Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-31-916-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-31-916/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
9. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
9.13. Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
9.13.5. Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.12. Procesinių dokumentų įteikimas:
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.2. Atskirieji skundai:
3.3.2.3. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.4. Proceso atnaujinimas:
3.3.4.2. Proceso atnaujinimo pagrindai:
3.3.4.2.9. Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
3.3.4.3. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
3.3.4.5. Teismo, išnagrinėjusio bylą, kurioje procesas atnaujintas, teisės

Civilinė byla Nr. 3K-3-31-916/2015                                                                                                             

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05258-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 104; 124.2.9 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2015 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, peržiūrėjimo; suinteresuoti asmenys – antstolė A. R. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino antstolės         A. R. Ž. (toliau – antstolė) pareiškimą ir UAB „Geotechnologijos“ direktoriui S. G. (toliau – S. G.) skyrė 100 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną antstolės 2013 m. vasario 6 d. patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0075/11/01164, nevykdymo dieną. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi šio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis S. G. įteikta viešo paskelbimo būdu. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013 m. spalio 7 d. gautas S. G. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. ir birželio 10 d. nutarčių panaikinimo, taip pat prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino S. G. prašymo atnaujinti terminą, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino padavusiam asmeniui. Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties S. G. prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi S. G. atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7043-826/2013; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. ir birželio 10 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. S. G. nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria jam paskirta bauda, įteikta viešo paskelbimo būdu. Tokios galimybės CPK nenustatyta, tai, S. G. nuomone, reiškia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą nutartį ir byla turi būti atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi S. G. prašymą atnaujinti procesą atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakydamas atnaujinti S. G. terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti jo atskirąjį skundą, nurodė, jog 2013 m. gegužės 8 d. nutarties kopija buvo išsiųsta antstolės pareiškime nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ir Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Geotechnologija“ adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai neįteikti, nors šie adresai nurodyti ir pateiktame atskirajame skunde; taip pat nustatė, kad S. G. apie teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį sužinojo 2013 m. rugsėjo 26 d., tačiau atskirąjį skundą teismui pateikė tik 2013 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, papildomai nurodydamas, kad pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, be to, 2013 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis S. G. įteikta viešo paskelbimo būdu, tai reiškia, kad jis buvo tinkamai informuotas apie priimtą teismo nutartį.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad tie patys adresai, kuriais buvo siųsta teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, nurodyti prašyme atnaujinti procesą, sprendė, jog nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. G. atskirąjį skundą, 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teismas nurodė, kad bauda S. G. paskirta kaip fiziniam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas, įteikdamas 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, pagrįstai vadovavosi CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą fiziniams asmenims. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami šio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas siuntė 2013 m. gegužės 8 d. nutartį antstolės pareiškime nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. S. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Geotechnologija“ adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. į S. G. darbovietę, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nes jų nurodytose vietose niekas neatsiėmė. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismas, svarstydamas kitas 2013 m. gegužės 8 d. nutarties įteikimo galimybes, pagrįstai sprendė, jog, nesant duomenų apie kitas S. G. gyvenamąsias ar darbo vietas, jo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Teismas nurodė, kad kuratorius gali būti paskiriamas tik kai yra šalies prašymas ir už kuratoriaus paslaugas yra sumokėta. Antstolė neprašė skirti kuratoriaus 2013 m. gegužės 8 d. nutarčiai įteikti, todėl Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės įteikti S. G. nutarties, paskiriant kuratorių. Taigi, teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas išnaudojo visus tuo metu įstatyme nustatytus būdus procesiniams dokumentams S. G. įteikti, ir nesant galimybės įteikti byloje esančiais jo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais ir paskiriant kuratorių, turėjo įstatyme įtvirtintą pagrindą įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visuose procesiniuose dokumentuose teismui S. G. nurodo tuos pačius adresus, kuriais jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir jie neatsiimti; pažymėjo, kad S. G., kaip juridinio asmens vadovas, veikdamas rūpestingai, turėjo užtikrinti, kad Juridinių asmenų registre deklaruojamoje juridinio asmens buveinėje būtų užtikrintas siunčiamos korespondencijos priėmimas.

Teismas nesutiko su S. G. pateiktu CPK 130 straipsnyje nurodytų įteikiamų procesinių dokumentų sąvokos aiškinimu, t. y. kad jame nenustatyta galimybės įteikti teismo procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu. Remiantis CPK 116 straipsnio 1 dalimi, teismo procesiniai dokumentai yra proceso metu priimti sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai. Teismo procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 117 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus ar kitais CPK nurodytais būdais. Vienas iš tokių būdų – CPK XI skyriuje, antrajame skirsnyje, reglamentuojančiame įteikimą, nustatytas įteikimo būdas – viešas paskelbimas. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog CPK 130 straipsnyje nenustatyta galimybės įteikti teismo procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu.

Teismas, konstatavęs, kad procesiniai dokumentai S. G. įteikti ir jis informuotas apie teismo procesą, kurio metu jam paskirta bauda, sprendė, jog Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7043-826/2013 nepadarė aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl S. G. prašymas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

 

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atnaujinti procesą tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7043-826/2013 buvimo:

1. Kasatoriaus teigimu, pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka, neinformavęs kasatoriaus apie teismo posėdį ir nesudaręs galimybės pateikti atsiliepimo, paaiškinimo ir reikiamų įrodymų, išnagrinėjo antstolės pareiškimą dėl baudos kasatoriui paskyrimo. Kasatoriui nesuteikta jokios informacijos apie pradėtą bylą ir paskirtą teismo posėdžio datą. CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tačiau tokiu atveju teismas privalo priimtą nutartį tiesiogiai įteikti asmeniui, kuriam priimta nutartis, kad šis galėtų pasinaudoti apeliacijos teise. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria paskyrė kasatoriui baudą, įteikė jam viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje. Kasatoriaus teigimu, jis nežinojo apie pradėtą bylą, todėl neturėjo pareigos domėtis proceso eiga, be to, prieš jį nėra pradėta jokių kitų jam žinomų teisminių procesų, dėl kurių jis turėtų domėtis informacija, skelbiama nurodytame tinklalapyje. Dėl to kasatorius sužinojo apie priimtą nutartį tik prasidėjus priverstiniam baudos išieškojimo procesui, kai baudos dydis buvo jau 27 000 Lt (7819,74 Eur). Nors sužinojęs apie jam paskirtą baudą kasatorius nedelsdamas ėmėsi veiksmų antstolės patvarkymui įvykdyti ir neteisėtoms nutartims nuginčyti, tačiau iki šiol nebuvo teismo tiesiogiai išklausytas – visos nutartys priimtos rašytinio proceso tvarka.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis galėjo jam būti įteikta viešo paskelbimo būdu, netinkamai aiškino ir taikė CPK 130 straipsnio normas:

2.1 CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 110 straipsnyje nurodyti procesiniai dokumentaiieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. Nors CPK       110 straipsnyje pateiktas ne baigtinis dokumentų, kurie gali būti laikomi procesiniais dokumentais, sąrašas, tačiau šio straipsnio pavadinimas patvirtina, kad procesiniais dokumentais pagal CPK 110 straipsnį laikomi tik dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Pagal šį straipsnį teismo priimtos nutartys nelaikomos procesiniais dokumentais, nes CPK 116 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai laikomi teismo procesiniais dokumentais. Taigi, kasatoriaus nuomone, CPK nustatytos dvi dokumentų, esančių byloje, rūšys – procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis) ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 116 straipsnis). CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami tik procesiniai dokumentai, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, o ne teismo procesiniai dokumentai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nusprendęs teismo procesinį dokumentą – 2013 m. gegužės 8 d. nutartį – įteikti viešo paskelbimo būdu, pažeidė CPK 130 straipsnį, nes tokiu būdu teismo nutarties įteikti negalima. Kasatorius pažymi, kad pagal CPK 130 straipsnio 2 dalį pranešime viešo paskelbimo būdu turi būti nurodyti: teismas, procesinio dokumento pobūdis, adresas ir teismo posėdžio data. Trūkstant bent vieno iš šių rekvizitų, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikomas netinkamu (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2004). Reikalavimas pranešime viešo paskelbimo būdu nurodyti būsimo teismo posėdžio datą, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami tik byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai, o ne sprendimai ir nutartys, kuriais išspręsta byla. Be to, kasatoriaus teigimu, CPK yra specialiųjų teisės normų, kuriose nustatyta teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarka (CPK 275 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnis, 593 straipsnio 4 dalis), kurios turi pirmenybę prieš bendrąją CPK 130 straipsnyje įtvirtintą normą, reglamentuojančią procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

2.2 Procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tada, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra (CPK 130 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. M. prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių, bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. R. v. M. R., bylos Nr. 3K-3-603/2009). Klaipėdos apylinkės teismas nesiūlė antstolei pateikti prašymo skirti kuratorių, o savo iniciatyva nusprendė, kad nėra galimybės jį paskirti. Be to, kasatoriaus nuomone, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu klausimas taip pat gali būti svarstomas tik suinteresuotos šalies, bet ne teismo iniciatyva. Antstolė nepateikė prašymo įteikti kasatoriui dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad prašymo skirti kuratorių nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą, tačiau tik tokiu atveju, jei teismas byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškina jo teisę kreiptis dėl kuratoriaus paskyrimo, tačiau šis asmuo tokio prašymo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. R. v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-603/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2010). Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nepasiūlęs antstolei pasinaudoti kuratoriaus institutu, o savo iniciatyva nusprendęs įteikti teismo nutartį viešo paskelbimo būdu, ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, bet ir viršijo savo kompetenciją ir įgaliojimus.

2.3 Pagal CPK 130 straipsnį procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tada, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas žinojo kasatoriaus gyvenamąją ir darbo vietas. Jis nurodytais adresais siuntė teismo procesinius dokumentus, jie grįžo su žyma „neatsiėmė“. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad kasatoriaus gyvenamoji ir (ar) darbo vieta pasikeitė, teismas nesiėmė priemonių išsiųsti teismo procesinius dokumentus kasatoriui nurodytais adresais pakartotinai. Be to, CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje. Tuo atveju, jei fizinis asmuo nerandamas jo gyvenamojoje vietoje ir jis neturi atstovo byloje, tai jam siunčiami procesiniai dokumentai turi būti įteikiami namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Kasatoriaus teigimu, jis gyvena mažame miestelyje (Neringoje), todėl teismo procesiniai dokumentai jam galėjo būti įteikti per seniūną. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismas žinojo kasatoriaus gyvenamąją ir darbo vietas, turėjo galimybę pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tai nepagrįstai procesinius dokumentus kasatoriui įteikė pagal CPK 130 straipsnį. Kasatorius pažymi, kad šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės  8 d. nutarties jam neįteikimas neproporcingai suvaržė kasatoriaus teises – nutartimi kasatoriui paskirta bauda už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną; kasatorius, nežinodamas apie priimtą nutartį, negalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją, taip pažeisti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principai.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo jį atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu

 

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje             S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014).

Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).

Kasaciniame skunde CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad byla, kurios metu kasatoriui paskirta bauda, buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, kasatoriui buvo netinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteikti byloje priimti procesiniai dokumentai ir taip suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, kuriuo teisėjų kolegija pasisako.

 

Dėl vykdymo proceso metu pateiktų pareiškimų teismui nagrinėjimo ypatumų

 

              Bendroji bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklė – teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į jį dalyvaujančius asmenis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). CPK nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas, kai dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių atvejų – pareiškimų, teismui pateiktų vykdymo proceso metu, nagrinėjimas. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis pareiškimų, kuriuos turi teisę pateikti antstolis ir kiti asmenys teismui vykdymo proceso metu, sąrašas. Šie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį, jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 4 dalis).

              Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad civilinė byla, kurioje kasatorius prašo atnaujinti procesą, pradėta pagal antstolės pareiškimą dėl baudos UAB „Geotechnologijos“ direktoriui                 S. G. (kasatoriui) už kiekvieną antstolės 2013 m. vasario 6 d. patvarkymo, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0075/11/01164, nevykdymo dieną, skyrimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, ir 2013 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė kasatoriui 100 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną antstolės įpareigojimo nevykdymo dieną.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės pareiškimas dėl baudos kasatoriui skyrimo patenka į CPK 593 straipsnio taikymo apimtį, t. y. jo nagrinėjimui taikytinos šiame straipsnyje nustatytos taisyklės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir nepranešęs apie procesą kasatoriui, nepažeidė bylų nagrinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, kartu nėra pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu buvo nepagrįstai suvaržytos kasatoriaus procesinės teisės žinoti apie prieš jį pradėtą teisminį procesą ir jame dalyvauti.

                                         

              Dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu

                           

              Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis įteikta kasatoriui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju teismo nutartis negalėjo būti įteikta viešo paskelbimo būdu, nes: 1) ji nėra procesinis dokumentas, kuris gali būti paskelbiamas viešo paskelbimo būdu; 2) nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kuratoriaus paskyrimo; 3) buvo žinoma kasatoriaus gyvenamoji ir darbo vietos.

              Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl dokumentų, kurie gali būti paskelbiami viešo paskelbimo būdu, pažymi, kad CPK XI skyriaus „Procesas“ pirmasis skirsnis vadinasi „Procesiniai dokumentai“. Šiame skirsnyje įtvirtintos proceso teisės normos, skirtos reglamentuoti su procesiniais dokumentais susijusius klausimus (procesinių dokumentų sampratą, formą, turinį, pateiktinų dokumentų skaičių ir pan.). Pirmajame šio skirsnio straipsnyje (CPK 110 straipsnis) nurodyta, kokie dokumentai priskirtini dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Taiieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. To paties skirsnio 116 straipsnyje pateikta teismo procesinių dokumentų sampratateismo sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai, teismo priimti proceso metu. Taigi galime daryti išvadą, kad CPK XI skyriaus „Procesas“ pirmajame skirsnyje „Procesiniai dokumentai“ įtvirtintos dvi procesinių dokumentų rūšys: dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis) ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 116 straipsnis). Šiuo atveju kasatoriaus išvada, kad byloje dokumentai skirstomi į procesinius dokumentus (CPK 110 straipsnis) ir teismo procesinius dokumentus (CPK 116 straipsnis), neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo ir padaryta netinkamai aiškinant nurodytame skirsnyje nustatytas proceso teisės normas.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinama, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami visi procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutarties negalėjo įteikti viešo paskelbimo būdu, nes tokios galimybės nenustatyta įstatyme. Pažymėtina, kad CPK 130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pranešimo, kuriuo paskelbiamas procesinis dokumentas, turinio reikalavimų turėtų būti laikomasi, atsižvelgiant į konkretų skelbtino procesinio dokumento pobūdį. Jeigu viešo paskelbimo būdu skelbiamas procesinis dokumentas, kai byla dar neišnagrinėta iš esmės, tai sutiktina su kasatoriumi, kad tokiu atveju turėtų būti, be kita ko, paskelbta teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta). Kai viešo paskelbimo būdu skelbiamas galutinis (priimtas išsprendus ginčą iš esmės) teismo procesinis dokumentas, tai reikalavimas nurodyti teismo posėdžio datą nebegali būti įvykdomas, nes procesas jau pasibaigęs.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienam dalyvaujančio byloje asmens procesiniam dokumentui keliamas reikalavimas, jog jame turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jei jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Jeigu jie šios pareigos nesilaiko, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai). 

Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jai asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodyta CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje buvo nustatyta galimybė, neradus adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, įteikti dokumentus seniūnijos seniūnui, galiojo iki 2011 m. spalio 1 d. (2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 73 straipsnis, 387 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nutarties priėmimo metu (2013 m. gegužės 8 d.) jau negalėjo būti taikoma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).

Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis kasatoriui pirmą kartą siųsta antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. S. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nutartis grįžo neįteikta su žyma „neatsiėmė“. Antrą kartą teismo nutartis kasatoriui išsiųsta Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Geotechnologija“, kurios direktorius yra kasatorius, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat neįteikta. Pakartotinai nutartis nurodytais adresais teismo nesiųsta, o kasatoriui paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas, nuspręsdamas įteikti kasatoriui 2013 m. gegužės 8 d. nutartį viešo paskelbimo būdu, netinkamai įvertino reikšmingas byloje susidariusios situacijos aplinkybes, nutarties kasatoriui įteikimo reikšmę ir tai, kad dėl netinkamo informavimo apie priimtą nutartį kasatoriui gali kilti neproporcingų padarytam pažeidimui neigiamų padarinių. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi kasatoriui buvo paskirta bauda – 100 Lt (28,96 Eur) už kiekvieną antstolės įpareigojimo neįvykdymo dieną. Nutarties, kuria paskirta bauda, skaičiuojama kiekvieną dieną, asmeniui įteikimas (sužinojimas apie ją) yra labai reikšmingas, nes nuo to gali priklausyti, koks bus galutinis mokėtinas baudos dydis (šioje byloje – 27 000 Lt (7819,74 Eur), taip pat asmens galimybei nustatytais terminais pasinaudoti teise į apeliaciją (bylose dėl antstolių pareiškimų – CPK 593 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad antstolės pareiškimas dėl baudos kasatoriui skyrimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir nepranešus apie tai kasatoriui. Tai reiškia, kad kasatorius neturėjo pagrindo savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu ir, atsižvelgiant į tai, jog antstolės pareiškimas skirti baudą kilo iš vykdomosios bylos, pradėtos ne kasatoriui, o kitam asmeniui (A. G.), tai kasatorius negalėjo tikėtis, kad toks pareiškimas jam apskritai gali būti pareikštas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kasatorius nedalyvavo baudos paskyrimo procese ir nebuvo apie jį informuotas, taip pat neturėjo pareigos savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, nutartis kasatoriui teismui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais siųsta po vieną kartą ir neįteikta, tačiau nenustatyta, kad nurodyti adresai neteisingi, siekdamas užtikrinti, jog kasatorius bus tikrai informuotas apie priimtą nutartį ir jam paskirtą baudą, turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., siųsti nutartį antrą kartą), kad nutartis būtų kasatoriui įteikta asmeniškai ar perduota darbovietės administracijai. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, be kita ko, viešo paskelbimo, taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., Diaz Ochoa v. Spain, no. 423/03, 22 June 2006 mutatis mutandis, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

Kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, kasatorius, sužinojęs apie jam paskirtą baudą, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, tačiau teismas atsisakė atnaujinti kasatoriui terminą atskirajam skundui paduoti ir kasatoriaus teisė į apeliaciją buvo neįgyvendinta. Taigi kasatoriui iš esmės nesuteikta galimybės pateikti savo pozicijos dėl baudos paskyrimo, be kita ko, duomenų, galbūt paneigiančių antstolės pareiškimo dėl baudos paskyrimo pagrįstumą ar sudarančių pagrindą spręsti dėl kitokio teismo paskirtos baudos dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje teismų nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad kasatorius įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami tenkinti kasatoriaus prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2-7043-826/2013 ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinis teismas turėjo 8 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis ir priimti naują sprendimą.

Atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-7043-826/2013 pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                        Antanas Simniškis

 

 

Vincas Verseckas

 

 

Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-7043-826/2013
  • CPK
  • CPK 123 str. Įteikimo tvarka
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 130 str. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
  • CPK 593 str. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu
  • CPK 110 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka
  • 3K-3-227/2008
  • 3K-3-603/2009
  • 3K-3-48/2010
  • CPK 122 str. Įteikimo vieta
  • 3K-3-46/2011
  • 3K-3-468/2014
  • 3K-3-121/2011
  • 3K-3-360/2014
  • 3K-3-58/2007
  • 3K-3-403/2008
  • CPK 153 str. Teismo posėdžių formos
  • CPK 116 str. Teismo procesiniai dokumentai
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 121 str. Pareiga informuoti
  • CK