Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-10][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-409-350-2015].docx
Bylos nr.: ATP-409-350/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra 190742867 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.25. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai
3.25.3. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo ypatumai
3.26. Apeliacinis procesas
3.26.1. Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

                                           Administracinė byla Nr. ATP-409-350/2015                                                                               Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00147-2015-0       Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

 

 

(S)

 

                                  

PANEVĖŽIO  APYGARDOS TEISMAS

                  N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato K. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

n u s t a t ė:

 

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra ( toliau Institucija) 2015 m. kovo 25 d. nutarimu A. V. nubau pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 216 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. k. v., esančiame P. k., G. sen., M. r. sav., vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus traktoriumi – ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, sunaikino apie 8826 m2 žolinės pelkės augalijos. Žemės sklypas priklauso gamtinio karkaso teritorijai. Konstatuota, kad savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 128.2 punkto reikalavimus, nurodančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

Institucijos nutarimą A. V. apskundė apylinkės teismui, tačiau jo skundas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu buvo atmestas.

A. V. atstovas advokatas K. K. apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą ir Institucijos nutarimą, o A. V. administracinę bylą nutraukti.

Nurodo, kad kaltinime minimas sklypas yra 7.3367 ha pločio, iš jo 4.602 ha ploto sudaro žmogaus sukurtas dirbtinis vandens telkinys, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys (durpių sluoksnio matavimų atlikimo aktas). A. V. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, sklype melioravimo darbus atliko turėdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus leidimą.

Teigia, kad protokolas A. V. buvo surašytas remiantis tik tikėtinais duomenimis – geologijos tarnybos raštu, kuriame tikslių duomenų apie vandens telkinio durpių sluoksnį nėra, nes kartografavimo metu pelkė tyrinėta nebuvo, tačiau rašte nurodyta, kad aptariamas vandens telkinys yra natūrali žemapelkė, kurios plote durpių sluoksnis vietomis kaitus ir gali nesiekti 1 metro storio. Kad vandens telkinys yra natūrali žemapelkė, geologijos tarnyba nustatė tik pažiūrėjus į aerofotonuotrauką, jokių papildomų matavimo darbų neatliko. Be to, A. V. teismui pateikė 1936 metų kartografo Š. Č. sudarytą RKKA – Darbininkų ir Valstiečių Raudonosios armijos topografinį žemėlapį, kuriame jokia pelkė nepažymėta, nors kiti objektai – ežeras, miškas, gyvenvietė, pažymėti tiksliai. Tai rodo, kad jokios natūralios pelkės aptariamoje vietoje nebuvo, vandens telkinys suformuotas dirbtinai, rajoninio kelio statybos metu, todėl A. V. negalėjo būti surašytas protokolas už tai, kad jis melioravo dirbtinį vandens telkinį, o ne natūralią pelkę, šis vandens telkinys niekur nėra pažymėtas kaip natūralioje gamtoje susiformavusi pelkė ir nėra vertingas ar saugotinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. V. atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. V. nubaustas pagrįstai, nes jis ardė natūralią pelkę. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti duomenys -  nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( šio įrašo galia nustatyta įstatymais, yra galiojanti ir nenuginčyta), kuriame nurodyta, kad protokole nurodytame sklype yra pelkė, kompetentingos įstaigos - Lietuvos geologijos tarnybos pateikti duomenys, kad minimame sklype yra natūrali žemapelkė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šioje byloje A. V. nubaustas už tai, kad jis, protokole nurodytu laiku ir vietoje vykdė melioravimo darbus - naudodamas techniką bei rankomis ištraukė pelkėje buvusius atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, taip sunaikino apie 8826 m2 žolinės pelkės augalijos, todėl savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punkto reikalavimus, nurodančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

Viso proceso metu A. V. neneigė, kad atliko melioravimo darbus protokole nurodytame sklype, tačiau kategoriškai nesutiko su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu, nurodė, kad jis darbus atliko plote, kuriame pelkė ne natūrali, o žmonių suformuotas dirbtinis vandens telkinys.

Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje esančiame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 7,3367 ha ploto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame P. k., G. sen., M. r. sav., 4,602 ha plotui, kuriame yra pelkės ir šaltinynai, įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ( b.l. 60). Šie registro duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikomi teisingais ir teisėtais ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Tokiu būdu minimo ploto naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę. Taip pat byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. V. melioravimo darbus, aprašytus protokole ir Institucijos nutarime, atliko būtent plote, kuris, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra natūrali žemapelkė, todėl byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pažeidėjas padarė veiką, turinčią ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimo sudėties požymius.

     Nors apeliantas skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės, tačiau duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, ar jį atstovaujantis asmuo, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. padarė ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias reikia tirti ar įvertinti, todėl skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. V. atstovo advokato K. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

N u t a r ė :

 

              Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. atstovo advokato K. K. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

 

         

 

 

Teisėjas                                                                        Algirdas Gaputis

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK