Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-507-684-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-507-684/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Uždaroji akcinė bendrovė „EMP recycling 124824426 Ieškovas
Tradelux Ltd. CPR/2013/93834 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas
2.1.17.3. kitos bylos dėl paskolos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai
2.6.2.5. Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
2.6. Prievolių teisė
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-507-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24488-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1, 2.6.2.5, 2.6.6

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ ieškinį atsakovui A. K. dėl lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – bendrovė „Tradelux Ltd.“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje kilęs teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas, sprendžiant dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, galiojimo, pasibaigus įstatyme nustatytam jo pateikimo apmokėti terminui, taip pat dėl pagrindinio skolininko prievolių pasibaigimo dėl novacijos.

2.       Ieškovė UAB „EMP recycling“ prašė priteisti iš atsakovo A. K. 13 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

3.       Nurodė, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“ 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurią bendrovė „Tradelux Ltd.“ tiekė ieškovei katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Bendrovės „Tradelux Ltd.“ vardu, kaip įmonės direktorius, veikė atsakovas A. K.. Pagal šią sutartį bendrovė „Tradelux Ltd.“ per 201 –2015 metus patiekė prekių, kurių vertė – 291 144,46 Eur, nors ieškovė per minėtą laikotarpį trečiajam asmeniui sumokėjo iš viso 304 144,46 Eur. Sumokėtų pinigų sumos ir patiektų prekių sumos skirtumas – 13 000 Eur, už tokią sumą trečiasis asmuo turėjo patiekti ieškovei prekių, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.

4.       Siekdamas užtikrinti ieškovės trečiajam asmeniui suteiktą komercinį kreditą (13 000 Eur), atsakovas A. K. išrašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę: 2014 m. gegužės 30 d. – 5000 Eur sumos (mokėjimo data – 2014 m. rugpjūčio 1 d.), 2015 m. sausio 29 d. – 5000 Eur sumos (mokėjimo data – 2015 m. balandžio 1 d.) ir 2015 m. liepos 30 d. – 3000 Eur sumos (mokėjimo data – 2015 m. spalio 30 d.).

5.       Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2015 m. spalio 15 d. bendrovė „Tradelux Ltd.“ ir ieškovė sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 15-E09-00085, pagal kurią bendrovė „Tradelux Ltd.“ įsipareigojo už užmokestį skatinti Kenijos Respublikos ūkio subjektus tiekti ieškovei tauriųjų metalų laužą. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi buvo panaikinta trečiojo asmens prievolė (komercinio kredito grąžinimas) ieškovei ir sukurta nauja trečiojo asmens prievolė (įsipareigojimas skatinti subjektus tiekti metalų laužą) ieškovei. Tarp šalių buvusį susitarimą dėl novacijos patvirtina Tarpininkavimo sutarties 1.3 punktas, kuriame susitarta, jog ieškovė trečiajam asmeniui priklausantį komisinį mokestį už tarpininkavimą įskaitys į trečiojo asmens komercinį kreditą, bei ieškovės elgesys po Tarpininkavimo sutarties sudarymo. Atsakovas išduotais vekseliais užtikrino komercinio kredito grąžinimą. Ieškovė nepasinaudojo šia prievolės užtikrinimo priemone, nes iki vekseliuose nurodytų datų nesikreipė į atsakovą. Todėl atsakovo prievolė pasibaigė.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus ir priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės UAB „EMP recycling“ 2526,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. vekselius išdavė Tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu, siekdamas užtikrinti trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolių dėl komercinio kredito grąžinimo įvykdymą. Kadangi nė vienas iš vekselių nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka, teismas sprendė, jog jie prarado vertybinių popierių bei civilinių teisių objekto statusą.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovo išduotose vekseliuose buvo nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo terminas, per kurį ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti šia priemone, tačiau ji šia užtikrinimo priemone nepasinaudojo. Ieškovė neįrodė, kad šalys būtų susitarusios dėl neterminuoto prievolės užtikrinimo termino.

9.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „EMP recycling“ naudai 12 389,07 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10.       Teismas nurodė, jog, atsakovo išrašytiems vekseliams praradus vertybinio popieriaus statusą, ieškovė turėjo įrodyti, kokio sandorio pagrindu buvo išduoti vekseliai. Nustačiusi, kad vekseliais buvo užtikrintas trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolių pagal Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį įvykdymas, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vekseliai patvirtina tarp bylos šalių susiklosčiusius prievolių užtikrinimo teisinius santykius – garantiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.70 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog šalys bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolę grąžinti ieškovei komercinį kreditą pakeitė iš Tarpininkavimo paslaugų sutarties kylančia prievole už užmokestį tarpininkauti ieškovei ir tarpininko mokestį įskaityti į jai mokėtinas sumas. Nurodė, jog Tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.2 punkte šalys nustatė tarpininkavimo kainą, o 1.3 punktu susitarė tik dėl užsakovo (ieškovės) teisės mokėti kainą, taikant ir tarpininkavimo įsipareigojimų užsakovui užskaitą.

12.       Teismas nurodė, jog Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nėra aiškiai ir neabejotinai išreikštos šalių valios dėl novacijos. Užsakovo teisė priimti mokėjimą užskaitymu nereiškia mokėjimo būdo pakeitimo. Be to, šioje sutartyje nėra nuorodų į Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartį.

13.       Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pripažino, jog bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolė 610,93 Eur skolos dalyje pasibaigė įskaitymu (ieškovės 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 24 d. elektroniniai laiškai atsakovui, 2016 m. kovo 9 d. sąskaita).

14.       Teismas, nustatęs, kad skolininkas (trečiasis asmuo bendrovė „Tradelux Ltd.“) nėra įvykdęs likusios prievolės dalies pagal Katalitinių konverterių atliekų pirkimo sutartį, t. y. nėra sumokėjęs 12 389,07  Eur (13 000 Eur – 610,93 Eur), už kurios įvykdymą garantavo atsakovas, sprendė, kad ši ieškovės ieškinio dalis yra pagrįsta ir turi būti patenkinta.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Atsakovas A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 ir 55 straipsnius, suformuodamas ydingą praktiką, suteikiančią galimybę kreditoriui reikalauti iš vekselio, kuris atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, davėjo įvykdyti prievolę už skolininką, pasibaigus prievolės užtikrinimo priemonės galiojimo terminui:

15.1.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino vekseliuose nurodytų apmokėjimo terminų reikšmės. Atsakovo išduotais vekseliais buvo užtikrintas komercinio kredito grąžinimas iki vekseliuose nurodyto termino. Apmokėjimo termino vekseliuose nustatymas reiškia atsakovo valią užtikrinti prievolės įvykdymą tik iki vekseliuose nurodyto termino. Praleidus vekseliuose nurodytus terminus, vekseliai, kaip vertybiniai popieriai, pasibaigė (tapo nerealizuoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka), o ieškovė neteko teisės pareikšti reikalavimų atsakovui. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovė su atsakovu būtų susitarę dėl neterminuoto prievolės užtikrinimo.

15.1.2.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius kaip garantiją. Ieškovė su atsakovu susitarė ir atsakovas prievolės įvykdymui užtikrinti išdavė būtent vekselius. Todėl teismas nepagrįstai vieną prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę pakeitė kita ir jos pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovo pinigines sumas.

15.2.                       Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, kurios yra reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje:

15.2.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Tarpininkavimo paslaugų sutartį, apsiribojo tik objektyviuoju sutarčių aiškinimo metodu, t. y. gilinosi į rašytinį Tarpininkavimo paslaugų sutarties tekstą, tačiau visiškai nevertino Tarpininkavimo paslaugų sutarties, remdamasis subjektyviuoju sutarčių aiškinimo metodu. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nesiaiškino ieškovės ir trečiojo asmens ketinimų, tinkamai neįvertino ieškovės ir trečiojo asmens elgesio po Tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo, kurie patvirtina buvusį ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą dėl novacijos.

15.2.2.                      Nors Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nėra tiesioginių nuorodų į Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau bylos šalių, o ypač ieškovės, elgesys po Tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo rodo buvusį ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą dėl novacijos. Tai, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė trečiojo asmens prievolę grąžinti komercinį kreditą pakeisti prievole tarpininkauti už užmokestį, patvirtina ieškovės veiksmai ir (ar) neveikimas: a) ieškovė nereiškė trečiajam asmeniui pretenzijų dėl komercinio kredito negrąžinimo; b) ieškovė nereikalavo iš atsakovo suteikto prievolės vykdymo užtikrinimo (neteikė vekselių apmokėti, jų nerealizavo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka); c) ieškovės atstovas trečiajam asmeniui teikė ataskaitas apie tarpininkavimo rezultatus; d) ieškovė nurodė, kokia komercinio kredito suma padengiama; e) ieškovė nekvestionavo trečiojo asmens pateiktos sąskaitos už tarpininkavimo paslaugas (negrąžino, nenurodė, kad sąskaita nebus apmokėta).

16.       Ieškovė UAB „EMP recycling“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog mokėjimo terminas pagal vekselį yra prievolės užtikrinimo galiojimo terminas ir kad pasibaigus mokėjimo terminui vekselis, kaip užtikrinimo priemonė, netenka galios. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme yra išskirtos dvi sąvokos: vekselio mokėjimo terminas (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 1 dalis) ir reikalavimų pagal vekselį pareiškimo terminas (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinio skundo argumentai, pateikti siekiant sutapatinti šiuos terminus, yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyme įtvirtintam reglamentavimui.

16.2.                      Kasacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolės pagal Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigimo novacija prieštarauja jo argumentams dėl įskaitymo. Įvykus novacijai, ieškovės ir bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolių įskaitymas būtų negalimas, kadangi įskaitymui pagal Tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.3 punktą reikalingi mažiausiai du priešpriešiniai reikalavimai. Todėl, priešingai nei teigia atsakovas, minėta Tarpininkavimo paslaugų sutarties nuostata įrodo, kad novacija neįvyko.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės prigimties ir savybių

 

17.       CK 1.105 straipsnyje įtvirtinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

18.       Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Taigi paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014).

21.       Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).

 

Dėl paprastojo vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės

 

22.       Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

23.       Asmens, kuris nėra tiesioginis pagrindinį skolininką ir kreditorių siejančių teisinių santykių dalyvis ir yra trečiasis asmuo iš to teisinio santykio kylančios pagrindinio skolininko ir kreditoriaus prievolės atžvilgiu, išduotas vekselis, atlikdamas tos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Priešingai, toks vekselis pats savaime yra savarankiška prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios išdavimą bei jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

24.       Pažymėtina, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Remiantis minėtoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). Pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

25.       Aplinkybė, kad kreditorius (vekselio gavėjas) nerealizavo vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, įgyvendindamas teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą ne teismo sprendimo pagrindu, o remdamasis supaprastinta notaro vykdomojo įrašo išdavimo tvarka, negali lemti vekselio davėjo pareigos sumokėti jame nurodytus pinigus pasibaigimo. Pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Be to, skolininko (vekselio davėjo) prievolės galiojimą pagal nerealizuotą vekselį lemia ir vekselio teisinės prigimties dualumas, kadangi vekselis, būdamas vertybinis popierius, kartu yra ir abstraktus vienašalis sandoris. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, nerealizavimas neturi įtakos vekselio, kaip abstrakčią prievolę sukuriančio vienašalio sandorio, galiojimui.

26.       Prievolės pagal paprastąjį vekselį, kaip jį išdavusio asmens vidinę valią įtvirtinantį abstraktų vienašalį sandorį, turinį sudaro vekselyje nurodytas vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti pinigus. Vekselio pagrindu atsirandančios prievolės abstraktumas reiškia tai, kad jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu. Toks prievolės turinį sudarantis įsipareigojimas neprieštarauja įstatymams, todėl nėra niekinis. Vadinasi, jis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, 4244 punktai). Prievolė turi būti vykdoma, jeigu ji galioja (nėra niekinė, nenuginčyta, neįvykdyta ir nėra kitų jos negaliojimo ar pasibaigimo pagrindų).

27.       Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos nerealizuotame vekselyje, įvykdymo, taikytina vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, galiojimo prezumpcija, t. y. kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio prievolės, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, kreditorius (vekselio turėtojas) neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, nei jo galiojimo. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, būtent skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Todėl atsakovas (vekselio turėtojas), kuriam ieškiniu pareikšti iš abstrakčios prievolės kylantys reikalavimai, gali remtis tikruoju tarp šalių susiformavusiu teisiniu santykiu (sandoriu) ir įrodinėti iš šio teisinio santykio (sandorio) atsiradusios prievolės ar jos dalies pasibaigimą arba ginčyti jos galiojimą, pareikšdamas savarankišką priešpriešinį reikalavimą. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, gali netekti jam būdingo abstraktumo ir įrodymų tyrimas, vertinimas bei ginčo santykių teisinis kvalifikavimas gali vykti remiantis tikraisiais ginčo šalis siejusiais teisiniais santykiais.

28.       Pažymėtina, jog tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, jo ryšys su pagrindine prievole pasireiškia tuo, kad pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas).

29.       Kadangi kreditoriaus reikalavimo teisė yra apribota, jis iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš konkretaus sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, vekselio davėjas turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

 

Dėl šalių santykių teisinių kvalifikavimo

 

30.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas (vekselių davėjas) tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iš kurių savo reikalavimą jam kildina ieškovė (vekselių gavėjas), išdavė, siekdamas užtikrinti bendrovės „Tradelux Ltd.“ įsipareigojimų pagal finansinį kreditą įvykdymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės UAB „EMP recycling“ ir trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“ 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurią bendrovė „Tradelux Ltd.“ tiekė ieškovei katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Pagal šią sutartį bendrovė „Tradelux Ltd.“ 2014–2015 metais patiekė prekių už 291 144,46 Eur, o ieškovė sumokėjo 304 144,46 Eur. Tarp bendrovės „Tradelux Ltd.“ patiektų prekių ir ieškovės UAB „EMP recycling“ sumokėtų pinigų susidarė 13 000 Eur dydžio skirtumas, jį šalys laikė finansiniu kreditu. Šio finansinio kredito mokėjimas buvo atidėtas, atsakovui (vekselių davėjui) užtikrinus pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolių dėl 13 000 Eur skolos sumokėjimo tinkamą įvykdymą 2014 m. gegužės 30 d. išduotu paprastuoju 5000 Eur sumos vekseliu (mokėjimo data – 2014 m. rugpjūčio 1 d.), 2015 m. sausio 29 d. išduotu paprastuoju 5000 Eur sumos vekseliu (mokėjimo data – 2015 m. balandžio 1 d.) ir 2015 m. liepos 30 d. išduotu paprastuoju 3000 Eur sumos vekseliu (mokėjimo data – 2015 m. spalio 30 d.). Ieškovė (vekselių turėtoja) neinicijavo atsakovo (vekselių davėjo) išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių realizavimo procedūros Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, pasibaigus juose nustatytiems mokėjimo terminams, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (vekselių davėjui) dėl minėtų vekselių pagrindu atsiradusios skolos priteisimo.

31.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas (vekselių davėjas) neginčijo pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolės ieškovei UAB „EMP recycling“ ir neįrodinėjo jos pasibaigimo dėl dalies ar visos prievolės įvykdymo. Atsakovo (vekselių davėjo) nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais motyvų pagrindą sudarė argumentai, kad jo atsakomybė už pagrindinio skolininko bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolių įvykdymą buvo apibrėžta jo išduotuose paprastuosiuose vekseliuose nurodytu mokėjimo terminu, o šiam pasibaigus, pasibaigė ir atsakovo, kaip trečiojo asmens pagrindinės prievolės atžvilgiu, pareiga įvykdyti pagrindinio skolininko prievoles kreditoriui.

32.       Atsakovas (vekselių davėjas), įrodinėdamas, kad jo prievolių pagal paprastuosius vekselius pasibaigimą lemia vekselio mokėjimo termino pasibaigimas, iš esmės rėmėsi pačiuose vekseliuose, kaip abstrakčiuose vienašaliuose sandoriuose, įtvirtinto besąlyginio įsipareigojimo turinio pažodiniu aiškinimu, nurodydamas, kad pagal išrašytus paprastuosius vekselius jų davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojai UAB „EMP recycling“ vekselių sumas jų mokėjimo dieną, mokėjimo vietoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, galiojimas nepriklauso nuo jame nurodyto mokėjimo termino pasibaigimo, pripažįsta, jog sprendžiant, ar vekselio davėjo prievolių įvykdymą apibrėžiantis vekselio mokėjimo terminas yra naikinamasis, turėtų būti nustatyta bendra prievolės šalių valia susitarti dėl tokio termino. Tuo tikslu gali būti tiriami ir vertinami šalių teisiniai ir verslo santykiai, vekselio davėjo vidinės valios pasirašyti ginčo vekselius formavimosi procesas, abiejų šalių elgesys, vekselio davėjo patirtis versle, jo galimybės suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatumus ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje.

33.       Vien tik ta aplinkybė, kad vekseliuose, atliekančiuose prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, nurodytas mokėjimo terminas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo (vekselių davėjo) prievolė, atsiradusi paprastųjų vekselių pagrindu, yra terminuota. Tam prieštarauja ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas bei kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias teisės normas, įtvirtinta taisyklė, remiantis kuria visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Atsakovui (vekselių davėjui) nepaneigus minėtos kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimo teisės, kylančios iš nerealizuoto vekselio, galiojimo prezumpcijos, laikytina, jog atsakovo prievolės ieškovui nėra pasibaigusios.

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio nutarties 23 ir 24 punktuose esančius išaiškinimus, pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo (vekselių davėjo) prievolę pagal nerealizuotus vekselius laikė garantija (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog net ir praradęs savo abstraktumą bylos nagrinėjimo metu paprastasis vekselis, kaip vienašalis sandoris, netampa garantija, kurios taikymui taikytinos CK 6.90–6.97 straipsniuose įtvirtintos normos, jei nėra kitų asmens valią dėl garantijos taikymo patvirtinančių įrodymų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo netinkamas atsakovo prievolių teisinis kvalifikavimas nagrinėjamu atveju neturėjo teisinės reikšmės teismo galutinei išvadai dėl atsakovo pareigos įvykdyti pagrindinio skolininko (trečiojo asmens bendrovės „Tradelux Ltd.“) prievolę kreditoriui (ieškovei UAB „EMP recycling“), kurios įvykdymas buvo užtikrintas paprastaisiais vekseliais, kaip vienašaliais sandoriais, teisėjų kolegija plačiau dėl šį kasacinio skundo pagrindą sudarančių argumentų nepasisako.

 

 Dėl novacijos

 

35.       Novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole.

36.       Sprendžiant šioje byloje dėl to, ar įvyko novacija, būtina aiškintis ginčo šalių santykius nustatančių sutarčių nuostatas. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimasis gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių.

37.       Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad UAB „EMP recycling“ ir bendrovė „Tradelux Ltd.“ 2015 m. spalio 15 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. 15-E09-00085 susitarė panaikinti pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolę grąžinti komercinį kreditą kreditorei UAB „EMP recycling“, sukurdamos naują pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolę – įsipareigojimą skatinti subjektus tiekti metalo laužą kreditorei UAB „EMP recycling“.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad novaciją galima būtų konstatuoti tik esant neabejotinų įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007).

39.       Nagrinėjamu atveju novaciją dėl prievolės dalyko pakeitimo būtų galima pripažinti, jei ieškovė UAB „EMP recycling“ ir bendrovė „Tradelux Ltd.“ 2015 m. spalio 15 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartimi būtų susitarusios pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolę dėl 13 000 Eur komercinio kredito grąžinimo pakeisti bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievole suteikti ieškovei UAB „EMP recycling“ 13 000 Eur vertės tarpininkavimo paslaugų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, 2015 m. spalio 15 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartimi šalys, susitardamos dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, nustatė, kad UAB „EMP recycling“ (užsakovės) prievolių dėl atsiskaitymo už bendrovės „Tradelux Ltd.“ (tarpininkės) suteiktas tarpininkavimo paslaugas tinkamu įvykdymu laikytinas ne tik sutartyje nustatytos suteiktų paslaugų kainos sumokėjimas, bet ir užsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, jei užsakovė pasinaudotų įskaitymo teise (Tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.3 punktas). Toks susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo nereiškia ankstesnės prievolės dėl komercinio kredito grąžinimo pasibaigimo, o iš esmės reiškia susitarimą, kad pagrindinės skolininkės bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolė dėl 13 000 Eur komercinio kredito grąžinimo galėtų pasibaigti esant šioms sąlygoms: 1) jei bendrovė „Tradelux Ltd.“ suteiktų tarpininkavimo paslaugų ir įgytų priešpriešinio vienarūšio reikalavimo teisę; 2) jei kreditorė UAB „EMP recycling“ pasinaudotų teise atlikti įskaitymą. Taigi 2015 m. spalio 15 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis nepanaikino bendrovės „Tradelux Ltd.“ prievolės pagal komercinio kreditavimo susitarimą ir galimybės šią prievolę įvykdyti, sumokant skolą pinigais.

40.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai ir bylos medžiaga neleidžia daryti išvados dėl įvykusios novacijos pagrindinės prievolės šalių teisiniuose santykiuose. 

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo (vekselių davėjo) prievolė pagal nerealizuotus paprastuosius vekselius nėra pasibaigusi, yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo A. K. kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalis).

42.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

44.       Netenkinus atsakovo A. K. kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

45.       Kasaciniame teisme ieškovė UAB „EMP recycling“ turėjo 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 107,79 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą vertimu į anglų kalbą. Atmetus kasacinį skundą, ieškovės turėtų 1317,79 Eur (1210 Eur + 107,79 Eur) dydžio bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš atsakovo A. K..

46.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 21,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „EMP recycling“ (j. a. k. (duomenys neskelbti)) naudai 1317,79 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,70 Eur (dvidešimt vieną Eur 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbti)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė

 

        Virgilijus Grabinskas

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-157-219/2015
  • 3K-3-433-378/2015
  • 3K-7-216/2007
  • 3K-3-14/2014
  • 3K-3-493/2014
  • 3K-3-311/2008
  • 3K-3-710/2013
  • 3K-3-343/2013
  • CK6 6.70 str. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
  • CK1 1.136 str. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
  • 3K-3-171/2013
  • 3K-3-346-969/2018
  • 3K-7-525-916/2015
  • CK6 6.141 str. Novacijos samprata
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-7-378/2005
  • 3K-3-279/2007
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos