Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-10][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-560-968-2021].docx
Bylos nr.: eAS-560-968/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „ETA Energia“ 302865792 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
43.5. Atsisakymas priimti skundą
43.5. Atsisakymas priimti skundą
43.5.9. Kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas
43.5.9. Kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas
21. Vietos savivalda
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas



Administracinė byla Nr. eAS-560-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01002-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. skundą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ETA Energia“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl visuomenės informavimo ir projektinių pasiūlymų viešo svarstymo procedūros ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtais.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

Pareiškėjai A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto 2020 m. rugpjūčio 18 d. pritarimą socialinės globos namų, adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektiniams pasiūlymams, parengtiems projekto vadovo A. N., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti statinio, t. y. socialinės globos namų, adresu (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo darbus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti.

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai bei butų savininkai, o name įsteigta 372-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „Valakampiai“ (toliau – ir Bendrija). Pareiškėjų teigimu, 2020 m. spalio 21 d. įvyko Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu pareiškėjai ir kiti gyventojai sužinojo, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ETA Energia“, kaip būsimasis statytojas, gretimame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ketina statyti trijų aukštų socialinės globos namus. Dėl šių aplinkybių buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kurie buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, o informacija apie pasiūlymų viešinimą pateikta informaciniame stende, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas paskelbė, kad viešas susirinkimas organizuojamas 2020 m. liepos 9 d. 17.00 val. virtualioje erdvėje, nurodant prisijungimo nuorodą per „Zoom“ platformą. Pareiškėjai teigė, kad jie apie minėtus projektinius pasiūlymus nieko nežinojo ir apie susirinkimą, kuris realiai neįvyko, jiems nebuvo tinkamai pranešta. Pareiškėjų nuomone, tai suvaržė jų teisę susipažinti su minėtais projektiniais pasiūlymais bei teikti savo pasiūlymus, kadangi žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas, ribojasi su Bendrijos nuomojamu žemės sklypu.

Taip pat pareiškėjai nurodė, kad pritarimas rengti socialinės globos namų projektą yra neteisėtas. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog pareiškėjai turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjai, nesutikdami su šia nutartimi, apskundė ją Vilniaus apygardos teismui, kuris kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija), prašydamas nustatyti rūšinį bylos teismingumą. Specialioji kolegija 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pareiškėjai nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jie sužinojo 2020 m. spalio 21 d. Bendrijos narių susirinkimo metu, o konkrečią informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto M. P. pritarimą projektiniams pasiūlymams sužinojo tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo.

Pareiškėjai prašė, kad teismas atsižvelgtų į tai, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jie su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi nepraleisdami kreipimosi į teismą termino, jie negalėjo žinoti, jog ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjai kartu su advokatu kreipėsi į administracinį teismą po priimtos Specialiosios kolegijos nutarties, patvirtina, jog jie aktyviai stengėsi apginti savo teises.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pateikti teismui nenuasmenintą 2020 m. liepos 9 d. projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene ir suinteresuotais asmenimis protokolą, iš kurio būtų galima matyti, kas dalyvavo 2020 m. liepos 9 d. 17.00 val. organizuotame susirinkime per „Zoom“ platformą, taip pat pateikti duomenis, patvirtinančius, kada ir kokiu būdu namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo informuoti apie šį susirinkimą arba galėjo apie jį sužinoti.

Atsakovas 2021 m. liepos 15 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d., kai buvo gautas prašymas informuoti visuomenę apie socialinės globos namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus, visuomenė buvo informuojama informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje paskelbiant projektinius pasiūlymus ir pranešimą (duomenys neskelbtini). Taip pat Administracija pažymėjo, kad statytojas po pranešimo paskelbimo per 3 darbo dienas privalėjo įrengti žemės sklype stendą su informacija arba informaciją registruotais laiškais pateikti planuojamo statyti objekto žemės sklypo ar kaimyninių žemės sklypų valdytojams, naudotojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais. Atsakovas pateikė teismui stendo fotofiksaciją, t. y. statytojo pasirinktą visuomenės informavimo būdą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, netenkinęs jų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad, kaip matyti iš Administracijos pateiktų duomenų, skundžiamas teisės aktas viešai skelbiamas savivaldybės tinklalapyje, todėl laikytina, kad pareiškėjai skundą teismui turėjo pateikti per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Šiuo atveju pareiškėjai teismui pradinį skundą pateikė tik 2021 m. kovo 30 d. (patikslintą skundą – 2021 m. birželio 30 d.), t. y. praleidę įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. 

Teismas nustatė, kad pareiškėjų teiginiai, jog jie apie socialinės globos namų statybas sužinojo tik 2020 m. spalio 21 d. susirinkimo metu ir tik tada pradėjo ginti savo pažeistas teises, kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismą, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaip matyti iš Projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene ir suinteresuotais asmenimis 2020 m. liepos 9 d. protokolo, susirinkime, vykusiame per „Zoom“ platformą, buvo svarstomi klausimai dėl projektinių pasiūlymų, susijusių su socialinės globos namų, (duomenys neskelbtini), statybomis. Minėtame susirinkime dalyvavo vienas iš patikslinto skundo pareiškėjų, t. y. A. N., o tai įrodo, kad apie susirinkimą visuomenė buvo tinkamai informuota ir buvo suteikta galimybė jame dalyvauti. Be to, pareiškėjai dar 2020 m. liepos 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. T. konsultuoti juos „socialinės globos namų, (duomenys neskelbtini), statybos ir steigimo klausimais“, todėl teigti, kad pareiškėjai apie būsimas statybas sužinojo tik 2020 m. spalio 21 d. susirinkimo metu, nėra jokio pagrindo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai į administracinį teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 30 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo teismingumo klausimo išsprendimo. Pareiškėjai nuo 2020 m. liepos 30 d. yra atstovaujami profesionalaus teisininko, todėl jiems turėjo būti žinoma apie įstatyme įtvirtintą terminą skundui pateikti. Skundžiamas teisės aktas, kuriuo pritarta projektiniams pasiūlymams, po viešo svarstymo paskelbtas viešai Administracijos interneto tinklalapyje ir pareiškėjai galėjo su juo susipažinti. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jie praleido terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi iš esmės nenurodytos jokios priežastys, objektyviai sutrukdžiusios jiems laiku kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

 

III.

 

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti formaliais motyvais, iš esmės neįsigilinęs į bylos esmę bei pareiškėjų nurodytas priežastis. Teismas iškraipė pareiškėjų teiginius. Pareiškėjai neteigė, kad apie būsimas statybas sužinojo 2020 m. spalio 21 d. Bendrijos susirinkimo metu. Skunde buvo nurodyta, kad minėto susirinkimo metu pareiškėjai sužinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą UAB „ETA Enregia“ projektiniams pasiūlymams socialinės globos namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybai.

Teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir ankstesnėje to paties teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartyje, nors minėtą nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaikino, nurodydamas, kad pareiškėjų skundas turi būti tikslinamas ir jo priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Teismas pakartotinai svarstė priėmimo klausimą, prašymą atmetė turėdamas išankstinę nuomonę, kurią išreiškė ankstesnėje nutartyje, dėl to, pareiškėjų nuomone, buvo šališkas.

Pasisakydami dėl teismo argumento, kad skundžiamas teisės aktas buvo paskelbtas viešai savivaldybės interneto tinklalapyje ir pareiškėjai galėjo su juo susipažinti, pareiškėjai nurodo, kad jie ir kiti namo gyventojai neturi galimybės naudotis kompiuteriais bei programine įranga dėl amžiaus, informacinio-technologinio neišprusimo, tačiau dėl to jie negali būti diskriminuojami ir pažeidžiamos jų teisės dalyvauti realiame susirinkime ir pateikti savo nuomonę dėl projektinių pasiūlymų.

Teismo argumentas, kad pareiškėjas A. N. dalyvavo 2020 m. liepos 7 d. susirinkime per „Zoom“ platformą ir tai įrodo, jog visuomenė buvo tinkamai informuota, pareiškėjų nuomone, teisiškai nepagrįstas, nes 2020 m. liepos 9 d. nuotoliniu būdu vykęs suinteresuotų asmenų komunikavimas nelaikytinas susirinkimu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nepagrįstas ir išgalvotas teismo teiginys, jog pareiškėjai nurodo, kad apie šį sprendimą (vyr. architekto pritarimą) jie sužinojo tik gavę teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjai skunde nurodė, kad apie šį pritarimą jie sužinojo Bendrijos narių susirinkimo metu, t. y. 2020 m. spalio 21 d. Apie savo pažeistas teises pareiškėjai sužinojo 2020 m. spalio 21 d., o ieškinį bendrosios kompetencijos teismui pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjai neginčija, kad aktualiu klausimu kreipėsi į advokatą. Tačiau teismas klysta, teigdamas, kad pareiškėjams turėjo būti žinoma apie įstatyme įtvirtintą terminą skundui paduoti. Pareiškėjams tai nebuvo žinoma, nes jų civilinėms teisėms ginti jie pasirinko bendros kompetencijos teismą, kuriame procesas reguliuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Jame nėra numatyti terminai skundui paduoti. Advokatas negalėjo protingai numatyti ar iš anksto žinoti, kad šis ginčas teismingas administraciniam teismui. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas, suabejojęs bylos teismingumu ir perdavęs šį klausimą spręsti Specialiajai kolegijai, kuri ginčą kildino iš mišrių, civilinių ir administracinių teisinių santykių.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, neatnaujinus termino skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, ir nenustatęs pagrindo atnaujinti praleistą terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde, kurį patikslino, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto 2020 m. rugpjūčio 18 d. pritarimą statybos projektiniams pasiūlymams, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2021 m. kovo 29 d., t. y., praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjai savo patikslintame skunde nurodė, kad jie tik 2020 m. spalio 21 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu sužinojo, jog UAB „ETA Energia“ gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ketina statyti 3 aukštų socialinės globos namus, tuo tikslu parengė projektinius pasiūlymus, juos paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Pareiškėjai patikslintame skunde taip pat nurodė, kad jiems minėto Bendrijos narių susirinkimo metu tapo žinoma, jog Administracija pritarė ginčo projektiniams pasiūlymams. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad „apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020 m. spalio 21 d.“, o konkrečią informaciją apie skundžiamą aktą (jo priėmimo datą, registracijos numerį, konkretų turinį) – po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, šalindami joje nurodytus skundo trūkumus. Pirmiausiai savo galbūt pažeistas teises bandė ginti kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismą, todėl jiems nebuvo žinoma apie terminus skundui administraciniam teismui paduoti.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (žr., pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009). Skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad informacija apie ginčo projektinius pasiūlymus ir ginčijamą pritarimą jiems buvo skelbiama informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

Visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR1.04.04:2017) VIII skyriaus nuostatos. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 61 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) tiesiogiai pateiktą statytojo prašymą, projektinius pasiūlymus ir kitus privalomus dokumentus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo: paskelbia IS „Infostatyba“; savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje paskelbia (pateikia nuorodą) projektinius pasiūlymus ir pranešimą. Statytojas po pranešimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje per 3 darbo dienas privalo įrengti žemės sklype ar bet kuriame viename žemės sklype, kai planuojama statyti objektą per kelis žemės sklypus, ar teritorijoje, kai žemės sklypas nesuformuotas, stendą su šiame punkte išvardinta informacija arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti planuojamo statyti objekto žemės sklypo ar kaimyninių žemės sklypų valdytojams, naudotojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 66 punkto 3 pastraipoje numatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, tiesiogiai pateiktą prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, patikslintus (jei tikslinti) projektinius pasiūlymus, ataskaitos su priedais, 651 punkte nurodytų dokumentų įrašais (kai jie gauti) per 3 darbo dienas nuo jų gavimo paskelbia IS „Infostatyba.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 nuostatas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo akto įkėlimas į IS „Infostatyba“ laikytinas tinkamu jo paskelbimu. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiamas pritarimas projektiniams pasiūlymams buvo patalpintas ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi, darytina išvada, kad būtent skundžiamo akto viešas paskelbimas yra objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo termino pradžia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų teiginius, jog jie apie savo teisių galimą pažeidimą ir skundžiamą aktą sužinojo tik 2020 m. spalio 21 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu, paneigia byloje esantys duomenys: kaip matyti iš Projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene ir suinteresuotais asmenimis 2020 m. liepos 9 d. protokolo, susirinkime, vykusiame per „Zoom“ platformą, tą dieną buvo svarstomi klausimai dėl projektinių pasiūlymų, susijusių su socialinės globos namų, (duomenys neskelbtini), statybomis. Minėtame susirinkime dalyvavo vienas iš patikslinto skundo pareiškėjų, t. y. A. N., o tai įrodo, kad apie ginčo projektinius pasiūlymus ir rengiamą susirinkimą visuomenė buvo tinkamai informuota. Be to, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjai vėliausiai 2020 m. liepos 9 d. turėjo ir galėjo žinoti apie ginčo projektinius pasiūlymus. Be to, pareiškėjai dar 2020 m. liepos 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. T. konsultuoti juos „socialinės globos namų (duomenys neskelbtini), statybos ir steigimo klausimais“. Akivaizdu, kad jie tuo metu žinojo apie ginčo planuojamą projektavimą. Taigi, pareiškėjai galėjo aktyviai domėtis planuojamu projektavimu, ginčo projektiniais pasiūlymais ir apie skundžiamą pritarimą projektiniams pasiūlymams sužinoti, kai jis buvo paskelbtas IS „Infostatyba“ ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Tuo tarpu, pirmą kartą į teismą (pirmiausiai bendrosios kompetencijos) pareiškėjai kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 15 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. LVAT praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013). Teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes, su kuriomis jie sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jiems savo galbūt pažeistas teises sutrukdė ginti objektyvios, nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini nerūpestingu ir neatidžiu jų pačių elgesiu. Kaip minėta, pareiškėjai pirmą kartą į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. nuo skundžiamo pritarimo projektiniams pasiūlymams praėjus beveik 4 mėnesiams. Pareiškėjų nurodytų aplinkyb, susijusių su senyvu amžiumi, nesugebėjimu naudotis informacinėmis technologijomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kaip sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Kaip minėta, vienas iš pareiškėjų dalyvavo projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene ir suinteresuotais asmenimis susirinkime, vykusiame per „Zoom“ platformą, taigi jis turi galimybes naudotis informacinėmis technologijomis. Pareiškėjų teiginiai, kad jie nežinojo apie skundo padavimo administraciniam teismui terminus, nelaikytina svarbia ir objektyvia ir termino praleidimą pateisinančia aplinkybė, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjus šiuo atveju atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų teiginiai neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjai šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir uždelsė kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti skundo.

ABTĮ 43 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria reikalauta pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektiniams pasiūlymams, ir perdavus pirmosios instancijos teismui šios skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi teisėja neturėjo pagrindo nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo iš naujo nesant kitų nusišalinimo pagrindų, numatytų ABTĮ. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių suabejoti pirmosios instancijos teismo (teisėjos) nešališkumu, todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

                                        Ernestas Spruogis

 

 

                                        Skirgailė Žalimienė