Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-177-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-177/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.4. Bylos dėl dovanojimo
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.2. Sandoriai:
2.1.2.4. Negaliojantys sandoriai:
2.1.2.4.1. Niekiniai sandoriai:
2.1.2.4.1.4. Apsimestinis sandoris
2.1.5. Ieškinio senatis:
2.1.5.2. Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.4. Ieškinio senaties termino taikymas
2.5. Prievolių teisė
2.5.15. Dovanojimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.3. Civilinio proceso dalyviai:
3.1.3.6. Tretieji asmenys civiliniame procese:
3.1.3.6.1. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.4. Ieškinio priėmimas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.1. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
3.2.1.4. Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.4. Galutinis sprendimas
3.2.6.11. Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2014

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03228-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 24.2 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. V. T. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, tretieji asmenys – A. V. T. ir B. J., bei A. V. T. savarankišką reikalavimą T. M. ir G. M. taikyti ieškinio senatį.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį ir apsimestinio sandorio negaliojimą, bei proceso teisės normų, nustatančių apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė T. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama 1995 m. vasario 7 d. G. M. ir T. J. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir T. J. 1995 m. vasario 7 d. sudarė 29,29 kv. m bendro ploto sodo namelio ir 0,0825 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (toliau – Sutartis). Ieškinyje nurodoma, kad ši Sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės teigimu, jos sutuoktinis G. M. turto pardavėjai T. J. iš bendrų šeimos lėšų sumokėjo 2000 Lt už sodo namelį ir 300 Lt už žemės sklypą. Faktą, kad 1995 m. vasario 7 d. sudaryta ne pirkimo–pardavimo, o dovanojimo sutartis, ieškovė teigia sužinojusi tik 2012 m. gegužės mėn., kai antstolė pradėjo skolos išieškojimą iš G. M. turto pagal kreditoriaus A. V. T. reikalavimą, todėl, jos manymu, ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Trečiasis asmuo A. V. T. pareiškė savarankiškus reikalavimus (procesinis dokumentas pavadintas ir teismų laikytas ieškiniu), prašydamas T. M. reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo nurodė, kad dovanojimo sandoris sudarytas prieš septyniolika metų, todėl jo galiojimas ginčijamas praleidus bendrąjį dešimt metų ieškinio senaties terminą. Trečiojo asmens manymu, reikšdami vis naujus skirtingus reikalavimus (Šiaulių rajono apylinkės teisme jau nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-878-900/2012 pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl to paties nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių T. Mockuvienės ir G. M. nuosavybe), ieškovė ir atsakovas elgiasi nesąžiningai, nurodo skirtingas turto įgijimo aplinkybes, taip siekdami išvengti įsipareigojimų kreditoriui vykdymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens A. V. T. reikalavimą taikyti ieškinio senatį tenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nustatęs, kad iki dovanojimo sandorio sudarymo tiek ieškovė, tiek atsakovas B. J. asmeniškai nepažinojo; vietiniame laikraštyje ji skelbė, jog parduoda sodą su nameliu, nurodydama savo telefono numerį, po Sutarties pasirašymo ieškovė su atsakovu sumokėjo B. J. Sutartyje nurodytos turto vertės dydžio kainą – 2000 Lt už sodo namelį ir 300 Lt už žemės sklypą, dovanojimo sandorį šalys sudarė B. J. siūlymu (vyko jos skyrybų procesas), teismas padarė išvadą, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sandorį; konstatavo, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes suėjo 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti, kuris prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis); pripažino, jog ieškovė, kuri gimė ir įgijo išsilavinimą Rusijoje, neturi pakankamų valstybinės kalbos (lietuvių) pagrindų ir teisės žinių, nebuvo Sutarties šalis, nedalyvavo ją pasirašant pas notarą ir Sutarties kopijos negavo, todėl negalėjo žinoti ir suprasti, jog atsakovas turtą įgijo kaip iš trečiojo asmens gautą dovaną, taip panaikindamas ieškovės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos (1995 m. vasario 7 d.) ir ne nuo ieškovės nurodomo 2012 m. gegužės mėn. (antstolio paskelbtų varžytynių Sutartimi dovanotam turtui), bet nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie jai dovanojamo nekilnojamojo turto teisinį režimą, 2008 m. rugpjūčio 21 d. su atsakovu notarine tvarka sudarydama dovanojimo sandorį, nes notaras privalėjo išaiškinti šalims sandorio esmę ir jo teisinius padarinius, jis nebūtų tvirtinęs viso sodo namelio ir žemės sklypo dovanojimo ieškovei sandorio, jei šis turtas būtų buvęs jos ir sutuoktinio bendroji nuosavybė. Bylos duomenimis, 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-656-810/2011 pripažinta negaliojančia pagal A. V. T. ieškinį actio Pauliana pagrindu; ieškovės žinojimą apie sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą ir jai dovanoto turto teisinio režimo pasikeitimą patvirtina pirmiau nurodytoje byloje ieškovės pateikto atsiliepimo ir atskirojo skundo argumentai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas Sutarčiai ginčyti pasibaigė 2011 m. rugpjūčio 21 d., praėjus trejiems metams po ieškovės ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 21 d. to paties nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo. Teismas laikė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį savo sutuoktiniui dėl Sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, su kuriuo šis sutiko ir jo neginčijo, nebuvo sąžininga proceso šalis, nes sudarė teisinę situaciją, dėl kurios į procesą turėjo įstoti tretieji asmenys, turintys priešingą nei ieškovė teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat nenustatyta jokių svarbių priežasčių ir pateisinamų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas ieškovės teisėms ginti.

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės T. Mockuvienės apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimąieškinį tenkino, 1995 m. vasario 7 d. G. M. ir T. J. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pripažino pirkimo–pardavimo sutartimi; trečiojo asmens A. V. T. reikalavimą taikyti ieškinio senatį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes padaryta išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia neturi būti skaičiuojama nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos; sprendė, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovės ir atsakovo argumentus, kad šis terminas prasidėjo tik 2012 m. gegužės mėn., bei tinkamai nustatė, jog ieškinio senaties pradžios momentu laikytina ieškovės ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 21 d. notarine tvarka sudaryta dovanojimo sutartis. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, būdama suaugusi, turėdama atitinkamą išsilavinimą, kas leidžia ją pripažinti rūpestingu ir apdairiu žmogumi, turėjo suprasti, jog dovanoti turtą kitam gali tik tas asmuo, kuris šį turtą valdo nuosavybės teise, nes dovanoti sau pačiai priklausantį turtą, eiti į notaro biurą, turėti tam tikras išlaidas yra neprotinga. Kolegija konstatavo, kad, teisingai nustatęs ieškinio senaties pradžią, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šio termino pabaigą, netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normą, jog tais atvejais, kai ieškinio senaties terminai, nustatyti galiojusiuose įstatymuose, nepasibaigė iki 2000 m. CK (toliau ir CK) įsigaliojimo, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai; CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nustačiusi, kad T. Mockuvienės pareikšto ieškinio senaties termino pradžia yra 2008 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jau po 2000 m. CK įsigaliojimo, teisėjų kolegija taikė ne trejų, bet dešimties metų ieškinio senaties terminą, nurodydama, jog paskutinė diena Sutarčiai ginčyti yra 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kadangi T. M. ieškinys teisme gautas 2012 m. birželio 18 d., tai kolegija sprendė, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas, atmesdama trečiojo asmens reikalavimą taikyti ieškinio senatį.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių ir trečiojo asmens B. J. paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog G. M. ir B. J. 1995 m. vasario 7 d. notarine tvarka sudarė ne dovanojimo, o pirkimo–pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė imperatyvių normų pažeidimo, nes sandorio šalys buvo tik ieškovės sutuoktinis ir trečiasis asmuo B. J., jie abu susitarė sudaryti dovanojimo sandorį, ieškovė atsisakė dalyvauti sudarant sandorį ir vykti pas notarą, teigdama, kad ji tarėsi su sutuoktiniu, jog nekilnojamasis turtas bus perkamas jo vardu. Nurodžiusi, kad byloje ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, teisėjų kolegija pripažino, kad 1995 m. vasario 7 d. B. J. ir G. M. sudarytas sandoris yra ne turto dovanojimo, o pirkimo–pardavimo sutartis, kuria B J. už 2300 Lt pardavė G Mockui sodo namelį su rūsiu ir 0,0825 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. V. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 12, 13, 320 straipsnių pažeidimo. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė nekėlė klausimo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino Sutarčiai ginčyti pabaigą (skunde laikytasi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. gegužės mėn.), nesirėmė netinkamu Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies taikymu. Skundžiamame sprendime atmetęs ieškovės argumentą, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo tik 2012 m. gegužės mėn., apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, jog apeliacinis skundas nepagrįstas. Kasatorius daro išvadą, kad, spręsdamas ieškinio senaties termino pabaigos klausimą, teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir nešališkumo principus, nes tokių klausimų apeliaciniame skunde ieškovė nekėlė, o teismas nekonstatavo pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Dėl nepagrįsto CK 1.87 straipsnio 3 dalies netaikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų yra civilinės apyvartos stabilumo užtikrinimas, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013). Kasatoriaus vertinimu, pareikštu ieškiniu ieškovė siekė, kad jos sutuoktinio G. Mockaus asmenine nuosavybe valdomas nekilnojamasis turtas, į kurį jau buvo nukreiptas išieškojimas A. V. T. naudai, taptų bendrąja jungtine nuosavybe, taip pasunkinant išieškojimą iš G. M. Kasatoriaus teigimu, patenkindamas jo reikalavimą priteisti 48 500 Lt skolos, 3712,50 Lt palūkanų ir procesines palūkanas, teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, kuria G. M. padovanojo T. M. sodo namelį ir 0,0825 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad nurodyta sutartimi šalys siekė išvengti įsipareigojimų kasatoriui vykdymo ir galimo priverstinio išieškojimo iš perleisto turto, taip pažeisdamos sąžiningumo principą. Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistos skolos išieškojimas iš G. M. turi būti nukreiptas į pirmiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, kuriuos G. M. asmeninės nuosavybės teise įgijo Sutarties pagrindu, tai, pasak kasatoriaus, apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis); apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai netaikė CK 1.87 straipsnio 3 dalies, nors argumentus dėl šios teisės normos pažeidimo kasatorius nurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą.
  3. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nuo realaus sužinojimo momento, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei subjektyviaisiais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį, todėl sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti, nuo kurio momento bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė pažeista. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir neteisėtai nusprendė, kad ieškinio senaties termino Sutarčiai ginčyti pradžia yra tik 2008 m. rugpjūčio 21 d., nes apie tai, jog 1995 m. vasario 7 d. sudaryta dovanojimo Sutartis, ieškovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma nuo šio sandorio sudarymo, nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas būtų slėpęs nuo sutuoktinės sandorio esmę ar kad būtų turėjęs objektyvų pagrindą taip elgtis; ginčijamas sandoris įregistruotas viešajame registre. Šiaulių miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-656-810/2011 ieškovė laikėsi pozicijos, kad Sutartimi perleisti nekilnojamieji daiktai buvo asmeninė jos sutuoktinio G. M. nuosavybė; Šiaulių rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės T. M. ieškinys G. M., kuriuo T. M. prašo pripažinti sodo namelį ir 0,0825 ha dydžio žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (civilinė byla Nr. 2-878-900/2012). Apeliacinės instancijos teismas šios prieštaringos ieškovės pozicijos nevertino, netaikė CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatų.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė T. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 12, 13, 320 straipsnių pažeidimo. Ieškovė nurodo apeliaciniame skunde ginčijusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad ji praleido ieškinio senaties terminą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančią Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normą, pasak ieškovės, negali būti laikoma išėjimu už apeliacinio skundo ribų, nes skundas teiktas dėl netinkamo ieškinio senaties termino taikymo.
  2. Dėl nepagrįsto CK 1.87 straipsnio 3 dalies netaikymo. Ieškovės vertinimu, aprašydamas antrąjį kasacinio skundo argumentą, kasatorius analizuoja civilines bylas, nesusijusias su kasacinio skundo dalyku, išdėsto actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas ir tada padaro netikėtą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai netaikė CK 1.87 straipsnio 3 dalies. Kadangi vykdydamas kasacijos funkciją kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos faktų nenustatinėja, jis saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė mano, kad šioje byloje negalima nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-656-810/2011 aplinkybių, nes tai nėra kasacijos dalykas.
  3. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio, t. y. nesvarbu, ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ar ne; jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. L. B. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003). Ieškovė įsitikinusi, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė objektyvų ir teisėtą sprendimą.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas G. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 12, 13, 320 straipsnių pažeidimo. Nesutikdamas su kasatoriumi, atsakovas teigia, kad apeliaciniu skundu ieškovė skundė sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo, išdėstė tai pagrindžiančius argumentus. Vadovaudamasis CPK 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir neperžengė ieškovės apeliacinio skundo ribų.
  2. Dėl nepagrįsto CK 1.87 straipsnio 3 dalies netaikymo. Atsakovas nurodo, kad teigdamas, jog teismas procesiniais sprendimais nukreipė išieškojimą į sodo namelį ir 0,0825 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kasatorius klaidino teismą ir nutylėjo faktą, kad Šiaulių apygardos teismas tokį jo reikalavimą atmetė (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-304-372/2011). Atsakovas pažymi, kad Sutarties sudarymo metu (1995 m. vasario 7 d.) nebuvo pažeistos kasatoriaus teisės ar teisėti interesai, kaip tai nustatyta CK 1.87 straipsnio 2 dalyje.
  3. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normas – nustačius, kad ieškovės T. M. ieškinio senaties termino pradžia yra 2008 m. rugpjūčio 21 d., jau po 2000 m. CK įsigaliojimo, taikytas ne trejų, bet dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pasak atsakovo, ieškinio senaties terminai nuo kitų rūšių terminų skiriasi savo paskirtimi, todėl CK 1.124–1.135 straipsniuose nustatytos specialios jų eigos skaičiavimo taisyklės, kurios skiriasi nuo kitų terminų skaičiavimo (pvz., ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviu įvykiu – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą). Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl prieštaringos ieškovės pozicijos skirtingose bylose, pažymėdamas, kad ji gina savo nuosavybės teisę į turtą, registruotą sutuoktinio vardu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo nutyli faktą, jog paskolintos lėšos panaudotos jo ir atsakovo bendram verslui.

 

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą ir apsimestinio sandorio negaliojimą, bei proceso teisės normų, nustatančių apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

 

Dėl ieškinio senaties

 

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).

Kasacinio teismo pripažinta, kad ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo dienos (1995 m. vasario 7 d.) ir ne nuo ieškovės nurodomo 2012 m. gegužės mėn. (antstolio paskelbtų varžytynių Sutartimi dovanotam turtui), bet nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie jai dovanojamo nekilnojamojo turto teisinį režimą, t. y. 2008 m. rugpjūčio 21 d., kai su atsakovu notarine tvarka buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovas ieškovei padovanojo ginčo sodo namelį su žemės sklypu, ir jai nuo šio momento tapo aišku, jog dovanojamas turtas nebuvo jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo nesutikti su teismų nurodytu ieškinio senaties termino pradžios momentu. Kasaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl ieškovės apdairumo ir rūpestingumo, turėjimo žinoti apie Sutarties esmę, neteikia teisinio pagrindo spręsti dėl kito ieškovės, kuri nebuvo Sutarties šalis ir nedalyvavo ją sudarant, sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento, taigi ir kito ieškinio senaties termino pradžios momento (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-656-810/2011 ieškovė laikėsi pozicijos, jog Sutartimi perleisti nekilnojamieji daiktai buvo asmeninė jos sutuoktinio G. M. nuosavybė, Šiaulių rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės ieškinys G. M., kuriuo ji prašo pripažinti sodo namelį ir 0,0825 ha dydžio žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (civilinė byla Nr. 2-878-900/2012), nepaneigia teismų išvados, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo ir ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d., nes kasatoriaus minimi procesiniai veiksmai pirmiau nurodytose bylose atlikti po to, kai ieškovei tapo žinoma aplinkybė, jog 1995 m. vasario 7 d. sudaryta Sutartis pažeidžia jos teises. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo anksčiau, nei teismų nustatytą dieną (2008 m. rugpjūčio 21 d.), kasatorius nepateikė.

Teismai, vienodai nustatę ieškinio senaties termino pradžią, skirtingai taikė ir aiškino Civilinio kodekso normas bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigos nustatymą. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki kodekso įsigaliojimo, o iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminąstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Toks reguliavimas reiškia, kad tuo atveju, kai ieškinio senaties terminų eiga prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK ir dėl pažeistų teisių gynybos į teismą kreipiamasi galiojant 2000 m. CK, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Minėta, kad šioje byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas nebuvo jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. sudarant ginčijamą Sutartį buvo pažeistos ieškovės teisės, ši sužinojo 2008 m. rugpjūčio 21 d. (jau galiojant 2000 m. CK). Dėl to, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, pagrįstai sprendė ieškinio reikalavimus ir atmetė kasatoriaus reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Toks ieškinio senaties termino eigos aiškinimas ir taikymas atitinka teisinį reguliavimą, užtikrina teisinių vertybių pusiausvyrą bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl CK 1.87 straipsnio 3 dalies taikymo sandorį pripažįstant negaliojančiu

 

Kasatorius nurodo, kad, ginčo dovanojimo sutartį pripažinęs pirkimo–pardavimo sutartimi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė trečiųjų asmenų teis apsaugą nustatančios CK 1.87 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šį argumentą kasatorius grindžia aplinkybėmis, kad pareikštu ieškiniu siekiama pasunkinti į G. M. asmenine nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą (Sutarties objektą) nukreiptą išieškojimą A. V. T. naudai, taip pažeidžiant CK 1.87 straipsnio 3 dalį. Toks kasatoriaus argumentas atmestinas.

CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Tokia nuostata saugomos sąžiningų asmenų, kurie, nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš asmens, kuriam tos teisės nepriklauso arba priklauso kitokios apimties (turinio). Visa neigiamų padarinių rizika tokiu atveju perkeliama apsimestinio sandorio šalims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste CK 1.87 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta apsauga kasatoriui netaikytina. CK 1.87 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama situacija, kai tretieji asmenys įgyja teises apsimestinio sandorio pagrindu. Tokiais pripažintini atvejai, kai asmuo įgyja turtą nuosavybės teise arba galimybę jį naudoti ar valdyti kitais pagrindais, apsimestinio sandorio objektu esantis turtas įkeičiamas, kitaip disponuojama turtu arba įgyjama iš apsimestinio sandorio kylančių ar su juo susijusių teisių. Nagrinėjamu atveju apsimestinio sandorio pagrindu kasatorius jokių teisių neįgijo, apsimestine pripažintos Sutarties objektas nebuvo jam perleistas ar kitaip juo disponuojama. Ta aplinkybė, kad kasatorius yra atsakovo kreditorius ir jo naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo turto, inter alia iš apsimestine pripažintos Sutarties objektu buvusio sodo namelio ir 0,0825 ha žemės sklypo, nereiškia, jog kasatorius įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu, o pritaikius niekinio sandorio padarinius, šios teisės bus pažeistos. Kasatoriaus teisė išsiieškoti iš atsakovo priteistą skolą nepažeista, ji išlieka, tokią teisę kasatorius galės įgyvendinti iš atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalies.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl CPK 12, 13, 320 straipsnių pažeidimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties termino taikymo, apeliaciniame skunde nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino Sutarčiai ginčyti pabaigą ir neteikė argumentų dėl netinkamo Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies taikymo, nesudaro pagrindo teigti, kad, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kurį motyvavo klaidingu ieškinio senaties termino pabaigos momento nustatymu ir netinkamu Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies taikymu, apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis). Kadangi tretieji asmenys (kita ginčijamo sandorio šalis ir atsakovo kreditorius) prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas jų prašymą tenkino, o ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir teikė jo nepagrįstumą patvirtinančius argumentus, tai apeliacinės instancijos teismas, byloje esant nustatytoms reikšmingoms su ieškinio senaties termino pradžia susijusioms faktinėms aplinkybėms, galėjo savo nuožiūra aiškinti ir taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir tai negali būti laikoma apeliacinio skundo ribų peržengimu. Pažymėtina tai, kad, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; kitokių, nei ieškovo (apelianto) nurodytų materialiosios teisės normų taikymas negali būti vertinamas kaip ieškinio (skundo) ribų peržengimas, nes nei reikalavimo dalykas, nei jo pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė, bylos Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.

 

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 81,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš trečiojo asmens A. V. T. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 81,08 Lt (aštuoniasdešimt vieną Lt 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Algis Norkūnas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK1 1.87 str. Apsimestinio sandorio negaliojimas
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK
  • 3K-7-2/2013
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 2A-304-372/2011
  • CK1 1.124 str. Ieškinio senaties samprata
  • 3K-3-578/2007
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-265/2009
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-338/2008
  • 3K-3-457/2011
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai