Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-07][nuasmeninta nutartis byloje][A-1380-815-2021].docx
Bylos nr.: A-1380-815/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 188613242 atsakovas
Kategorijos:
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

?

 Administracinė byla Nr. A-1380-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03320-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. (V. E.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas V. E. (V. E.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) atsakyti į pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. pateiktą raštą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos mėnesį Ministerijai pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų solidarumo mechanizmo klausimais. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jam bus atsiųsta žyma apie skundo gavimą bei atsakyta elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas atsakymo per 20 darbo dienų negavo.

3.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Ministerija nurodė, kad

 nepažeidė nei teisės aktų, nei pareiškėjo teisių ir / ar teisėtų interesų. Pareiškėjas Ministerijai pateikė laišką ir 2019 m. liepos 31 d. Ministerijoje užpildė pažymą apie priimtus dokumentus. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, Ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjas neprašė nei suteikti jam administracinę paslaugą, nei priimti administracinį sprendimą, nei atlikti kokius nors kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. pateiktas laiškas nelaikytinas nei skundu, nei prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas privalėjo per 20 darbo dienų atsakyti į jo pateiktą raštą. Ministerija taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas yra abstraktus, iš jo neįmanoma nustatyti, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą. Ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, iš jo negalima nustatyti pareiškėjo siekiamos apginti teisės.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. E. skundą – įpareigojo Ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. pateiktą raštą (laišką) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į Ministeriją laišku (gautas 2019 m. rugpjūčio 1 d.), kuriame nurodė, kad (tekstas netaisytas): „Yra sužinoti (pvz., iš info.lt žinių portalo, liepos mėn. 09:36 straipsnio), kad žada Lietuvą, beje gana slaptai – bent be viešų debatų, – prijungti prie taip vadinamo „solidarumo mechanizmo“. Savaime aišku, kad toks sprendimas prieštarautų tarptautinei teisei, kadangi nelegalūs atvykėliai privalo pasilikti pirmojoje atvykimo šalyje, bei lietuvių gyvybiškiems interesams, – bent jau po šiai dienai savo pačios išlikimui. Pagarbiai, V. E.“. Ministerijoje pareiškėjas 2019 m. liepos 31 d. užpildė Pažymą apie priimtus dokumentus, kurios grafoje „Jūsų prašymas ar skundas dėl“ nurodė (tekstas netaisytas) „pabėgėlių klausimo juos skirstant pagal „solidarumo mechanizmą“ bei to skirstymo neteisėtumo tarptautiniu teisės atžvilgiu, kadangi dėl lietuvių tautos (bei kitų Europoje) interesų ir viešai reikštinos nuomonės prašymo“.

6.       Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio ir 14 dalimis, 14 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), 35.1–35.4 ir 38 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors iš abstraktaus pareiškėjo laiško turinio buvo sudėtinga spręsti, ko jis siekia ir ką turėtų atlikti atsakovas, pareiškėjo laiškas neatitinka nei skundo, nei prašymo reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatyme, tačiau institucijai yra įtvirtinta pareiga, atsižvelgiant į prašymo turinį, pateikti atsakymą laisva forma arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. 

7.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų, o vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų nešališkos ir objektyvios. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į pareiškėjo kreipimąsi, tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nesuderinami nei su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, nei su gero administravimo principu. Todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui atsakymą į jo Ministerijai 2019 m. liepos 31 d. teiktą raštą.

 

III.

 

8.       Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo V. E. skundą.

9.       Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nelogiškas. Pareiškėjo teismui išreikštas reikalavimas – įpareigoti atsakovą atrašyti į pareiškėjo raštą apskritai negalėjo būti administracinės bylos dalyku, priimdamas nagrinėti šį pareiškėjo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas parodė išankstinę poziciją, kad nepateikęs atsakymo į pareiškėjo užklausimą, atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo kreipimasis į Ministeriją nelaikytinas nei prašymu, nei skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl jam netaikytinas Taisyklių 35.4 punktas, o Ministerija neturėjo pareigos atsakyti pareiškėjui per 20 darbo dienų. Be to, prašymas ar skundas, kurio turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą gali būti nenagrinėjamas. Teisės aktai nereglamentuoja viešojo administravimo subjektams teikiamų prašymų ir skundų trūkumų šalinimo instituto. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota taisyklė, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo priimti ir nagrinėti skundą, jei iš jo turinio neaišku, kokią teisę pareiškėjas siekia apginti. Atsakovas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidė Ministerija, neatskleidė, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ji pažeidė gero viešojo administravimo principą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

10.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neveikimo, t. y. atsakymo į pareiškėjo V. E. 2019 m. liepos 31 d. kreipimąsi nepateikimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą – nustatęs, kad į pareiškėjo kreipimąsi nebuvo atsakyta, įpareigojo Ministeriją pateikti pareiškėjui atsakymą į jo 2019 m. liepos 31 d. raštą.  

12.       Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia motyvais, kad pareiškėjo teismui išreikštas reikalavimas – įpareigoti atsakovą atrašyti į pareiškėjo raštą negalėjo būti administracinės bylos dalyku, kad pareiškėjo kreipimasis į Ministeriją nelaikytinas nei prašymu, nei skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl Ministerija neturėjo pareigos atsakyti pareiškėjui per 20 darbo dienų, be to, pareiškėjo kreipimosi turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas.

13.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.), kuriame nustatyta, kad prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 str. 14 d.); skundu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (2 str. 15 d.). Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.), o prašymai – Taisyklėse nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 7 d.). Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (31 str.).

15.       Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (38 p.).

16.       Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog įstatymų leidėjas asmenų kreipimusis į viešojo administravimo institucijas yra suskirtęs į dvi kategorijas – skundus ir prašymus, kurių esminis skirtumas – kreipimosi į viešojo administravimo subjektą priežastis, t. y. ar toks kreipimasis yra susijęs su besikreipiančio asmens ar kito asmens galbūt pažeistomis teisėmis ir / ar teisėtais interesais. Asmenų kreipimaisi, kuriais siekiama apginti savo ar kito asmens galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, laikytini skundais, kurie yra nagrinėjami taikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinę procedūrą; kiti kreipimaisi laikytini prašymais plačiąja prasme ir turi būti nagrinėjami bei atsakymai į juos turi būti teikiami Taisyklėse nustatyta tvarka atsižvelgiant į jų turinį. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatyme viešojo administravimo subjektams exressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta imperatyvi pareiga atsakyti į bet kurį asmens kreipimąsi (t. y. tiek skundą, tiek prašymą): asmens kreipimosi nagrinėjimo iš esmės atveju, per 20 darbo dienų, o atsisakant nagrinėti asmens kreipimąsi – per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos. Šios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos įtvirtina gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, užtikrinantį asmenų, atliekančių atitinkamus veiksmus ir siekiančių tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, lūkestį, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015; kt.). 

17.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko Ministerijos argumentus, esą pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. kreipimasis nelaikytinas nei prašymu, nei skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl Ministerija neturėjo įstatymu jai nustatytos pareigos atsakyti į šį pareiškėjo kreipimąsi. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia situacija pažeidžia ne tik pirmiau nurodytą Viešojo administravimo įstatyme bei Taisyklėse išdėstytą teisinį reguliavimą, bet ir pažeidžia gero administravimo principą, todėl viešojo administravimo institucijų veikloje iš principo yra negalima. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo bei siekė apginti teisės aktuose įtvirtintą teisę gauti atsakymą į viešojo administravimo subjektui pateiktą kreipimąsi, todėl, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Taip pat pažymėtina, jog Ministerijai manant, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. kreipimasis atitinka kurį nors iš Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų kriterijų, dėl kurių toks kreipimasis galėtų būti nenagrinėjamas, ji teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais galėjo atsisakyti nagrinėti šį pareiškėjo kreipimąsi, tačiau net ir tokiu atveju vis tiek turėjo apie tai informuoti pareiškėją, t. y. privalėjo Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka pateikti pareiškėjui atsakymą į jo kreipimąsi, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. pateiktą raštą.

18.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

Ernestas Spruogis                                         

Skirgailė Žalimienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • eA-616-858/2015