Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-249-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-249/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-249/2006

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1; 118.3 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. balandžio 5 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. H. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. H. ieškinį atsakovams M. L., uždarajai akcinei bendrovei „Fleksma“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Kauno rajono notarė G. P.

 

 

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas 2005 m. kovo 16 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Jis nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. sudarė su atsakovu UAB „Fleksma“ administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš nurodyto atsakovo administracines patalpas. Ieškovo teigimu, šis sutarties punktas pripažintinas negaliojančiu, nes tikroji ieškovo valia buvo įsigyti administracines patalpas asmeninės nuosavybės teise, tačiau sutartį tvirtinusi notarė jam neišaiškino sąvokos „bendroji jungtinė nuosavybė“ turinio. Ieškovas neturėjo teisinio išsilavinimo, pasirašydamas sutartį, jis galvojo, kad administracinės patalpos perleidžiamos bendrojon nuosavybėn kartu su kitais savininkais, kuriems priklausys kitos pastato (duomenys neskelbtini) dalys ir bendrojo naudojimo patalpų dalys. Ieškovo sutuoktinė – atsakovė M. L. – sudarant sutartį nedalyvavo, ji nebuvo sutarties šalis. Be to, ieškovas administracines patalpas įsigijo už pinigus, kuriuos jis gavo pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą; šiuos pinigus jis 1998 m. spalio 24 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d. paskolino UAB „Fleksma“, kuri vėliau už dalį paskolintų pinigų perleido ieškovui administracines patalpas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, jis suklydo dėl sandorio esminės sąlygos, ir ši klaida yra esminė; tikrieji ieškovo  ketinimai ir valia buvo administracines patalpas įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, remdamasis CK 1.90 straipsniu, 6.145 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą, netaikyti restitucijos, o pripažinti, kad ieškovas pagal 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį administracines patalpas įsigijo asmeninės nuosavybės teise; atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

            Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. pranešimu nusiuntė atsakovams M. L. ir UAB „Fleksma“ pranešimus dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Atsakovai atsiliepimų nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 30 d. atsakovei M. L. asmeniškai buvo įteikti ieškinio, jo priedo nuorašai ir teismo pranešimas, jog per 14 dienų ji privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinio pareiškimą. Atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, tokį sprendimą priėmė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas 1998 m. spalio 24 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d., dar nesudaręs santuokos (santuoką su atsakove jis sudarė 2003 m. sausio 3 d.), paskolino atsakovui UAB „Fleksma“ 6200 JAV dolerių ir 36 000 Lt, kuriuos UAB „Fleksma“ įsipareigojo grąžinti, tačiau ieškovas nereikalavo iš atsakovo grąžinti skolą, o už dalį paskolintų pinigų jis įsigijo UAB „Fleksma“ priklausančias administracines patalpas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas administracines patalpas iš atsakovo pirko vienas, ieškovo sutuoktinė nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties šalis; ieškovas, nebūdamas teisininkas ir pasirašydamas sutartį iš esmės suklydo, ši klaida yra esminė, todėl pripažino, kad pagal CK 1.90 straipsnio 1 ir 4 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalį 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas, pagal kurį ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo iš UAB ”Fleksma” bendrovei priklausančias administracines patalpas, pripažintinas negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento. Teismas netaikė restitucijos, atsižvelgė į tikrąją ieškovo valią sudarant sutartį ir pripažino, kad ieškovas pagal 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį administracines patalpas įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovės atstovas – advokatas – pateikė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti sprendimą už akių ir nurodė, kad ieškovo ieškinys neturėjo būti priimtas, nes Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi jau yra išsprendęs administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) nuosavybės klausimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jeigu pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai; teismo siųstame pranešime buvo nurodyta atsakovės pareiga per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį, išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kodėl ji laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu pareiškime nurodė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartį, kuriais jau yra išspręstas administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) nuosavybės klausimas, t. y. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas byloje tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Teismas pažymėjo, kad atsisakyti priimti ieškinį galima tik esant šių išvardytų trijų elementų visumai. Teismas nustatė, kad šalys anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje ir dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo ne tos pačios, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai nagrinėjo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, o nagrinėjamoje byloje – dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nė vienas ieškinio elementas nėra tapatus, todėl teismas, priėmęs sprendimą už akių, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, 2005 m. spalio 20 d. nutartimi jį tenkino; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 28 d. nutartį, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių ir bylą nutraukė. Kolegija iš esmės vertino atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus įrodymus dėl teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais jau yra išspręstas administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) nuosavybės klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Kolegija nustatė, kad atsakovė įrodymus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą pateikė gavusi teismo nutartį dėl turto arešto, taip pat atskirajame skunde, kuriuo skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto – administracinėms patalpoms taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo ieškinį, turėjo patikrinti atsakovės pateiktus įrodymus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nepriimti sprendimo už akių, o teismas, sprendęs pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, turėjo tokį pareiškimą priimti, nes atsakovės pateikti įrodymai turėjo įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija pabrėžė, kad administracinių patalpų nuosavybės klausimą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išsprendė 2005 m. vasario 22 d. nutartimi, kai padalijo santuokoje įgytą turtą ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teises į dalį administracinių patalpų, todėl teismas negali antrą kartą išspręsti klausimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 28 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.                  Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137, 288 ir 293 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl bylos nutraukimo pagrindų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinio pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad tarp ginčo šalių jau yra išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į administracines patalpas. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo priimti išnagrinėjus ieškovės M. H. (po ištuokos – M. L.) ir atsakovo R. H. ginčą, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys yra ne tos pačios. Vertindamas, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamos su santuokos nutraukimu ir santuokoje įgyto turto padalijimu susijusios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl sandorio negaliojimo pagrindų. Kasatorius nurodo, kad teismai civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimus dėl kito ieškinio dalyko, t. y. nagrinėjo reikalavimo nutraukti santuoką ir padalyti santuokoje įgytą turtą pagrįstumą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismas, priėmęs sprendimą už akių, nagrinėjo reikalavimo pripažinti sandorio dalį negaliojančia pagrįstumą. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kol 2003 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, teismai laiko, kad administracines patalpas R. H.  įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2.                  Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 337 straipsnį, nes peržengė atskirojo skundo ribas. Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. atsakovė neprašė teismo nutraukti bylą. Be to, atsakovė atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, peržengęs atskirojo skundo ribas, pažeidė CPK 320, 323 straipsnį ir nepagrįstai panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių ir bylą nutraukė.

Atsakovės atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti, nes jis neatitiko CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

 

 

 

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Ieškovas 2003 m. rugsėjo 3 d. sudarė su atsakovu UAB „Fleksma“ administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš nurodyto atsakovo administracines patalpas, tačiau ieškovas nurodo, kad jis suklydo dėl sandorio esminės sąlygos, ir ši klaida yra esminė, nes tikrieji ieškovo ketinimai ir valia buvo administracines patalpas įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinio pareiškimą, teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatė, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų naikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus, kad jau yra išspręstas nuosavybės teisių klausimas dėl administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), todėl panaikino teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino teismo sprendimą už akių ir bylą nutraukė.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų dėl bylos nutraukimo, esant įsiteisėjusiam sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ar nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nurodytos teisės normos taikymo, ar neperžengė atskirojo skundo ribų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo R. H. ir atsakovės M. L. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (civilinė byla (duomenys neskelbtini). Šioje byloje R. H., būdamas atsakovas, buvo pareiškęs priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė teismą pripažinti jo asmenine nuosavybe administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir neįtraukti šio pastato į santuokoje įgyto dalytino turto masę, nes jis buvo nupirktas už jo lėšas, paskolintas UAB „Fleksma“ dar 1998 metais. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovo priešieškinį tenkino ir pripažino R. H. asmeninės nuosavybės teises į statinį – administracines patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino nurodytą statinį bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jį padalijo, pripažindamas ieškovei M. H. nuosavybės teises į 1/2 dalį administracinių patalpų (duomenys neskelbtini). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Teismo sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju – apeliacinės instancijos teismo nutarties) įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių, nes jam įsiteisėjus šalių ginčijami teisiniai santykiai tampa neginčijami ir įgyja res judicata galią ir yra šalims privalomi. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja nenuginčijamumo ir prejudicialumo savybę, todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti teismo sprendimo (nutartyje) nustatytų faktų ir teisinių santykių arba bandyti juos kitaip nustatinėti kitose bylose. Šioje byloje ieškovas R. H. nori nustatyti faktą, kad administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso jam vienam asmeninės nuosavybės teise, nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nutartimi yra pripažinta, kad minėtas administracinis pastatas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir buvo padalytas tarp išsituokiančių sutuoktinių pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio pastato. Ieškovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšdamas ieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, pareiškime nenurodė, kad dėl šio pastato jau yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo ginčo pastatas jau yra pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, yra padalytas tarp buvusių sutuoktinių, šis sprendimas (Kauno apygardos teismo nutartis) yra įsiteisėjęs ir, pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenis, yra įvykdytas (b. l. 72). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas tokį ieškinio pareiškimą turėjo atsisakyti priimti, nes jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; ieškovas kitoje civilinėje byloje negalėjo ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pareiškimas buvo priimtas ir teismas jį išnagrinėjo, priimdamas sprendimą už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai panaikino teismo sprendimą už akių ir bylą nutraukė remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nes dėl to paties dalyko (šiuo atveju administracinio pastato) negali būti priimti du, vienas kitam prieštaraujantys, teismo sprendimai. Esant išvardytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 137, 288 ir 293 straipsnius, jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

            Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 337 straipsnį, nes peržengė apeliacinio skundo ribas. CPK 337 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę nutartimi panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas), o CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsnyje išvardytos aplinkybės. Šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad yra CPK 293 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bylą, todėl teismas pagrįstai šią bylą nutraukė, nes apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat ir pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos (CPK 302 straipsnis).

            Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo ją naikinti kasacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

           

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 Teisėjai                                                                                                            Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                Dangutė Ambrasienė   

 

 

                                                                                                                          Algimantas Spiečius