Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-30][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-571-916-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-571-916/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešoji įstaiga "Šėlos parkas" 281688670 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 191835395 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybė 181626536 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.2. Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
2.3.2.10. Savininko teisių apsauga
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-571-916/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01379-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.2.10

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių, teismo sprendimu panaikinus išduotą statybos leidimą, pašalinimo ir asmenų, kuriuos teismas turėtų įpareigoti juos pašalinti.

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėties ir malkinės) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei pačiai nugriauti žemės sklype šiuos statinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų.

Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ (atsakovams) žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines (7 vnt.), lieptą, apėjimo taką, nutraukė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I. sudarytą 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad minėtais teismų sprendimais panaikinti neteisėti Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos administraciniai aktai, nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau neišspręstas panaikinto statybos leidimo pagrindu vykdytų statybų padarinių šalinimo klausimas. Trakų rajono savivaldybės administracija informavo, kad atsakovams nėra išdavusi naujų statybą leidžiančių dokumentų. Ieškovė, atlikusi statinių žemės sklype patikrinimą, 2011 m. spalio 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo nustatė pagal 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą pastatytus ir nebaigtus statyti statinius. Atsižvelgiant į tai, kad statybos vykdytos Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau ir Parkas) teritorijoje, ir tai, kad galiojančiame specialiame teritorijų planavimo dokumente nenustatyta ginčo statinių statybos ginčo žemės sklype, buvusi iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo padėtis gali būti atkurta tik įpareigojus statytojus nugriauti šiuos statinius. Be to, teismo sprendimu nutraukus 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovas J. I. nebevaldo teisėtais pagrindais žemės sklypo, todėl negali šiame sklype įgyvendinti statytojo teisės, o statytoja atsakovė VšĮ „Šėlos parkas“ neturi valdymo teisės į žemės sklypą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikintas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl detaliojo plano dalinio pakeitimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines, lieptą, apėjimo taką; nutraukta 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu, tačiau statybos padarinių šalinimo klausimas nespręstas. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad žemės sklypas yra Parko zonoje, o ši tvarkoma pagal Parko planavimo schemą; žemės sklype pastatyti ilgalaikio poilsio kategorijai priskirti statiniai, o pagal Parko planavimo schemą žemės sklype nenumatyta naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė. Faktinių duomenų patikrinimo aktu nustatyta, kad pagal 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą pastatyti statiniai (gėlo vandens gręžinys, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, regykla, ūkinis pastatas (daržinė ir tvartas), lieptas (34,5 m x 2 m) ir laiptai (25 m x 2 m), atraminė sienutė iš akmenų) ir nebaigti statyti veterinarijos punktas su inkubatoriumi, pagalbinis pastatas (klėtis ir malkinė), sanitarijos ir higienos pastatai A ir B; pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) įrengti tik pamatai, po klėtimi įrengtas rūsys; sanitarijos ir higienos pastatų A ir B pastatytos sienos, uždengtas stogas, po pastatu B įrengtas rūsys. Kadangi savavališka statyba atlikta Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, kurioje rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta, nėra galimybės įteisinti savavališkas statybas, tai laikytina, kad žemės sklype esantys statiniai pažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesus ir atsakovai yra tie asmenys, kurie teismo sprendimu įpareigotini likviduoti neteisėtos statybos padarinius. Atsižvelgęs į pastatytų statinių mastą, teismas nustatė atsakovams vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti, o tokio įpareigojimo neįvykdžius tokią teisę suteikė Inspekcijai. Nors atsakovas nurodė, kad neturi lėšų savavališkos statybos padariniams pašalinti ir tai turėtų padaryti Inspekcija, tačiau pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmiausia įpareigojamas statytojas (užsakovas) ar kitas šioje nuostatoje nurodytas asmuo.

Kitus argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais, todėl jų neanalizavo.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 19 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui ar kitam Statybų įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos atlygintinos visų kaltų asmenų. Nuostata, kad neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų lėšomis, jei nėra jų kaltės, savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, jų kaltės dalis, laipsnis. Dėl to kolegija sprendė, kad atsakovai gali būti įpareigoti nugriauti statinį savo lėšomis, o klausimai dėl kaltų asmenų, jų kaltės laipsnio ir jos dalies nustatymo gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje atsakovai nereiškė reikalavimo nustatyti kaltus asmenis, jų kaltės laipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal pareikštą ieškinį juos nustatyti. Aplinkybė, kad atsakovai nedisponuoja padariniams šalinti reikalingomis lėšomis, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumoimperatyviosiose įstatymo nuostatose nenustatyta galimybės nevykdyti teismo sprendimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius dėl lėšų trūkumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisakė, nes laikė juos neturinčiais ginčui teisinės reikšmės.  

Pripažinusi teisę atsakovams kaltų asmenų nustatymo klausimą kelti atskiroje byloje, kolegija nenagrinėjo atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo bylą grąžinus į pirmą instanciją įpareigoti teismą į procesą įtraukti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas J. I. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trakų rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, įpareigojo statytojus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, išlaidas išieškant iš statytojų, ir kaltų asmenų nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su tokia išvada. Tačiau, kasatoriaus nuomone, tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo aiškinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, išaiškinta, kad teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Išimtimi laikinai panaudoti ne kaltų asmenų lėšas neteisėtai statybai nugriauti kasacinis teismas nurodo tik atvejį, kai būtina nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Kasatorius mano, kad teismai nenuosekliai vadovavosi šioje nutartyje pateiktu aiškinimu, todėl neteisėtų padarinių šalinimo pareigą nepagrįstai uždėjo tik kasatoriui ir kitai atsakovei, t. y. taikomos atsakomybės nesiejo su kalte. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagal faktines aplinkybes ir atsakovo teiktą priešieškinį privalėjo nustatyti kaltus asmenis, o apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti tokį teismo sprendimą. Teismas galėjo įpareigoti statytoją nugriauti statinį savo lėšomis tik tuo atveju, jeigu nevykdomi teismo nurodymai nugriauti statinį kalto asmens lėšomis. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo statytojus savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, o įpareigojimo neįvykdymo atveju, taikyti priemones, kurias įstatymas taiko statytojams, kai jie neįvykdo įpareigojimo pašalinti padarinius jau gavę lėšas iš kaltų asmenų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad statytojai negalės savo lėšomis įvykdyti sprendimo, nes neturi nei tokių lėšų, nei likvidaus turto, o bankas tokiam reikalui paskolos neteikia. Teismai neatsižvelgė į šias objektyvias aplinkybes ir nepagrįstai įpareigojo statytojus šalinti statybos padarinius ne kaltų asmenų, o savo lėšomis.

2. Kasatorius mano, kad klaidingas apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog išlaidų dėl žalos atlyginimo tvarka nustatyta Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje,ši nuostata nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios. Kasatorius kelia klausimą, ar teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis turėtų būti atlyginama visa statytojų patirta žala, ar iš priteistinas žalos atlyginimas tik šalinant statybos padarinius, kaip nustatyta Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, o kita žala, sietina su investicinių lėšų praradimu ir negautomis pajamomis dėl investicijos įšaldymo, būtų kompensuota iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, kaip nustatyta CK 6.271 straipsnyje.

3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinti statybą leidžiantys dokumentai (detalusis planas ir statybos leidimas), buvo patvirtintas naujas Trakų miesto bendrasis planas, kuriuo nustatyta, kad ginčo teritorija skiriama ilgalaikio poilsio reikmėms, kur galima esamų gyvenamųjų namų rekonstrukcija bei rekreacinių objektų nauja plėtra, taip pat esamų pastatų pritaikymas rekreacinei paskirčiai, todėl nėra būtinybės griauti nebaigtus įrengti rekreacinės paskirties statinius ir įrenginius. Kultūros ministro 2014 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. ĮV-562 Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pavesta atnaujinti Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sprendiniai projektiniame variante suderinti su bendrojo plano sprendiniais, todėl, kasatoriaus nuomone, proceso šalys galėtų užbaigti bylą taikos sutartimi.

 

VšĮ „Šėlos parkas“ pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

 

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad:

1) atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatų taikymo, patikslino savo pateiktą ieškinį ir prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti žemės sklype pastatytus statinius, o šiems neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti jai teisę nugriauti ir sutvarkyti statybvietę atsakovų lėšomis. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus aiškinimu, kad teismas, tenkindamas reikalavimą statybos padarinius šalinti ne kaltų asmenų, o statytojų lėšomis, netinkamai rėmėsi praktika, nes statytojų lėšomis gali būti šalinami padariniai tik išimtiniais atvejais, kai būtina nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius. Ieškovės nuomone, tokių aplinkybių nėra kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013. Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija yra unikalus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio kompleksas – saugotina teritorija. Galiojančiame specialiame teritorijų planavimo dokumente (Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintoje Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje) nenustatyta statinių statybos ginčo žemės sklype. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu nutraukus 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kasatorius nebeturi valdymo teisės į žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo statiniai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iki teismų sprendimais panaikintų administracinių aktų priėmimo buvusi padėtis gali būti atkurta tik operatyviai nugriaunant ginčo sklype esančius statinius. Teismo sprendimo įvykdymui neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovai neturi lėšų statiniams nugriauti. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žala iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas. Asmens, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas. Ieškovė pažymi, kad kasaciniame skunde pateikiama klaidinanti informacija apie kasatoriaus teiktą priešieškinį kaltiems dėl ginčo statinių statybos asmenims nustatyti. Toks priešieškinis nebuvo reikštas. Nesant reikalavimo neteisėtos statybos padarinius šalinti kaltų asmenų lėšomis, teismas neturėjo pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Taigi, atsakovai turi teisę išsiieškoti žalą (įskaitant statiniams nugriauti reikalingas lėšas) iš kaltų asmenų kitoje byloje;

2) Vilniaus apygardos teismo nutartis neturėtų būti naikinama tuo pagrindu, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalies nuostata, kurią nurodė apeliacinės instancijos teismas. Ši norma blanketinė, išsami žalos atlyginimo tvarka reglamentuojama CK XXII skyriaus nuostatomis. Dėl to netekusios galios blanketinės teisės normos nurodymas nutartyje nelemia pačios nutarties teisėtumo. Ieškovas pažymi, kad kasatorius Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijavo administracinę bylą, kurioje prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteisti reikalingą sumą statybos padariniams žemės sklype pašalinti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos,nuostolius, patirtus griaunant sutartiniais ir planavimo dokumentų pagrindais pastatytus ginčo statinius bei įšaldant investicijas;

3) tai, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu buvo patvirtintas Trakų miesto bendrasis planas, nekeičia bylos teisinės situacijos. Pagal teisės normų reglamentavimą ginčo sklype galima tik pažintinė rekreacija, kuriai įgyvendinti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinėje dalyje ginčo sklype suplanuota įrengti papildomą apžvalgos aikštelę. Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento II skyriaus 5 punkte apžvalgos aikštelė apibrėžiama kaip teritorija, skirta atsiveriančiai panoramai stebėti, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Panaikintas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas nustatė naujų statinių statybą ginčo sklype, tačiau  jame nurodyta regykla su rūsiu niekaip neatitiko Reglamente nurodytos apžvalgos aikštelės (regyklos), o statiniai Reglamento II skyriaus 5 punkte nurodytų statinių, skirtų laikinam poilsiui bei pažintinei rekreacijai, sąvokos. Parko planavimo schema Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 970 pakeista, tačiau su ginčo teritorija susiję sprendiniai nebuvo keičiami. Dėl to įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodytos parko planavimo schemos nuostatos, kurioms prieštarauja ginčo žemės sklype pastatytų statinių statyba, aktualios ir šiuo metu. Pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtinto Trakų miesto bendrojo plano sprendinius, ginčo žemės sklypas patenka į nurodytą urbanizuoti teritoriją, tačiau šioje teritorijoje galima tik rekreacinių objektų plėtra. Kol nepatvirtintas naujas Parko specialusis planas ar pakeista galiojanti jo planavimo schema, žemės sklypas turi būti tvarkomas vadovaujantis galiojančia planavimo schema, kurios sprendiniuose ginčo žemės sklype naujų poilsio įstaigų statyba neįtvirtinta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai             

 

Dėl įpareigojimo šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius

 

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalyje, inter alia, nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 punktas); įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas (2 punktas). Priimdamas vieną iš šių sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalis).

Byloje teismai nustatė, o ir atsakovai to nepaneigė, kad jie patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatas, ratą. Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami, jog būtent atsakovai įpareigotini pašalinti neteisėtos statybos padarinius savo lėšomis, nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė kaltų asmenų, kurių lėšomis turėtų būti atlikti šalinimo darbai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lėšomis nugriauti nurodytame žemės sklype pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Teismai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad jeigu civilinėje byloje nebuvo spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų prisiteisimo. Tokia neteisėtų statybų padarinių likvidavimo tvarka sudaro sąlygas operatyviai pašalinti asmenų teisių pažeidimus. Užsakovo (statytojo) ar kito Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2013).

Kasatorius teigia, kad teismai galėjo įpareigoti atsakovus savo lėšomis, o ne panaudojant kaltų asmenų lėšas, nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog būtina nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, kuriuo, inter alia, buvo prašoma panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, kurią sudaro vaizdingas Trakų ežerynas – unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektų. Pažymėtina, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublik?s Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Taigi Lietuvos valstybė Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Trakų rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo šioje unikalioje kultūriniu bei gamtiniu požiūriu teritorijoje, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog delsimas likviduoti neteisėtos statybos padarinius gali būti suderinamas su realiu trečiųjų asmenų teisių atkūrimu, pareiga saugoti Konstitucijos saugomas vertybes, tokias kaip natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves, saikingai naudoti, atkurti ir gausinti gamtos išteklius bei juos prižiūrėti (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis, 53 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nurodo, kad priėmus apeliacinės instancijos teismo nutartį buvo patvirtintas naujas Trakų miesto bendrasis planas, kuriuo nustatyta, kad ginčo teritorija skiriama ilgalaikio poilsio reikmėms, kur galima esamų gyvenamųjų namų rekreacija ir rekreacinių objektų nauja plėtra, esamų pastatų pritaikymas rekreacijai, todėl nėra būtinybės griauti nebaigtus rengti rekreacinės paskirties statinius. Kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus argumentas nurodytas tik kasacinės instancijos teisme, t. y. teismų neįvertintas ir netirtas. Laikantis įstatymu nustatytų kasacijos ribų patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas dėl naujo plano patvirtinimo ir galimybės kitu būdu išspręsti bylą iš esmės laikytinas nauju, nesuformuluotu kaip ieškinio pagrindas, todėl dėl jo nepasisako.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro kasacijos pagrindo.

 

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neteisėtos statybos padarinių šalinimą, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti teismų procesinius sprendimus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 9,70 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,70 Eur (devynis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-346/2010
  • 3K-3-196/2013
  • CK
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos