Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-275-289-2014].docx
Bylos nr.: I-275-289/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių raj.savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 188726051 atsakovas
Šiaulių raj.savivaldybės administracija 188726051 atsakovas
Užpelkių medžiotojų būrelis 191533023 pareiškėjas
Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelis 191534082 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.11. Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.28. Bylos dėl energetikos teisinių santykių
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.6. Teismo išlaidos
3.21. Teismo sprendimas

Administracinės bylos Nr. I-275-289/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02171-2013-3

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 28.;59; 74.

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 20 d.

Šiauliai

 

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui H. S.,

dalyvaujant pareiškėjo H. S. atstovei advokato padėjėjai Z. K.,

dalyvaujant pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelio atstovui Z. Ž.,

dalyvaujant pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelio atstovei advokatei J. G.,

dalyvaujant atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, atstovei J. M.,

dalyvaujant atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija, Nuolatinė komisija), atstovei T. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo H. S. patikslintą skundą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinei komisijai, sudarytai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos 2014 m. kovo 18 d. rašto Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų ir pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelio skundą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinei komisijai, sudarytai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. rašto Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktus pareiškėjų skundus,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas H. S. kreipėsi su 2014 m. balandžio 1 d. patikslintu skundu (2 t., 7481 b. l.) į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas:

1. Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

2. Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. AAL-29 (17.10) kaip nepagrįstą.

3. Patenkinti skundą ir panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo” kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

4. Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:28, Atuonių k., Šiaulių r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:43, Judriškės k., Šiaulių r. ir pagal 2011  m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais 9150/0001:553-8, 553-9, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

5. Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 9150-0012-0005, ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr.31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamame žemės sklype, kuris nuomos sutartyje įvardytas numeriu 9150/0001:553-15.

6. Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, peržiūrėti žalos įvertinimą pasėlių plote, kurio kadastrinis Nr. 9150/0012:4, Luinių k., Raudėnų sen. Šiaulių r., atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus – antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

7. Priteisti iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 13 d. patirtas faktinių aplinkybių konstatavimo adresu Atuonių k. ir Luinių k., Šiaulių r. 786,5 Lt išlaidas.

8. Priteisti iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos turėtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelis kreipėsi su skundu (prijungta administracinė byla Nr. I-1685-362/2014, 210 b. l.) į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. MGK-4 (15.11).

Pareiškėjas H. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastebėjęs laukuose žvėrių padarytą žalą kreipėsi su prašymais juos įvertinti. Pateikus prašymą, raštu nieko papildyti neprašė. R. P. yra Lietuvos žemės savininkų tarybos narys, jis buvo kaip stebėtojas. Gavo visą informaciją iš savo žmonos, kuri nurodė, kad nebuvo naudojamas matavimo prietaisas. Kai buvo pirmas tikrinimas, aparatu nematavo. Sklypai buvo apžiūrėti iš akies, daigų niekas neskaičiavo. Komisija užtruko labai trumpai. Tuo metu pakraštys žemės sklypo suartas nebuvo, tik praėjus kiek laiko teko užarti, o Tryškių-Linkuvos teko užarti visą. Rapsai tokia kultūra, kai žvėrys nuėda, negali pasakyti, kol neeina pašalas. Buvo galima pasakyti, kai pradėjo vegetuoti augalai.

Pareiškėjo H. S. atstovė advokato padėjėja Z. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatyme numatytas laikas dvi darbo dienos. Tą pažymi Seimo kontrolierius savo patikrinimo pažymoje, kad protingas laikas tinkamai pranešti yra prieš dvi dienas. Savivaldybė gavusi prašymą, kuris buvo adresuotas Plukienei, ir pažeisdama galiojusius teisės aktus, neinformavo būrelių, nepersiuntė prašymo Raudėnų seniūnui. Pareiškėjas buvo informuotas per vėlai. Atsakovai teigia, kad prašymas neišsamus, tačiau kaip reglamentuoja teisės aktai, netgi neturėjo pateikti tokių dokumentų, o jei norėjo, turėjo raštu informuoti pareiškėją. Atvykus į laukus nebuvo tinkamai atliktas darbas, nebuvo matuojama, skaičiuojama ir vertinama, paskui sugalvojo, kad pažeidimų intensyvumas 20 procentų. Komisijos pirmininkė pasakė, kad nuvykus į kitą lauką nebuvo noro toliau dirbti, nes buvo po darbo. Komisijos narys Rudys teigė, kad matavimai atlikti gegužės 10 d., tačiau nebuvo surašytas apžiūros aktas. Neaišku, kokiu prietaisu matavo, ar visi sutiko su matavimais. Gegužės 8 d. akte neužsiminta, kad yra apžiūros aktas ne gegužės 8 d., o dviejų dienų – gegužės 8 d. ir 10 d. Aktas buvo surašytas pažeidžiant 20 d. terminą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija gegužės 31 d. raštu pateikė apžiūros aktą Raudėnų seniūnui, kuris paprašė Starasotnikovo žmonos pasirašyti šį aktą. Atsakovo atstovė pripažino, kad Užpelkių medžiotojų būrelio atstovų nebuvimas nebuvo objektyvi priežastis neatlikti apžiūros. Užpelkių medžiotojų būrelio atstovai nebuvo tinkamai informuoti. Komisija turėjo apžiūrėti ir kitą sklypą, kuris priklauso Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio plotams. Buvo komisijai pateikti originalai. Pekštys puikiai žinojo Starasotnikovo valdomus plotus ir tai nebuvo kliūtis atsisakyti apžiūrėti. Dėl 2014-03-18 sprendimo mano, kad jis nepagrįstas, nes priimtas remiantis neteisėtai priimtu 2013-09-30 aktu, kuris buvo ginčijamas teisme. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad buvo pažeista visa procedūra, prašo pareiškėjo skundus tenkinti visiškai, panaikinti 2013-09-30 sprendimą Nr. AAL-39(17.10) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, pripažinti nepagrįstu 2013 m. gegužės 8 d. aktą ir 2014 m. kovo 18 d. aktą, kuriuo Užpelkių būrelis įpareigotas atlyginti žalą. Nesutinka su sužalojimo lygiu. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelio atstovė advokatė J. G. teismo posėdžio metu prašė remtis visais skundo motyvais. Užpelkių medžiotojų būrelis prašo panaikinti Šiaulių r. savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014-03-18 sprendimą Nr. MGK41511. Užpelkių medžiotojų būrelis nuo 2004 m. naudojasi kaip medžioklės plotu H. S. žemės sklypu, esančiu Šiaulių r., Kolainių k. Šio sklypo plotas 30,87 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 24,87 ha. Tarp pareiškėjų nuo seno kyla ginčai. Šiuo metu yra sunaikinta daugiau kaip dešimt būrelio bokštelių, visi jie yra pareiškėjo H. S. arba besiribojančiuose žemės sklypuose ir tik dėl dviejų bokštelių priimti pareigūnų sprendimai, surašyti tarnybiniai pranešimai. Užpelkių medžiotojų būrelis įsitikinęs, kad pareiškėjas H. S. imasi priemonių, kad būtų tyčia daroma žala, kad jis galėtų šį žemės sklypą panaudoti kitam medžiotojų būreliui, kurio narys jis yra. Ginčija sprendimą dėl jo esmės, t. y. sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Kitas dalykas – esminis procedūrų, kurios užtikrina tinkamą žalos nustatymą, pažeidimas. Sutinka su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad apie galimai padarytą žalą Užpelkių medžiotojų būrelis turėjo žinoti iš karto po pareiškėjo pareiškimo pateikimo, t. y. 2013-05-02. Pareiškėjas galbūt dėl nežinojimo pareiškimą pateikė ne tam subjektui pateikė savivaldybei, o turėjo pateikti Raudėnų seniūnui. Šiaulių rajono savivaldybės administracija turėjo persiųsti šį skundą pagal kompetenciją. Tą pačią dieną Užpelkių medžiotojų būrelis turėjo sužinoti, kad galimai padaryta žala. Apie galimai padarytą žalą ir žalos padarymo vietos apžiūrą Užpelkių medžiotojų būreliui buvo pranešta tą pačią dieną netinkamai. Gegužės 8 d. iš ryto telefonu buvo pranešta Užpelkių medžiotojų būrelio pirmininkui Tamašauskui, kuris informavo, kad negali dalyvauti po 2 valandų įvyksiančioje apžiūroje, jie nurodė, kad neturi galimybių tinkamai įgalioti asmenį dalyvauti apžiūroje, nes pagal medžiagą matyti, kad būrelis atstovaujamas kolegialaus valdymo organo valdybos. Susirinkti jiems per porą valandų ir tinkamai įpareigoti asmenį neįmanoma. Tamašauskas informavo telefonu, kad atsiųs medžiotoją kaip stebėtoją ir tam, kad būtų nurodyti plotai. Kaip paaiškėjo, abiejų atsakovų atstovai net nežinojo, kur plotų ribos. Užpelkių medžiotojų būrelio atstovas nebuvo tinkamai pakviestas, apžiūroje nedalyvavo. Jie privalėjo patikrinti visų apžiūroje dalyvaujančių įgaliojimus. Tuo metu galiojusiame komisijos reglamente nebuvo numatyta, prieš kiek laiko turi būti informuota apie posėdį. Šiuo metu numatytas 2 dienų terminas. Komisija pripažino, kad būtų protingas 2 dienų terminas. Nebuvo laikomasi jokių teisės aktų, nebuvo nei matuojama, nei skaičiuojami daigai. Komisija paėjo iki vieno H. S. lauko vidurio ir po pusvalandžio išvyko. Paprašius Užpelkių medžiotojų būrelio narių pateikti duomenis, juodraščius, vienas komisijos narių pasakė, kad daigų niekas neskaičiavo ir duomenų neturi. Todėl pateikti paskaičiavimai negali sutapti su realybe. Kadangi žala paskaičiuota netinkamai, pareiškėjo atstovės nuomone, sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas nesiėmė įmanomų leistinų ir būtinų priemonių apsaugoti savo sklypą, griovė bokštelius, medžiotojams atvykus medžioti į ginčo žemės sklypą, sodyboje pradėdavo triukšmauti, šaudyti. Prašo pareiškėjo H. S. skundus tenkinti dalies. Ginčas kyla dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos pasėliams ir teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Medžioklės įstatymas. Be to, atsakovai privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja viešąjį administravimą, nes neginčijamai nustatyta, kad Užpelkių medžiotojų būrelio ginčijamas sprendimas individualus teisės aktas, kuriam keliami visi viešojo subjekto individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai. Nustatyta, kad 2014-03-18 sprendimas, kurį pareiškėjas Užpelkių medžiotojų būrelis ginčija, buvo surašytas neteisėtai ir dėl to turi būti panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant individualaus teisės akto teisėtumą teismas turi įvertinti šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar procedūrinių aktų teisėtumą. Komisijos išvažiuojamame posėdyje gali būti fiksuojami nustatomi faktai, kurių pagrindu priimamas konkretus sprendimas. Priimant šį aktą, pareiškėjas tinkamai nebuvo informuotas. Dėl žalos padarymo gali būti atimta teisė medžioti. Užtikrinti tinkamą informavimą buvo pareiga. Rudys patvirtino, kad apžiūros metu gegužės 8 d. nebuvo naudojami matavimo prietaisai, nes GPS prietaiso baterija buvo išsikrovusi. Liudytojai patvirtino, kad niekas nesuskaičiavo pakenktų daigų. V. Č. paaiškino, kad pažeidimo plotas nevienodas. Liudytojas Rudys pats sau prieštaravo, kad kituose plotuose buvo 30 daigų. Tai reiškia, kad aktas buvo surašytas pažeidžiant reikalavimus, nustatyta, kad duomenys buvo gauti ne 2013 m. gegužės 8 d.; yra iš esmės neteisėti, nes negali komisijos nariai išmatuoti iš akies, kad buvo pažeista 25 ha. Komisija turėjo atsižvelgti, kad dėl gamtinių veiksnių pasėliai buvo išmirkę. Rudys nurodė, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nesiėmė priemonių, kad apsaugotų laukus. Žala atlyginama, jei savininkas saugo pasėlius pagal reikalavimus. H. S. nesikreipė į medžiotojų būrelį dėl žalos atlyginimo. Jam buvo leista statyti bokštelius miško pakraštyje. Tyrėjas Mažanavičius nustatė, kad pats H. S. nugriovė bokštelius, nes jie pastatyti be jo leidimo. Prašo skundą patenkinti. Tuo metu galioję teisės aktai numatė, kad teisės aktas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 d. ir pasirašytas visų asmenų. Toks aktas buvo perduotas Raudėnų seniūnui ir birželio 1 d. pateiktas pasirašyti. Komisija neatliko jokių veiksmų. Prašo įvertinimą atlikti vadovaujantis antstolio aktu.

Pareiškėjo Užpelkių medžiotojų būrelio atstovas Z. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra gavę per 20 metų iš jokios institucijos nusiskundimų. Buvo susitarę su žemės savininku H. S. dėl bokštelių statymo ir gyvulių šėrimo. Prieš tai buvo susitikę, pareiškėjas H. S. žodiniu susitarimu leido.

Atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, atstovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėtų išskirti komisijos sprendimus. 2014-03-18 sprendimas Nr. MGK-4 (15.11) priimtas teisėtai, žala paskaičiuota tinkamai vykdant metodikos reikalavimus. Kalbėdama apie 2013-09-30 sprendimą Nr. AAL-39 nurodė, kad kitokio sprendimo komisija priimti negalėjo, nes komisija neatliko metodikoje nustatytų veiksmų. Gavus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuvykus į žemės sklypus Atuonių ir Judriškių kaimuose, jau ten žieminių rapsų nebuvo, ten augo miežiai. Antstolis fiksuodamas faktines aplinkybes taikė kitą vertinimo būdą. Metodikoje skaičiuojama išdygusių augalų skaičius ir kiek yra pažeistų, o antstolis konstatuoja tik likusių sveikų augalų skaičių, todėl neaišku, kiek šitame kvadratiniame metre yra išdygusių augalų. Dėl šio sprendimo buvo siūloma daryti taikos sutartį, tačiau susitikime 2014 m. balandžio mėn. pas administracijos direktorių pareiškėjas H. S. paprašė žalos apie 50000–60000 Lt, o žemės ūkio specialistai paskaičiavo apie 1400015000 Lt ir buvo reikalavimas suformuoti medžioklės ploto vienetą „Meletai“. Nurodė, kad turėtų būti byla dėl žalos išieškojimo, o ne dėl įpareigojimo komisijai paskaičiuoti, nes Tryškių medžiotojų būrelis su sprendimu nesutiks, nes procedūros nesilaikyta, kaip reikalauja Medžioklės įstatymas ir Metodika. Valstybės tarnautojai neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Kadangi neatliko laiku pagal įstatymą, buvo bandoma paskaičiuoti remiantis pateikta medžiaga ir tai neatitinka metodikos, gali būti nuginčyta kitų būrelių. Bet koks sprendimas būtų arba prieštaravęs Metodikai, arba faktinėms aplinkybėms, buvo pasirinkta netenkinti pareiškėjo prašymo. Komisija negalėjo paskaičiuoti nieko, nes nesusirinko duomenų: neapmatavo plotų, nepaskaičiavo pasėlių. Pirmasis sprendimas teisėtas, nes laukas apžiūrėtas, viskas apskaičiuota. Visų komisijos narių dalyvavimas neprivalomas, turi dalyvauti daugiau kaip pusė. Ši apžiūra teisėta, nes dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nurodo, kad privalo pranešti, medžiotojų būrelio atstovai gali visai nevykti. Kadangi prie prašymo H. S. nepateikė jokių teisinių dokumentų, seniūnas nepasitikslino, kuriems būreliams priklauso žemės sklypai, nurodyti pareiškėjo. Komisija turėjo teisę rinkti įrodymus, nedalyvaujant būrelio atstovui. Paprastai ūkininkai bendradarbiauja su medžiotojų būreliais ir taip palengvina darbą. Tai ne priežastis, kad komisijos nariai negalėjo užfiksuoti padarytos pasėliams žalos. Įstatyme parašyta: Nedelsiant informuoti medžiotojų būrelį. Komisijos nariai atlieka darbą, o šalys gali ir nedalyvauti. Jiems nedalyvaujant komisija priims sprendimą. Po Metodikos pakeitimo privalu vietoje pildyti apžiūros aktą. 2013 m. tokio reikalavimo nebuvo. Daigus skaičiavo P. R. ir D. S., nes jie yra agronomai. Tuos skaičius pateikė P. R.. Komisijos narių niekas netikrina, tai jų kompetencija iki išvažiuojamojo posėdžio komisija nesurinko jokios informacijos, susitiko su pareiškėjo atstove R. K. ir paprašė atnešti į seniūniją visų žemės sklypų žemės nuomos ar panaudos sutarčių kopijas. Dieną prieš tai Raudėnų seniūnas pranešė, kad yra gautas prašymas, todėl buvo taip vėlai pranešta kitoms suinteresuotoms pusėms. 2013-05-08 protokolas buvo atspausdintas, jis buvo surašytas vėliau, po tos dienos, nes į jį sukelti gegužės 8 ir 10 d. duomenys. V. Č. galėjo būti pasiūlyta atvykti vėliau ir pasirašyti. Realiai 8 d. jis negalėjo būti pasirašytas. Jis pasakė, kad nepasirašys, nes neturi įgaliojimų. Įvykiai vyko 2013 lieposrugpjūčio mėn. Tada nebuvo surašytas vietos apžiūros aktas. Mano, kad atsakovo 2013-05-08 aktas teisėtas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad apžiūra vyko darbo pabaigoje. Valstybės tarnautojai nebaigė darbo, išsikrovė baterija, bet atvyko po savaitės. Pakenktas plotas buvo apmatuotas 10 dieną. Nė viena šalis neginčija, kas turėtų atsakyti už padarytą žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teismų praktiką, kad žalos neatlygina medžiotojų būrelis, jei uždrausta medžioti gyvūnus visus metus. Administracinėje byloje Nr. A492-2051/2012 pasisakoma, kad gyvūnų limitas neatima pareigos atlyginti padarytą žalą. Apžiūra vyko neturint žemės sklypo planų. Buvo apskaičiuotas sklypo plotas, kur augo žieminis rapsas. Į šį plotą pateko sklypas, kuris nepriklausė pareiškėjui, todėl iš 19,5 ha išminusuotas ir liko 13,28 ha. Pakenkimo intensyvumas vienodas 20 procentų. Ūkininkas neprivalėjo saugoti elektriniu piemeniu, nes žemės sklypas nėra daugiau kaip 30 ha. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis privalomai nurodo informuoti, siūloma atvykti pareiškėjui vietoje išsiaiškinti, tačiau privalomai tikrinti įgaliojimus teisės aktas nenumato. Gyvūnų šaudymas iš bokštelių ne vienintelė priemonė saugoti. Žala galėtų būti proporcingai mažinama.

Atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, atstovė T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad vertinimas turėjo būti atliktas per 7 kalendorines darbo dienas. Šiek tiek užtruko, kol įvertino ir nurodė, kad seniūnija sukviestų posėdį ir komisija turi vykti į vietą ir įvertinti. Pareiškėjo prašyme nebuvo nurodyta, kada pranešta. Seniūnas neišgirdo, kad pareiškėjas negali, dėl to komisija nuvyko ir tikėjosi, kad pareiškėjas turės visus vertinimui reikalingus dokumentus. Atvykus dokumentų negavo, dėl to prašė pareiškėjo atstovės pristatyti trūkstamus dokumentus – sutartis ir planus. Galėjo numatyti, kad yra vienas būrelis – Užpelkių medžiotojų būrelis, o kitų būrelių negalėjo numatyti ir padarė klaidą. Pareiškėjas nurodė tris sklypus, o faktiškai apžiūrėjo du sklypus (kadastrinis Nr. 915000124 ir Nr. 915000125), kadangi ūkininko atstovė įtikinėjo, kad visas plotas priklauso šitam sklypui. Po to vyko į Atuonių, į Judriškės kaimus, tačiau būrelio atstovas pasakė, kad tai ne jo plotai, dėl to buvo paprašyta atstovei pateikti tikslius duomenis, kur sklypų ribos. Ūkininko atstovė turėjo 2–3 dideles bylas, tačiau išrinkti reikalingų dokumentų dėl nuosavybės ir planų ji negalėjo. Komisija nusprendė, kad negali matuoti. Komisija baigė savo darbą apie 17.30 val. Informavo visus komisijos narius apie gautą prašymą. Seniūnas buvo informuotas, kad turi pranešti būreliui ir ūkininkui apie komisijos susitikimo laiką ir vietą. Su seniūnu kalbėjo kelis kartus, gegužės 8 d. buvo susitikę ir seniūnas užtikrino pranešęs ūkininkui. Nežinojo žemės sklypų ribų, be to, buvo vėlus laikas 17.30 val., nebuvo noro matuoti nežinomą plotą, nebuvo informuotas Tryškių medžiotojų būrelis. Buvo manyta nuvažiuoti dar kartą. Kitą dieną nesusirinko komisija. Formulė pildoma tada, kai susideda iš daug sklypukų, o čia buvo tik vienas sklypas, dėl to yra vienas dauginamasis. Pagal Metodiką suskaičiuoti visų segmentų neįmanoma. Suskaičiuojama žala keliuose sklypuose ir tie sklypai sumuojami, t. y. dviejų sklypų plotai. Kadangi prašyme nurodytas vienas sklypas, išminusuota, dėl to yra 13,28 ha. Komisijos darbe dalyvauja žemės ūkio specialistai, kurie turi informaciją apie deklaruotus pasėlius. Rėmėsi deklaruotais duomenimis, vykdami į Luinių k. Pagal prašymą visus dokumentus ir planus turi pristatyti savininkas, nėra nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo turi gauti tik prašymą, todėl direktoriaus įsakymu numatyta tokia tvarka. 13,28 ha plotas sudarytas iš dviejų plotų pagal dokumentus. Nustatytas vieno sklypo pažeidimo intensyvumas 20 procentų. Padaryta viskas, kas privalėjo būti padaryta. 2013 m. gegužės 8 d. plotas buvo užfiksuotas, tačiau norint patikslinti, buvo atliktas matavimas 2013 m. gegužės 10 d. Tuos skaičius žinojo 2013 m. gegužės 8 d. Komisijai pritrūko laiko. Aktas surašytas teisingai, nurodytas pažeidimo intensyvumas. Pažeidimai gali būti ir dėl netinkamai prižiūrėtos kultūros.

Trečiojo suinteresuoto asmens Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su H. S. skundu, prašo jį atmesti. Nurodo: „2012-10-31 skundo „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d sprendimo Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir 2013 m. rugpjūčio 2d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. AAl-29 (17.10) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau tekste – ir Skundas) pirmos pastraipos paskutinis sakinys ir 2013-11-19 patikslinto skundo „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir 2013 m. rugpjūčio 2d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. AAl-29 (17.10) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau tekste – ir Patikslintas skundas) penktos pastraipos paskutinis sakinys – tendencingi, neatitinkantys tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ten rašoma: „Šie dirbami žemės plotai yra Užpelkių medžiotojų būrelio ir Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio medžioklės plotai, todėl medžiojamieji gyvūnai nuolat padaro žalos augantiems pasėliams“. Skunduose teigiama: „Antstolis, apžiūrėjęs nuniokotus žieminius rapsus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.9150/0001:28, esančiame Atuonių k, Šiaulių r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:43, esančiame Judriškės k., Šiaulių r. ir pagal valstybinės žemės nuomos sutartį sklypuose numeriais 9150/0001:553-8, 553-9, kurių vertinimo komisija neapžiūrėjo, konstatavo, kad šioje teritorijoje pasėliai suniokoti 100 procentų. Be to, antstolis konstatavo faktą, kad dėl bebrų didelės populiacijos dalis pasėlių buvo apsemta vandens.“  Šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes pridedamame antstolio R. K. 2013-05-13 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole“ Nr. 98-09 nėra rašoma apie tai, kad teritorijoje pasėliai suniokoti 100 procentų“ ir „dėl bebrų didelės populiacijos dalis pasėlių buvo apsemta vandens“. Pažymėtina, kad ūkininkas H. S. Tryškių-Linkuvos medžioklės būrelio medžiotojams yra žinomas su juo ne kartą asmeniškai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas yra bendravę susitikimų metu ir telefonu. Skunde nurodytu laikotarpiu, kada buvo nustatinėjama laukinių žvėrelių padaryta žala pasėliams (t. y. atliekant vertinimą antstoliui), medžioklės būrelio H. S. nei žodžiu, nei raštu neinformavo, nors buvo ne kartą susitikę. Pažymėtina, kad LR medžioklės įstatymas nenumato prievolės medžiotojams saugoti žemės sklypo savininko pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų. Tai galėtų būti vykdoma abipusiu susitarimu. H. S. Tryškių-Linkuvos būreliui nesiūlė sudaryti tokio abipusio susitarimo, kuriame būtų numatyti veiksmai, mažinantys riziką, dėl medžiojamųjų žvėrelių daromos žalos pasėliams.

Pareiškėjo H. S. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkių medžiotojų būrelio skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, priimtų skundžiamų aktų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Paskutiniame Komisijos 2014 m. kovo 18 d. sprendime Nr. M94-4(15.11), kurį skundžia abu pareiškėjai, nurodoma, kad Nuolatinė komisija atvirame posėdyje išnagrinėjo ūkininko H. S. 2013 m. gegužės 2 d. pareiškimą „Dėl žalos įvertinimo“ dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos jam priklausančiam žemės pasėliui žemės sklype Nr. 9150/0012/4 Luinių kaime ir nusprendė įpareigoti Užpelkių medžiotojų būrelį atlyginti ūkininkui H. S. 8233,14 Lt nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Minėtu prašymu pareiškėjas prašė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atvykti įvertinti gyvūnų padarytą žalą pareiškėjo pasėliams; pasėlių vietovės kadastriniai numeriai: 9150/0010/28; 1950/0010/43; 9150/0012/4. Dėl kitų dviejų sklypų minėtame 2014 m. kovo 18 d. sprendime nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, nes Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. AAL-39/17.10/ (1 t., 1113 b. l.) nutarta pareiškėjo H. S. prašymo dalies dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris 9150/0010/28, Atuonių kaime ir žemės sklype Nr. 9150/0010/43, Judriškės kaime netenkinti, nes nėra tinkamų įrodymų, pagal kuriuos, vadovaujantis Metodikos II skyriumi, galima būtų apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą žemės sklype Nr. 9150/0010/28 Atuonių kaime ir žemės sklype Nr. 9150/0010/43 Judriškės kaime.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, kurią sudaro atitinkamos savivaldybės meras. Tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką, apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje, esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype. Pagal Metodikos 4.1 punktą, plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pagal 4.2 punktą, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-241 (8.1) patvirtinto Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamento (toliau – Reglamentas) (1 t., 2223 b. l.) 8 p. (2013 m. gegužės 8 d. apžiūros metu galiojusi redakcija) numatyta, kad Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos posėdžius, pasitarimus. Komisijos posėdžio direktorius sukviečia narius bei žemės, miško ar vandens telkinio savininkus (valdytojus ar naudotojus) ar jų įgaliotus atstovus bei atitinkamų plotų naudotojus ar jų įgaliotus atstovus. Dviejų darbo dienų terminas apžiūros metu aktualioje redakcijoje buvo numatytas tik Reglamento 9 punkte dėl komisijos posėdžio darbotvarkės paskelbimo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 23 d. įsakymu „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-241 (8.1) „Dėl nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Reglamento 8 p., kuriame įtvirtinama pareiga Komisijos posėdžio sekretoriui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Komisijos posėdžio (pasitarimo) informuoti ir sukviesti komisijos narius bei žemės, miško ar vandens telkinio savininkus (valdytojus ar naudotojus) ar jų įgaliotus atstovus bei atitinkamų medžioklės plotų naudotojus ar jų įgaliotus atstovus. Iš byloje turimų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 2 d. raštu pateikė prašymą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma atvykti įvertinti gyvūnų padarytą žalą pareiškėjo pasėliams; pasėlių vietovės kadastriniai numeriai: 9150/0010/28; 1950/0010/43; 9150/0012/4. Tik 2013 m. gegužės 8 d. 11 val. Raudėnų seniūnijos seniūnas A. V. informavo, kad po pietų atvyks žalų vertinimo komisija. Nors, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašymo pateikimo ir apžiūros atlikimo metu Reglamento 8 p. nebuvo numatytas konkretus laikotarpis, per kurį turi būti informuota apie komisijos posėdžio vietą ir laiką, vis dėlto, atsakovo atstovei, Komisijos pirmininkei, gavus pareiškėjo H. S. prašymą turėjo būti vadovaujamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Dėl aukščiau numatytų nuostatų nesilaikymo nei pareiškėjas H. S., nei kiti apžiūroje turėję dalyvauti asmenys nebuvo tinkamai informuoti.

Atsakovo atstovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūros metu daigus skaičiavo P. R. ir D. S., skaičius pateikė P. R.. Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad Komisija, gavusi prašymą, gegužės 8 d. buvo nuvykusi apžiūrėti sklypų pas H. S.. Nurodė, kad nematavo, tik įvertino maždaug, kiek mechaniškai pažeista. Buvo augalai, kurie arba nugraužti, arba išminti. Laukas pažeistas maždaug vienodai ir konstatuota, kad 20 procentų. Prietaisas GPS buvo išsikrovęs. Gegužės 10 d. dalyvavo Žemės ūkio skyriaus vedėja, atsivežė GPS ir nustatė, kad yra 19,88 ha žieminių pasėlių rapsų. Gegužės 8 d. nustatė tik intensyvumą, kadangi neturėjo dokumentų, neturėjo kontūrų. Kai vyko į Luinių k., dokumentų neturėjo. Apmatavo žieminių pasėlių rapsų plotą. Sklypai išsiskyrė, o pagrįstas dokumentais plotas buvo 13,28 ha. Gegužės 10 d. laukas buvo atsėtas vasariniais miežiais. Matavo visą plotą neišskirdami. Šis sklypas buvo apžiūrėtas tinkamai. Derlingumo nemažino, kadangi paliko 20 procentų. Suskaičiuojama, kad nepažeistame plote (žingsnyje) nuo 20 iki 30 augalų yra išlikusių, tam, kad būtų įsitikinta, kiek pažeistų augalų kvadratiniame metre.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūrą atliko vizualiai stovėdami aukštesnėje vietoje. GPS matavimo neatliko, lauko neapžiūrėjo jam matant; buvo nutarta akies“. Kadangi ten buvo specialistai, matėsi, kad dalį žalos padarė elniniai žvėrys. Nustatė žalą 20 procentų. Nuėjo į lauko kvadratinio kilometro vidurį, į šonus paėję 2030 m. Į daigus žiūrėjo, nebuvo apmatuota, niekas nebuvo susmaigstyta. Dėl apytikslio 20 procentų sugadinimo nusprendė bendrai. Laukas labai didelis, pastebėjo, kad viena kraštinė buvo aparta. Nuvykus į Tryškių medžiotojų būrelio plotus, pasakė, kad ten ne Užpelkių medžiotojų būrelio plotai. Nebuvo Tryškių būrelio atstovo, dėl to neapėjo. Pažeidimai buvo lopais. Tuo metu piktžolių nepamatė, matėsi vien rapsai. Rapsai buvo normalūs. Iki aparto lauko net nebuvo nuėję. Neatsimena, kas buvo iš seniūnijos. Gal buvo ir daugiau narių. Kai kur rapsai buvo rudi, nes per žiemą žūna. Ant kalno išmirkusių nebuvo; parudavusių rapsų buvo nedaug. Žalą padarė elniniai medžiojami gyvūnai. Beveik kiekvienais metais prašo daugiau licencijų. Jas išnaudoja. Prašymas formuojamas nuo žvėrių padarytos žalos apskaitos, po to komisija vertina, kiek skirti kuriam būreliui.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad teko dalyvauti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo išvažiuojamajame posėdyje vietoj seniūno, nes jis buvo išvykęs. Teko matuoti padarytą žalą Vainių kaime ir Atuonių k. kitame posėdyje. Nėra komisijos narys. Vainių k. gegužės 8 d. buvo Vainienė, Rudys, T. P.. Buvo vieną kartą. Pavaikščiojo po lauką. Matė gyvūnų išmatas, pėdsakus. Vainienė su Remeikiene apėjo su GPS, o apsėtą lauką miežiais matavo P. R.. Su komisija buvo gal gegužės 10 d. Atuoniuose matavimai nebuvo vykdomi. Žino, kad H. S. valdo lauką Atuoniuose. Vieną aktą turėjo pasirašyti. V. Č. pažįsta. Kai matavo, jis nedalyvavo. Daigus žiūrėjo, neskaičiavo. Negali pasakyti, ar visas sklypas buvo pakenktas vienodai, nes nėjo į visą lauką. Pavaikščiojo po sklypelį, kur matėsi, kad žala buvo padaryta. Sklypas buvo apmatuotas visas, kur augo rapsai. O 13 ha atsirado, nes nebuvo pateikti dokumentai, buvo „išminusuota“ virš 6 ha. Visų dokumentų nežiūrėjo, pasirašė apžiūros aktą, kad buvo apmatuota rapsų kultūra 9 ha ir ištryptas gabaliukas, kuris buvo apsėtas miežiais. Pakenktas plotas buvo nustatytas pirminės apžiūros metu.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko į vietą, supažindino su vietove, nuėjo į lauko vidurį. Buvo V. Č.. Pasivaikščiojo, grįžo atgal. Jokių duomenų, kad buvo rinkta informacija, jokių priemonių nebuvo. Pasakė, kad yra dar vienas suniokotas pasėlio laukas, bet diskusija baigėsi gatvėje, nes paaiškėjo, kad V. Č. kito būrelio narys. Komisija griežtai atsisakė tikrinti kitus plotus. Nurodė, kad prašė kitą dieną atvykti apžiūrėti pasėlius, bet Komisija pasakė, kad tokiu atveju apžiūra bus neteisėta. Išvykus komisijai paskambino seniūnui. Pasakė Komisijai, kad kreipsis į antstolį; sulaukė antstolio, pasivažinėjo po laukus automobiliu. Gegužės 13 d. buvo ne miežiai, o rapsai pasėti. Komisija privertė savivaldybės darbuotojams atlikti daug darbo ir ūkininkui. To nebūtų, jei darbą komisija būtų atlikusi tą dieną. Buvo užsiminta dėl nepilnos medžiagos, bet H. S. žmona pateikė visus originalus. Komisija griežtai atsisakė apžiūrėti. Apžiūra vyko pirmam lauke gal pusvalandį, o į antrą lauką net nebuvo įėję. V. Č. pasakė, kad nėra tų medžioklės plotų medžiotojas. Komisija griežtai atsisakė vykti apžiūrėti. Liudytojas siūlė parašyti šiandienos datą, bet apžiūrėti rytojaus dieną. Dėl pasėlių pažeidimo intensyvumo nebuvo sprendžiama. Ne visame plote buvo vienodai suniokota žvėrių. Vietomis juoda dirva, žvėrių ekskrementai. Po žiemos laukiniai žvėrys sutrypė žemės paviršių. Komisija turėtų daryti bendrą išvadą. Vienodas viso lauko pakenkimas neįmanomas. Niekas nematavo žingsniais, daigų neskaičiavo. Sklypo Luinių k. ilgis gal 400 m. Tai procedūrai komisija turėjo skirti visą dieną. Klausė seniūno nebuvo jokių nei pasirašytų, nei suformuotų dokumentų. Liudytojas išvažiavo paskutinis. Kompiuterio komisijos nariai neturėjo, akto ranka nesurašė. Nežino, ar V. Č. prašė, ką pasirašyti. Skambino seniūnui, klausė dėl tolimesnės eigos. Jis sakė: „nieko surašyto nėra“. Liudytojo akivaizdoje dokumentas nebuvo pateiktas pasirašyti H. S. žmonai. Jį vėliau atvežė seniūnas. Turėjo pilną informaciją apie H. S. plotus. Komisija sakė, kad nežiūrės, nes H. S. atstovas turėjo jau viską turėti anksčiau. Nuvyko pas seniūną sekančią dieną ir paprašė šitos situacijos blanko. Seniūno žodžiai buvo tokie: šitos informacijos stenduose nerasit, jos nepateiksiu, ją turi žinoti tik darbuotojai.

Įvertinus medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2013 m. gegužės 8 d. apžiūros aktą (1 t., 92 b. l.), matyti, kad Komisija apžiūrėjo Raudėnų seniūnijoje Luinių kaime elnių ir stirnų pakenktą žieminių rapsų pasėlį ir nustatė, kad žemės sklypuose unikalus Nr. 9150-0012-0004 ir Nr. 9150-0012005 auginami žieminiai rapsai 19,88 ha plote. Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūros akte nėra Užpelkių medžiotojų būrelio atstovo V. Č. parašo. Reglamento 18 p. numatyta, kad apžiūros aktą pasirašo visi apžiūroje dalyvavę asmenys.

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė J. M. nurodė, kad 2013-05-08 protokolas buvo surašytas vėliau, po tos dienos, nes į jį sukelti gegužės 8 ir 10 d. duomenys. V. Č. galėjo būti pasiūlyta atvykti vėliau ir pasirašyti. Realiai 8 d. jis negalėjo būti pasirašytas, nes jis buvo pasakęs, kad nepasirašys, nes neturi įgaliojimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. gegužės 9 d. akte Nr. AAL-30(17.10) „Dėl atsisakymo pasirašyti 2013 m. gegužės 8 d. apžiūros aktą“ (1 t., 131 b. l.) patvirtinama, kad Užpelkių medžiotojų būrelio atstovas V. Č. atsisakė pasirašyti 2013 m. gegužės 8 d. apžiūros aktą, nurodydamas, kad Užpelkių būrelio pirmininkas nesuteikė įgaliojimų jam pasirašyti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 18 punkte numatyta, kad išvažiuojamojo posėdžio metu surašomas apžiūros aktas, prie kurio pridedama visa užfiksuota medžiaga ir dokumentai. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūros metu buvo užsiminta dėl nepilnos medžiagos, bet H. S. žmona pateikė visus originalus. Komisija griežtai atsisakė apžiūrėti. Vertinant atsakovo veiksmų visetą, ištyrus turimus rašytinius įrodymus ir išklausius liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatyta jokių objektyvių, nuo atsakovo Komisijos valios nepriklausiusių aplinkyb, dėl kurių prie apžiūros akto nebuvo pateikta jokios užfiksuotos medžiagos ir dokumentų. Taip pat iš liudytojų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apžiūros akto surašymo ir faktinės apžiūros laikas skiriasi. Darytina išvada, kad 2013 m. gegužės 10 d. buvo atlikta žemės sklypų Nr. 9150-0012-0004 ir Nr. 9150-0012-0005 dar viena apžiūra, dalyvaujant Žemės ūkio skyriaus vedėjai ir naudojant GPS. Ši informacija nėra nurodoma 2013 m. gegužės 8 d. surašytame apžiūros akte.

Tik 2013 m. liepos 22 d. aiūros akto (1 t., 134 b. l.) 3 punkte nurodyta, kad žemės plote su kadastriniu numeriu 9150/0012/4 Luinių kaime, auga žieminiai rapsai, kuriems 2013 m. gegužės 8 d. buvo nustatytas 20 procentų pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatytas tinkamai (pridedamos foto nuotraukos).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nenustatyta jokių objektyvių, nuo Komisijos narių nepriklausiusių, svarbių aplinkybių, dėl ko nebuvo atliekami visi privalomi, apžiūros procedūrai būtini veiksmai, kurių pagrindu priimami galutiniai aktai dėl žalos vertinimo, skaičiavimo, pagrįstumo, pareiškėjo veiksmų vertinimo prižiūrint pasėlius ir kt. faktorių, tiesiogiai įtakojančių asmens, prašančio atlyginti žalą, prašymo tenkinimą (netenkinimą). Šiuo atveju Komisijos veiksmų (neveikimo požymių) visetas, pasirinktas elgesio modelis rengiantis, planuojant apžiūros atlikimą, laikytini subjektyviomis aplinkybėmis, lėmusiomis netinkamą 2013 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolo parengimą.

Reglamento 6 p. numatyta, kad Komisijos sprendimas turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai komisija nusprendžia, kad dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik vėliau. Apie tokį komisijos sprendimą komisijos pirmininkas informuoja pareiškėją. Sutiktina su pareiškėjų atstovių pozicija, kad ir šios normos nuostatos buvo pažeistos.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. spalio 7 d. posėdžio protokole Nr. AAl-40 (1713) (710 b. l.) nurodoma, kad apžiūros metu buvo nustatyta, kad ūkininkas žieminius rapsus augino žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr.9150/0012/0004 ir 9150/0012/0005. Iš viso buvo nustatytas žieminių rapsų pasėlių pakenkimas 19,88 ha plote, pažeidimo intensyvumas – 20 procentų. Kadangi pareiškėjas prašė įvertinti padarytą žalą sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0012/0004, nutarta žalą paskaičiuoti 13,28 ha plote.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija vertinti, apskaičiuoti žalą padarytą tik sklype, kurio kadastrinis Nr.9150/0012/0004, t. y. 13,28 ha plote, o ne abiejuose atsakovo apžiūrėtuose žemės plotuose. Pareiškėjas inicijuodamas žalos atlyginimo procedūrą turėtų nurodyti tikslius jam nuosavybės teise priklausiančių (nuomos sutarties pagrindu valdomų) žemės sklypų rekvizitus (kadastrinius numerius, universalius numerius, vietovės pavadinimą).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. spalio 7 d. posėdžio protokolo Nr. AAL-40 (17-13) (2 t., 7–10 b. l.) 1.2. punkte kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių Komisija 2013 m. gegužės 8 d. išvažiuojamajame posėdyje Raudėnų seniūnijoje neįvertino H. S. 2013 m. gegužės 2 d. pareiškimo „Dėl žalos įvertinimo“ žemės sklypuose Nr. 9150/0010/28 Atuonių kaime ir Nr. 9150/0010/43 Judriškės kaime, nurodyta: 1) žemės sklypų naudotojo atstovė – pareiškėjo žmona R. K. nepateikė Komisijai šių sklypų žemės nuosavybės dokumentų, todėl nebuvo galimybės įsitikinti, ar šie pasėliai priklauso pareiškėjui; 2) pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas medžioklės plotų naudotojas, todėl į išvažiuojamąjį posėdį buvo pakviestas tik Užpelkių medžiotojų būrelio atstovas. Šio ginčo teisinius santykius reguliuojančio Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 straipsnis imperatyviai įpareigoja seniūnijos seniūną, gavusį pranešimą apie padarytą žalą, tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Komisijos sprendimas atsisakyti apžiūrėti pareiškėjo prašyme nurodytus kitus du žemės sklypus (Nr.9150/0010/28 ir Nr.9150/0010/43) ir juos įvertinti todėl, kad nedalyvavo Tryškių medžiotojų būrelio atstovas, laikytinas neteisėtu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybės sudaro komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ir organizuoja jų darbą, tvirtina šių komisijų parengtus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus, o iš to darytina išvada, kad Komisijos galimybės gavus pareiškėjo prašymą (turint jame nurodytus duomenis) nustatyti medžioklės plotų naudotojus prieš apžiūros atlikimą nėra ribotos.

Teismui įvertinus procedūrų pažeidimus, padarytus rengiant 2013 m. gegužės 8 d. apžiūros aktą, kuris laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos skundžiamų sprendimų motyvų dalimi, skundžiami aktai laikytini neteisėtais ir naikintini. Akte nesant išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, negalimas patikrinimas, ar teisingai nustatytas pakenkimo plotas ir pakenkimo laipsnis procentais.

Taip pat teisėjų kolegija, pabrėždama aukščiau nurodytas išvadas, ir remdamasi Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktika pabrėžia, kad Komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, veikla yra reglamentuota įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, tai reiškia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (savivaldybės institucija), atliekantis viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, kad Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo pagrindas, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos skaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir kt.).

Šiuo atveju, atsakovui Komisijai neišsamiai, pažeidus būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, nustatant faktines aplinkybes ir renkant įrodymus, negalimas išsamus, objektyvus žalos apskaičiavimas, įvertinimas.

Todėl net ir tuo atveju, jei antstolio 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-09 (1 t., 33–35 b. l.) yra parengtas ne visiškai pagal Metodikos numatytas taisykles, vis dėlto abiejų pareiškėjų atžvilgiu negalimas prioriteto teikimas formaliam teisėtumui, o ne teisingumui.

Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007).

              Atsižvelgiant į šias nuostatas, bei į tai, kad konstatuota, jog skundžiami aktai yra neteisėti, todėl, naikintini, tenkintinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:28, Atuonių k., Šiaulių r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:43, Judriškės k., Šiaulių r., ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais 9150/0001:553-8, 553-9, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą;

įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, peržiūrėti žalos įvertinimą pasėlių plote, kurio kadastrinis Nr. 9150/0012:4, Luinių k., Raudėnų sen. Šiaulių r., atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymusantstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 2 d. prašyme prašė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atvykti įvertinti gyvūnijos padarytą žalą jo pasėliams nurodydamas tik pasėlių vietovės kadastrinius numerius 9150/0010/28; 1950/0010/43; 9150/0012/4, jo prašymas įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 213 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 9150-0012-0005, ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamame žemės sklype, kuris nuomos sutartyje įvardytas numeriu 9150/0001:553-15, kaip tiesiogiai susijęs su jo 2013 m. gegužės 2 d. prašyme (inicijuojant žalos atlyginimo procedūrą) nenurodytais žemės sklypais, netenkintinas.

Konstatavus, jog ginčijamas įsakymas yra naikintinas aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas  byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamų aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas H. S. patikslintame prašyme prašo priteisti iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos turėtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą, turėtas pašto išlaidas ir skundo parengimą. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Z. K. su pareiškėju yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį ne tik dėl skundo surašymo, bet ir dėl kitų teisinių paslaugų, minėta atstovė atstovavo pareiškėjui teismo posėdžiuose ir nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant teisme. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant teisme, pareiškėjo H. S. prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

 

              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 8587 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Užpelkio medžiotojų būrelio skundą tenkinti.

Pareiškėjo H. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. AAL-29 (17.10).

Panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo”.

Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, išnagrinėti pareiškėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:28, Atuonių k., Šiaulių r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 9150/0001:43, Judriškės k., Šiaulių r., ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais 9150/0001:553-8, 553-9, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinę komisiją, sudarytą medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, peržiūrėti žalos įvertinimą pasėlių plote, kurio kadastrinis Nr. 9150/0012:4, Luinių k., Raudėnų sen. Šiaulių r., atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus – antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

Teisėjai                                                                        Virginijus Stankevičius

 

                                                                      Jarūnė Sedalienė

 

Žanas Kubeckas