Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1814-794-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1814-794/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.6.1. Prievolės
2.6.1. Prievolės
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2.6.16.1. Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
2.6.16.1. Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.1.5. Bylos dėl nuomos
2.6.1.5. Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.1.5. Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6. Prievolių teisė
3.2.6. Teismo sprendimas
3.2.6. Teismo sprendimas
2.1.5.7. dėl gyvenamosios patalpos nuomos
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
3.3.1.13. Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.13. Apeliacijos dalykas ir ribos
2.6.16. Nuoma
2.6.16. Nuoma
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17318-964/2020 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl užstato grąžinimo

.

Civilinė byla Nr. e2A-1814-794/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12073-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.16.1; 2.6.1.5; 3.2.6.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė N. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės A. G. 474,74 Eur negrąžinto užstato, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovė sumokėjo atsakovei 860,00 Eur užstatą. 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovei el. laišką, kuriuo įspėjo apie sutarties nutraukimą. 2020 m. vasario 7 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei patalpas ir šiame akte sutarties nutraukimo data nurodyta 2020 m. vasario 9 d. Kadangi sutartis nuo 2020 m. vasario 9 d. buvo nutraukta, remiantis minėta sutartimi atsakovė turi grąžinti avansą, iš jo išskaičius 385,26 Eur mokėtinus komunalinius mokesčius. Taigi, atsakovė turi ieškovei grąžinti 474,74 Eur.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. G. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, numatytų nuomos sutarties 12.4. punkte, t. y. neįspėjo atsakovės apie planuojamą sutarties nutraukimą prieš aštuonias savaites, todėl sutartį nutraukė neteisėtai, dėl ko jai turi būti taikoma civilinė atsakomybė – ji turi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kurie net nepadengia negrąžinto ir šiuo ieškiniu reikalaujamo avanso dalies.

3.       Atsakovės teigimu, ieškovė apie sutarties nutraukimą pranešė tą pačią dieną, t. y. kai 2020 m. vasario 7 d. atsakovė gavo ieškovės pranešimą, kad tą pačią dieną nuomojamą butą atvyktų priimti bei sutartį nutraukti. Nors 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovės sutuoktinis pranešė atsakovei, kad nuomą planuoja baigti 2020 m. sausio antroje pusėje, tačiau atsakovės nuomone, šis pranešimas nelaikytinas tinkamu informavimu apie nuomos pabaigą, nes jame nėra aiškiai išreikšta nuomininko valia nutraukti nuomos sutartį, nėra aišku, nuo kokios konkrečiai datos sutartis nutraukiama, nenurodoma nei sutarties, nei teisės akto punktas ar straipsnis, kuriuo vadovaujantis nuomos sutartis nutraukiama. Nauja nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. kovo 16 d., todėl atsakovė už nuomą negavo pajamų daugiau nei mėnesį laiko ir patyrė 534,27 Eur nuostolių, kuriuos, nors ir nepilnai, remdamasi sutarties 4.3. punktu įskaitė į užstatą. 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei A. G. iš ieškovės N. B. 620,00 Eur atstovavimo išlaidų.

5.       Teismas nustatė, jog ieškovė tinkamai įgyvendino nuomos sutarties 12.4. punkte numatytą pareigą informuoti apie sutarties nutraukimą. Nors pranešimas apie sutarties nutraukimą išsiųstas 2019 m. gruodžio 15 d., teismas sprendė, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie šalių susitarimą dėl konkrečios sutarties nutraukimo datos.

6.       Kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų apie tolesnes derybas dėl nuomos sutarties, o šalys jas aiškino skirtingai, teismas rėmėsi faktiniu šalių elgesiu, kuris patvirtina, jog galutinė sutarties nutraukimo data iki 2020 m. sausio antros pusės sutarta nebuvo, ieškovė tęsė nuomos santykius toliau iki 2020 m. vasario 7 d., o atsakovė kitų butų nuomininkų paieškos iki 2020 m. vasario 7 d. nebevykdė, 2020 m. vasario 6 d. elektroniniame laiške priminė ieškovei apie sutarties tęsimą jos pačios iniciatyva. Taigi remdamasis bylos duomenimis, teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta nuomos sutartis taip, kaip buvo numatyta 2019 m. gruodžio 15 d. pranešime, t. y. nutraukti sutartį 2020 m. sausio antroje pusėje, nutraukta nebuvo, nuomos santykiai buvo tęsiami, todėl laikė, kad sutarties nutraukimo pagal 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimą ieškovė atsisakė. Teismas konstatavo, kad ieškovė vėl nusprendusi nutraukti sutartį, turėjo įgyvendinti nuomos sutarties 12.4. punkto sąlygas iš naujo arba susitarti su atsakove dėl sutarties nutraukimo be jų. Nesant duomenų, kad šalys geranoriškai susitarė nutraukti sutartį netaikant įspėjimo termino ir nuostolių kompensavimo, teismas laikė, kad 2020 m. vasario 7 d. pranešimas atvykti perduoti butą buvo pranešimas apie sutarties nutraukimą 2020 m. vasario 9 d., pagal buto priėmimo – perdavimo aktą faktiškai butą perdavus 2020 m. vasario 7 d.

7.       Atsakovė kitą buto nuomos sutartį sudarė tik 2020 m. kovo 16 d., todėl už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. kovo 15 d. ji pajamų už buto nuomą negavo ir patyrė 504,61 Eur nuostolius. Iš ieškovės sumokėto 860,00 Eur avanso atsakovė išskaitė komunalinius mokesčius bei skelbimo talpinimo www.aruodas.lt tinklapyje išlaidas, sudarančias 385,26 Eur, o likusi suma sudarė 474,74 Eur ir buvo mažesnė nei atsakovės patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą, o nuostolių sumai viršijant likusią avanso dalį, neturėjo pagrindo jokios užstato dalies grąžinti ieškovei.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Ieškovė N. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

9.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

9.1.                       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad 2019 m. gruodžio 19 d. ir vėliau ieškovės sutuoktinis su atsakove ne derėjosi dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, o pranešė, jog nuomą tęs, šalių sudaryta nuomos sutartis nebuvo nutraukta 2020 m. sausio antroje pusėje bei tai, jog 2020 m. vasario 7 d. pranešimas atvykti perduoti butą buvo pranešimas apie sutarties nutraukimą 2020 m. vasario 9 d.

9.2.                       Ieškovė 2019 m. gruodžio 15 d. pranešime nurodė, kad pageidauja nutraukti nuomą 2020 m. sausio antroje pusėje, tačiau atsakovei nesutinkant su nuomos sutarties pabaiga 2020 m. sausio antroje pusėje, t. y. nesuėjus 8 savaitėms, nereiškia, kad ieškovė prarado teisę nutraukti nuomos sutartį suėjus 8 savaitėms nuo pranešimo apie nutraukimą dienos. Dėl šio termino su atsakove atskirai nereikėjo tartis, ne jis buvo numatytas nuomos sutartyje. 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo nenustojo galioti ir galiojo iki sutarties nutraukimo datos 2020 m. vasario 9 d. Taigi, šalys nederino nutraukimo datos, ji buvo aiški nuo pat pradžių — 8 savaitės nuo pranešimo dienos. Ieškovė įspėjo atsakovę 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą prieš 8 savaites, šis terminas suėjo 2020 m. vasario 9 d. Neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą sąlygojo neteisingos teismo prielaidos, iš kurių išvestiniai teiginiai negali būti teisingi, taip pat sąlygojo netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas bei tikimybių pusiausvyros principo taikymas.

9.3.                       Teismo sprendimu buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Atsakovės teiginius, kad ieškovė atšaukė nuomos sutarties nutraukimo datą, paneigia, ieškovės pozicija ir atstovės kategoriškas aplinkybių paneigimas, t. y. ieškovei aplinkybes, kurias atsakovė įrodinėja vien savo paaiškinimu, teismas, negali laikyti nustatytomis, nesant kitų įrodymų. Teismo interpretacijos, kad ieškovė pranešdama apie sutarties nutraukimą turėjo papildomai tartis dėl konkrečios nutraukimo datos, yra nesuderinamos nei su byloje esančiais įrodymais, nei su nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nei su logika.

9.4.                       Teismas vadovavosi prielaida apie šalių pokalbių turinį, tačiau byloje apskritai nėra įrodymų apie šį šalių pokalbių turinį, todėl tikimybių pusiausvyros principas šiuo atveju apskritai negalėjo būti taikomas. Tikimybių pusiausvyros principas nesuderinamas su prielaidomis, ir tai ne tapačios sąvokos. Tikėtinumo taisykle teismas gali vadovautis tuomet, kai byloje esama įrodymų apie tam tikras aplinkybes, tačiau šiuo atveju, tokių įrodymų nebuvo. Atsakovės kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens teiginiai negali būti laikomi kaip tikėtini, kadangi jų nepagrindžia jokie kiti įrodymai.

9.5.                       Ieškovė 2019 m. gruodžio 15 d. pranešė apie priešlaikinį sutarties nutraukimą todėl, kad ji sutarė su darbdaviu dėl nuotolinio darbo ir jai nebebuvo poreikio gyventi Vilniuje. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog ji spontaniškai priėmė sprendimą nutraukti sutartį, nes ieškovė jau 2019 m. gruodžio 15 d. pranešė apie nutraukimą, todėl priešingai, ieškovė ruošėsi nutraukimui iš anksto ir įspėjo atsakovę apie numatomą nutraukimą. Atsakovė turėjo įrodyti, kad nutraukimo terminas buvo pratęstas, tačiau neįrodinėjo ir laikėsi pozicijos, kad 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimas yra netinkamas. Teismui pripažinus pranešimą tinkamu, turėjo sekti išvada, kad nutraukimo data 2020 m. vasario 9 d. yra teisinga ir atitinka sutarties 12.4. punkto sąlygas, todėl sankcijos ieškovei negalėjo būti taikomos.

9.6.                       Teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo įforminimą raštu — šalys raštu įformino, kad laiko, jog sutartis nutraukta nuo 2020 m. vasario 9 d., t. y. atsakovė sutiko su ieškovės pozicija, kad 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimas buvo laikomas tinkamu ir nuo jo skaičiuojamas 8 savaičių terminas, kuris suėjo 2020 m. vasario 9 d. Šalys 2020 m. vasario 7 d., nurodė, kad sutartis pasibaigia 2020 m. vasario 9 d.. Tokiu būdu atsakovė pripažino ieškovės poziciją, jog terminas sutarčiai pasibaigti sueina 2020 m. vasario 9 d., kas legitimizuoja ieškovės poziciją ir savalaikį 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimą.

9.7.                       Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, t. y. 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovė pranešė atsakovei, kad ketina nutraukti sutartį, vadinasi tarp šalių nesant kitokio susitarimo, sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. vasario 9 d. (po 8 savaičių). Kitokio susitarimo tarp šalių nebuvo, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad šalys tarėsi dėl kitokių sąlygų. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja ieškovės pranešus apie sutarties nutraukimą, papildomai tartis su atsakove dėl kitos nutraukimo datos.

10.       Atsakovė A. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.        Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

11.1.                       Apeliantės sutuoktinio 2019 m. gruodžio 15 d. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, jog patalpų nuomą planuotų baigti sausio antroje pusėje, o gal ir anksčiau, yra ne kas kita kaip bandymas su nuomotoja suderinti ankstesnę Sutarties nutraukimo datą bendru Sutarties šalių sutarimu, bet ne pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš aštuonias savaites. Šis pranešimas nėra tinkamas ir neatitinka šalių pasirašytos sutarties nuostatų. Sutartį norint nutraukti vienašališkai pagal sutarties 12.4 punktą privalo būti aiškus nedviprasmiškas konkretus rašytinis pranešimas, kurio šioje civilinėje byloje nėra, kadangi toks pranešimas apskritai ir neegzistuoja – ieškovė sutartį nutraukė pranešusi atsakovei 2020 m. vasario 7 d., o sutartis nutraukta nuo 2020 m. vasario 9 d.

11.2.                       Teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kurių nustatymu ieškovė abejoja, yra nustatytos tinkamai. Vienintelis dalykas dėl kurio atsakovė sutinka su ieškove yra tai, kad 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovės sutuoktinio elektroniniame laiške numatyta, jog planuojamą nuomą baigti sausio antroje pusėje, nėra tinkamas pranešimas apie sutarties nutraukimą, tačiau teisinio rezultato tai nekeičia, t. y. bet kuriuo atveju sutarties nutraukimui 2020 m. vasario 7 d. (nuo  2020 m. vasario 9 d.) tinkamo pranešimo apie sutarties vienašalį nutraukimą pagal 12.4 punktą nėra.

11.3.                       Teismas vadovavosi byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, bei ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimais, tolesniu bylos šalių elgesiu, kuris matomas iš elektroninių laiškų, susirašinėjimo programėle “Viber”, visi šie, neprieštaraujantys vieni kitiems įrodymai, leido teismui padaryti visiškai pagrįstas ir teisėtas išvadas. Ieškovė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, neįrodė. Visi byloje surinkti duomenys liudija vieningai apie tai, kad 2019 m. gruodžio 19 d. vykusio pokalbio telefonu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutarta, kad nuomą ieškovė toliau tęs, sutarties nutraukti nebenori ir atlygins atsakovės patirtas sąnaudas.

11.4.                       Atsakovė 2020 m. vasario 9 d. pasirašė buto priėmimo  perdavimo aktą ieškovės imperatyviai padiktuotomis sąlygomis, buvo priversta atvykti į butą tada, kada nurodė ieškovė ir pan. Priėmimo  perdavimo akte numatyta, kad butas perduodamas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020 m. vasario 9 d. Atsakovės parašas ant priėmimo  perdavimo akto liudija tai, kad atsakovė priėmė butą, jame esančius daiktus, raktus ir kad supranta, jog ieškovė nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. vasario 9 d. Atsakovė niekada nepripažino, kad 2020 m. vasario 7 d. ieškovė sutartį nutraukė teisėtai ir absoliučiai jokie byloje esantys duomenys to neliudija. Ieškovės teiginiai, kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ar nukrypta nuo teismų praktikos, susijusios su įrodinėjimu, yra ne kas kita kaip deklaratyvūs teiginiai, teismo nustatytos aplinkybės yra pagrindžiamos byloje esančiais, kad ir negausiais, tačiau vieni kitus papildančiais ir neprieštaraujančiais įrodymais.

11.5.                       Pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą buvo pateiktas atsakovei 2019 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad nuomą planuojama baigti sausio antroje pusėje, tačiau minėtu laikotarpiu nuoma nebuvo baigta, tuomet 2020 m. vasario 7 d. atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame jau imperatyviai nurodoma tą pačią dieną, t. y.  2020 m. vasario 7 d., atvykti perimti buto ir pranešama, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2020 m. vasario 9 d. Nei vienas iš šių pranešimų neatitinka šalių pasirašytos sutarties 12.4 punkto, kuriame šalys sulygo, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukti pranešus kitai šaliai prieš aštuonias savaites.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. spalio 31 d. išnuomojo ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vykdydama sutarties 4.3. punktą ieškovė sumokėjo atsakovei 860,00 Eur avansą savo įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimui. Sutarties 12.4. punktu šalys susitarė, kad šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, nesant 12.2. ir 12.3. punktuose nurodytų aplinkybių, raštu pranešusi kitai šaliai prieš aštuonias savaites iki nutraukimo. 2019 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku ieškovės sutuoktinis pranešė atsakovei, kad sutartį planuoja nutraukti sausio mėnesio antroje pusėje. 2020 m. vasario 7 d. ieškovės sutuoktinis pranešė atsakovei, kad tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 7 d., 12 val. perduos butą atsakovei, o neatvykus nurodytu laiku, bus kviečiamas antstolis. 2020 m. vasario 7 d. patalpų priėmimo  perdavimo akto matyti, kad patalpos atsakovei perduotos 2020 m. vasario 7 d., o sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. vasario 9 d. Atsakovė kitą nuomos sutartį dėl buto sudarė 2020 m. kovo 16 d. ir ji patyrė 296,55 Eur nuostolius už vasario mėnesį (20 dienų) ir 208,06 Eur nuostolius už kovo mėnesį (15 dienų), iš viso 504,61 Eur. Iš ieškovės sumokėto 860,00 Eur avanso atsakovė išskaitė komunalinių mokesčių bei skelbimo talpinimo www.aruodas.lt tinklapyje išlaidas, sudarančias 385,26 Eur, dėl kurių ginčo nėra. Likusi suma sudarė 474,74 Eur.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės N. B. ieškinį dėl užstato grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl tinkamo įspėjimo apie sutarties nutraukimą

18.       CK 6.609 straipsnyje reglamentuota nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą (CK 6.609 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, šalys susitarė (Sutarties 12.4. punktas), kad šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi kitai šaliai prieš aštuonias savaites iki nutraukimo.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjimo (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB Tikroji vaivorykštė" v. UAB ,,Glass market", bylos Nr. 3K-3-430/2008). 

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių valia nutraukti nuomos santykius buvo įforminta nuomos sutartyje ir nustatyta, kad nuomos sutartis galios nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. spalio 31 d.

21.       Esminė bylos aplinkybė dėl kurios šalys nesutaria yra ta ar ieškovė kaip nuomininkė tinkamai įspėjo apie sutarties nutraukimą. Ieškovės teigimu, apie sutarties nutraukimą ji tinkamai įspėjo 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimu, kurio pagrindu būtent suėjus 8 savaitėms (2020 m. vasario 9 d.) nuomos sutartis ir buvo nutraukta. Atsakovės vertinimu, sutartis nebuvo nutraukta 2020 m. sausio antroje pusėje (kaip tai buvo nurodyta 2019 m. gruodžio 15 d. įspėjime), todėl nuomos santykiai buvo tęsiami, dėl ko sutarties nutraukimo pagal 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimą ieškovė atsisakė. Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė vėl nusprendusi nutraukti sutartį, turėjo įgyvendinti nuomos sutarties 12.4. punkto sąlygas iš naujo arba susitarti su atsakove dėl sutarties nutraukimo be jų. Nesant duomenų, kad šalys geranoriškai susitarė nutraukti sutartį netaikant įspėjimo termino ir nuostolių kompensavimo, teismas laikė, kad 2020 m. vasario 7 d. pranešimas atvykti perduoti butą buvo pranešimas apie sutarties nutraukimą 2020 m. vasario 9 d., pagal buto priėmimo – perdavimo aktą faktiškai butą perdavus 2020 m. vasario 7 d.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog šalys sudarė rašytinę terminuotą buto nuomos sutartį, kurioje išsamiai aptarė galimą išankstinį nuomos sutarties nutraukimą. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip minėta, Sutarties 12.4. punktu šalys susitarė, kad šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi kitai šaliai prieš aštuonias savaites iki nutraukimo. Nors apeliantė teigia, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės sutuoktinio iniciatyva pagal 2019 m. gruodžio 15 d. įspėjimą, kuriame buvo nurodomas ketinimas nutraukti sutartį 2020 m. sausio mėnesį, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iš ieškovės sutuoktinio ir atsakovės susirašinėjimo turinio, jau pasibaigus nurodytam sausio mėnesiui, t. y. konkrečiai 2020 m. vasario 5 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4), akivaizdžiai matyti, jog ieškovė (laiško rašymo dieną) net neketino nutraukti sudarytos nuomos sutarties. Minėtame elektroniniame laiške ieškovės sutuoktinis, be kita ko nurodė „pageidaujame ateityje gauti visas sąskaitas, taip pat nurodė sutinkantis kompensuoti atsakovei aruodas.lt 26 Eur išlaidas, kas neabejotinai patvirtina atsakovės teiginius, kad ji buvo patyrusi šias išlaidas dėl naujo nuomininko paieškų, o vėliau ieškovei persigalvojus, toliau buvo tęsiami nuomos teisiniai santykiai. Dėl šių priežasčių atmestini ir kiti ieškovės argumentai, susiję su tuo, jog atsakovei nesutikus su sutarties nutraukimu sausio mėnesį, ieškovė privalėjo laukti 8 savaites, kaip tai nurodyta sutartyje. Kitų duomenų ar bent užuominų, kad ieškovė 2020 m. vasario 5 dienai ketina nutraukti sutartį nėra. Šalių susirašinėjime (nuo sausio mėnesio) neaptariamas nuomos sutarties nutraukimo ir ateityje klausimas (CPK 178 straipsnis).

23.       Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovė 2019 m. gruodžio 15 d. įspėjimo apie ketinimą nutraukti sutartį 2020 m. sausio mėnesį jau buvo atsisakiusi, o dar 2020 m. vasario 5 d. ketinimų nutraukti sutartinius santykius neturėjo ar bent jau nebuvo apie tai informavusi nuomotojos. Pastebėtina, jog būtent šio 2020 m. vasario 5 d. elektroninio laiško ieškovė teismui nepateikė. Dėl to ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės sutuoktinio elektroninį laišką, nes sutarties nutraukimo data buvo aiški nuo pat pradžių - 8 savaitės nuo pranešimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas ir byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatyto įspėjimo termino, pažeidė sutartį bei netinkamai vienašališkai ją nutraukė (CK 6.217, 6.218 straipsniai).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pirminis įspėjimas apie sutarties nutraukimą ir 8 savaičių termino sutapimas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki faktinio sutarties nutraukimo, būtent 2020 m. vasario 9 d. negali pateisinti ieškovės veiksmų, kuriais viena vertus pranešama apie sutarties nutraukimą, tačiau kita vertus vėliau suėjus nurodytam terminui (sausio mėnesiui) toliau tęsiami nuomos teisniai santykiai, nepateikiant naujų duomenų apie sutarties nutraukimą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė kaip nuomotoja apie sutarties nutraukimą buvo informuota tik 2020 m. vasario 7 d., kas reiškia, kad ieškovės kaip nuomininkės sumokėtas užstatas negali būti grąžintas, nes ieškovė nesilaikė sutartyje aptartos išankstinės sutarties nutraukimo tvarkos, o toks ieškovės netikėtas elgesys, pranešant tą pačią dieną apie sutarties nutraukimą (2020 m. vasario 7 d. elektroninis laiškas), pažeidžia nuomotojo interesus. Laikytina, jog ieškovei nepasinaudojus teise nutraukti sutartį sausio mėnesį, toks įspėjimas suėjus sausio mėnesiui pasibaigė. Nuomininkas pageidaujantis sutartį nutraukti, privalo informuoti apie tai nuomotoją iš naujo laikantis visų procedūrų bei terminų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu nuomininkas privalo aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie planuojamą nuomos sutarties nutraukimą, nes priešingu atveju pažeidžiami kitos šalies (nuomotojo) interesai. Šiuo atveju nuomininkė apie sutarties nutraukimą informavo nuomotoją tą pačią dieną, kai sutartį nutraukė bei pastatė nuomotoją į itin nepatogią padėtį, kai pareikalavo priimti butą tą pačią dieną nurodytu laiku, neatsižvelgiant į nuomotojo interesus, taip nebejotinai pažeidžiant sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas aiškinimas prieštarautų ir elementariems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams, nes tokiu atveju kiekvienas nuomininkas, galimai piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis, turėtų teisę bet kuriuo metu, išimtinai priklausomai tik nuo paties nuomininko valios, prašyti nutraukti sutartį pagal anksčiau pateiktą nekonkretų įspėjimą, kurio terminas jau seniai suėjęs (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

26.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė, be kita ko, teigia, jog skundžiamu apylinkės teismo sprendimu buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, dėl ko sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Apeliantės teigimu, teismo konstatuotas aplinkybes paneigia, ieškovės pozicija ir atstovės kategoriškas aplinkybių paneigimas, t. y. ieškovei aplinkybes, kurias atsakovė įrodinėja vien savo paaiškinimu, teismas, negali laikyti nustatytomis, nesant kitų įrodymų. Teismo interpretacijos, kad ieškovė pranešdama apie sutarties nutraukimą turėjo papildomai tartis dėl konkrečios nutraukimo datos, yra nesuderinamos nei su byloje esančiais įrodymais, nei su nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nei su logika.

27.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

28.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

29.       Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl to nėra pagrindo išvadai, kad nemotyvavo savo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimus. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvadas grindė ne vien tik atsakovės paaiškinimų, o visų byloje esančių įrodymų pagrindu, pagal vidinį teismo įsitikinimą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės tinkamai taikė procesines normas ir nepažeidė CPK 265, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32.       Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl apeliantės N. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

37.       Atsakovė A. G. prašė priteisti iš ieškovės 480,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, 2020 m. rugsėjo 15 d. patirtų už advokato teisinę pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis – teisinių paslaugų sutartį, suteiktų paslaugų pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas ataskaitą, mokėjimo nurodymą (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedai). Šios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl to iš ieškovės atsakovei priteistinos 480,00 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

38.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. G. ieškovės N. B. 480,00 (keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjais                                                                Vaclovas Paulikas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CK
  • CK6 6.609 str. Nuomininko teisė nutraukti sutartį
  • CK6 6.218 str. Pranešimas apie sutarties nutraukimą
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas