Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-30][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-523-180-2018].docx
Bylos nr.: e2A-523-180/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Vyriausybės kanceliarija 188604574 atsakovas
"Zip Travel" 135474614 Ieškovas
Uždaroji akcinė bendrovė "VESTEKSPRESS" 110461363 trečiasis asmuo
„Delta“ turizmo centras 125318887 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2.3. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
2.6. Prievolių teisė
2.6. Prievolių teisė
3.2.3.9. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
3.4.1.9. Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
3.4.1.9. Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-523-180/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01804-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9.

          (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5149-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „DELTA“ turizmo centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „VESTEKSPRESS“, dėl viešo pirkimo rezultatų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė UAB „ZIP travel kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – perkančioji organizacija) sprendimą pripažinti UAB „DELTA“ turizmo centro ir UAB „VESTEKSPRESS“ pasiūlymą pirmuoju ir laimėjusiu konkursąKelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (Nr. 188373) (toliau – Pirkimas) dalyje.
  2. Ieškovė nurodė, kad pasiūlymai buvo vertinami atsižvelgiant į du ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, skiriant ekonominio naudingumo balus. Tiekėjų grupės ir UAB „ZIP travel“ pasiūlymai pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę, perkančiosios organizacijos įvertinti vienodai, skiriant po 60 balų. Pagal antrąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pasiūlymo kainą, jos (ieškovės) pasiūlymas buvo geresnis, nes pasiūlymo kaina buvo 0,00 Eur be PVM, o trečiojo asmens 0,01 Eur be PVM.
  3. Pagal Pirkimo sąlygų 10.4 punkte pateiktą formulę, skirtą apskaičiuoti pasiūlymo kainos balus, ir jos taikymo taisykles, jos (ieškovės) pasiūlymo kaina turėjo būti dalinama iš ieškovės, trečiųjų asmenų ir kitų tiekėjų pasiūlymų kainų, kad už pasiūlymo kainas paskirti ekonominio naudingumo balus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pasiūlymo kaina buvo perskaičiuota iš 0,00 Eur į 0,01 Eur, nes kitu atveju balų skyrimas pagal pasiūlymų kainą būtų buvęs negalimas, nes visi pasiūlymai pagal aptariamą ekonominio naudingumo kriterijų būtų įvertinti nuliais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kainos būtų pasiūlytos.
  4. Neginčijama, kad pagal pasiūlymų kainą apskaičiuojant ekonominio naudingumo balus, jos pasiūlymui formaliai buvo skirta tiek balų, kiek ir trečiojo asmens pasiūlymui, nes šios tiekėjų grupės pasiūlymo palyginamoji kaina (0,01 Eur) sutapo su dydžiu, kuriam perkančioji organizacija prilygino ieškovės pasiūlymo kainą (0,01 Eur).
  5. Nepaisant to, kad ieškovės pasiūlymas dėl kainos buvo geresnis (mažesnė kaina) ir ekonomiškai naudingesnis, ieškovė ir tretieji asmenys (tiekėjų grupė) surinko tiek pat balų. Dėl to, remdamasi Pirkimo sąlygų 11.1 punktu, perkančioji organizacija pripažino laimėjusiu tą pasiūlymą, kuris buvo pateiktas anksčiau nei pateiktas ieškovės.
  6. Pirkimo sąlygų 11.1 punktas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio         7 dalyje įtvirtintą teisės normą ir nustato, kad tuo atveju, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 11.1 punktas, visų pirma, įpareigoja perkančiąją organizaciją vertinti tikrąjį pasiūlymų ekonominį naudingumą (o ne išvestinį, balais matuojamą) ir leidžia pagal laiką vertinti tik vienodo ekonominio naudingumo pasiūlymus.
  7. VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka, analogiškai suformuluotas ir Pirkimo sąlygų 11.1 punktas, nustatantis, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Perkančioji organizacija turėjo konstatuoti trečiojo asmens pasiūlymą esant ekonomiškai prastesnį dėl kainos ir skirti jam žemesnę vietą pasiūlymų eilėje, pasiūlymus surašant pagal ekonominio naudingumo mažėjimą. To nepadariusi, perkančioji organizacija be pakankamo teisinio pagrindo perėjo prie kito VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje ir Pirkimo sąlygų 11.1 punkte nustatyto pasiūlymų vertinimo etapo (pasiūlymo pateikimo laiko), prieš tai konstatavusi, kad jų ekonominis naudingumas vienodas.
  8. Ieškovė nesutinka, kad Pirkimo laimėtojas buvo išrinktas pagal pasiūlymo pateikimo laiką, nes tokia situacija prieštarauja viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principui bei viešųjų pirkimų pagrindiniam tikslui – įsigyti reikiamas paslaugas racionaliai naudojant tam skiriamas lėšas, taip pat draudimui formalizuoti viešojo pirkimo procedūras.
  9. Nors palyginamoji pasiūlymų kaina ir nebus įrašyta į viešojo pirkimo sutartį, tačiau ji parodo, kad ieškovė savo pasiūlymo B dalies 1 lentelėje visas nurodytas paslaugas siūlė perkančiajai organizacijai teikti už 0,00 Eur dydžio aptarnavimo mokestį, o tretieji asmenys (tiekėjų grupė) tas pačias paslaugas siūlė teikti brangiau. Paminėtos paslaugų kainos bus įtrauktos į viešojo pirkimo sutartį ir sudarys neatskiriamą teikiamų paslaugų kainos dalį, o tai reiškia, kad Pirkimo laimėtoju paskelbus Tiekėjų grupės pasiūlymą, perkančioji organizacija bus priversta įsigyti reikiamas paslaugas brangiau, nei galėtų, o tai prieštarauja pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui, įtvirtintam VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.
  10. 2017 m. liepos 25 d. pateik pretenziją, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. atmetė.
  11. Nagrinėjamu atveju ji (ieškovė) neginčija Pirkimo dokumentų, bet ginčija atsakovės veiksmus, nusprendus taikyti Konkurso sąlygų 11.1 punkto nuostatą.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė: atsakovės paskelbto Pirkimo, kurio objektas – kelionių organizavimo paslaugos, sąlygų 10.1 ir 10.2 punktuose nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus: 1) pasiūlymo kainą (lyginamasis svoris – 40) ir 2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (lyginamasis svoris – 60).
  3. Pasiūlymo kainos apskaičiavimas buvo vykdomas pasitelkiant Pirkimo sąlygų 10.4 punkte nurodytą matematinę formulę. Tame pačiame Pirkimo sąlygų punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu mažiausia pasiūlyta kaina lygi 0 ir tiekėjas ją pagrindė, į formulę rašoma reikšmė – 0,01. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų 21 punkte.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinko vertindama pasiūlymus pagal subendrintus ekonominio naudingumo balus (Pirkimo sąlygų 10.3 p.). Nei Pirkimo sąlygos, nei VPĮ nenustato perkančiajai organizacijai galimybės pasiūlymus vertinti kitaip, kaip, pvz., nagrinėjamu atveju pageidauja ieškovė – konkrečiai pagal pasiūlyme nurodytą kainą.
  5. Teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygose nėra numatytos pasiūlymo kainos kriterijaus pirmenybės prieš tiekėjo siūlomų paslaugų kokybės kriterijus. Pagal Pirkimo sąlygas pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų. Jei perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus būtų vertinusi pagal ieškovės nurodomą kriterijų – kainą, neatsižvelgdama į Pirkimo sąlygose įtvirtintus kitus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus ir taisykles, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai būtų neteisėti, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (VPĮ 3 str. 1 d.).
  6. Tiek ieškovės, tiek ir Tiekėjų grupės pateikti pasiūlymai buvo įvertinti vienodais galutiniais ekonominio naudingumo balais, teismas priėjo išvados, kad perkančioji organizacija pagrįstai, remdamasi Pirkimo sąlygų 11.1 punktu bei VPĮ 39 straipsnio 7 dalimi, nustačiusi, kad ieškovės ir Tiekėjų grupės pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas (ekonominio naudingumo balų suma) yra vienodas, sudarydama pasiūlymų eilę pirmuoju į šią eilę įrašė tiekėją, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiau (trečiojo asmens pasiūlymas pateiktas 2017 m. birželio 21 d., o ieškovės – 2017 m. birželio 27 d.),
  7. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami tik pagal pateikimo laiką. Perkančioji organizacija, įvertinusi tai, kad du tiekėjai surinko tokį patį ekonominio naudingumo balų skaičių, Pirkimo sąlygų bei įstatymo nuostatų pagrindu pasiūlymų pateikimo laiką pagrįstai pripažino kaip lemiaveiksnį, sprendžiant dėl konkurso laimėtojo. Pasiūlymo pateikimo laiko vertinimas, teismo įsitikinimu, nebuvo savarankiškas pasiūlymo vertinimo kriterijus.
  8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir pagrįstai rėmėsi Pirkimo sąlygų 11.1 punkto bei VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirmuoju įrašydama į eilę tiekėją, kurio pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „ZIP travel apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantės pasiūlymas dėl pasiūlytos mažesnės kainos įgijo ekonominį pranašumą ir tapo ekonomiškai naudingesnis, lyginant jį su trečiojo asmens pasiūlymu. Šio ekonominio naudingumo, ekonominio pranašumo nepaneigia tariama nauda, kuri nagrinėjamu atveju susijusi su pasiūlymų pateikimo laiku. Esant tokioms aplinkybėms tretieji asmenys negalėjo turėti teisėto lūkesčio laimėti ginčo Pirkimą vien todėl, kad aplenkė apeliantę pagal pasiūlymo pateikimo laiką, nes toks lūkestis nėra teisėtas, neparemtas tinkamu imperatyvių viešųjų pirkimų teisės normų taikymu.
    2. Lyginant kainą, Tiekėjų grupės pasiūlymas yra objektyviai ir akivaizdžiai prastesnis nei apeliantės pasiūlymas skaidrumo, lygiateisiškumo ar nediskriminavimo pricipai neturėjo garantuoti trečiųjų asmenų pasiūlymui pirmos vietos.
    3. Nagrinėjamas atvejis turėtų būti sprendžiamas pagal pamatines bendrąsias viešųjų pirkimų teisės normas, principus ir jų taikymo praktiką kasaciniame teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apelianto argumentų, kurie grindžiami kasacinio teismo praktika, apsiribodamas nuostata, kad jie nereikšmingi.
    4. Apeliantės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimas pagal jų pateikimo laiką būtų pateisinamas tik tuo atveju, jeigu, esant vienodam ekonominio naudingumo balų skaičiui, kartu būtų konstatuota ir pasiūlymų kainos sutaptis.
    5. VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti pasiūlymų vertinimą pagal jų pateikimo laiką kraštutiniais atvejais, kai vertinami pasiūlymai pagal jų ekonominį naudingumą objektyviai vienodi, tik tokiu būdu išlaikant tinkamą viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo taikymą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neturėjo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo ginčo konkurso rezultatus nustatyti remdamasi VPĮ 39 straipsnio 7 dalimi.
    6. Pirkimo sąlygų 10.3 punkte įtvirtinta formulė pasiūlymų ekonominio naudingumo balams apskaičiuoti pagal pasiūlymų kainą skirta ne pasiūlymų lygiavertiškumui nustatyti, o tarpusavyje palyginti skirtingos kainos pasiūlymus, nustatant prastesnės kainos pasiūlymo santykį su geriausios kainos pasiūlymu.
    7. Apeliantės ir trečiųjų asmenų pasiūlymai pagal kainą nėra nei vienodi, nei lygiaverčiai. Vienodo ekonominio naudingumo balų skyrimas šiems pasiūlymams formaliais (matematinės formulės pritaikymo) tikslais neturėtų lemti šių pasiūlymų vertinimo pagal pateikimo laiką, nes taip viešojo pirkimo procedūros būtų nepateisinamai formalizuotos, neatitiktų viešųjų pirkimų principų, pagrindinio viešojo pirkimo tikslo, taip būtų paneigta pati viešojo pirkimo esmė, nes pirkimą laimėtų prastesnis pasiūlymas.
    8. Skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo bei nebuvo tinkamai išnagrinėta Pirkimo sąlygų 10.3 punkte nurodomos matematinės formulės esmė ir paskirtis, todėl buvo netinkamai pritaikytos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
  1. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nėra jokių prielaidų teigti, kad tiekėjai Pirkime konkuravo tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką. Tiekėjų pasiūlymai pirkime buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus (Pirkimo sąlygų 10.2 p.).
    2. Apeliantė, nesilaikydama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, apeliaciniame skunde pateikia naujus, tariamai ieškinio reikalavimus pagrindžiančius teisinius pagrindus, atsakovės veiksmų teisėtumą vertindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos turiningojo vertinimo doktrinos aspektu, kuriuo nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme.
    3. Teisės principų tikslas yra ištaisyti teisės spragas ar sureguliuoti santykius, kurie nėra reglamentuoti teisės normomis, tačiau nagrinėjamu atveju, tiekėjų pasiūlymų vertinimas yra griežtai reglamentuojamas Pirkimo sąlygose ir VPĮ 39 straipsnyje, todėl, visų pirma, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis Pirkimo sąlygomis ir VPĮ nuostatomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis ginčo teisinį santykį.
    4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pasiūlymų pateikimo laikas yra savarankiškas tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus. Priešingai, VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas VPĮ institutas, leidžiantis spręsti situacijas, kai tiekėjų pateikti pasiūlymai yra įvertinami vienodu balų skaičiumi.
    5. VPĮ nėra nustatyta, kad VPĮ 39 straipsnio 7 dalis gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai pateikti pasiūlymai pagal jų ekonominį naudingumą yra vienodi. Priešingai, VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostata privaloma visais atvejais, kai tiekėjų pateikti pasiūlymai yra įvertinami vienodu balų skaičiumi.
    6. Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodomoje kasacinio teismo praktikoje nagrinėtos faktinės bylų aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko apeliantės nurodyta teismų praktika, suformuota faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose, negali būti taikoma.
    7. Pasiūlymai Pirkime buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, todėl nėra jokių prielaidų teigti, kad tiekėjai Pirkime konkuravo tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, nes tokiu atveju apeliantė turėtų įrodyti, kad visiems iš anksto buvo žinoma, jog visi pirkimo dalyviai gaus vienodą pateiktų pasiūlymų vertinimo balą pagal du savarankiškus subkriterijus – kainą ir kokybę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius.
    8. Tiekėjų pasiūlymai Pirkime vertinami pagal ekonominį naudingumą, skaičiuojamą balais, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų.
  2. Tretieji asmenys UAB „DELTA“ turizmo centras ir UAB „VESTEKSPRESS“ (tiekėjų grupė) atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsakovės poziciją ir prašo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų (Pirkimo sąlygų 10.2. p.), todėl apeliantės pozicija, kad pasiūlymai Pirkime buvo vertinami tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, kaip atskirą tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, visiškai nepagrįsti.
    2. Apeliantė, viena vertus, sutinka su perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymų įvertinimu ir paskirtų ekonominio naudingumo balų skaičiumi, bet, kita vertus, deklaratyviai teigia, kad tariamai apeliantės pasiūlymas pagal kainą yra geresnis, todėl, perkančioji organizacija pasiūlymus tariamai turėjo vertinti pagal „tikrąjį“ pasiūlymų ekonominį naudingumą, pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
    3. Ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymai yra ne tik vienodo ekonominio naudingumo, t. y. surinko po 100 balų, tačiau ir atskiros pasiūlymų dalys, kurios buvo vertintos –  pasiūlymo kaina ir teikiamų paslaugų kokybė, yra įvertintos vienodai (atitinkamai po 40 ir 60 balų).
    4. Apeliantė pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą turiningojo vertinimo doktriną, kuri tariamai yra aktuali nagrinėjant bylą, tačiau šie teisiniai argumentai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl nevertintini.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).
  2. Ginčo sprendimui taikoma VPĮ 2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

 

  1. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija supaprastinto atviro konkurso būdu pirko kelionių organizavimo paslaugas, taikydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Apeliantės ir trečiųjų asmenų (tiekėjų grupės) pasiūlymai buvo įvertinti vienodai. Laimėtojas nustatytas remiantis Pirkimo sąlygų 11.1 punktu, pagal kurį, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, pirmesnis į pasiūlymų eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Trečiųjų asmenų pasiūlymas pateiktas anksčiau nei apeliantės, Pirkimo laimėtoja pripažintas trečiųjų asmenų tiekėjų grupė – UAB „DELTA“ turizmo centras ir UAB „VESTEKSPRESS“.
  2. Apeliantė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 4232 str.).
  3. VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į perkamą objektą ir kiek tai susiję su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
  4. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijų (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527).
  5. Apeliantė neginčija atsakovės parengtų ir išviešintų Pirkimo sąlygų teisėtumo, atsakovės pasirinkto pasiūlymo vertinimo kriterijaus; sutinka ir neginčija matematinės formulės, skirtos apskaičiuoti pasiūlymo kainos ekonominį naudingumą (Pirkimo sąlygų 10.4. p.), jos taikymo taisyklių bei šios formulės pagrindu apskaičiuoto tiekėjų (taip pat ir apeliantės) pasiūlymų ekonominio naudingumo (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p., 39 str. 4 d. 1 p., 5-8 d.).
  6. Pagal Pirkimo sąlygų 10.1 ir 10.2 punktų nuostatas, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus: 1) pasiūlymo kainą (C); 2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (T). Pasiūlymo kainos kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime sudarė maksimalų 40 balų, o tiekėjo teikiamų paslaugų kokybės kriterijus – 60 balų.
  7. Pirkimo sąlygose pateikti kriterijų aprašymai bei santykinės rekomendacijos, kaip jie turėtų būti vertinami skiriant balus tiekėjų pasiūlymams. Apeliantė jų neginčija.
  8. Pagal Pirkimo sąlygų 10.3 punktą, sudėjus tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir funkcinės charakteristikos kriterijus (tiekėjo teikiamų paslaugų kokybė) (T) apskaičiuojamas pasiūlymo ekonominis naudingumas (S). Ekonominio naudingumo ir jo kriterijų balų apskaičiavimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas bei apibūdintas Pirkimo sąlygose, su kuriomis dar iki pasiūlymo buvo susipažinusi ir apeliantė.
  9. Pirkimo sąlygų 10.4 punkte nustatyta pasiūlymo kainos balų apskaičiavimo formulė bei jos taikymo taisyklės, pagal kurias, jeigu mažiausia pasiūlyta kaina yra lygi 0 ir tiekėjas ją pagrindė, tai į formulę rašoma reikšmė – 0,01. Šią Pirkimo sąlygų nuostatą apeliantė taip pat žinojo nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo: jų paaiškinti neprašė, nustatyta tvarka neginčijo; šių sąlygų pagrindu apteikė pasiūlymą. Viešojo pirkimo procedūrose pareigas turi ne tik perkančioji organizacija, bet ir tiekėjai, kurių elgesys privalo atitikti rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus. Taigi nekyla abejonių, kad apeliantė, pateikdama 0,00 Eur dydžio kainą, žinojo, jog pagrindus šią kainą, taikant matematinę formulę, mažiausia pasiūlyta kaina (Cminp) į formulę įrašoma reikšmė 0,01.
  10. Nagrinėjamoje byloję nustatyta, kad tiekėjai (apeliantė ir tretieji asmenys (tiekėjų grupė)) surinko vienodą balų skaičių: pagal siūlomų paslaugų kokybę (60 balų) ir pagal siūlomų paslaugų kainą (40 balų). Tokia situacija sudaro pagrindą, nustatant laimėtoją, taikyti VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatą – kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas <...>, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Tokią sąlygą nustatė ir Pirkimo sąlygų     11.1 punktas. Atsakovė tinkamai taikė VPĮ 39 straipsnio 7 dalį bei Pirkimo sąlygų 11.1 punktą ir tinkamai nustatė Pirkimo laimėtoją. Apeliantė neginčija, kad tretieji asmenys pasiūlymą pateikė ankščiau nei apeliantė. 

 

Dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo ir viešųjų pirkimų principų taikymo

 

  1. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo, tačiau byloje nebuvo ir nėra ginčo, kad atsakovė netinkamai įvertino apeliantės pasiūlymą, neįsigilino į jo turinį. Apeliantės teigimu, vertinant pasiūlymus, turėjo būti taikyta jos pasiūlytos kainos (0.00 Eur) viršenybė. Toks apeliantės įsitikinimas klaidingas, nes, kaip paminėta, Pirkimui taikytas ne mažiausios kainos kriterijus, kuris iš esmės nulemia laimėtoją, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kur kaina tik vienas iš kriterijų.
  2. Pirkimo sąlygų formuluočių, taip pat iš anksto išviešintus pasiūlymų vertinimo kriterijus analizuoti ir vertinti skirtingo tikslumo lygiu nėra pagrindo. Šiuo atveju apeliantė pati nusprendė, kaip reikėtų įvertinti galutinį rezultatą, ignoruodama jai žinomas Pirkimo sąlygas bei VPĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, prieinama išvados, kad būtent atsakovė suteikė nevienodą reikšmę skirtingoms Pirkimo sąlygoms ir jų turiniui, kurios yra gana aiškiai išreikštos ir vienodai taikytos vertinant visų tiekėjų pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos veiksmai nepažei apeliantės teisėtų lūkesčių dėl skaidraus ir lygiaverčio pasiūlymų vertinimo.
  3. Dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl to atskirai dėl jų nepasisakoma.
  4. Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliantės UAB „ZIP travel“ apeliacinio skundo, jos prašomos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau trečiasis asmuo UAB „DELTA“ turizmo centras, patyręs bylinėjimosi išlaidų, parengiant trečiųjų asmenų atsiliepimą į apeliacinį skundą, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo) matyti, kad paminėtas trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur išlaidų dėl parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nuostatas trečiųjų asmenų prašoma priteisti iš apeliantės 1 524,60 Eur suma (už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą) viršija rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (838,70 Eur (mėnesinis bruto darbo užmokestis už 2017 m. II ketvirtį) x 1,3 (rekomendacijų 8.11 punktas) = 1 090,31 Eur), dėl to galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 1 090,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „DELTA turizmo centrui              (j. a. k. 125318887), ieškovės (apeliantės) – uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel                 (j. a. k. 135474614), 1 090,31 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų ir trisdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                                      Dalia Kačinskienė

 

                                                                                                                                      Nijolė Piškinaitė


Paminėta tekste:
  • e2-5149-590/2017
  • CPK