 d. rašto pagrindu atsakovas atliko perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo vertinimą ir priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. Apeliantai nepagrįstai sieja pagrįstą dalyvavimą byloje su buvimu suinteresuotu pirkimo dalyviu Įstatymo 2 straipsnio 27 dalies prasme. Trečiojo asmens pasiūlymas Pirkime buvo atmestas dėl techninės klaidos (pripažintas netinkamai įrištu ir netinkamai sunumeruotais lapais), todėl trečiasis asmuo yra suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime dėl šio Pirkimo objekto, tačiau neteisėtomis Pirkimo sąlygomis pareiškėjas šią jo teisę apriboja, pažeisdamas jo teisėtus interesus.
  2. Pirkime vertinama komandos patirtis neapibūdino Pirkimo objekto savybių ir nebuvo tiesiogiai susijusi su Pirkimo objekto kokybe, o nustatydamas šiuos reikalavimus tiekėjas siekė pakartotinai, nors ir „specializuotai“ įsitikinti tiekėjo komandos kvalifikacija, t. y. nustatyti tinkamiausią tiekėją, o ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, todėl subkriterijai P1, P3 ir P4 nėra susiję su Pirkimo objektu ir negali būti teisėtai naudojami ekonominio naudingumo vertinime (Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
  3. Ginčo Pirkime nėra pagrindo tapatinti pasiūlymo kokybę ir tiekėjo patirtį, kadangi patikslinus Pirkimo dokumentus gali būti atskirai įvertinta tiekėjo patirtis (kvalifikacijos vertinimo stadijoje), o po to įvertinta atrinktų tiekėjų pasiūlymų kokybė pagal objektyvius, su Pirkimo objektu susijusius subkriterijus.
  4. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Lianakis byloje tiesiogiai suformuluotu aiškinimu ir neturėjo jokio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodomais šaltiniais, kurie nėra teisės aktai ar teismų praktika. Po Lianakis bylos nagrinėtose bylose ESTT ir Bendrasis Teismas formuoja požiūrį, kad net ir laikantis lankstesnio požiūrio, jog pasiūlymų vertinimo metu gali būti vertinami tam tikri su tiekėjo kvalifikacija susiję aspektai, visų pirma, tai turi būti kiti aspektai nei kvalifikacijos tikrinimo stadijoje, o antra, jie turi būti neabejotinai susiję su pirkimo objektu. Pirkime ginčijami subkriterijai neatitiko nė vienos iš šių taisyklių, todėl nėra pagrindo svarstyti „lanksčiojo taikymo galimybių. Pirkimo dokumentų nuostatos ne visiškai atitinka pareiškėjo apeliaciniame skunde siūlomą „lankstųjį“ aiškinimą. Derybų sąlygose kvalifikaciniai reikalavimai visgi buvo keliami ne tiekėjui, o tiekėjo komandos nariams. Tiekėjo komandos nariai niekaip negalėjo būti sutapatinti su pasiūlymo esme, o vertinami tiekėjo ir / ar tiekėjo komandos narių patirties aspektai neatspindėjo Pirkimo objekto kokybės (Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Lianakis byloje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės pažeidimas).
  5. Perkančioji organizacija tiekėją, pajėgų įvykdyti sutartį, siekė atsirinkti ne kvalifikacijos vertinimo, o pasiūlymų vertinimo stadijoje, pažeisdama Įstatyme, Direktyvoje ir teismų praktikoje (Lianakis byloje ir kt.) suformuotą aiškinimą, tiekėjų lygiateisiškumo principą ir neužtikrindama tiekėjų konkurencijos. Viešojo pirkimo tikslo perkančioji organizacija turi galimybę siekti tiksliau suformuluodama Pirkimo dokumentus, kad jie atitiktų Įstatymo 32 ir 39 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo pateikta informacija apie Pirkimą neįrodo, kad Pirkime negalėjo būti iškelti aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir kokybiniai reikalavimai tiesiogiai Pirkimo objektui.
  6. Teismo išvada, kad nebuvo užtikrintas kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo stadijos apribojimas, buvo pagrįstai padaryta ne formaliai įvertinus Pirkimo procedūrų eigą, o Pirkimo dokumentuose keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo subkriterijų turinį.
  7. Kitų subjektų nurodytos finansinio tarpininkavimo paslaugų pirkimo sąlygos bet kokiu atveju nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti, kad Pirkimo dokumentai atitiktų Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, kadangi už Pirkimo atlikimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Teismas pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija nebuvo įpareigota remtis kokiais nors konkrečiais kriterijais ar reikalavimais, kadangi jie nebuvo patvirtinti teisės aktu. Matydama, kad kriterijai neatitinka Įstatymo imperatyvių nuostatų, perkančioji organizacija privalėjo nepradėti Pirkimo, kol nesuderins Derybų sąlygų reikalavimų su ją kontroliuojančiais subjektais ir nebus pašalintas jų neteisėtumas.
  8. Esminiai individualaus administracinio akto motyvai, kaip reikalauja įstatymas ir teismų praktika, yra nurodyti akte (Įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimas ir Lianakis byloje suformuluotos taisyklės pažeidimas). Atsakovo Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), t. y. pareiškėjo vykdyto Pirkimo sąlygų nuostatomis, šiais objektyviais duomenimis remiantis buvo atlikta sisteminė, loginė bei lingvistinė Derybų sąlygų nuostatų analizė ir prieita prie Sprendime pateiktos išvados. Taip pat Sprendimas buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurias pareiškėjas neteisingai interpretuoja savo apeliaciniame skunde. Sprendimu pritaikytos poveikio priemonės (įpareigojimas nutraukti Pirkimą) buvo motyvuotos ir proporcingos, nes buvo atlikta situacijos analizė, įvertinti objektyvūs, su faktine situacija susiję duomenys, visos padarytos išvados buvo pagrįstos teisės aktų nuostatomis, kurių pagrindu buvo pritaikytos poveikio priemonės. Atsakovas laikėsi Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų ir (pagal analogiją) suformuotos teismų praktikos, kad nustačius neteisėtas Derybų sąlygas ir neteisėtus pasiūlymų ekonominių vertinimų kriterijus, viešasis pirkimas turi būti nutrauktas, kadangi pirkimas negali vykti pagal neteisėtas sąlygas.

 

Tretieji suinteresuoti asmenys Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA atsiliepime į pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOSapeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus.

Tretieji suinteresuoti asmenys be aplinkybių, išdėstytų pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniuose skunduose, taip pat nurodo, jog Europos investicijų fondo praktikoje naudojami tokie kokybės vertinimo kriterijai kaip inter alia kvalifikuota valdymo komanda, investavimo patirtis ir pan. Be to, tiekėjo komandos patirtis, kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijų, yra naudojama Europos Komisijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Atsiliepime pažymima, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Įstatymo pakeitimus bei papildymus, kurie tam tikra apimtimi aktualūs ir nagrinėjamo ginčo atveju. 2013 m. spalio 1 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-525 yra siekiama aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis (šio įstatymo 21 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamos bylos dalykas atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4S-1926, kuriuo pareiškėjas UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įpareigotas nutraukti skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimas“ procedūras, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 19 d. paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą „INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimas“ skelbiamų derybų būdu (t. I, b. l. 147–151), kurios buvo vykdomos pagal Derybų sąlygas (t. I, b. l. 18–42). Derybų sąlygų 8 punkte nurodytas šis pirkimo objektas – INVEGOS fondo finansuojamos finansų inžinerijos priemonės „Inovacijų plėtra“ finansinio tarpininkavimo paslaugų pirkimas. Perkamų paslaugų savybės nustatytos pateiktoje techninėje užduotyje (Derybų sąlygų 5 priedas). Derybų sąlygų 5 priede nurodyta, kad organizuojamu paslaugų pirkimu bus atrinktas finansų inžinerijos priemonės valdytojas, kuris atlikdamas šioje techninėje užduotyje nustatytas veiklas, įgyvendins finansų inžinerijos priemonę „inovacijų plėtra“. Ši priemonė vykdoma pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ 3 uždavinį „Pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių“. Priemonės pagrindinis tikslas – skatinti mokslo ir studijų institucijoje generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercializavimą). Investicijomis į ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose, siekiama sumažinti atotrūkį tarp mokslo ir verslo. Ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ bus pasiūlyta ekspertų pagalba identifikuojant komercinį potencialą turinčias inovatyvias technologijų idėjas, finansavimas ir palaikymas jas įgyvendinant.

Vykdant Pirkimą buvo gauti 5 vokai su paraiškomis dalyvauti derybose, t. y. 1) „ZernikeMeta Ventures Spa“, 2) N. P. (atsakingas partneris), UAB „LORDS LB ASSET MANAGEMENT“, V. R., R. B., R. L., Start up Highway UAB „Akseleratorius I“, 3) Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA jungtinė komanda, 4) tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB RK 7, E. P., I. U., V. U., A. K., M. K. D., 5) UAB Žabolis ir partneriai ir UAB „EKSMA (t. I, b. l. 187). Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. sausio 8 d. posėdžio metu, vadovaujantis Derybų sąlygų 63.1 punktu ir V 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarta „ZernikeMeta Ventures Spa“ pateiktą pasiūlymą atmesti (t. I, b. l. 177).

Pareiškėjo Viešojo INVEGOS fondo finansinio tarpininko paslaugų pirkimo komisijos 2013 m. kovo 1 d. posėdžio metu ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA jungtinės komandos pateiktas pasiūlymas, pavesta komisijos narei organizuoti pirkimo sutarties su Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA jungtine komanda pasirašymą. Taip pat pažymėta, kad pirkimo dokumentacija yra tikrinama Viešųjų pirkimų tarnybos, todėl pirkimo sutartis negali būti pasirašoma iki tol, kol bus gauta Tarnybos išvada (t. II, b. l. 1–2). Pagal bylos duomenis nebuvo sudaryta pirkimo sutartis, o tai reiškia, kad Pirkimas nėra pasibaigęs (V 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Atsakovas, vadovaudamasis V 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Pirkimo vertinimą ir 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 4S-1926 įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas nustatė, kad dalis Derybų sąlygų 71.1 punkte nurodytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų parametrų (T1 kriterijaus P1 parametras ir T2 kriterijaus P3 ir P4 parametrai) sietini su tiekėjų profesiniu pajėgumu, kvalifikacija, todėl negali būti nustatomi vertinant tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą. Tarnyba sprendė, kad perkančioji organizacija, nustatydama aprašytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas (t. I, b. l. 14–17).

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi V ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga (V 8 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės yra įtvirtintos V 82 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (VPĮ 82 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba, įgyvendindama V 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą funkciją (vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus), priėmė Sprendimą. V 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įtarusi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama sprendimus (administracinius aktus), turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktą administracinis sprendimas - administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010).

Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

Pareiškėjas skunde ginčydamas atsakovo Sprendimą nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius V 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir neatsižvelgus į Pirkimo specifiką bei faktines aplinkybes, todėl naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas teigė, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijai Pirkime kyla tiesiogiai iš kompetentingų institucijų atstovų (Stebėsenos komiteto) sprendimo, atitinka ES institucijų taikomą praktiką, gerąją tarptautinę praktiką, doktriną ir yra leistini pagal kitus ES teismų sprendimus. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Tarnyba ne tik netinkamai kvalifikavo Pirkimo sąlygų pasiūlymų vertinimo subkriterijus, kaip tiekėjo profesinio pajėgumo reikalavimus, tačiau ir formaliai įvertino Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatytų parametrų reikšmes, vertes bei neatsižvelgė į kompleksinę bei sisteminę jų paskirtį, kad Sprendimas, jog Derybų sąlygų 71.1 punktas pažeidžia VPĮ nuostatas, priimtas formaliai įvertinus VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus.

Taigi šioje byloje, nagrinėjant pareiškėjo skundą, turėjo būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, ar atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba Sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo V 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimą ir dėl šio pažeidimo įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimą, ar Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatyto kriterijaus T1 parametre P1, kriterijaus T2 parametre P3 bei parametre P4 nustatyti kriterijai yra sietini su Pirkime dalyvaujančių tiekėjų profesiniu pajėgumu, prognozuojamu gebėjimu tinkamai vykdyti sutartį, t. y. sietini su tiekėjo patirtimi, kompetencija, gebėjimu įvykdyti sutartį, tačiau ne su Pirkimo objektu susijusiais kriterijais, nustatytais VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte (teikiamų paslaugų kaina, privalumais ir kt.), ar Pirkimu perkamų paslaugų kokybiniais parametrais. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog aptarti ginčo kriterijai buvo taikomi pasiūlymų vertinimo procedūros metu, o toks Derybų sąlygose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintam reglamentavimui, ESTT praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Sprendime konstatuota, kad Sprendimo išvada, jog bendrovė Derybų sąlygų 71.1 punkte nustatydama kriterijaus T1 parametrą P1 bei kriterijaus T2 parametrus P3 ir P4 pažeidė VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo taisykles, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, įvertinęs tai, kad pareiškėjo vykdytos Pirkimo procedūros nėra užbaigtos, paslaugų teikimo sutartis su laimėjusiu paslaugų tiekėju nėra pasirašyta, bei tai, kad nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nenutraukus Pirkimo procedūrų vykdymo, sprendė, kad Tarnyba Sprendime pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūrų vykdymą. Teismas konstatavo, kad Sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Apeliaciniai skundai iš esmės yra grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir ESTT praktiką, nesilaikė Europos investicijų fondo praktikos, VPĮ nenustato imperatyvaus draudimo atsižvelgti į tiekėjo komandos patirtį vertinant pasiūlymus, šis kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu, kadangi jis nustatytas turint tikslą išrinkti naudingiausią pasiūlymą. Apeliantai teigia, jog Sprendimas priimtas formaliai nustačius VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimą, neatsižvelgiant į Pirkimo specifiką, pagal kurią buvo nustatyti vertinimo subkriterijai, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pareiškėjas laikėsi kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo procedūrų atskyrimo reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys (apeliantai) nurodo, jog Europos investicijų fondo praktikoje naudojami tokie kokybės vertinimo kriterijai kaip inter alia kvalifikuota valdymo komanda, investavimo patirtis ir pan., tiekėjo komandos patirtis, kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijų, yra naudojama Europos Komisijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarsto VPĮ pakeitimus bei papildymus, t. y. 2013 m. spalio 1 d. VPĮ 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-525 yra siekiama aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.

            Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodomi argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimais. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Jei įrodymuose yra prieštaravimų, tai šie prieštaravimai turi būti pašalinti.

Įvertinus šioje byloje tiek apeliantų, tiek kitų proceso šalių nurodytus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nekelia abejonių ir yra įtikinamos, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas bei proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinių skundų argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo ir konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo turi būti nutrauktas Pirkimas, pažymi, kad V 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso (turiningieji) tikslai, išvengta galimų nesąžiningų konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. VPĮ nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas laikytinas esminiu viešųjų pirkimų pažeidimu. Šie principai nebūtų pažeisti tik išimtiniais atvejais, t. y. kai to reikalauja objektyvios priežastys, pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės paslaptį ar prekių, paslaugų ar darbų pirkimų organizavimas krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo srityse (kai netaikomas viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reguliavimas) ir kai tokių ribojimų taikymas proporcingas siekiamam tikslui. Šios išimtys privalo būti aiškinamos siaurai.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis privalo būti užtikrintas tiek vertinant tiekėjų kvalifikaciją, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymus. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą ir lygiateisiškumą. Konkurso sąlygos neturi suteikti perkančiajai organizacijai besąlyginio pasirinkimo laisvės ar neribotos diskrecijos (nuožiūros) (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87; 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99). Tiekėjų lygiateisiškumas (nediskriminavimas) užtikrinamas adekvačiomis pirkimo objektui ir sutarčiai įvykdyti reikalingomis sąlygomis, pasireiškiančiomis minimaliais dalyvių kvalifikacijos reikalavimais (VPĮ 32 straipsnis), nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui (VPĮ 25 straipsnis), bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekėjų galimybės konkuruoti tarpusavyje. Pymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, yra išreiškęs poziciją, jog būtina aiškiai atskirti (pirkimo sąlygų nustatymo ir atitikties joms vertinimo prasme) reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai nuo kitokio pobūdžio reikalavimų (pirkimo objektui, sutarties vykdymui ir pan.) (Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimas Lianakis byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; kt.). Ši teismų pozicija grindžiama tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir konkurencijos užtikrinimo siekiais, kad visų tiekėjų, pajėgių įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, pasiūlymai būtų vertinami lygiaverčiais. Nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvai yra vienodai aktualūs tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek pasiūlymų reikalavimų nustatymo bei vertinimo metu (VPĮ 25, 32 ir 39 straipsnių nuostatos). Tai bendrieji reikalavimai, pagal VPĮ privalomi perkančioms organizacijoms, neatsižvelgiant į pirkimo procedūros stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).              

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Nagrinėjamu atveju Derybų sąlygų 71 punkte nustatyta, kad derybų galutiniai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija pasiūlymus gali vertinti remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijais –, „<...> kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko.“ Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškiausią pasiūlymą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu bus išrenkamas laimėtojas.

Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijai. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį sudaro įvairių kokybinių ir kiekybinių veiksnių visuma, gali apimti įvairiausius su sutartimi susijusius elementus (pvz., kainą, sutarties įvykdymo laiką, kaštus, atsiperkamumą). Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Pagal Teisingumo Teismo praktiką tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai negali būti sutapatinami su tiekėjų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami kaip neužtikrinantys sutarties įvykdymo (Lianakis byla, kurioje naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai (eksperto patirtis, įstaigos personalas ir įranga, gebėjimas atlikti tyrimus nustatytu laikotarpiu ir prisiimtų įsipareigojimų suma) nebuvo pripažinti sudėtinėmis sutarties sudarymo kriterijaus dalimis).

Ginčo atveju pareiškėjo vykdyto Pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo įtvirtinti Derybų sąlygų 71.1 punkte pateiktoje lentelėje, kurioje, be kita ko, nustatyta:

(1) kriterijaus „Tiekėjo administraciniai vadybiniai gebėjimai“ (kriterijus T1) parametras P1 – komandos narių patirtis investuojant rizikos kapitalą į ankstyvosios vystymosi stadijos įmones;

(2) kriterijaus „Tiekėjo tinkamumas įgyvendinti projektą“ (kriterijus T2) parametras P3 – gebėjimas generuoti projektų srautą, bendradarbiaujant su universitetais <...> bei galimybė pasiūlyti platų tinklą ekspertų, kurie įvertintų aukštųjų technologijų idėjų komercializavimo potencialą; parametras P4 – komandos narių supratimas apie Lietuvos mokslo ir verslo specifiką, pasaulinės aukštųjų technologijų rinkos poreikių išmanymas bei patirtis vystant aukštųjų technologijų sektoriuose veikiančias įmones. Būtent dėl šių kriterijų byloje yra iškilęs ginčas.

            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus dėl šių kriterijų vertinimo, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad šie kriterijai buvo taikomi pasiūlymų vertinimo procedūros metu, o toks Derybų sąlygose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintam reglamentavimui, Teisingumo Teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams (sprendime remiamasi Lianakis byla). Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas nenustato draudimo vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą nustatyti tiekėjo komandos patirties reikalavimų, jei tokie subkriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, o perkant sudėtingas intelektines paslaugas tiekėjo komandos patirtis parodo pasiūlymo kokybę, kurią vertinti tiesiogiai leidžia VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Tretieji suinteresuoti asmenys Pro.Seed Capital, MB bei Baltic Technology Ventures, SIA apeliaciniame skunde teigia, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų dalinis susiejimas su tiekėjų patirtimi ir gebėjimais nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų ar teismų išaiškinimų, nei viešųjų pirkimų principų, o pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Pirkime siekiamų įsigyti paslaugų kokybę užtikrinančių subkriterijų objektyviai nebuvo įmanoma apibrėžti nesiejant jų su patirtimi ir gebėjimais. Taip pat apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lianakis bylos išaiškinimais.

           Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, susijusius su Pirkimu, konstatuoja, kad apeliantų argumentai, jog nagrinėjamu atveju neturėjo būti laikomasi VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų bei pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą nustatyti minėtus kriterijus, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lianakis byloje pateiktais išaiškinimais, nepripažintini pagrįstais.

Vertinant kriterijus, dėl kurių nustatymo šioje byloje yra kilęs ginčas, pirmiausia pastebėtina, kad jie nebuvo apibrėžti kaip reikalavimai, išreikšti arba kaip neleidimo dalyvauti viešajame pirkime pagrindai, arba kaip minimalūs reikalavimai, kuriuos dalyvis privalo atitikti tam, kad jo pasiūlymas būtų svarstomas. Kita vertus, aptariami kriterijai iš esmės susiję su viešojo pirkimo dalyvio patirtimi, jų darbuotojų (komandos) kvalifikacija ir galimybėmis pasitelkti kitus asmenis vykdant sutartį.

Remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos 53 straipsnio 1 dalies a punktu, nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, kriterijai, kuriais remiantis perkančiosios organizacijos sudaro sutartį, kai sutartis sudaroma, perkančiajai organizacijai išsirenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, yra šie – įvairūs kriterijai, susiję su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis.

Taigi kai, kaip yra ginčo atveju, perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti sutartį su, šios organizacijos manymu, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, ši organizacija turi remtis įvairiais kriterijais, kuriuos ji turi nustatyti atsižvelgdama į šios direktyvos reikalavimus, nes minėtoje nuostatoje, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui“ vartojimo, pateikiamas neišsamus galimų kriterijų sąrašas. Be to, Direktyvos 2004/18 53 straipsnis paaiškinamas šios direktyvos 46 konstatuojamąja dalimi, kurios trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodyta, kad sutarties sudarymo kriterijai iš esmės gali būti ne tik ekonominiai, bet ir kokybiniai (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10)

Taip pat pažymėtina, kad Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte nustatoma, jog sutarties sudarymo kriterijai turi būti susiję su sutarties dalyku. Šios direktyvos 46 konstatuojamosios dalies trečioje pastraipoje nurodoma, kad „šių kriterijų nustatymas priklauso nuo sutarties objekto, kadangi jie turėtų padėti įvertinti kiekvieno pasiūlymo įvykdymo lygį sutarties objekto atžvilgiu, kaip yra apibrėžta techninėse specifikacijose, ir nustatyti kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį“, nes „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ yra tas, „kurio <...> kainos ir kokybės santykis yra geriausias“ (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus; C-368/10).

Dėl šių sutarties sudarymo kriterijų Teisingumo Teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad nors teoriškai nedraudžiama tuo pačiu metu tikrinti konkurso dalyvių tinkamumą (konkurso dalyvių tinkamumo vertinimas atsižvelgiant į numatytus ekonominius, finansinius ir techninių pajėgumų kriterijus) ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį (sutarties sudarymo kriterijų (Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punktas) taikymas), vis dėlto jos yra dvi atskiros procedūros, reglamentuojamos skirtingų normų (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Beentjes, 31/87; 2003 m. birželio 19 d. sprendimas byloje GAT, C-315/01). Teisingumo Teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendime, priimtame Lianakis byloje, jau yra nusprendęs, kad jais (sutarties sudarymo kriterijais) negalima laikyti kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį.

Pabrėžtina, jog Teisingumo Teismo pateiktas teisės aiškinimas yra pakankamai autonomiškas nuo pagrindinėje byloje, kurioje priimtas apžvelgiamas prejudicinis sprendimas, susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl galimybės taikyti šios ES teisminės institucijos pateiktas teisės aiškinimo taisykles ginčo teisiniams santykiams. Būtina paminėti, kad Teisingumo Teismo sprendimas Lianakis byloje nėra vienintelis, kuris patvirtintų, kad aptariamo pobūdžio sutarties sudarymo kriterijai nėra suderinami su ES teise. Pavyzdžiui, kaip iš esmės yra konstatuota Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. sprendimo byloje GAT (C-315/01) 67 punkte, ES teisė draudžia perkančiajai organizacijai atsižvelgti į viešojo pirkimo dalyvio kitiems pirkėjams parduotų prekių skaičių, ne kaip į kvalifikacinį, bet į sutarties sudarymo kriterijų. Kitaip tariant, vien viešojo pirkimo dalyvio veiklos apimtys (patirtis) negali būti pripažinta Direktyvos 2004/18) 53 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu sutarties sudarymo kriterijumi.

Apibendrinant VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte, Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas nuostatas, minėtą Teisingumo Teismo praktiką konstatuotina, kad tiek atsakovas, priimdamas Sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Sprendimą teisėtu, darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas (perkančioji organizacija), nustatydama tiekėjams reikalavimus, susijusius su tiekėjų patirtimi, kompetencija, gebėjimu įvykdyti sutartį, o ne su pirkimo objektu susijusius kriterijus, pažeidė imperatyvią teisės akto (VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje 1 punkto) normą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkime siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį, nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo teisę nesilaikyti VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje 1 punkto reikalavimų ir kad buvo nustatytas formalus pažeidimas. Apeliantų akcentuojamas Pirkimo objektas, jo svarba ir specifika taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo laikytis VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje 1 punkto reikalavimų ir galėjo nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kurie siejami su tiekėjų patirtimi ir gebėjimais. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog atsakovas pastabas pareiškėjui turėjo pareikšti dar iki Pirkimo paskelbimo, o kadangi atsakovas pastabų dėl skelbimo apie Pirkimą nepateikė, 2012 m. rugsėjo 19 d. skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl laikytina, kad skelbimas apie Pirkimą atitiko VPĮ įtvirtintus reikalavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, kad atsakovas nederino, netvirtino Pirkimo sąlygų bei nepritarė parametrams P1, P3, P4, ir jų nutartyje nekartoja.

Taip pat remiantis apeliantų nurodomu Stebėsenos komiteto 2012 m. gegužės 7 d. posėdyje priimtu nutarimu negali būti pateisinti pareiškėjo veiksmai, kurių pagrindu jis nesilaikė imperatyvių V nuostatų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi imtis veiksmų, jog būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija, VPĮ nuostatų įgyvendinimas. Pastebėtina, kad VPĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nesdiskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Būtent taikant VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus yra užtikrinami lygiateisiškumo, nesdiskriminavimo, skaidrumo principai.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų (apeliantų) nurodomos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomi VPĮ pakeitimai, taip pat nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo laikytis galiojančiame VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų. 

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantų argumentų, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes Sprendimas priimtas atlikus faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netinkamai buvo atliktos administracinės procedūros pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusios su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atmestini apeliantų argumentai, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, piktnaudžiavo valdžia, pažeidė skaidrumo, objektyvumo principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 4 punktai), nes pagal bylos duomenis atsakovas veikė VPĮ suteiktų įgalinimų ribose, Sprendimą priėmė, įgyvendindamas jam suteiktas teises ir nustatytas pareigas. Tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens „ZernikeMeta Ventures Spa“ 2013 m. sausio 29 d. skundo ir 2013 m. vasario 19 d. rašto pagrindu atsakovas atliko pareiškėjo vykdomo Pirkimo vertinimą ir priėmė Sprendimą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo Sprendimas nėra priimtas savarankiškai ir yra šališkas, todėl naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo ir apsvarstė atsakovo Sprendimą tuo aspektu, ar pagrįstai buvo nutrauktas Pirkimas, o ne buvo nuspręsta imtis kitų priemonių, ir pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, Pirkimo procedūrų eigą, atsakovas šiuo atveju neturėjo alternatyvos.

Pirmosios instancijos teisme trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo „ZernikeMeta Ventures Spa“, kurio pasiūlymas Pirkime buvo atmestas dėl techninės klaidos (pripažintas netinkamai įrištu ir netinkamai sunumeruotais lapais). Nepripažintini pagrįstais apeliantų argumentai dėl nepagrįsto šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes byloje buvo nustatyta, kad šis asmuo yra suinteresuotas Pirkimu, viešojo pirkimo sutarties sudarymu (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų faktin ir teisin aplinkybių netenkinami apeliacinių skundų reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.

 

Apeliantai apeliaciniuose skunduose suformulavo prašymus bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai grindžiami tuo, kad nagrinėjamoje byloje formuojama nauja VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo praktika, tikslinga išklausyti proceso šalis bei išsamiai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti nagrinėjamų veiksmų pobūdį, tikslus bei galimą poveikį viešųjų pirkimų sistemai.

Pagal ABTĮ 137 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat nustatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliantų prašymo argumentus dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme, pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek taikydamas proceso teisės normas. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis, 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalima teikti naujų įrodymų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

  Pareiškėjai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra nurodoma jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti nauji įrodymai, kurie turėtų būti ištirti ir įvertinti. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, apeliantai savo poziciją yra išsamiai išsakę apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apeliantų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Pro.Seed Capital, MB ir Baltic Technology Ventures, SIA apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                      Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                                                   Ramūnas Gadliauskas

 

 

                                                                      Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-126/2010
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-309-248/2015