Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-12][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-362-969-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-362-969/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188710061 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.2.3. dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo
2.3. Šeimos teisė
2.3.3. Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.1.4. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai
2.3.3.5. Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

?

                                Civilinė byla Nr. 3K-3-362-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36496-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.3.5; 3.4.1.4

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RD. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl tėvystės nuginčijimo; išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas R. D. 2016 m. spalio 7 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti faktą, kad jis nėra M. D. tėvas.

3.       Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės A. D. santuoka nutraukta 2011 m. balandžio 5 d. Po šalių santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. D.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito ginčo šalių sūnaus – G. D. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nėra M. D. tėvas.

5.       2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti, ar ieškovas yra M. D. biologinis tėvas; gauta išvada, kad ieškovas nėra M. D. biologinis tėvas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 6 d., nutraukta – 2011 m. kovo 14 d. Dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė ieškovo ir atsakovės sūnus G. D. Po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) gimė atsakovės sūnus M. D. Ieškovas vaikui gimus suteikė jam vardą ir savo pavardę. Vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas R. D.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

9.       Į bylą yra pateikta UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0184/16, kurioje nurodyta, kad R. D. nėra biologinis M. D. tėvas. Šalys neginčija, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas.

10.       Teismas nurodė, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja.

11.       Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kitam asmeniui kaip tėvui bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu, nėra siekio nustatyti vaiko tėvystę.

12.       Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

13.       Socialinė tėvystė – tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryšio, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryšys. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį ir nepilnametį vaiką M. D. siejo emocinis ryšys, nurodė, kad norėtų tą ryšį išsaugoti. Atsakovė, liudytojos A. T. ir L. L. teismo posėdžio metu paliudijo, jog atsakovas su vaiku visada šiltai bendravo, myli vaiką ir toliau su juo bendrauja, kartu leidžia laiką. Pats vaikas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nurodė, jog pasiilgsta tėčio, ketina pas jį vykti, savo tėvu laiko ieškovą. Į bylą pateikta vaiko psichologo A. S. informacija apie nepilnametį M. D. patvirtina, kad ieškovą ir vaiką sieja glaudus emocinis ryšys, vaikas prie ieškovo yra labai prisirišęs, laukia susitikimų su juo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų.

14.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Dėl to sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis, pirmiausia, vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

15.       Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl ieškovą ir vaiką siejančio emocinio ryšio, nesant siekio nustatyti biologinį vaiko tėvą, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. berniukas liktų be tėvo. Teismas sprendė, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaiko M. D. atžvilgiu neatitiktų vaiko interesų.

16.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

17.       Ieškovo pozicija dėl sužinojimo, kad M. D. yra ne jo vaikas, aplinkybių nenuosekli. Ieškinyje jis nurodė, kad šią aplinkybę sužinojo iš atsakovės rašyto atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jis nurodė, kad apie tai jog nėra vaiko tėvas, konflikto metu jam pasakė atsakovės tėvas. Atsakovė tiek 2016 m. gegužės 12 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016, tiek atsiliepime nagrinėjamoje byloje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovui ta aplinkybė, jog M. D. nėra jo sūnus, buvo žinoma dar tada, kai ji laukėsi šio vaiko. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. T. ir L. L., nurodžiusios, kad girdėjo, kaip atsakovė sakė ieškovui apie tai, jog vaikas yra ne jo.

18.       Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad apie tai, jog nėra vaiko tėvas, jis sužinojo tik iš atsakovės atsiliepimo byloje dėl kito sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. Pats atsiliepimas savaime neįrodo aplinkybės, jog tik susipažinęs su juo ieškovas sužinojo, kad nėra vaiko tėvas. Mažai tikėtina, kad 2016 metais teikdama atsiliepimą į nagrinėtą civilinę bylą dėl šalių sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovė būtų nurodžiusi, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, jei ši aplinkybė nebūtų jam žinoma, tokiu būdu sudarydama galimybę ieškovui ginčyti vaiko tėvystę.

19.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo žinoma, jog M. D. nėra jo vaikas, nuo pat vaiko gimimo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti vienerių metų ieškinio senatį byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl to ieškinį atmesti.

20.       Bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, bet ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Šioje nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad vaikas nežino, jog ieškovas nėra biologinis jo tėvas. Tikėtina, kad ši žinia gali jį neigiamai paveikti, todėl šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko M. D. teisinio statuso aiškumą.

22.       Ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš daugiau nei 5 metus, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Byloje nustatyta, kad po vaiko gimimo, šalims grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovas iki 2016 m. balandžio mėnesio teikė vaikui išlaikymą, per daugiau nei 5 metus susiformavo itin glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pripažino, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Byloje nesant pareikštų reikalavimų dėl biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu, tėvystės nuginčijimo faktas nėra svarbesnis už vaiko interesus. Nors ieškovas ir nurodė, kad vaikas gyvena kitoje socialinėje aplinkoje su dabartiniu atsakovės sugyventiniu, tačiau vaiką pripažindamas kaip savo ir juo rūpindamasis ilgiau nei 5 metus, nepaneigia fakto, jog vaikas nuo pat gimimo ((duomenys neskelbtini) laiko jį savo tėvu.

23.       Atsakovė nesuinteresuota biologinio tėvo nustatymo klausimo sprendimu, nepilnametis M. D. ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta. Kadangi biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, esamos tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą.

24.       Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

25.       Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali yra antra aplinkybė, t. y. kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Kaip nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad nėra vaiko biologinis tėvas, jis sužinojo 2016 m., kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016. Tuo tarpu atsakovės teigimu, apie tai, kad M. D. nėra biologinis ieškovo sūnus, ieškovui buvo žinoma nuo 2010 m., kai šalių santuokos nutraukimo metu atsakovė buvo išvykusi į Vokietiją, ten gyvendama su kitu vyru pastojo ir laukėsi kūdikio. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovės, liudytojų paaiškinimų matyti, jog ieškovui buvo žinoma, kad M. D. nėra jo vaikas nuo pat vaiko gimimo. Atsakovė kurį laiką gyveno Vokietijoje, ten gyvendama su kitu vyru pastojo ir laukėsi kūdikio. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, gimus vaikui M. D., ieškovas priėmė jį kaip savo, juo rūpinosi ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą, todėl aplinkybė, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, jam turėjo būti žinoma jau nuo vaiko gimimo ir ši aplinkybė ieškovo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 7 d. ir žymiai praleido ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

26.       Kasaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Šeimos bylose teismas ne tik gali, bet ir turi būti aktyvus bei ginti viešąjį interesą (CPK 179, 376 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016 išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

26.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, jog biologinis M. D. tėvas yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, taip pat nurodė jo vardą ir pavardę. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė biologinio M. D. tėvo duomenis, todėl šioje civilinėje byloje buvo galimybė nustatyti biologinį M. D. tėvą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas pareigą būti aktyviam šeimos byloje, biologinio M. D. tėvo neįtraukė į bylą kaip trečiojo asmens, nors tokia teismo pareiga nustatyta CPK 47 straipsnio 1 dalyje. Teismai taip pat pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti vaiko identiškumo nustatymą.

26.3.                      Ginčas šioje civilinėje byloje susijęs ne tik su ieškovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, bet ir su mažamečio vaiko M. D. teise žinoti savo kilmę. Esant įrodymui (teismo medicinos specialisto išvadai Nr. 0184/16), kad ieškovas nėra biologinis M. D. tėvas ir atsakovei nurodžius biologinį M. D. tėvą – Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė, nesiekė apginti mažamečio vaiko interesų, nustatyti vaiko kilmę, apginti jo prigimtinę teisę žinoti savo biologinį tėvą.

26.4.                      Teismų padaryta išvada, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaiko M. D. atžvilgiu neatitiks vaiko interesų, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Tai yra vienas iš esminių vaiko teisių principų, užtikrinantis galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

26.5.                      Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12). EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01).

26.6.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatant socialinės tėvystės faktą, itin svarbu išsiaiškinti, ar vaikas turi tikrąjį biologinį tėvą, ar įmanoma jį nustatyti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Taigi šioje civilinėje byloje buvo dviejų pamatinių vertybių konkurencija – vaiko teisė žinoti savo kilmę ir teisė į socialinę tėvystę. Šiuo atveju teismai, suteikdami prioritetą socialinei tėvystei, paneigė vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas.

26.7.                      Nuo 2016 m. vasario 17 d. ieškovas su atsakove nebegyvena kartu ir nuo to laiko ieškovo bendravimas su M. D. yra minimalus. Ieškovo ryšys su M. D. egzistavo gyvenant kartu ir iki tol, kol ieškovui tapo žinoma, kad jis nėra biologinis M. D. tėvas. Ieškovas nenori būti M. D. socialiniu tėvu ir iki pilnametystės teikti išlaikymą bei būti saistomas paveldėjimo santykiais.

26.8.                      Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai valstybės pareigą išlaikyti vaiką perkėlė ieškovui. Teismų sprendimas ir nutartis prieštarauja moralės normoms, nes skatina moteris būti neištikimas savo gyvenimo draugams, nes jos žino, kad bet kokiu atveju bus užtikrinta jų vaikų materialinė gerovė.

26.9.                      CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismai neteisingai taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Tai, kad nėra tikrasis M. D. tėvas, ieškovas sužinojo tik gavęs 2016 m. gegužės 12 d. atsakovės atsiliepimą į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016. Ieškovas iki atsiliepimo į ieškinį gavimo jokių abejonių dėl M. D. tėvystės neturėjo: atsakovė jam pranešė apie nėštumą, tvirtino, kad tai yra jo vaikas, ir kadangi jie tuo metu artimai bendravo, ieškovas neturėjo jokių abejonių, kad atsakovė laukiasi ne jo vaiko. Jis nežinojo, kad kai atsakovė gyveno Vokietijoje, ji palaikė artimus santykius su kitu vyru. Ieškovas galutinai įsitikino, kad nėra biologinis M. D. tėvas tik gavęs teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0184/16. Teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojos L. L. , kuri yra atsakovės motina, ir liudytojos A. T., kuri yra atsakovės dukterėčia, parodymais, nes jos buvo suinteresuotos bylos baigtimi dėl giminystės ir draugystės santykių su atsakove. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui M. D. atsakovė ieškovui teigė, kad M. yra ieškovo sūnus, todėl ieškovas, patikėjęs atsakovės žodžiais, kad yra M. tėvas, neprieštaravo, kad vaiko gimimo liudijime jis būtų įrašytas kaip M. D. tėvas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.152 straipsnio 1 dalį bei neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kuri turėtų būti skaičiuojama tik nuo to momento, kai ieškovas gavo 2016 m. gegužės 12 d. atsakovės atsiliepimą į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-15794-726/2016.

27.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. D. prašo kasacinį skundą atmesti, sutinka su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutarties motyvais ir išvadomis. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

27.1.                      (duomenys neskelbtini) dar ne santuokoje gimė ieškovo ir atsakovės sūnus G., pagal ieškovo ir jo tėvų prašymą 2004 m. spalio 4 d. buvo atlikti tėvystės nustatymo tyrimai, kurie patvirtino, kad ieškovas yra biologinis G. tėvas, tam, kad ateityje vaikui nekiltų problemų gyvenime.

27.2.                      Kitas sūnus M. D. gimė (duomenys neskelbtini) santuokoje, o santuoka buvo nutraukta 2011 m. kovo 14 d., jis gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų (maždaug 10 mėn.) po santuokos nutraukimo, vaiko tėvu yra pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Tokią prezumpciją įtvirtina CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostata, o galiojančių Civilinės metrikacijos taisyklių 32.3 punktas minėtoje situacijoje įpareigoja civilinės metrikacijos įstaigą, registruojančią vaiko gimimą, pastarojo gimimo liudijime kaip vaiko tėvą įrašyti būtent buvusį vaiko motinos sutuoktinį.

27.3.                      Nuo 2010 metų spalio mėnesio ieškovui yra žinoma, kad jis nėra biologinis vaiko M. D. tėvas, nes atsakovė su vaiku G. D. skyrybų metu laikinai dirbo Vokietijoje ir gyveno su kitu vyru (Vokietijos piliečiu M. S.). Vaikas M. D. buvo pradėtas ir gimė Vokietijoje. Tuo metu ieškovas, atvažiuodamas iš Švedijos pas atsakovę į Vokietiją, nuolatos prašė susitaikyti, grįžti pas jį, nepaisydamas to, kad atsakovė tuo metu jau laukėsi, sakė, kad myli ją, priims ją ir jos vaiką kaip savo, kad atsisakys žalingų įpročių, būtent, azartinių lošimų kazino. Ieškovas negalėtų būti biologinis vaiko M. tėvas, nes intymių santykių su atsakove iki jos pastojimo nebuvo, ši aplinkybė ieškovui puikiai žinoma. Atsakovė patikėjo ieškovo pažadais pasikeisti, todėl grįžo į Lietuvos Respubliką. Biologinis vaiko M. tėvas M. S. (Vokietijoje, girdint ieškovui) leido atsakovei pasirinkti, su kuo jai likti. Atsakovė, įvertinusi aplinkybę, kad ją ir ieškovą sieja bendras vaikas G., nuoširdžiai patikėjusi jo pažadais pasikeisti, pasirinko likti su ieškovu. Ieškovas laisva valia pasirinko būti vaiko M. tėvu. Ieškovas savo iniciatyva sutvarkė Vokietijoje visus reikalus bei dokumentus, susijusius su vaiko M. tėvyste, nes jis taip norėjo, tai buvo savanoriškas ieškovo pasirinkimas pripažinti tėvystę vaikui M. Atsakovė ir ieškovas grįžo kartu iš Vokietijos į Lietuvą, vėl pradėjo gyventi kartu.

27.4.                      M. nuo gimimo laiko ieškovą savo tėvu, yra prisirišęs prie jo, vaiką ir ieškovą sieja labai tvirtas tėvo ir vaiko emocinis ryšys. Dabartinio atsakovės draugo M. nelaiko tėvu, vadina vardu, nes aiškiai supranta, kad jo tėvas yra ieškovas. Ieškovas civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo metu dar intensyviau bendrauja su vaiku M., jų ryšys tik stiprėja, vaikas laukia susitikimų, noriai važiuoja pramogauti su ieškovu, lieka kartu su juo nakvoti. Atsakovė niekada nedraudė M. bendrauti su ieškovu, niekada nesakė vaikui, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Atsakovė, atsižvelgdama į vaiko interesus, niekada nesudarė kliūčių ieškovui bendrauti su M., nes pats vaikas noriai bendrauja, vadina ieškovą tėčiu. Psichologas A. S. po darbo su vaiku pateikė M. atsakymus, iš kurių akivaizdu, kad vaiką ir ieškovą sieja labai tvirtas tėvo ir vaiko ryšys, vaikas aiškiai supranta, kad ieškovas yra jo tėvas (vaikas vadina jį tėtuku), vaikas domisi, kur yra tėvas, laukia susitikimų, jam patinka leisti laiką su tėvu, nakvoti pas jį, vaikas susitikimų su psichologu metu aiškiai dėstė, kad savo tėtį, t. y. ieškovą myli. Akivaizdu, kad joks kitas vyras negalės atstoti M. tėčio. M. ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta.

27.5.                      Ieškovo teiginys, kad jis tik iš atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. atsiliepimo į ieškinį sužinojo, kad nėra biologinis M. tėvas, neatitinka tikrovės, nes jei ieškovas būtų teisus dėl savo paties nurodomo sužinojimo momento, tai atsakovė, žinodama, kad jis mano, jog yra biologinis M. tėvas, tikrai nerašytų procesiniuose dokumentuose, kad ieškovas nėra vaiko M. tėvas. Niekas nuo ieškovo neslėpė fakto, kad jis nėra biologinis M. tėvas (atsakovė ir 2016 m. kovo 4 d. teismo įsakyme dėl išlaikymo priteisimo vaiko naudai (civilinė byla Nr. L2- 13364-897-2016) nurodė, kad į vaiko M. D. gimimo liudijimą jis buvo įrašytas kaip tėvas tik kai jis pats pripažino tėvystę. Gimus vaikui, pripažinus tėvystę ir ją įregistravus Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje pildant vaiko M. D. gimimo akto įrašą Nr. 5408, įrašant ieškovą kaip vaiko tėvą, šie tikrovės neatitinkantys duomenys turėjo būti žinomi ieškovui iki (duomenys neskelbtini). Taigi būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų ieškinio senaties termino eiga, šį terminą ieškovas praleido pateikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

27.6.                      Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo dėl to, kad atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyru, nes santykiai su ieškovu nesusiklostė, vyko dažni konfliktai, dėl ieškovo veiksmų (fizinio skausmo sukėlimo atsakovei) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė atleido ieškovui, susitaikė, baudžiamoji byla buvo nutraukta).

27.7.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė per pažįstamus iš Vokietijos sužinojo, kad biologinis vaiko tėvas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ateityje niekada nebus jokios galimybės nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Grįžusi į Lietuvą atsakovė niekada jokio ryšio su biologiniu vaiko tėvu ar jo gimine nepalaikė. Tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, jis liktų be tėvo ir taip būtų neapginti jo interesai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

 

28.       CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

29.       Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

30.       Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

31.       Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

33.       Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).

35.       Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

36.       Apibendrindama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją tėvystę.

37.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotn? prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Todėl EŽTT praktikoje laikomasi vertinimo, kad asmuo turi teisę bent jau turėti galimybę paneigti tėvystę vaikui, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, yra ne jo (žr. 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotn? prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13). Atsižvelgiant į tai, asmens teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimas gali lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

38.       Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjui aiškiai žinant, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).

39.       Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik K??KAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

40.       Apibendrindama pirmiau nurodytą EŽTT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra ieškovas R. D., kuris, vaikui gimus (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, įregistravo jį kaip savo sūnų, 2011 m. birželio 23 d. suteikė jam vardą ir savo pavardę. Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. liepos 12 d. išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad vaikas buvo pradėtas ir gimė jai laikinai gyvenant su Vokietijos piliečiu M. S. Vokietijoje, šis (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą.

42.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, ieškinį atmetė, nurodydami šiuos argumentus: 1) esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą; 2) biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus; 3) ieškovas žymiai praleido ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš daugiau nei 5 metus, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti.

43.       Ieškovas kasaciniame skunde, nesutikdamas su tokiomis teismų išvadomis, be kita ko, kelia klausimus dėl nepakankamo teismo aktyvumo aiškinantis biologinę tėvystę, dėl vaiko interesų vertinimo (t. y. kas labiau atitinka vaiko interesus: vaiko teisė žinoti savo biologinę kilmę ar socialinė tėvystė), taip pat ginčija teismų nustatytą faktinę aplinkybę dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai nepagrįstais.

44.       Pirma, teismai nustatė, kad per vaiko gyvenimą susiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai. Vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimu ir brangiu žmogumi, noriai su juo bendrauja, pasiilgsta. Ieškovas nuo vaiko gimimo pripažino tėvystę, priėmė vaiką ir juo rūpinosi. Apklaustas vaikas nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, kad pasiilgsta tėčio, ketina pas jį vykti, savo tėvu laiko ieškovą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų. Vaikas nuo mažens suvokė ir visiškai priėmė ieškovą kaip savo tėvą, noriai bendrauja su juo, brangina savo ir tėvo artimus santykius, jaučia prieraišumą tėvui – ieškovui. Ieškovas, vos vaikui gimus įrašydamas save kaip tėvą ir vėlesniais veiksmais pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Į bylą pateikta vaiko psichologo informacija apie nepilnametį M. D. patvirtina, kad ieškovą ir vaiką sieja glaudus emocinis ryšys, vaikas prie ieškovo yra labai prisirišęs, laukia susitikimų su juo. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šis socialinis ryšys nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

45.       Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo.

46.       Kita vertus, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ieškovo kasaciniame skunde kaip spėjamas biologinis vaiko tėvas nurodytas Vokietijos pilietis M. S. yra miręs (informaciją apie šį asmenį pateikė atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, nurodydama, kad jis (duomenys neskelbtini) mirė). Remiantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių paaiškinimai laikytini įrodymais. Jokių kitų duomenų apie nurodytą asmenį byloje nėra, papildomos informacijos apie jį nei atsakovė, nei ieškovas nepateikė. Atsakovas turėjo galimybę naudotis CPK 42 straipsnyje išvardytomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir prašyti teismo surinkti informaciją, įrodymus apie nurodytą Vokietijos pilietį (pvz., siekiant paneigti atsakovės paaiškinimus apie jo mirtį). Tačiau ieškovas dėl to nesikreipė į teismą, nepasinaudojo turimomis procesinėmis teisėmis. Todėl byloje esant pirmiau nurodytiems duomenims apie tai, kad asmuo, kurio biologinė tėvystė yra spėjama, yra miręs, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus – t. y. nėra aiškios galimybės nustatyti biologinę tėvystę.

47.       Teisėjų kolegijos vertinumu, šiuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl nepakankamo teismo aktyvumo yra nepagrįsti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokioje situacijoje pagrįstai vertino ieškovo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ir vaiko teisių ir interesų pusiausvyrą.

48.       Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą, apimanti ir teisę į tėvystės nuginčijimą, yra svarbi, vertinga, teismo atidžiai svarstoma kaip gintina, bet nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai vaiko interesai nukentėtų dėl aptariamos ieškovo teisės apgynimo, konstatuotina, kad vaiko interesai yra nusveriantys. Bylą nagrinėję teismai, netenkinę ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstai teikė pirmenybę vaiko teisėms ir interesams, nes socialinis ir teisinis tėvystės ryšys yra akivaizdus, tėvystei nuginčyti nėra svaraus pagrindo ir nuginčijimu nebūtų pasiektas teisėtas tikslas, jis prieštarautų vaiko interesams.

49.       Trečia, nagrinėjamos bylos atveju ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas turėjo ir kitą įstatymo pagrindą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties dėl tėvystės nuginčijimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovui nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas. Atsakovė gyveno atskirai nuo ieškovo Vokietijoje, ten susilaukė vaiko. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės dėl atsakovo žinojimo apie biologinę vaiko kilmę nuo pat jo gimimo momento patvirtintos liudytojų parodymais. Ieškovas, žinodamas, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas, iškart nesiėmė tėvystės nuginčijimo veiksmų ir, atsakovei su vaiku grįžus į Lietuvą, kartu vaiką augino ir rūpinosi juo. Tai reiškia, kad ieškovas žinojo arba turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo dienos, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus. Ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. žymiai praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismai turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį ir dėl to netenkinti ieškinio.

50.       EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

51.       Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

53.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 2,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl nurodytos minimalios ribos nesiekianti 2,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Sigita Rudėnaitė 

 

 

                                        Gediminas Sagatys

 

 

                                        Antanas Simniškis 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.150 str. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai
  • CK3 3.146 str. Tėvystės nustatymo sąlygos
  • 3K-3-304/2010
  • 3K-3-9/2007
  • CK3 3.152 str. Ieškinio senatis
  • 3K-3-169/2010
  • CPK
  • 3K-3-321-687/2016
  • CK3 3.161 str. Vaikų teisės
  • CK3 3.140 str. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas
  • CK3 3.137 str. Vaiko kilmė
  • CK3 3.149 str. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos
  • 3K-3-460/2007
  • 3K-3-596/2013
  • CPK 290 str. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei