Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-29][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-325-469-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-325-469/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Zeraida" 135699511 atsakovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742290 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
10. BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
10.3. Bylos, kuriose taikyti atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.6. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas:
2.1.6.3. Civilinių teisių gynimas
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
2.3.2.12. Savininko teisių gynimas:
2.3.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.5. Prievolių teisė
2.5.16. Nuoma:
2.5.16.8. Žemės nuoma
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.9. Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
3.2.9.6. Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-325-469/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13906-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.10; 50.8 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Zeraida kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Zeraida“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įmonės neteisėtos veiklos sustabdymo ir leidimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų naudojimo būdą, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimą ir žemės sklypo savininko teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo,  aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovai prašė teismo: 1) įpareigoti UAB „Zeraidanedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą ginčo žemės sklype; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraidaišduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. 5/73. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha dalis, o Lietuvos Respublikai 0,2497 ha dalis ginčo žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5026 ha. Atsakovui UAB „Zeraida nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys ginčo žemės sklype esančio pastato (karvidės). Pagal 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis) ginčo žemės sklypas keturiasdešimčiai metų išnuomotas atsakovui. Ieškovams atkūrus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kartu su nuosavybės teise perėjo ir nuomotojo teisės ir pareigos pagal žemės Nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies. Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. 2009 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo Nr. 5/73 pagrindu atsakovo UAB „Zeraidavykdoma veikla (plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo) neatitinka žemės sklypo naudojimo tikslinės paskirties ir būdo. Ieškovai nurodė, kad atsakovo UAB „Zeraida žemės sklype vykdoma veikla pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių ir gretimo žemės sklypo savininkų, teises, žemės sklype vykdant neteisėtą veiklą, žemės sklypas (dirvožemis) yra teršiamas ir alinamas, taip pat kenkiama aplinkos ekologinei būklei ir daroma neigiama įtaka teritorijos patrauklumui ir žemės vertei. TIPK leidimas atsakovui išduotas, netinkamai įvertinus pateiktus dokumentus ir neatsižvelgus į tai, kad ginčo žemės sklype negalima vykdyti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos. Be to, atsakovas veiklą vykdo reguliariai pažeisdamas TIPK leidime nustatytas veiklos sąlygas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą ginčo žemės sklype, panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą TIPK leidimą Nr. 5/73.

Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha, o Lietuvos Respublikai 0,2497 ha žemės sklypo. Šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Atsakovui UAB „Zeraida“  nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys pastato – karvidės, esančios šiame žemės sklype, o kita šio pastato dalis (45/100) priklauso V. G.. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas UAB „Zeraida“ ir V. G. yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, pagal kurią visa atsakovui UAB „Zeraidapriklausanti pastato dalis yra ieškovams bei valstybei dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, ir UAB „Zeraida“ 2008 m. sausio 24 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią visas 0,5026 ha žemės sklypas keturiasdešimčiai metų buvo išnuomotas atsakovui UAB „Zeraida“, pažymint, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Teismas nustatė, kad šios Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, jog šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; nenurodyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ir specialųjį planus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. liepos 30 d. UAB „Zeraida“ išdavė TIPK leidimą Nr. 5/73, kuriuo UAB „Zeraida“ suteikta teisė vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą ginčo žemės sklype esančiose patalpose pagal šiame leidime nustatytas sąlygas.

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą. Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis išskiria kitos paskirties žemei priskiriamus žemės sklypus, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą, inter alia, skirstomi į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas (4 punktas) ir komercinės paskirties objektų teritorijas (5 punktas). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 nustatyto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 ir 20 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. rugsėjo 2627 d. patikrinimo aktais, nustatė, kad atsakovas UAB „Zeraida“ ginčo žemės sklype vykdo veiklą ne pagal šio žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos; atsakovas ginčo žemės sklype vykdo šepečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą, taip pat nustatyta ir neteisėta plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veikla, kuriai TIPK leidimas nėra išduotas. Teismas sprendė, kad atsakovas, nepakeitęs žemės naudojimo būdo teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisės toliau vykdyti faktiškai vykdomos ūkinės veiklos (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai įrodė ir kitą ieškinio pagrindą dėl atsakovo UAB „Zeraida“ įpareigojimo nutraukti ūkinę veiklą kad atsakovas teršia ginčo žemės sklypą ir tuo pažeidžia ieškovų, kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių ir gretimo žemės sklypo savininkų, teises. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktais, kuriuose nustatytas nevienkartinis žemės sklype, įmonės kieme neišrūšiuotų mišrių kartono, popieriaus ir plastiko atliekų laikymas, nors tokia sandėliavimo vieta nenurodyta atsakovui išduotame TIPK leidime Nr. 5/73, taip pat antstolio 2013 m. spalio 1 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose konstatuota, jog žemės sklype yra įvairaus pobūdžio šiukšlių liekanų (plastiko, medžio, kartono ir kt.). Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Zeraida, ginčo žemės sklypą naudodamas ne pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą ir teršdamas, pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad tik nutraukus atsakovo ūkinę veiklą šiame žemės sklype pasibaigs ieškovų teisių pažeidimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu – atsakovas UAB „Zeraida, tinkamai įvykdęs visų teisės aktų reikalavimus, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus pakeitęs reikiamą žemės naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis) ir visiškai pašalinęs žemės sklypo savininkų teisių pažeidimus, susijusius su žemės sklypo teršimu, galės toliau užsiimti norima ūkine veikla.

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti TIPK leidimą. 2009 m. liepos 30 d. išduotame TIPK leidime Nr. 5/73 atsakovui UAB „Zeraidaleista vykdyti ūkinė veikla prieštaravo minėtoms Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatoms.  Teismas pripažino, kad prieš atsakovui UAB „Zeraida“ išduodant TIPK leidimą buvo būtina pakeisti ir žemės naudojimo būdą ir atitinkamai koreguoti šio žemės sklypo nuomos sutartį, ir panaikino atsakovui UAB „Zeraida“ 2009 m. liepos 30 d. išduotą TIPK leidimą Nr. 5/73 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).  Teismas konstatavo, kad teisės aktuose įtvirtinti TIPK leidimų panaikinimo pagrindai yra teisinis pagrindas juos išdavusiai institucijai panaikinti leidimus, bet tai neriboja teismo, sprendžiančio ieškinio (pareiškimo) reikalavimą dėl leidimo panaikinimo, taikyti įstatyme įtvirtintus asmenų teisių gynybos būdus ir, esant esminiams jų pažeidimams dėl ūkio subjekto leidime vykdomos ūkinės veiklos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, panaikinti skundžiamą TIPK leidimą.  Teismas pažymėjo, kad  atsakovas ne kartą pažeidė TIPK leidimo sąlygas, todėl teismas laikė, kad TIPK leidimo panaikinimas yra adekvatus ir proporcingas ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių gynimo būdas. Teismas konstatavo, kad nustatyti TIPK leidimo pažeidimai nėra mažareikšmiai, jie kelia realią grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams, pažeidžia jų teises į sveiką ir švarią aplinką. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Zeraida nuolat pažeidinėjo aplinkosaugos teisės normas, kad jo vykdoma ūkinė veikla neatitiko teisės aktų reikalavimų (vykdoma žemės sklype, kuriame nustatytas naudojimo būdas neatitiko įmonės vykdomos ūkinės veiklos), kad visi šie pažeidimai iš esmės nėra pašalinti ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Zeraida 2009 m. liepos 30 d. išduoto TIPK leidimo Nr. 5/73 panaikinimas yra savarankiškas pagrindas atsakovo veiklą pripažinti neteisėta ir ją nutraukti, taip ginti ieškovų, kaip žemės sklypo, kuriame vykdoma ūkinė veikla pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, savininkų, civilines teises, tarp jų ir teises į sveiką ir švarią aplinką (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

 

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Zeraidaprašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnį), parinko neadekvatų ir neproporcingą ieškovų teisių gynimo būdą. Teismai priėmė sprendimą nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, atsakovo vykdomą ginčo žemės sklype, iš esmės dėl to, kad atsakovas UAB „Zeraida“ kelis kartus lauke ant žemės sklypo laikė (sandėliavo) kartono, popieriaus ar medžio atliekas. Teismo sprendimu faktiškai likviduota įmonė yra įregistruota kaip neįgaliųjų socialinė įmonė, joje dirba 26 darbuotojai, iš kurių 21 yra neįgalus asmuo. Atsakovo nuomone, ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo. Nuomos sutartis vykdoma tinkamai ir nuomos mokestis ieškovams mokamas laiku. Dėl to, kad žemės sklype kelis kartus buvo sandėliuojamos kartono ar medienos atliekos, nebuvo pakenkta dirvožemiui ar padaryta žalos ieškovams. 

2. Teismai, spręsdami, kad atsakovas išsinuomotą žemę naudoja ne pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą, pažeisdamas Nuomos sutarties sąlygas ir Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiškino teisės aktus ir vertino įrodymus. Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Valstybės institucijos, 2010 m. spalio 25 d. formuodamos 0,5026 ha žemės sklypą prie atsakovo pastato ir atlikdamos kadastrinius matavimus, nustatė būtent tokius žemės sklypo paskirtį, būdą ir pobūdį. Analizuojant bendrovės vykdomą veiklą pagal ginčijamą TIPK leidimą, akivaizdu, kad tai yra tik paslaugų ir prekybos veikla. Teismai netinkamai aiškino CK 6.716 straipsnį, pripažindami atliekų surinkimą, rūšiavimą, pardavimą, šepečių surinkimą ir pardavimą ir pan. pramonine gamybine veikla. Teismai netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius UAB „Zeraida“ vykdo paslaugų ir prekybos veiklą (atliekų vežimo, antrinių žaliavų pirkimo–pardavimo sutartis, darbo sutartis su įmonės darbuotojais).

              3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 2013 m. liepos 15 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.2 punktą, nurodydami, kad atsakovas teršia žemės sklypą. Vien tas faktas, kad UAB „Zeraida“ sandėliavo atliekas ne TIPK leidime nustatytose vietose, negali būti pagrindas nutraukti ūkinę veiklą ar laikyti, kad teršiamas dirvožemis. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių veikos daromą aplinkai kenksmingą poveikį. Pažeidimai, kai bendrovė atliekas ar medžiagas sandėliavo ir kitose negu TIPK leidime nustatytose vietose, yra mažareikšmiai, ką nurodė ir įmonę kontroliuojanti institucija, ir tai nesuteikia teisės teismui nutraukti bendrovės ūkinę veiklą. UAB „Zeraida“ nustatytus pažeidimus pašalino (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. rugpjūčio 2627 d. patikrinimo aktas Nr. 94). Atliekos, kurios yra sudarytos daugiausiai iš kartono ir medienos, jokių kvapų neskleidžia, į dirvožemį nepatenka.

              4.  Teismai panaikino TIPK leidimą, nenustatę Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje ir 2013 m. liepos 15 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytų leidimo panaikinimo sąlygų. Jeigu įrenginys ir buvo eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų, tai atsakovo veikla nebuvo sustabdyta ir visi pažeidimai pašalinti per nustatytą terminą (2013 m. rugsėjo 30 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas Nr. 114). TIPK leidimas nepažeidžia Žemės įstatymo, veiklą, kurią vykdo atsakovas, galima vykdyti tokios paskirties žemės sklype.

              5. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo ir taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad leidimus išduoda, juos keičia ir panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija, todėl ieškovai privalėjo kreiptis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją ir prašyti panaikinti leidimą.

6. Reikalavimas dėl TIPK leidimo panaikinimo išimtinai teismingas administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-525-901/2014; Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 7 d. nutartis; kt.). Teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, pažeidė teismingumo taisykles.

7. Ieškovai praleido ieškinio senatį. Ieškovai, jiems atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, žinojo, kokią veiklą vykdo UAB „Zeraida, ir apie ginčijamą 2009 m. TIPK leidimą.

8. Teismų procesinių sprendimų turinys, pirmosios instancijos teismo veiksmai civilinėje byloje leidžia daryti išvadą, kad abu teismai buvo šališki.

9. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir nenagrinėdamas daugelio apeliacinio skundo argumentų, pažeidė CPK 331 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. P. v. Vilniaus miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-416/2002; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006; kt.).

              Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažymėjo, kad, tinkamai įvykdęs visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavęs TIPK leidimą, atsakovas galės užsiimti norima ūkine veikla. Atsakovo vykdomos veiklos uždraudimas, pažeidus teisės aktų nustatytą tvarką, nelaikytinas neproporcingu ūkinės veiklos laisvės ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. ir kt. v. UAB Saerimner“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2013).

              2. Teismai, remdamiesi TIPK leidimu, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktais, pagrįstai sprendė, kad atsakovas ginčo žemės sklype vykdo gamybos ir sandėliavimo veiklą. Kasatorius nepagrįstai pramoninę, gamybinę ir sandėliavimo veiklą prilygina paslaugų veiklai. Toks aiškinimas visiškai neatitinka nei Žemės įstatymo, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 ir 20 punktų. Kasatorius, ginčo žemės sklype vykdydamas nurodytą veiklą, pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnį ir žemės Nuomos sutartį. Priešingai nei nurodo kasatorius, žemės sklypo Nuomos sutartis nėra vykdoma tinkamai, t. y. kasatorius pažeidžia esmines jos sąlygas naudoja žemės sklypą ne pagal žemės sklypo paskirtį ir būdą. O tai reiškia ieškovų, kaip nuomotojų ir žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimą.

              3. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2012) ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdami, kad atsakovas teršia žemės sklypą ir taip pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių ir gretimo sklypo savininkų, teises.

              4. Teismai pagrįstai konstatavo, kad, nustačius tą aplinkybę, jog veikla, kuriai vykdyti išduotas TIPK leidimas, prieštarauja žemės sklypo naudojimo būdui ir žemės sklypo nuomos sutarčiai, darytina išvada, kad TIPK leidimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Be to, teismai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kasatorius reguliariai pažeidinėja TIPK leidime nustatytas veiklos sąlygas. Nors kasatorius teigia, kad pažeidimai buvo pašalinti, tačiau antstolio 2014 m. vasario 27 d. užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino priešingas išvadas, t. y. kad atliekos tebelaikomos žemės sklype, toliau vykdoma jų smulkinimo, mechaniškai malant, veikla. TIPK leidimas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsniui, kuris įpareigoja žemės sklypą naudoti pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, todėl yra niekinis ir negalioja. Aplinkos teršimui konstatuoti pakanka byloje esančių įrodymų dėl šiukšlių ir atliekų kaupimo žemės sklype, kas davė pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo veikla neužtikrina sveikos ir švarios aplinkos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) bei pažeidžia ieškovų teises. Ieškovams net nebuvo būtina įrodyti, kad TIPK leidimo panaikinimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 191 nustatytas sąlygas, nes, kaip pažymėjo teismai, žemės sklype prieš atsakovui UAB „Zeraida“ išduodant TIPK leidimą buvo būtina pakeisti ir žemės naudojimo būdą ir atitinkamai koreguoti šio žemės sklypo Nuomos sutartį, bet ne atvirkščiai – iš pradžių išduoti TIPK leidimą, t. y. suteikti teisę vykdyti ūkinę veikią, o po to aiškintis dėl galimybės pakeisti žemės naudojimo būdą. Remdamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, teismai pagrįstai konstatavo, kad vien šie argumentai sudaro teisinį pagrindą panaikinti ginčijamą TIPK leidimą.  Byloje nustatyta, kad kasatorius atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą vykdo žemės sklype, kuriame sandėliavimo veiklos vykdymas negalimas. Kasatorius  reguliariai pažeidinėja TIPK leidime nustatytas veiklos vykdymo sąlygas ir pats tai pripažįsta, tačiau pažeidimų nešalina. Ūkio subjektas gali reikalauti ginti savo teisėtą ūkinę veiklą, vykdomą pagal teisės aktų reikalavimus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir sąžiningą verslo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. ir kt. v. UAB Saerimner“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2013).

5. Kasatoriaus teiginiai, kad TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nustato privalomą išankstinę ginčų sprendimo tvarką, nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. ir kt. v. UAB Saerimner“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2013).

6.  Bylos, kuriose reikalavimas panaikinti TIPK leidimą ir nutraukti veiklą yra kildinamas ne tik iš administracinių teisės aktų pažeidimo, bet ir iš konkrečių savininkų nuosavybės teisės apsaugos imperatyvo, yra nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. ir kt. v. UAB Saerimner“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2013).

7.  Ieškovai nepraleido termino kreiptis į teismą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovai skundžiamo TIPK leidimo kopiją gavo anksčiau negu 2013 m. liepos 26 d.

8. Kasatoriaus argumentai dėl teismų šališkumo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas posėdį  atidėjo dėl to, kad ieškovai pakeitė vieną savo atstovą (advokatą) kitu; dėl to, kad ieškovai gyvena ne Lietuvoje ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į teismo posėdį; dėl ieškovų atstovės ligos. Teismų sprendimuose yra pasisakoma dėl visų esminių atsakovų argumentų pagrįstumo.

              9. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai motyvavo savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl žemės sklypo savininko (nuomotojo), reiškiančio ieškinį dėl nuomininko veiksmų, pažeidžiančių žemės sklypo naudojimo būdą bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas, teisinio suinteresuotumo vertinimo

 

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, ginčo žemės sklypo savininkai ir nuomotojai, reiškia ieškinį kasatoriui, žemės sklypo nuomininkui, nutraukti ūkinę veiklą žemės sklype remdamiesi dviem pagrindais: tuo, kad nuomininko vykdoma veikla neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo, ir tuo, kad kasatorius pažeidžia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai, kuriuos ieškovai nurodo kaip savo reikalavimų pagrindus, yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Žemės naudojimo tikslinė paskirtis (būdas, pobūdis) reglamentuojami Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų; atliekų tvarkymo veikla, inter alia, TIPK leidimų išdavimas, reglamentuojami Aplinkos apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų. Nurodyti teisės aktai nereglamentuoja privačių subjektų tarpusavio santykių. Už viešosios teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atsakingos viešosios teisės institucijos – subjektai, kuriems įstatymu suteikti atitinkami įgaliojimai, inter alia, teisė kreiptis į teismą reikalaujant pašalinti viešosios teisės pažeidimų padarinius. Nagrinėjamoje byloje atitinkamos valstybės institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Nacionalinė žemės tarnyba– dalyvauja kaip atsakovas ir trečiasis asmuo.

CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Kiekvienas asmuo turi teisę teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus; o teisę kreiptis į teismą ginant  kitų asmenų teises ar viešąjį interesą turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys.

Privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 straipsnio prasme.

Civilinėje teisėje itin svarbūs asmenų interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie yra vieni iš kriterijų teismui sprendžiant civilinius teisinius ginčus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, naudodamasis įstatymų (CK ir kt.) nustatytais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad savininko pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), savininko reikalavimas turi būti atmestas net ir pripažinus jo teisių pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2013).

Apibendrindama teisėjų kolegija išaiškina, kad privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams.

 

Dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal žemės nuomos sutartyje nustatytą būdą įtakos sklypo savininkų (nuomotojų) teisėms vertinimo

 

Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 punktas).

              Kasacinio teismo praktikoje vertinant žemės naudojimo ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį įtaką nuomotojo teisėms žemės nuomos sutarties nutraukimo ginčuose išaiškinta, kad nuomotojas  turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. „Karneta, bylos Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl žemės nuomos sutarties pažeidimo, tačiau  nurodytos teismų praktikos nuostatos aktualios mutatis mutandis sprendžiant dėl nuomotojo teisių pažeidimo reikšmingumo.

              Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo naudojimas atitinka jo pagrindinę tikslinę paskirtį kita. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatoriaus vykdoma veikla neatitinka teisės aktuose nustatyto naudojimo būdo komercinės paskirties objektų teritorija, ir jo naudojimo pobūdžio – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Žemės įstatymo  21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40) Žemės naudojimo būdų apraše nurodyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijos būdo turinys – teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti (prekybos įmonių, finansų įstaigų pastatai, turizmo, parodų kompleksų ir kt.). Atsakovo veikla – atliekų tvarkymas ir sandėliavimas atitinka žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos turinį: žemės sklypai skirti <...> atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Taigi byloje konstatuotas viešosios teisės reikalavimo naudoti žemę pagal nustatytą naudojimo būdą pažeidimas. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba byloje laikosi pozicijos, jog šis pažeidimas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes nėra toks reikšmingas, kad suponuotų poreikį nutraukti kasatoriaus vykdomą ūkinę veiklą.

Vertindama šio pažeidimo reikšmę ieškovų teisėms bei teisėtiems interesams teisėjų kolegija pripažįsta reikšmingomis toliau aptariamas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo Nuomos sutartis buvo sudaryta 2008 m. sausio 24 d., žemei esant valstybės nuosavybe, Kauno apskrities viršininko ir kasatoriaus UAB ,,Zeraida“, sutartyje nurodyta tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, žemės sklypas išnuomotas jame esančiam pastatui naudoti. Žemės sklype esantis pastatas – karvidė (55/100 dalys), pastatytas 1976 m.,  nuosavybės teise priklauso kasatoriui nuo 2001 m., 2008 m. vyko leidimo užsiimti planuojama ūkine veikla išdavimo procedūra, 2009 m. kasatoriui išduotas atliekų tvarkymo ūkinės veiklos leidimas.  Dėl šių aplinkybių pritartina kasatoriaus ir trečiųjų asmenų pozicijai, kad jau sudarant žemės sklypo nuomos sutartį tuomečiam nuomotojui (Kauno apskrities viršininkui) turėjo būti žinomas planuojamos jame veiklos pobūdis ir tai, kad faktinis žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka nurodytojo Nuomos sutartyje; nėra jokio pagrindo teigti, kad kasatorius planavo buvusiame fermos pastate plėtoti sklypo naudojimo būdo formalų turinį atitinkančią prekybos, finansų įstaigų pastatų ar pan. veiklą. Nepaisant to,  nuomotojas – Kauno apskrities viršininkas – susiklosčiusios situacijos nei Nuomos sutarties sudarymo metu, nei ją vykdant nevertino kaip žemės Nuomos sutarties pažeidimo, tokios pačios pozicijos laikosi šiuo metu valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovams nuomotojo teisės ir pareigos pagal žemės Nuomos sutartį perėjo įstatymo pagrindu, 2011 m. atkūrus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, nuosavybės teisių atkūrimo procese jie turėjo galimybę įvertinti, kokią įtaką jų atkuriamoms teisėms turės tai, kaip naudojamas žemės sklypas, bei tai, kad sutartis sudaryta keturiasdešimčiai metų. Bylos duomenims, nors žemės sklypas pakliūva į Kauno miesto bendrajame plane nurodytą prioritetinę teritoriją, kurioje vyks gyvenamųjų namų plėtra, tačiau šiuo metu tiek faktinis, tiek teisinis jo naudojimo būdas kitoks, teritorijoje aplink ginčo sklypą vykdoma smulki ūkinė veikla. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatoriaus tvarkomos atliekos (plastikas, kartonas, mediena)  poveikio aplinkai požiūriu nepavojingos, nėra objektyvių duomenų, kad jos skleistų kenksmingas chemines medžiagas, kvapus ar pan., todėl ieškovų ir bylą nagrinėjusių teismų teiginiai, kad dėl kasatorių veiklos teršiamas žemės sklypas, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti; atliekų laikymas žemės sklype sukelia netvarkingos aplinkos įspūdį ir nėra teigiamas estetiniu požiūriu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to daroma žala žemės sklypui (dirvožemiui), kaip gamtos ištekliui ir nuosavybės objektui.  

              Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo naudojimas ne pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą naudojimo būdą pažeidžia ieškovų, kaip sklypo savininkų, teises.

 

Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų pažeidimo įtakos sklypo savininkų (nuomotojų) teisėms vertinimo

 

Kasatoriaus vykdoma atliekų tvarkymo veikla įstatyme priskirta veikloms, kurioms pagal  Aplinkos apsaugos įstatymą būtinas TIPK leidimas, kurio  išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras, leidimus išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnis).  Šiame įstatyme įtvirtintas baigtinis TIPK leidimo galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašas, nagrinėjamu atveju aktualus  pagrindas – kai įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius 2009 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 pagrindu vykdo plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą. Trečiasis asmuo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, prižiūrintis TIPK leidimo sąlygas, nurodo kontroliuojantis kasatoriaus veiklą ir pripažįsta jį įvykdžius atliekų tvarkymo pažeidimus, tačiau byloje laikosi pozicijos, kad panaikinti  TIPK leidimo nėra įstatymo pagrindo, nes aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų požiūriu jo tvarkomos atliekos nepavojingos, vykdoma veikla nėra kenksminga aplinkai ir nebuvo sustabdyta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama privačių asmenų teisė civilinėje byloje reikšti ieškinį reikalaujant panaikinti ūkio subjektui išduotą TIPK leidimą ir nutraukti jo pagrindu vykdomą veiklą, ginant savo teisę į sveiką ir saugią gyvenimo aplinką, bei tokių ginčų teismingumas bendrosios kompetencijos teismams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. ir kt. v. UAB Saerimner“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2013). Toje byloje kaimo bendruomenės narių reikalavimai buvo patenkinti nustačius, kad dėl atsakovo vykdomos kiaulių auginimo veiklos jų gyvenamojoje aplinkoje buvo pažeista jų teisė į švarią ir saugią aplinką – neleistinai padidėjo oro tarša ir nukentėjo jų gyvenimo kokybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija privačių asmenų teisių pažeidimo aspektu yra iš esmės skirtinga.

Bylos duomenimis, dėl TIPK sąlygų pažeidimo kasatoriui buvo pradėtos administracinės procedūros, aplinkos apsaugos pareigūnai taikė administracinio poveikio priemones įmonės vadovui ir pačiai įmonei. Vis dėlto bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl šių pažeidimų buvo pažeistos ieškovų, kaip sklypo savininkų (nuomotojų), teisės ir siekiant jas apginti turėtų būti panaikintas TIPK leidimas ir sustabdyta kasatoriaus vykdoma atliekų tvarkymo veikla. Minėta, kad kasatoriaus tvarkomos atliekos (medžio, kartono, popieriaus, plastiko) nepavojingos aplinkai, nenustatyta, kad žemės sklypas (jo dirvožemis), vykdant atliekų tvarkymo veiklą, būtų teršiamas ir alinamas, taip pat kenkiama aplinkos ekologinei būklei; ieškovų ir teismų argumentas, kad dėl kasatoriaus veiklos pažeidžiama gyventojų teisė į saugią ir švarią aplinką, deklaratyvus, jokių tai patvirtinančių aplinkybių byloje nesustatyta, ginčo sklypas yra smulkios ūkinės veiklos teritorijoje, ieškovai joje negyvena, duomenų apie kenksmingą poveikį gretimų gyvenamųjų kvartalų gyventojams nėra. Kasatorius nutraukė TIPK leidime nenurodytą veiklą – plastiko atliekų smulkinimą, draudimo sandėliuoti atliekas ne pastato viduje pažeidimas ir netvarkingas jų laikymas sklype pripažintinas vizualine tarša, tačiau pagal faktinį teritorijoje vykdomų veiklų pobūdį ūkinės veiklos sustabdymas būtų neproporcinga priemonė, ypač įvertinus tai, kad kasatoriaus įmonė turi socialinės neįgaliųjų įmonės statusą, joje dirba neįgalūs asmenys, kurie patenkinus ieškovų reikalavimus netektų darbo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados negali būti vertinamos kaip pateisinančios kasatoriaus daromus viešosios teisės pažeidimus ar paneigiančios už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų pareigas kontroliuoti bei taikyti poveikio priemones dėl galimų naujų pažeidimų, kuriuos nurodo ieškovai. 

 

              Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai be pakankamo teisinio pagrindo patenkino ieškovų reikalavimus, nekonstatavę ieškovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, dėl kurių kasatoriaus vykdomos ūkinės veiklos sustabdymas ir TIPK leidimo panaikinimas būtų proporcinga ir teisėta priemonė. Dėl neteisingo materialiosios teisės normų taikymo skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo  ieškinys atmetamas.

              Kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami, kaip nereikšmingi procesinio sprendimo  priėmimui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

              Kasaciniam teismui tenkinus atsakovo UAB „Zeraidakasacinį ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme ir perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Atsakovas UAB „Zeraidasumokėjo 288 Lt (83,41 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį) už apeliacinį skundą ir 290 Lt (83,99 Eur) už kasacinį skundą. Atsakovas UAB „Zeraida patyrė 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 2600 Lt (753,01 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius. Tenkinus atsakovo UAB Zeraidakasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui UAB „Zeraida iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 1039,44 Eur.

Pirmosios instancijos teisme patirta 159,66 Lt (46 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kasaciniame teisme patirta 12,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, šios 58,37 Eur išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 29,18 Eur.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. F. (duomenys neskelbtini) 29,18 Eur (dvidešimt devynis Eur 18 ct) ir R. R. (duomenys neskelbtini) 29,18 Eur (dvidešimt devynis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti atsakovui UAB „Zeraida“ (j. a. k. 135699511) iš ieškovo D. F. (duomenys neskelbtini) 1039,44 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis Eur 44 ct) ir R. R. (duomenys neskelbtini) 1039,44 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                               Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                                                            Dalia Vasarienė                                                                                                    

 


Paminėta tekste:
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-429/2006
  • 3K-3-458/2012
  • 3K-3-397/2011
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • 3K-3-227/2009
  • 3K-3-473/2010