Baudžiamoji
byla Nr. 2K-515/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.18.3.;
1.2.17.4.; 1.2.29.1.
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir
pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Čaplikui,
gynėjui advokatui G. Ruseckui,
teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams šešiems mėnesiams; pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5000 Lt)
dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. spalio 18 d. veikos –
20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m.
rugpjūčio 13 d. veikos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant
ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems
mėnesiams su 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 72 straipsnio 2
dalimi, konfiskuotas a/m Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) bei
nešiojamas kompiuteris „Compaq NX 9010“ kaip priemonės nusikalstamai veikai
daryti; taip pat iš jo sulaikymo metu paimti pinigai : 600 JAV dolerių, 415 Lt,
1190,4 Estijos kronų ir 38430 Lt, esantys J. S. sąskaitoje AB „NORD/LB LIETUVA“duomenys neskelbtini bei
12,11 Lt, esantys A. U. sąskaitoje duomenys neskelbtini AB „NORD/LB LIETUVA“.
Iš A. S. priteista 268303,46 Lt Vilniaus apskrities Valstybinės
mokesčių inspekcijos naudai padarytai žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis,
kuria A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą
atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už
tai, kad :
- pažeisdamas VMI
prie LR finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymo Nr. 373 „Dėl
pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo
veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės
bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių
formų patvirtinimo“ bei LR finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040
patvirtintus „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, (išskyrus
gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“,
reikalavimus, numatančius, kad nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys
per nuolatinę bazę Lietuvoje, pradėję individualią veiklą, apie tai privalo
informuoti vietos mokesčių administratorių, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju,
tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą ir saugoti apskaitos dokumentus
pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, t.y. apskaitos registrus - pajamų apskaitos
arba pajamų išlaidų apskaitos žurnalus teisės aktuose nustatytą laiką - ne
mažiau kaip 10 metų;
- pažeisdamas
2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 (toliau
– LR GMPĮ) reikalavimus, numatančius, kad „nenuolatinis Lietuvos gyventojas iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, per mokestinį laikotarpį
gavęs B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių pajamų paskaičiuoti
pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti šio pajamų mokesčio
deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo;
- taip
pat neturėdamas Suomijos koncerno „Nokia OYJ“ leidimo prekiauti „Nokia“ mobiliųjų
telefonų, kurie yra pramoninės nuosavybės objektai ir kuriems taikomas patentų
teisės normos, detalėmis, laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 vertėsi
„Nokia“ ir kitų markių mobiliųjų telefonų detalių prekyba, išsiųsdamas prekes
iš Vilniaus per skubaus pašto paslaugas teikiančią įmonę UAB „TNT“, esančią
Dariaus ir Girėno g. 44, Vilniuje, pirkėjams į Kiniją, Taivanį bei per tyrimo
metu nenustatytą asmenį - į Rusiją. Per nurodytą laikotarpį, veikdamas
neteisėtu būdu A. Sannikovas atliko 53 siuntimus per UAB „TNT“ ir tyrimo
metu tiksliai nenustatytą kiekį siuntimų per nenustatytą asmenį bei gavo 634
877,25 JAV dolerių (1 788 689,75 Lt) pajamų ir nesumokėjo 268 296,77 Lt pajamų
mokesčio, t.y. versliškai ir stambiu mastu neteisėtai, t.y. norminių aktų
nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos, netvarkydamas
buhalterinės apskaitos bei nemokėdamas privalomų mokesčių, taip pat negavęs
pramoninės nuosavybės objekto savininko leidimo, vertėsi ūkine-komercine
veikla.
A. S. taip
pat nuteistas už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus tikslu
nuslėpti lėšas, gaunamas iš neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos, pasireiškusios
mobiliųjų telefonų detalių prekyba neįregistravus individualios veiklos,
netvarkant buhalterinės apskaitos, nemokant pajamų mokesčio, prekiaujant be
pramoninės nuosavybės savininko leidimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų detalėmis :
2003 metų
lapkričio - gruodžio mėn., pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis, šių
asmenų vardu Vilniaus mieste esančiuose bankuose - AB „NORD/LB LIETUVA“
pagrindinėje buveinėje, adresu Basanavičiaus g. 26. Vilniuje, ir Vilniaus
skyriuje, adresu Vilniaus g. 18, Vilniuje, bei banke AB „VEREINSBANK“, adresu
Vilniaus g. 35/3. Vilniuje, atidarė sąskaitas, į kurias turėjo būti gaunami jam
skirti pinigai už neteisėtu būdu realizuotas prekes.
Laikotarpiu nuo
2003-12-02 iki 2004-10-29 gauta:
- į J. S. vardu banke AB „NORD/LB LIETUVA“ esančią sąskaitą duomenys
neskelbtini - 428 622,31 JAV dolerių (1 205
675,96 Lt), banke AB „Vereinsbank" esančią sąskaitą Nr. duomenys
neskelbtini - 13 146 JAV dolerių (37 101,96Lt),
viso 441 768,31 JAV dolerių, kas sudaro 1 242 777,92 Lt pagal gavimo dienos
lito ir JAV dolerio santykį;
- į A. U. vardu banke AB „NORD/LB LIETUVA“ esančią sąskaitą Nr. duomenys
neskelbtini buvo gauta 119 276,45 JAV dolerių
(337 448,81 Lt), banke AB „Vereinsbank" esančią sąskaitą duomenys
neskelbtini - 73 832,49 JAV doleriai (208 463,02
Lt), viso 193 108,94 JAV dolerių, kas sudaro 545 911,83 Lt pagal gavimo dienos lito
ir JAV dolerio santykį.
Iš viso
buvo gauta 634 877,25 JAV dolerių, kas sudaro 1788 689,75 Lt pagal gavimo
dienos lito ir JAV dolerio santykį.
Tęsdamas
nusikalstamą veiką, A. S., vienasmeniškai ir pilnai tvarkydamas A. U.
ir J. S. vardu atidarytas sąskaitas, siekdamas nuslėpti gautus iš
nusikalstamos veiklos pinigus, laikotarpiu nuo 2003-12-02 iki 2004-10-29 atliko
su jais finansines operacijas, t.y.:
- dalį jų, t.y. 166
800 JAV dolerių (469 323,48 Lt), pervedė į Estijos gyventojų A. M.,
O. M., T. Š., M. Š., T. J. M., A. Š.,
S. Š. sąskaitas, po to šie asmenys už atskirą užmokestį išgrynino ir
perdavė jam pinigus, kurie buvo naudojami komercinėje veikloje;
- apmokėjo automobilio BMW įsigijimą, pervesdamas 15 900 JAV dolerių (45 116,25
Lt) į įmonės „DeGa Export GmbH“ bei 5000 JAV dolerių (14 187,50Lt) į V. T. sąskaitas,
esančias Vokietijos Federacinėje Respublikoje;
- 309 292,51 JAV dolerių, 4700 eurų, 27 042,56 Lt, (iš viso litais tai sudarė 912
086,05 Lt), pasinaudodamas A. U. ir J. S. paslaugomis, išsiėmė grynaisiais
pinigais Vilniuje.
- taip pat
laikotarpiu nuo 2003-01-14 iki 2004-10-28 tyrimo metu nenustatytą nusikalstamu
būdu įgytų pinigų dalį panaudojo komercinėje veikloje, sumokėdamas už įsigytas prekes
V. A. Sankt-Peterburge bei tyrimo metu nenustatytiems asmenims Taline ir Vilniuje.
Be to, A. S. nuteistas
už tai, kad suklastojo oficialų dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:
2004 m. rugpjūčio 13
d., greitojo pašto paslaugas teikiančios UAB „TNT“ patalpose, esančiose Dariaus
ir Girėno g. 44 Vilniuje, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį prekių siuntėją,
siuntų gabenimo važtaraščiuose duomenys neskelbtini melagingai nurodė siuntėjo duomenis, t.y. žinomai
neteisingą vardą ir pavardę – A. R., šio asmens gyvenamosios vietos adresą ir
telefoną, bei suklastojo A. R. parašą; pinigų priėmimo kvituose SPB Nr. duomenys
neskelbtini melagingai nurodė, kad pinigus
sumokėjo A. R. ir suklastojo šio asmens parašą, po to šiuos suklastotus
dokumentus pateikė UAB „TNT“ darbuotojams.
2004 m. spalio 18 d. greitojo
pašto paslaugas teikiančios UAB „TNT“ patalpose, esančiose Dariaus ir Girėno g.
44, Vilniuje, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį prekių siuntėją, siuntų
gabenimo važtaraščiuose duomenys neskelbtini melagingai nurodė siuntėjo duomenis, t.y. žinomai
neteisingą vardą ir pavardę – A. R., šio asmens gyvenamosios vietos adresą ir
telefoną, bei suklastojo A. R. parašą; pinigų priėmimo kvituose SPB Nr. duomenys
neskelbtini melagingai nurodė, kad pinigus
sumokėjo A. R. ir suklastojo šio asmens parašą, po to šiuos suklastotus
dokumentus pateikė UAB „TNT“ darbuotojams.
Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde prašo
Vilniaus miesto apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos
apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti. Savo
prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.
Kasatorius mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo
Bendrosios dalies normas, t.y., konfiskuodamas automobilį „Mercedes Benz“,
kaip priemonę nusikalstamai veikai daryti, nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2
dalies nuostatas, nesant šios normos taikymo pagrindų ir sąlygų. Nuteistasis
nurodo, kad teismai tinkamai nepagrindė, kodėl automobilis „Mercedes Benz“
priskirtas prie konfiskuotinų priemonių nusikalstamai veikai daryti; nepasisakė,
kokius būtent nusikaltimus su šia transporto priemone jis padarė; nepaaiškino,
kokios buvo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, funkcijos; kokią
įtaką turėjo automobilis klastojant dokumentus ar vykdant kitus nusikaltimus;
kokiuose būtent jo veiksmuose pasireiškė neteisėtas automobilio naudojimas. Be
to, kasatoriaus teigimu, teismas negalėjo automobilio konfiskuoti dar ir dėl
to, kad šis priklauso ne jam, o Taline registruotai UAB duomenys neskelbtini.
Nuteistasis teigia, kad teismai rėmėsi tik prielaidomis, jog automobilio
savininkas, t.y. Taline registruota UAB duomenys neskelbtini, turėjo ir
galėjo žinoti, kad automobilis bus panaudotas darant nusikaltimus. Taip pat,
nuteistojo teigimu, teismas neatkreipė tinkamo dėmesio ir į tai, kad nusikaltimai
padaryti nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2004 m. spalio 29 d., tuo tarpu
automobilis buvo nupirktas 2004 m. liepos mėnesį, t.y. daug anksčiau, nei pagal
ikiteisminio tyrimo ir teismo išvadas prasidėjo tam tikra nusikalstama veika.
Dėl to, kasatoriaus manymu, darytina išvada, kad automobilio buvimas neturėjo
jokios įtakos darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, o teismai šioje dalyje
tinkamai neįvertino įrodymų, nemotyvuotai vieniems įrodymams suteikė pirmenybę
prieš kitus. Kasatorius nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei
teisminio bylos nagrinėjimo metu tikrasis automobilio savininkas nebuvo
informuotas apie tai, kokios priemonės buvo taikytos jo turtui, kokiais
pagrindais ir tvarka jis gali apskųsti priimtus sprendimus. Toks reikalavimas,
kasatoriaus įsitikinimu, kyla iš Europos 1990 m. konvencijos „Dėl pinigų
išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo“,
kurią yra ratifikavusios tiek Lietuvos Respublika, tiek Estijos
Respublika.
Kasatorius tvirtina, kad
teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas,
t.y. neteisingai kvalifikavo veikas. Anot kasatoriaus, jo padarytoje veikoje,
kurią teismai kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nėra šiame
straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nėra nustatyta veikos padarymo
vieta, t.y. nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė. Iš bylos duomenų matyti,
kad vienintelis kriterijus, pagal kurį nuspręsta, jog komercinė veikla buvo
vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra pinigų judėjimas Lietuvos
bankuose, o tai jokiu būdu negali patvirtinti teismo padarytos išvados apie
komercinė veiklos vykdymą Lietuvoje. Nepagrįstai veika kvalifikuota ir pagal BK
216 straipsnį, nes vėlgi nėra nusikaltimo sudėties. Sudarant sandorius, svarbu
tai, kad asmuo bando nuslėpti sandorio esmę, o ne savo vardą, ir tokiu būdu
pasiekiamas BK 216 straipsnyje numatytas tikslas – siekimas nuslėpti ar
įteisinti savo paties ar kito asmens turtą. Iš nuosprendžio matyti, kad
kasatorius atidarė sąskaitas kitų asmenų vardu tikslu nuslėpti neteisėtą
veiklą, tačiau toks pinigų judėjimas nepakeitė sandorių esmės, nepaslėpė pinigų
atsiradimo šaltinio ir nesuteikė mikroschemoms nelegalaus prekių pavidalo. Nė
vienas teismas nenustatė, iš kokių nusikalstamų veikų gauti pinigai, o tai, kad
jie gauti nesumokėjus mokesčių, dar nereiškia, jog jie gauti nusikalstamu būdu,
nes tokiu atveju bet kuris mokesčių įstatymų pažeidimas visuomet reikalautų
papildomo veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnį.
Neteisingai veika kvalifikuota
ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes duomenys, įrašomi siunčiant pašto
perlaidas, yra svarbūs tik pačiam siuntėjui, nes, grąžinus perlaidą – siuntinį,
jis prarastų galimybę įrodyti savo kaip siuntėjo teisę į jį, tačiau nėra
svarbus dokumentas, patvirtinantis komercinės veiklos dydį, kaip kad konstatavo
teismas. Tokie duomenys negali būti prilyginti buhalteriniams dokumentams. UAB
„TNT“ kaip tarpininko jokia siuntėjo asmeninė informacija nedomina, todėl
netikrinami net siuntėjo asmens dokumentai. Be to, ši nusikalstama veika turi
būti padaroma tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad klastoja dokumentą
ir siekti atitinkamų nusikalstamų pasekmių, be to, turi būti padaryta žala, o
naudojimasis greitojo pašto paslaugomis negali būti prilygintas dokumento
klastojimui, juo labiau, jei nepadaryta jokia žala.
Kasatoriaus teigimu,
nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, buvo padaryti
esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t.y. pažeista kasatoriaus
teisė į gynybą (BPK 10 straipsnio 1 dalis) bei teisė teikti įrodymus ir
nagrinėjant bylą teisme užduoti klausimus (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Vienas
iš pagrindinių įrodymų, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
yra Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės T. Zeniakinos 2004-11-29
išvada, kuri teismo metu nebuvo patikrinta, nors to buvo prašyta, be to,
neatvyko ir pati ekspertė, taip neatsirandant galimybei užduoti jai klausimus.
Toks prašymas teismui taip pat buvo pateiktas, be to, teismui buvo pateikta
alternatyvi Estijos advokatų kontoros teisinė analizė dėl A. S. mokesčių
mokėjimo ir vienos Lietuvos advokatų kontoros mokesčių teisės specialistų
nuomonė, kuria argumentuotai paneigiama T. Zeniakinos išvada, tačiau
teismas atsisakė šią medžiagą prijungti prie bylos ir nagrinėti. Taip pat
teismas neatliko kasatoriaus pateiktų teisės aktų, kaip įrodymų,
patvirtinančių, jog jo veika negalėjo būti vertinama kaip nusikalstama,
vertinimo. Dėl šių priežasčių buvo suvaržytos kaltinamajam įstatymo garantuotos
teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei
priimti teisingą nuosprendį.
Skundas
dėl A. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1
dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei baudžiamojo proceso normų pažeidimų
atmestinas, dalyje dėl automobilio „Mercedes Benz“ pripažinimo nusikaltimo
priemone tenkintinas.
Dėl veikos
kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį
Nusikaltimo,
numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, objektas yra Lietuvos Respublikos
įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatyta vertimosi ūkine,
komercine, finansine ar profesine veikla tvarka. Pagal galiojančius įstatymus
neįsteigus ir neįregistravus įmonės draudžiama užsiimti ūkine ir komercine
veikla. Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos įmonių rejestre.
Teismai
teisingai konstatavo, kad A. S. vykdoma prekyba mobilių telefonų dalimis buvo
neteisėta, nes tai buvo atliekama neįregistravus individualios veikos, nevedant
jokios buhalterinės apskaitos, nemokant privalomų mokesčių ir negavus
pramoninės nuosavybės savininko – koncerno „Nokia OYJ“ leidimo. Atmestini
kasacinio skundo argumentai, kad A. S. nevykdė Lietuvos Respublikoje
ūkinės–komercinės veiklos, o vertimasis neteisėta ūkine veikla jam
inkriminuotas remiantis tik pinigų judėjimu bankų sąskaitose. Tai, kad prekės
buvo įsigyjamos Estijoje ir susitarimai dėl prekių tiekimo bei apmokėjimo buvo
sudaryti ne Lietuvoje, nereiškia savarankiško ūkinės–komercinės veiklos ciklo.
Įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatas,
konstituciniu įstatymu Nr. I-1392 buvo suformuluoti ūkinės veiklos kriterijai.
Jie apibrėžiami kaip įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ir registruota
neterminuota bei nuolatinė pramoninė, ūkinė, komercinė, profesinio pobūdžio,
amatininkų bei kita veikla Lietuvoje, kuria siekiama pelno, laikantis Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Remiantis
CK 6.305 straipsnio samprata, pirkimo–pardavimo sutartis pagal savo prigimtį
yra realinė, todėl ji laikoma baigta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir sutartos
pinigų sumos sumokėjimo. A. S. prekes išsiųsdavo iš Lietuvos Respublikos ir
apmokėjimą už jas gaudavo Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitose. Tokia veikla
truko apie metus laiko ir gautos pajamos siekė 1 788 689,75 Lt. Tokie veiksmai
atitinka BK 202 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties objektyviuosius
požymius. A. S. pagrįstai pripažintas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos
nusikalstamos veikos subjektu, nors jis nėra Lietuvos pilietis, nuolatinis
gyventojas ar įstatymo nustatyta tvarka veikiantis ūkinis subjektas.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr.IX-1007) nuostatas
ir pagrįstai pripažino, kad A. S. veikė kaip nenuolatinis Lietuvos Respublikos
gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje nuolat vykdydamas komercinę
veiklą, nes jo vykdoma komercinė veikla nuo tokios veiklos pradžios
Lietuvoje iki apmokėjimo už prekes gavimo Lietuvos bankuose sudarė uždarą
komercinių operacijų ciklą. Todėl jis privalėjo įregistruoti savo individualią
veiklą ir deklaruoti gaunamas pajamas atitinkamose valstybinėse institucijose.
Sprendžiant pagal A. S. vykdomos neteisėtos komercinės veiklos apimtis (53
kartus prekės per bendrovę TNT buvo gabenamos į Kiniją, Taivanį ir kitas šalis,
už pateiktas prekes įplaukė didžiuliai srautai pinigų), teismai pagrįstai tokią
veiklą pripažino stambaus masto verslu. A. S. suprato, kad verčiasi neteisėta
komercine veikla ir siekė gauti iš šios veiklos pajamų. Tai, kad nuteistasis
suvokė neteisėtą savo vykdomos veiklos pobūdį, patvirtina jo veiksmai siekiant
legalizuoti iš neteisėto verslo gautas pajamas. Todėl teismai pagrįstai tokią
veiką kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Dėl
veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį
Nusikalstamu
būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai
momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: 1) legalizuojant
pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos
nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos
finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos, kaip gautos iš legalių
šaltinių.
Argumentuose
dėl BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo yra išdėstytos išvados ir
pagrindai, kuriais remiantis A. S. komercinė veikla parduodant mobilių telefonų
detales pripažinta nusikalstama, todėl ir pajamos, gautos iš tokios veikos,
laikomos nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis. Teismai pagrįstai nurodė, kad A.
S. atliko įvairias finansines operacijas siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu
įgytus pinigus. Jis naudojosi įvairių asmenų sąskaitomis siekdamas nuslėpti ne
tik neteisėtų pajamų šaltinius, bet ir save patį, kaip neteisėto verslo
vykdytoją.
Skunde
neteisingai teigiama, kad jo vykdomos veiklos neteisėtumas pasireiškė tik tuo,
jog nebuvo mokami mokesčiai už iš verslo gautas pajamas. BK 202 straipsnio 1
dalis yra formalioji nusikaltimo sudėtis, todėl jos kvalifikavimui nebūtini
padariniai. Tai reiškia, kad veika atitiks BK 202 straipsnio 1 dalies požymius,
jei ūkinė, finansinė ar komercinė veikla bus vykdoma neteisėtai, stambiu mastu
ar versliškai, nepriklausomai nuo to, ar iš tos veiklos gautos pajamos, ar pelnas.
Todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad mikroschemų
pardavimas yra mokestinis pažeidimas, nes šią veiklą kriminalizuoja stambaus
masto ir versliškumo požymiai.
Dėl veikos
kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai A. S. veiksmus įrašant į siuntų
gabenimo važtaraščius bei pinigų už siuntimo paslaugas priėmimo kvitus
melagingus siuntėjo duomenis kvalifikavo kaip dokumentų klastojimą. Teismų
praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija
faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo,
kad jis suteikia tam tikras teises ar pareigas. Dokumento turinys ir forma turi
didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda
sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos.
Siųsdamas
prekes į užsienio valstybes ir siuntų gabenimo važtaraščiuose bei pinigų už
siuntimo paslaugas priėmimo kvituose nurodydamas A. R. duomenis bei pasirašydamas
šio asmens vardu, A. S. klastojo šiuos dokumentus. Šiuos veiksmus A. S. atliko
tyčia slėpdamas informaciją apie save bei vykdomą veiklą, taip siekdamas
suklaidinti ūkinę, komercinę veiklą prižiūrinčius subjektus bei išvengti
mokesčių. Dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra
formalios sudėties nusikalstama veika, todėl ji laikoma baigta nuo veiksmų
atlikimo momento. Neteisingai kasaciniame skunde tvirtinama, kad, klastojant
siuntų gabenimo važtaraščius ir pinigų už siuntimo paslaugas priėmimo kvitus,
nebuvo padaryta žala. Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į valstybės valdymo
tvarkos subjektų veiklą, užtikrinančią teisės aktais reglamentuotą dokumentų
surašymo ir disponavimo tvarką.
Dėl esminių
baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų
Nepagrįsti
kasacinio skundo argumentai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismuose, buvo pažeistos BPK 10 straipsnio 1 dalies nuostatos ir
BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės teikti įrodymus bei
nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme, kaltinamasis ir jo gynėjas iš tiesų buvo pareiškę prašymus
iškviesti į teismo posėdį ekspertę T. Zeniakiną, kuri surašė šioje byloje
specialisto išvadą dėl A. S. vykdomos ūkinės–komercinės veiklos Lietuvoje
atitikimo įstatymų reikalavimams. Į pirmosios instancijos teismo posėdį
ekspertė atvykti negalėjo dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės
instancijos teisme, bylos dalyviai prašymų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė, o tai
reiškia, kad nuteistąjį ir jo gynėją patenkino pirmosios instancijos teismo
atliktas bylos aplinkybių tyrimo išsamumas. Todėl apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai apsiribojo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų
tyrimu. Nuteistasis ir jo gynėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą
suabejoti ekspertės T. Zeniakinos surašyta specialistės išvada, todėl teismai
pagrįstai ja rėmėsi, įvertindami kartu su visais bylos duomenimis. Nuteistajam
nebuvo suvaržyta teisė teikti byloje prašymus bei papildyti tyrimą papildomais
bylos duomenimis. Teismai prijungė nuteistojo bei jo gynėjo pateiktus atsakymus
į užklausimus bei pažymas prie bylos ir nuosprendyje ir apeliacinės instancijos
teismo nutartyje surašė motyvuotas išvadas šiais klausimais. Pagrįstai buvo
atmestas A. S. ir jo gynėjo prašymas prijungti prie bylos advokatų kontoros
„Pranckevičius ir partneriai“ nuomonę dėl specialistės T. Zeniakinos išvados
bei Estijos advokatų kontoros „Advokaadiburoo Junik“ raštą dėl A. S. vykdomos veiklos
teisinės analizės mokesčių klausimais, nes tai nėra baudžiamojo proceso
numatyti kompetentingi subjektai, galintys duoti šiais klausimais išvadas.
Dėl automobilio
„Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) pripažinimo nusikaltimo priemone
Pirmosios
instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad automobiliu „Mercedes
Benz“ iš Estijos į Lietuvą buvo vežamos mobilių telefonų detalės, todėl
pripažino minėtą automobilį nusikaltimo priemone. Panašius motyvus šiuo
klausimu išdėstė ir apeliacinės instancijos teismas, papildydamas tuo, kad toks
privalomo konfiskavimo pagrindas yra nurodytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2
punkte.
BK
72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo
nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72
straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti darant
nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius
daiktus.
Byloje
yra duomenų, kad minėtu automobiliu A. S. iš Estijos į Lietuvą atveždavo
mobiliųjų telefonų detales, tačiau nei ikiteisminio bylos tyrimo metu
pareikštuose įtarimuose, nei teismo nuosprendyje išdėstytose, įrodytomis
pripažintose nusikalstamos veikos aplinkybėse nėra nurodyta, kokie veiksmai
darant nusikaltimą buvo atliekami minėtu automobiliu. Pagal įrodytomis
pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes A. S. neteisėtas vertimasis
ūkine–komercine veikla pasireiškė mobiliųjų telefonų detalių siuntimu į užsienį
pasinaudojant bendrovės „TNT“ paslaugomis. Detalių gabenimas iš Estijos į
Lietuvą nėra nusikalstama veika, tokius veiksmus galima būtų traktuoti kaip
rengimąsi padaryti nusikaltimą, tačiau BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatyta, kad konfiskuojami daiktai panaudoti darant nusikalstamą veiką. Be to,
pagal BK 21 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už rengimąsi padaryti sunkų ar labai
sunkų nusikaltimą, o BK 202 straipsnio 1 dalis priskiriama prie nesunkių
nusikaltimų.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad nusikaltimo priemonės ar įrankio sąvoka teismų praktikoje
apibrėžiama specifiniais nusikaltimo padarymo palengvinimui pritaikytais
požymiais, todėl negali būti aiškinama plečiamai. Pavyzdžiui, transporto
priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji
specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti
arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios
priemonės nebūtų įmanomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Mercedes
Benz“ buvo specialiai pritaikytas prekėms gabenti ar gabenimas be šio
automobilio būtų neįmanomas. Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, ritiniai
su mikroschemomis, paimti iš automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys
neskelbtini) nebuvo paslėpti ir yra tokio dydžio, kad nesunkiai tilptų
vidutinio dydžio rankinėje. Todėl kolegija laiko, kad automobilis „Mercedes
Benz“ nebuvo priemone ar įrankiu A. S. padarant nusikaltimą, numatytą BK 202
straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio
teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Mercedes
Benz“ (duomenys neskelbtini) kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti.
Teisėjai
Josifas Tomaševičius
Vytautas Masiokas
Alvydas
Pikelis