Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-24][nuasmeninta nutartis byloje][eA-756-624-2021].docx
Bylos nr.: eA-756-624/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 303118754 atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 188603091 trečiasis suinteresuotas asmuo
Vilniaus universitetas 211950810 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos mokslo taryba 188716281 trečiasis suinteresuotas asmuo
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 111950243 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kauno technologijos universitetas 111950581 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kultūros ministerija 188683671 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
25.8. Kiti su mokslu ir švietimu susiję klausimai
22. Mokslas ir švietimas
25. Mokslas ir švietimas

?

Administracinė byla Nr. eA-756-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-038600-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 25.8 

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal  pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos mokslo taryba ir A. A. A.) dėl sprendimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu,  prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes yra nemotyvuotas, jame nėra atliktas faktinių aplinkybių tyrimas ir jų teisinis vertinimas, o Kontrolierius nepagrįstai konstatavo akademinės etikos pažeidimus. Kontrolierius, peržengdamas savo kompetencijos ribas, vertino P. B. habilitacijos procedūrą ir nepagrįstai įpareigojo atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neužtikrino asmens teisės būti išklausytam, tyrimą atliko šališkai, pažeisdamas objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja įvardytus asmenis, t. y. iš Sprendimo visiškai neaišku, koks akademinės etikos pažeidimas ir dėl kokių konkrečių P. B. veiksmų yra nustatytas. Nors motyvacinėje Sprendimo dalyje Kontrolierius kėlė klausimus dėl įvairių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU), Vilniaus universiteto (toliau – ir VU), P. B. veiklos aspektų (tiek susijusių su P. B. monografija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Monografija), tiek ir išeinančių iš tyrimo ribų), tačiau aiškaus ir tikslaus sprendimo nesuformulavo. Sprendimas, kuriuo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai, nėra motyvuotas, kaip tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nesant motyvų, kurie pagrįstų, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo pažeidė atitinkamą teisės normą, t. y. nustatytos pažeidimo sudėties ir jos ribų, nėra galimybės nuspręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Kontrolieriui pripažįstant akademinės etikos pažeidimą ir plagijavimą nebuvo analizuojamos priežastys, kodėl galėjo atsirasti citavimo klaidų, nesiaiškinta, ar buvo padaryta teksto pakeitimų ruošiantis spausdinti Monografiją, redaguojant, kas juos padarė, ar galutinai redaguoti rankraščiai buvo pateikti P. B. ir pan. Sprendime iš esmės tik įvardytos posėdžių su habilitacijos komiteto nariais selektyviai parinktos atkarpos, siųstų paklausimų turinys, atsakymų į juos chronologija, teisės normos, ištraukos iš Lietuvių kalbos žodyno ar užsienio leidinių, tačiau neatlikta jokios nustatytų aplinkybių analizės, jų sąsajos su Monografijos rašymo ir pateikimo habilitacijos procedūrai metu galiojusiomis akademinės etikos pažeidimus reglamentuojančiomis normomis. Kontrolierius sprendime tik perrašė teismų sprendimų ištraukas, tačiau jų su nagrinėjamomis aplinkybėmis nesusiejo, netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių su P. B. moksline veikla, tačiau susikoncentravo į duomenų, nepaaiškinančių ir neatskleidžiančių Sprendimo priėmimo motyvų, rinkimą. Kontrolierius nagrinėjo P. B. Monografiją, kuri buvo pateikta habilitacijos procedūrai 2002 m. rugpjūčio 10 d.,  vardijo dokumentus ir teisės aktus, priimtus vėliau, nei buvo išleista Monografija. Kvalifikuodamas 2002 metų P. B. veiksmus pagal aktualias teisės normas, Kontrolierius pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) teisės principą, nes teisės aktų nuostatas taikė veikai, kuri buvo padaryta iki jų įsigaliojimo. Po Monografijos išleidimo naujai iškelti reikalavimai nėra aktualūs ir negali būti taikomi vertinant leidinius, išleistus iki teisės akto įsigaliojimo, nes įstatymas negalioja atgal. Sprendimas, pagrįstas vėliau priimtais teisės aktais, negali būti laikomas teisėtu.

4.       Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ, Mokslo ir studijų įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Kontrolieriaus kompetenciją tyrimai gali būti atliekami tik dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, įtvirtintų konkrečių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose. Įstatymas nesuteikia Kontrolieriui jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Kadangi habilitacijos procedūrų metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remdamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos vertinti P. B. veiksmų. Atitinkamai, jei Kontrolieriui pateikiamas skundas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų VGTU ar VU, jis neturi teisės remtis Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) akademinės etikos kodeksu. Sprendime kalbama apie habilitacijos procedūrą, atliktą VU ir VGTU, tačiau tyrimo metu nėra atliktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas VU ar VGTU etikos kodeksų kontekste, o remiamasi KTU etikos kodeksu. Vertinant P. B. veiksmus suteikiant habilituoto daktaro laipsnio VU ir VGTU, tačiau taikant kitos mokslo įstaigos teisės normas, yra šiurkščiai pažeidžiami įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai. Sprendimas priimtas Kontrolieriui viršijus savo įgaliojimus, nustatytus MSĮ 17 straipsnio 1 dalyje – nevertinus faktinių aplinkybių pagal tuo metu galiojančius akademinės etikos kodeksus.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Kontrolierius taip pat nusprendė įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo. Iš Sprendimo turinio neaišku, dėl kokios aukštojo mokslo kvalifikacijos priimtas įpareigojimas. Nei tyrimo medžiagoje, nei Sprendime nėra duomenų, kaip buvo nustatyta tariama Monografijos neatitiktis originalumo ir naujumo kriterijams. Kontrolierius vertino nuorodų į kitus kūrinius tinkamumą (citavimo aspektus), bet netyrė Monografijos originalumo ir naujumo aspektų, t. y. nenustatė, kiek P. B. mokslinis darbas yra naujas (originalus), kokia jo vertė, lyginant su iki tol mokslininkų parašytais darbais. Kontrolierius nenagrinėjo, kokiomis sąlygomis galima įpareigoti panaikinti mokslo laipsnį, kokios apimties citavimo pažeidimai gali turėti įtakos tokiam sprendimui priimti. Be to, pats Kontrolierius nurodo, kad, įsigaliojus naujai MSĮ redakcijai, Kontrolieriaus kompetencija buvo susiaurinta, todėl habilitacinė procedūra nebuvo vertinta, tačiau neatsižvelgdamas į tai nusprendė, kad P. B. aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti panaikinta.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad Kontrolierius nusprendė informuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją (toliau – ir Kultūros ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybą apie asmenis, nukentėjusius nuo P. B. akademinės etikos pažeidimų, tačiau Sprendime nėra įvardyti jokie nukentėję asmenys, kurie turi būti informuojami, nepateiktas tokių asmenų sąrašas, motyvuoti pagrindai, kodėl asmenys gali būti laikomi nukentėjusiais, neapibrėžiami konkretūs faktai ir teisiniai pagrindai, kurie leistų teigti, kad buvo padaryta žala konkretiems subjektams. Neaišku, apie kokius P. B. akademinės etikos pažeidimus kalbama, todėl toks sprendimas neatitinka aiškumo ir gero administravimo principo. 

7.       Pareiškėjas tvirtino, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, neužtikrino jo teisės į gynybą, taip pat teisės būti išklausytam, todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kontrolierius laiku nepateikė pareiškėjui su tyrimu susijusios informacijos, vengė suformuluoti konkrečius klausimus. Skundo, kuriuo remiantis pradėtas tyrimas, persiuntimas pareiškėjui jau po to, kai priimtas Sprendimas, yra atliktas ne laiku ir nesąžiningas, užkirto kelią pateikti paaiškinimus, kurie svarbūs priimant objektyvų Sprendimą. Tyrimas buvo atliekamas tendencingai, atrenkant tik tam tikras aplinkybes, iškraipant faktus. Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, nebuvo objektyvus, nes bet kokiomis priemonėmis siekė konstatuoti pažeidimą, taip pažeisdamas VAĮ 3 straipsnį.

8.       Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

9.       Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturintis nubaudimo funkcijos. Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą ar atlikęs tyrimą savo iniciatyva, sprendimu konstatuoja akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimus. Toks pažeidimų konstatavimas ir sprendimas informuoti apie pažeidimus nėra sankcija, Kontrolieriaus priimti informacinio arba rekomendacinio pobūdžio sprendimai patys savaime atsakomybės pažeidėjui nesukelia. Sprendimas informuoti apie akademinę etiką pažeidusius asmenis ir pažeidimus yra sąlyga kilti atsakomybei, kurią gali taikyti atitinkama mokslo ir studijų institucija, kad aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai būtų suderinami. Taikyti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus Kontrolierius neturi įgaliojimų. Sprendimas nėra privalomas nei pareiškėjams, nei mokslo ir studijų institucijai ir nesietinas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjui.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad Kontrolierius, nagrinėdamas pranešimą ir atlikdamas tyrimą dėl pareiškėjo akademinės etikos pažeidimo, vadovavosi ne tik akademinės etikos kodeksais, bet ir kitais teisės aktais, o priimtame sprendime konstatavo ne teisės normos, bet akademinės etikos pažeidimus, atsižvelgęs į užsienio šalių praktiką ir sistemiškai įvertinęs galiojantį ir galiojusį teisinį reglamentavimą. Nustatytos Kontrolieriaus veiklos organizavimo akademinės etikos pažeidimų atveju principinės nuostatos yra nukreiptos ne į atsakomybės pažeidėjui skyrimą, bet į akademinės etikos pažeidimo fakto konstatavimą ir priežiūrą bei kontrolę, taip užtikrinant siekį prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų.

11.       Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1997 m. gegužės 30 d. patvirtintų VGTU doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatų 57 punkte nustatyta, kad habilitacijos siekiantis mokslininkas turi parengti habilitacinį darbą, kuriuo apibendrinamos jo mokslo publikacijos; vietoj habilitacinio darbo gali būti pateikta ne mažiau kaip 10 autorinių lankų monografija. Kadangi pareiškėjas, siekdamas habilitacijos, pateikė monografiją, habilitacinė procedūra buvo vykdyta monografijos pagrindu. Pareiškėjo 2002 m. sausio 21 d. prašymas, kuriame prašoma leisti ginti habilitacinį darbą (monografiją) „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, taip pat patvirtina, kad habilitacinės procedūros pagrindas buvo būtent monografija, todėl kiti mokslinės veiklos elementai vertintini nors ir kaip privalomi, tačiau antraeiliai.

12.       Atsakovas pažymėjo, kad joks teisės aktas nesuteikia Kontrolieriui teisės suteikti aukštojo mokslo kvalifikacijos, atitinkamai – ir teisės atšaukti sprendimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. Tik pačios mokslo ir studijų institucijos valinis aktas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 40 straipsnio 3 dalyje suteiktą aukštosioms mokykloms autonomiją, gali lemti pareiškėjo teisinio statuso pasikeitimą. Kontrolieriaus sprendimas nėra sankcija; jis konstatuoja akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, o Kontrolierius, vykdydamas pareigą, t. y. vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 6 punktu, tik informavo teisėsaugos institucijas apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius. Tarnyba, atlikdama tyrimą, privalo užtikrinti informacijos apie asmenis, kurie oficialiai suteikė tyrimui reikalingos informacijos, konfidencialumą (Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 16 p.). Taigi, nei Kontrolieriui, nei Tarnybai nėra suteikta teisė leisti susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga. Kontrolierius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais ir nagrinėdamas skundus bei atlikdamas tyrimus vadovaujasi objektyvumo ir nešališkumo principais.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir paaiškino, kad neturi prieštaravimų dėl skunde išdėstytų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų, o teisingumo vykdymas yra teismų prerogatyva.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad Sprendimu buvo konstatuoti ne tik pareiškėjo padaryti pažeidimai, bet ir priimtas sprendimas pritaikyti su tuo susijusią tam tikrą poveikio priemonę, nustatytą Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1–2 bei 5–6 punktuose, todėl laikytina, jog skundžiamas Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir kaip individualus administracinis teisės aktas gali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Sprendimas yra itin išsamus, nuosekliai pagrįstas objektyviais duomenimis (medžiaga), kurių analizė leido Kontrolieriui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas atliko Sprendime aptartus akademinės etikos pažeidimus. Įvertinęs gautą informaciją, Kontrolierius atliko A. A. A. pranešime nurodytų autorių leidinių palyginimą su Monografija ir parengė sutapčių analizę, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog ji atlikta itin kruopščiai, nuosekliai bei detaliai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti joje pažymėtų faktų tikslumu ir (ar) patikimumu. Pareiškėjo Monografijoje aptikta akivaizdžių, didelės apimties plagijavimo atvejų. Ši pareiškėjo veika – sąmoningas svetimų idėjų pateikimas savomis Monografijoje – suprastina bei vertintina ne tik kaip teisės normų, apibrėžiančių mokslo darbams keliamus turinio reikalavimus, pažeidimas, bet kartu ir šiurkštus akademinės etikos, glaudžiai siejamos su moksliniu sąžiningumu, pažeidimas. Sprendimas laikytinas išsamiu, pagrįstu bei teisėtu tiek turiniu, tiek forma, o pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams – atmestini. Kontrolierius ėmėsi visų jam prieinamų efektyvių priemonių, kad surinktų bei ištirtų faktines aplinkybes, kurios gali patvirtinti, paneigti ir (ar) papildyti Kontrolieriui pateiktą pranešimą apie pareiškėjo galbūt atliktus akademinės etikos pažeidimus. Tik po to, kai Kontrolieriui prieinami šaltiniai pateikė turimą tyrimui reikalingą medžiagą, buvo pradėtas analizės procesas, leidęs prieiti prie išvadų, pateiktų Sprendime. Monografijoje aptikti ne pavieniai teksto, nenurodant originalaus šaltinio arba nurodant klaidingą šaltinį, atvejai, o ištisų pastraipų, lentelių, schemų pateikimo be nuorodų epizodai, kurie akivaizdžiai negali būti atsitiktiniai ir (ar) nulemti techninių (redakcinių) klaidų. Visa tai neabejotinai vertintina kaip pareiškėjo mokslinis nesąžiningumas objektyviąja prasme.

 

II.

 

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 17 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ (Sprendimą). Kontrolierius nagrinėjo P. B. monografiją „(duomenys neskelbtini)“ . Monografija buvo pateikta habilitacijos procedūrai 2002 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu Kontrolierius nutarė: informuoti pareiškėją (A. A.), P. B., KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus; įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo; informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie nukentėjusius asmenis dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų; informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.

17.       Teismas nurodė, kad Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.) (toliau – ir Nuostatai) ir aptarė esmines nuostatas, reglamentuojančias Kontrolieriaus funkcijas, skundų Tarnyboje nagrinėjimo tvarką. 

18.       Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad jame buvo ne tik konstatuota, jog pareiškėjas padarė akademinės etikos pažeidimą, bet ir nuspręsta apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus informuoti KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją; įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją P. B.; informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie asmenis, nukentėjusius dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų; informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Teismas vertino, kad bylos duomenys, pareiškėjo paaiškinimai, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes ir darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.

19.       Teismas nurodė, kad Kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais, Nuostatais ir Tarnybos darbo reglamentu, Sprendimą grindė atsižvelgdamas į tuo metu galiojusius teisės aktus ir nustatė, kad, pagal tuo metu galiojusį Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą (galiojo nuo 2002 m. liepos 3 d. iki 2009 m. gegužės 12 d.), pareiškėjo veiksmai negalėjo atitikti profesinės etikos (akademinio sąžiningumo) principo, kuriame nustatyta, jog mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų. Kiti akademinės etikos pažeidimai Sprendime buvo konstatuoti atsižvelgiant į tai, kad mokslo laipsnis lemia ir tęstinę galimybę naudotis juo iki šiol, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas priimtas Kontrolieriui viršijus savo įgaliojimus, nevertinus faktinių aplinkybių pagal tuo metu galiojančius akademinės etikos kodeksus.

20.       Teismas nustatė, kad Kontrolierius kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą ir gavo paaiškinimus, kad teisės aktai neįpareigojo Lietuvos mokslo tarybos gilintis į habilitacinio darbo turinį, o buvo pavesta įvertinti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi nuostatų reikalavimų; ar habilitacijai teikiamas darbas ir pretendento mokslo veikla atitinka habilituotam daktarui keliamus reikalavimus, argumentuotai turėjo įvertinti kiekvienas habilitacijos komiteto narys. Kontrolierius Sprendime konstatavo pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus, Sprendimo prieduose pažymėdamas konkrečias plagijavimo vietas.

21.       Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su teisės aktų normomis, apibrėžiančiomis konkrečius pareiškėjo atliktus akademinės etikos pažeidimus. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas bei kokios faktinės aplinkybės tai įrodo, todėl Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui.

22.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2002 m. sausio 21 d. kartu su kitais privalomais habilitacijos procedūrai dokumentais pateikė ir autoriaus garantiją, kuria, teigdamas, jog yra Monografijos autorius, prisiėmė ir visą atsakomybę dėl jos turinio. Monografija yra pagrindinis akademinės veiklos elementas, už kurį pareiškėjui suteiktas itin aukštą, išskirtinę asmens mokslinę kvalifikaciją patvirtinantis daktaro laipsnis. Tokio lygio mokslinį darbą rengiantis asmuo sau turėtų kelti itin aukštus akademinės etikos, mokslinio sąžiningumo reikalavimus bei griežtai laikytis moksliniam darbui keliamų turinio ir formos nuostatų. Kontrolierius Sprendimui pagrįsti atliko išsamią Monografijos teksto lyginamąją analizę, be to, egzistuoja tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji plagijavimo požymiai, todėl Kontrolierius Sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus.

23.       Teismas sprendė, kad Kontrolieriaus teisė kvestionuoti pareiškėjo galbūt atliktus akademinės etikos pažeidimus kyla ne vien iš pareiškėjo nurodytos Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos ir (ar) konkrečios mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos kodekso, tačiau iš bendrojo akademinio sąžiningumo principo, mokslinio darbo naujumo ir originalumo reikalavimų, kurie akademinės visuomenės buvo pripažinti ir vertinami gerokai anksčiau, nei buvo parengta bei habilitacinei komisijai pristatyta pareiškėjo Monografija. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kontrolierius teisę kvestionuoti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus įgijo tik po to, kai tos procedūros buvo įtvirtintos mokslų ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose.

24.       Teismas aptarė Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytus galimus Kontrolieriaus sprendimus ir pažymėjo, kad šis sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius išnagrinėjo pranešimą ir priėmė sprendimą vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktais, t. y. nusprendė informuoti pareiškėją (A. A.), P. B., KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus. Taigi, visais atvejais be išimties nustačius, kad asmenys padarė akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas, mokslo ir studijų institucija bei Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 19 dalį, Kontrolierius privalo informuoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir juridinio asmens dalyvius apie Kontrolieriaus sprendime nustatytus akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus.

25.       Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo. Todėl Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalimi įpareigojęs VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo, Kontrolierius veikė savo kompetencijos ribose. Kontrolierius tyrimą atliko surinkęs reikalingą medžiagą, ją nuosekliai išanalizavęs, Sprendimas yra motyvuotas, jo rezoliucinė dalis atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus, Kontrolieriui suteikta kompetenciją. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog Kontrolierius tyrimą atliko ir (ar) Sprendimą priėmė pažeisdamas objektyvumo ir (ar) teisėtumo principus.

26.       Teismas sprendė, kad prieš Kontrolieriui priimant sprendimą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, todėl buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam, taigi ir jo teisė į gynybą. Kontrolierius Sprendime pažymėjo, kad keletą kartų kreipėsi į akademinės bendruomenės narį P. B., siekdamas ne perskaityti KTU darbuotojų parengtus raštus, o išgirsti paaiškinimus iš jo paties dėl galimo akademinės etikos pažeidimo, tačiau buvo gauti tik KTU darbuotojų parengti atsakymai raštu, iš kurių galima spręsti apie P. B. atsisakymą atvykti į Tarnybą ar priimti Kontrolierių KTU. Kadangi pareiškėjas žinojo apie Kontrolieriaus pradėtą tyrimą, į Tarnybą buvo kviestas keletą kartų, tačiau neatvyko, paaiškinimų nei raštu, nei žodžiu nepateikė, o buvo gauti tik KTU darbuotojų atsakymai, nors tiriami buvo ne KTU ir jo rektoriaus, bet pareiškėjo, kaip akademinės bendruomenės nario, veiksmai, įrodymų, pagrindžiančių jo objektyvų negalėjimą atvykti ir pateikti paaiškinimus, nepateikta. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė realizuoti savo teises, tačiau jis to nepadarė, o skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas, kiek tai susiję su nustatytais pareiškėjo akademinės etikos pažeidimais, atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas.

27.       Teismas nurodė, kad nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei Nuostatuose ar kituose teisės aktuose nėra nustatyti senaties terminai akademinės etikos pažeidimams konstatuoti. Pareiškėjas nepagrįstai Kontrolieriaus sprendimą tapatina su asmens patraukimu atsakomybėn. Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

28.       Teismas vertino pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostata, kad, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 42 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

29.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas ir, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

 

III.

 

30.       Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

31.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, taip pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį. Teismo motyvai sutampa su šalių samprotavimais, t. y. teismo sprendime pažodžiui atkartoti atsakovo ir trečiojo asmens A. A. paaiškinimai ir argumentai, visiškai neanalizuota ir nepasisakyta dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir jie nevertinti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas akademinės etikos pažeidimus bei padarydamas išvadą, kad Kontrolieriaus sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, neatliko jokio savarankiško vertinimo, apsiribojo tik Sprendimo argumentų perrašymu ir konstatuojamųjų faktų pateikimu. Teismo sprendime lakoniškai cituojamos teisės aktų nuostatos, nesiejant jų su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais ir šalių argumentais. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiti akademinės etikos pažeidimai Sprendime buvo konstatuoti atsižvelgiant į tai, kad: mokslo laipsnis lemia ir tęstinę galimybę naudotis juo iki šiol, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas priimtas Kontrolieriui viršijus savo įgaliojimus, nevertinus faktinių aplinkybių pagal tuo metu galiojančius akademinės etikos kodeksus; egzistuoja tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji plagijavimo požymiai; nekyla abejonių dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo ir kt., tačiau išsamių argumentų, kuriais remiantis padarė tokias išvadas, neišdėstė.

32.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, kurie paneigia Kontrolieriaus Sprendimo teisėtumą, ir taip pažeidė ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kurie yra esminiai sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą, t. y.: Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas (nėra atliktas faktinių aplinkybių tyrimas ir jų teisinis vertinimas), Kontrolierius nepagrįstai konstatavo akademinės etikos pažeidimus. Kontrolieriaus Sprendimo motyvacinėje dalyje dėstoma, kad Monografija ir jos pagrindu parengta santrauka negalėjo atitikti naujumo ir originalumo kriterijų, tačiau nei tyrimo medžiagoje, nei Sprendime nėra duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatytas tariamas Monografijos neatitikimas šiems kriterijams. Kontrolierius nenurodė, kokių faktinių aplinkybių visuma sąlygoja įpareigojimą panaikinti mokslo laipsnį, kokios apimties citavimo pažeidimai gali turėti įtakos tokio sprendimo priėmimui. Kontrolierius nurodė, kad, įsigaliojus naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai, Kontrolieriaus kompetencija buvo susiaurinta, todėl habilitacinė procedūra nebuvo vertinta. 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad Kontrolierius netyrė kaip vadybos mokslininkas, ar vadybos prasme teisingai ar neteisingai, jis tyrė teksto sutaptį, tačiau nepaisant to, Kontrolierius nusprendė, kad P. B. aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti panaikinama. Kaip akcentuota viso teismo proceso metu, Monografija yra tik vienas iš mokslinės veiklos elementų, vertinamų habilitacijos procedūros metu. 1996 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai apibrėžė, kad vertinimui pateikiamos ne mažiau kaip aštuonios mokslo publikacijos ir t. t. Vien citavimo netaisyklingumas negali lemti visos asmens mokslinės veiklos nuvertinimo ir mokslo laipsnio atšaukimo. Be to, mokslo laipsnis suteikiamas (analogiškai – panaikinamas) ne vieno asmens sprendimu, išvadas rengia ir teikia mokslo srities ekspertų grupė. Tokia situacija, kai sprendimas dėl mokslo laipsnio suteikimo gali būti panaikinamas neturinčio atitinkamos mokslo srities kvalifikacijos asmens vienašaliu sprendimu, negali būti laikoma teisėta. Kontrolierius jokios savarankiškos Monografijos teksto sutapties analizės neatliko, nes tiesiog perrašė A. A. A. pranešime pateiktą sutapties analizę. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji plagijavimo požymiai, tačiau tokios išvados absoliučiai nepagrindė faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Selektyviai parenkant atsitiktines normas, kurios visiškai nesusijusios su ginčo objektu, cituojant vėliau priimtus teisės aktus, Kontrolierius pažeidė įstatymo viršenybės ir teisėtumo principus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, Sprendimu pripažindamas tokią Kontrolieriaus teisę, nepagrįstai išplėtė Kontrolieriaus kompetenciją, tai šiurkščiai pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje ir Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribų.

33.       Pareiškėjas tvirtina, kad Kontrolierius, peržengdamas savo kompetencijos ribas, vertino P. B. habilitacijos procedūrą ir nepagrįstai įpareigojo atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. Įstatymas nesuteikia Kontrolieriui jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Kadangi habilitacijos procedūrų metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos P. B. veiksmų vertinimui. Atitinkamai, jei Kontrolieriui pateikiamas skundas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų VGTU ar VU, Kontrolierius neturi teisės remtis KTU akademinės etikos kodeksu. Nagrinėjamu atveju Sprendime kalbama apie habilitacijos procedūrą, atliktą VU ir VGTU, tačiau tyrimo metu nėra atliktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas VU ar VGTU etikos kodeksų kontekste, o remiamasi KTU etikos kodeksu. Vertinant P. B. veiksmus suteikiant habilituoto daktaro laipsnį VU ir VGTU, tačiau taikant kitos mokslo įstaigos teisės normas, yra grubiai pažeidžiami įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai. Vien šio teisinio pagrindo užtenka panaikinti skundžiamą Sprendimą, nes jis priimtas Kontrolieriui viršijus savo įgaliojimus, nustatytus Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje – nevertinus faktinių aplinkybių pagal tuo metu galiojančius akademinės etikos kodeksus. Pirmosios instancijos teismas sprendime šių argumentų apskritai nevertino ir juos tiesiog ignoravo.

34.       Pareiškėjas pažymi, kad Kontrolierius turi teisę priimti įpareigojimą aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, tačiau toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas Kontrolieriui priimti vienasmenį sprendimą dėl mokslo laipsnio atėmimo, faktiškai neribojant tokios teisės jokiomis sąlygomis ir nepagrįstai išplečiant šios valstybės institucijos galias kitų asmenų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių sąskaita. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo motyvuoti, kodėl kai kurie argumentai atmetami. Viso teisminio proceso metu bei teismo posėdžio metu buvo akcentuojama teisinė problema taikant Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punktą, tačiau teismas dėl jos nepasisakė ir ją ignoravo, nors tai buvo esminė aplinkybė. Teismas ne tik nemotyvavo savo išvados, jog kvestionuojama teisės norma nekelia abejonių dėl jos konstitucingumo, bet ir nepateikė jokių argumentų, kurie paaiškintų Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto taikymo sąlygas ir ribas, t. y.: 1) ar Kontrolierius, įpareigodamas mokslo instituciją atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, nesukuria situacijos, kada mokslo institucija nebeturi diskrecijos teisės spręsti dėl mokslo laipsnio atėmimo, nustatyti tokio sprendimo sąlygų ir pagrindų, kas nesuderinama su aukštosios mokyklos autonomijos samprata; 2) ar Kontrolierius, neturėdamas ekspertinių žinių mokslo laipsnio suteikimo pagrįstumui vertinti, gali priimti sprendimą dėl mokslo laipsnio atšaukimo vienašališkai, paneigiant kvalifikuotų ekspertų išvadas dėl konstatuotų pagrindų habilituoto mokslo daktaro laipsnio suteikimui; 3) ar netyrus mokslo darbo originalumo ir naujumo aspektų, kurie yra esminiai atliekant habilitacijos procedūras, galima spręsti klausimą dėl mokslo laipsnio atšaukimo; 4) ar Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nurodyta, kad Kontrolierius sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo priima išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą yra pakankama, kad užtikrintų aiškius, tikslius ir numanomus tokio sprendimo priėmimo kriterijus; 5) ar Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, suteikianti Kontrolieriui neribotą galią įpareigoti aukštąją mokyklą atšaukti priimtą sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo, neatskleidžiant, kokiomis sąlygomis galima šią nuostatą taikyti, kokio sunkumo akademinės etikos pažeidimai gali lemti tokio Kontrolieriaus įpareigojimo priėmimą nepažeidžia teisinio tikrumo principo, nes asmuo ar institucija negali būti tikra, kad aukštojo mokslo laipsnis nebus panaikintas dėl bet kokio, net ir mažareikšmio asmens padaryto akademinės etikos pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai sprendė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pareiškėjo keltų klausimų išsprendimas byloje turi esminę reikšmę vertinant Kontrolieriaus Sprendimo teisėtumą.

35.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36.       Tarnyba nesutinka nei su pareiškėjo, nei su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į skundą, kad Mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksai nėra teisės aktai, tai reiškia, kad nėra galimybės normomis pagrįsti Kontrolieriaus sprendimą, kuriuo konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas. Kontrolieriaus sprendimas ta dalimi, kuria konstatuojamas akademinės etikos (ne teisės) akto pažeidimas, taikomos ne teisės, o akademinės etikos normos, todėl sprendimas negali būti vertintinas kaip individualus administracinis aktas, t. y. teisės taikymo aktas. Manytina, kad akademinės etikos normų pažeidimo nustatymo atveju negali būti pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus. Tuo atveju, jei mokslo ir studijų institucija nesutinka su Kontrolieriaus priimtu sprendimu ir mano, kad jį vykdyti yra neteisinga ar tai prieštarautų jų įsitikinimams, proporcingumo principui, autonomijos teisei, gali jo nevykdyti. Kontrolierius neturi jokių teisinių priemonių ar galimybės taikyti sankcijas ar kitu būdu užtikrinti, priversti mokslo ir studijų institucijas vykdyti jo rekomendacijas ar įpareigojimus. Taigi Kontrolierius, nors ir priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo akademinės etikos pažeidimus ir įpareigojo VGTU atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Kontrolieriaus sprendimas, o VGTU valinis aktas, todėl nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams.

37.       Atsakovas neprieštarauja pareiškėjo pozicijai, kad Kontrolierius nėra vadybos srities mokslininkas, o Tarnyba nėra įpareigota tirti mokslo darbų turinį, tačiau pažymi, kad net ir nevertinant Monografijos turinio prasme, pakanka tik pažinoti raides, kad atsirastų galimybė nustatyti simbolių panašumus ir skirtumus. Nustatytos sutaptys tarp Monografijos ir vadovėlio – plačios apimties, aptinkamos tapačios teksto dalys, paveikslai ir lentelės. Sutaptys nėra išskirtos kabutėmis ar kitais skiriamais ženklais, neskiriamos naudojant kitokį šriftą ir / ar kitus stiliaus ir formatavimo įrankius. Sutaptys iš esmės pažodinės ir skiriasi tik skyryba, pavieniais simboliais, žodžių rašymo forma, t. y., lyginta Monografijos dalis, perrašyta iš vadovėlių, todėl ir be vadybinio išsilavinimo bei ekspertinių kompetencijų turėtų būti suprantama, kad negali būti vertinama kaip naujas ir originalus kūrinys. Buvo atlikti palyginimai ir su kitų autorių tekstais, kurie patvirtino pažeidimų mastą ir sistemiškumą, paneigė Monografijos naujumą ir originalumą, todėl pagrįstai leido konstatuoti P. B. mokslinio nesąžiningumo atvejį.

38.       Atsakovas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje Kontrolieriaus kompetencija buvo susiaurinta, tačiau Kontrolierius, nagrinėdamas skundus (pranešimus) ar atlikdamas tyrimus privalo vadovautis ne tik mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksais, bet ir visais kitais teisės aktais, o tam, kad galėtų visapusiškai ir nuodugniai įsigilinti į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, privalo susipažinti ne tik su akademinės etikos kodeksais, bet ir su kitais mokslo ir studijų institucijų vidaus teisės aktais, tačiau pastebėjęs galimus procedūrų pažeidimus, dėl jų tyrimų neatlieka ir pažeidimų nekonstatuoja, o esant galimybei, pagal kompetenciją persiunčia kitoms institucijoms. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama ne habilitacijos procedūra, o atliekamas tyrimas dėl galimų P. B. akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principų pažeidimų rengiant ir pateikiant monografiją habilitacijai. Būtent pranešimą pateikęs asmuo surado galimus plagiato atvejus, nurodė konkrečias žiūrėtinas vietas. Tarnybos darbuotojai tik surinko leidinius, sudėjo į palyginimų lenteles, padarė atitinkamus žymėjimus, tai leido atlikti išsamią sutapčių analizę ir daryti atitinkamas išvadas, kurios išdėstytos Kontrolieriaus sprendimo 17 psl. Atsakovas neturėjo prieigos prie informacijos šaltinių, nes mokslo institucijos vengia didinti elektroninių mokslo ir studijų dokumentų skaičių, KTU nepateikė būtinų tyrimui atlikti leidinių, tačiau dalį jų pavyko gauti, šios aplinkybės iš esmės išdėstytos Sprendime, kuris atskleidžia, kad habilitacinio komiteto nariai iš esmės neturėjo nei techninių, nei fizinių galimybių patikrinti sutaptis, todėl jie neturėjo ir objektyvių galimybių nustatyti, kad habilitacijai teikiama Monografija neatitinka naujumo ir originalumo kriterijų, pažeidžia autoriaus garantiją ir mokslinio nesąžiningumo principą.

39.       Atsakovo nuomone, Kontrolieriaus santykis su mokslo ir studijų institucijomis iš esmės jau yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Kontrolieriui suteiktos teisės negali pažeisti mokslo ir studijų institucijų autonomijos teisės, tačiau autonomijos teisė nėra absoliuti, o Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami; aukštųjų mokyklų autonomija turi būti derinama su jų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei (2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai).

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nagrinėjo ir atsakė į visus pagrindinius pareiškėjo argumentus ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas. Byloje itin svarbios ne tik aplinkybės dėl to, ar formaliai Sprendimas atitiko visus jam keliamus reikalavimus, tačiau ir pareiškėjo atliktos veikos etinis vertinimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja ir primena, jog Monografijoje buvo aptikti akivaizdūs, didelės apimties plagijavimo atvejai, o tokia veika  sąmoningas svetimų idėjų pateikimas savomis Monografijoje – suprastina bei vertintina ne tik kaip teisės normų, apibrėžiančių mokslo darbams keliamus turinio reikalavimus, pažeidimas, tačiau kartu ir grubus akademinės etikos, glaudžiai siejamos su moksliniu sąžiningumu, pažeidimas. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas, dėl kurio konstitucingumo pareiškėjas kelia abejones, numato, jog išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, Kontrolierius priima sprendimą  įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo. Taigi svarstant šios nuostatos konstitucingumą akivaizdžiai būtų sprendžiamas aukštosios mokyklos autonomiškumo klausimas. Byloje trečiasis asmuo VGTU turėjo teisę ginčyti Kontrolieriaus Sprendimą, tačiau to nepadarė. Manytina, jog VGTU, nusprendęs ginčyti Kontrolieriaus Sprendimą, be kitų motyvų, būtų galėjęs kelti ir Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto konstitucingumo klausimą. Šiuo atveju pareiškėjas nėra subjektas (aukštoji mokykla), kurio sprendimų autonomiškumas galbūt būtų pažeistas minėta teisės akto nuostata, todėl pareiškėjui nėra jokio teisinio pagrindo kelti reikalavimus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kvestionuojant Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto konstitucingumą. Teismas, atsisakęs kreiptis dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, neužkirto galimybės pareiškėjui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės.

 

IV.

 

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliacinės instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

43.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atnaujino administracinę bylą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. KT199-N16/2020 konstitucinės justicijos byloje Nr. 9/2019.

 

V.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

44.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Bylos duomenimis, 2002 m. sausio 21 d. pareiškėjas pateikė VGTU rektoriui prašymą leisti ginti habilitacinį darbą (monografiją) „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ (Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 3S). Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2002 m. sausio 21 d. autoriaus garantiją, kurioje nurodė, kad: Monografiją parengė pagal habilitacijos nuostatų reikalavimus; tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys pažymėtos, pateikiant nuorodas į literatūrą. Habilitacinio komiteto sudėtis sudaryta ir patvirtinta Vilniaus Universiteto Senato 2002 m. birželio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 12 ir VGTU Senato 2002 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 14. Habilitacinio komiteto posėdis ir viešas habilitacijos gynimas įvyko 2002 m. spalio 11 d. VGTU, Monografijos pagrindu pareiškėjui suteikta habilitacija.

46.       Habilitacijos suteikimo metu galiojusios redakcijos 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. I-1052 (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX-945 redakcija) 29 straipsnis, reglamentavęs mokslo laipsnius, be kita ko, nustatė: Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai (1 d.); habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus (3 d.). Habilituoto daktaro laipsnio suteikimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtintuose Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendruosiuose nuostatuose.

47.       Įsigaliojus 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui Nr. XI-242, 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. I-1052 (su pakeitimais ir papildymais) neteko galios (2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 98 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrieji nuostatai neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 885. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, nenumatė habilituoto daktaro mokslo laipsnio.

48.       Pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. A. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą pranešimą dėl galimų P. B. įvykdytų akademinės etikos pažeidimų atlikęs tyrimą, Kontrolierius, įvertinęs P. B. Monografiją bei tyrimo metu surinktus duomenis, priėmė administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą.

49.       Nesutikdamas su šiuo Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

50.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

51.       Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kontrolieriui yra suteikti įgaliojimai, nustačius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, inter alia plagijavimą ar kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ar konkurso laimėtojo, konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė ir Konstitucijos garantuojama aukštųjų mokyklų autonomija yra varžoma akivaizdžiai labiau, negu reikia viešajam interesui ginti – aukštojo mokslo kokybei, inter alia akademinės etikos ir procedūrų laikymosi kontrolei, užtikrinti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Kontrolierius sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo priima ne įvertinęs bendrą mokslinių tyrimų ir mokslo darbų mokslinį lygį, o patikrinęs, ar atliekant mokslinius tyrimus arba studijuojant buvo laikomasi akademinės etikos ir procedūrų normų, inter alia akademinio sąžiningumo, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų, ir ar nebuvo padaryta, be kita ko, plagijavimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, susijusių su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neturėtų suponuoti tokios pačios sprendimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos ar konkurso laimėtojo atšaukimo tvarkos, kokia nustatyta sprendimui suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją ar paskelbti konkurso laimėtoją priimti. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nėra pagrindo teigti ir to, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo ir teisingumo reikalavimų, pažeidžiama Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija, 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokslo ir tyrimų laisvė.

 

VI.

 

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių yra pasisakęs, kad pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata – tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 27 p. ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 28 p. ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad autorių teisės taikomos ne tik paskelbtiems, bet ir nepaskelbtiems kūriniams, išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 29 p. ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2018 m. lapkričio 13 d. prejudiciniame sprendime byloje Levola Hengelo BV prieš Smilde Foods BV, C-310/17, EU:C:2018:899, spręsdamas dėl 2001 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – ir Direktyva 2001/29/EB), nuostatų aiškinimo, inter alia (be kita ko), nurodė, jog tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas kūriniu, svarbu, kad būtų tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos. Pirma, reikia, kad atitinkamas objektas būtų originalus, t. y. jis turi būti originalus jo autoriaus intelekto kūrinys. Antra, pagal Direktyvą 2001/29/EB kūriniu gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška (žr. ESTT 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Levola Hengelo BV prieš Smilde Foods BV, C-310/17 35–37 p.). Pagal ESTT pateiktą aiškinimą, kūrinio sąvoka visoje Europos Sąjungoje paprastai turėtų būti aiškinama autonomiškai ir vienodai (žr. ESTT 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Levola Hengelo BV prieš Smilde Foods BV, C-310/17 32 p.).

53.       Lietuvos teismų praktikoje remiamasi mokslo doktrina, pagal kurią autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą. Idėja, tema gali būti naudojama įvairiuose kūriniuose, tačiau kiekvienas autorius, naudodamas tą pačią temą, idėją, ją išreikšdamas individualiai, originaliai sukuria naują kūrinį, ir ta išraiška rodo jo individualumą; žodžių, kitų elementų seka ir pavaizdavimas (išraiška) saugoma autorių teisės, jeigu toje išraiškoje pasireiškia koks nors idėjinis („su mintimi“) atliktas tų elementų „apdorojimas”. Kalbos kūrinio esmė yra ta, kad vartojant žodžius, skaitmenis, kitais ženklais, jų jungtimis, išdėliojant yra perteikiamos autoriaus mintys, dėl to ir atsiskleidžia kūrinio individualumas (Mizaras, V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 162–163, 170, 182) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-415/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-508-464/2019). 

54.       Kontrolieriaus sprendime nurodytos pareiškėjo habilitacijos procedūros vykdymo metu (šio sprendimo 45 p.)  galioję teisės aktai eksplicitiškai įtvirtino plagijavimo draudimą:

-       pagal Mokslo ir studijų įstatymo (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX-945 redakcija) 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;

-       Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21 straipsnyje (2000 m. liepos 20 d. įstatymo Nr. VIII-1886 redakcija), be kita ko, buvo įtvirtintas reikalavimas cituojant pateikti nuorodas į šaltinius. Pagal šį įstatymą leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, citatos pavidalu kitame kūrinyje be to kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autoriaus teisių subjekto leidimo su sąlyga, kad toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis yra nurodytas kūrinyje, iš kurio citata paimta. Šis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas ir 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351 Lietuvos Respublikoje ratifikuotos Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo 10 straipsniu, kuris įtvirtina taisyklę, jog leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų tikslą, įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis, turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis nurodytas tame šaltinyje.

55.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtintų Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų 58 punkte buvo įtvirtinta galimybė suteikti habilituoto daktaro laipsnį mokslinės monografijos pagrindu: habilitacijos siekiantis mokslininkas turi parengti habilitacinį darbą, kuriuo apibendrinamos jo mokslo publikacijos. Vietoj habilitacinio darbo gali būti pateikta ne mažiau kaip 10 autorinių lankų monografija, apibendrinanti mokslininko publikacijas, parašyta be bendraautorių, recenzuota bent vieno habilituoto daktaro ir platinama per knygynus, jeigu ji išleista ne mažiau kaip prieš vienerius metus (gali būti pateiktos ir kelios tokios monografijos). Šių nuostatų 60 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad habilitaciniu darbu pretendentas turi atskleisti savo atliktų mokslo tyrimų objektą ir metodus, naujumą ir originalumą, rezultatus ir teorinę bei praktinę jų reikšmę (pateikiamos išvados); šie dalykai turi būti atskleisti ir habilitacijai teikiamoje monografijoje. 

 

VII.

 

56.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimu nuspręsta:

-       informuoti pareiškėją (A. A.), P. B., KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus;

-       pareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo;

-       informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie nukentėjusius asmenis dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų;

-       informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.

57.       Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktais, pagal kuriuos išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus (1 p.); įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo (2 p.); informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius dėl akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius) (5 p.); informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių (6 p.). Šios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos įsigaliojo 2009 m. gegužės 12 d., priėmus ir paskelbus 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą Nr. XI-242 (šios įstatymo redakcijos 18 str.). Iki šio įstatymo priėmimo galiojusiame 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme Nr. I-1052 nebuvo numatyta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybė su aukščiau minėtais įgaliojimais.

58.       Kontrolierius yra įgaliotas priimti Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nurodytus sprendimus to paties straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 13 punkte numatytais atvejais. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų. Pagal Tarnybos nuostatų 13 punktą Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje. Kaip galima matyti iš šių nuostatų, Kontrolieriui yra suteikti įgaliojimai tirti, ar nebuvo pažeistos mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų nuostatos bei akademinės etikos principai apskritai, taip pat – ir akademinio sąžiningumo principas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad pažeidimo metu dar nebuvo patvirtintas VGTU akademinės etikos kodeksas ir Kontrolierius neturėjo įgaliojimų pripažinti pareiškėją pažeidus akademinę etiką. Iš Kontrolieriaus sprendime išdėstytos medžiagos bei aptarto teisinio reguliavimo galima matyti, kad pareiškėjo habilitacijos procedūros metu plagijavimas mokslo kūriniuose buvo visuotinai laikomas kaip neteisėtas ir nebuvo pagrindo jį laikyti suderinamu su akademine etika. Plagijavimą draudžiantis akademinio sąžiningumo principas yra vienas esminių akademinės etikos principų ir Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalis (nukreipianti į akademinės etikos šaltinį – akademinės etikos kodeksus) negali būti suprantama siaurinamai, kaip užkertanti galimybę Kontrolieriui konstatuoti, kad moksliniame leidinyje aptikus plagiato požymių akademinė etika buvo pažeista. Atsižvelgiant į akademinio sąžiningumo svarbą mokslinėje veikloje, Kontrolieriaus pareigybės paskirtį ir vadovaujantis Tarnybos nuostatų 13 punktu, priimdamas skundžiamą sprendimą Kontrolierius turėjo įgaliojimus pripažinti jo pažeidimą.   

 

VIII.

 

59.       Ginčijamame Kontrolieriaus sprendime nurodyta, kad Kontrolierius, atlikdamas tyrimą, rankiniu būdu lygino Monografiją ir jos pagrindu parengtą santrauką su originaliais mokslo leidiniais ir padarė išvadą, kad Monografijos tekstas pažodžiui atkartoja lyginamųjų leidinių tekstą. Įvertinusi Kontrolieriaus sprendimą, jo priedus bei Monografijos tekstą, teisėjų kolegija nustatė, kad apie 12 proc. Monografijos teksto yra iš esmės pažodžiui atkartojamas kitų šaltinių tekstas ir nuoroda į tuos šaltinius nepateikiama. Tai patvirtina skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo 1-6 prieduose pateiktos lentelės (bylos II tomo 499-537 lapai). Jose yra sugretintos ištraukos iš Monografijos bei originalių šaltinių. Tokių sutapčių Monografijoje, kurios apimtis – 250 puslapių, yra apie 30 puslapių:

-        ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 1 priede yra pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Richard M. Hodgetts, Fred Luthans knyga „International Management“, 1991. International Management. McGraw-Hill. ISBN 0070292000. Apie 12 puslapių Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateiktos tik dvi nuorodos, pagal kurias autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 2 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Koontz, H., Weihrich, H. 1990. Essentials of Management. 5th ed. McGraw-Hill. ISBN 007035605X. Apie 6 puslapiai Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateikta tik viena nuoroda, pagal kurią autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 3 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Anderson, E., Day, G. S., Rangan, V. K. ,,Strategic Channel Design“, Sloan Management Review. 1997 (Summer): 59-69. Apie 3 puslapiai Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateikta tik viena nuoroda, pagal kurią autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 4 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Barlett, A. C., Ghosbal, S. 1987. „Managing across Borders: New Organizational Responses“, Sloan Management Review. 1987 (Fall), 29 (1): 43-53. Apie 1,5 puslapio Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 5 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Djarova, J. G. 1999. „Foreign Investment Strategies and the Attractiveness of Central and Eastern Europe“, International Studies of Management & Organization. 1999 (Spring), 29 (1): 14-33. Apie 2 puslapiai Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateiktos 4 nuorodos, pagal kurias autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 6 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos sutaptys su Grundy, T. 1995. „Destroying Shareholder Value: Ten Easy Ways“, Long Range Planning. 28 (3): 76-83. Apie 6 puslapiai Monografijoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateikta tik viena nuoroda, pagal kurią autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 7 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos santraukos sutaptys su Richard M. Hodgetts, Fred Luthans knyga „International Management“, 1991. International Management. McGraw-Hill. ISBN 0070292000. Maždaug vienas puslapis Monografijos santraukoje (brėžinys, apibūdinantis politinės rizikos vertinimą) sutampa visiškai, tik su nežymiais skirtumais;

-       ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo 8 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos santraukos sutaptys su Djarova, J. G. 1999. „Foreign Investment Strategies and the Attractiveness of Central and Eastern Europe“, International Studies of Management & Organization. 1999 (Spring), 29 (1): 14-33. Apie 2 puslapiai Monografijos santraukoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. Į šį kūrinį pateikta tik viena nuoroda, pagal kurią autorius nurodė, kad tik nedidelė monografijos dalis grindžiama šiuo kūriniu. Skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo 9 priede pateikta lentelė, kurioje išdėstytos Monografijos santraukos sutaptys su Weiner, B. 1992. „What Ecutives Should Know About Political Risk“, Management Review. 81 (1): 19-22. Apie 2 puslapiai Monografijos santraukoje sutampa pažodžiui su šiuo šaltiniu, tarp jų yra tik nežymūs skirtumai. 

60.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Kontrolieriaus išvada, kad Monografijoje yra plagiato požymių:  nors kai kuriose vietose kartu su nuplagijuotu tekstu pateiktos nuorodos į kitus šaltinius sudaro įspūdį, kad kitas šaltinis buvo apžvelgtas ir perfrazuotas, tačiau iš tikrųjų Monografijoje didelės apimties kitų šaltinių tekstas buvo perkeltas mechaniškai, iš esmės pažodžiui, taip klaidinant ir nuslepiant tikrąjį citatos autorių; aptartos Monografijos bei Monografijos santraukos sutaptys su kitais šaltiniais yra didelės apimties, iš esmės pažodinės, kaip buvo minėta, sudaro apie 12 proc. Monografijos turinio, dėl ko tokios apimties sutaptys pagrįstai nelaikytos atsitiktiniu apsirikimu ar technine citavimo klaida.

61.       Pareiškėjas P. B. 2002 m. sausio 21 d. Autoriaus garantijoje pateikė patvirtinimą: „Aš, P. B., garantuoju, tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys pažymėtos, pateikiant nuorodas į literatūrą“. Ši garantija patvirtina, kad pareiškėjas žinojo, kad visos Monografijoje panaudotos kitų autorių mintys privalo būti pažymėtos su nuorodomis į originalius šaltinius.

62.       Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kuriuo keliamos abejonės Kontrolieriaus kompetencija vertinti mokslo darbų turinį naujumo ir originalumo aspektu. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Kontrolierius sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo priima ne įvertinęs bendrą mokslinių tyrimų ir mokslo darbų mokslinį lygį, o patikrinęs, ar atliekant mokslinius tyrimus arba studijuojant buvo laikomasi akademinės etikos ir procedūrų normų, inter alia akademinio sąžiningumo, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų, ir ar nebuvo padaryta, be kita ko, plagijavimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, susijusių su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu. Taigi MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neturėtų suponuoti tokios pačios sprendimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos ar konkurso laimėtojo atšaukimo tvarkos, kokia nustatyta sprendimui suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją ar paskelbti konkurso laimėtoją priimti (Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Iš skundžiamo sprendimo galima matyti, kad jį priimdamas Kontrolierius vertino ne Monografijos moksliškumą ar padarytus atradimus, o tai, ar nebuvo pažeista akademinė etika.

63.       Taip pat nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams bei sprendimo priėmimui keliamų procedūrinių reikalavimų: Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kontrolieriaus sprendimas yra išsamiai aprašyta teisė, kuria vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, bei apibūdintas nustatytas akademinės etikos pažeidimas: ginčijamo sprendimo prieduose pateiktos lentelės, kurių gretimuose stulpeliuose yra pateiktos ištraukos iš Monografijos bei originalių šaltinių, kas leidžia aiškiai suprasti Kontrolieriaus sprendimo faktinį pagrindimą; pareiškėjas buvo informuotas apie Kontrolieriaus vykdomą tyrimą ir kviečiamas atvykti pateikti savo paaiškinimus: 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. S-402, 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-407, 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-416. Pažymėtina, kad galimybė pateikti savo paaiškinimus bei turimus įrodymus užtikrinta ir pirmosios instancijos teisme; pareiškėjo argumentas dėl Kontrolieriaus galbūt turėto nusistatymo jo atžvilgiu nėra grindžiamas objektyviais įrodymais: pareiškėjo įvardyti Kontrolieriaus pasisakymai ir veiksmai nesudaro pagrindo abejoti Kontrolieriaus nešališkumu.

64.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kontrolierius, vykdydamas tyrimą, neviršijo savo įgaliojimų, o  2017 m. spalio 17 d. sprendimo išvada, kad Monografijoje yra plagiato požymių ir P. B. pažeidė akademinę etiką, pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. 

 

IX.

 

65.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dalies Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 teisėtumo Konstitucijoje įtvirtinto ir teismų praktikoje atskleisto teisės galiojimo laiko požiūriu principo aspektu.

66.       Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, galioja tik paskelbti įstatymai. Kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šioje konstitucinėje normoje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit) (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais; teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai); taigi įstatymai taikomi faktams ir pasekmėms, atsirandantiems po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas).

67.       Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinį atsakingo valdymo principą įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

68.       Pažymėtina, kad konstitucinės justicijos byloje, baigtoje Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu, Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinto akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituto taikymas laiko aspektu nebuvo nagrinėjimo dalykas.  

69.       Vienas paskiausių Konstitucinio Teismo sprendimų konstitucinės justicijos byloje, kurioje nagrinėjimo dalyką sudaro būtent įstatymų taikymo laiko požiūriu taisyklių interpretavimas, yra 2017 m. kovo 15 d. nutarimas, priimtas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1891 straipsnio nuostatos, įtvirtinusios teisinę atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą: šioje byloje pareiškėjai, ginčydami minėtos įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teigė, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu gali būti pažeidžiamas iš minėtų Konstitucijos nuostatų kylantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios draudimas, nes įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo taikymas susietas su jame nurodyto turto turėjimu įsigaliojus šiam įstatymui, bet ne su jo įgijimu. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tirtas teisinis reguliavimas aiškintinas kaip taikytinas tik toms situacijoms, kai BK 1891 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą asmuo nuosavybės teise įgijo ne anksčiau negu BK 1891 straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.). Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtintas principas nulla poena sine lege reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už veiką, už kurią jos atlikimo metu pagal įstatymą nebuvo baudžiama. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio principo nullum crimen, nulla poena sine lege nebūtų paisoma, jeigu baudžiamuosiuose įstatymuose būtų nustatyta grįžtamoji jų galia nusikaltimams, apibrėžiamiems tik pagal nacionalinę teisę: jeigu asmuo BK 1891 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį. Tik šitaip suprantant ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo teigti, kad juo nustatyta baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia, kad pažeidžiami Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

70.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant analogiškus principus, aiškinama, kad su atsakomybės taikymu susijusios teisės normos gali būti taikomos tik teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šių normų įsigaliojimo. Vadovaudamasi šiuo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad drausminės atsakomybės taikymas turto vertintojams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) už veiksmus, atliktus iki 2012 m. gegužės 1 d., pažeidė konstitucinį principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), todėl nebuvo galima. Cituojamoje byloje pareiškėjai drausminė atsakomybė taikyta (drausminė nuobauda skirta) už Garbės teismo nustatytus pažeidimus, padarytus iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo, todėl išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Garbės teismas, priimdamas Sprendimą ir vertindamas teisinės atsakomybės taikymo sąlygas, negalėjo vadovautis ginčyto sprendimo priėmimo metu galiojusia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija ir taikyti pareiškėjai drausminę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016).

71.       Kitoje administracinėje byloje Nr. A-2250-492/2016 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad negalėjo būti retroaktyviai taikomos Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos, nustačiusios Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (toliau – ir Taryba) įgaliojimus nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų bei atsakomybės teismo ekspertams taikymo: atsakomybė pagal įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. kovo 1 d., negalėjo būti taikoma už pažeidimus, teismo eksperto padarytus iki šio laikotarpio. Aplinkybė, kad iki 2014 m. kovo 1 d. Tarybai nebuvo suteikti įgaliojimai nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų etikos pažeidimų, reiškė, kad minėta institucija turėjo įgaliojimus nagrinėti tik tuos skundus dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų, kurie buvo padaryti po 2014 m. kovo 1 d., t. y. naujos Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos, nustačiusios Tarybai įgaliojimus nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų. Teisinio apibrėžtumo principas turi būti taikomas ir teismo ekspertui. Jis turi būti tikras, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jam nebus taikomos teisinės poveikio priemonės remiantis vėliau pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalies taikymas iki šio įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusiai teisiškai reikšmingai situacijai (t. y. už teismo eksperto veiksmus, atliktus iki 2014 m. kovo 1 d.) turėtų būti vertintinas kaip konstitucinio principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) pažeidimas – Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba negalėjo vadovautis ginčyto sprendimo priėmimo metu galiojusia Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcija, o iki tol galiojusi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcija Tarybai nesuteikė įgaliojimų nagrinėti fizinių asmenų skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų bei teismo ekspertams taikyti atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2250-492/2016).

72.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimas, be kita ko, įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pagal ku išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo.

73.       Ši Mokslo ir studijų įstatymo nuostata įsigaliojo 2009 m. gegužės 12 d., priėmus ir paskelbus 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą Nr. XI-242 (šios įstatymo redakcijos 18 str.). Kaip jau minėta, iki šio įstatymo priėmimo galiojusiame 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme Nr. I-1052 nebuvo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituto su aptarta poveikio priemone (šios nutarties 56 p.), kuri, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarime pateiktus išaiškinimus dėl akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituto reikšmės ir vietos santykyje su aukštųjų mokyklų autonomija, inter alia – Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintos priemonės privalomumo aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusiai institucijai, savo esme yra teisinę atsakomybę nustatanti priemonė. 

74.       Kadangi, kaip jau minėta (šios nutarties 68-70 p.), teisinę atsakomybę nustatančio įstatymo taikymas praeityje susiklosčiusiems santykiams nėra galimas, Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos gali būti taikomos tik dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie buvo įvykdyti po 2009 m. gegužės 12 d. (t. y. po 2009 m. balandžio 30 d. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 įsigaliojimo). Kadangi pareiškėjas pateikė savo Monografiją habilitacijos procedūrai 2002 m. rugpjūčio 10 d. ir habilitacijos procedūra buvo baigta 2002 m. spalio 11 d. VGTU Monografijos pagrindu jam suteikus habilitaciją, t. y. iki 2009 m. gegužės 12 d., Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatomis, VGTU įpareigotas atšaukti sprendimą dėl pareiškėjui  suteikto kvalifikacinio laipsnio, negali būti laikoma teisėta dėl lex retro non agit principo kylančio draudimo įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, ir yra naikintina kaip savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

75.       Pažymėtina, kad anksčiau išdėstytas teisės aiškinimas nesuponuoja draudimo aukštajai mokyklai imtis veiksmų reaguojant į akademinės etikos pažeidimą, kuris buvo padarytas iki 2009 m. gegužės 12 d.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra konstatavęs, kad universiteto teisė atšaukti suteiktą mokslinį laipsnį kyla iš konstitucinio universiteto autonomiškumo ir akademinės laisvės principo, kurie suponuoja atitinkamas universiteto pareigas užtikrinti suteiktų mokslinių laipsnių pagrįstumą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad universitetas šią teisę įgyja tik įsigaliojus tai numatančiam poįstatyminiam teisės aktui, kurioje ji buvo tiesiogiai įvardyta. Šios teisės expressis verbis paminėjimas įstatymo įgyvendinamajame akte ir (ar) (ne)paminėjimas ieškovo nurodomame Mokslo ir studijų įstatyme negali lemti šios teisės egzistavimo ar neegzistavimo, nes ji kyla iš Konstitucijos nuostatų. Kitaip tariant, tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme expressis verbis nėra įtvirtinta aukštosios mokyklos teisė atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, nereiškia, kad aukštoji mokykla šios teisės neturi (neturėjo). Priešingas aiškinimas suponuotų prielaidas situacijai, kai Konstitucijos nuostatų įgyvendinimas tampa priklausomas nuo įstatymų ar įstatymo įgyvendinamųjų aktų turinio, o tai būtų nesuderinama su Konstitucijos viršenybės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-611/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 18-35). Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, netoleruotina, kad aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žymintys kvalifikaciniai laipsniai būtų suteikiami (ar į pareigas mokslo ir studijų institucijose asmenys būtų skiriami) nepaisant akademinės etikos ir procedūrų standartų, inter alia akademinio sąžiningumo principo; kvalifikacinių laipsnių suteikimas asmenims, šiurkščiai pažeidusiems akademinę etiką, inter alia akademinio sąžiningumo principą (be kita ko, plagijavimo draudimą) (ar tokių asmenų paskyrimas į pareigas mokslo ir studijų institucijose), diskredituotų mokslą ir studijas ir būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo). Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – ginti viešąjį interesą veiksmingai užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir akademinės etikos ir procedūrų, inter alia akademinio sąžiningumo principo, laikymąsi, t. y. siekiama, kad būtų užkirstas kelias pagal Konstituciją, inter alia jos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, netoleruotinai situacijai, kai aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žymintys kvalifikaciniai laipsniai suteikiami (ar į pareigas mokslo ir studijų institucijose asmenys skiriami) nepaisant akademinės etikos ir procedūrų standartų, inter alia akademinio sąžiningumo principo (Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas „Dėl įpareigojimo aukštojo mokslo institucijai atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją“).

 

X.

 

76.       Kita Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalimi nuspręsta informuoti pareiškėją (A. A.), P. B., KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus; informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie nukentėjusius asmenis dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų; informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.

77.       Ši sprendimo dalis buvo priimta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 1, 5 ir 6 punktais, pagal kuriuos išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: informuoti pareiškėją (A. A.), mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus (1 p.); informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius) (5 p.); informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių (6 p.).

78.       Šiuose punktuose įtvirtinti Kontrolieriaus įgaliojimai savo pobūdžiu ir esme nėra teisinę atsakomybę nustatantys ir susiję su subjektų, turinčių tiek materialinį teisinį, tiek procedūrinį ar procesinį suinteresuotumą, informavimu apie galimybę / poreikį savo nuožiūra ir pagal kompetenciją įvertinti Kontrolieriaus išvadą dėl akademinės etikos pažeidimo bei priimti atitinkamus sprendimus. Dėl pažeidimo galėjusių nukentėti asmenų, aukštųjų mokyklų bei teisėsaugos informavimas, be kita ko, yra įstatymuose numatytų bendro pobūdžio pareigų vykdymas (pvz., pareiga pranešti apie nusikaltimą), kuris pateisinamas viešuoju interesu. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė neatleidžia nuo pareigos laikytis akademinės etikos, inter alia akademinio sąžiningumo principo, suponuojančio, be kita ko, bet kokios apgaulės draudimą akademinėje veikloje, taip pat reikalavimo užtikrinti aukštojo mokslo kvalifikacinių laipsnių teikimo proceso skaidrumą, akademinės bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, mokslo darbų vertinimo objektyvumą, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumą ir moksliniams tyrimams naudojamų duomenų patikimumą, mokslo darbų originalumą, intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrinančių akademinių vertybių ir principų laikymąsi (Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas).

79.       Atsižvelgiant į šiuos tikslus ir Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1, 5 ir 6 punktuose numatytų teisinių padarinių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kontrolierius turėjo įgaliojimus informuoti pareiškėją (A. A.), P. B., KTU steigėją, VGTU, VU, KTU, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus; informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie nukentėjusius asmenis dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų; informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Kaip jau buvo minėta, Kontrolierius pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus akademinę etiką, todėl ši Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

80.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo P. B. skundas yra pagrįstas iš dalies ir jį atmetęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 dalis, kuria nuspręsta įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo prieštarauja iš lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo kylančiam draudimui atsakomybę nustatantį įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinant ir priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

81.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie patirtas išlaidas teisiniam atstovavimui ir nesuformulavo prašymo priteisti apeliaciniame procese patirtas išlaidas, todėl byloje nėra pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, pareiškėjas patyrė 22,5 Eur išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui. Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naikinamos ginčijamo Sprendimo dalies bei likusios Sprendimo dalies pobūdį ir svarbą, pareiškėjui  iš atsakovo priteisia 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis  (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija   

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo P. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“, kuria nuspręsta įpareigoti Vilniaus Gedimino technikos universitetą atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui P. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 11,25 Eurų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

 

 

                                        Arūnas Dirvonas

 

 

                                        Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-270-687/2017
  • 3K-3-140-611/2015
  • A-502-415/2020
  • e2A-508-464/2019
  • BK
  • A-3771-520/2016
  • A-2250-492/2016
  • 3K-3-551-611/2015