Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-13][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-227-916-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-227-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Energijos skirstymo operatorius 304151376 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.1. dėl vartojimo pirkimo-pardavimo
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6.11.5. Energijos pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

                                                        Civilinė byla Nr. e3K-3-227-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04425-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.11.5

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei I. D. dėl žalos už neapskaitytos elektros energijos vartojimą atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą žalos, susijusios su neteisėtu elektros energijos vartojimu, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu Marijampolės rajono apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės I. D. 8181,53 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) savininkė, su ja į šį objektą elektros energijai tiekti 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 388-40334/261406. Ieškovės darbuotojai, 2016 m. vasario 27 d. tikrindami skaitiklį šiame objekte, nustatė, kad elektros energijos skaitiklis fiksuoja tik dalį suvartotos elektros energijos.
  4. Ieškovė teigė, kad atsakovė kaip abonentė nesilaikė pareigos tinkamai prižiūrėti tinklą, todėl dėl poveikio aukštu viršįtampiu skaitiklis buvo sugadintas ir tinkamai neapskaitė elektros energijos. Atsakovė nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), nes vartodama elektros energiją, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo pirkėjo (vartotojo) standarto, neužtikrino elektros prietaisų tvarkingumo, todėl ieškovė prašė teismo priteisti žalos atlyginimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei 8181,53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė yra gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) savininkė, su ja 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė sutarties 8 punktu įsipareigojo atsakyti už šiame objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą ieškovei nuosavybės teise priklausantiems elektros energijos įrenginiams, neteisėtą elektros energijos vartojimą bei kitus šios sutarties ar kitų teisės aktų, susijusių su šia sutartimi, pažeidimus. Atsakovė šioje valdoje negyvena, jos leidimu gyvena dukters ir žento S. B. šeima. Atsakovei, kai ji tvarkė reikalus su ieškove, atstovavo žentas (mokėjo už elektrą; dalyvavo 2016 m. vasario 27 d. tikrinimo metu ir ieškovės darbuotojams surašant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003689, parašė vartotojo paaiškinimą, aktą pasirašė; dalyvavo ieškovės komisijai svarstant aktą, pateikė paaiškinimą raštu). Atsakovė neprieštaravo tokiems žento veiksmams, jų neginčijo.
  3. Akte Nr. 11003689 (1 t., b. l. 8) nurodyta, jog „tikrinimo metu nustatyta, kad elektros skaitiklis nefiksuoja suvartotos elektros energijos C fazėje; įtariama, kad paaukštinta įtampa paveikta, nudeginta C fazės įtampinė ritė. Elektros įrenginių, esančių namų valdoje, neleido apžiūrėti. Supažindintas, jog, neleidus aprašyti visų elektros ėmėjų, perskaičiavimas bus vykdomas pagal leistiną naudoti galią. Prie akto pridedama tikrinimo EAP filmuota medžiaga, daiktinių įrodymų paėmimo protokolas“ (1 t., b. l. 9 – priedas Nr. 1 prie 2016 m. vasario 27 d. akto). Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto grafoje „Vartotojo paaiškinimas“ atsakovės žentas S. B. nurodė: „nesutikau parodyti elektros ėmėjų, nes bijojau, kad dėl mano nesupratimo gali surašyti nenaudojamus įrenginius ar mažai naudojamus įrenginius. 2016 m. vasario 29 d. pats atvyksiu į ESO ir viską paaiškinsiu, ir sužinosiu“. Daiktinių įrodymų paėmimo protokole (1 t., b. l. 9) pasirašė S. B. Ieškovė 2016 m. vasario 29 d. surašė elektros energijos suvartojimo apskaičiavimą per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 11003689 (1 t., b l. 11): perskaičiavimo laikotarpis nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. vasario 27 d., pagal leistiną galią apskaičiuota iš viso 8181,53 Eur.
  4. Ieškovės sudaryta akto svarstymo komisija nagrinėjo žalos pagal 2016 m. vasario 27 d. aktą apskaičiavimo teisinį pagrindą ir laikotarpį, o šio akto nagrinėjimo metu, dalyvaujant klientės atstovui S. B., pateikusiam raštišką paaiškinimą (1 t., b. l. 16), 2016 m. kovo 8 d. nutarimu (1 t., b. l. 15) nusprendė, kad: 1) savavališkas elektros apskaitos gadinimas vadovaujantis  Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2015 m. kovo 10 d. taisyklių redakcija) 79 punktu yra Taisyklių pažeidimas, taigi, vadovaujantis Taisyklių 8 punkto 10 pastraipos 2 punktu, elektros energija buvo vartojama neteisėtai, todėl 2016 m. vasario 27 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11003689 surašytas pagrįstai; 2) vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai (apskaita ir atvadas buvo tikrinti 2014 m. gruodžio 30 d.), patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuojamas už metus, t. y. nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. vasario 27 d.; 3) vadovaujantis Taisyklių 132.12 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad klientės atstovas nesuteikė galimybės operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietos ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galios, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuojamas pagal sutartinę galią ir 24 valandų trukmę; 4) vadovaujantis Taisyklių 132.12 punktu, atlikus patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatytas ieškovei padarytos žalos dydis – 8181,53 Eur.
  5. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr.11-2700(16) konstatuotas elektros skaitiklio DV628UTR Nr.11.425.934 pažeidimas (ant tirti pateikto elektros skaitiklio vidinio mechanizmo dalių yra terminio poveikio požymių, skaitiklyje viršįtampiu pažeista L3 fazės įtampos ritė, nuo L3 fazės įtampos ritės perdegimo momento šios fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t. y. skaitiklis jos nefiksavo).
  6. Ekspertas Jonas Mincevičius teisme paaiškino, kad yra trys srovės ritės fazės, šiuo atveju viena iš jų – C fazė – buvo pažeista ilgalaikio poveikio aukšta įtampa specialiu prietaisu, todėl C fazė vartojamos elektros energijos neapskaitė. Ekspertas paaiškino, kad tokio pažeidimo priežastimis negali būti nei žaibas, nei gedimai tinkle, trumpasis jungimas dėl perkrovos tik nutraukia elektros energiją. Trumpojo jungimo atveju įtampa sumažėja ar dingsta, todėl trumpasis jungimas tokio skaitiklio gedimo negali sukelti. Tokio gedimo priežastis yra dirbtinai sukeltas aukštas viršįtampis, kai prijungiamas aukštos įtampos įrenginys siekiant paveikti ritę. Sudeginta ritės fazė neapskaito elektros energijos, o likusios dvi fazės ją apskaito neteisingai.
  7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 2 dalis nustato, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Taisyklių 56.2 punkte nurodyta, kad vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus.
  8. Sutartimi (1 t., b. l. 20–21) vartotoja – atsakovė I. D. – įsipareigojo ne tik sumokėti už jai patiektą elektros energiją, bet ir užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar atvado prijungimo schemos, nedelsdama pranešti bendrovei apie elektros tinklų avariją, gaisrą, elektros energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitus pažeidimus, nedelsdama informuoti bendrovę, jeigu pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos sunaudojimas nepagrįstai sumažėjo arba padidėjo (Sutarties 7.4 ir 7.5 punktai; Taisyklių 56.13.1 punktas).
  9. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklėse) jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y., vartodama elektros energiją, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, todėl sprendė, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei kilti. Atsakovės civilinė atsakomybė kyla būtent iš sutartinių teisinių santykių pažeidimo, todėl vertintina ne kaip deliktinė, o kaip sutartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Jeigu pastatų (objekto, į kurį tiekiama energija) savininkas mato, kad jam yra tiekiama elektros energija, šios paslaugos tiekimą priima kaip savininkas ir nesiima priemonių tiekiamos energijos paslaugai nutraukti, vadinasi, toks savininkas toleruoja paslaugos tiekimo situaciją ir taip prisiima atitinkamus įsipareigojimus bei pasekmes.
  10. Vartotojui patiekta elektros energija, suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos apskaitomos pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Taisyklėse ar sutartyje nurodytais būdais (Taisyklių 103 punktas). CK 6.388 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
  11. Naudodamas elektros energiją, tačiau nepateikdamas tiekėjui ir (ar) tinklų operatoriui tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama be apskaitos prietaisų iš viso arba dėl jų netvarkingumo, vartotojas nevykdo sutartyje ir teisės akte nustatytos pareigos. Neabejotina, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais tiekėjui padaroma žala.
  12. Teismas nurodė, kad, remiantis Taisyklių 132.11 bei 132.12 punktais, atsižvelgiant į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai (apskaita buvo tikrinta 2014 m. gruodžio 30 d.) patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. vasario 27 d. pagal sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę ir nustatytas ieškovei padarytos žalos, atsiradusios dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, dydis yra 8181,53 Eur. Teismas sprendė taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
  13. Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovė su vartotoja elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir taip padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, vertino kaip neįrodytus ir nenustatė žalos atlyginimo mažinimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių.
  14. Bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių 8 punktas apibrėžia buitinio elektros energijos vartotojo atstovo sąvoką  – tai asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas atstovauti buitiniam elektros energijos vartotojui – buitinio elektros energijos vartotojo pilnametis šeimos narys ar kitas asmuo (nuomininkas, panaudos gavėjas, laikinasis gyventojas), laikinai naudojantis objektą (butą, pastatą, statinį ar pan.). Byloje  nustatyta, kad objekto savininkės atsakovės, sudariusios elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, leidimu objekte gyvena dukters ir žento šeima. Surašant aktą dalyvavo atsakovės žentas, jis aktą pasirašė, jo neginčijo, atsakovė teisme nurodė, kad tokiems žento veiksmas neprieštaravo. Todėl atsakovės žentas yra tinkamas atsakovės santykių su ieškove atstovas.
  16. Vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu, žala pagrįstai apskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2016 m. vasario 27 d., t. y. ne ilgesnį nei vieneri metai nuo užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų patikrinimo dienos.
  17. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).
  18. Taisyklių 79 punktas nustato, kad elektros apskaitos prietaisų, schemos elementų gadinimas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį ir elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas ir šiuo pažeidimu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas.
  19. Byloje nustatyta, kad ginčo apskaitos prietaisas buvo pažeistas, t. y. dėl aukšto viršįtampio buvo perdegusi L3 fazės įtampos ritė, dėl to nuo L3 fazės įtampos ritės perdegimo momento šios fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t. y. skaitiklis jos nefiksavo, o tai, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, laikoma neteisėtu elektros vartojimu.
  20. Kadangi ieškovės darbuotojai nebuvo įleisti surašyti atsakovei priklausančiame objekte veikiančių elektros prietaisų, ieškovė patirtą žalą apskaičiavo Taisyklių 132.11 punkte nustatyta tvarka: jei buitinis vartotojas visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus darbuotojui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad žalos dydis apskaičiuotas nesilaikant akto surašymo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 123 punkte nurodytų žalos apskaičiavimo kriterijų.
  21. Byloje nenustatyta CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti žalos atlyginimo dydį, tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad žalos dydis mažintinas dėl ieškovės darbuotojų nesąžiningo, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, dėl elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo ir nagrinėjimo tvarkos pažeidimo be atsakovės surašant elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą nepagrįsti jokiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovė I. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CK 6.188 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB) (į paskutinius pakeitimus, padarytus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, atsižvelgta 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 priėmus dabar galiojantį CK 6.2284 straipsnį).
    2. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismas turi savo iniciatyva įvertinti nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį, atsižvelgdamas į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir remdamasis sudarant sutartį buvusiomis visomis jos sudarymo aplinkybėmis ir visomis kitomis tos sutarties ar sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
    3. Nacionalinis teismas turi ex officio įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimo Ocėano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 28 ir 29 punktus; 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimo Cofidis, C-473/00, ECLI:EU:C:2002:705, 32 ir 33 punktus; 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Mostaza ClarOj, C-168/05, ECLEEU:C:2006:675, 27 ir 28 punktus ir kt.).
    4. Vadovaujantis CK 6.188 straipsniu, be kita ko, draudžiama nustatyti standartines sutarties sąlygas, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Ši teisės aiškinimo taisyklė kyla iš į nacionalinę teisę perkelto 1993 m. balandžio 5 d. Direktyvos 93/13/EEB 3 dalies 1 punkto nuostatų. CK 6.188 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (Direktyvos 93/13/EEB 5 straipsnyje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016, 29 punktas).
    5. Kadangi elektros energijos tiekimas yra viešoji paslauga, o sudaryta šalių sutartis – viešoji vartojimo sutartis, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo atsižvelgti į atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teises, ir, kilus abejonių dėl ieškovės neva patirtos žalos dydžio, reikiamus įrodymus rinkti savo iniciatyva. Aiškinant vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti taikoma contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismai paminėtų reikalavimų nevykdė.
    6. CK 6.387 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti energijos pirkėjo (abonento) pareigų, susijusių su įrenginių priežiūra, ypatumai vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarčių atveju: kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005).
    7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 pažymėta, kad „taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. Kadangi Civiliniame kodekse, su kurio normomis sistemiškai taikytinos Taisyklių nuostatos, be kita ko, įtvirtinta teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai pirmiau nurodytų Taisyklių nuostatų nėra pagrindo vertinti kaip įtvirtinančių baudinius nuostolius.“ Teismai dėl šiame punkte nurodytos teismų praktikos nepasisakė ir jos nevertino, t. y. minėtų Taisyklių netaikė atsižvelgdami į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
    8. Ieškovė apskaičiavo atsakovės padarytą žalą dėl neteisėto elektros energijos vartojimo pagal Taisyklių 132.12 punktą, taikydama metodiką, kai vartotojas nesuteikia galimybės ieškovės darbuotojui nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią (ieškovės teigimu, vartotojas S. B. neįleido į gyvenamąsias patalpas ieškovės atstovo minėtam faktui nustatyti). Šiame kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nebandė aiškinti minėtos Taisyklių normos taikymo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir atsakomybės proporcingumo aspektu, t. y. ar vartotojui, kuris paprastai neturi specialių žinių ir negali žinoti bei adekvačiai suprasti minėtos normos turinio, ieškovės atstovas neturėtų privalomai paaiškinti jo elgesio, t. y. įleidimo ar neįleidimo į patalpą pasekmių, kurios antruoju atveju gali sukelti ir sukėlė atsakovei itin sunkias materialines pasekmes.
    9. CK 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Paminėtos įstatymo normos leidžia teigti, jog, nesant plombų (plombavimo užraktų) pažeidimo ar kitų akivaizdžių atsakovės neteisėtos veiklos požymių, preziumuojama būtent ieškovės kaltė dėl elektros energijos skaitiklio gedimų, juolab kad atsakovė neturi jokios galimybės kaip nors apsaugoti jai nepriklausantį ir ne jai nuosavybės teise priklausančioje saugomoje teritorijoje esantį elektros energijos skaitiklį. Elektros apskaitos prietaisai yra už atsakovės nuosavybės ribų, tuo tarpu visų (ne tik atsakovės) vartotojų elektros apskaitos prietaisai iš esmės yra laisvai prieinami bet kam (visos spintos atidaromos be individualiai kiekvienai spintai skirto rakto ir pan.), o pats vartotojas neturi teisės imtis priemonių tokiam užraktui įdėti ir taip apsaugoti save nuo neteisėto kitų asmenų poveikio elektros apskaitos prietaisams, tačiau jis tampa atsakingas už pažeidimus, jei tokie nustatomi.
    10. Nenustatyta, kad buvo pažeistas skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, plombos, o C fazės pažeidimas grindžiamas prielaida, o ne faktais. Nors teismai konstatavo, kad tai padaryta žmogaus veiksmais, tačiau tokia išvada grindžiama iš esmės tuo, kad taip negalėjo atsitikti nuo žaibo iškrovos, vis dėlto tai nepaneigia galimybės, kad toks poveikis C fazei galėjo atsirasti dėl įtampos svyravimo, nepaisant vartotojo valios.
    11. Buvo neapskaitoma tik elektros energijos dalis, naudojama per C fazę, tuo tarpu per kitas dvi fazes elektros energija buvo apskaitoma tinkamai ir teisingai, tačiau Taisyklėse nenustatyta, kaip tokiu atveju turėtų būti apskaičiuojami galimai patirti nuostoliai ir taip sudaroma galimybė ieškovei neteisėtai praturtėti. Kaip galima suprasti iš eksperto paaiškinimų, kadangi nebuvo apskaitoma tik per C fazę vartojama elektros energija, neapskaityta energijos dalis galėtų sudaryti vieną trečdalį suvartotos elektros energijos.
    12. Taisyklių 93 punkto nuostata, sistemiškai taikoma su sutarties 31, 33 punktais, taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, aiškiai ir nedviprasmiškai paskirsto įrodinėjimo pareigą, nustatydama, kad būtent ieškovė (operatoriaus sudaryta speciali komisija) privalo įrodyti ir nustatyti elektros energijos vartotojo kaltę. Aiškinant priešingai, būtų ne tik pažeidžiamos Taisyklės ir CK, bet ir iš esmės iškreipiami tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo susiklostę santykiai. Preziumuojant kaltę tokiose bylose, vartotojui dėl specifinių žinių stokos visada bus sudėtinga įrodyti savo nekaltumą, ypač tais atvejais, kai elektros skaitiklis nėra vien tik vartotojo kontroliuojamoje teritorijoje ir jį gali nesudėtingai paveikti tretieji asmenys. Nors ieškovės sudaryta komisija konstatavo, jog atsakovė savavališkai sugadino elektros apskaitos įrenginį, t. y. padarė Taisyklių 79 punkte nurodytą pažeidimą, byloje nėra jokių duomenų, kad šį pažeidimą tyčia padarė atsakovė.
    13. Atsakovės žentas S. B. paaiškino, kad jis, pastebėjęs didesnius elektros skaitiklio rodmenis, 2017 m. vasario 26 d. pats atvyko į ieškovės įmonę apie tai pranešti. Teismas neišsiaiškino, kokiu pagrindu ir dėl ko kitą dieną, t. y. 2017 m. vasario 27 d., ieškovės atstovai atvyko į vietą patikrinti elektros skaitiklio parodymų tikslumo. S. B. pranešė apie galimą skaitiklio gedimą, t. y. elgėsi kaip rūpestingas ir atidus vartotojas, dėl to atsakovei negalėjo būti taikomos Taisyklėse nustatytos sankcijos. Teismai šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2013 nurodyta, kad vartotojui užtenka atlikti pareigą pranešti, o elektros energijos tiekėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie pastebėtą elektros prietaiso pažeidimą ir vėliau reikalaujantis atlyginti nuostolius už neteisėtą elektros energijos suvartojimą, visų pirma turi įrodyti tokį pažeidimą buvus dėl vartotojo kaltės ir kad dėl pažeidimo tiekėjas patyrė žalos.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ prašo palikti nepakeistus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
    1. Taisyklių 79 punkte nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, schemos elementų gadinimas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį ir elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas. Tokiu pažeidimu konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Apskaitos prietaiso pažeidimo faktą įvertinęs kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais ir bylos įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio veiksmų poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų netikslumas, dėl to ieškovei buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas nuostoliams atsirasti.
    2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Jis turi paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
    3. Atsakovė savo teiginius (dėl vartotojo kaltės prezumpcijos išimties ir įrodinėjimo naštos perkėlimo ieškovei) grindė seniai negaliojančia Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 93 punkto redakcija. Nuostatos, įpareigojančios operatoriaus sudarytą komisiją nustatyti vartotojo kaltę, Taisyklėse, reglamentuojančiose elektros energijos tiekimą ir naudojimą, neliko nuo 2009 m. spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 nurodyta, kad aptariama Taisyklių nuostata išimtinai skirta operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai ir reglamentuoja šios veiklą, tuo tarpu joje (nuostatoje) nėra aiškiai ir vienareikšmiškai išreikštos valios, jog šia nuostata yra tvirtinama bendrosios skolininko kaltės preziumavimo taisyklės išimtis.
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013 (kurioje atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl vartotojo kaltės prezumpcijos pagrįstumo, esant viešoje vietoje įrengto skaitiklio vizualiai nematomam pažeidimui) konstatavo, kad neįrodžius, jog elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus.
    5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir eksperto paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ginčo apskaitos prietaisas buvo pažeistas (dėl aukšto viršįtampio perdegė L3 fazės įtampos ritė, dėl to nuo L3 fazės įtampos ritės perdegimo momento šios fazės vartotojo apkrovos suvartota elektros energija skaitiklio nebuvo apskaitoma, t. y. skaitiklis jos nefiksavo), tai laikoma neteisėtu elektros vartojimu (Taisyklių 8 punktas).
    6. Ekspertas bylą nagrinėjant iš esmės patikslino, kad skaitiklio sugadinimo mechanizmas patvirtina, jog tokie gedimai sukeliami tyčiniais veiksmais, panaudojant įvairius prietaisus, generuojančius keliolikos ar keliasdešimties kilovoltų įtampą, viršįtampio sukėlimas skirtas skaitiklio rodmenims pakeisti. Skaitikliui yra sukurta apsauga nuo standartinių viršįtampių, žaibo, taip pat nuo tinklo gedimų. Šiuo atveju buvo ilgalaikis ir daugkartinis poveikis viršįtampiu, kuris normaliomis sąlygos tinkle neatsiranda, o jei ir atsirastų, neabejotinai paveiktų ir kitų vartotojų elektros prietaisus bei apskaitos įrenginius, tačiau tokių gedimų tinkle nefiksuota.
    7. Apskaitos prietaisas sugadintas taip, kad nefiksavo vienos fazės apkrovos suvartotos elektros energijos. Byloje esančio akto turinys bei pirmosios instancijos teisme apklaustų bendrovės darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie pasekmes, kurios atsiranda neįsileidus į patalpas bendrovės darbuotojų, kad šie surašytų elektros imtuvus.
    8. Atsakovės teiginiai dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, nepagrįstai įpareigojančių vartotoją užtikrinti elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių pakabintų plombų saugumą ir priežiūrą, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais suformuotos teismų praktikos. Vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte. Be to, elektros energijos sutartis nagrinėjamu atveju yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“.
    9. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties kaip kylančios iš vartojimo teisinių santykių vertinimo pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus ir dėl jos aiškinimo vartotojų (sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies) naudai, aiškiai nurodė, kad energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis neatleidžia energijos vartotojų nuo bendrosios sutarties šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje, t. y. vartotojas pagal sutartį turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2005; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta (greta namo) neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo buitiniam vartotojui už tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimą

 

  1. Byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai ieškovas operatorius (elektros energijos tiekėjas) pareiškė ieškinio reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, įpareigojant atsakovę atlyginti nuostolius, susijusius su tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimu. Atsakovės gyvenamojo namo ir prie jo esančių statinių elektros energijai tiekti 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta atsakovės ir ieškovės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Gyvenamajame name faktiškai gyveno atsakovės dukters ir žento šeima. Pagal sutarties 8 punktą atsakomybė už neteisėtą elektros energijos vartojimą tenka atsakovei ir kai objekte gyvena ar objektu naudojasi kiti asmenys.
  2. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo  režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal Taisyklių 6 punktą buitinių elektros energijos vartotojų, tiekėjų ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorių tarpusavio santykiai nustatomi jų sudaromomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, vadovaujantis Taisyklių, Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, ir Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais elektros energijos vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120, nuostatomis.
  3. CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei  apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Taisyklių 56.2 punkte nurodyta, kad vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų  būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 56.13 puntą ir 56.13.1 papunktį vartotojas, kai tik paaiškėja, privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą.
  4. Vartotojos (atsakovės) pareigos nustatytos su ieškove sudarytoje sutartyje, pagal kurios 7.4 ir 7.5 punktus vartotoja įsipareigojo ne tik sumokėti už jai patiektą elektros energiją, bet ir užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar atvado prijungimo schemos, nedelsiant pranešti bendrovei apie elektros tinklų avariją, gaisrą, elektros energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitus pažeidimus, nedelsdama informuoti bendrovę, jeigu pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos sunaudojimas nepagrįstai sumažėjo arba padidėjo. Nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovams civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, įtvirtinančių sutartinę civilinę atsakomybę, bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu.
  5. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis).
  6. Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, teismo nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
  7. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuota, remiantis Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, ekspertizės aktu, kad 2016 m. vasario 27 d. tikrinimo metu nustatyta, jog elektros energijos skaitiklis nefiksuoja suvartotos elektros energijos C fazėje, skaitiklio gedimas atsirado dėl žmogaus fizinio poveikio. Surinktų įrodymų pagrindu teismai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus kaip civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimą. Kasaciniame skunde ginčijamos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę ir netinkamai apskaičiavo atlygintinos žalos dydį, taip pat prašoma atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę.

 

Dėl elektros energijos buitinių vartotojų teisių užtikrinimo ir sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės

 

  1. Kasaciniame skunde prašoma atlikti sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir šios Direktyvos nuostatas įgyvendinti priimto CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus.
  2. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais preambulėje įtvirtinta nuostata, kad daroma prielaida, jog valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nustato su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygas, nėra nesąžiningų sąlygų; dėl to, atrodo, kad nėra būtina kontroliuoti, kaip vykdomos tos sąlygos, kurios atspindi įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas. Minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina, kad sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos. Šias direktyvos nuostatas aiškindamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nurodė, kad Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kaip ir bet kuri kita išimtis, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – būtent apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo jų su pardavėjais ar tiekėjais sudaromose sutartyse, turi būti aiškinama siaurai. Teisingumo Teismo praktikoje nustatytos dvi šios išimties taikymo sąlygos: pirma, sutarties sąlyga turi atspindėti įstatymo ar kito teisės akto nuostatą, antra, ši nuostata turi būti privalomojo pobūdžio. Teisingumo Teismas yra pabrėžęs nacionalinio teismo pareigą patikrinti, ar sąlyga atspindi nacionalinės teisės nuostatas, kurios susitariančioms šalims taikomos, nepaisant jų pasirinkimo, arba nuostatas, kurios taikomos susitariančioms šalims, jei dėl jų nebuvo susitarta, t. y. jei šiuo klausimu nebuvo susitarta kitaip (2014 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Monika Kušionov? prieš SMART Capital a. s., C-34/13, 76–80 punktai; 2013 m. kovo 21 d. sprendimas byloje RWE Vertrieb AG, C-92/11, 25–26 punktai). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju su atsakove sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra standartinės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, taip pat reglamentuojamos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (inter alia (be kita ko), pažymėtina, kad Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos yra privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams ir subabonentams), todėl Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatos dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, kurios yra perkeltos į CK 6.2284 straipsnį, nėra aktualios. Būtent toks aiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje, kai elektros energijos sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro, tai tokiu atveju vartotojo argumentai dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų laikytini nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013).
  3. Kasaciniame skunde nepateikiama konkrečių sutarties sąlygų turinio santykio su sąlygų nesąžiningumo kriterijais teisinių argumentų dėl konkrečių sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo vartotojos atžvilgiu. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės pagal Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais kriterijus. Poįstatyminių aktų nuostatos, tarp jų ir įtvirtinančios buitinio vartotojo elektros energijos vartojimo sutarties sąlygas, aiškintinos ir taikytinos kartu su įstatymų nuostatomis, kurias detalizuoja tie poįstatyminiai aktai.
  4. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu. Aptariamo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio bei garantinio tiekimo paslaugos vartotojams teikiamos už pagrįstas, lengvai ir aiškiai palyginamas kainas, taikant skaidrias ir nediskriminuojančias sąlygas.
  5. Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-774 redakcija) reglamentuojama, kad vartotojų sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios. Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė sutartyse privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (ar) procedūrinių reikalavimų, kurių pagrindu būtų ribojama vartotojų galimybė pasinaudoti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis. Nesąžiningi ar klaidinantys elektros energetikos sektoriaus paslaugų teikimo ar prekybos elektros energija metodai draudžiami.
  6. Elektros energetikos įstatymo Nr. XI-1919 9, 30, 31, 33, 49, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (Nr. XIIP-1453, reg. data 2014 m. sausio 17 d.) nurodyta, kad Įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi siekiama papildyti Elektros energetikos įstatymą naujomis nuostatomis, siekiančiomis dar labiau užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
  7. Į nurodytas vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias įstatymo nuostatas, į buitinio vartotojo kaip silpnesniosios elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalies padėtį  atsižvelgtina teismui sprendžiant dėl civilinės sutartinės atsakomybės taikymo tokiam vartotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas).

 

Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis)

 

  1. Viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, dėl kurios nustatymo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 23 punktas).
  2. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 24 punktas).
  3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvadinė elektros spinta yra viešai tretiesiems asmenims prieinamoje, neapsaugotoje vietoje, todėl atsakovė neturėjo galimybių imtis apdairių veiksmų apsaugant elektros apskaitos prietaisą. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai namo išorėje elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų pažeidimus, gedimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju). Atsakovė neįrodė, kad elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų pažeidimus.
  4. Byloje teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovė, sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su operatoriumi, nevykdė sutartyje ir Taisyklėse nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y., vartodama elektros energiją, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga stebėdama skaitiklio veikimą, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę dėl neapskaitytos elektros energijos vartojimo.

 

Dėl žalos dydžio kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis)

 

  1. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
  3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji. Tiekėjui nesuteikta teisė neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-21-07, 2009 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-822-8-2008).
  4. Taisyklių 120 punktas nurodo, kad, nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Taisyklių 8 punkte pateikti neteisėto elektros energijos vartojimo atvejai, kai asmuo savavališkai vartojo energiją arba dėl skaitiklio sugadinimo ar dėl kitokio poveikio skaitikliui neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.
  5. Pagal Taisyklių 60 punktą patikrinimo metu nustačius, kad elektros energija gali būti naudojama be apskaitos prietaiso, arba nustačius elektros apskaitos prietaiso pažeidimus, galinčius turėti įtakos tinkamai elektros energijos apskaitai, buitinis vartotojas arba jo atstovas turi leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią. Jeigu buitinis vartotojas ar jo atstovas operatoriaus darbuotojams ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, nesuteikia galimybės apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią, tai nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, perskaičiuojant suvartotą elektros energiją, taikomos Taisyklių 132.12 punkto nuostatos.
  6. Nustatęs neteisėto elektros energijos vartojimo atvejus, pagal Taisyklių 132.11 punktą operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Ši Taisyklių nuostata anaiptol nereiškia, kad visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejams, taigi gali būti skiriamas trumpesnis, jį nustatydamas teismas turi vertinti įrodymus dėl faktinio nuostolių dydžio, ypač atsižvelgti į neteisėto vartojimo laikotarpį, pažeidimo sunkumą, atsiskaitymus už energijos kiekį per teisėto vartojimo laikotarpius, į tai, ar vartotojas įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus suskaičiuoti elektros prietaisų, ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes.
  7. Pagal Taisyklių 132.12 punktą suvartotas energijos kiekis perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); jei buitinis vartotojas operatoriui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią.
  8. Taisyklių 129 punktas nustato, kad jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų, ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai.
  9. Taisyklių 56.15 ir 154 punktai, taip pat energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 patvirtintų Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 19.5 punktas nustato, kad vartotojas privalo atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pareigų), nepagrįstai naudojasi (piktnaudžiauja) jam suteiktomis teisėmis. Taigi Taisyklėse nustatyta vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus).
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 išaiškino, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt.
  11. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą.
  12. Todėl konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita.
  13. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Jeigu iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį būtų pagrįsta laikyti neteisėtai suvartotu. Faktiniam buitinio vartotojo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiui per neteisėtą vartojimo laikotarpį nustatyti reikšmingas yra įprastas to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, t. y. vidutinis energijos suvartojimo kiekis per apskaitinį teisėtai vartotos energijos periodą.
  14. Tik jeigu nėra įrodymų ir galimybės teismui įvertinti bei apskaičiuoti, kokį faktinį kiekį galėjo suvartoti vartotojas per neteisėtą energijos vartojimo laikotarpį, tuomet taikytinos Taisyklių nuostatos, įtvirtinančios maksimalų vienerių metų laikotarpį energijos kiekiui nustatyti. Dėl tam tikrų praktinių priežasčių, pvz., buitiniam vartotojui išvykus ilgesniam laikotarpiui ar ligos atveju persikėlus į gydymo įstaigą ir pateikus duomenis apie tai, kad to vartotojo tam tikrose patalpose nebuvo gyventojų ar panašiais atvejais, tokio Taisyklėse nustatyto vienerių metų laikotarpio taikymas nebūtų teisingas, nes neatitiktų faktiškai suvartoto energijos kiekio, t. y. smarkiai viršytų operatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius. Aptariamais atvejais vartotojui apskritai gali būti sudėtinga kontroliuoti apskaitos prietaisą ir laiku pastebėti bei pranešti operatoriui apie skaitiklio gedimą.
  15. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas kartu su kitais šios procedūros metu surinktais įrodymais taip pat yra vertintinas kaip įrodymas, t. y. akte užfiksuoti duomenys apie tariamai padarytą pažeidimą savaime nesukelia asmeniui, kuriam šis aktas surašytas, konkrečių teisinių pasekmių, nes privalomai turi būti tikrinami ir vertinami tolesnėje galimai padarytos žalos nustatymo ir išieškojimo procedūroje. Pagal Taisyklių 122, 123 punktus operatoriaus sudaryta komisija nustato operatoriaus patirtą žalą, kurią turi atlyginti vartotojas; operatoriaus patirtos žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su sugadintais elektros apskaitos prietaisais, apskaitos schemos elementais, jų remontu, keitimu, metrologine patikra, plombavimu ar pan. Nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir vartotojo mokėjimas už elektros energiją per skaičiuojamąjį laikotarpį.
  16. Taigi aptariamas Taisyklių teisinis reglamentavimas patvirtina, kad sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė.
  17. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde pateikė duomenis apie tai, kad elektros skaitiklis buvo pakeistas 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. vasario 27 d. Skaitiklio patikrinimai buvo atliekami 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2016 m. vasario 27 d., šią dieną nustatytas neapskaitytos elektros energijos vartojimas. Atsakovė pateikė duomenis apie 2015 m. suvartotą elektros energijos kiekį ir tais metais buvusį mėnesio vidurkį, taip pat prie atsiliepimo į ieškinį pridėjo AB „ESO“ informaciją apie atliktus mokėjimus ir fiksuotus patikrinimus nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. Be to, atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d. jos žentas kreipėsi į operatorių dėl elektros energijos skaitiklio patikrinimo, o po šio kreipimosi kitą dieną atliktas patikrinimas. Bylą nagrinėję teismai nepatvirtino ir nepaneigė visų nurodytų aplinkybių, nevertino jų įrodomosios reikšmės apskaičiuojant realią operatoriaus patirtą žalą dėl neteisėto elektros energijos vartojimo.
  18. Teismai, nustatydami nuostolių dydį, jį skaičiavo pagal leistiną galią už vienerius metus, tačiau neįvertino, ar nėra pagrindo skaičiuoti žalos dydį už trumpesnį negu vieneri metai laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. vasario 27 d. (jeigu iš tikrųjų pasitvirtintų atsakovės teiginiai, kad iki 2015 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo nenustatyta neteisėto elektros vartojimo), tai atlygintinų nuostolių dydis (už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. vasario 27 d.) turėtų būti gerokai mažesnis negu teismų apskaičiuotas nuostolių dydis už vienerius metus iki 2016 m. vasario 27 dienos, kurią nustatytas neteisėtas vartojimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. operatoriaus darbuotojai buvo atvykę nurašyti skaitiklio duomenų, o ne tikrinti skaitiklio veikimo. Vis dėlto 2015 m. rugsėjo 24 d. apžiūrėję skaitiklį atsakovės darbuotojai neturėjo pretenzijų dėl energijos vartojimo ir apskaitos tinkamumo ir nepastebėjo bei nefiksavo, kad skaitiklis būtų neapskaitęs energijos suvartojimo dalies.
  19. Teismai neįvertino, ar už laikotarpį iki 2016 m. vasario 27 dienos teismų nustatytas 8181,53 Eur nuostolių atlyginimo dydis nėra gerokai per didelis, neatitinkantis operatoriaus patirto faktinio nuostolių dydžio, atsižvelgiant į atsakovės įprastai suvartojamus energijos kiekius: už ankstesnį nei 2015 m. laikotarpį; 2015 m. vieno mėnesio elektros energijos suvartojimo kiekio vidurkį (334,42 kWh per mėnesį); už nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. suvartotą elektros energijos kiekį – 928 kWh (464 kWh per mėnesį). Matyti, kad, nutraukus neapskaitinės elektros energijos vartojimą, t. y. pakeitus skaitiklį nuo 2016 m. vasario 27 d., energijos suvartojimo kiekis padidėjo, nors ir nežymiai, atsižvelgiant į sezoniškumą. Šios aplinkybės teismai nevertino, t. y. netyrė ir neįtraukė į nuostolių dėl neteisėtai vartotos elektros energijos dydžio apskaičiavimą faktiškai suvartotos elektros kiekio už tą laikotarpį, kada ji buvo teisėtai vartojama.
  20. Todėl nors ir Taisyklės, nustačius neteisėtą elektros energijos vartojimą, suteikia teisę operatoriui perskaičiuoti energijos suvartojimą pagal vartotojui leistiną naudoti galią, tačiau šiuo atveju, esant duomenims, kad atsakovės faktiškai naudojamos energijos maksimali galia nesiekdavo visos leistinos galios, nėra teisinga ir sąžininga, perskaičiuojant energijos suvartojimą, iš atsakovės reikalauti sumokėti už nustatytos maksimalios leistinos galios energiją. Visos ieškovės reikalaujamos sumos, apskaičiuotos pagal atsakovei leistiną maksimalią energijos galią, priteisimas neatitiktų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Teismų priteistas 8181,53 Eur tiesioginių nuostolių (už neapskaitytos elektros energijos vartojimo ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį) atlyginimo dydis kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, kai teisėto vartojimo laikotarpiais elektros energijos suvartotas ir apmokėtas kiekis buvo maždaug 30–50 Eur per mėnesį.
  21. Taisyklių 122 punkte nustatyta, kad jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už faktiškai suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų, ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai. Teismai nenustatė, ar atsakovė tvarkingai atsiskaitydavo už energiją, ir šios aplinkybės neįtraukė į atlygintinos žalos apskaičiavimą.
  22. Kaip nurodyta nutarties 62 punkte, atsakovė teigė, kad 2016 m. vasario 27 d. patikrinimas atliktas, kai prieš vieną dieną jos žentas kreipėsi į operatorių dėl tokio patikrinimo. Teismai nevertino atlygintinų nuostolių dydžio prasme vartotojo elgesio, neištyrė atsakovės teiginio, kad operatorius buvo informuotas apie sugedusį skaitiklį, tikrumo, nors, jei šis teiginys būtų patvirtintas, tai turėtų reikšmės vertinant, kad vartotojas ėmėsi veiksmų, jog galimai atsiradusi žala toliau nedidėtų.
  23. Kadangi žalos dydis apeliacinės instancijos teismo nustatytas neįvertinus visų reikšmingų bylos įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada dėl atlygintinos žalos dydžio, atitinkančio Taisyklių 132.12 punktą, nėra teisiškai pagrįsta. Taigi yra teisinis pagrindas dėl neišsamiai atlikto įrodymų vertinimo pagal CPK 178–185 straipsnių taisykles ir dėl netaikytų bei netinkamai taikytų teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėję bylą teismai nenustatė bylai išspręsti ir ieškinio pagrįstumui ar nepagrįstumui nustatyti reikšmingų aplinkybių (žr. šios nutarties 62–67 punktus), o kasacinis teismas šių aplinkybių nustatyti negali, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  24. Kartu su aplinkybėmis, nurodytomis nutarties 62–67 punktuose, ištirtinos ir įvertintinos siekiant nustatyti atlygintinos žalos dydį aplinkybės, ar pagal atsakovės suvartotos energijos kiekį, už kurį atsakovė sumokėjo, yra galimybė nustatyti atitinkamą elektros energijos kiekį, kuris buvo neteisėtai suvartotas, ir (kai aplinkybės dėl elektros energijos kiekio suvartojimo yra aiškios) elektros energijos kiekis turėtų būti perskaičiuojamas ne pagal maksimalią leistiną galią, o pagal faktinę galią, kuria naudojosi atsakovė, vartodama tinkamai neapskaitytą elektros energiją.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

 

 

                                                                      Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                      Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.383 str. Energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata
  • CK6 6.387 str. Pirkėjo pareigos, susijusios su įrenginių priežiūra
  • CK6 6.388 str. Energijos apmokėjimas
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-348/2009
  • CK6 6.282 str. Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį
  • CPK
  • CK6 6.188 str. Vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai
  • 3K-7-272/2011
  • 3K-3-156/2012
  • 3K-3-245-611/2017
  • e3K-3-438-415/2016
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-3-118/2010
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • 3K-3-530/2013
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-356/2011
  • 3K-3-92/2012
  • 3K-3-526/2005
  • 3K-3-35/2014
  • CK6 6.161 str. Viešoji sutartis
  • 3K-3-109/2013
  • 3K-3-536/2008
  • 3K-3-42/2014
  • e3K-3-414-421/2017
  • e3K-3-285-611/2017
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-460/2008
  • I-756-21-07
  • 3K-3-415/2012
  • 3K-3-215/2012
  • 3K-3-598/2013
  • 3K-3-391-219/2017
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas