Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-319-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-319/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                   Civilinė byla Nr. 3K-3-319/2012 (S)

                 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13269-2010-4

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

16.2; 16.5.8

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. birželio 26 d.

Vilnius             

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo.

             

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                                      I. Ginčo esmė

 

VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius T. J. 2008 m. vasario 6 d. įsakymu atleido DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu iš darbo vyr. gydytojo pavaduotoją medicinai R. B., kuri kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu tenkino dalį R. B. ieškinio, pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymu jai skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, grąžino į darbą; iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės jai priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metin palūkanų už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atstovavimo išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo pakeistas Kauno apygardos teismo sprendimas – panaikintos dalys, kuriomis R. B. grąžinta dirbti į VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir priteista 81 418,89 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, R. B. į ankstesnį darbą negrąžinta, priteista iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 146 889, 75 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų bei nustatyta, jog darbo sutartis su R. B. nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 m. spalio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė, kaip VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (kuri yra reorganizuota, jos teisių ir pareigų perėmėja – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė) savininkė, kreipėsi 2010 m. rugsėjo 3 d. į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo T. J. jo neteisėtais veiksmais – VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2008 m. vasario     6 d. įsakymu Nr. P-271 neteisėtai atleidžiant iš darbo R. B. – padarytą ligoninei trijų vidutinių mėnesinių VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus darbo užmokesčio dydžio              (26 400 Lt) žalą. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ligoninei buvo padaryta    146 889,75 Lt žalos. Ieškovo teigimu, teismų sprendimuose konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų nereikia įrodinėti. Ligoninės direktoriaus materialioji atsakomybė kyla dėl teisės pažeidimo, netinkamai atliekant savo kaip administracijos vadovo pareigas, ir jis privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, teismo sprendimu pripažinus R. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, jai buvo išmokėta priteista išeitinė pašalpa ir vidutinis užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau tokio dydžio išmoką tam tikra dalimi lėmė ir paties ieškovo veiksmaižinodamas teisme sprendžiamą ginčą dėl atleidimo iš darbo, jis nesiėmė priemonių pakeisti direktoriaus nuomonę ir neskųsti pirmosios instancijos teismo  priimto sprendimo. Taip būtų trumpesnis priverstinės pravaikštos laikas. Teismas pažymėjo, kad sprendimą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu Kauno apygardos teismas priėmė 2009 m. balandžio 3 d., pati R. B. 2009 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Kauno miesto merą dėl ligoninės direktoriaus atsakovo tyčinių, savavališkų veiksmų, prašydama jo veiksmus sustabdyti. Jos pareiškimui tirti savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu sudaryta komisija, tačiau ji išvadą pateikė tik po metų (2010 m. balandžio 20 d.), kai baigėsi kasacinis procesas atleidimo iš darbo byloje. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas, atleisdamas R. B. iš darbo, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir veikė prieš ligoninės interesus. Teismas atkreipė dėmesį į teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotą faktą, kad R. B. nevykdė vidaus audito ataskaitoje nurodytų teisės aktų reikalavimų, nesilaikė ligoninėje nustatytos tvarkos dėl mokamų paslaugų teikimo, tačiau šie veiksmai netraktuoti kaip piktybiški, todėl jos padarytas darbo drausmės pažeidimas nepripažintas šiurkščiu, t. y. teismas, nustatęs jos kaltę, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pripažino per griežta. Atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu byloje nekonstatuota, kad atsakovas, kaip administracijos direktorius, sąmoningai siekė sukelti ieškovei neturtinės žalos. Teismas pripažino, kad atsakovas, kaip ligoninės direktorius, priimdamas įsakymą atleisti pavaduotoją iš darbo, savo įgaliojimų neviršijo, pasinaudojo įstatymų ir lokalių aktų suteikta teise, veikė įmonės interesais, skirdamas nuobaudą, laikėsi nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismas pripažino tai, kad šiuo atveju vadovas subjektyviai buvo įsitikinęs, jog už padarytus pavaduotojos darbo drausmės pažeidimus parinkta ir paskirta tinkama drausminė nuobauda, nors teismai ir buvo kitos nuomonės. Teismo nuomone, kuri pagrįsta Kauno apygardos prokuratūros išvada, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovo veiksmuose buvo kaltės. Neįrodžius vienos materialiosios atsakomybės sąlygos, teismas nelaikė, kad yra padarytas materialiosios teisės pažeidimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas, atleisdamas R. B. iš darbo, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir veikė prieš ligoninės interesus. Teismas pagal bylos duomenis nenustatė priežastinio ryšio tarp pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltės. Kolegija pažymėjo, kad R. B. kaip  ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, taip pat privalėjo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, ligoninės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, veikti sąžiningai, be to, laikytis bendrųjų darbo dalyvių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir vidaus audito ataskaitoje nurodytų teisės aktų reikalavimų (mokamų paslaugų ligoninėje teikimo tvarkos). Kolegijos nuomone, teismo priteistos dėl neteisėto atleidimo sumos išieškojimą lėmė ir ieškovo veiksmai, nes ligoninės direktorius yra tiesiogiai pavaldus steigėjui, o ieškovas, žinodamas apie teismo sprendimą grąžinti R. B. į darbą, nesiėmė priemonių įkalbėti direktorių neskųsti sprendimo – už trumpesnį priverstinės pravaikštos laiką būtų priteista mažesnė išmoka, taip būtų padaryta mažesnė žala ligoninei.  

 

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl įmonės vadovui taikytinos atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad tiek pagal DK 229 straipsnio, CK 2.87 straipsnio, 1, 7 dalių nuostatas, tiek pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J.B., kt., Nr. 3K-7-266/2006; kt.) administracijos vadovui tenka pareiga dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, tinkamai organizuoti darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių, taip pat kitų teisės aktų reikalavimų. Kasatorius pažymi, kad teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose nagrinėjant R. B. atleidimo iš darbo bylą, konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai – priėmė neteisėtą įsakymą atleisti ją iš darbo. Tačiau teismai, nagrinėdami šią bylą, netinkamai vertino atsakovo veiksmus ir jo veiksmams kvalifikuoti netinkamai taikė materialiąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Kasatoriaus nuomone, pažeisdami teismų praktiką dėl įmonės vadovo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., kt., Nr. 3K-3-446/2009), teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad vadovas nėra atsakingas už neteisėtais veiksmais padarytą žalą vien dėl to, jog jis turėjo įgaliojimus priimti tokius sprendimus.

              2. Dėl materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo. Materialiajai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: reali žala, žala padaryta neteisėta veika, priežastinis neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ryšys, pažeidėjo kaltė, pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas, priimdamas neteisėtą įsakymą, vykdė savo darbo funkcijas ir įgaliojimų neviršijo, pažeidė DK 246 straipsnio nuostatą. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju yra visos sąlygos materialiajai atsakomybei kilti: ligoninei padaryta žala (įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteista 146 889,75 Lt); žala padaryta neteisėtais direktoriaus (atsakovo) veiksmais; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos; pažeidėjo kaltė; pažeidimo metu atsakovas buvo saistomas darbo santykių; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla – direktoriaus pareigų vykdymu). Teismai nepagrįstai, kasatoriaus nuomone, nurodė, kad direktorius priėmė įsakymą atleisti iš darbo, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp netinkamo pareigų vykdymo, žalos ir kaltės. Teismų sprendimais, priimtais R. B. atleidimo iš darbo byloje, konstatuoti neteisėti atsakovo kaip ligoninės vadovo veiksmai, t. y. nors įsakymų dėl atleidimo iš darbo priėmimas yra tiesioginė vadovo funkcija, tačiau ji atlikta netinkamai.

              3. Dėl kasatoriaus elgesio vertinimo, sprendžiant atsakovo materialiosios atsakomybės klausimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl žalos yra kaltas ir kasatorius – žinodamas apie teismo sprendimą grąžinti R. B. į darbą, jis nelėmė atsakovo nuomonės neskųsti šio sprendimo. Teismas, darydamas tokią išvadą, nenurodė konkrečios teisės normos, kuria kasatorius būtų įpareigotas kontroliuoti juridinio asmens vadovo ir darbuotojų darbinius santykius. Priešingai, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas steigėjas turi teisę skirti ir atleisti įstaigos vadovą, už darbo santykius su kitais viešosios įstaigos darbuotojais visiškai atsakingas įstaigos vadovas. Kituose teisės aktuose taip pat nėra nustatytos pareigos steigėjui įpareigoti įstaigos vadovą priimti sprendimus dėl darbo santykių su darbuotojais. Teismai, kasatoriaus nuomone, šioje byloje neturėjo teisės pasisakyti nei dėl kasatoriaus, nei dėl                    R. B. kaltės laipsnio.

              4. Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Kasatorius pažymi, kad šią bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, neįvertino teismų sprendimais konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų. Bylą nagrinėję teismai šiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotus faktus vertino priešingai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados dėl atsakovo kaltės, nes, atleisdamas iš darbo pavaduotoją, atsakovas savo įgaliojimų neviršijo, pasinaudojo teisės aktų suteikta teise, veikė įmonės interesais, laikėsi nuobaudų skyrimo tvarkos.  Darydamas tokią išvadą, teismas pažeidė CPK įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

 

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime cituojami ir itin išsamiai nurodomi teismų procesinių sprendimų motyvai, taip pat kasacinio skundo argumentai, o atsikirtimams į kasacinį skundą pagrįsti nurodomi šie argumentai:

              1. Dėl materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kadangi kasatorius pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, bylą nagrinėję teismai pagrįstai aiškinosi, ar atsakovas, kaip ligoninės direktorius, veikė ligoninės interesais, vertino atleistosios R. B. pareigų vykdymą, konstatavo jos nelojalumą įstaigai.

              2. . Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Atsakovas nurodo, kad R. Banevičienės atleidimo iš darbo byloje priimtas sprendimas neturi šioje byloje res judicata galios, nes CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme aplinkybės prejudicinėmis pripažįstamos ir negali būti ginčijamos tik asmenims, kurie dalyvavo procese.  Atsakovas nebuvo atleidimo iš darbo byloje dalyvaujantis asmuo. Be to, skiriasi nurodytos ir šios bylos nagrinėjimo aplinkybės.

              3. Dėl kasatoriaus elgesio vertinimo, sprendžiant atsakovo materialiosios atsakomybės klausimą. Atsakovas sutinka, kad kasatorius, kaip steigėjas, negali nurodyti atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, kokias teises jis gali ginti. Tačiau jis, kaip ligoninės steigėjas, turi visas teises ir pareigas ligoninės atžvilgiu – ligoninės vadovas  tiesiogiai pavaldus steigėjui. Byloje nustatyta, kad kasatorius žinojo apie visą situaciją dėl R. B. atleidimo ir ginčų teisme, todėl galėjo priimti sprendimus šiais klausimais. Aktyvūs kasatoriaus veiksmai galėjo lemti  teismo proceso trukmę bei priteistų R. B. išmokų dydį.              

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Dėl ligoninės vadovui taikytinos materialinės atsakomybės ir jos sąlygų nustatymo nagrinėjamu atveju

 

DK 229 straipsnio nuostatą darbdaviui ir administracijai nustatyta pareiga tinkamai organizuoti darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant, atleidžiant, skatinant, baudžiant darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas), ir išaiškino, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos     2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos        Nr. 3K-7-444/2009). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo viešosios gydymo įstaigos vadovas. Kadangi atsakovui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą netinkamai atliekant vadovo pareigas ,,vidiniuose santykiuose, tai atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai vertinti pagal darbo teisės normas.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius pirmiau nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų saistomos darbo teisinių santykių ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui yra padaryta žalos – įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, kurios steigėjas yra ieškovas, neteisėtai atleistos darbuotojos naudai priteista 146 889,75 Lt; atsakovas, vykdydamas savo darbo funkcijas, priėmė sprendimą atleisti darbuotoją už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą iš darbo. Pažymėtina, kad teismų sprendimais, priimtais nagrinėjant R. B. atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, nenustatyta, kad atsakovas, kaip įstaigos vadovas, skirdamas drausmines nuobaudas, padarė proceso pažeidimų, tačiau konstatuota, jog jo sprendimu taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – neadekvati padarytam R. B. darbo tvarkos pažeidimui. Žala atsirado teismui pripažinus, kad atsakovas ligoninės vadovas taikė per griežtą drausminę nuobaudą, ir taikius dėl neteisėto atleidimo atsiradusius teisinius padarinius. Atsakovą ir ligoninę tuo metu saistė darbo santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovo kaip administracijos vadovo veikla. Teismų nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad atsakovas, kaip administracijos vadovas, turėjo teisinį pagrindą skirti darbo tvarką pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudą, tačiau jis skyrė griežtesnę nei turėjo skirti. Atsakovo netinkamai taikyta drausminė nuobauda sudarė pagrindą pripažinti tokią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – neteisėta, tačiau tai neleidžia pripažinti, jog jis veikė prieš ligoninės interesus, taip pat tokio atsakovo kaltės laipsnio, kurio pagrindu galėtų būti taikoma materialinė atsakomybė. Teismų sprendimuose, priimtuose nagrinėjant R. B. atleidimo iš darbo bylą, atsakovo, kaip administracijos vadovo, veiksmų teisėtumas vertintas ne apskritai kaip toks, t. y. kaip pažeidžiantis ar neatitinkantis tam tikrų administracijos vadovui keliamų reikalavimų, o tik drausminės nuobaudos taikymo aspektu. Dėl to vien tai, kad vadovo skirta drausminė nuobauda teismo sprendimais yra pripažinta neadekvati padarytam darbuotojo pažeidimui, nesukuria teisinio pagrindo vadovo kaltei konstatuoti.

Teisėjų kolegija, įvertindama teismų nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, sprendžia, kad atsakovo kaltės laipsnis, kai administracijos vadovas taikė neadekvačią padarytam pažeidimui drausminę nuobaudą, yra per mažas, kad būtų prielaidos materialinei atsakomybei taikyti. Dėl to, nesant nustatytų visų materialinės atsakomybės sąlygų, pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas atsakovo veiksmams atliekant darbo pareigas įvertinti ir žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ir kasatorius, kaip viešosios įstaigos  ligoninės steigėjas, yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų juridinio asmens steigėjas neįpareigojamas kontroliuoti juridinio asmens vadovo ir darbuotojų santykių. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą, jos vardu veikia santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais. Taigi apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais nurodyta, kad iš dalies žalos atsiradimą lėmė ir kasatoriaus veiksmai, pripažintini pertekliniais.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 26,20 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus kasacinio skundo, išspręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme klausimas. Atsakovas prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 700 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir  teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 700 Lt atstovavimo išlaidų.

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319 ) atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 (septynis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319 ) į valstybės biudžetą 26,20 Lt (dvidešimt šešis litus 20 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.              

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

 

 

         Algis Norkūnas

 

 

         Pranas Žeimys