Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-30][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-177-916-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-177-916/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VŠĮ "Trakų ligoninė" 181383493 atsakovas
UAB "Akiro" 300605251 Ieškovas
UAB "Niskama" 125991848 trečiasis asmuo
UAB "Chanita" 223079980 trečiasis asmuo
UAB "VT statyba" 301053724 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

              Civilinė byla Nr. 3K-3-177-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00959-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKIRO“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Trakų ligoninei, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „VT statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „CHANITA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, terminą pretenzijoms pateikti, pareigą informuoti apie kito dalyvio pretenzijos atmetimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „AKIRO“ (toliau – ieškovė, kasatorė) prašė panaikinti atsakovės VšĮ Trakų ligoninės (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sprendimus dėl ieškovės 2015 m. balandžio 21 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. pretenzijų bei šiomis pretenzijomis ginčytus atsakovės 2015 m. balandžio 7 d. sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės 2015 m. sausio 22 d. paskelbtame viešajame supaprastintame konkurse „Trakų ligoninės 3D3p korpuso modernizavimo ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus paprastojo remonto darbo projektų parengimas ir statybos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „AVA statyba“ 2015 m. kovo 5 d. pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2015 m. balandžio 7 d. pranešė apie sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ieškovė su partnere pasiūlymų eilėje liko ketvirtoje vietoje. Atsakovė 2015 m. balandžio 14 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti aštuntoje vietoje esančios dalyvės UAB „Duventa“ pretenziją.
  4. 2015 m. balandžio 15 d. ieškovė, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 1 dalies ir 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatomis, pateikė atsakovei prašymą: informuoti apie tai, kokius subrangovus pasiūlyme nurodė pirkimo pasiūlymų eilės 1–3 vietose nurodyti dalyviai; pranešti sprendimo atmesti UAB „Duventa“ pretenziją motyvus. Tą pačią dieną ieškovė buvo informuota apie 2–3 vietoje esančių dalyvių pasiūlymuose nurodytus subrangovus, taip pat apie tai, kad pirkimo laimėtojų pasiūlyme subrangovai nenurodyti ir kad prašymas susipažinti su UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais netenkintas.
  5. Ieškovei 2015 m. balandžio 15 d. gavus informaciją paaiškėjo, kad Pirkimo pasiūlymų eilės 1–3 vietų dalyviai neatitinka Pirkimo sąlygų 12.4 punkto kvalifikacijos reikalavimo, nes neturi teisės Ypatinguose statiniuose vykdyti dalies Pirkimo objektą sudarančių specialiųjų statybos (dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo) darbų, o pasiūlymuose nurodyti subrangovai arba patys dalyviai, kurie subrangovų nepasitelkė, taip pat neturi tokios teisės.
  6. Ieškovė 2015 m. balandžio 21 d. pateikė atsakovei pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 1), kuria prašė panaikinti 2015 m. balandžio 7 d. sprendimus; Pirkimo laimėtoja pripažinti ieškovę, nes jos pasiūlyme nurodyta subrangovė UAB „Vera Vita“ turi teisę vykdyti nurodytus darbus; pateikti UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvus, nes atsisakymas tai padaryti prieštarauja VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą.
  7. Ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. atsakovei pateikė naują pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 2), nes pagal Pirkimo sąlygas statinyje turės būti atliekami energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbai, o pasiūlymų eilės 1–3 vietų dalyviai neatitinka šio kvalifikacijos reikalavimo (Pirkimo sąlygų 12.4 punktas), nes nei jie, nei subrangovai, nurodyti pasiūlymuose, neturi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – VEI) išduoto atestato vykdyti tokius darbus.
  8. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. atitinkamai atmetė Pretenziją Nr. 1 ir atsisakė nagrinėti Pretenziją Nr. 2 kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Atsakovės sprendimai naikintini, nes jais pažeidžiamos Pirkimo sąlygos, viešųjų pirkimų skaidrumo principas, VPĮ nuostatos (94 straipsnis, 94¹ straipsnio 3 dalis).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu bylos dalį, kuria ieškovė ginčija atsakovės sprendimus Pretenzijoje Nr. 2 nurodytu pagrindu, nutraukė, dėl kitos dalies ieškinį atmetė; atsakovei iš ieškovės priteisė 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 
  2. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygų 12.4 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo aiškinimo ir atsakovės atsisakymo ieškovei pateikti UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvus.
  3. Spręsdamas dėl Pretenzijos Nr. 2, teismas nurodė, kad, nors ieškovė apie kitų tiekėjų subrangovus sužinojo 2015 m. balandžio 15 d., tačiau dėl šios informacijos pateikimo į atsakovę kreipėsi praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai sužinojo ginčijamus sprendimus; ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo nurodyti visų argumentų Pretenzijoje Nr. 1. Viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimas pažeidžia perkančiosios organizacijos interesus kuo greičiau įsigyti reikiamas prekes ir paslaugas, todėl teismas pasyvų ieškovės elgesį pripažino netinkamu teisės laiku apskųsti atsakovės veiksmus įgyvendinimu, konstatavo, kad ji neturi būti ginama.
  4. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą pretenzijos terminą. Ieškovė ją dominančią informaciją gavo tą pačią dieną, kai pateikė prašymą atsakovei. Jei būtų veikusi sąžiningai, apie savo teisių pažeidimą ji būtų galėjusi sužinoti 2015 m. balandžio 7 d., arba vėliausiai kitą dieną. Teismas konstatavo, kad atsakovės 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti Pretenziją Nr. 2 yra teisėtas, todėl bylos dalį dėl atsakovės sprendimų teisėtumo (susijusio su būtinumu turėti VEI išduotus atestatus) nutraukė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2015 m. balandžio 30 d. sprendime nurodė, jog Pirkimo laimėtojas turi elektros tinklo ir įrenginių eksploatacijos atestatą (pateikti įrodymai). 
  5. Vertindamas Pretenzijos Nr. 1 argumentus, teismas nurodė, kad atsakovė, ją atmesdama, pažymėjo, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ji ir jos pasiūlyme nurodyta subrangovė UAB „Šilumos energijos sistemos“ neturi atitinkamo dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo atestato; ieškovė šio pretenzijos atmetimo pagrindo neginčijo.
  6. Tik 2015 m. birželio 26 d. ji pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sutinka, jog su pasiūlymu pateiktoje pažymoje padaryta klaida, taigi neginčija, kad Pirkimo metu deklaravo, jog medicininių dujų tiekimo sistemos įrengimo darbus perduos vykdyti subrangovei UAB „Šilumos energijos sistemos“, kuri neturi ginčo atestato, o subrangovei UAB „Vera Vita“ ieškovė nurodė, kad perduoda vykdyti kito pobūdžio darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ši situacija vertintina kaip taisytina klaida ir negali būti laikoma pagrindu atmesti jos pasiūlymą, nes, vykstant Pirkimo procedūroms, ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovė nesiėmė iniciatyvos patikslinti savo pasiūlymą, taisyti galimas klaidas, įrodinėti savo subrangovių kvalifikacijos atitiktį Pirkimo reikalavimams.
  7. Ginčą nagrinėjant teisme, juolab pasibaigus bylos pasirengimo stadijai, ieškovės ketinimai nevertintini kaip pagrindžiantys jos kvalifikacijos atitiktį Pirkimo reikalavimams. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nors ginčija atsakovės sprendimus, tačiau pati negalėtų vykdyti atitinkamų darbų, net ir padarius prielaidą, jog atitinkamas atestatas reikalingas. Esant tokiai situacijai kitų institucijų išvadų pateikimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
  8. Teismas sprendė, kad VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos, ieškovė neįrodė, jog dalyvės UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvų nepateikimas pažeidė ieškovės teises, kad ji pati negalėjo gauti informacijos iš šios tiekėjos. 
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 315,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  10. Teisėjų kolegija sprendė, kad VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos terminas yra pakankamas įrodymams surinkti, siekiant apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą. Ieškovė nevykdė pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje elgtis operatyviai, atsižvelgiant į trumpus pirkimo procedūrų apskundimo terminus. Veikdama apdairiai ir rūpestingai, ieškovė turėjo ir galėjo per pirmiau nurodytą terminą išsiaiškinti, kas yra tiekėjų subrangovai, bei pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
  11. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu nutarė nenagrinėti Pretenzijos Nr. 2. Civilinė byla dėl šios dalies (ieškovei ginčijant atsakovės sprendimus Pretenzijoje Nr. 2 nurodytu pagrindu, t. y. dėl būtinybės turėti VEI išduotus atestatus), teisėjų kolegijos vertinimu, nutraukta pagrįstai.
  12. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovė 2015 m. balandžio 22 d. sprendime nurodė, jog ieškovė ir jos subrangovė UAB „Šilumos energijos sistemos“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes neturi, ieškovės teigimu, reikiamo atitinkamo dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo atestato, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė šio Pretenzijos Nr. 1 atmetimo pagrindo neginčijo, Pirkimo vykdymo metu netikslino informacijos, kad medicininių dujų tiekimo sistemos įrengimo darbus paveda atlikti UAB „Šilumos energijos sistemos“, kvalifikacijos duomenų vertinimo stadijoje nepranešė perkančiajai organizacijai, kad subrangovės nurodytos klaidingai. Tik 2015 m. birželio 26 d. (bylos nagrinėjimo metu) papildomuose paaiškinimuose ieškovė šią klaidą įvertino kaip taisytiną, kuri negali būti laikoma pagrindu atmesti pasiūlymą.
  13. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė elgėsi ne pagal VPĮ reikalavimus, nenuosekliai, reiškė reikalavimą suteikti jai nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir išskirtines sąlygas taisyti pasiūlymo klaidas pasibaigus Pirkimui. Ieškovė nepateikė susitarimų su UAB „Vera Vita“, kokius konkrečius įsipareigojimus ši subrangovė prisiimtų pirkimo sutarties vykdymo metu. Teisėjų kolegija pritarė išvadai, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.
  14. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog padaryta esminių VPĮ pažeidimų. Atsakovė 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu atmesdama ieškovės Pretenziją Nr. 1 teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 12.4 punkte nenurodyti įmonių atestatai, kaip kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, patikrinimo tvarkos; pagal šią Pirkimo sąlygą tikrinama Pirkimo dalyvio teisė užsiimti statybos darbų vykdymu, o ne įmonių atestavimas pagal konkrečias darbų rūšis; Pirkimo sąlygose nenurodyti dalyvių (įmonių) atestatams keliami reikalavimai dėl konkretaus darbų rūšių sąrašo; ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo; teisės aktai nenustato reikalavimo rangovams, kaip įmonėms, užsiimančioms medicininių dujų tiekimo sistemų įrengimu, turėti darbų rūšies „dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimas“ atestatą; ieškovė neteisingai aiškina STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo nuostatas, kurios taikomos pramoninių (ne medicininių) dujų įrengimo statybos darbams.
  15. VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos teisingai. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, norėdama susipažinti su UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais, į perkančiąją organizaciją 2015 m. balandžio 15 d. kreipėsi su nemotyvuotu prašymu, be to, nenurodė, kokiu tikslu nori susipažinti su šia informacija. Atsižvelgusi į tai, kad UAB „Duventa“ yra pasiūlymų eilės 8 vietoje, o ieškovė – 4-oje, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimas ieškovės interesams įtakos neturi.
  16. Pretenzijos atmetimo konkrečių motyvų pranešimas tik pretenziją pateikusiam asmeniui objektyviai pagrįstas ir nepažeidžia kitų pirkimo dalyvių interesų bei lygiateisiškumo principo, atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą, kurio atsakovė laikėsi, atsakydama į pretenziją UAB „Duventa“. Įstatyme nenustatyta perkančiosios organizacijos pareigos išdėstyti sprendimo motyvus ir kitiems dalyviams.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors byloje netirta ir nenustatyta, ar ginčo darbams atlikti yra reikalingas ieškovės nurodytas kvalifikacijos atestatas (tai buvo vienas iš pateikto ieškinio pagrindų), teismai ją nepagrįstai ir neteisėtai pripažino neturinčia materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ji šio atestato neturi (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Ši prielaida nepagrįstai teismų pritaikyta vien ieškovei, taip sukeliant jai neigiamų teisinių pasekmių. Net nustačius, kad ieškovė neturi teisės atlikti ginčo darbų, jos suinteresuotumas ginčo Pirkimu neišnyksta. Paaiškėjus, kad darbų atestatas yra privalomas, o jo neturi ir visi kiti Pirkimo dalyviai, atsakovė privalėtų iš naujo vykdyti viešojo pirkimo procedūrą, kurioje ieškovė galėtų dalyvauti pakartotinai ir varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
    2. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė informaciją apie sutarties vykdymui ketinamas pasitelkti subrangoves, su jomis sudarytus ketinimų protokolus, subrangovių kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Rengdama pretenziją ieškovė pastebėjo, kad dėl apsirikimo pasiūlyme nurodė, jog medicininių dujų sistemų įrengimo darbus atliks subrangovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“, o ne UAB „Vera Vita“, kuri turi kvalifikacijos atestatą atlikti dujų technologinių inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Pretenzijoje ieškovė tai patikslino. Tokia situacija nepaneigia ieškovės teisės atlikti ginčo darbus, nes bendro visų ūkio subjektų pajėgumo, jei toks iš pat pradžių buvo, negali paneigti neteisingai nurodytas darbų pasiskirstymas.
    3. Pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalies nuostatas tiek pretenziją pateikusiam tiekėjui, tiek kitiems suinteresuotiems pirkimo dalyviams turi būti pranešta vienodo turinio (apimties) informacija apie priimtą sprendimą dėl tiekėjo pretenzijos, įskaitant pretenzijos atmetimo motyvus (ne tik rezoliucinę dalį; inter alia, VPĮ 15 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnio 3 dalis). Teismai padarė šiai normai prieštaraujančią išvadą, kad motyvai turi būti pranešami tik pretenziją pateikusiam asmeniui. Be to, reikalavimas tiekėjui iš anksto pagrįsti, kodėl jis prašo informacijos, kuri jam ir taip turi būti pateikta, reikštų pareigą įrodinėti, kad informacija, kurios turinio jis nežino, leido (galėjo leisti) jam suprasti savo teisėtų interesų pažeidimo apimtį. Taigi teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašymas atsakovei nemotyvuotas.    
    4. Pagal VPĮ 94 straipsnio nuostatas pretenzijos pateikimo termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Nors gavęs sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo tiekėjas gali suprasti, kad aukščiau esantys tiekėjai pripažinti atitinkančiais kvalifikacijos reikalavimus, tai paprastai nelaikoma momentu, kada tiekėjas suprato (ar galėjo suprasti), kad toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas. Jeigu tiekėjas, veikdamas taip apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, kaip būtų galima tikėtis adekvačioje situacijoje iš patyrusio ūkio subjekto, savo teisėtų interesų pažeidimo faktą realiai suvokė per protingą terminą, termino pretenzijai paduoti pradžia laikytina ne skundžiamo sprendimo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos diena, o tiekėjo suvokimo apie teisėtų interesų pažeidimą momentas.
    5. Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ieškovė gavo 2015 m. balandžio 7 d. Atsižvelgdama į jai reikalingos patikrinti informacijos, kuri leistų susidaryti nuomonę apie galimą teisėtų interesų pažeidimą, apimtį, ieškovė per protingą ir pateisinamą terminą nustatė galimas priežastis, dėl kurių atsakovės sprendimas yra neteisėtas. Siekdama išsklaidyti abejones dėl sprendimo neteisėtumo, ieškovė 2015 m. balandžio 15 d. atsakovei pateikė prašymą susipažinti su kitų Pirkimo dalyvių pasitelkiamais subrangovais, jei tokių yra. Gavusi iš jos paaiškinimą, ieškovė realiai suvokė savo teisėtų interesų pažeidimo faktą, t. y. pasitvirtino jos spėjimas dėl dalyvių kvalifikacijos neatitikties nustatytiems reikalavimams.
    6. Ieškovė per įstatyme nustatytą 15 dienų terminą nuo faktinio suvokimo apie savo interesų pažeidimą momento pateikė atsakovei Pretenziją Nr. 2. Šis terminas skirtas pretenzijai parengti ir pateikti, į jį negali būti įskaitomas tiekėjo suvokimo apie pagrindą pateikti pretenziją laikotarpis.
  2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.
    1. Ieškovė yra nesąžininga, nes pateiktu ieškiniu ginčija prieš ją pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų neatitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kai pačios pasiūlymas neatitinka tapataus pagrindo. Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, ir nurodo, kad, atmetus jos pasiūlymą, ji vis tiek liktų suinteresuota sudaryti pirkimo sutartį ir dėl to turi teisę ginčyti pirkimo procedūras. Išaiškinimai, kad tiekėjas galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo, suformuluoti, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, jei visi tiekėjų pasiūlymai būtų atmesti. Nagrinėjamoje byloje šios (visų pasiūlymų eilėje įrašytų tiekėjų pasiūlymų atmetimo) aplinkybės ieškovė neįrodinėjo.
    2. Į pasiūlymų eilę įrašyti tiek ieškovės, tiek kitų tiekėjų pasiūlymai, taigi perkančioji organizacija užtikrino lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, vienodai aiškindama pirkimo sąlygas dėl teisės verstis veikla, kaip nereikalaujančias tiekėjams turėti specialų statybos darbų kvalifikacijos atestatą vykdyti medicininių dujų tiekimo sistemų įrengimo darbus ir šį atestatą pateikti pasiūlyme. Teismas pagrįstai atsisakė remtis pavėluotais papildomais ieškovės paaiškinimais. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė valstybinių institucijų išvadas, kurios patvirtina, kad ieškovės nurodytas atestatas medicininių dujų tiekimo sistemų įrengimo darbams nereikalingas.
    3. Pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalies nuostatas perkančioji organizacija informuoti apie atmestos pretenzijos konkrečius motyvus turi tik šią pretenziją pateikusį tiekėją. Toks aiškinimas dera su VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytu skaidrumo principu. UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimas ieškovės interesams neturėjo įtakos, jos pasiūlymas liko toje pačioje pozicijoje.
    4. Teismai pagrįstai konstatavo, kad argumentai, jog atmestini rangovų pasiūlymai, nes jie ir subrangovai neturi VEI išduotų atestatų vykdyti šilumos punkto eksploatavimo darbus ir elektros tinklo ir įrengimų eksploataciją, pateikti pavėluotai, nusižengiant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka terminams. Šiuo pagrindu ieškovė Pretenziją Nr. 2 pateikė praleidusi įstatyme nustatytą terminą, skaičiuotiną nuo 2015 m. balandžio 7 d. ir pasibaigusį 2015 m. balandžio 22 d.
    5. Kaip socialiai atsakingas asmuo (žr. kasacinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011) ieškovė turėjo ir galėjo dar kvalifikacijos duomenų vertinimo stadijoje susipažinti su kitų tiekėjų pasitelktais subrangovais, informuoti perkančiąją organizaciją apie savo nuomonę dėl kvalifikacinių reikalavimų aiškinimo, laiku imtis tariamai pažeistų interesų gynybos bei siekti viešųjų pirkimų peržiūros procedūros operatyvumo.
    6. Pirkimo laimėtojas turi elektros tinklo ir įrenginių eksploatavimo atestatą. Kitas atestatas (vykdyti šilumos punkto eksploatavimo darbus) nereikalingas pirkimo objekto darbams, statybos įmonei pakanka turėti Aplinkos ministerijos išduotą atitinkamų ypatingų statinių statybos atestatą, tačiau neprivaloma papildomai turėti VEI išduotą atestatą vykdyti šilumos punkto eksploatavimo darbus. Reikiamą kvalifikacijos atestatą vykdyti ypatingų statinių statybos darbus turi visi Pirkimo dalyviai. Pagal Pirkimo sąlygose pateiktą techninį projektą perkančioji organizacija perka šiluminio mazgo rekonstravimo darbus, o techniniame projekte nenustatyta, kad rekonstruojama šiluminė sistema vykdant darbus veiks, taigi rangovas, vykdydamas darbus, šiluminio punkto nenaudos ir jam nereikia turėti šiluminio punkto eksploatavimo atestato.
    7. Atsakovės šilumos ūkio priežiūrą vykdo UAB „Prienų energija“, todėl jai pagal techninį projektą nereikia turėti papildomai sertifikuoto rangovo šilumos punktui eksploatuoti ir šio atestato nereikėjo Pirkimo dalyviams.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atsakovės veiksmų peržiūros procedūros (ikiteisminės ginčo stadijos)

  1. dėl tiekėjos teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (dėl Pretenzijos Nr. 1 nagrinėjimo)

 

  1. Teismai pripažino, kad tiekėja, perkančiajai organizacijai teikdama Pretenziją Nr. 1, neturi teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį, t. y. neturi teisės ginčyti atsakovės veiksmų dėl pasiūlymų eilės 1–3 vietoje išrinktų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, nes nei ji pati, nei jos pasitelkta subrangovė atitinkamo atestato neturi.
  2. Šie teismų argumentai, skundžiami kasaciniame skunde, pripažįstami kaip teisiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys nuosekliai suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Struktūra“ v. VšĮArtkomas, bylos Nr. 3K-3-326-415/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. VšĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015, ir jose nurodytą kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką).  
  3. Teisėjų kolegija atskirai išsamiai nepristatys šios kasacinio teismo praktikos, kurią teismai taikė netinkamai (arba apskritai netaikė), todėl priėjo prie teisiškai nepagrįstos išvados, kad ieškovė teisiškai nesuinteresuota. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl iš konkurso pašalinto tiekėjo teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus dėl jo ar kitų dalyvių pasiūlymų vertinimo.
  4. Teisingumo Teismo nurodyta, kad teisinio suinteresuotumo kriterijaus taikymui prieštarauja tokia tvarka, kai tiekėjui būtų apribotos teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą nepripažinti jo pasiūlymą geriausiu, nes prieš geriausio pasiūlymo atrankos procedūrą jo pasiūlymas buvo atmestas (neva dėl tariamo pažeidimo jam nekilo žalos ar jos patyrimo galimybės). Tokiu atveju iš tiekėjo būtų atimta ne tik teisė prašyti peržiūrėti, jo tvirtinimu, neteisėtą sprendimą, bet ir teisė ginčyti atmetimo pagrindo pagrįstumą, kurį peržiūros institucija nurodė siekdama paneigti jo, kaip asmens, kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika, statusą (Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. sprendimas Hackermüller, C-249/01, ECLI:EU:C:2003:359).
  5. Be to, tais atvejais, kai per peržiūros procedūrą viešojo pirkimo konkurso laimėtojas, pateikęs priešpriešinį skundą, pareiškia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, paremtą tuo, kad skundą pateikęs dalyvis (ieškovas) neturi teisės apskųsti, nes pastarojo pateiktą pasiūlymą perkančioji organizacija turėjo atmesti kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų techninių reikalavimų, neleidžiama, prieš tai atlikus šio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo vertinimą, šį skundą pripažinti nepriimtinu, nenusprendus, ar viešojo pirkimo konkurso laimėtojo ir pagrindinį skundą pateikusio dalyvio pasiūlymai atitinka minėtus techninius reikalavimus; atsižvelgiant į tai, dėl konkurso laimėtojo priešpriešinio skundo negali būti atmestas kito dalyvio skundas tuo atveju, kai per tą pačią procedūrą ir tais pačiais pagrindais ginčijamas kiekvieno iš subjektų pasiūlymo tinkamumas; esant tokiai situacijai kiekvienas konkurentas gali remtis lygiaverčiu teisėtu suinteresuotumu, kad būtų atmestas kito subjekto pasiūlymas, o tai gali lemti, kad perkančioji organizacija negalės atrinkti tinkamo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimas Fastweb, C-100/12, ECLI:EU:C:2013:448).
  6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Priešingai nei motyvavo teismai, tiekėjo galėjimas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį pirkimo objektu kaip teisinio suinteresuotumo sąlyga labiau vertinamas ne in concreto, bet in abstracto, t. y. svarbu ne tai, ar tiekėjo pasiūlymas atitinkamame pirkime buvo pripažintas kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus, o ar tiekėjo įsteigimo tikslai, vykdoma veikla, jo turimi pajėgumai apskritai suponuoja jo (vieno ar kartu su kitais ūkio subjektais) galimybę varžytis dėl pirkimo objekto. 
  7. Primintina, kad 2009 m. nutartyje, į kurią nuorodą davė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovui – draudikui pagal VPĮ nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus viešajame ekspertizės paslaugų pirkime, nes jo siekis buvo nukreiptas išimtinai į šio konkurso rezultatus, o ne interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ją vykdyti ir gauti finansinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
  8. Jei būtų pritarta teismų išvadai, kad pirkimo sąlygų neatitinkantis tiekėjas negali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimų, nes tokia neatitiktis neva leidžia nustatyti, jog jis negali atlikti tam tikrų darbų, patiekti prek ar suteikti paslaugų, teisinis suinteresuotumas būtų nepripažintas ne tik tiekėjui, siekiančiam apskųsti sprendimus dėl jo ar kito dalyvio pasiūlymo vertinimo, bet ir ūkio subjektui, norinčiam kvestionuoti pačias galimai neteisėtas pirkimo sąlygas.
  9. Ieškovės teisinis suinteresuotumas a fortiori pagrįstas jos dalyvavimu Pirkime, o aplinkybė, ar jos pasiūlymas atitinka atsakovės iškeltas sąlygas, šiuo atveju teisiškai nereikšminga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija de jure nepriėmė sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymo. Atsakyme į Pretenziją Nr. 1 naujai nurodyta aplinkybė, susijusi su ieškovės pasiūlymo atitiktimi, – ne savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas, dėl kurio būtų galima inicijuoti naują peržiūros procedūrą (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-324/2013), o argumentas nepripažinti teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą.
  10. Dėl pirmiau nurodytų kasacinio teismo argumentų teisiškai nepagrįstu pripažįstamas teismų vertinimas, kad ieškovė gina ne savo subjektines teises, o viešąjį interesą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Šiame kontekste taip pat atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės inicijuota peržiūros procedūra suponuoja šios proceso šalies pripažinimą nesąžininga, socialiai neatsakinga. Šių aplinkybių neleidžia konstatuoti atsakovės argumentai, kad ieškovė ginčija tik prieš save esančius, bet ne į tolesnę eilės vietą įrašytus (t. y. tik 1–3 vietos laimėtojus, bet ne 5–13).
  11. Sutiktina su kasatore, kad jos suinteresuotumą pagrindžia prielaida, jog jei būtų nuspręsta, kad atitinkamas atestatas buvo būtinas ir dėl to netinkamai įvertinta 1–3 vietų laimėtojų kvalifikacija, grįžus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, neatmestina, kad likusių tiekėjų, įskaitant ieškovę, kainos perkančiajai organizacijai galėtų būti nepriimtinos. Šiuo atveju ieškovė neprivalėjo ginčyti visų Pirkimo dalyvių pasiūlymo vertinimo, juolab jai visą laiką nuosekliai laikantis pozicijos, kad jos pačios pajėgumas pakankamas viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti.
  12. Be to, toks galimas teismo sprendimas dėl 1–3 vietos laimėtojų kvalifikacijos vertinimo netinkamumo įpareigotų analogišku pagrindu pakartotinai įvertinti visų kitų dalyvių pasiūlymus, nepriklausomai nuo to, kad jie nedalyvavo teismo procese (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Atsižvelgiant į atsakovės poziciją ikiteisminėje ir teisminėje ginčo stadijoje dėl Pirkimo sąlygų 12.4 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat argumentus, pateiktus atsiliepime į kasacinį skundą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija atestato (ar atskiro įrašo jame) dėl medicininių dujų tiekimo sistemų įrengimo ir energitikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbų apskritai nelaikė būtinu, jo nepateikimo nevertino kaip Pirkimo dalyvių kvalifikacijos trūkumo.
  13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su Pirkimo laimėtoja 2015 m. liepos 8 d. sudarė viešojo darbų pirkimo sutartį, šalių ginčo dalies, susijusios su tiekėjo galimybe ištaisyti pasiūlymo duomenis apie subrangovams paskiriamus atlikti darbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liutenas“ v. AB „Utenos vandenys, bylos Nr. 3K-3-15-248/2016, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktiką), nagrinėjimas praranda prasmę.
  14. Bet kokiu atveju, kasacinio teismo vertinimu, ieškovei pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės veiksmus, o jos pasiūlyme netinkamai nurodytų subrangovių aplinkybė ir galimybė šią klaidą ištaisyti šio intereso nepanaikina. Jei būtų nuspręsta, kad ieškovės nurodomi dokumentai neprivalomi vykdant viešojo pirkimo sutartį, jos reikalavimai turėtų būti pripažinti kaip teisiškai nepagrįsti ir atmetami, bet neužkertamas kelias ginčyti atsakovės veiksmus dėl teisinio suinteresuotumo stokos.
  15. Dėl peržiūros procedūros pagal Pretenziją Nr. 1 teisinio vertinimo taip pat pažymėtina nenuosekli apeliacinės instancijos teismo (kartu atsakovės) pozicija vienu metu pritariant išvadai, kad ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų, nes nei kasatorė, nei jos subrangovė UAB „Šilumos energijos sistemos“ neturi atestato, patvirtinančio teisę vykdyti medicininių dujų tiekimo sistemų įrengimo darbus, tačiau vėliau nurodant, jog šis atestatas pagal teisės aktus nėra būtinas. Kita vertus, sutiktina su kasatore, kad teismų pozicija dėl neigiamų padarinių ieškovei, neturinčiai atitinkamo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, turėjo būti pritaikyta ir kitiems Pirkimo dalyviams.

 

  1. dėl tiekėjos teisės susipažinti su kitos Pirkime dalyvavusios dalyvės pateiktos pretenzijos atmetimo pagrindais (VPĮ 6 straipsnis, 941 straipsnio 3 dalis)

 

  1. VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
  2. Šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kiek išsamiai turėtų būti pranešama konkurso procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams apie kito dalyvio pretenzijos išnagrinėjimą.
  3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad pagal teisinį reguliavimą kitiems (ne atitinkamą pretenziją pateikusiam) tiekėjams, be konkretaus perkančiosios organizacijos sprendimo patenkinti arba atmesti pretenziją, neteiktina papildoma informacija. Su tokiu VPĮ 941 straipsnio 3 dalies aiškinimo kasacinis teismas sutinka.
  4. Vien tai, kad apie vieno tiekėjo pretenzijos išnagrinėjimo rezultatus informuojami visi dalyviai, savaime nereiškia vienodos jų visų informavimo apimties. Tokia išvada išplaukia iš pačios VPĮ 941 straipsnio 3 dalies turinio, iš kurio matyti skirtingas motyvavimo išsamumas priimamo sprendimo ir informavimo apie jį atžvilgiu. Šis skirtumas pagrįstas, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, ne siekiu užtikrinti skaidrumą, bet skirtingais konkurse dalyvaujančių tiekėjų interesais (išskyrus atvejus, kai dalyvio pretenzija paduota dėl kito dalyvio pasiūlymo vertinimo ar konkurso sąlygų nustatymo).
  5. Kai tiekėjas ginčija perkančiosios organizacijos veiksmus dėl savo paties pasiūlymo vertinimo, atsakymo į pretenziją turinys pirmiausia susijęs su jo interesų gynyba, kitiems dalyviams iš esmės svarbus tik pats sprendimas (pretenzija atmesta ar patenkinta) ir informacija apie tolesnę procedūrų eigą. Kita vertus, tai nereiškia, kad atsakymo į pretenziją turinys yra slaptas, juolab kad kiti tiekėjai vėliau gali įstoti į teismo procesą, ginčyti ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
  6. Pažymėtina, kad atsakovė, atskiruoju skundu skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pridėjo UAB „Duventa“ pretenziją ir atsakymą į ją, šie dokumentai teismo nepripažinti nevieša bylos medžiaga (t. 2, b. l. 2324). Dėl šių priežasčių ieškovės teisėto intereso susipažinti su atsakymu į UAB „Duventa“ pretenziją klausimo nagrinėjimas byloje teisiškai nebereikšmingas.
  7. Nagrinėjamos bylos ypatumas tas, kad ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją jos prašydama supažindinti su UAB „Duventa“ pretenzijos atmetimo motyvais, nors ir nurodė netinkamą teisinį pagrindą. Dėl to spręstina, ar pagal kitas VPĮ nuostatas tiekėjai gali reikalauti supažindinti su kitų dalyvių pretenzijų atmetimo pagrindais.
  8. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakymo į pretenziją motyvai (t. y. informacija apie tai, dėl kokių priežasčių perkančioji organizacija ir toliau laikosi pozicijos, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų, arba priešingai, pradinė vertinimo pozicija keičiama) tiesiogiai susiję su pasiūlymu, su kuriuo teisė susipažinti, išskyrus konfidencialią informaciją, įtvirtinta įstatyme (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013).
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija motyvuotą atsakymą apie išnagrinėtą pretenziją privalo išsiųsti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o visus kitus pirkimo dalyvius ji informuoja apie gautos pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą (jos atmetimą ar patenkinimą) ir tolesnę procedūrų eigą; su pretenzija ir motyvuotu atsakymu į kiti pirkimo dalyviai gali susipažinti pagal VPĮ 6 straipsnio nuostatas, jei perkančiajai organizacijai pateiks atskirą prašymą susipažinti ir jei prašoma išviešinti pretenzija ir atsakymas į ją (ar pretenzijos ar atsakymo į ją dalis) nepažeis atitinkamo ūkio subjekto teisės į konfidencialios informacijos apsaugą.

 

c) dėl tiekėjos tinkamo teisėtų interesų gynimo įgyvendinimo (dėl Pretenzijos Nr. 2 nagrinėjimo)

 

  1. Kasatorė ginčija teismų procesinių sprendimų dalį dėl netinkamo peržiūros procedūros inicijavimo pagal Pretenziją Nr. 2. Skundžiamuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovė, nors apie kitų tiekėjų pasitelkiamus subrangovus sužinojo 2015 m. balandžio 15 d., tačiau atsižvelgiant į pasyvų elgesį – apie pasiūlymų eilę jai buvo pranešta 2015 m. balandžio 7 d., o prašymą supažindinti su pirmiau nurodyta informacija ji pateikė praėjus 7 dienoms po sužinojimo apie laimėtojus, be to, Pretenzijoje Nr. 2 keliami klausimai galėjo būti iškelti teikiant Pretenziją Nr. 1 (2015 m. balandžio 21 d.) – jos interesai teismų negintini, todėl dėl šios dalies bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 2 punktas, 4233 straipsnis).
  2. Tokia peržiūros institucijų pozicija iš esmės reiškia teisinio nesuinteresuotumo (arba teisinio suinteresuotumo praradimą) dėl dalies reikalavimų pripažinimą (žr. Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimą Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93).
  3. Kasacinis teismas teismų argumentus dėl ieškovės pasyvumo peržiūros procedūroje, dėl kurio buvo praleistas terminas Pretenzijai Nr. 2 pateikti ir dėl ko perkančioji organizacija teisėtai atsisakė ją nagrinėti, pripažįsta kaip teisiškai nepagrįstus.
  4. Dėl šios ginčo dalies pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė iš principo turėjo teisę atsakovei pateikti Pretenziją Nr. 2. Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. AB „Amber Grid, bylos Nr. 3K-3-466-969/2015).
  5. Nors tiekėja abiem pretenzijomis ginčijo perkančiosios organizacijos veiksmus vertinant pirmų trijų vietų tiekėjų kvalifikaciją pagal tą pačią Pirkimo sąlygų 12.4 punkto sąlygą, tačiau ši bendroji konkurso nuostata – dalyvis turi teisę verstis statybos darbų vykdymo veikla – taikyta (ar turėjo būti taikoma) dėl skirtingų pagal viešojo pirkimo sutartį atliktinų darbų, todėl Pretenzijos Nr. 1 ir Nr. 2 nelaikytinos pakartotinėmis.
  6. Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo interesų gynybos teisę, pirmiausia pažymėtina, kad VPĮ nuostatose (6, 41 straipsniai) neįtvirtintas terminas prašymui susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti. VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti atitinkamus duomenis.
  7. Teisingumo Teismo pažymėta, kad teisinio saugumo principu reikalaujama, kad pagal nustatytą tvarką gauta informacija (VPĮ 41 straipsnis) ar informacija, kuri galėjo būti taip gauta, dalyvis nebegalėtų remtis kaip pagrindu pareikšti ieškinį praėjus nacionalinėje teisėje numatytam terminui (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas ieškovės procedūrinių veiksmų vertinimas kaip pasyv nepagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį būtų galima pripažinti tiekėjos pavėluotą susipažinimą su kitų dalyvių pasiūlymais.
  8. Kita vertus, priešingai nei sprendė teismai, septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo pasiūlymo eilės sudarymo (ar kito sprendimo priėmimo), per kurį tiekėjas pateikia prašymą susipažinti su konkurentų pasiūlymais, teismų praktikoje nelaikytinas neprotingai ilgu ar vilkinančiu pirkimo eigą. Pavyzdžiui, pirmiau nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015, toks prašymas buvo pateiktas po dviejų savaičių nuo sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose UAB „Švarinta“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir AB „Specializuotas transportas“ v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-60-378/2015; kt.).
  9. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pagrįstai susipažinimo su kitų dalyvių pasiūlymais terminą susiejo su atidėjimo terminu, per kurį tiekėjas gali pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Toks aiškinimas netiesiogiai išplaukia ir iš pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo Idrodinamica Spurgo Velox ir kt. 36 punkto. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino pretenzijų pateikimo terminų skaičiavimą, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos suteiktos informacijos momentą.
  10. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pretenzijų padavimo terminus galima taikyti tik dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, pažeidžiančių konkurso dalyvių interesus, kurie nustatyti ar paaiškėja prieš šių terminų pabaigą; negalimas toks terminų taikymas, kuris lemia tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės) (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą Lämmerzahl, C-241/06, ECLI:EU:C:2007:597).
  11. Be to, veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex (UK), C-406/08, EU:C:2010:45). Apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos datos, kai tiekėjas gavo pranešimą ar sužinojo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, galimai pažeidžiantį ieškovo interesus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas Idrodinamica Spurgo Velox ir kt.).
  12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie kitų dalyvių pasitelkiamus subrangovus, kaip aplinkybę, leidžiančią kvestionuoti konkurentų kvalifikacijos vertinimo teisėtumą, sužinojo ne 2015 m. balandžio 7 d., kai buvo paskelbta pasiūlymų eilė, o 2015 m. balandžio 15 d., kai atsakovė šią informaciją pateikė, atsakydama į prašymą supažindinti. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, prašymas susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais buvo pateiktas nepažeidžiant terminų (nes jie įstatyme apskritai nenustatyti), 15 dienų pretenzijos pateikimo terminas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 15 d.
  13. Tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o ne kito tiekėjo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, a fortiori, kuri (atitiktis) galutinai dar neįvertinta (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015). Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė privalėjo jai pateikti prašymą susipažinti su kitų dalyvių subrangovais po vokų atplėšimo ir Pirkimo dalyvių ir jų kainų paviešinimo, juolab kad ji, net ir nustačiusi laimėtojų eilę, t. y. paaiškėjus, kurie dalyvių pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygas, vertino, kad ieškovė teisiškai nesuinteresuota šiuo sprendimu.
  14. Dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuotina, kad Pretenzija Nr. 2 pateikta nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto termino. Atsižvelgiant į tai, atskirai nevertintini bendrojo pobūdžio kasatorės argumentai, susiję su laikotarpiu, reikalingu tiekėjui išanalizuoti ir suprasti gautą informaciją.
  15. Teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais ir perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją yra skirtingos tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynybos priemonės (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Statybos restauravimo darbai“ v. Maironio lietuvių literatūros muziejus, bylos Nr. 3K-3-509/2011). Dėl to naudojimasis viena priemone neturi padaryti mažiau palankaus kitos priemonės taikymo.
  16. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tiekėja per 15 dienų privalėjo perkančiajai organizacijai pateikti tiek prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, tiek pretenziją, yra de facto sutrumpinamas pretenzijos pateikimo terminas. Šios pozicijos nekeičia retrospektyvus teismų vertinimas, kad atsakovė atsakymą į prašymą supažindinti pateikė tą pačią dieną.
  17. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinant Pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikaciją aspektų

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad teismai šalių ginčą sprendė iš esmės tik peržiūros procedūros teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo aspektais, o kasacinio teismo išaiškinimais šioje nutartyje teismų argumentai pripažįstami teisiškai nepagrįstais ir dėl to keičiami, konstatuotina, jog proceso šalių ginčo dalis dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant Pirkimo dalyvių pasiūlymus teisėtumo teismų liko neįvertinta, todėl dėl šios nesutarimo dalies bylos esmė neatskleista.
  2. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 
  3. Nors teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, tačiau pirmosios instancijos teismui nurodo kasacinio teismo praktiką, kuri galbūt galėtų būti reikšminga iš naujo sprendžiant šalių ginčą.
  4. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į išsamiai ir nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl teisės verstis veikla nustatymo pirkimo dokumentuose ir tiekėjų kvalifikacijos atitikties vertinimo perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams ar kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms, jei pirkimo dokumentuose šie reikalavimai expressis verbis neįtvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „AKIRO“ v. Ugniagesių gelbėtojų mokykla, bylos Nr. 3K-3-654-378/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Pagrindiniai šios praktikos aspektai šie:
    1. VPĮlex specialis, viešųjų pirkimų srityje kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse;
    2. dėl iš skaidrumo principo turinio išplaukiančios pareigos perkančioji organizacija privalo laikytis su atitinkamu pirkimu susijusių specialiųjų teisės aktų reikalavimų, jei jie tiesiogiai susiję su viešojo pirkimo sutartimi, jos tinkamu vykdymu ir sėkmingu užbaigimu;
    3. teisė verstis atitinkama sertifikuojama (licencijuojama) veikla susijusi ne tik su laimėtojo galimybe su perkančiąja organizacija sudaryti sandorį, tinkamai atlikti iš jo kylančias prievoles, bet ir užtikrina visų tiekėjų sąžiningą konkurenciją;
    4. net jei pirkimo sąlygų [konkrečiu atveju] ir negalima sistemiškai aiškinti taip, kad pagal jas tiekėjai privalėjo įrodyti perkančiajai organizacijai, jog turi teisę verstis atitinkama veikla, VPĮ ir kitų teisės normų subsidiaraus teisės taikymo taisyklė ir skaidrumo principo turinys aiškintini taip, kad aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti;
    5. perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi;
    6. šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu.
  6. Iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėtų įvertinti kasatorės argumentus, kad atsakovės siekiamiems įsigyti darbams, a fortiori medicininių dujų sistemos įrengimo ir energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo bei bandymo darbams (Pretenzijos Nr. 1, 2), pagal specialiuosius statybos rangą reguliuojančius teisės ir (ar) kitus teisės aktus Pirkimo dalyviai privalėjo būti įgiję atitinkamą kvalifikaciją (pajėgumą) ir turėti tai patvirtinančius dokumentus (atestatus, sertifikatus).
  7. Dėl energetikos įrenginių remonto, paleidimo, derinimo ir bandymo darbų atskirai atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad pagal Pirkimo dokumentus (Techninio projekto dalies „Šilumos tiekimas ir gamyba“ techninę specifikaciją; t. 1, b. l. 162185) buvo, inter alia, nustatyta, jog šilumos ir hidraulinių nuostolių bei projektinės šilumnešio bandymus gali atlikti Prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą (t. 1, b. l. 173). Be to, Pretenzijoje Nr. 2 ieškovė taip pat kėlė argumentus dėl elektros įrenginių bandymo darbų.
  8. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos veiksmai, kai tiekėjų, pagal konkurso nuostatas nepateikusių reikalaujamų dokumentų, pasiūlymai neatmetami, kvalifikuotini kaip pirkimo sąlygų de facto keitimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  9. Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai.
  10. Dėl šio aspekto pirmosios instancijos teismas, be nutarties 74–76 punktuose nurodytų aspektų, teisiškai turėtų įvertinti perkančiosios organizacijos poziciją, pagal kurią šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas jų priežiūrą ir naudojimą gali perduoti vykdyti atitinkamą kompetenciją turinčiam asmeniui, o atsakovės šilumos ūkio priežiūrą vykdo UAB Prienų energija, todėl perkančiajai organizacijai pagal techninį projektą nereikia turėti papildomai sertifikuotą rangovą šilumos punktui eksploatuoti ir šio atestato nereikėjo Pirkimo dalyviams.
  11. Kasacinio teismo šiuo klausimu konstatuota, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta; tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti; dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014).
  12. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, atsakovė turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas šalys pagal atitinkamas CPK nuostatas prašo priteisti iš procesinės priešininkės.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,98 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gražina Davidonienė

 

Gintaras Kryževičius

 

Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-255/2014
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-326-415/2015
  • e3K-3-362-415/2015
  • 3K-3-252/2009
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-15-248/2016
  • 3K-3-495/2013
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-466-969/2015
  • 3K-3-60-378/2015
  • 3K-3-509/2011
  • 3K-3-654-378/2015
  • 3K-3-590/2013
  • 3K-3-411/2014
  • CPK