Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-10][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-184-378-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-184-378/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
BUAB ,,PDS PROJEKTAI" 302583145 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17.1. dėl kreditavimo
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1.17. Bylos dėl paskolos

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. e3K-3-184-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01580-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bendraieškės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ netiesioginį ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – D. M.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė, VMI) prašė teismo priteisti BUAB „PDS projektai“ atsakovo E. M. 134 044,39 Eur negrąžintos paskolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Netiesioginiame ieškinyje VMI nurodė, kad BUAB „PDS projektai“ yra jos skolininkė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „PDS projektai“ bankroto bylą, o 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino 24 723,01 Eur VMI finansinį reikalavimą.
  4. VMI teigė, kad, jai atliekant operatyvų BUAB „PDS projektai“ patikrinimą, bendrovė pateikė dokumentus, kurie patvirtino, jog 2014 m. spalio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 2014-10 (toliau – Paskolos sutartis) BUAB „PDS projektai“ suteikė E. M. 460 000 Lt (133 225,21 Eur) paskolą. Sutartyje nurodytas jos objektas – tikslinė paskola asmeninėms reikmėms (1.1 punktas); paskolos suma pagal paskolos gavėjo pareikalavimą perduodama grynaisiais pinigais asmeniškai paskolos gavėjui (1.4 punktas); paskola suteikiama iki 2016 m. sausio 1 d., termino pradžia – pinigų perdavimo paskolos gavėjui data (3.1 punktas). Duomenų, kad paskola grąžinta, ieškovė neturi.
  5. Kadangi buvęs BUAB „PDS projektai“ vadovas P. B. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė bendrovės dokumentų, bendrovė neturi jokio likvidaus turto, kurį būtų galima panaudoti administravimo išlaidoms dengti ar kreditorių reikalavimams patenkinti, buvo suteikta didelės vertės paskola, kuri nėra grąžinta, tai VMI kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo siekė apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei BUAB „PDS projektai“ iš atsakovo 133 225,21 Eur negrąžintos paskolos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad VMI, tirdama BUAB „PDS projektai“ mokestinių prievolių nevykdymo priežastis, 2015 m. lapkričio 30 d. pradėto patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė Paskolos sutartimi suteikė E. M. 460 000 Lt (133 225,21 Eur) paskolą jo asmeninėms reikmėms. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad paskolos davėja įsipareigoja perduoti paskolos gavėjui paskolą grynaisiais asmeniškai paskolos gavėjui. Teismas pažymėjo, kad paskolos perdavimo faktą VMI įrodinėja operatyvaus patikrinimo metu užpildyta bendrovės turto anketa, kurioje bendrovės vadovas P. B. įrašė atsakovą kaip bendrovės debitorių, jai skolingą 134 044,39 Eur, teigė, kad ši suma atitinka sutartimi suteiktą paskolos sumą (133 225,21 Eur), o papildoma 819,18 Eur suma yra priskaičiuotos 6,5 proc. dydžio palūkanos už naudojimąsi paskola. BUAB „PDS projektai“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso II.3 skiltyje „Kitos gautinos sumos“ nurodyta 134 044 Eur suma atitinka E. M. suteiktos paskolos sumą su palūkanomis. Be to, 134 044,39 Eur suma yra užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje prie įmonės skolininkų.
  3. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis paskolos sumos negavo, sprendė, jog aplinkybė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. balansas, kurio II.3 punkte nurodyta apie praėjusį laikotarpį suteiktą paskolą, buvo sudarytas tik 2015 m. pabaigoje, yra įrodymas, patvirtinantis paskolos suteikimą, nes šiuos duomenis pateikė už balanso sudarymą atsakingas buvęs bendrovės vadovas P. B. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių į balansą galėjo būti įrašyti faktinės padėties neatitinkantys duomenys. Dėl to teismas balanso duomenis vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad pinigai buvo perduoti atsakovui.
  4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neteikė prašymo apklausti kaip liudytoją P. B., kuris galėtų patvirtinti netinkamo balanso sudarymo faktą. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad operatyvaus mokestinio patikrinimo metu pateikiant ataskaitą ar sudarant 2015 m. balansą galėjo būti siekiama išvengti bankroto arba kitokių neigiamų mokestinių pasekmių.
  5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Paskolos sutartis pasirašyta siekiant įrodyti, jog atsakovo vadovaujama UAB „Karbonita“ turi nuosavų lėšų dalį, būtiną teikiant paraiškas Centrinei projektų valdymo agentūrai, tam, kad būtų gautas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas investiciniams projektams įgyvendinti. Teismas pažymėjo, kad Paskolos sutartį sudarė ne UAB „Karbonita“, o E. M. asmeniškai, joje nurodyta, jog paskola suteikiama asmeninėms reikmėms, todėl konstatavo, kad paskola buvo suteikta atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Karbonita“ teikė paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai ir ji nebuvo patenkinta, taip pat kam buvo pateikta ar ketinta pateikti Paskolos sutartis, kokia nuosavo finansavimo dalis buvo reikalinga projektui įgyvendinti.
  6. Atsakovo paaiškinimų, kad UAB „Karbonita“ nebereikėjo skolintis lėšų, todėl atsakovas paskolos negavo, teismas nepripažino pakankamu įrodymu paskolos negavimo faktui pagrįsti, byloje esant rašytiniam įrodymui – 2015 m. gruodžio 31 d. balansui, kurio II.3 punkte nurodyta apie suteiktą paskolą. Teismas, atsižvelgdamas į Paskolos sutarties 2.4.1 punktą, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjas paskolos lėšas įsipareigoja naudoti tik pagal paskirtį, nurodytą 1.1 punkte, t. y. asmeninėms reikmėms, atmetė atsakovo paaiškinimus, jog Paskolos sutartis sudaryta siekiant lėšas panaudoti UAB „Karbonita“ tikslams pasiekti.
  7. Anot teismo, paskolos suteikimo atsakovui ir jos gavimo faktą taip pat patvirtina ieškovės pateikta BUAB „PDS projektai“ turto anketa, kurią 2015 m. gruodžio 4 d. užpildė įgaliotas asmuo L. Č. Taigi paskolos suteikimą patvirtina ne tik buvusio vadovo sudarytas 2015 m. balansas. Iš pateiktų įrodymų padaręs išvadą, kad Paskolos sutartyje nurodyta suma buvo perduota atsakovui, teismas ieškinį patenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis).
  8. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti duomenys apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2015 m. sausio 23–27 d. atliktą BUAB „PDS projektai“ patikrinimą nepatvirtina fakto, jog bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie paskolos suteikimą. Patikrinimo metu buvo tikrinamos laikotarpio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. kasos pajamos ir išlaidos. Nors Paskolos sutartis sudaryta 2014 m. spalio 31 d., tačiau joje nurodyta, kad grynieji pinigai paskolos gavėjui perduodami pagal pareikalavimą, todėl paskolos suma atsakovui galėjo būti perduota po 2015 m. sausio 1 d. VSDFV pateikti dokumentai patvirtina, kad nei Paskolos sutarties pasirašymo metu, nei iki 2015 m. sausio 1 d. paskolos suma atsakovui nebuvo perduota, tačiau šie duomenys neįrodo fakto, kad tai nebuvo padaryta po 2015 m. sausio 1 d.
  9. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiavo 6,5 proc. dydžio palūkanas, nes pinigus skolinant fiziniam asmeniui ir Paskolos sutartyje šalims nesusitarus dėl palūkanų, nėra pagrindo jų dydį nustatyti pagal vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą. Dėl to teismas sumažino priteistiną sumą ieškinyje nurodyta palūkanų suma (819,18 Eur) iki 133 225,21 Eur.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
  11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
  12. Kolegija nurodė, kad ginčo dėl Paskolos sutarties atitikties įstatyme keliamiems reikalavimas (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.871 straipsnio 1, 3 dalys) byloje nėra, todėl pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovui, kuris turi nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpciją.
  13. Kolegija nustatė, kad byloje esantys BUAB „PDS projektai 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 28 d. balansai patvirtina, jog bendrovės trumpalaikį turtą 2014 m. ir 2015 m., be kita ko, sudarė ir 134 044 Eur dydžio suma, balansuose įvardyta kaip kitos gautinos sumos. BUAB „PDS projektai“ įgalioto asmens L. Č. užpildytoje 2015 m. gruodžio 4 d. įmonės turto anketoje nurodytas bendrovės debitorius E. M. (įsiskolinimo dydis – 134 044,39 Eur); šią aplinkybę patvirtina ir 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės debitorių sąrašas, kuriame įtrauktas E. M. debitorinis įsipareigojimas – 134 044,39 Eur. Pateikdama duomenis VMI apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2014 m., BUAB „PDS projektai“ 2015 m. liepos 28 d. nurodė (deklaravo), kad 2014 m. gruodžio 22 d. E. M. buvo suteikta 460 000 Lt (133 225,21 Eur) dydžio paskola.
  14. Kolegija sutiko su atsakovu, kad jo pateiktoje BUAB „PDS projektai“ 2015 m. gegužės 29 d. Metinėje finansinėje ataskaitoje kaip kitas gautinas turtas nėra nurodyta 134 044 Eur suma, atkreipė dėmesį į tai, jog bendrovės 2014 m. balanse nurodyta 473 708 Lt (137 195,32 Eur) pinigų ir pinigų ekvivalentų suma 2015 m. balanse sumažėjo iki 2 Eur. Be to, byloje esantis BUAB „PDS Projektai“ Kasos knygos išrašas patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2014 m. gruodžio 22 d. paskolos dalyko perdavimo atsakovui, bendrovės kasos likutis sudarė 469 701,46 Lt (136 034,95 Eur), taigi bendrovė realiai disponavo paskolos suma iki jos perdavimo atsakovui. Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendė, kad bendrovė pinigus panaudojo paskolai atsakovui suteikti.
  15. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta tam, kad prireikus jo vadovaujama UAB „Karbonita“ galėtų pasiskolinti lėšų investiciniams projektams vykdyti (to neprireikė, nes bendrovės paraiškos struktūrinių fondų finansavimui gauti nebuvo patenkintos). Be to, atsakovo argumentus paneigia Paskolos sutarties, kurią jis sudarė kaip fizinis asmuo ir kuri buvo skirta asmeninėms jo reikmėms tenkinti, turinys (Paskolos sutarties 1.1 punktas).
  16. Kolegija nurodė, kad Paskolos sutarties 1.4 punkte susitarta, jog paskolos suma jos gavėjui asmeniškai perduodama pagal paskolos gavėjo pareikalavimą grynaisiais pinigais. Nei Paskolos sutartyje, nei kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareikalavimas turėtų būti rašytinis. Dėl to aplinkybės, kad pačioje Paskolos sutartyje nėra jokio įrašo apie paskolos sumos perdavimą atsakovui, kolegija nepripažino įrodančia, jog paskola atsakovui nebuvo perduota. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktas įrodinėtinas ne tik lingvistiniu sutarties turiniu, bet ir kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad byloje esančių įrodymų pakanka paskolos suteikimo atsakovui faktui konstatuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
  17. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti (CK 6.68 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčo Paskolos sutartyje jos šalys susitarė dėl paskolos suteikimo galimybės ateityje, pagal atskirą pareikalavimą, joje nėra jokių duomenų apie pinigų perdavimą. Byloje taip pat nėra duomenų nei apie atsakovo pareikalavimą perduoti lėšas pagal ginčo sutartį, nei kitų lėšų perdavimo atsakovui įrodymų. Vien skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta aplinkybė, kad BUAB „PDS projektai“ 2014 m. disponavo pakankamomis lėšomis, jog galėtų perduoti jas kaip paskolos dalyką, neteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad lėšos realiai buvo perduotos. Remiantis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų perdavimo momento, o ne nuo disponavimo lėšomis, kurios abstrakčiai galėtų būti ateityje perduotos kaip paskola, fakto nustatymo.
    2. Ieškovė, teigdama, kad lėšos pagal Paskolos sutartį buvo perduotos atsakovui, privalėjo įrodyti lėšų (paskolos dalyko) perdavimo faktą (CPK 178 straipsnis). Kadangi Paskolos sutartyje lėšų perdavimas ne tik nebuvo patvirtintas, bet ir buvo nurodyta, kad jis galėtų įvykti tik esant atskiram atsakovo pareikalavimui, tai, byloje nesant duomenų apie pinigų perdavimo faktą, teismai nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas, naštą ir dėl to pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas. Pagal skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktus išaiškinimus juridinis asmuo, į savo buhalterinę apskaitą ar deklaraciją įtraukdamas duomenis apie paskolą, yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti pinigų perdavimo faktą, o tai paneigia pamatinius teisės principus.
    3. Išvadą, kad paskolos dalykas buvo perduotas, teismai padarė remdamiesi vien tik vienašaliais BUAB „PDS projektai“ dokumentais, parengtais vykstant šios bendrovės mokestiniam patikrinimui, bendrovei balansuojant ant nemokumo ribos. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus iš VĮ Registrų centro ir VSDFV gautus objektyvius ankstesnio laikotarpio BUAB „PDS projektai“ dokumentus, kuriuose nebuvo jokių duomenų apie paskolos perdavimą atsakovui, pažeidė CPK 185 straipsnį.
    4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, padarė joje suformuluotų išaiškinimų neatitinkančias išvadas. Teismas ginčo Paskolos sutarties nuostatų sprendė, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui, todėl jo neperdavimo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Toks sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 pateiktų išaiškinimų, kad paskolos dalykas laikomas perduotu, kai sutartyje padaromas atitinkamas įrašas – pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimopriėmimo aktas“ ir pan., nes ginčo Paskolos sutartyje nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, priešingai, susitarta dėl jų perdavimo ateityje, pagal atskirą pareikalavimą. Taip pat buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010 pateiktos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.
  2. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; pridėti prie bylos kartu su atsiliepimu pateiktus dokumentus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad BUAB „PDS projektai“ vadovas VMI patikrinimo metu galėjo pateikti neteisingus bendrovės buhalterinius duomenis ir deklaracijas, jis nėra susijęs su atsakovu ir neturi tikslo šiam pakenkti. Be to, šis patikrinimas nebuvo pirmasis, o vienas iš daugelio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, taigi neturėjo įtakos pateiktų duomenų tikslumui.
    2. VSDFV tikrino, kaip UAB „PDS Projektai“ vykdo valstybinio socialinio draudimo prievolių vykdymą, o ne šios bendrovės lėšų dinamiką, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad VSDFV patikrinimo aktu nebuvo nustatyta bendrovės išlaidų, galinčių patvirtinti paskolos sumos perdavimą atsakovui, – tokios informacijos nustatymas nebuvo vienas iš patikrinimo tikslų. Be to, šio patikrinimo akte buvo nurodyta, kad kasos likučio negalima nustatyti, nes bendrovė nepateikė kasos knygos, o pateikti tik nenumeruoti kasos pajamų ir išlaidų orderiai; be minėtų dokumentų (numeravimo) negalima daryti išvados, kad tikrinamu laikotarpiu nebuvo atliekama finansin operacijų, galinčių patvirtinti paskolos sumos perdavimą atsakovui.
    3. Atsakovas nepagrįstai reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo raštišką pareikalavimą perduoti paskolos sumą, nes Paskolos sutartyje tokia sąlyga nėra nustatyta (pareikalavimas galėjo būti ir žodinis), taip pat neapibrėžta, kaip bus įformintas paskolos sumos perdavimas paskolos gavėjui (nesusitarta, kad bus pasirašomas pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar kitas dokumentas).
    4. Teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir ieškovė įvykdė savo procesinę pareigą, t. y. įrodė, kad Paskolos sutartyje nurodyta suma buvo perduota atsakovui. Atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Paskolos sumos perdavimą patvirtina nepriklausomi, skirtingu laiku sudaryti BUAB „PDS projektai“ buhalterinės apskaitos dokumentai – 2016 m. sausio 28 d. Debitorinių skolų sąrašas, Įmonės turto anketa, 2015 m. gruodžio 31 d. balansas, 2013, 2014 ir 2015 metų balansai, deklaracija apie fiziniams ar juridiniams asmenims suteiktas paskolas. Teismai tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nepažeidė proceso teisės normų.
    5. Išvadą, kad paskolos suma buvo perduota atsakovui, teismai padarė išanalizavę byloje esančius dokumentus ir įvertinę teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus. Byloje buvo nustatyta daug tarpusavyje susijusių aplinkybių, kurios nors yra viena nuo kitos nepriklausomos, tačiau pagrindžia tą patį – paskolos suteikimo atsakovui faktą; duomenys buvo gauti iš skirtingų šaltinių (vadovo, buhalterės), jie parengti tiek iki VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, tiek jo metu, tiek po jo, nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis.
  3. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo fakto

 

  1. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).
  3. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).
  4. Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas).
  5. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).
  6. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl paskolos dalyko – pinigų perdavimo fakto, nes Paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, o sutarties sąlygos (Paskolos sutarties 1.4, 3.1 punktai) leidžia daryti išvadą, kad paskolos suma atsakovui turėjo būti perduota pagal jo pareikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo dėl Paskolos sutarties atitikties įstatyme keliamiems reikalavimas (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.871 straipsnio 1, 3 dalys) byloje nėra, todėl pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovui, kuris turi nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinės instancijos teismo argumentai prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, aiškinančiai nurodytų teisės normų turinį.
  7. Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.871 straipsnis reglamentuoja paskolos sutarties formą, minėto straipsnio 3 dalis yra skirta tiems atvejams, kai paskolos teisinių santykių dalyviai nėra pasirašę vieno bendro dokumento, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai apie šalių pasirašyto dokumento atitiktį šios normos reikalavimams neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju CK 6.871 straipsnio 3 dalis nėra aktuali, nes tarp šalių buvo pasirašyta Paskolos sutartis, atitinkanti CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 32 punkte, tam, kad tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant.
  9. Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, o šis faktas, inter alia (be kita ko), gali būti nustatomas ir konstatavus nutarties 28 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą. Pažymėtina, kad vien rašytinės formos paskolos sutarties buvimas savaime nereiškia paskolos dalyko perdavimo fakto, jeigu sutarties turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės šio fakto nepatvirtina.
  10. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo paskolos teisinių santykių bylose, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šio pažeidimo pripažintini pagrįstais.
  11. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog Paskolos sutartyje nėra jokio įrašo apie paskolos dalyko perdavimą atsakovui, savaime neįrodo, kad paskola nebuvo perduota, tačiau, esant tokiai sutarčiai, kurioje buvo nustatyta, jog paskolos dalykas bus perduotas pagal atsakovo pareikalavimą, pripažintina, kad teismas pinigų neperdavimo fakto įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui. Vadovaujantis jau aptarta kasacinio teismo praktika, kai šalių pasirašytos sutarties turinys savaime nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo, būtent paskolos davėjui tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti.
  12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
  13. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad išvadą, jog paskolos dalykas buvo perduotas, teismai padarė remdamiesi vien tik vienašaliais BUAB „PDS projektai“ dokumentais, parengtais vykstant šios bendrovės mokestiniam patikrinimui, – įmonės finansine atskaitomybe.
  14. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių, dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 10 punktas).
  15. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal duomenų apimtį buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pirminiai (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.) ir suvestiniai (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.). Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnis). Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).
  16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog finansinės atskaitomybės tikslas – suteikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai savaime neatspindi konkrečių sandorių ar konkretaus asmens įsipareigojimų įmonei, kurių egzistavimas paprastai įrodomas pirminiais arba, jų nesant, patikimais suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais.
  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Kasacinis teismas, šiuo aspektu tikrindamas apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.
  18. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas šios nutarties 37 punkte, nevertino įmonės finansinės atskaitomybės kaip netiesioginio įrodymo jo pakankamumo aspektu, nepagrįstai paskolos dalyko neperdavimo fakto įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, todėl šio teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas. Kadangi nustatyti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

 

  1. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
  3. Kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą VMI pateikė VMI viršininko 2012 m. sausio 30 d., 2013 m. spalio 10 d. ir 2014 m. kovo 4 d. sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI viršininko 2014 m. lapkričio 27 d., 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Šiuos dokumentus ieškovė prašo pridėti prie bylos.
  4. Remiantis CPK 351 straipsnio 1 dalimi, atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl prie kasacinio skundo (atsiliepimo į jį ar kitų kasaciniam teismui teikiamų procesinių dokumentų) negali būti pridedami nauji įrodymai, taip pat ir pakartotinai pateikiami jau byloje esantys įrodymai.
  5. Minėta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, ieškovės prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkintinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti prie ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtus VMI viršininko sprendimus ir nurodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-366/2010
  • CK1 1.73 str. Rašytinė sandorių forma
  • 3K-3-684-313/2015
  • CPK
  • CK6 6.68 str. Netiesioginis ieškinys
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-37/2014
  • 3K-7-430/2013
  • e3K-3-21-378/2018
  • e3K-3-361-378/2016
  • CK6 6.871 str. Paskolos sutarties forma
  • 3K-3-610/2013
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-372/2014
  • 3K-3-257-701/2015
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą