Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-08][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1510-459-2016].docx
Bylos nr.: 2A-1510-459/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
6. BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
6.1. Bylos dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2. Asmenys
2.2.1. Fiziniai asmenys:
2.2.1. Fiziniai asmenys:
2.2.1.6. Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.1.6. Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4.2. Neturtinė žala
2.5.10.2.4.2. Neturtinė žala
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.20. Bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui



Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                Civilinė byla Nr. 2A-1510-459/2016

Teisėja Lina Giedrė                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-00909-2016-8)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   

(S)

                                                                                                    2.2.1.6; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.18;

                                                                                                    3.3.1.20.

                                                                                                   

 

      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. lapkričio 4 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. M., A. K., V. D. ir G. M. bei atsakovės I. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. M., A. K., V. D. ir G. M. ieškinį atsakovei I. S. dėl garbės ir orumo gynimo ir pagal atsakovės I. S. priešieškinį ieškovams Ž. M., A. K., V. D. ir G. M. dėl garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė  :

 

  1. Ginčo esmė:

 

  1. ieškovai pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę paneigti tikrovę neatitinkančius duomenis: „<...>4 priklauso V. V. suburtai iniciatyvinei grupei, šie valdybos nariai nenorintys dirbti gyventojų labui ir Bendrijos gerovei, o tik bandantys prastumti V. V. liguistines fantazijas, kad panelė V. V. gautų iš bendrijos finansinės naudos, iš pradžių stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti panelę V. 2015 m. balandžio mėn., dabar bando priversti pirmininkę skųsti (neskundžiamą!!!) teismo nutartį 2015-11-27 d.“; 2) 53 dienas tinklapyje www.rumpiskes.lt skelbti paneigimą pavadinimu „Tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“ tokiu tekstu: „Vykdant teismo sprendimą pranešama, kad I. S., eidama DNSB „Rumpiškės“ pirmininkės pareigas, 2015-12-10, 2015-12-16, 2016-01-22 dienomis tinklapyje www.rumpiskes.lt paskleidė sekančius tikrovės neatitinkančius duomenis: „<...>4 priklauso V. V. suburtai iniciatyvinei grupei, šie valdybos nariai nenorintys dirbti gyventojų labui ir Bendrijos gerovei, o tik bandantys prastumti V. V. liguistines fantazijas, kad panelė V. V. gautų iš bendrijos finansinės naudos, iš pradžių stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti panelę V. 2015 m. balandžio mėn., dabar bando priversti pirmininkę skųsti (neskundžiamą!!!) teismo nutartį 2015-11-27 d.“; 3) iš elektroninio pašto namas.dnsb@gmail.com adresatams, kuriems 2016-01-28 buvo išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Ar ilgai dar kęsime tų apsimetėlių, šmeižikų ir neapykantos kurstytojų, kurie šiuo metu yra valdybos nariai (4 iš 5)? Ar domitės, kokius sprendimus priima? Pagarbiai, Bendrijos Pirmininkė“ (iš viso – 151 elektroninio pašto adresai), išsiųsti paneigimo tekstą elektroninio laiško antrašte „Tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Vykdant teismo sprendimą pranešama, kad 2016-01-28 iš elektroninio pašto namas.dnsb@gmail.com buvo išsiųstas laiškas, kurio prieduose buvo pateikiama sekanti tikrovės neatitinkanti informacija: „<...>4 priklauso V. V. suburtai iniciatyvinei grupei, šie valdybos nariai nenorintys dirbti gyventojų labui ir Bendrijos gerovei, o tik bandantys prastumti V. V. liguistines fantazijas, kad panelė V. V. gautų iš bendrijos finansinės naudos, iš pradžių stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti panelę Vaidą 2015 m. balandžio mėn., dabar bando priversti pirmininkę skųsti (neskundžiamą!!!) teismo nutartį 2015-11-27 d.“; 5) priteisti iš atsakovės po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui.
  2. Ieškovai nurodė, kad tinklapis www.rumpiskes.lt yra oficialus DNSB „Rumpiškės“ tinklapis. Minėta bendrija yra didelė, ir duomenys, neatitinkantys tikrovės, buvo paskelbti viešai bei plačiai. Pažymėjo, kad valdybos nariai yra kaltinami elgesiu, kuris visuomenėje yra negarbingas bei nepriimtinas geros moralės ir įstatymo požiūriu, t. y. pareigų nevykdymu, nesveiku ir nusikalstamu elgesiu bei neteisėta įtaka bendrijos pirmininkės atžvilgiu.
  3. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui Ž. M., jame prašė  įpareigoti Ž. M. paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, paskleistus straipsnyje „I. S. nevykdė valdybos sprendimų dėl mokėjimų tvarkos“, paskelbiant paneigimo tekstą www.rumpiskes.lt, pavadinimu „Tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“ ir 60 dienų tinklapyje skelbti paneigimą su paneigimo tekstu: „Vykdant teismo sprendimą pranešama, kad Ž. M. l.e. DNSB „Rumpiškės“ pirmininko pareigas tinklapyje www.rumpiskes.lt 2016-02-16 savo parašytame straipsnyje „I. S. nevykdė valdybos sprendimų dėl mokėjimų tvarkos“ paskleidė sekančius tikrovės neatitinkančius duomenis: I. S. (išėjus S. R.) daugiau nei du mėnesius laikinai vykdė pirmininko pareigas, jai buvo pasiūlyta perimti elektroninius mokėjimus iš buvusios vyr. buhalterės (J. S.), tačiau I. S. tai daryti atsisakė, nes nenorėjo papildomo darbo. I. S. nevykdė 2015-05-28 d. valdybos sprendimo dėl dviejų asmenų parašų mokėjimui atlikti pirmininko ir vyr. buhalterės), kokie motyvai ją pastūmėjo, kodėl jai buvo reikalinga vienai daryti pavedimus ir šis I. S. poelgis ją labai tiksliai charakterizuoja<...>“; taip pat prašė priteisti iš Ž. M. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

 

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-31 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog ieškovai, būdami DNSB „Rumpiškės“ valdybos nariai, yra vieši asmenys. Jiems neturėtų būti netikėta, kad apie juos, kaip asmenis, jų darbą ar netinkamą darbą tam tikrame visuomenės rate gali būti kalbama, rašoma, diskutuojama. Taip pat svarbu, kad ginčijamame straipsnyje nėra minimos pavardės – todėl darytina išvada, kad patys ieškovai sureagavo jautriai, nors tiesiogiai nei vienas iš jų nebuvo minimas.
  3. Iš pranešimo turinio, nustatyta, kad ieškovai ginčija šiuos teiginius: 1) 4 priklauso V. V. suburtai iniciatyvinei grupei; 2) valdybos nariai nenorintys dirbti gyventojų labui ir bendrijos gerovei; 3) bandantys prastumti V.V. liguistines fantazijas, kad panelė V.V. gautų iš bendrijos finansinės naudos, iš pradžių stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti panelę Vaidą 2015 m. balandžio mėn.; dabar bando priversti pirmininkę skųsti (neskundžiamą!!!) teismo nutartį 2015-11-27 d.
  4. Teismo nuomone, nurodyti teiginiai laikytini žinia, kadangi formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne kaip nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, teiginiai kategoriški. Teismas pažymėjo, kad atsakovė motyvavo, kodėl tokią žinią paskelbė, pažymėjo, kad buvo aplinkybės, kai buvo diskutuojama dėl V. V. įdarbinimo bendrijoje, siekiant atstovauti bendriją teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta V. V. ir byloje esantis raštas, kuriame V. V. nurodė sutiksianti dirbti už 1000 Eur sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad V. V. nebūtų įdarbinta, reiškė griežtą nuomonę V. V. asmeninių savybių atžvilgiu.
  5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik esant faktų visumai (žinių paskleidimo faktui, faktui, kad žinios yra apie ieškovą, paskleistų žinių neatitikties tikrovei faktui ir faktui, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą), nustas, jog duomenys paskelbti apie ieškovus, kaip apie bendrijos valdybos narius, įvertinęs tai, kad ieškinį ieškovai reiškia kaip fiziniai asmenys, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šie duomenys pažeidžia ieškovų garbę ir orumą.
  6. Vertindamas priešieškinio pagrįstumą, teismas nurodė, kad atsakovės prašomi paneigti teiginiai traktuotini kaip žinia, kadangi formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus. Teismas analogiškais motyvais bei teisiniais pagrindais atmetė priešieškinį, pažymėdamas, kad pagal byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus bei bylos aplinkybių visetą nėra faktų, įtvirtintų LR CK 2.24 straipsnyje, visumos.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

 

  1. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovai nurodo, jog nagrinėjamu atveju iš konteksto yra aišku, apie kuriuos valdybos narius atsakovė skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją: straipsniuose keturiems valdyboms nariams, nurodant jų pavardes, reiškiamos įvairios pretenzijos, kaltinimai, nepasitikėjimas.
  3. Atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie keturis valdybos narius, straipsnių kontekste net nurodydama jų pavardes, todėl teismo argumentas atmesti ieškinį dėl to, jog paskleisti duomenys yra apie valdybą, nepagrįstas.
  4. Atsakovės teiginių, kad valdybos nariai stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti V. V., neatitikimą tikrovei patvirtina 2015-04-21 valdybos posėdžio protokolas Nr. S-2015/04/21, kuriame valdybos nariai vienbalsiai pasisakė už advokato samdymą.
  5. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija: pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskleistus duomenis.
  6. Apeliaciniame skunde I. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priešieškinį tenkinti.
  7. Atsakovė nurodo, jog Ž. M. 2016-02-16 straipsnyje paskleidė ne tik tikrovės neatitinkančius duomenis, bet ir apšmeižė atsakovę, teigdamas, jog neva atsakovė nenorėjo priimti elektroninių mokėjimų iš buvusios vyr. buhalterės J. S., nuslėpdamas nuo gyventojų tą faktą, kad vykdydama pirmininkės pareigas atsakovė uždraudė buhalterei daryti bankinius pavedimus be atsakovės žinios. Svarbu ir tai, jog nei valdybos susirinkimo, nei žodinio sprendimo šiuo klausimu nebuvo. Atsakovė teigia, jog veika sąžiningai, bet negalėjo įgyvendinti valdybos sprendimo dėl bankinių mokėjimų, nes to nenumato pareiginės pirmininkės ir vyr. buhalterės instrukcijos.
  8. Atsiliepime į atsakovės skundą Ž. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių naujų argumentų ir neišnagrinėtų bylos aplinkybių. Teigia, jog dėl atsakovės argumentų pasisakė atsiliepime į priešieškinį.
  9. Atsiliepime į ieškovų skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog bendrijos valdybos nariai yra vieši asmenys, todėl jiems neturėtų būti netikėta, kad apie juos, kaip viešus asmenis, bei jų darbą yra kalbama ir rašoma.
  10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V. iš tikrųjų stengėsi įsidarbinti ir siekė gauti finansinės naudos iš bendrijos, o atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad V. V. nebūtų įdarbinta, reiškė griežtą nuomonę V. V. asmeninių savybių atžvilgiu.

 

Apeliaciniai skundai atmestini.

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.
  4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas.
  5. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešam asmeniui, keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Todėl viešas asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Oberschlick v. Austria, 1991 m. ir kt.). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose.
  6. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21, 22, 25 straipsniuose. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra. Teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti; jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, tai pripažįstama teisės į garbę ir orumą gynimo pagrįstumas.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl garbės ir orumo pareiškė asmenys, duomenys apie kuriuos buvo paskelbti kaip apie DNSB „Rumpiškės“ valdybos narius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, būdami DNSB „Rumpiškės“ valdybos nariai, yra viešieji asmenys, taigi jiems neturėtų būti netikėta, kad apie juos, kaip asmenis, jų darbą ar netinkamą darbą tam tikrame visuomenės rate gali būti kalbama, rašoma, diskutuojama. Kaip jau minėta, viešasis asmuo turėtų toleruoti apie jį skelbiamą informaciją ar nuomonę.
  8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju svarbu tai, kad ginčijamame straipsnyje nėra minimos valdybos narių pavardės, todėl padarė išvadą, kad patys ieškovai sureagavo jautriai, nors tiesiogiai nei vienas iš jų nebuvo minimas. Kolegija nevisiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Šiuo atveju DNSB „Rumpiškės“ valdybą sudaro tik 5 nariai, straipsnyje kalbama apie 4 iš 5 valdybos narių, taigi kvestionuojama beveik visos valdybos veikla. Be to, 2015-12-10 dienos straipsnyje „Pakartotinai valdybai“, patalpintame tinklapyje www.rumpiskes.lt yra nurodomos valdybos narių pavardės, tame straipsnyje, parašytame keliomis dienomis anksčiau nei straipsnis, kuriame paskleistus duomenis ieškovai prašo paneigti, iš esmės kartojamos tos pačios frazės, kad valdybos nariai yra „V. V. iniciatyvinės grupės nariai, nenorintys dirbti gyventojų labui ir bendrijos gerovei, o tik bando prastumti V. V. liguistines fantazijas, kad panelė V. V, gautų iš bendrijos finansinės naudos“. Taigi, vertinant duomenų paskleidimo kontekstą, akivaizdu, jog šiuo atveju pakanka duomenų nustatyti, kad paskleistos žinios yra apie ieškovus.
  9. Ieškovai, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jų garbę bei orumą, ginčija šiuos teiginius: 1) 4 priklauso V. V. suburtai iniciatyvinei grupei; 2) valdybos nariai, nenorintys dirbti gyventojų labui ir bendrijos gerovei; 3) bandantys prastumti V. V. liguistines fantazijas, kad panelė V. V. gautų iš bendrijos finansinės naudos, iš pradžių stengėsi priversti pirmininkę sutikti fiktyviai įdarbinti panelę V. 2015 m. balandžio mėn.; 4) dabar bando priversti pirmininkę skųsti (neskundžiamą!!!) teismo nutartį 2015-11-27 d.
  10. Kolegija, įvertinusi tai, kaip teiginiai suformuluoti, jų turinį lingvistiniu aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš esmės paskelbti teiginiai vertintini kaip žinia, o ne kaip nuomonė: jie yra pakankamai kategoriški, suformuluoti kaip teiginiai, o ne kaip klausimai. Kita vertus, atsižvelgiant į abstraktų teiginių pobūdį „nenorintys dirbti gyventojų labui ir bendrijos gerovei“, „bandantys prastumti V. V. liguistines fantazijas“ „stengėsi priversti pirmininkę sutikti“, „bando priversti pirmininkę skųsti“ ir siekiant įvertinti teiginių atitikimą tikrovei, būtina įvertinti šių duomenų paskelbimo motyvus bei tikslą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., A/S Diena and Ozoliņš v. Latvia, no. 16657/03, judgment of 12 July 2007; cituotą sprendimą Kwiecien v. Poland; ir kt.). Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (LAT nutartys bylose Nr. 3K-3-529/2001, Nr. 3K-3-973/2002, Nr. 3K-3-687/2003). Taigi iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę.
  11. Atsakovė motyvavo, kodėl tokią žinią paskelbė: pažymėjo, kad buvo diskutuojama dėl V. V. įdarbinimo bendrijoje, kad ši atstovautų bendriją teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (tai patvirtino ir liudytoja apklausta V. V., ir byloje esantis raštas, kuriame V. V. nurodė sutiksianti dirbti už 1000 Eur sumą, neįskaičius 21 procento mokesčių). Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad V. V. nebūtų įdarbinta, reiškė griežtą nuomonę V. V. asmeninių savybių atžvilgiu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalių tarpusavio santykiai apskritai konfliktiški (tai liudija ir tas faktas, jog atsakovė pateikė priešieškinį byloje), šalys nevengia santykių aiškintis viešojoje erdvėje, skelbdamos apie viena kitą įvairaus pobūdžio informaciją. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, tai, kad paskelbta informacija yra apie valdybos narius, kaip apie viešuosius asmenis, kad straipsnyje kvestionuojama jų, kaip valdybos narių, veikla, dėl šalių santykių konfliktiškumo sunku nustatyti informacijos atitikimą tikrovei, teiginiuose nėra necenzūrinių ar ypatingai žeminančių išsireiškimų, atsakovė paskleidė duomenis veikdama sąžiningai, t. y. turėdama tikslą informuoti bendrijos narius apie bendrijoje kylančias problemas, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų Civilinio kodekso 2.24 straipsnio taikymo sąlygų ir nėra pagrindo taikyti atsakovei atsakomybės, t. y. neįrodyta, kad paskleistos žinios žemina ieškovų garbę ir orumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
  12. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui Ž. M., jame prašė  įpareigoti Ž. M. paneigti straipsnyje „I. S. nevykdė valdybos sprendimų dėl mokėjimų tvarkos“ paskleistus, tokius tikrovės neatitinkančius duomenis: „I. S. (išėjus S. R.) daugiau nei du mėnesius laikinai vykdė pirmininko pareigas, jai buvo pasiūlyta perimti elektroninius mokėjimus iš buvusios vyr. buhalterės (J. S.), tačiau I. S. tai daryti atsisakė, nes nenorėjo papildomo darbo. I. S. nevykdė 2015-05-28 d. valdybos sprendimo dėl dviejų asmenų parašų mokėjimui atlikti pirmininko ir vyr. buhalterės, kokie motyvai ją pastūmėjo, kodėl jai buvo reikalinga vienai daryti pavedimus ir šis I. S. poelgis ją labai tiksliai charakterizuoja<...>“. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį analogiškais motyvais kaip ir ieškinį: atsakovė informacijos paskelbimo metu buvo DNSB „Rumpiškės“ pirmininkė, taigi, kaip bendrijos pirmininkė, taip pat yra viešasis asmuo, kuriai taikomi aukštesni tolerancijos skelbiamai informacijai reikalavimo standartai. Kita vertus, pažymėtina, jog šiuo atveju dalis teiginių suformuluoti klausiamąja forma, kaip prielaida be aiškių išvadų („kokie motyvai ją pastūmėjo, kodėl jai buvo reikalinga vienai daryti pavedimus ir šis I. S. poelgis ją labai tiksliai charakterizuoja<...>“) ir vertintini kaip nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikomas. Taigi kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškovui Ž. M. atsakomybės Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu, nes informacija paskleista apie atsakovę, kaip apie viešąjį asmenį, ir nėra pagrindo teigti, jog paskleistos žinios žemina atsakovės garbę ir orumą. 
  13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                         Raimonda Andrulienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                         Aušra Maškevičienė

 

                                

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas                                                                                                                         

                                                                                                                            

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • 3K-3-390/2008
  • 3K-3-97/2011
  • 3K-3-507/2006
  • 3K-3-106/2011
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės