Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-24][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2407-662-2020].docx
Bylos nr.: eA-2407-662/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 188601311 atsakovas
Kategorijos:
21.3.2. Atleidimas, pritaikius tarnybinę atsakomybę
21.3. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
22.6. Valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė
18. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
21. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
22. Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai

?

Administracinė byla Nr. eA-2407-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02019-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 22.6

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir sumokėtos baudos grąžinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:  1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. TE-4-59 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Departamentą grąžinti pareiškėją į Departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Mažeikių OPGV) 1-osios komandos budinčio pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš Departamento pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) įpareigoti Departamentą grąžinti pareiškėjui sumokėtą 1 448 Eur baudą 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 09.00 val. buvo sulaikytas prie akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) gamybinės teritorijos apsaugos ir kontrolės posto Nr. 4, nes buvo įtariama, kad yra neblaivus. Bendrovės pamainos viršininko pavaduotojas A. A. alkotesteriu Drager Alcotest 6820 serijinis numeris ARJM-0031, Metrologinės patikros liudijimo Nr. 0850446 (patikra galioja iki 2019 m. gegužės 28 d.) (toliau – ir Alkotesteris) patikrino pareiškėjo neblaivumą ir surašė Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktą Nr. 8954 (toliau – ir Patikrinimo aktas) 09 val. 15 min., kuriame nustatė, kad Alkotesteriu pareiškėjui nustatytas 0,24 promilės girtumas.

3.       Pareiškėjas pagal žodinį susitarimą sumokėjo 1 448 Eur baudą už Bendrovės vidaus tvarkos pažeidimą, minėtą sumą pervedė į Departamento sąskaitą. Departamentas atliko tarnybinį patikrinimą ir 2019 m. gegužės 22 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 6-666 (toliau – ir Išvada), kuria siūlė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Įsakymu pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 23 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

4.       Pareigūno vardo pažeminimo tyrimas yra atliekamas pagal tas pačias taisykles kaip ir tarnybinio nusižengimo tyrimas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Nuobaudų skyrimo tvarka). Tokiais atvejais, kai nustatoma, kad dėl pareigūno kaltės jam einant pareigas tarnyboje pažeidžiamas Vidaus tarnybos statutas ir kituose teisės aktuose nustatyti vidaus tarnybos tvarkos reikalavimai ar neatliekamos pavestos pareigos, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio nusižengimo.

5.       Atsakovas nustatydamas pareiškėjo neblaivumą privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) bei Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-92 patvirtintu Neblaivumo (girtumo) ir (ar) apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatymo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose tvarkos aprašu (toliau – ir Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašas). Šie minėti teisės aktai nustato taisykles, pagal kurias pareiškėjui turėjo būti nustatinėjamas neblaivumo faktas, tačiau atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašą, kuris būtent ir nustato Departamente ir jam pavaldžiose įstaigose pareigūnų neblaivumo (girtumo) nustatymo atvejus tarnybos metu.

6.       Išvadoje atsakovas rėmėsi Bendrovės apsaugos Patikrinimo akte nustatytu Alkotesterio parodymais – 0,24 promilės. Tačiau pagal Neblaivumo nustatymo taisykl 23 punktą darbuotojų neblaivumą turi nustatyti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju Bendrovės apsauga nėra pareiškėjo darbdavys. Tokiais atvejais, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negali objektyviai nustatyti neblaivumo, darbuotojas turi būti siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą. Todėl atsakovas Išvadoje neteisėtai rėmėsi Bendrovės Patikrinimo akte nustatytais parodymais. Departamentas turėjo remtis viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje atlikta apžiūra, alkotesterio parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3701/2019(01) rezultatais.

7.       Atsakovas gavęs Bendrovės apsaugos surašytą Patikrinimo aktą ir surašytą nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 64.4-679 (toliau – ir Nušalinimo nuo pareigų aktas), privalėjo imtis visų priemonių nustatyti darbuotojo neblaivumo faktą. Atsakovas pats nenaudojo alkotesterio, kaip reikalauja minėti teisės aktai, neiškvietė į darbo vietą policijos pareigūnų ir tik praėjus daugiau kaip 1 valandai pareiškėją pristatė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą.

8.       Tik 11 val. 10 min. VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje du kartus alkotesteriu buvo patikrintas pareiškėjo neblaivumas ir abu kartus jis nebuvo nustatytas. Taip pat buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti ir surašytas aktas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas yra blaivus. Pareiškėjas pridavė ir kraujo tyrimus, kurie taip pat patvirtina pareiškėjo blaivumą.

9.       Atsakovas pareiškėjui nesudarė sąlygų per valandą mediciniškai pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje, nes nušalinimo procedūra užtruko per ilgai. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 7 punktą. Išvadoje buvo vertinami vien tik Bendrovės Patikrinimo akte nustatyti Alkotesterio parodymai, tačiau visiškai nevertinti VšĮ Mažeikių ligoninėje atlikto patikrinimo rezultatai.

10.       Kilus įtarimui, jog darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, darbdavys darbuotoją privalo nedelsiant nušalinti nuo darbo, tačiau pareiškėjui atvykus į tarnybą ryte jis nebuvo įtartas, jog yra neblaivus. Pareiga įrodyti apsvaigimo faktą tenka darbdaviui, todėl būtina surinkti pakankamą kiekį abejonių nekeliančių duomenų apie neblaivumą.

11.       Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu – ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad akivaizdžios grėsmės – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti sukelti negalėjo, kadangi Bendrovės apsaugos nustatytas pareiškėjo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės aktus valstybės pareigūnams leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės, negalima daryti išvados, kad vien faktas, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, yra tinkama priežastis laikyti, kad buvo pažemintas pareigūno vardas.

12.       Nors pareiškėjas neneigė alkoholio vartojimo ne darbo metu fakto, tačiau nepripažino, kad darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį vartojo 2019 m. balandžio 29 d. vakare ir išgėrė apie du litrus alaus, ryte važiuodamas į darbą nesijautė, kad yra apsvaigęs ar būtų sutrikęs elgesys, kalbėsena ar pan. Ryte nepusryčiavo, todėl galėjo jaustis alkoholio kvapas.

13.       Nušalinimo nuo pareigų akte nurodomas pagrindas – Bendrovės Patikrinimo aktas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, tačiau pareiškėjas nėra Bendrovės darbuotojas, todėl nėra įsipareigojęs laikytis Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių ar kitų Bendrovės vidaus norminių aktų.

14.       Atsakovas taip pat turėtų grąžinti pareiškėjo sumokėtą 1 448 Eur baudą. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką. Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šiuo atveju pareiškėjui nėra žinoma, ar atsakovas atliko tyrimą dėl materialinės žalos atsiradimo, kadangi su tokiu tyrimu supažindintas nebuvo. 

15.       Atsakovas kaip stipresnioji darbo santykių pusė, neteisėtai reikalavo, kad pareiškėjas gera valia sumokėtų 1 448 Eur sumą. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam sunku buvo įvertinti, ar tikrai pagrįstai atsakovas reikalauja iš jo sumokėti atsiradusią žalą, todėl jis gera valia pervedė į atsakovo sąskaitą 1 448 Eur sumą. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. pareiškėjo, sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudą. Pareiškėjas nėra susipažinęs ir įsipareigojęs laikytis Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, todėl jam negali atsirasti atsakomybė. Šiuo atveju atsakovas privalėjo prisiimti riziką dėl savo darbuotojų. Darbuotojo pasirodymas darbo vietoje neblaiviam yra teisinis pagrindas darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo arba taikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau šis faktas negali būti pagrindas darbdaviui taikyti darbuotojui pinigines sankcijas, nes tokios galimybės įstatymai nenustato ir tai prieštarautų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalies nuostatai.

16.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

17.       Departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011, paaiškino, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys.

18.       Pareiškėjui neblaivumas buvo nustatytas Alkotesteriu, kuris atitiko visus reikalavimus, o ir pats pareiškėjas nusiskundimų dėl galbūt jam netinkamai atliktos neblaivumo nustatymo procedūros abejonių nereiškė. Priešingai – pareiškėjas pasirašytinai sutiko tiek su Nušalinimo nuo pareigų aktu, tiek su Bendrovės aktu dėl vidaus tvarkos pažeidimo, tiek su Patikrinimo aktu, kuriuose pareiškėjui nustatytas 0,24 promilės girtumas.

19.       Pareiškėjo neblaivumas nustatytas Bendrovės gamybinėje teritorijoje apsaugos ir kontrolės poste, t. y. jo darbo vietoje. Pagal teismų praktiką darbo vieta suprantama kaip darbo funkcijų vykdymo vieta, pareiškėjo pareigybės aprašyme viena iš jo, kaip Mažeikių OPGV ugniagesio gelbėtojo, funkcijų buvo įtvirtinta specifinių funkcijų (darbo aplinkos oro mėginių paėmimas ir tyrimas, ugnies, darbų uždarose talpose ir kitų pavojingų darbų kontrolė) vykdymas AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamyklos technologinių įrenginių gamybos proceso, sustabdymo ir remonto metu. Aplinkybė, jog neblaivumą pareiškėjui nustatė ne Departamento pareigūnai, nepanaikina fakto, jog pareiškėjas savo tarnybos metu darbo vietoje buvo neblaivus.

20.       Atsakovo teigimu, nepagrįstai nurodoma, kad turėjo būti vadovaujamasi Neblaivumo nustatymo taisyklių 23 bei 24 punktais bei Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašu. Minėti teisės aktai įtvirtinta neblaivumo nustatymo tvarką, kai pareigūnas įtariamas neblaivumu, o šiuo atveju pareiškėjo neblaivumo faktas jau buvo nustatytas. Pareiškėjas su Nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo aktu sutiko ir paaiškinimą pateikė, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad pareiškėjas privalėjo būti siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą.

21.       Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog nepagrįstai nebuvo vertinama Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo kraujas paimtas 11.40 val., t. y. praėjus beveik trims valandoms nuo to momento, kuomet pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas Alkotesteriu. Dėl argumento, jog neblaivumas nežymiai viršijo leistiną 0,2 promilės ribą pabrėžė, kad neblaivumo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui.

22.       Neblaivumo nustatymo tvarkos taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įrodinėjamas ne pareiškėjo apsvaigimo, o neblaivumo (girtumo) faktas, todėl šiuo atveju atlikta medicininė apžiūra nėra vienintelis ir privalomas dokumentas įrodinėjant pareiškėjo neblaivumą.

23.       Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad visi Departamente ar jam pavaldžiose įstaigose užfiksuoti pareigūnų (darbuotojų) neblaivumo (girtumo) ir (ar) apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu atvejai vertintini pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Atsakovas vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl pareigūno vardo pažeminimo ir Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu 
Nr.1-319 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatomis ir pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo pareigą ir ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, gerinti tarnybos įvaizdį.

24.       Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką. Jo profesinė pareiga buvo užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau pareiškėjas, žinodamas savo darbo specifiką, kuri reikalauja ypatingo budrumo, vis tiek vartojo alkoholį ir neblaivus atvyko į tarnybą, vairavo tarnybinį lengvąjį automobilį ir vyko į AB „ORLEN Lietuva“ valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turintį objektą, vykdyti savo tiesioginių funkcijų. Pareiškėjas pats atliko priešingus teisei veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo pareiga. Pareiškėjas savo veiksmais sukėlė pavojų visuomenės saugumui, o tai neabejotinai neatitinka ir visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, ir bendrų moralės nuostatų.

25.       Pareigūnams Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. AB „ORLEN Lietuva“ dirbantys asmenys pareiškėją žino kaip valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną, užtikrinantį Bendrovės priešgaisrinę saugą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neblaivus, uniformuotas, tarnybos metu tarnybiniu automobiliu atvykęs į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją suteikė pagrindą Bendrovės darbuotojams manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos metu gali nesilaikyti jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgtis lengvabūdiškai ir neatsakingai, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

26.       Departamentui už pareiškėjo buvimą AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje neblaiviam skirta 1 448 eurų bauda, kurią jis sumokėjo į Departamento sąskaitą, todėl apie pareiškėjo veiksmus, žeminančius visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, sužinojo ne tik Mažeikių OPGV vadovybė, pareiškėjo komandos bendradarbiai, įmonės darbuotojai, bet ir visa Departamento administracija.

27.       Tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento 2017 m. sausio 1 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 79-1 (toliau – ir Sutartis) apibrėžianti AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento tarpusavio santykius. Sutarties 3.20 punktas nurodė, kad jei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai užsakovo objektuose yra sulaikomi neblaivūs arba rūkantys tam nenumatytose vietose, arba grobstantys užsakovo ar kitų asmenų turtą, kuris yra laikomas užsakovo teritorijoje, jie yra pašalinami iš teritorijos ir į ją neįleidžiami. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba už kiekvieną tokį pažeidimo atvejį, užsakovui pareikalavus, privalo sumokėti 1 448 Eur dydžio baudą. Be to, priešgaisrinė gelbėjimo valdyba privalo visiškai atlyginti užsakovui tokiais veiksmais padarytą žalą.

28.       Mažeikių OPGV viršininkas 2011 m. rugsėjo 9 d. priėmė įsakymą Nr. 1-78 „Dėl Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ ir 2017 m. rugsėjo 9 d. šio įsakymo pakeitimą Nr. 1-3 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurio III skyriaus (Bendrieji vidaus tvarkos reikalavimai) 25 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis AB „ORLEN Lietuva“ teisės aktų, reglamentuojančių AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką, saugius veikimo būdus, materialinių vertybių gabenimą, saugą darbe ir pan., reikalavimų. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo atlyginti Mažeikių OPGV materialinę žalą, atsiradusią dėl jo kaltės AB „ORLEN Lietuva“ objektuose padarytą saugos darbe ir kitus pažeidimus, sulaikius neblaivų arba rūkantį tam nenumatytose vietose. Su šiame įsakyme nustatytomis sąlygomis ir jų vykdymo tvarka pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su dokumentais, kurių pagrindu jam kyla materialinės žalos atlyginimo būtinybė. Pareiškėjo savanoriškas baudos sumokėjimas tik patvirtina tą faktą, kad pareiškėjas sutiko su jam skirta bauda.

 

II.

 

29.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28  d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą tenkino iš dalies  įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui R. T. 1 448 Eur, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

30.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. TE-4-59 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo.

31.       Teismas nustatė ir sprendime išsamiai aprašė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neblaivumo nustatymu Bendrovėje, Patikrinimo akto, Nušalinimo nuo pareigų akto surašymu, tarnybinio patikrinimo procedūra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir su Patikrinimo aktu, ir su Nušalinimo nuo pareigų aktu sutiko, tai pažymėta minėtuose dokumentuose. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. surašė sutikimą, kuriuo sutiko padengti visą Departamentui padarytą 1 448 Eur žalą už įvykdytą Bendrovės vidaus tvarkos pažeidimą; atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Išvada, kuria siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), Išvada buvo 2019 m. gegužės 22 d. patvirtinta ir pareiškėjas skundžiamu Įsakymu 2019 m. gegužės 22 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

32.       Kilusiam ginčui teismas taikė Vidaus tarnybos statute, Etikos kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, teismas akcentavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.

33.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką, teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, įtvirtintas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Išvadoje. Teismo vertinimu, šiais veiksmais nesilaikė moralės nuostatų ir akivaizdžiai diskreditavo visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, o pagal teismų praktiką vertintini vienareikšmiškai neigiamai.

34.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas turėjo spręsti klausimą dėl tarnybinio nusižengimo, bet ne pareigūno vardo pažeminimo, taip pat pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nevertino visų įrodymų. Kadangi pareiškėjo neblaivumas nustatytas Bendrovės gamybinėje teritorijoje apsaugos kontrolės poste, pareiškėjas Bendrovėje atliko tarnybos funkcijas, Bendrovės vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų pareiškėjas privalėjo laikytis pagal Mažeikių OPGV Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, pasirašytinai sutiko su Patikrinimo aktu ir Nušalinimo nuo pareigų aktu ir tik teisme išreiškė abejones dėl neblaivumo procedūros nustatymo, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją siųsti į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti, nes jis jau buvo nustatytas.

35.       Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus dėl 1 448 Eur baudos, kurią pareiškėjas sutiko sumokėti Departamentui ir pažymėjo, kad materialinės atsakomybės taikymą pareigūnui reglamentuoja Statuto 43 straipsnis. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas nurodė, kad darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų nustatytos baudos atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje bauda kilo iš sutartinių AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento santykių bei Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto, kuriame buvo nustatyta, jog valstybės tarnautojas ir darbuotojas privalo atlyginti Mažeikių OPGV materialinę žalą, atsiradusią dėl jo kaltės AB „ORLEN Lietuva“ objektuose padarytą saugos darbe, aplinkosaugos, atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, higienos normų pažeidimą, sulaikius neblaivų arba rūkantį tam nenustatytose vietose.

36.       Įvertinęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad kai įstatymuose nenustatyta galimybė pareigūnams taikyti materialinę atsakomybę už baudas, kylančias ne iš viešosios teisės aktų, tokios pareigos atlyginti žalą negali nustatyti ir Mažeikių OPGV Vidaus tvarkos taisyklės, o pareiškėjui negalėjo būti taikoma materialinė atsakomybė už baudą, kilusią iš sutartinių AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento santykių. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui sumokėtą 1 448 Eur baudą.

37.       Teismas konstatavo, kad Departamento 2019 m. gegužės 22 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo dėl Įsakymo panaikinimo netenkino, taip pat atmetė išvestinius reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Atsižvelgdamas į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį, teismas priteisė pareiškėjui  20 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

 

III.

 

38.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėjui R. T. sumokėtą 1448 Eur sumą ir kompensuoti 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

39.       Atsakovo teigimu Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimo, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas. Su Bendrove pasirašytos Sutarties pagrindu Departamentas turi užtikrinti, kad Mažeikių OPGV darbuotojai laikytųsi Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, saugių veikimo būdų ir saugos darbe reikalavimų. Jei atsakovo darbuotojai Bendrovės objektuose yra sulaikomi neblaivūs, atsakovo padalinys už kiekvieną tokį pažeidimo atvejį Bendrovei pareikalavus, privalo sumokėti 1 448 Eur baudą ir atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą. Pagal Mažeikių OPGV viršininko įsakymais patvirtintas Valdybos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis AB „ORLEN Lietuva“ teisės aktų, reglamentuojančių AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką, saugius veikimo būdus, materialinių vertybių gabenimą, saugą darbe ir pan., reikalavimų. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo atlyginti Mažeikių OPGV materialinę žalą, atsiradusią dėl jo kaltės AB „ORLEN Lietuva“ objektuose padarytą saugos darbe ar kitokius pažeidimus, taip pat sulaikius neblaivų arba rūkantį tam nenumatytose vietose AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje.

40.       Sutiktina, kad Sutartis savo esme ir turiniu nėra viešosios tiesės aktas ir bauda už netinkamą Sutarties vykdymą, yra nustatyta ir pritaikyta Departamentui, kaip Sutarties šaliai, o ne pareiškėjui. R. T. materialinė atsakomybė atsirado Mažeikių OPGV Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto pagrindu, o šios taisyklės yra viešosios teisės aktas.

41.       Statuto 38 straipsnio 2 dalis numato, kad už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Materialinė atsakomybė reiškia pareigą atlyginti turtinę žalą, padarytą einant pareigas valstybės tarnyboje. Būtent Statuto pagrindu, kuris detalizuojamas Mažeikių OPGV Vidaus tvarkos taisyklių 25 punkte ir kilo pareiškėjo materialinė atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismas darė klaidingą išvadą, kad šio ginčo atveju pareiškėjo materialinė atsakomybė kilo ne viešosios teisės akto pagrindu.

42.       Atsižvelgiant į Statuto 43 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę pareigūnui statutinei įstaigai padarytą žalą atlyginti savo noru (ką pareiškėjas ir padarė pervesdamas baudą į Departamento sąskaitą), manytina, kad Departamentas neturėtų grąžinti pareiškėjui sumokėtą baudą, kuri sudaro 1 448 Eur. Atsakovo teigimu, egzistavo visos sąlygos, būtinos pareiškėjo materialinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žalingos pasekmės ir faktinis priežastinis ryšys.

43.       Pareiškėjas atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

44.       Pagal Statuto 43 straipsnį, kuriame nustatytos pareigūno materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka, pareigūno neteisėta kalta veika, kuria jis padarė tiesioginę materialinę žalą statutinei įstaigai, turi būti įrodyta. Šiuo atveju atsakovas neatliko tyrimo dėl materialinės žalos atsiradimo, taip pat nebuvo pagrindo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka išsireikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio pareigūno. Regreso teisė pagal savo esmę priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniuose. Šiuo atveju atsakovas nepatyrė išlaidų, praturtėjo pareiškėjo sąskaita, todėl atsakovas turėjo atlyginti pareiškėjui tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pareiškėjas pritaria teismo išvadai, kad įstatymuose nenustatyta galimybė pareigūnams taikyti materialinę atsakomybę už baudas, kylančias ne iš viešosios teisės aktų.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

45.       Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. TE-4-59 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat teismo prašė jį grąžinti į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, įpareigoti Departamentą grąžinti 1448 Eur, kuriuos pareiškėjas pervedė į Departamento sąskaitą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

46.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui R. T. 1 448 Eur; priteisė iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusią skundo dalį (panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. TE-4-59 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei grąžinti į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką) atmetė kaip nepagrįstą.  

47.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui sumokėtą baudą, kuri sudaro 1 448 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) ir kompensuoti R. T. 20 Ęur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, darydamas išvadą, kad šio ginčo atveju R. T. materialinė atsakomybė kilo ne viešosios teisės akto pagrindu. Akcentuoja, jog pareiškėjo atsakomybė kilo ne civilinio sandorio pagrindu, o būtent viešosios teisės akto, reglamentuojančio viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą, pagrindu. Nurodo, kad Mažeikių OPVG vidaus tvarkos taisyklių 25 punkte nėra nustatyta bauda už sutarties pažeidimą, o įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą įstaigai.     

48.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). 

49.       Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės. Materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas. Šios atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi būti įrodinėjami visi valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės elementai. 

50.       Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2005 pagal ieškovės UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pateikti išaiškinimai, kadangi bylų faktinės aplinkybės beveik analogiškos. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl 1 448 Eur pareiškėjui grąžinimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2005 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2005 bei padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui negalėjo būti taikoma materialinė atsakomybė už baudą, kilusią iš sutartinių AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento santykių. Pažymėtina, jog pareiškėjas nėra atsakovo ir ūkio subjekto sudarytos sutarties šalis, todėl jam negali atsirasti atsakomybė atlyginti šios sutarties dalyvio  atsakovo prisiimtų įsipareigojimų kitam ūkio subjektui dėl neblaivaus darbuotojo pasirodymo teritorijoje. Ši sutartis vertintina kaip dviejų ūkio subjektų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo sandoris, negalintis sukelti teisinių pasekmių trečiajai šaliai (sutartis neturi ir negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms).

51.       Atsakovas apeliaciniame skunde bando pagrįsti, kad pareiškėjui materialinė atsakomybė atsirado Mažeikių OPGV vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto pagrindu, kadangi šios taisyklės yra viešosios teisės aktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 2011 m. rugsėjo 9 d. priėmė įsakymą Nr. 1-78 „Dėl Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ ir 2017 m. rugsėjo 9 d. šio įsakymo pakeitimą Nr. 1-3, kurio III skyriaus (Bendrieji vidaus tvarkos reikalavimai) 25 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis AB „ORLEN Lietuva“ teisės aktų, reglamentuojančių AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką, saugius veikimo būdus, materialinių vertybių gabenimą, saugą darbe ir pan., reikalavimų. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo atlyginti Mažeikių objektinei priešgaisrinei gelbėjimo valdybai materialinę žalą, atsiradusią dėl jo kaltės AB „ORLEN Lietuva“ objektuose padarytą saugos darbe, aplinkos, atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, higienos normų pažeidimą, sulaikius neblaivų arba rūkantį tam nenumatytose vietose arba grobstant AB „ORLEN Lietuva“ ar kitų asmenų turtą, kuris laikomas „ORLEN Lietuva“ teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtų Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių 25 punkte nustatyta pareiga, kuri nelaikytina bauda, kylančia iš viešosios teisės aktų. Taigi nenustatyta, kad pareiškėjo buvimas darbe neblaivaus būtų viešosios teisės aktų pažeidimas, už kurį mokėtina bauda.

52.       Be to, Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje reglamentuota, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad neblaivus R. T., vykdydamas tarnybines funkcijas, būtų padaręs pareiškėjui tiesioginių nuostolių (turto netekimas, sugadinimas, sunaikinimas ir pan.). Tai reiškia, kad nėra ir sąlygų, suponuojančių materialinės atsakomybės atsiradimą.  

53.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

54.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                            Audrius Bakaveckas

 

 

                                                                                                    Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                                    Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-93/2011
  • CK