Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-515-2006].doc
Bylos nr.: 2K-515/2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-515/2006

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.3.; 1.2.17.4.; 1.2.29.1.

                 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. spalio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui A. Čaplikui,

gynėjui advokatui G. Ruseckui, 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. spalio 18 d. veikos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. rugpjūčio 13 d. veikos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams su 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas a/m Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) bei nešiojamas kompiuteris „Compaq NX 9010“ kaip priemonės nusikalstamai veikai daryti; taip pat iš jo sulaikymo metu paimti pinigai : 600 JAV dolerių, 415 Lt, 1190,4 Estijos kronų ir 38430 Lt, esantys J. S. sąskaitoje AB „NORD/LB LIETUVA“duomenys neskelbtini bei 12,11 Lt, esantys A. U. sąskaitoje duomenys neskelbtini AB „NORD/LB LIETUVA“.

Iš A. S. priteista 268303,46 Lt Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai padarytai žalai atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria A. S. apeliacinis skundas atmestas.

 

 

 

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

A. S. nuteistas už tai, kad :

- pažeisdamas VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ bei LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintus „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“, reikalavimus, numatančius, kad nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys per nuolatinę bazę Lietuvoje, pradėję individualią veiklą, apie tai privalo informuoti vietos mokesčių administratorių, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą ir saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, t.y. apskaitos registrus - pajamų apskaitos arba pajamų išlaidų apskaitos žurnalus teisės aktuose nustatytą laiką - ne mažiau kaip 10 metų;

- pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 (toliau – LR GMPĮ) reikalavimus, numatančius, kad „nenuolatinis Lietuvos gyventojas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių pajamų paskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo;

    - taip pat neturėdamas Suomijos koncerno „Nokia OYJ“ leidimo prekiauti „Nokia“  mobiliųjų telefonų, kurie yra pramoninės nuosavybės objektai ir kuriems taikomas patentų teisės normos, detalėmis, laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 vertėsi „Nokia“ ir kitų markių mobiliųjų telefonų detalių prekyba, išsiųsdamas prekes iš Vilniaus per skubaus pašto paslaugas teikiančią įmonę UAB „TNT“, esančią Dariaus ir Girėno g. 44, Vilniuje, pirkėjams į Kiniją, Taivanį bei per tyrimo metu nenustatytą asmenį - į Rusiją. Per nurodytą laikotarpį, veikdamas neteisėtu būdu A. Sannikovas atliko 53 siuntimus per UAB „TNT“ ir tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį siuntimų per nenustatytą asmenį bei gavo 634 877,25 JAV dolerių (1 788 689,75 Lt) pajamų ir nesumokėjo 268 296,77 Lt pajamų mokesčio, t.y. versliškai ir stambiu mastu neteisėtai, t.y. norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, netvarkydamas buhalterinės apskaitos bei nemokėdamas privalomų mokesčių, taip pat negavęs pramoninės nuosavybės objekto savininko leidimo, vertėsi ūkine-komercine veikla.

A. S. taip pat nuteistas už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus tikslu nuslėpti lėšas, gaunamas iš neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos, pasireiškusios mobiliųjų telefonų detalių prekyba neįregistravus individualios veiklos, netvarkant buhalterinės apskaitos, nemokant pajamų mokesčio, prekiaujant be pramoninės nuosavybės savininko leidimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų detalėmis :

2003 metų lapkričio - gruodžio mėn., pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis, šių asmenų vardu Vilniaus mieste esančiuose bankuose - AB „NORD/LB LIETUVA“ pagrindinėje buveinėje, adresu Basanavičiaus g. 26. Vilniuje, ir Vilniaus skyriuje, adresu Vilniaus g. 18, Vilniuje, bei banke AB „VEREINSBANK“, adresu Vilniaus g. 35/3. Vilniuje, atidarė sąskaitas, į kurias turėjo būti gaunami jam skirti pinigai už neteisėtu būdu realizuotas prekes.

Laikotarpiu nuo 2003-12-02 iki 2004-10-29 gauta:

           - į  J. S.  vardu  banke  AB  „NORD/LB LIETUVA“  esančią sąskaitą duomenys neskelbtini - 428 622,31 JAV dolerių (1 205 675,96 Lt), banke AB „Vereinsbank" esančią sąskaitą Nr. duomenys neskelbtini - 13 146 JAV dolerių (37 101,96Lt), viso 441 768,31 JAV dolerių, kas sudaro 1 242 777,92 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santykį;

           - į A. U.  vardu banke AB „NORD/LB  LIETUVA“ esančią sąskaitą Nr. duomenys neskelbtini buvo gauta 119 276,45 JAV dolerių (337 448,81 Lt), banke AB „Vereinsbank"  esančią sąskaitą duomenys neskelbtini - 73 832,49 JAV doleriai (208 463,02 Lt), viso 193 108,94 JAV dolerių, kas sudaro 545 911,83 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santykį.

Iš viso buvo gauta 634 877,25 JAV dolerių, kas sudaro 1788 689,75 Lt pagal gavimo dienos lito ir JAV dolerio santykį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., vienasmeniškai ir pilnai tvarkydamas A. U. ir J. S. vardu atidarytas sąskaitas, siekdamas nuslėpti gautus iš nusikalstamos veiklos pinigus, laikotarpiu nuo 2003-12-02 iki 2004-10-29 atliko su jais finansines operacijas, t.y.:

-     dalį  jų,   t.y. 166 800   JAV   dolerių   (469 323,48   Lt),   pervedė   į  Estijos   gyventojų A. M.,   O. M.,   T. Š.,   M. Š.,   T. J. M.,   A. Š.,   S. Š. sąskaitas, po to šie asmenys už atskirą užmokestį išgrynino ir perdavė jam pinigus, kurie buvo naudojami komercinėje veikloje;

            - apmokėjo automobilio BMW įsigijimą, pervesdamas 15 900 JAV dolerių (45 116,25 Lt) į įmonės „DeGa Export GmbH“ bei 5000 JAV dolerių (14 187,50Lt) į V. T. sąskaitas, esančias Vokietijos Federacinėje Respublikoje;

              - 309 292,51 JAV dolerių, 4700 eurų, 27 042,56 Lt, (iš viso litais tai sudarė 912 086,05 Lt), pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis, išsiėmė grynaisiais pinigais Vilniuje.

- taip pat laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 tyrimo metu nenustatytą nusikalstamu būdu įgytų pinigų dalį panaudojo komercinėje veikloje, sumokėdamas už įsigytas prekes V. A. Sankt-Peterburge bei tyrimo metu nenustatytiems asmenims Taline ir Vilniuje.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad suklastojo oficialų dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

2004 m. rugpjūčio 13 d., greitojo pašto paslaugas teikiančios UAB „TNT“ patalpose, esančiose Dariaus ir Girėno g. 44 Vilniuje, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį prekių siuntėją, siuntų gabenimo važtaraščiuose duomenys neskelbtini melagingai nurodė siuntėjo duomenis, t.y. žinomai neteisingą vardą ir pavardę – A. R., šio asmens gyvenamosios vietos adresą ir telefoną, bei suklastojo A. R. parašą; pinigų priėmimo kvituose SPB Nr. duomenys neskelbtini melagingai nurodė, kad pinigus sumokėjo A. R. ir suklastojo šio asmens parašą, po to šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „TNT“ darbuotojams.

2004 m.  spalio 18 d. greitojo pašto paslaugas teikiančios UAB „TNT“ patalpose, esančiose Dariaus ir Girėno g. 44, Vilniuje, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį prekių siuntėją, siuntų gabenimo važtaraščiuose duomenys neskelbtini melagingai nurodė siuntėjo duomenis, t.y. žinomai neteisingą vardą ir pavardę – A. R., šio asmens gyvenamosios vietos adresą ir telefoną, bei suklastojo A. R. parašą; pinigų priėmimo kvituose SPB Nr. duomenys neskelbtini melagingai nurodė, kad pinigus sumokėjo A. R. ir suklastojo šio asmens parašą, po to šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „TNT“ darbuotojams.

Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Kasatorius mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo Bendrosios dalies normas, t.y., konfiskuodamas automobilį „Mercedes Benz“, kaip priemonę nusikalstamai veikai daryti, nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesant šios normos taikymo pagrindų ir sąlygų. Nuteistasis nurodo, kad teismai tinkamai nepagrindė, kodėl automobilis „Mercedes Benz“ priskirtas prie konfiskuotinų priemonių nusikalstamai veikai daryti; nepasisakė, kokius būtent nusikaltimus su šia transporto priemone jis padarė; nepaaiškino, kokios buvo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, funkcijos; kokią įtaką turėjo automobilis klastojant dokumentus ar vykdant kitus nusikaltimus; kokiuose būtent jo veiksmuose pasireiškė neteisėtas automobilio naudojimas. Be to, kasatoriaus teigimu, teismas negalėjo automobilio konfiskuoti dar ir dėl to, kad šis priklauso ne jam, o Taline registruotai UAB duomenys neskelbtini. Nuteistasis teigia, kad teismai rėmėsi tik prielaidomis, jog automobilio savininkas, t.y. Taline registruota UAB duomenys neskelbtini, turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus panaudotas darant nusikaltimus. Taip pat, nuteistojo teigimu, teismas neatkreipė tinkamo dėmesio ir į tai, kad nusikaltimai padaryti nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2004 m. spalio 29 d., tuo tarpu automobilis buvo nupirktas 2004 m. liepos mėnesį, t.y. daug anksčiau, nei pagal ikiteisminio tyrimo ir teismo išvadas prasidėjo tam tikra nusikalstama veika. Dėl to, kasatoriaus manymu, darytina išvada, kad automobilio buvimas neturėjo jokios įtakos darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, o teismai šioje dalyje tinkamai neįvertino įrodymų, nemotyvuotai vieniems įrodymams suteikė pirmenybę prieš kitus. Kasatorius nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio  bylos nagrinėjimo metu tikrasis automobilio savininkas nebuvo informuotas apie tai, kokios priemonės buvo taikytos jo turtui, kokiais pagrindais ir tvarka jis gali apskųsti priimtus sprendimus. Toks reikalavimas, kasatoriaus įsitikinimu, kyla iš Europos 1990 m. konvencijos „Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo“, kurią yra ratifikavusios tiek Lietuvos Respublika, tiek Estijos Respublika.          

Kasatorius tvirtina, kad teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas, t.y. neteisingai kvalifikavo veikas. Anot kasatoriaus, jo padarytoje veikoje, kurią teismai kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nėra šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nėra nustatyta veikos padarymo vieta, t.y. nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė. Iš bylos duomenų matyti, kad vienintelis kriterijus, pagal kurį nuspręsta, jog komercinė veikla buvo vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra pinigų judėjimas Lietuvos bankuose, o tai jokiu būdu negali patvirtinti teismo padarytos išvados apie komercinė veiklos vykdymą Lietuvoje. Nepagrįstai veika kvalifikuota ir pagal BK 216 straipsnį, nes vėlgi nėra nusikaltimo sudėties. Sudarant sandorius, svarbu tai, kad asmuo bando nuslėpti sandorio esmę, o ne savo vardą, ir tokiu būdu pasiekiamas BK 216 straipsnyje numatytas tikslas – siekimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą. Iš nuosprendžio matyti, kad kasatorius atidarė sąskaitas kitų asmenų vardu tikslu nuslėpti neteisėtą veiklą, tačiau toks pinigų judėjimas nepakeitė sandorių esmės, nepaslėpė pinigų atsiradimo šaltinio ir nesuteikė mikroschemoms nelegalaus prekių pavidalo. Nė vienas teismas nenustatė, iš kokių nusikalstamų veikų gauti pinigai, o tai, kad jie gauti nesumokėjus mokesčių, dar nereiškia, jog jie gauti nusikalstamu būdu, nes tokiu atveju bet kuris mokesčių įstatymų pažeidimas visuomet reikalautų papildomo veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnį.

Neteisingai veika kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes duomenys, įrašomi siunčiant pašto perlaidas, yra svarbūs tik pačiam siuntėjui, nes, grąžinus perlaidą – siuntinį, jis prarastų galimybę įrodyti savo kaip siuntėjo teisę į jį, tačiau nėra svarbus dokumentas, patvirtinantis komercinės veiklos dydį, kaip kad konstatavo teismas. Tokie duomenys negali būti prilyginti buhalteriniams dokumentams. UAB „TNT“ kaip tarpininko jokia siuntėjo asmeninė informacija nedomina, todėl netikrinami net siuntėjo asmens dokumentai. Be to, ši nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad klastoja dokumentą ir siekti atitinkamų nusikalstamų pasekmių, be to, turi būti padaryta žala, o naudojimasis greitojo pašto paslaugomis negali būti prilygintas dokumento klastojimui, juo labiau, jei nepadaryta jokia žala.

Kasatoriaus teigimu, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t.y. pažeista kasatoriaus teisė į gynybą (BPK 10 straipsnio 1 dalis) bei teisė teikti įrodymus ir nagrinėjant bylą teisme užduoti klausimus (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės T. Zeniakinos 2004-11-29 išvada, kuri teismo metu nebuvo patikrinta, nors to buvo prašyta, be to, neatvyko ir pati ekspertė, taip neatsirandant galimybei užduoti jai klausimus. Toks prašymas teismui taip pat buvo pateiktas, be to, teismui buvo pateikta alternatyvi Estijos advokatų kontoros teisinė analizė dėl A. S. mokesčių mokėjimo ir vienos Lietuvos advokatų kontoros mokesčių teisės specialistų nuomonė, kuria argumentuotai paneigiama T. Zeniakinos išvada, tačiau teismas atsisakė šią medžiagą prijungti prie bylos ir nagrinėti. Taip pat teismas neatliko kasatoriaus pateiktų teisės aktų, kaip įrodymų, patvirtinančių, jog jo veika negalėjo būti vertinama kaip nusikalstama, vertinimo. Dėl šių priežasčių buvo suvaržytos kaltinamajam įstatymo garantuotos teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

 

Skundas dėl A. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei baudžiamojo proceso normų pažeidimų atmestinas, dalyje dėl automobilio „Mercedes Benz“ pripažinimo nusikaltimo priemone tenkintinas.

 

 

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

 

Nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatyta vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla tvarka. Pagal galiojančius įstatymus neįsteigus ir neįregistravus įmonės draudžiama užsiimti ūkine ir komercine veikla. Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos įmonių rejestre.

Teismai teisingai konstatavo, kad A. S. vykdoma prekyba mobilių telefonų dalimis buvo neteisėta, nes tai buvo atliekama neįregistravus individualios veikos, nevedant jokios buhalterinės apskaitos, nemokant privalomų mokesčių ir negavus pramoninės nuosavybės savininko – koncerno „Nokia OYJ“ leidimo. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad A. S. nevykdė Lietuvos Respublikoje ūkinės–komercinės veiklos, o vertimasis neteisėta ūkine veikla jam inkriminuotas remiantis tik pinigų judėjimu bankų sąskaitose. Tai, kad prekės buvo įsigyjamos Estijoje ir susitarimai dėl prekių tiekimo bei apmokėjimo buvo sudaryti ne Lietuvoje, nereiškia  savarankiško ūkinės–komercinės veiklos ciklo.

 Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstituciniu įstatymu Nr. I-1392 buvo suformuluoti ūkinės veiklos kriterijai. Jie apibrėžiami kaip įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ir registruota neterminuota bei nuolatinė pramoninė, ūkinė, komercinė, profesinio pobūdžio, amatininkų bei kita veikla Lietuvoje, kuria siekiama pelno, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. 

 Remiantis CK 6.305 straipsnio samprata, pirkimo–pardavimo sutartis pagal savo prigimtį yra realinė, todėl ji laikoma baigta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir sutartos pinigų sumos sumokėjimo. A. S. prekes išsiųsdavo iš Lietuvos Respublikos ir apmokėjimą už jas gaudavo Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitose. Tokia veikla truko apie metus laiko ir gautos pajamos siekė 1 788 689,75 Lt. Tokie veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties  objektyviuosius požymius. A. S. pagrįstai pripažintas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, nors jis nėra Lietuvos pilietis, nuolatinis gyventojas ar įstatymo nustatyta tvarka veikiantis ūkinis subjektas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr.IX-1007) nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad A. S. veikė kaip nenuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje nuolat vykdydamas komercinę veiklą, nes jo vykdoma komercinė  veikla nuo tokios veiklos pradžios  Lietuvoje  iki apmokėjimo už prekes gavimo Lietuvos bankuose sudarė uždarą komercinių operacijų ciklą. Todėl jis privalėjo įregistruoti savo individualią veiklą ir deklaruoti gaunamas pajamas atitinkamose valstybinėse institucijose. Sprendžiant pagal A. S. vykdomos neteisėtos komercinės veiklos apimtis (53 kartus prekės per bendrovę TNT buvo gabenamos į Kiniją, Taivanį ir kitas šalis, už pateiktas prekes įplaukė didžiuliai srautai pinigų), teismai pagrįstai tokią veiklą pripažino stambaus masto verslu. A. S. suprato, kad verčiasi neteisėta komercine veikla ir siekė gauti iš šios veiklos pajamų. Tai, kad nuteistasis suvokė neteisėtą savo vykdomos veiklos pobūdį, patvirtina jo veiksmai siekiant legalizuoti iš neteisėto verslo gautas pajamas. Todėl teismai pagrįstai tokią veiką kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

 

 

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

 

 

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: 1) legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos, kaip gautos iš legalių šaltinių.

Argumentuose dėl BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo yra išdėstytos išvados ir pagrindai, kuriais remiantis A. S. komercinė veikla parduodant mobilių telefonų detales pripažinta nusikalstama, todėl ir pajamos, gautos iš tokios veikos, laikomos nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis. Teismai pagrįstai nurodė, kad A. S. atliko įvairias finansines operacijas siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Jis naudojosi įvairių asmenų sąskaitomis siekdamas nuslėpti ne tik neteisėtų pajamų šaltinius, bet ir save patį, kaip neteisėto verslo vykdytoją.

Skunde neteisingai teigiama, kad jo vykdomos veiklos neteisėtumas pasireiškė tik tuo, jog nebuvo mokami mokesčiai už iš verslo gautas pajamas. BK 202 straipsnio 1 dalis yra formalioji nusikaltimo sudėtis, todėl jos kvalifikavimui  nebūtini  padariniai. Tai reiškia, kad veika atitiks BK 202 straipsnio 1 dalies požymius, jei ūkinė, finansinė ar komercinė veikla bus vykdoma neteisėtai, stambiu mastu ar versliškai, nepriklausomai nuo to, ar iš tos veiklos gautos pajamos, ar pelnas. Todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad mikroschemų pardavimas yra mokestinis pažeidimas, nes šią veiklą kriminalizuoja stambaus masto  ir versliškumo požymiai.

 

 

            Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

 

 

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai A. S. veiksmus įrašant į siuntų gabenimo važtaraščius bei pinigų už siuntimo paslaugas priėmimo kvitus melagingus siuntėjo duomenis kvalifikavo kaip dokumentų klastojimą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks  rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ar pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos.

Siųsdamas prekes į užsienio valstybes ir siuntų gabenimo važtaraščiuose bei pinigų už siuntimo paslaugas priėmimo kvituose nurodydamas A. R. duomenis bei pasirašydamas šio asmens vardu, A. S. klastojo šiuos dokumentus. Šiuos veiksmus A. S. atliko tyčia slėpdamas informaciją apie save bei vykdomą veiklą, taip siekdamas suklaidinti ūkinę, komercinę veiklą prižiūrinčius subjektus bei išvengti mokesčių. Dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra formalios sudėties nusikalstama veika, todėl ji laikoma baigta nuo veiksmų atlikimo momento. Neteisingai kasaciniame skunde tvirtinama, kad, klastojant siuntų gabenimo važtaraščius ir pinigų už siuntimo paslaugas priėmimo kvitus, nebuvo padaryta žala. Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į valstybės  valdymo tvarkos subjektų veiklą, užtikrinančią teisės aktais reglamentuotą dokumentų surašymo ir disponavimo tvarką.

 

 

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų

 

 

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo pažeistos BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatos ir BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės teikti įrodymus bei nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis ir jo gynėjas iš tiesų buvo pareiškę prašymus iškviesti į teismo posėdį ekspertę T. Zeniakiną, kuri surašė šioje byloje specialisto išvadą dėl A. S. vykdomos ūkinės–komercinės veiklos Lietuvoje atitikimo įstatymų reikalavimams. Į pirmosios instancijos teismo posėdį ekspertė atvykti negalėjo dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bylos dalyviai prašymų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė, o tai reiškia, kad nuteistąjį ir jo gynėją patenkino pirmosios instancijos teismo atliktas bylos aplinkybių tyrimo išsamumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai apsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Nuteistasis ir jo gynėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti ekspertės T. Zeniakinos  surašyta specialistės išvada, todėl teismai pagrįstai ja rėmėsi, įvertindami kartu su visais bylos duomenimis. Nuteistajam nebuvo suvaržyta teisė teikti byloje prašymus bei papildyti tyrimą papildomais bylos duomenimis. Teismai prijungė nuteistojo bei jo gynėjo pateiktus atsakymus į užklausimus bei pažymas prie bylos ir nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje surašė motyvuotas išvadas šiais  klausimais. Pagrįstai buvo atmestas A. S. ir jo gynėjo prašymas prijungti prie bylos advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ nuomonę dėl specialistės T. Zeniakinos išvados bei Estijos  advokatų kontoros „Advokaadiburoo Junik“ raštą dėl A. S. vykdomos veiklos teisinės analizės mokesčių klausimais, nes tai nėra baudžiamojo proceso numatyti kompetentingi subjektai, galintys duoti šiais klausimais išvadas.

           

 

Dėl automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) pripažinimo nusikaltimo priemone

 

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad automobiliu „Mercedes Benz“ iš Estijos į Lietuvą buvo vežamos mobilių telefonų detalės, todėl pripažino minėtą automobilį nusikaltimo priemone. Panašius motyvus šiuo klausimu išdėstė ir apeliacinės instancijos teismas, papildydamas tuo, kad toks privalomo konfiskavimo pagrindas yra nurodytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

 BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus.

Byloje yra duomenų, kad minėtu automobiliu A. S. iš Estijos į Lietuvą atveždavo mobiliųjų telefonų detales, tačiau nei ikiteisminio bylos tyrimo metu pareikštuose įtarimuose, nei teismo nuosprendyje išdėstytose, įrodytomis pripažintose nusikalstamos veikos aplinkybėse nėra nurodyta, kokie veiksmai darant nusikaltimą buvo atliekami minėtu automobiliu. Pagal įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes A. S. neteisėtas vertimasis ūkine–komercine veikla pasireiškė mobiliųjų telefonų detalių siuntimu į užsienį pasinaudojant bendrovės „TNT“ paslaugomis. Detalių gabenimas iš Estijos į Lietuvą nėra nusikalstama veika, tokius veiksmus galima būtų traktuoti kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą, tačiau BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte  numatyta, kad konfiskuojami daiktai panaudoti darant nusikalstamą veiką. Be to, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o BK 202 straipsnio 1 dalis priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimo priemonės ar įrankio sąvoka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais požymiais, todėl negali būti aiškinama plečiamai. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo specialiai pritaikytas prekėms gabenti ar gabenimas be šio automobilio būtų neįmanomas. Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, ritiniai su mikroschemomis,  paimti iš automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) nebuvo paslėpti ir yra tokio dydžio, kad nesunkiai tilptų vidutinio dydžio rankinėje. Todėl kolegija laiko, kad automobilis „Mercedes Benz“ nebuvo priemone ar įrankiu A. S.  padarant nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

 

n u t a r i a:

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                       Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                                                                   

                                                                                                       Vytautas Masiokas

 

 

 

                                                                                                        Alvydas Pikelis