Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-10][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-367-248-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-367-248/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Mykolo Romerio universitetas 111951726 atsakovas
BALTIKUMS AAS, Lietuvoje veikianti per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą 300661613 Ieškovas
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ 110051834 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-367-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01153-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m.  birželio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltikums AAS, veikiančio per akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Baltikums AAS, veikiančio per akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitik reikalavimams, įtvirtintiems Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Baltikums AAS pareikštu ieškiniu atsakovui VšĮ Mykolo Romerio universitetui prašė panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais, išnagrinėjus trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, šis tiekėjas įvertintas kaip atitinkantis perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus ir buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė, trečiasis asmuo pripažintas laimėjusiu konkursą, bei palikti nepakeistą pradinę pasiūlymų eilę, o ieškovas pripažintas laimėjusiu konkursą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdė supaprastintą atvirą nekilnojamojo turto draudimo paslaugų pirkimo konkursą. Atsakovas Viešojo pirkimo komisijos 2014 m. balandžio 14 d. protokolu Nr. 9U-43 paskelbė apie tiekėjų pateiktus pasiūlymus: ieškovas pasiūlyme nurodė 44 300 Lt (12 830,17 Eur), „BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje – 44 800 Lt (12 974,98 Eur), o trečiasis asmuo – 30 274 Lt (8767,96 Eur). Atsakovas 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 3A(18.2-45502)-1569 tiekėjus informavo apie nustatytą pasiūlymų, atitinkančių pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto draudimo paslaugų pirkimo, eilę kainų didėjimo tvarka. Pirmuoju numeriu nurodė ieškovo pasiūlymą, antruoju „BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, o trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl atmetė. Atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. raštu „Dėl pirkimo procedūrų tęsimo ir pranešimo apie nustatytą pasiūlymų eilę“ Nr. 3A(18.2-45502)-1613 tiekėjams pranešė, kad pirkimo komisija išnagrinėjo trečiojo asmens pretenziją dėl atsakovo sprendimo, kuriuo šis tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, savo sprendimą pakeitė ir pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu nurodė trečiąjį asmenį. Dėl to ieškovas 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti susipažinti su konkurso medžiaga ir duomenimis, tačiau atsakovas atmetė šį prašymą. Ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę ir palikti nepakeistą pasiūlymų eilę, apie kurią tiekėjai buvo informuoti 2014 m. balandžio 22 d. raštu. Atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. ieškovo pretenzijos netenkino ir paliko perskirstytą pasiūlymų eilę nepakeistą. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens pretenzija iš esmės buvo pagrįsta vieninteliu motyvu – kad konkurso sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas nebūti baustam už profesinį pažeidimą. Tiekėjas, užpildydamas ir pateikdamas formą, perkančiajai organizacijai turi patvirtinti, kad jam nėra skirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ar nuo sprendimo, kuriuo yra paskirta ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. Ieškovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 pripažino, jog trečiasis asmuo savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą, todėl jis įsiteisėjo. Taigi trečiajam asmeniui teikiant pasiūlymą jam paskirta ekonominė sankcija galiojo. Ieškovo manymu, atsakovas, pakeisdamas savo sprendimą, neteisėtai perskirstė pasiūlymų eilę, įtraukdamas trečiąjį asmenį, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Be to, atsakovas, pakeisdamas pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto sprendimus, kuriais, išnagrinėjus AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, šis tiekėjas įvertintas kaip atitinkantis  reikalavimus ir buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ pripažintas laimėjusiu konkursą, bei paliko nepakeistą pradinę pasiūlymų eilę, apie kurią tiekėjai buvo informuoti 2014 m. balandžio 22 d. raštu ir laimėjusiu konkursą pripažintas ieškovas Baltikums AAS, veikiantis per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą. 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui (sumažino keliamų reikalavimų apimtį), taip pažeisdamas tiekėjų lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą. Teismo vertinimu, atsakovas, pakeisdamas savo sprendimą, neteisėtai perskirstė pasiūlymų eilę, nes į įtraukė trečiąjį asmenį, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog konkurso sąlygose nenustatė reikalavimo tiekėjams būti nebaustiems už rimtą profesinį pažeidimą, tačiau visi tiekėjai, tarp jų ir trečiasis asmuo, kartu su pasiūlymais pateikė užpildytas deklaracijas, kuriose taip pat patvirtino, kad nėra padarę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, už kurį jiems yra paskirta ekonominė sankcija, kai nuo sprendimo, kuriuo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai. Be to, atsakovas taikė vieno ar kelių tiekėjų eliminavimą iš viešųjų pirkimų procedūrų, neįvertinęs, dėl kokių priežasčių tam tikriems ūkio subjektams buvo skirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, nesuderinamus su VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo suprato ir pripažino, kad reikalavimas dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvimo konkurso sąlygose buvo keliamas.

Teismas, įvertinęs trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktą tiekėjo deklaraciją ir priedą prie šios deklaracijos, laikė joje esančią informaciją neteisinga (melaginga), nes, nors trečiasis asmuo deklaravo, kad nebuvo padaręs profesinio pažeidimo, tačiau savo iniciatyva pateiktame priede prie deklaracijos nurodė, jog buvo baustas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir jo pažeidimas negalėjo būti pripažintas rimtu. Be to, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo savo galimybę dalyvauti konkurse grindė ne tuo pagrindu, jog iš Konkurencijos tarybos nutarimo kylantys teisiniai padariniai jam jau nebegaliojo, bet tuo, kad jo pašalinimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo būtų neproporcingas, o jo nedalyvavimas konkurse prieštarautų viešajam interesui ir būtų nuostolingas pačiai perkančiajai organizacijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pasiūlymų pateikimo laikotarpiu visi konkurse dalyvavę tiekėjai pirkimo sąlygą dėl profesinio pažeidimo suprato ir vertino vienodai, o pirkimo dokumentų reikalavimai dėl profesinio pažeidimo nebuvimo buvo pakeisti jau po to, kai atsakovas gavo trečiojo asmens pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 pripažino, jog trečiasis asmuo savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos nutarimas negalėjo būti pripažintas įgijusiu res judicata galią tol, kol teisme nebuvo baigta nagrinėti atitinkama administracinė byla, dėl to pareiškėjui turėjo būti taikomos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios jo teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Teismas nevertino trečiojo asmens pateikto Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gruodžio 19 d. rašto dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje nustatytų tiekėjo patvirtinimų apimties, nes laikė jį nesusijusiu su nagrinėjama byla, taip pat nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes laikė, kad bylų ratio decidendi nesutapo. Be to, teismo vertinimu, trečiasis asmuo neįrodė, kad jau nuo 2010 m. gruodžio 23 d. (Konkurencijos tarnybos nutarimo priėmimo dienos) buvo pašalintas iš atitinkamų viešųjų pirkimų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovo ieškinį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, konkurso sąlygų antrojo skyriaus 3.1 punktą, jame nurodytos pirmosios lentelės duomenis, konkurso sąlygų priedą Nr. 3 (tiekėjo deklaraciją), padarė išvadą, kad tiekėjo deklaracijos paskirtis buvo įpareigoti tiekėjus patvirtinti, jog jie ne tik nėra sustabdę ar apriboję savo veiklos, bet taip pat jų su kreditoriais nesieja įsipareigojimai, galintys sudaryti kliūtis vykdyti viešųjų pirkimų sutartį. Šiuo atveju deklaracija neįpareigojo tiekėjų patvirtinti, kad jie nebuvo bausti už profesinį pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo pirkime pateikta tiekėjo deklaracija yra standartinės formos, patvirtintos Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. kovo 28 d. protokolu Nr. 9U-37, todėl joje ne visos nurodytos nuostatos yra tinkamos konkrečiam konkursui. Vien tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas būti sąžiningas prieš kitus tiekėjus bei atsakovą (perkančiąją organizaciją), pateikė perteklinę (papildomą) informaciją, nereikšmingą vertinant tiekėjų pasiūlymus, nesusijusią su keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, neįpareigojo atsakovo ir nesuteikė jam teisės ją vertinti bei ja vadovautis. Dėl šios priežasties pirkimo sąlygose nenurodžius reikalavimo nebūti baustam už profesinį pažeidimą, jo buvimas tiekėjo deklaracijoje teisine prasme yra nereikšmingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktą tiekėjo deklaraciją ir priedą prie šios deklaracijos laikė neteisinga (melaginga) informacija; standartinėje tiekėjų deklaracijos formoje esančios informacijos nėra pagrindo laikyti melaginga, nes trečiasis asmuo savo iniciatyva pateiktame priede prie deklaracijos nurodė, kad buvo baustas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir kad jo pažeidimas negalėjo būti pripažintas rimtu.

Teisėjų kolegija laikė nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginius, kad atsakovas pakeitė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus tiekėjų pasiūlymui (sumažino keliamų reikalavimų apimtį). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nekeitė pirkimo sąlygų, tačiau, vykdydamas privalomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrą, išnagrinėjo trečiojo asmens 2014 m. balandžio 23 d. pretenziją Nr. R-04-23-10, įsigilino į ją bei atsižvelgė į joje išdėstytus argumentus ir 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 3A(18.2-45502)-1613 nurodė, kad savo sprendimą pakeitė, pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu įtraukdamas trečiąjį asmenį. Atsakovas, pirkimo sąlygose nenustatęs reikalavimo tiekėjams nebūti baustiems už profesinį pažeidimą, niekaip negalėjo sumažinti keliamų reikalavimų apimties, nes tokio reikalavimo, minėta, vykdydamas konkursą nebuvo nurodęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gegužės 2 d.) 38 straipsnio 3 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio nuostatas, sprendė, kad trečiajam asmeniui Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 paskirta sankcija įsiteisėjo 2012 m. balandžio 20 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi palikus nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą nepakeistą. Taigi trečiasis asmuo, teikdamas atsakovui pasiūlymą, turėjo jam paskirtą galiojančią sankciją, nes dar nebuvo praėję treji metai nuo jos paskyrimo. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, nes net ir sankcijai galiojant trečiasis asmuo atitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Baltikums AAS, veikiantis per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas byloje reiškiamus reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias, kokie duomenys ir dokumentai sudaro pirkimo dokumentų visumą (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis), reikalavimus dėl pirkimo dokumentų turinio (VPĮ 24 straipsnio 1, 2, 9 dalys), tiekėjo pasiūlymo atmetimo atvejį, kai šis pateikia melagingą informaciją (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies, 7 punktas), minimalių kvalifikacinių reikalavimų įtvirtinimą pirkimo dokumentuose (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis), išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros esmę, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013; kt.). Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti negatyvaus pobūdžio reikalavimai dėl profesinio pažeidimo nebuvimo, kurie susiję su tiekėjo pašalinimu iš pirkimo, neleidžiant tiekėjui dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Teismo išvada, kad deklaracija, kuri yra pirkimo sąlygų priedas Nr. 3, esą neįpareigojo tiekėjų patvirtinti, jog jie nebuvo bausti už profesinį pažeidimą, yra nepagrįsta. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kuriuose pirkimo dokumentuose tokios sąlygos privalo būti įtvirtintos. Todėl, remiantis VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, pirkimo sąlygų 1.7, 5.4, 5.5.2 punktais, pirkimo dokumentų visumą sudaro ir pirkimo sąlygų priedas Nr. 3, kuriame ir buvo įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą pirkime ribojančios sąlygos, o tiekėjų deklaracija, parengta pagal šį priedą, yra sudėtinė pirkimo sąlygų ir pasiūlymo dalis. Pateikdamas deklaraciją tiekėjas kartu patvirtina, kad jis atitinka reikalavimą dėl galiojančios sankcijos pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį nebuvimo, t. y. pačia deklaracija keliamas reikalavimas pagrindžiamas tokios deklaracijos pasirašymu ir pateikimu. Pateikiama deklaracija, parengta pagal ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintus tiekėjų deklaracijų formų pavyzdžius, nėra tipinė, todėl atsakovas turėjo diskrecijos teisę nustatyti pirkimo sąlygas atitinkančią deklaracijos formą.

Užpildydamas pasiūlymo formą (Konkurso sąlygų priedas Nr. 1) atsakovas sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis tiek supaprastinto atviro konkurso skelbime, tiek
kituose pirkimo dokumentuose (tarp jų ir pirkimo sąlygų priede Nr. 3), ir patvirtino, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga (pirkimo sąlygų 5.1 punktas). Tačiau pateikdamas atsakovui deklaraciją, jis joje patvirtino, kad nėra baustas už profesinį pažeidimą, nors byloje teismų nustatyta, kad jis tuo metu turėjo galiojančią sankciją už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Melagingos informacijos pateikimas sudarė savarankišką pagrindą atsakovui atmesti trečiojo asmens pasiūlymą (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas, pirkimo sąlygų 3.6 punktas). Pažymėtina, kad atsakovas, perkėlęs VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktą į pirkimo sąlygas, privalėjo šiomis nuostatomis vadovautis, nes pirkimo dokumentai yra privalomi ne tik tiekėjams, bet ir pačiai perkančiajai organizacijai.

2. Atsakovas pirkimo dokumentus privalėjo parengti tiksliai, aiškiai, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o jis nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 9 dalis). Jei pirkimo dokumentai neaiškūs, keliami reikalavimai traktuojami taip, kaip juos suprato dauguma tiekėjų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiekėjai, tarp jų ir trečiasis asmuo, pirkimo dokumentus suprato taip, jog juose nustatyta tiekėjų dalyvavimą konkurse ribojanti sąlyga pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą: nė vienas tiekėjas nesikreipė į atsakovą dėl pirkimo dokumentų išaiškinimo, t. y. nebuvo suabejojęs, kad reikalavimas dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvimo nėra keliamas; visi tiekėjai kartu su pasiūlymais pateikė deklaracijas, be kita ko, patvirtindami, jog jie nėra padarę rimto profesinio pažeidimo; trečiasis asmuo kartu su deklaracija pateikė jos priedą, kuriame aiškino, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūrų, neįvertinus, dėl kokių priežasčių jam skirta ekonominė sankcija už profesinį pažeidimą, nesuderinamas su VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu; trečiasis asmuo neprašė paaiškinti pirkimo sąlygų, atsakovas jų savo iniciatyva taip pat neaiškino.

3. Teismo išvada, kad atsakovas nekeitė pirkimo sąlygų, bet, išnagrinėjęs trečiojo asmens pretenziją, atsižvelgė į joje išdėstytus argumentus, yra nepagrįsta. Atsakovo sprendimas pakeisti sprendimą, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, reiškia iš esmės skirtingą pirkimo sąlygų interpretavimą pirkimo dokumentuose keliami reikalavimai buvo susiaurinti išimtinai trečiojo asmens atžvilgiu.

Atsakovas, įvertinęs pirkime dalyvaujančių tiekėjų padėtį, priėmė sprendimą pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų, nes šis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (tiekėjo deklaracija, Konkurso sąlygų 3 priedas) ir pateikė melagingą informaciją (Konkurso sąlygų 3.6 punktas). Vertindamas pateiktus tiekėjų pasiūlymus, atsakovas pripažino, kad tiekėjo deklaracija yra pasiūlymo sudedamoji dalis, joje pateikiamos informacijos turinys turi būti adekvatus tiekėjo nurodomos informacijos realumui. Atsakovas kartu pripažino, kad trečiasis asmuo, tiekėjo deklaracijoje patvirtindamas, jog neturi galiojančios sankcijos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją. Tikrindamas tiekėjų padėtį, atsakovas tikrino visų tiekėjų atitik  reikalavimams, įskaitant ir tuos, kurie nustatyti pirkimo sąlygų priede Nr. 3. Pateikdamas pretenziją, trečiasis asmuo ginčijo ne atsakovo sprendimą vertinant jo padėties atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimų turiniui, bet jų taikymą dalyviams; jis iš tiesų siekė ginčyti reikalavimo tiekėjams sąlygą.

Nuspręsdamas pakeisti sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pirkimą pripažindamas trečiąjį asmenį, atsakovas „ištaisė pirkimo dokumentų nenuoseklumą ir dviprasmiškumą, susiaurindamas reikalavimus tiekėjams. Tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos apie tai VPĮ nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, taip atimant galimybę kitoms draudimo įmonėms, kurios taip pat kaip trečiasis asmuo buvo baustos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, dalyvauti pirkime. Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentai buvo pakeisti išimtinai dėl trečiojo asmens, paneigiant kitų tiekėjų, atitinkančių VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, galimybę dalyvauti pirkime. Tiekėjų pasiūlymai vertintini pagal juose pateiktus duomenis, todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti perkvalifikuojamas į jas atitinkan. Nagrinėjamu atveju atsakovas persvarstė ne tiekėjų padėties atitiktį reikalavimams, bet patį keliamo reikalavimo turinį.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Mykolo Romerio universitetas su kasatoriaus kasaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomo materialiosios teisės normų pažeidimo ir nenukrypo nuo ieškovo minimos kasacinio teismo praktikos. Atsakovas iš esmės sutiko su visomis teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų tiekėjams, trečiojo asmens pateiktos tiekėjo deklaracijos ir jos priedo vertinimo. Jis papildomai nurodė, kad pirkimo dokumentuose buvo aiškiai apibrėžta tiekėjo deklaracijos paskirtis. Tiekėjas, pateikdamas šį dokumentą kartu su pasiūlymu, turėjo patvirtinti, kad atitinka visiškai kitokio pobūdžio reikalavimus, o ne tai, jog jis yra nebaustas už profesinį pažeidimą. Atsakovas, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, konkurso sąlygose nustatė kvalifikacinių reikalavimų sąrašą ir nurodė dokumentus (aiškiai apibrėždamas jų paskirtį), kurie tiekėjų turi būti pateikti, įrodant atitik reikalavimams. Trečiojo asmens deklaracijoje pateikta papildoma informacija, dėl kurios atsakovas nebuvo suformulavęs reikalavimo pirkimo sąlygose, neturėjo būti vertinama. Vien tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas būti sąžiningas prieš kitus tiekėjus bei atsakovą, pateikė perteklinę (papildomą) informaciją, nereikšmingą vertinant tiekėjų pasiūlymus, nesusijusią su keliamais reikalavimais, neįpareigojo atsakovo ir nesuteikė jam teisės šią informaciją vertinti bei ja vadovautis, ir, nesant pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo nebūti baustam už profesinį pažeidimą, jos buvimas deklaracijoje teisine prasme yra nereikšmingas. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad dauguma tiekėjų suprato konkurso sąlygas būtent taip, kaip juos traktuoja ieškovas, t. y. kad juose buvo nustatytas reikalavimas dėl rimto profesinio pažeidimo nebuvimo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su kasatoriaus kasaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Trečiojo asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pirkimo dokumentuose nustatytuose reikalavimuose tiekėjams nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad tiekėjas nebūtų baustas už profesinį pažeidimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos viešųjų pirkimų bylose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

             

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

 

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką reikalavimai tiekėjams skirstomi į: reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kitus reikalavimus (pvz., dėl subrangos, dėl pasiūlymo užtikrinimo ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S. A. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013; kt.). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad iš šio reikalavimų tiekėjams skirstymo akivaizdu, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai ir sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, nėra visiškai tapačios reikalavimų tiekėjams rūšys. Ši išvada darytina atsižvelgiant į, inter alia, VPĮ reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013).

Sąlygos, ribojančios ar draudžiančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, įtvirtintos VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) 33 straipsnio nuostatose. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos tiekėjų dalyvavimą ribojančios nuostatos, taikytinos dispozityviai, t. y. tiek valstybės narės, įgyvendinančios Europos Sąjungos teisę nacionaliniame reguliavime, tiek perkančiosios organizacijos konkrečiame pirkime gali, bet neprivalo šias neigiamo pobūdžio sąlygas įtvirtinti ar nustatyti (žr. plačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina bei kt., C-226/04 ir C-228/04, ECLI:EU:C:2006:94). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo atmetimo pagrindo taikymas nėra besąlyginis. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai nei pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet neprivalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. taip pat Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalį). Tačiau tam, kad perkančioji organizacija, pavyzdžiui, nustačiusi, jog tiekėjas pasiūlyme (plačiąja prasme) nurodė melagingus duomenis dėl kvalifikacijos atitikties, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nustatyti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011). Taigi VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasiūlymų atmetimo pagrindų nustatymas pirkimo sąlygose neprivalomas, tačiau naudojimasis jais leistinas ir teisėtas tik tada, jei jis bus iš anksto išviešintas.

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo būtent dėl to, ar pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ribojanti nuostata dėl profesinio pažeidimo (ekonominės sankcijos paskyrimo už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus, padarė išvadą, kad tokio reikalavimo (neturėti galiojančios ekonominės sankcijos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą) pirkimo dokumentuose atsakovas nebuvo įtvirtinęs, todėl aplinkybė, jog trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu turėjo galiojančią ekonominę sankciją už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, neturėjo įtakos jo pasiūlymo vertinimui ir nesudarė pagrindo pasiūlymą atmesti. Kasatorius, nesutikdamas su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde teigia, kad, įvertinus pirkimo dokumentų visumą kartu su pirkimo sąlygų priedu Nr. 3, kuriame ir buvo įtvirtintos tiekėjų dalyvavimą pirkime ribojančios nuostatos, pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ribojanti nuostata, todėl trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Atsakovo veiksmai būtent dėl šios priežasties iš pradžių atmetant trečiojo asmens pasiūlymą, o vėliau, tenkinus trečiojo asmens pretenziją, pasiūlymą įvertinus ir šį tiekėją pripažinus konkurso laimėtoju, reiškia iš esmės skirtingą pirkimo sąlygų aiškinimą, keliamų reikalavimų susiaurinimą išimtinai dėl trečiojo asmens.

Siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, svarbu išsiaiškinti, ar VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ribojanti nuostata buvo įtvirtinta atsakovo parengtuose pirkimo dokumentuose. VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Atsakovo parengtų Supaprastinto atviro konkurso sąlygų Bendrųjų nuostatų 1.7 punkte nustatyta, kad visos pirkimo sąlygos nustatytos pirkimo dokumentuose, kuriuos sudaro: skelbimas apie pirkimą, konkurso sąlygos (kartu su priedais), pirkimo dokumentų paaiškinimai (patikslinimai), taip pat atsakymai į tiekėjų klausimus. Konkurso sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.1 punkte (1 lentelė. Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai) nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai, tarp jų – tiekėjų deklaracija (Konkurso sąlygų 3 priedas). Konkurso sąlygų 5.5.2 punkte nustatyta, kad pasiūlymą sudaro tiekėjo pateiktų duomenų, dokumentų elektroninėje formoje ir atsakymų CVP IS priemonėmis visuma, susidedanti iš konkurso sąlygose nurodytų minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, tarp jų tiekėjo deklaracijos, parengtos pagal Konkurso sąlygų priede Nr. 3 pateiktą formą. Konkurso sąlygų 3 priede (Tiekėjo deklaracijos formos pavyzdys) nurodyta, kad tiekėjas, užpildydamas deklaraciją, patvirtina, jog: <...> nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo (konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimo), už kurį tiekėjui (fiziniam asmeniui) yra paskirta administracinė nuobauda arba tiekėjui (juridiniam asmeniui) ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai, o už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, yra paskirta ekonominė sankcija, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.

Teisėjų kolegija, remdamasi VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, Konkurso sąlygų 1.7 punktu, sprendžia, kad Konkurso sąlygų priedas Nr. 3 (Tiekėjo deklaracijos formos pavyzdys) yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, įeinanti į pirkimo dokumentų visumą, todėl šiame priede nurodytos sąlygos ir reikalavimai yra privalomi visiems tiekėjams, norintiems dalyvauti viešajame pirkime. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi pirkimo dokumentų visumą (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013) kartu su Konkurso sąlygų priedu Nr. 3, jų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo parengtuose pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas reikalavimas dėl tiekėjų nebaudimo už profesinį pažeidimą (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų priede Nr. 3 nurodytas tiekėjo deklaracijos formos pavyzdys nėra tapatus ūkio ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 4-1024 patvirtintai teikėjo sąžiningumo deklaracijos formai, todėl tikėtina, jog būtent tokią tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formą, kokia įtvirtinta Konkurso sąlygų priede Nr. 3, sudarė pats atsakovas. Vis dėlto perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose iškeltas reikalavimas dėl deklaracijos, kuria deklaruojama neatitiktis kelioms neigiamo pobūdžio (dalyvavimo draudimo) sąlygoms, inter alia, susijusios su rimtu profesiniu pažeidimu (aplinkosaugos, konkurencijos ir kt. srityse), pateikimo teisėtas, įpareigojantis ir vykdytinas. Jeigu atsakovui reikalavimas dėl tiekėjų nebaudimo už profesinį pažeidimą nebūtų reikšmingas vertinant tiekėjų pasiūlymus, tai jis tokio reikalavimo nebūtų nurodęs tiekėjo deklaracijos formos pavyzdyje. Be to, visi viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai vienodai suprato reikalavimą dėl nebaudimo už profesinį pažeidimą, nes kartu su savo pasiūlymais pateikė būtent nurodyto turinio deklaracijas. Aplinkybė, kad, pateikdamas sąžiningumo deklaraciją, trečiasis asmuo kartu pateikė priedą prie jos su paaiškinimais dėl padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, patvirtina, jog jis taip pat suprato pirkimo dokumentus taip, kad juose buvo nustatytas reikalavimas dėl nebaudimo už profesinį pažeidimą, tačiau, jo manymu, jo padarytas pažeidimas nebuvo sunkus ir vien dėl šio pažeidimo jo pasiūlymas neturėtų būti atmestas. Pažymėtina, kad ir paties atsakovo pirminė pozicija buvo tokia, jog aptariamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimas tiekėjams buvo nustatytas, nes būtent šiuo pagrindu jis iš pradžių atmetė trečiojo asmens pasiūlymą.

Taigi pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas tiekėjams dėl nebaudimo už profesinį pažeidimą (reikalavimas neturėti galiojančios ekonominės sankcijos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą) buvo aiškus ir visų viešojo pirkimo dalyvių (tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos) suprastas vienodai (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aptariamos konkurso nuostatos turinys aiškus ir ją vertinant pagal vidutinių, patirties turinčių ir gerai informuotų viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų supratimo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Irdaiva“ v. asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, bylos Nr. 3K-3-376/2014).

Kadangi pirkimo dokumentuose tiekėjams buvo nustatyta VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ribojanti nuostata dėl profesinio pažeidimo (ekonominės sankcijos paskyrimo už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą), tai trečiojo asmens, kuris pasiūlymo pateikimo metu turėjo galiojančią ekonominę sankciją už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, pasiūlymas atsakovo turėjo būti atmestas, o šis dalyvis negalėjo būti pripažintas laimėjusiu konkursą.

Pripažinus, kad atsakovo rengtuose pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir šiuo pagrindu, laikantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, teisiškai nereikšmingi tampa kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl VPĮ 2 straipsnio 21 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo iš esmės yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos aiškinimus, nurodytus šioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos aplinkybių ir pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų tiekėjams, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ribojančias sąlygas, tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamos situacijos ypatumą lemia tai, kad šiuo atveju 2014 m. birželio 26 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė ir vykdo viešojo pirkimo sutartį.

Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S. A. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuo išvadą atsakovo ir trečiojo asmens 2014 m. birželio 26 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pirkimo objektas yra nekilnojamojo turto draudimo paslaugos, o pirkimo sutartį pripažinus neteisėta ir negaliojančia, atsakovo nekilnojamasis turtas liktų be draudimo apsaugos, teisėjų kolegija, vadovaudamasi VPĮ 952 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju viešojo pirkimo sutartis paliktina galioti sutrumpinant jos terminą, taip suteikiant atsakovui pakankamai laiko paskelbti naują viešąjį pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas supaprastintas atviras konkursas, protingas terminas atsakovui pasiruošti ir naujam supaprastintam atviram konkursui paskelbti būtų trys mėnesiai nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos. Dėl šios priežasties, iš esmės paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina šio sprendimo rezoliucinė dalis.

             

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasacinio teismo sprendimas iš esmės reiškia ieškovo kasacinio skundo tenkinimą, todėl jo naudai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas turėtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti teikdamas kasacinį skundą. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus ieškovas sumokėjo 750 Lt (217,22 Eur) žyminio mokesčio už kasacinį skundą (T. 2, b. l. 139). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovo.

Kasaciniame teisme patirta 4,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimą.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą, pakeičiant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto sprendimus AB „Lietuvos draudimas“ įvertinti kaip atitinkan pirkimo sąlygų reikalavimą, susijusį su profesiniu pažeidimu, sudaryti naują pasiūlymų eilę,  AB „Lietuvos draudimas“  pripažinti konkurso laimėtoju.

Sutrumpinti atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. birželio 26 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties terminą iki 2015 m. rugsėjo 10 d.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto (j. a. k. 111951726) ieškovui Baltikums AAS (j. a. k. 40003387032), Lietuvoje veikiančio per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto (j. a. k. 111951726) ieškovui Baltikums AAS (j. a. k. 40003387032), Lietuvoje veikiančio per ADB „Baltikums“ Lietuvos filialą, 217,22 Eur (du šimtus septyniolika Eur 22 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto (j. a. k. 111951726) valstybei 4,03 Eur (keturis Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė                                         

 

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                     

                                                                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-416/2005
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-35/2009
  • 3K-3-311/2011
  • 3K-3-324/2013
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-376/2014
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • 3K-3-505/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK