Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-28-2012].doc
Bylos nr.: 2A-28/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Mibarsas 123078735 tretysis asmuo
Armovila 2619461 tretysis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.5. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.1. Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.1.2. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.1. Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

              Civilinė byla Nr. 2A-28/2012

              Procesinio sprendimo kategorija: 35.5;

(S)

             

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. M., atstovui advokatui R. R.,

atsakovo E. A. ir trečiojo asmens G. A. atstovui advokatui V. O.,

trečiajam asmeniui A. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3097-553/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: M. V., R. V., A. U., G. A., uždaroji akcinė bendrovė „Armovila“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mibarsas“.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 364 174,69 skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 8 d. jis kartu su trečiaisiais asmenimis iš vienos pusės M. V., R. V. ir Al. U. (šalis „B“) bei E. A. (šalis „A“) iš kitos pusės, sudarė susitarimą (toliau Susitarimas), kurio esmė buvo bendrai veikti vystant nekilnojamojo turto projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimo šalys ketino kooperuojant savo lėšas, žinias ir pinigus, įgyti minėtą žemės sklypą (sudaryti prielaidas jo įgijimui) bei sukūrus pridėtinę vertę, gautą pelno dalį pasidalinti pagal atitinkamą proporciją. Susitarimu buvo numatyta, kad šalių gautas pelnas bus dalinamas pagal šias proporcijas 70 proc. šaliai A ir 30 proc. šaliai B. Kadangi kiekviena Susitarimo šalis operavo skirtingais resursais (žiniomis, dalykinėmis pažintimis, reputacija, kontaktais ir t. t.), dar iki jo pasirašymo buvo sutarta, kad ieškovo asmeninių ryšių dėka pažįstami bei pritraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pasirašys su atsakovu preliminariąją bei pagrindinę pirkimopardavimo sutartis. Atsakovas pagal 2004 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo minėtą žemės sklypą. 2005 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas už 4 184 136 Lt įsigytą sklypą perpardavė AB „Viti jau už 13 000 000 Lt, iš kurių 8 400 000 Lt atsakovas gavo sudaręs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o likusią dalį 4 600 000 Lt atsakovas turėjo gauti vėliau. Ieškovo nuomone, atsakovas gavo 4 215 864 Lt dydžio gryną pelną, kuris pagal Susitarimą turėjo būti padalintas pagal sutartą proporciją. Kadangi ieškovas su kitais Susitarimo dalyviais nebuvo sukonkretinęs savo gautos pelno dalies, jis vertina, kad atsakovui gavus 4 215 864 Lt pelną, ieškovui priklauso viena ketvirtoji dalis nuo 30 proc. pelno, t. y. 316 189,80 Lt. Atėmus atsakovo patirtas išlaidas notarams, galutinė ieškovo pretenzijos suma – (4 215 864 - (21 210,70 + 32 657) / 100 x 30 / 4 = 312 149,72 Lt, nuo kurios jis yra pasiruošęs savarankiškai susimokėti valstybei atitinkamus mokesčius.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

              Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 8 d. E. A. (šalis A) ir M. V., R. V., A. M. bei A. U. (šalis B) susitarė bendrai veikti, vystant nekilnojamojo turto projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarime numatytas pareigų paskirstymas: „detalaus plano paruošimas (A. M.), keliai ir komunikacijos (R. V.), žemės sklypo įsigijimą finansuoja E. A. nuosavomis lėšomis, tolimesnis projekto finansavimas bus derinamas Šalių papildomai. Gautas pelnas bus dalinamas: šaliai A – 70 proc., šaliai B 30 proc.. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju ginčas kyla iš sutarties savo turiniu artimos jungtinės veiklos sutarčiai, kuria šalys, kooperuodami savo lėšas, darbą ir žinias, įsipareigojo veikti bendrai, vystant nekilnojamojo turto projektą (CK 6.969 str.). Atsakovas pripažino, kad jis iš Susitarimo šalies A. U. gavo pasiūlymą dalyvauti jungtinėje veikloje dar iki Susitarimo pasirašymo, tačiau teigia, kad pasiūlymo metu būsimo susitarimo šalies B siūlomos sąlygos buvo visiškai kitokio turinio E. A. buvo siūloma tik iš dalies finansuoti žemės sklypo pirkimą. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas E. A. ir tretysis asmuo M. V. su būsimaisiais pardavėjais sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią E. A. ir M. V. įsipareigojo lygiomis dalimis nupirkti 6,93 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau 2004 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtą žemės sklypą nuosavybės teise nupirko, t. y. preliminariąją sutartį įvykdė, tik atsakovas E. A., atsiskaitydamas su pardavėjais savo lėšomis. Tokiu būdu, atsakovas E. A. pardavėjams už žemės sklypą bendrai sumokėjo 4 184 136 Lt. Teismas sprendė, kad tikroji Susitarimo šalių valia – pagal nustatytą proporciją padalinti pelną, gautą padidinus žemės sklypo vertę jo paskirties pakeitimu, kelių ir komunikacijų suprojektavimu bei detaliojo plano patvirtinimu. Aplinkybės, kad Susitarimo šalys pelno atsiradimą siejo tik su nekilnojamojo turto rinkos teigiamais pokyčiais, ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kaip ir ieškinyje nurodytų teiginių apie nekilnojamojo turto kainų spartų augimą 2004 metais. Todėl teismas vertino, kad Susitarimo pasirašymo metu šalys neturėjo pagrindo tokiems lūkesčiams susiformuoti ir atitinkamai išreikšti valią pasirašytame Susitarime. Byloje nėra ginčo, kad 6.93 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas nepatvirtintas iki šiol, todėl teismas konstatavo, kad Susitarimo šalis B prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas ieškinyje nurodytą teiginį, kad Susitarimo šalis B tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, įrodinėja 2004 m. gegužės 17 d. UAB „Armovila“ (užsakovas) ir UAB „Milbarsas“ (vykdytojas) sudaryta projektavimo darbų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymėjo, kad šios sutarties sudarymo aplinkybės yra visiškai kitokios nei nurodo ieškovas bei tretieji asmenys. Teismas sprendė, kad UAB „Armovila“ (tuometinis jos vadovas M. V.) planavo savarankiškai ar kartu su A. M., kaip pastarasis nurodo ieškinyje, vystyti ginčo žemės sklypo projektą ir tuo tikslu sudarė sutartį su UAB „Milbarsas“ priešprojektinių pasiūlymų parengimui. Todėl minėto UAB „Armovila“ ir UAB „Milbarsas“ sandorio vertinti kaip Susitarimo šalies B įsipareigojimų vykdymą (siekį juos vykdyti), teismo nuomone, nėra jokio pagrindo ne tik todėl, kad žemės sklypo detalusis planas nebuvo patvirtintas, bet ir todėl, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kad UAB „Armovila“ veikė Susitarimo šalies B vardu ir jungtinės veiklos partnerių sutartais tikslais. Teismas nustatė, kad 2005 m. balandžio 28 d. atsakovas ir AB firma „VITI“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė AB firma VITI minėtą žemės sklypą už 13 000 000 Lt. Tačiau sutartyje šalys numatė, kad 8 400 000 Lt pirkėjas sumoka už žemės sklypą be detaliojo plano, o likę 4 600 000 Lt sumokami po detaliojo plano pateikimo. Šios sutarties sąlygos, teismo nuomone, akivaizdžiai parodo, kad atsakovas turėjo ekonominį suinteresuotumą pasiekti tokį tikslą bei stengėsi sudaryti tam prielaidas, nes tokiu atveju jis būtų gavęs ženklią dalį bendros veiklos pelno. Terminas detaliajam planui pateikti buvo pratęstas net ne vieną kartą, tačiau žemės sklypo detalusis planas liko neparengtas ir nepatvirtintas, todėl pirkėjas liko sumokėjęs atsakovui tik 8 400 000 Lt. Teismas sutiko su atsakovo išdėstytais motyvais, kad jo gautas pelnas dėl teigiamų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje yra susijęs tik su jo asmeniniu indėliu ir rizika, kaip ir realiai galėję atsirasti nuostoliai, jeigu žemės sklypas būtų neparduotas iki nekilnojamojo turto rinkos krizės.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

              Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neįvertino visų įrodymų, nepasisakė dėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tik ieškovo asmeninių ryšių dėka atsiradę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pasirašė su atsakovu preliminariąją ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartis. Įvertinus tai, nėra jokių abejonių dėl to, kad ieškovo veiksmai ir įdirbis sąlygojo atsakovo ženklų finansinės naudos atsiradimą. Teismas visiškai nevertino liudytojų M. K., B. N. ir trečiųjų asmenų R. V., M. V., A. U., UAB „Mibarsas“ direktoriaus P. S. parodymų, kurie patvirtina, kad būtent ieškovo dėka atsakovas tapo Susitarimo, kurio tikslas buvo bendrai veikti vystant nekilnojamojo turto projektą žemės sklype, šalimi. Be to, žemės sklypo savininkai patvirtino, kad parduodamo žemės sklypo kainą priklausė nuo jų susitarimo su ieškovu.

2. Teismas klaidingai išaiškino Susitarimo turinį. Teismui buvo atskleista, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyko laikantis platesnio susitarimo nei yra užfiksuota 2004 m. lapkričio 8 d. dokumente, todėl ieškovas, kaip sąžininga šalis, tačiau atsakovo nušalintas (atsakovas perėmė detalaus plano rengimo iniciatyvą) nuo savo įsipareigojimo vykdymo, nebegalėjo ir nebeprivalėjo vykdyti priešingos šiai atsakovo valiai veiklos, nes tokia apimtimi pasikeitė šalies A ir šalies B susitarimo turinys bei tarpusavio teisės ir pareigos. Susitarimo esmė ir tikslas buvo gauti pelną, kuris turėjo būti dalinamas. Pelnas buvo gautas ir tai nutiko ne be ieškovo pastangų ir veikimo kartu su atsakovu. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog Susitarimo šalys pelno atsiradimą siejo tik su nekilnojamojo turto rinkos teigiamais pokyčiais. Nekilnojamojo turto sektoriaus pelningumo augimas 2003-2008 metais – tai visuotinai žinoma aplinkybė, kuria vadovaujantis ieškovas ir siejo savo valinio susitarimo su atsakovu turtinį bei atsiradimo priežastis. Šalių tarpusavio susitarimo prasme gautino pelno sąvoka taip pat apėmė ir dėl nekilnojamojo turto pabrangimo atsiradusią sumą.

3. Teismas neteisingai interpretavo UAB „Armovila“ ir UAB „Mibarsas“ tarpusavio projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir pasibaigimą. UAB „Mibarsas“ direktorius P. S. paliudijo, kad įmonės prisiimtas paruošti žemės sklypo detalusis planas nebuvo užbaigtas, nes pasikeitė žemės sklypo savininkai. Ši aplinkybė įrodo faktą, kad atsakovui be partnerių žinios ir pritarimo perleidus žemės sklypą AB firma „Viti“, UAB „Mibarsas“, kaip faktinis projektuotojas, neteko pagrindo vykdyti savo įsipareigojimus dėl detalaus plano paruošimo.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo ekonominį suinteresuotumą paruošti detalųjį planą pirkėjo AB firma „Viti“ interesams tenkinti. Tačiau pagal 2005 m. balandžio 28 d. sutarties 5.8 punktą pirkėjas turėjo pateikti pardavėjui (atsakovui) tam tikrus įgalinimus veikti jo vardu tam, kad paruošti detalųjį planą. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas turėjo tikslą iš anksto neparuošti detalaus plano, nes priešingu atveju jis būtų ne tik gavęs atitinkamus įgaliojimus iš pirkėjo, tačiau ir kreipęsis į ieškovą dėl pagalbos pasiekti Susitarimo tikslą ir tuo pagrindu gauti dar didesnį pelną.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas E. A. ir tretysis asmuo G. A. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tik ieškovo asmeninių ryšių dėka buvo rasti žemės klypo savininkai, kurie pasirašė su atsakovu preliminariąją ir pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl teismas nelaiko ieškovo asmeninių pažinčių su žemės sklypo pardavėjais aplinkybe, sąlygojančia ieškovo teisę į dalį atsakovo gautų pinigų. Apelianto teiginys, kad įsigyto žemės sklypo kaina buvo mažesnė už rinkos kainą, su kuria sklypo pardavėjai sutiko įtakojant ieškovui, neatitinka šio sklypo buvusių savininkų teisme duotų parodymų. Ieškovo pasiūlyta kaina jiems tiko, nes atitiko tuometinę rinkos kainą. Neatitinka tikrovės ir apelianto teiginys, kad tik ieškovo dėka atsakovas gavo galimybę nusipirkti žemės sklypą ir tapti Susitarimo šalimi. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. U., prieš tai pažinodamas atsakovą, pasiūlė kitiems asmenims pritraukti atsakovą į projektą, kaip asmenį, galintį finansuoti žemės pirkimą. Todėl atsakovo tapimas žemės sklypo savininku ir Susitarimo šalimi buvo sąlygotas ne ieškovo ir kitų asmenų geraširdiškumo, o atsakovo gebėjimo susirasti finansinius resursus sandoriui įvykdyti.

2. Apeliantas bando įrodyti, kad teismas privalėjo vertinti Susitarimo dalyvių veiksmus ne tik pagal jo turinį ir prisiimtus įsipareigojimus, o pagal platesnį susitarimą. Nėra aišku, apie kokį platesnį susitarimą kalba apeliantas. Apeliantas bando įtikinti, kad žemės sklypo detalusis planas buvo ruošiamas. Po to teigia, kad jo ruošti nereikėjo. Todėl nėra aiški apelianto pozicija. Byloje nustatyta, kad nei detalusis planas, nei infrastruktūros planai net nebuvo pradėti ruošti pagal teisės aktų reikalavimus. UAB „Mibarsas“ ir UAB „Armovila“ susitarimas neturi teisinės reikšmės šiai bylai. UAB „Mibarsas“ atstovas pripažino, kad jokie darbai pradėti nebuvo, nes užsakovas nepateikė projektavimo užduoties. Vėliau niekas iš Susitarimo dalyvių nesikreipė į atsakovą, kaip žemės sklypo savininką dėl sutikimo rengti detalųjį planą. Byloje yra įrodymai, kad paruošus detalųjį planą iš AB firma „Viti“ būtų gauta didelė pinigų suma, dalis kurios atitektų ir atsakovui, todėl jis buvo tiesiogiai suinteresuotas detaliojo plano paruošimu. Apelianto teiginiai, kad Susitarimas apėmė ir žemės sklypo vertės padidėjimą dėl rinkos pokyčių, neatitinka Susitarimo esmės. Neatitinka tikrovės ir apelianto teiginiai, kad jis nežinojo apie atsakovo su AB firma „Viti sudarytą sandorį. Apeliantas skunde iš esmės pripažino, kad jis neįvykdė prisiimto įsipareigojimo, tačiau tikisi atlygio už tą darbo dalį, kuri buvo atlikta ir po Susitarimo.

 

 

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 17 d. UAB „Armovila“ ir UAB „Mibarsas“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią vykdytojas UAB „Mibarsas“ įsipareigojo iki 2004 m. gegužės 20 d. parengti priešprojektinius pasiūlymus 6,93 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2004 m. birželio 20 d. surinkti išeities duomenis projektavimui, o iki 2004 m. lapkričio 17 d. parengtą detalųjį planą patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. 2004 m. rugpjūčio 17 d. minėto žemės sklypo savininkai M. K., B. N., T. K., L. N., K. S. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti, o E. A. ir M. V. įsipareigojo lygiomis dalimis nupirkti minėtą žemės sklypą už 4 184 136 Lt, pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2004 m. lapkričio 15 d. Pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį E. A. sumokėjo pardavėjams joje numatytą avansą. E. A. (Šalis A) ir M. V., R. V., A. M. bei A. U. (Šalis B) 2004 m. lapkričio 8 d. sudarė susitarimą bendrai veikti vystant nekilnojamojo turto projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimo šalys numatė, kad A. M. atsakingas už detaliojo plano parengimą, R. V. už kelius ir komunikacijas, E. A. nuosavomis lėšomis finansuoja žemės sklypo įsigijimą. Susitarimo šalys numatė, kad pelnas yra paskirstomas: Šaliai A – 70 proc. pelno, o Šaliai B – 30 proc. Jos taip pat numatė, kad tolesnis projekto finansavimas bus papildomai derinamas. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004 m. lapkričio 15 d. Pagal šią sutartį žemės sklypą įsigijo atsakovas E. A.. Pagal 2005 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas šį žemės sklypą pardavė UAB „Viti. Šioje sutartyje šalys numatė žemės sklypo kainą be detalaus plano parengimo ir su detaliuoju planu.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas, pardavęs įsigytą žemės sklypą, kurio detalusis planas nebuvo parengtas, privalėjo pagal 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimą atsiskaityti su ieškovu, t. y. sumokėti jam tenkančią pelno dalį.

LR CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kaip matyti iš 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimo, šalys susitarė bendrai veikti vystant nekilnojamojo turto projektą žemės sklype, aiškiai numatė susitarimo dalyvių funkcijas bei nusistatė, kokiu būdu dalinsis gautą pelną. Iš šio susitarimo turinio aiškiai matyti, kad šalys susitaria dėl veiklos – nekilnojamojo turto projekto vystymo – bei dėl iš šios veiklos gauto pelno pasidalinimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas šalių susitarimas neapėmė pelno, kuris galėtų atsirasti dėl nekilnojamojo turto pabrangimo. Kaip minėta, susitarime šalys aiškiai apibrėžė jo esmę, t. y. šalys nutarė veikti bendrai vystant nekilnojamojo turto projektą, patikslino, kokie darbai bus atliekami (detaliojo plano parengimas, kelių, komunikacijų projektavimas), kas juos atliks, ką finansuos atsakovas. Šiame susitarime nėra jokios kalbos apie tai, kaip jo dalyviai pasiruoš jame numatytų užduočių (įsipareigojimų) įvykdymui, t. y. kokius veiksmus atliks A. M., kad būtų ruošiamas detalusis planas, ką atliks R. V., kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su keliais ir komunikacijomis, iš kur ir kokiomis sąlygomis finansavimą gaus atsakovas E. A. ir kaip šie darbai bus finansuojami. Susitarimo šalys labai aiškiai jame nurodė, kad būtent tolesnį projekto finansavimą jie derins papildomai. Ši susitarimo sąlyga aiškiai parodo, kad susitarimo dalyviai susitarimo sudarymo metu neturėjo vienas kitam pretenzijų dėl jau atliktų darbų ir jų kompensavimo iki minėto susitarimo sudarymo, o visą finansavimą ir pelno dalinimą siejo su susitarimo vykdymu ateityje ir ateityje gautinu pelnu.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčo šalis siejo platesnis nei 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimas. Tos aplinkybės nepatvirtina ir 2004 m. gegužės 17 d. UAB „Armovila“ ir UAB „Mibarsas“ sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuri 2005 m. gegužės 9 d. buvo nutraukta dėl to, kad žemės sklypas netapo UAB „Armovila“ nuosavybe (t. 2, b. l. 54). Projektavimo darbų sutarties sudarymo, o vėliau jos nutraukimo faktas tik patvirtina tą aplinkybę, kad sudarydama šią sutartį UAB „Armovila“ veikė savo interesais, tačiau nepatvirtina ieškovo pastangų vykdant su atsakovu sudarytą susitarimą.

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad detalusis planas nebuvo užbaigtas dėl to, kad pasikeitė žemės sklypo savininkas. Kolegija jau minėjo, kad projektavimo darbų sutartis nevertintina kaip ginčo šalių 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimo vykdymas bei atkreipia dėmesį į tai, kad faktiškai atlikti darbai buvo apmokėti, o žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas šį sklypą pardavė UAB „VITI“, numatė galimybę pateikti detalųjį planą ir taip gauti didesnę kainą už sklypą. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas neturėjo suinteresuotumo pabaigti detalųjį planą ir tokiu būdu gauti didesnę kainą. Priešingai, iš 2005 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas sutartyje numatė kainos dalį, kuri būtų sumokėta, jeigu detalusis planas būtų patvirtintas, be to, pagal 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimą jam priklausytų 70 procentų pelno nuo kainos dalies, kuri būtų gauta detalaus plano patvirtinimo atveju, todėl teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas parengti detalųjį planą. Kolegijos nuomone, tai, kad atsakovas negavo kažkokių įgaliojimų, būtinų rengiant detalųjį planą, nepaneigia jo suinteresuotumo, kad šis planas būtų parengtas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimą detaliojo plano parengimu turėjo rūpinti ieškovas. Teismas nenustatė, kad ieškovas ėmėsi priemonių, reikalavo dokumentų, įgaliojimų ar atliko kitus veiksmų, kad detalusis planas būtų parengtas ir susitarimo tikslas būtų pasiektas. Kolegija taip pat nenustatė, kad atsakovas siekė, kad 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimas nebuvo įvykdytas. Priešingai, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai numatė, kokia yra sklypo kaina be detalaus plano, ir kokia kaina, kai šis planas bus patvirtinamas. Be to, jis tarėsi su sklypo pirkėju dėl termino detaliajam planui patvirtinti pratęsimo, tęsė šį terminą. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui perleidus sklypą, jis užtikrino, kad ir po perleidimo liktų galimybė toliau vykdyti susitarimą ir gauti numatytą pelną.

Apeliantas teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad teismas nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypo įsigijimu ir dėl to, kad šis sandoris buvo sudarytas tik ieškovo pažinčių ir pastangų dėka. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti jam priklausančią pelno dalį, remiasi 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimu, priklausančias sumas skaičiuoja pagal šio susitarimo sąlygas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šis ieškovo nurodomas susitarimas apėmė susitarimo dalyvių santykis, buvusius iki jo sudarymo. Ieškovas, nurodydamas aplinkybes, kuriomis atsakovo 2004 m. lapkričio 15 d. buvo įsigytas žemės sklypas, kuriame turėjo būti vystomas projektas, nepateikė jokių įrodymų, kad šalys aiškiai tarėsi, kad šios ieškovo suteiktos paslaugos (atlikti darbai) turi būti apmokėti, nenurodė ir neįrodinėjo, kokia turėtų būti šių darbų kaina, todėl teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su pareikštu reikalavimo priteisti dalį pelno pagal 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimą. Kaip jau buvo minėta, susitarimo šalys aiškiai numatė savo indėlį į susitarimo vykdymą ir nesitarė, kad jos viena kitai kompensuos iki susitarimo sudarymo įdėtas pastangas. Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad jis, surasdamas ir investuodamas dideles pinigų sumas, taip pat įdėjo savo darbą (pastangas), kad susitarime numatytas nekilnojamojo turto projektas galėtų būti pradėtas vystyti. Susitarime šalys aiškiai nurodė, kad atsakovas sklypo įsigijimą finansuoja nuosavomis lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad iš 2004 m. lapkričio 8 d. susitarimo negalima spręsti, jog jis numatė bet kokio atsakovo gauto pelno pasidalinimą, o tik tokio, kuris susijęs su susitarime numatytų darbų atlikimu, bei į tai, kad darbai nebuvo atlikti ir teismas nenustatė, kad tai nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės, net priešingai, ieškovui buvo suteiktas laikas detaliajam planui patvirtinti, tačiau jis to nepadarė bei įvertinus tai, kad ieškovas neįrodinėjo, kad šalis siejo kokie nors kiti susitarimai, susiję su darbų ir pastangų dėl žemės sklypo įsigijimo kompensavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti jo prašomas sumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo atmesti, laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas E. A. ir trečiasis asmuo G. A. pateikė teismui prašymus priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. A. pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį E. A. už jai suteiktas paslaugas sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 176) bei E. A. pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį jis advokatui sumokėjo 1 500 Lt (t. 3, b. l. 29), todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis šios sumos (2 000 Lt) priteisiamos iš ieškovo jas faktiškai sumokėjusiam E. A.. Be to, kolegija taip pat priteisia iš ieškovo 39,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Be to, pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį ieškovui buvo atidėtas 7 642 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 1 142 Lt, jis sumokėjo, todėl kita jo dalis – 6 500 Lt – priteisima iš ieškovo valstybei.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies  pirmu punktu

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 39,15 Lt (trisdešimt devynis litus 15 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 6 500 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

 

Danutė Milašienė

 

Marytė Mitkuvienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.969 str. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas