Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-25][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1160-553-2018].docx
Bylos nr.: e2A-1160-553/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ 190755747 atsakovas
"LitCon" 123228761 Ieškovas
"Neostata" 124586882 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
3.3.1. Apeliacinis procesas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
3.3.1.20. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2A-1160-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00107-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės  koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei BĮ koncertinei įstaigai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dėl viešojo pirkimo sąlygų; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama viešojo pirkimo „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“, pirkimo Nr. 351697 (toliau - Pirkimas) Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti Pirkimą.

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018-03-30 sprendimu ieškinį atmetė; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018-06-12 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-03-30 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, pripažino ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, Pirkimą nutraukė. Bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

3.       Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, tačiau esant jau sudarytai Pirkimo sutarčiai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji turėtų būti pripažįstama negaliojančia ab initio. Viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo, yra sutarties įvykdymo laipsnis. Viešojo pirkimo sutarčiai esant įvykdytai didele apimtimi laikoma, kad jos pripažinimas negaliojančia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo turėtų neproporcingų neigiamų pasekmių ir galimai pažeistų viešąjį interesą, todėl tokiu atveju viešojo pirkimo sutartis paliekama galioti, taikant perkančiajai organizacijai alternatyvias Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas sankcijas. Šiuo atveju Pirkimo sutarties dalykas susidėjo iš trijų dalių: projektavimo rangos darbai, statybos rangos darbai ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Iš Pirkimo laimėtojo UAB „Neostata“ pateiktų duomenų matyti, kad Pirkimo sutartis yra vos pradėta vykdyti. Šiuo metu yra rengiamas techninis projektas ir yra įvykdyta tik projektavimo rangos darbų, t.y. pirmosios sutarties dalies, apie 22 proc. sumai. Viso šiai dienai atlikta projektavimo rangos darbų 105 850,80 Eur su PVM sumai, kas nuo visos Pirkimo sutarties kainos – 4 812 170,00 Eur, sudaro vos 2,20 proc. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Pirkimo sutarties vykdymas yra visiškai pradinėje stadijoje, dėl ko jos pripažinimas negaliojančia ab initio nesukeltų jokių neproporcingų pasekmių ir nepažeistų viešojo intereso. UAB „Neostata“ interesai nebus neproporcingai pažeisti, pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ab initio, kadangi teisė į atliktų projektavimo rangos darbų apmokėjimą UAB „Neostata“ bet kuriuo atveju išliks. Atsiliepime į ieškinį UAB „Neostata“ kalba apie tai, kad statybos kaštai nuolat didėja, todėl pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ir paskelbus naują pirkimą, Atsakovei projekto įvykdymas kainuos ženkliai brangiau. Tokia UAB „Neostata“ pozicija nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartį pripažinus negaliojančia ir rengiant naujus pirkimus projektavimo rangos darbams bei statybos rangos darbams, pagrįstai tikėtina, kad pirkimuose dalyvaus didesnis tiekėjų skaičius, nes tiekėjas neprivalės būti ir „stiprus projektuotojas“, ir „stiprus statybininkas“. Tokiu būdu, esant didesnei konkurencijai, tuos pačius projektavimo rangos ir statybos rangos darbus Atsakovas galės įsigyti kur kas pigiau, nei sudarius Pirkimo sutartį su UAB „Neostata“. Pirkimo sutarties išsaugojimas, neva siekiant užtikrinti akustikos reikalavimų įgyvendinimą, akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimui. Atsakomybė už visas su Pirkimo sutarties pripažinimu negaliojančia susijusias neigiamas pasekmes tenka pačiam Atsakovui, kuris jau ne pirmą kartą pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, rengdamas viešuosius pirkimus dėl to paties objekto. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia atitiktų viešąjį interesą. Tuo atveju, jeigu nepaisant visų išdėstytų argumentų, teismas manytų, kad visos Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes, kas pažeistų viešąjį interesą, byloje svarstytinas klausimas dėl dalinio Pirkimo sutarties negaliojimo. Ieškovo manymu, būtų įmanomas tarpinis sprendimas – Pirkimo sutartis dalyje dėl statybos rangos darbų pripažįstama negaliojančia ab initio (dėl šių rangos darbų Atsakovė turėtų skelbti naują pirkimą), o dalyje dėl projektavimo rangos darbų ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų Pirkimo sutartis liktų galioti, už šią Pirkimo sutarties vertės dalį, skiriant Atsakovui atitinkamą baudą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalį.

 

4.       Atsakovė pateikė teismui paaiškinimus dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Nurodė, kad, remiantis tiek materialine teise (VPĮ 106 straipsnis), tiek kasacinio bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teismai nenutraukia jau pradėtos vykdyti pirkimo sutarties ir taiko alternatyvias sankcijas, atsižvelgiant į: (1) pirma, viešąjį interesą; (2) antra, faktą, kad yra būtina išsaugoti jau pradėtos vykdyti viešojo pirkimo sutarties padarinius; (3) trečia, neprotingas išlaidas ir ekonominius nuostolius, patiriamus nutraukus pradėtą vykdyti viešojo pirkimo sutartį; (4) ketvirta, viešojo pirkimo sutarties dalyką. Šiuo konkrečiu atveju, tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens Sutartis jau yra sudaryta ir vykdoma - atlikta darbų iš viso už 105 850,80 Eur (62 835,30 Eur + 43 015,50 Eur). Dėl šios priežasties, šiuo konkrečiu atveju, Sutarties nutraukimas ir alternatyvių sankcijų netaikymas (VPĮ 106 straipsnis), (1) pirma, pažeistų viešąjį interesą, be kita ko, dėl to, kad yra būtina išsaugoti jau pradėtos vykdyti Sutarties padarinius; (2) antra, sukeltų atsakovei neprotingų ir neproporcingų išlaidų; (3) trečia, prieštarautų ne tik materialinei teisei, bet ir nuosekliai suformuotai kasacinio teismo praktikai. Pirkimo objektas - Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija yra ypatingai svarbus visai visuomenei, kadangi Lietuvos kultūros istorijoje nebuvo nė vienos koncertų salės, kuri būtų akustiškai tinkama simfoninei muzikai skambėti bei iki šiol Lietuvoje nėra įgyvendinta nei vieno projekto, kuriuo būtų gerinama natūrali akustika. Atsakovė taip pat rengia ir tarptautinius pasirodymus, atsižvelgiant į tarptautinių atlikėjų užimtumą, atsakovė jau yra suplanavusi savo veiklą 2-3 metus į priekį ir tariasi su tarptautiniais atlikėjais dėl pasirodymų. Dėl šios priežasties, pripažinus Sutartį negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis), atsakovei tektų nutraukti visus derybų procesus su tarptautiniais atlikėjais, kas sąlygotų didelius finansinius nuostolius atsakovei bei neigiamą Lietuvos įvaizdžio tarptautiniame kontekste formavimą. Sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovė ir toliau neribotam laikui negalės pasiūlyti visuomenei kokybiškų koncertų ir kitų renginių. Atsakovė, sutartį pripažinus negaliojančia ar sutrumpinus sutarties terminą, turės atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, turės būti papildomai samdomi ekspertai, kad atliktų tyrimus, analizes, kaip turi būti įgyvendinamas šis projektas, kad būtų pagerinta akustika. Taip pat būtų patiriami papildomi kaštai dėl jau įvykdytų darbų konservavimo, naujo viešojo pirkimo organizavimo (ir galimai dėl naujų ginčų su ieškove). Sutarties vykdymas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl taikant sutarties pripažinimą neteisėta ar sutarties trukmės sutrumpinimą, atsakovė patirtų dvigubą praradimą. Atsakovė ne tik praras Europos Sąjungos finansavimą, skirtą modernizuoti Vilniaus kongresų rūmus ir turės grąžinti jau panaudotas projektui finansuoti skirtas lėšas, tačiau taip pat nebus užbaigtas projektas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į neproporcingus atsakovei kilsiančius finansinius padarinius, nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginančius atsakovės padėtį, neturėtų pripažinti Sutarties negaliojančia), o atsakovei taikyti alternatyvias sankcijas.

 

5.       Trečiasis asmuo UAB „Neostata“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių. Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja būtinas poreikis taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio nuostatas - išsaugoti sudarytą sandorį, atsakovei skiriant vieną iš galimų alternatyvių sankcijų - baudą (Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Byloje turi būti atsižvelgiama į tai, jog Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar jos galiojimo termino sutrumpinimas turėtų neproporcingų pasekmių, pažeistų viešąjį interesą. Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo dienai jau yra atlikta darbų už 105 850,80 Eur su PVM. Kadangi dalis projektavimo darbų tiek salės rekonstrukcijos, tiek viso pastato modernizavimo ir patalpų perplanavimo ir atnaujinimo jau yra atlikta, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar termino sutrumpinimas turėtų neproporcingų pasekmių: už atliktus projektavimo darbus atsakovė privalės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tačiau pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ar sutrumpinus Pirkimo sutarties terminą: a) atsakovė negalėtų pasinaudoti atliktais darbais, nes statybos darbai pagal nebaigtą projektą negalės būti vykdomi, b) kitas tiekėjas (kurį reikėtų parinkti atlikus naujas viešojo pirkimo procedūras) taip pat negalėtų tęsti atliktų projektavimo darbų, kadangi projektuotojai turi skirtingas patirtis, naudoja skirtingas projektavimo programas, turi skirtingas vizijas, sprendinių idėjas ir pan. Pirkimo sutartis neturi būti pripažinta negaliojanti ir neturi būti sutrumpintas jos galiojimo terminas dar ir dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 konstatavo, jog Pirkimo objektas - techninio projekto rengimas visa apimtimi (t.y. koncertų salės rekonstrukcijos ir pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir patalpų atnaujinimo techninio projekto parengimas) nepažeidžia imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų. Nagrinėjamu atveju, vertinant pažeidimo rimtumą, turi būti atsižvelgiama į tai, jog Pirkimo objektas de facto nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (nes tai yra būtina Pirkimo tikslui pasiekti), tik Lietuvos Apeliacinis teismas nusprendė, jog atsakovė netinkamai įvykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pateikti neskaidymo pagrindimą. Teismui priimant sprendimą šioje byloje, taip pat būtina įvertinti ir tai, jog Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar Pirkimo sutarties galiojimo termino sutrumpinimas ne tik sukeltų neproporcingai didelius ekonominius nuostolius, bet tikėtina, iš viso nebegalėtų būti šis projektas įgyvendintas, taip pat iš esmės būtų sutrikdyta atsakovės veikla. Vienam rangovui rengiant techninį projektą, o kitam rangovui vykdant statybos darbus, arba natūralios akustikos reikiami rezultatai nebūtų įgyvendinti arba tai kainuotų atsakovei ženkliai brangiau, nei tam pačiam rangovui patikėjus suprojektuoti ir įgyvendinti savo sprendinius už pasiūlytą fiksuotą kainą. Be to, pripažinus Pirkimo sutartį negaliojančia ar sutrumpinus jos galiojimo terminą, atsakovė būtų priversta iš naujo rengti viešuosius pirkimus: pirmiausia turėtų būti atliktas techninio projekto viešasis pirkimas ir tik parengus tinkamą techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę, turėtų būti rengiamas atskiras statybos darbų viešasis pirkimas. Visa tai, neskaitant pačių statybos darbų atlikimo terminų, truktų ne mažiau kaip kelerius metus. Tačiau, kaip jau minėta, įpareigojus šį projektą įgyvendinti tokiu būdu ir atlikus statybos darbus atsakovė gali net negauti reikiamos natūralios akustikos (kuriai būtinas ypatingas tikslumas). Nepaisant viso to, atsakovei dar ir ženkliai išbrangtų statybos darbų kaina, lyginant su kaina, už kurią trečiasis asmuo yra įsipareigojęs įgyvendinti Pirkimo sutartį. Šalių grąžinimas į iki Pirkimo sutarties vykdymo buvusią padėtį yra negalimas, o Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar jos galiojimo termino sutrumpinimas ne tik sukeltų neprotingas išlaidas ir ekonominius nuostolius, bet ir pažeistų viešąjį interesą, nes visiškai būtų sutrikdyta keliems metams į priekį suplanuota atsakovės veikla, butų sutrukdyta įgyvendinti visuomenei svarbaus projekto įgyvendinimas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir skyrė atsakovei BĮ Koncertinei įstaigai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui 72 000  Eur baudą. Taip pat priteisė iš atsakovės BĮ Koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ieškovei UAB „LitCon“ 9 546,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad dėl viešo intereso tikslinga išsaugoti viešojo pirkimo sutartį. Reikšminga aplinkybe laikyta tai, kad viešojo pirkimo sutartis pradėta vykdyti ir įvykdyta ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio atveju  restitucija negalima. Atsižvelgiant į Pirkimo sutarties ypatumus spręsta, kad nėra galimybės sutrumpinti sutarties trukmės terminą arba pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančią ab initio iš dalies (pvz., pripažinti negaliojančia tik Pirkimo sutarties dalį dėl statybos rangos darbų vykdymo). Analizuojant Pirkimo sutarties nuostatas, sprendžiama, kad projektavimo ir rangos darbai sujungti į vieną sutarties dalyką ir atskirai nedetalizuoti; rangovo prievolių dėl projektavimo, projekto priežiūros ir statybos darbų neįmanoma atskirti be nepateisinamos intervencijos beveik į visas Pirkimo sutarties nuostatas. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir į atsakovei gresiančius nuostolius dėl atsiskaitymo už jau atliktus pagal Pirkimo sutartį projektavimo darbus, sprendė, kad Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio  atsakovei atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su dviejų ar daugiau viešųjų pirkimų parengimu, t.y. neproporcingų neigiamų ekonominių pasekmių. Teismas skyrė perkančiajai organizavijai 72 000 Eur baudą atsižvelgęs į tai, kad nepriklausomai nuo tiekėjų konkurenciją ribojančio projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimo viename objekte, viešajame pirkime be trečiojo asmens dalyvavo dar du tiekėjai (UAB „IRDAIVA ir UAB „Nord Via“), t.y. konkurencija buvo užtikrinta, taip pat atsižvelgė į pirkimo tikslo specifiką.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Atskovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygargos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir sumažinti atsakovei skirą 72 000 Eur baudą iki ne daugiau kaip 24 000 Eur (ne daugiau kaip apie 0,5 proc. Sudarytos pirkimo sutarties vertės), priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ne daugiau kaip 6 236,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės prašymą likusioje dalyje dėl 3 310 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, sunkiai įvykdoma ir iš esmės yra bausmės priemonė, viršijanti bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, nesivadovavo proporcingumo principu, tokiu būdu teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 str. 3 d. ir 4 d.

8.2.       Teismas savo sprendime padarė klaidingą išvadą, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 neva pripažino, jog pirkimo tikslo specifika nėra pakankama tam, kad pateisinti projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimą viename pirkimo objekte. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nuspręsti dėl pirkimo objekto skaidymo/neskaidymo yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Pirkimo sąlygų nuostatos dėl pirkimo objekto neskaidymo pripažintos neteisėtomis iš esmės dėl to, kad nuspręsta, jog pirkimo dokumentuose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas buvo nepakankamos apimties. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino atsakovės pažeidimo mažareikšmį pobūdį.

8.3.       Teismas tinkamai neįvertino atsakovės elgesio. Pažymi, kad atsakovė vykdydama pirkimą, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo – moderzinuoti ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėti koncertų sąl, kuri būtų akustiškai tinkamai simfoninei muzikai skambėti, bet šiam tikslui pasiekti pirkimo dokumentuose neužtikrino išsamaus ir pakankamos apimties Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo.

8.4.       Nors atsakovė pirkimo dokumentuose pateikė nepakankamos apimties ir detalumo pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl šio pirkimo objekto specifikos ir sudėtingumo realiai egzistuoja pagrindas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, t.y. pirkimo sutartis privalo būti įgyvendinama visa paimti, kad rangovas suprojektavęs statybos darbus už pasiūlytą kainą būtų įsipareigojęs ir įgyvendinti savo sprendinius, o užsakovas iš rangovo priims darbų rezultatą tik įsitikinęs, jog pasiūlyti geriausios akustikos sprendiniai iš tikrųjų ir buvo įgyvendinti. Jeigu projektavimas ir statybos darbai būtų perkami atskirai, projektuotojai parengtų techninį projektą, kuriame būtų pateikti ne detalūs, o bendrieji sprendiniai.

8.5.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimas vykdytas pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią VPĮ redakciją. Iki pirkimo paskelbimo Lietuvos teismai nebuvo suformavę nuoseklios praktikos būtent dėl VPĮ 28 str. 2 d., t. y. kokia apimtimi turi būti pateiktas pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimas. Taigi, atsakovė neturėjo jokių konkrečių gairių ir veikė su tikslu visiškai atitikti VPĮ reikalavimus. Atsakovė buvo įsitikinusi, jog pirkimo dokumentuose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindas yra pakankamas kiekvienam statybų profesionalui, kuris specializuojasi perkamų darbų srityje.

8.6.       Teismas priimdamas sprendimą dėl baudos dydžio, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuota teismų praktika, jog baudos dydis, pirma bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kitas vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone, bei nevertino sankcijų poveikio atsakovei, t.y. visiškai nevertino atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių, jog atsakovė objektyviai nepajėgi įvykdyti paskirtos baudos.

8.7.       Atsakovė be skirtų finansinių sumų iš valstybės biudžeto visiškai nepajėgi įvykdyti tokios didelės baudos, dėl neproporcingai didelės baudos gali būti iš esmės sutrikdyta atsakovės veikla, atsakovė negalės tinkamai ruoštis naujiems pasirodymams, neturės lėšų kviestis atlikėjų, gali net nebeišgalėti nuomotis salių ir įrangos pagrindinės savo veiklos vykdymui, kas reikštų, jog nebūtų kuriami, statomi ir pristatomi visuomenei koncertai bei renginiai, redukuojantys visuomenę ir supažindinantys ją su kultūra, o tai pažeistų viešąjį interesą.

8.8.       Atkreipia dėmesį, kad 0,5 proc. sudarytos pirkimo sutarties vertės bauda būtų visiškai veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, kadangi net ir 24 000 Eur bauda yra itin reikšminga atsakovei, ypač vertinant tai, kad 2017 m. grynasis atsakovės pelnas siekė tik 35 417,47 Eur, o pradėjus Kongresų rūmų rekonstrukcija, atsakovė pastate nebegalės vykdyti jokios veiklos, dėl ko atsakovė nebegalės gauti pajamų iš kitos veiklos. Tokio dydžio baudos skyrimas atitinką teismų formuojamą praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-647-180/2015.

8.9.       Teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 9 546,09 Eur bylinėjimosi išlaidų nepateikė nė vieno tokio sprendimo motyvo, net neanalizavo ir nevertino ieškovės pateiktų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų.

8.10.       Neteisėtai priteista 968 Eur sumą už eksperto D. K. išvadą, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2981-590/2018 atmetė ieškovės pateiktą D. K. surašytą Vertinimo aktą ir atsakovės pateiktą eksperto L. U. surašytą ekspertizės aktą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, jog ieškovė nusprendusi pateikti teismui vertinimo aktą, patyrė 968 Eur išlaidų, kurių atlyginimo riziką ji turi ir prisiimti pati, todėl šių išlaidų iš atsakovės nepriteisė. Dėl tos pačios priežasties teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 2 136,25 Eur išlaidų sumą už 2018 m. kovo 22 d. rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės ir ieškovės pasitelktų ekspertų išvadų, be to ši suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kuris turi būti ne didesnis kaip 358,08 Eur.

8.11.       Priteista 800,12 Eur suma už ieškovės 2018 m. liepos 27 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius. Teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip 358,08 Eur sumą.

8.12.       Nepagrįstai priteistos 537,12 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1447-180/2018 šį ieškovės atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to ši suma taip pat viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kuris turi būti ne didesnis kaip 358,08 Eur.

8.13.       Nepagrįstai priteistos 192,87 Eur išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir pateikimą, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi šį ieškovės prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1447-180/2018 šią nutartį paliko nepakeistą.

8.14.       Taip pat nepagrįstai priteistos iš atsakovės ieškovės naudai 3,03 Eur išlaidos už skundo Viešųjų pirkimų tarnybai išsiuntimą ir 0,02 Eur už skundo Viešųjų pirkimų tarnybai rengimą, nes tai nėra bylinėjimosi išlaidos, susijusios su nagrinėjama civiline byla.

8.15.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia atsakovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. veiklos rezultatų ataskaitą, kurios, atsižvelgiant į jos sudarymo datą, atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti anksčiau.

 

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovės priteistos baudos dydžio yra teisėta ir pagrįsta. Atkreipia dėmesį, kad teismo paskirta bauda sudaro vos 1,5 procento nuo atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 6 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 13FP/18-5 vertės. Tai, kad baudos dydis paprastai priklauso nuo pirkimo sutarties vertės, tačiau skiriamas baudos dydis yra paliktas teismo diskrecijai pripažįsta Lietuvos teismai, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013 ir 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015.

9.2.       Apeliantės motyvai dėl teismo sprendimo motyvų nepakankamumo priteisiant atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti, nes vyraujanti praktika rodo, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Be to, teismas priimdamas procesinį sprendimą, įrodymus vertina pagal jų pakankamumo taisyklę, tad teismas neturi pareigos detaliai atsakyti dėl kiekvieno nurodyto motyvo ar kaip šiuo atveju dėl ieškovės pateiktų įrodymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimu, jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų ir motyvų pakanka.

9.3.       Kaip matyti iš ieškovės prašymo bei su juo pateiktų pagrindžiančių dokumentų, pateiktų iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovės iš apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas išskirtinai sudaro teisinės išlaidos, patirtos dėl teisinių paslaugų. Taigi, ieškovės prašomos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su CPK 98 str. 1 d. nurodytomis išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalba, taip pat pagalba, rengiant procesinius dokumentus.

9.4.       Atsakovės reikalavimai dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų tariamo nepagrįstumo ir neproporcingumo yra visiškai nepagrįsti nei faktiniais įrodymais, nei realia bylos situacija ir aplinkybėmis. Atsakovė net nebando ginčyti konkrečių šiame ginče ieškovei suteiktų paslaugų.

9.5.       Atsakovės argumentai dėl atsakovės nuomone nepriteisiamų išlaidų, ieškovės patirtų pasitelkiant ekspertą D. K. bei šiam pateikiant išvadą, yra nepagrįsti, nes pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu yra išlaidų sumos išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms.

9.6.       Atsakovės teiginiai dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo yra niekuo nepagrįsti. Skundžiamame sprendime teismas, manytina, įvertino ginčo sudėtingumą, jo įvertinimui reikalingo laiko sąnaudas ir priėmė pagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Tokios praktikos laikomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014. Kadangi ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos tinkamam ir sėkmingam išnagrinėjimui ir teigiamo ieškovei rezultato pasiekimui, tai nepagrįsti atsakovės argumentu dėl neva teismo nesivadovavimo Rekomendacijose nustatytais dydžiais.

9.7.       Nemotyvuoti bei neteisėti atsakovės argumentai, kad ieškovei neturi būti priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, kurie teismo nebuvo tenkinti. Nei CPK nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad neatlyginamos išlaidos teikiant paslaugas, jei tam tikra prasme nepasiekiamas teigiamas rezultatas. Tokia logika lemtų, kad šalies pasitelkti teisininkai ne tik, kad bergždžiai dirbtų, bet ir negalėtų būti užtikrinti, kad už jų darbą – teisinių paslaugų teikimą – bus tinkamai ir sąžiningai atlyginta, taip pat būtų iškreipiami apmokėjimo už teisines paslaugas rinka bei principai, kai teisininkams būtų apmokama ne už faktinį sugaištą paslaugų teikimo laiką, tačiau tik kliento norimo rezultato visiško pasiekimo atveju.

 

 

10.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas skirdamas atsakovei baudą, neatsižvelgė į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, o skirtas baudos dydis yra neproporcingai didelis, atsakovei sunkiai įvykdomas, todėl sutinka su atsakove, jog teismo skirta bauda privalo būti sumažinta.

10.2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 pirkimo objektą – techninio projekto rengimą visa apimti vertino kaip nepažeidžiantį imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų, o Pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis iš esmės dėl to, jog teismas nusprendė, jog pirkimo sąlygose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas nėra pakankamas.

10.3.       Neabejotinai sutinka su atsakove, kad pirkimo objekto speficika lemia tai, kad pirkimas turi būti atliekas be jo skaidymo į dalis. Būtina įgyvendinti Pirkimo sutartį visa numatyta apimtimi, ne tik dėl neišvengiamos būtinybės rengti viso objekto techninį projektą, bet ir dėl to, jog tik rangovas, atsakingas už techninio projekto parengimą, gali būti atsakingas ir už jo įgyvendinimą ir prisiimti atsakomybę už savo pasiūlytų akustikos pagerinimų įvykdymą.

10.4.       Akustika yra itin specifinė statybos sritis, akustikos sprendinių įgyvendinimą nulemia taikomas technologinis procesas, taikomi metodai, turima patirtis, taip pat akustinės kompiuterinės programos. Todėl vienam rangovui rengiant techninį projektą, o kitam rangovui rengiant darbo projektą ir vykdant statybos darbus, neišvengiami netikslumai, kas natūralios akustikos atveju reiškia, jog nebus gaunami tokie rezultati, kokius yra pasiūlęs įgyvendinti trečiasis asmuo.

10.5.       Teismas skirdamas baudą atsakovei visiškai nevertino pažeidimo rimtumo ir sąžiningo atsakovės elgesio. Skundo argumentai patvirtina, jog būtina šio pirkimo sutartį įgyvendinti visa numatyta apimti, pirkimo objekto vykdymas visa numatyta apimti yra proporcingas, neviršija to, kas būtina tikslui pasiekti.

10.6.       Pažymi, kad iki 2017 m. liepos 1 d. teisės aktuose nebuvo nuostatų, kurios įtvirtintos VPĮ 28 str. 2 d. Teismų praktikos kaip turi būti įgyvendinama VPĮ 28 str. 2 d. iki pirkimo paskelbimo taip pat nebuvo suformuota. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų ji buvo įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygose pateiktas pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas yra pakankamas. Taigi, negalima tvirtinti, jog atsakovė net neketino įvykdyti VPĮ 28 str. 2 d. numatytos pareigos Pirkimo dokumentuose pateikti Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą.

10.7.       Teismas nevertino, ar skirta bauda proporcinga, ar perkančiajai organizacijai nėra sunkiai įvykdoma, teismas sprendime visiškai nepateikė jokių motyvų dėl atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių sunkią atsakovės finansinę padėtį.

10.8.       Teismas spręsdamas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 ir 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 suformuota teismų praktiką ir neatsižvelgė į tai, jog alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

10.9.       Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Teismo Sprendimo dalis, kuria ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra visiškai be motyvų, tuo Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., kas pripažįstama absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Teismas nepateikė jokių motyvų, nurodančių už kokias atliktas teisines paslaugas kokios sumos yra priteistinos ir kokiu pagrindu bei dėl kokių priežasčių.

10.10.       Teismas, priteisdamas visą ieškovės prašomą sumą, net nenagrinėjo ieškovės pateiktų dokumentų pagrįstumo, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 185 str., nevertino ar bylinėjimosi išlaidos atitinka Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., nenagrinėjo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių ir ieškovės procesinio elgesio, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 93 str., nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo Sprendimu, kuriame nurodyta, jog išlaidos, patirtos už eksperto išvadą yra neatlyginamos.

10.11.       Sutinka su atsakove, jog iš atsakovės ieškovės naudai nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos viršijusios Rekomendacijos nustatytus maksimalius dydžius; išlaidos už teismų atmestų procesinių dokumentų rengimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

14.       Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atitinkamo dydžio baudą už teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų vykdymo procedūras, netinkamą taikymą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Dėl baudos dydžio

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama viešojo pirkimo „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“ Nr. 351697 sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti Pirkimą.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „LitCon“ apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tarptautinio viešojo pirkimo „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“ Nr. 351697 sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažino neteisėtais. Bylos dalį dėl neteisėtų veiksmų padarinių perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija netinkamai pagrindė savo sprendimą sujungti į vien pirkimo objektą skirtingus projektavimo ir statybos rangos darbus.

19.       Skundžiamu sprendimu teismas skyrė perkančiajai organizacijai 72 000 Eur dydžio baudą (apie 1,5 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 4 812 170 Eur vertės). Teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nepriklausomai nuo tiekėjų konkurenciją ribojančio projektavimo ir statybos rangos darbų sujungimo viename objekte, viešajame pirkime be trečiojo asmens dalyvavo dar du tiekėjai, taip pat į viešojo pirkimo tikslą – koncertinės salės, pritaikytos simfoninės muzikos atlikimui, natūralios akustikos gerinimą.

20.       Apeliantė BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ skunde nurodo, kad baudos dydis turėtų būti sumažintas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, viešąjį interesą atitinkančio tikslo siekimo, pirkimo vykdymo pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią VPĮ redakciją, pagal kurią nebuvo praktikos, kokia apimtimi turi būti pateiktas pirkimo neskaidymo į dalis pagrindimas, taip pat dėt to, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir atsakovė nėra pajėgi jos įgyvendinti.

21.       Viena iš teismo taikomų alternatyvių sankcijų yra perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VPĮ 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

22.       Kasacinis teismas dėl šių VPĮ normų yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 1066 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija. Tai, kad panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais. Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).

23.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais išaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nurodė, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone. Be to, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 atkreipė dėmesį į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžiams. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą teismų praktiką ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sutinka su apeliantu, kad aplinkybės, jog nustatytas viešųjų pirkimo pažeidimo pobūdis, pasikeitęs teisinis reglamentavimas nuo 2017 m. liepos 1 d., apeliantės finansinė padėtis ir vykdoma veikla yra reikšmingos ir lemiančios baudos dydžio mažinimą. Kaip nustatyta iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 viešųjų pirkimų sąlygos pripažintos neteisėtomis ne todėl, kad prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams, o todėl, kad apeliantė kaip perkančioji organizacija nemotyvavo savo sprendimo sujungti pirkimus. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 iš esmės nekonstatuota, jog toks apeliantės sprendimas yra neteisėtas savaime. Nors teismų praktikoje iki 2017 m. liepos 1 d. buvo akcentuojama perkančiosios organizacijos pareiga motyvuoti sprendimą dėl pirkimų sujungimo, tačiau tik nuo 2017 m. liepos 1 d. ši pareiga įtvirtinta VPĮ, o tai suponuoja patirties stoką. Nagrinėjamu atveju, svarbu ne tik tai, kad apeliantės veiklos pagrindinis šaltinis yra finansavimas iš valstybės biudžeto, tačiau ir tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų apeliantė turės sunkumų dėl vykdomos veiklos organizavimo ir jos apimčių, o tai lemia, kad baudos dydis apeliantei gali būti sunkiai įgyvendinamas. Be visa to, negalima nesutikti, kad apeliantės vykdoma veikla yra reikšminga tiek kultūriniu, tiek socialiniu požiūriu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25.       Apeliantė skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes, jos įsitikinimu, nepagrįstai iš apeliantės ieškovės naudai priteisė 968 Eur išlaidų už eksperto D. K. vertinimo aktą, 192,87 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 3,05 Eur už skundo rengimą ir siuntimą Viešųjų pirkimų tarnybai, taip pat nepagrįstai priteisė nesumažintas bylinėjimosi išlaidas pagal rekomendacijas už 2018 m. liepos 26 d. rašytinius paaiškinimus (800,12 Eur), už atskirąją skundą (537,12 Eur), už rašytinius paaiškinimus dėl ekspertų išvadų (2 136,25 Eur).

26.       Dėl nepagrįstai priteistų išlaidų už eksperto D. K. vertinimo išvadą apeliantė skunde paaiškina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, kad išlaidos už eksperto D. K. vertinimo aktą, kuris laikytinas viena iš įrodinėjimo priemonių byloje, nevertintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kadangi pati šalis pasirenka, kokiu būdu ji įrodinėja savo pozicijos pagrįstumą. Minėtoje nutartyje teismas nepriteisė ieškovei 968 Eur išlaidų už eksperto paslaugas, nes vertino, jog ieškovė, nusprendus pateikti teismui vertinimo aktą, patyrė 968 Eur išlaidų, kurių atlyginimo riziką ji turi ir prisiimti pati. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamu sprendimu išlaidos už eksperto D. K. vertinimo aktą ieškovės naudai iš apeliantės priteistos nepagrįstai, nes šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018.

27.       Apeliantė skunde taip pat nesutinka ir su 800,12 Eur dydžio išlaidų už 2018 m. liepos 26 d. rašytinių paaiškinimų parengimą priteisimu, nes, jos vertinimu, šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo būti priteista tik 358,08 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriama pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Lietuvos statistikos departamentą užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 895,20 Eur. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad maksimali suma, kurią buvo galima priteisti iš apeliantės ieškovės naudai yra 358,08 Eur išlaidų suma už 2018 m. liepos 26 d. rašytinių paaiškinimų parengimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas.

28.       Dėl teismo sprendimo iš apeliantės ieškovės naudai priteisti 537,12 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties apeliantė nurodo, kad šis skundas nebuvo tenkintas, todėl išlaidos priteistos nepagrįstai, be to, jos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo būti priteista tik 358,08 Eur. Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti, CPK nėra numatyta, kad išlaidų atlyginimo klausimą lemia tarpinių klausimų byloje išsprendimas, todėl apeliantės argumentai, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas už atskirąjį skundą, kuris nebuvo tenkintas, yra nepagrįsti. Tačiau sutiktina su apeliante, kad atsižvelgus į Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį ir į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydį, darytina išvada, jog maksimali suma, kurią buvo pagalima priteisti iš apeliantės ieškovės naudai yra 358,08 Eur. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas.

29.       Apeliantė skunde kvestionuoja teismo sprendimą priteisti ieškovės naudai 192,87 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą rengimą, nes šio prašymo teismas netenkino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino ir atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip ir nurodyta nutarties 28 punkte atitinkamo procesinio dokumento netenkinimas nėra pagrindas atsisakyti priteisti už jo rengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui reikšmingas yra teismo sprendimas.

30.       Skunde apeliantė nesutinka su teismo priteista 2 136,25 Eur dydžio išlaidų suma už 2018 m. kovo 22 d. rašytinius paaiškinimus dėl eksperto išvadų, kadangi teismas atmetė ekspertų išvadas, be to šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir galėjo būti priteista tik 358,08 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018 nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį. Vertinti priešingai nėra jokio pagrindo, todėl apeliantės argumentai dėl šių išlaidų pagrįstumo atmetami, kaip ir skundo argumentai dėl 3,05 Eur dydžio išlaidų už skundo rengimą ir siuntimą Viešųjų pirkimų tarnybai.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas apeliantei paskirtos baudos dydį sumažinti ir jai skirti 24 000 Eur dydžio baudą. Priteistų ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nepagrįstai priteistina 968 Eur suma už eksperto vertinimo aktą, 442,04 Eur suma už 2018 m. liepos 26 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 179,04 Eur suma už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties parengimą ir ieškovei iš apeliantės priteisiama 7 957,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

32.       Apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 250 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

33.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl to, kad apeliantė netinkamai įgyvendino viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimus, teismas pirkimo sąlygų atitinkamus punktus pripažino neteisėtais ir perkančiajai organizacijai skyrė alternatyvią sankciją – baudą, įvertinusi baudos sumažinimo pagrindus, netenkina apeliantės prašymo priteisti jai sumokėtą žyminį mokesuž apeliacinį skundą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant sekančiai:

„Ieškinį tenkinti.

Skirti atsakovei BĮ Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (juridinio asmens kodas 190755747) 24 000 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės BĮ Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ieškovei UAB „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) 7 957,01 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 1 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Netenkinti atsakovės BĮ Koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

 

 

 

Teisėjai                                                Rasa Gudžiūnienė 

 

 

                                                        Konstantinas Gurinas

 

 

                                                Aldona Tilindienė


Paminėta tekste:
  • e2A-832-302/2018
  • e3K-7-23-248/2017
  • 3K-3-326-415/2015
  • 2A-647-180/2015
  • e2-2981-590/2018
  • e2-1447-180/2018
  • 3K-3-340/2013
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • 3K-3-570/2014
  • CPK
  • e3K-3-112-690/2018
  • e3K-3-476-378/2017
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės