Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-26][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-86-916-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-86-916/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB „Lietuvos geležinkeliai“ 110053842 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė „Telekonta“ 144803197 Ieškovas
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-86-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00678-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto pašalinimo iš viešojo pirkimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą ir jų pareigą išviešinti pasitelkiamą ūkio subjektą, kurio pajėgumu remiamasi, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Telekonta“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) ieškiniu prašė pripažinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė, perkantysis subjektas) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo konkurso neteisėtu, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį – grąžinti ieškovę į viešojo pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė 2018 m. rugsėjo 7 d. paskelbė tarptautinį viešąjį 2018/PCSR-1-10 ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugų pirkimą skelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 395140 (toliau – Pirkimas). Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) pateikė atsakovei paraiškos formą, kuria išreiškė savo pageidavimą dalyvauti Pirkime. Atsakovė 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė pranešimą, kuriuo konstatavo, kad visi dalyviai turi teisę dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, ir pripažino, jog visų dalyvių paraiškos atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus paraiškos pateikimo ir parengimo reikalavimus. Kartu šiame pranešime buvo nustatytas reikalavimas pateikti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 5 priede nurodytus reikalaujamus tiekėjo kvalifikacijos dokumentus.

4.       Ieškovė 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė atsakovei tiekėjo kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą bei kitus Pirkime keliamus reikalavimus tiekėjams patvirtinančius dokumentus. Su kvalifikacijos dokumentais ieškovė pateikė pagrindinių ekspertų sąrašą bei jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsakovė paprašė patikslinti ieškovės pateiktus dokumentus ir nurodyti ekspertais asmenis, kurie yra ieškovės darbuotojai. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės paraiškos formoje nebuvo nurodyta, jog ji remsis kitų subjektų pajėgumais, todėl ji nebegalėjo tikslinti savo kvalifikacijos ir kvalifikacijos tikrinimo etape nurodyti naujų ekspertų, kurių pajėgumais remsis Pirkime.

5.       Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei patikslintus paraiškos ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (toliau – EBVPD) duomenis ir nurodė, kad ji turi teisę tikslinti kvalifikacijos duomenis, patikslindama paraiškoje ir EBVPD pateiktą informaciją. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, nes jos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto pašalinimo iš Pirkimo, tačiau atsakovė 2019 m. balandžio 24 d. ieškovės pretenziją atmetė.

6.       Atsakovės atsakyme į pretenziją yra akcentuojamos Pirkimo sąlygos, kuriomis reikalaujama paraiškoje ir EBVPD nurodyti ekspertus, kurių pajėgumais bus remiamasi. Ieškovė neneigė tokių Pirkimo sąlygų, tačiau laikė, kad šiomis sąlygomis nepaneigiama tiekėjo teisė tikslinti paraiškoje ir EBVPD nurodomų duomenų, jie gali būti tikslinami, keičiami ir pildomi pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinių pirkimų įstatymas, KPĮ) 58 straipsnio 5 dalį. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo pašalinti ieškovės iš Pirkimo, kadangi kvalifikacijos tikrinimo etape buvo pateikti duomenys, kad kvalifikaciją ieškovė įrodinės ne tik savo, bet ir pasitelkiamų ekspertų pajėgumais. Atsakovei niekaip nebuvo sutrukdyta įsitikinti ieškovės kvalifikacija ir siūlomų ekspertų atitiktimi Pirkime keliamiems reikalavimams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad paraiškoje ir EBVPD pateikiami duomenys yra išimtinai duomenys apie tiekėjų kvalifikaciją, kurie galėjo būti tikslinami. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komunalinių pirkimų įstatymo 59 straipsnio, 62 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio nuostatas, sprendė, kad tiekėjas pateiktame pasiūlyme (paraiškoje) turi nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, o jų nenurodžius pasiūlyme (paraiškoje), įstatyme nenustatyta galimybė tiekėjui pasitelkti naujus ūkio subjektus. Be to, anksčiau nurodytose teisės normose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad gali būti pasitelkiami kiti ūkio subjektai, tačiau tik keičiant tuos, kurie buvo nurodyti pasiūlyme (paraiškoje).

9.       Teismas, įvertinęs Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7.1.3 punkto, Bendrųjų sąlygų 5.4, 5.6 ir 5.7 punktų nuostatas, sprendė, kad perkantysis subjektas tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjas savo paraiškoje privalo nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, to nepadarius, nenurodyto, naujo subjekto pajėgumais remtis negalima. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, su jomis sutiko, taip pat neprašė paaiškinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1, 7.1.3 punktų bei Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.4–5.7 punktų, o tai įrodo, jog jos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos. Kita vertus, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog jos būtų neatitikusios KPĮ 48 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

10.       Teismas akcentavo, kad aptariamu atveju atsakovė paraiškoje bei EBVPD aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nesirems kitų subjektų pajėgumais, o darbuotojų, kurie atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, nenurodė. Naujo ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėja ketina remtis, nurodymas nepatenka į teisės tikslinti kvalifikacijos reikalavimus apimtį, o iš esmės reiškia, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų.

11.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ekspertų nenurodymas paraiškoje ir EBVPD yra išimtinai tik formalumas, kuris neturėjo įtakos ūkio subjektų išviešinimo tikslo įgyvendinimui. Tiek KPĮ 62 straipsnio 3 dalyje, tiek Pirkimo sąlygose, tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė laiku išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, kad atlikdamas pirkimą skelbiamų derybų būdu perkantysis subjektas jau po paraiškos pateikimo iki teikiant pasiūlymą galėtų patikrinti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Pirkimo sąlygos turi būti taikomos ir aiškinamos visiems vienodai. Pirkimo sąlygų aiškinimas taip, kaip būtų naudinga išimtinai ieškovei, paraiškoje ir EBVPD nurodžiusiai, kad neketina remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, būtų nesuderinamas su skaidrumo bei lygiateisiškumo principais.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi         Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai buvo apibrėžtas momentas, iki kurio tiekėjai privalo įgyti reikiamą kvalifikaciją (iki paraiškų pateikimo termino pabaigos), ir nustatytas aiškus reikalavimas pasitelkiamus ūkio subjektus išviešinti paraiškoje. Pirkimo sąlygos leido tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Jose buvo nurodyta, kad jeigu tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, jis, teikdamas paraišką, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog tiekėjui ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Ūkio subjektais, kurių pajėgumais gali būti remiamasi, laikomi ir ekspertai, kurie Pirkimo laimėjimo ir Pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo (Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.6 punktas). Jeigu toks ūkio subjektas paraiškoje nėra nurodomas, jo pajėgumais remtis negalima (Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.7 punktas).

14.       Pirkimo sąlygos, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tikslios, aiškios, be dviprasmybių, t. y. atitiko Komunalinių pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl buvo privalomos tiek tiekėjams, tiek pačiam perkančiajam subjektui. Duomenų, kad ieškovė Pirkimo sąlygų nesuprato, prašė jas išaiškinti ar ginčijo, byloje nėra.

15.       Remiantis KPĮ 73 straipsnio 3 dalimi, atliekant pirkimo procedūras skelbiamų derybų būdu tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinimo pagrindų nebuvimas tikrinamas po paraiškos pateikimo iki tiekėjo pasiūlymo pateikimo. Po pasiūlymų pateikimo tiekėjo kvalifikacija nėra tikrinama. Tuo atveju, jei paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų, toks tiekėjas teikti pasiūlymo apskritai nėra kviečiamas. Taigi, tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams aspektu teisiškai reikšmingas yra paraiškų pateikimo terminas, kaip tai tiesiogiai nurodyta ir nagrinėjamų Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 punkte.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė paraiškoje ir EBVPD nenurodė, jog remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o iki paraiškų pateikimo termino pabaigos ieškovė pati savarankiškai objektyviai nebuvo įgijusi reikiamos kvalifikacijos, sprendė, kad atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose. Atsakovė ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neturi teisės po paraiškos pateikimo termino pabaigos tikslinti ir nurodyti naujus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketina remtis.

17.       Išvada, kad ieškovė neturi teisės tikslinti paraiškos ir joje nurodyti naujų pasitelkiamų ūkio subjektų, pirmiausia išplaukia iš tiekėjo kvalifikacijos esmės kaip objektyvios kategorijos ir Pirkimo sąlygose aiškiai įtvirtinto momento, iki kurio tiekėjai turi būti tokią kvalifikaciją įgiję. Be to, tokiu būdu užtikrinamas skaidrumo principo, reikalaujančio, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų Pirkimo sąlygas interpretuoti vienodai, o perkantysis subjektas Pirkimo sąlygas aiškintų ir taikytų vienodai, laikymasis bei teikėjų lygiateisiškumo principas.

18.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paraiškos dalis dėl ūkio subjektų išviešinimo, nors ir tiesiogiai susijusi su tiekėjo atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams, tačiau nebegali būti tikslinama, priešingas aiškinimas reikštų, jog tiekėjas, paraiškos pateikimo metu neatitikęs kvalifikacijos reikalavimų, taptų juos atitinkantis. Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika dėl galimybės tikslinti paraišką (pasiūlymą) dėl pasitelkiamų ūkio subjektų, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė ieškovė, šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 49 straipsnio 4 dalyje bei KPĮ 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas dėl galimybės pakeisti ūkio subjektą, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, nagrinėjamam ginčui netaikytinas. Tiekėjui nei paraiškoje, nei EBVPD apskritai neišviešinus jokio ūkio subjekto, objektyviai nėra įmanoma ir jo keitimo galimybė. Ieškovės teisinė padėtis negali būti tapatinama su nurodyta VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje ir VPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nes tiekėjas, pasitelkęs ūkio subjektą, neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų, jau teikdamas paraišką viešai deklaravo, kad jis pats savarankiškai, be pasitelkiamų ūkio subjektų, neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tuo tarpu tiekėjas, pateikęs paraišką, kurioje nenurodė, jog bus remiamasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, patvirtino, kad jis reikiamą kvalifikaciją yra savarankiškai įgijęs iki paraiškos pateikimo termino pabaigos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismai netinkamai nustatė momentą, kuriuo tiekėjas turėjo būti įgijęs reikalaujama? kvalifikacija?, šį momentą aiškino pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri buvo suformuota galiojant nebeaktualiai VPĮ redakcijai. Iki KPĮ ir naujos VPĮ redakcijos įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. pagal anksčiau galiojusį viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką tiekėjo kvalifikacija visais atvejais turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011), subrangovų išviešinimo momentas taip pat siejamas su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017).

20.2.                      Tačiau, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus KPĮ 62 straipsnio 4 dalies ir pasikeitus VPĮ 49 straipsnio 4 dalies redakcijai, tiekėjų kvalifikacijos įgijimo momentas ne visais atvejais gali ar turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Lingvistiškai ir sistemiškai su kitomis KPĮ normomis aiškinant KPĮ 62 straipsnio 4 dalį, šioje normoje įtvirtinta tiekėjų teisė pakeisti pasitelktą ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi viešajame pirkime, nauju ūkio subjektu, jeigu pirmojo kvalifikacija neatitinka viešajame pirkime keliamų reikalavimų. Vadinasi, ši norma expressis verbis (tiesiogiai) leidžia tiekėjui, kuris neturi tinkamos kvalifikacijos, tokią kvalifikaciją įgyti iki jo kvalifikacijos galutinio vertinimo.

20.3.                      Dabar galiojanti KPĮ redakcija įtvirtina galimybę kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantį subrangovą pakeisti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiu subrangovu po to, kai perkantysis subjektas priima sprendimą dėl pirmojo subrangovo kvalifikacijos neatitikties. Tai reiškia, kad tiekėjų kvalifikacijos įgijimo momentas ir subrangovų išviešinimo momentas perkeliami į kvalifikacijos vertinimo etapą. Atsižvelgiant į tai, iki šiol pagal seną VPĮ redakciją suformuota ir plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kvalifikacijos įgijimo momentą bei subrangovų išviešinimo momentą siejanti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, nebegali būti taikoma teisiniams santykiams, atsiradusiems po KPĮ bei naujos VPĮ redakcijos įsigaliojimo. Tai, kad ieškovė paraiškos pateikimo dieną savo pasitelkiamų ekspertų neišviešino, neužkerta kelio jai dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose. Ieškovė išviešino ekspertus laiku – prieš tikrinant jos ir ekspertų kvalifikaciją, t. y. kvalifikacijos tikrinimo etape.

20.4.                      Nors Komunalinių pirkimų įstatymo 62 straipsnio 4 dalis tiesiogiai netaikytina ginčo teisiniams santykiams, ši norma aktuali nustatant kvalifikacijos įgijimo momentą. Priešingai nei aiškino teismai, abiem atvejais, kai: 1) tiekėjas pasitelkia pirkimo sąlygų neatitinkantį subtiekėją, 2) tiekėjas nepasitelkia subtiekėjo bei nepateikia duomenų, kad pats atitinka visus pirkimo reikalavimus, tiekėjui trūksta tam tikros kvalifikacijos dalies. Taigi tiekėjas, nurodydamas naują subtiekėją, yra lygiai toje pačioje pozicijoje, kaip ir tiekėjas, nenurodęs subtiekėjo.

20.5.                      Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimus tuo pagrindu, jog teisinio ryšio tarp tiekėjo ir subrangovo tikslinti negalima, padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus KPĮ ir VPĮ naujai redakcijai leidžiama tikslinti bet kokius tiekėjų kvalifikaciją sudarančius duomenis, įskaitant teisinį ryšį tarp tiekėjo ir subtiekėjo. Tiekėjų kvalifikacija gali būti tikslinama KPĮ 58 straipsnio 5 dalies pagrindu teikiant net ir naujus dokumentus, kurie pagal KPĮ 62 straipsnio 4 dalį gali apimti ir dokumentus, kuriais įrodinėjamas teisinis ryšys tarp tiekėjo ir subtiekėjo.

20.6.                      Teismai netinkamai aiškino paraiškos sąvoką, paraiška laikydami ne tiekėjo pateikiamų dokumentų, įskaitant kvalifikacijos, visumą, bet tik vieną dokumentą, kuriuo išreiškiamas tiekėjo pageidavimas dalyvauti viešajame pirkime (perkančiojo subjekto parengtos formos lentelę). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus KPĮ (2 straipsnio 8, 17 dalys) ir VPĮ naujai redakcijai pasikeitė paraiškos sąvoka, paraiška apibrėžiama kaip dokumentu? ir duomenų? visuma, kuri apima ne tik tiekėjo pageidavimą? dalyvauti pirkime, bet ir kvalifikacijos, pašalinimo pagrindu? bei kitu? reikalavimu? tiekėjams duomenų? visumą. Teismai, netaikydami šios nuostatos, paneigė ieškovės teisę tikslinti savo kvalifikacija? bei nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri aiškina šios teisės įgyvendinimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).

20.7.                      Kadangi paraiška galutinai pateikiama tada, kai perkantysis subjektas gauna KPĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą dokumentų visumą, o paraišką sudaro ir kvalifikacijos dokumentų dalis, ieškovė, vadovaudamasi K 62 straipsnio 3 dalimi, savo kvalifikaciją grįsdama pasitelkiamų ekspertų pajėgumais, turėjo teisę teikti paraišką sudarančius dokumentus iki kvalifikacijos tikrinimo pabaigos, taip pat ir nurodyti planuojamus pasitelkti ekspertus kvalifikacijos tikrinimo etape.

20.8.                      Teismai sutapatino paraišką (ir su ja teikiamu? dokumentu? visumos pobu?di?) su pasiūlymu siaurąja prasme. Paraiška apima tiekėjo kvalifikacijos dokumentu? dali?, todėl, kaip ir bet kurie kiti kvalifikacijos dokumentai, gali būti tikslinama. Pasitelkiami ūkio subjektai yra būtent paraiškos, o ne pasiūlymo siaurąja prasme sudedamoji dalis, kadangi pasitelkiamais ūkio subjektais yra i?rodine?jama ieškovės kvalifikacijos atitiktis Pirkimo sąlygų? reikalavimams, o ne viešojo pirkimo sutarties objektas, savybės, kaina ar kitos sutarties vykdymo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje rėmimasis ūkio subjektu? pajėgumais visada buvo pripažįstamas tiekėjo kvalifikacijos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

21.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo nutraukti civilinę bylą, nusprendus nagrinėti kasacinį skundą, jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Kasaciniame skunde ieškovė netinkamai aiškina ir vertina kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi, išviešinimo momentą, teigdama, kad juos gali išviešinti ir po paraiškos pateikimo, kvalifikacijos vertinimo etape. Tiek Pirkimo sąlygose, tiek KPĮ 58 straipsnio 5 dalyje, 62 straipsnio 34 dalyse, 64 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu draudžiama remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jeigu šie ūkio subjektai nebuvo nurodyti (išviešinti) teikiant paraišką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad būtina pasiūlyme (paraiškoje) išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo, nepriklausomai nuo tokių subjektų statuso pasiūlymų pateikimo ir vertinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019). Ieškovė paraiškos formoje ir EBVPD neišviešinusi, kad ketina pasitelkti ūkio subjektus, kurių pajėgumu grįs savo kvalifikaciją, tokios teisės vėliau atskleisti šią informaciją neįgyja. 

21.2.                      Ieškovė neteisingai aiškina ir vertina, kad teisinis ūkio subjektų pasitelkimo ryšis priskirtinas kvalifikacijai ir gali būti tikslinamas. Toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys nepripažįstamas objektyvia kategorija, kurią būtų galima tikslinti (nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019).

21.3.                      Ieškovė netinkamai aiškina ir taiko KPĮ 62 straipsnio 4 dalies ir VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios negali būti aiškinamos ir taikomos per plačiai, t. y. kaip leidimas visais atvejais tiekėjui vėlesniame etape pasitelkti naują ūkio subjektą. Priešingu atveju būtų paneigta KPĮ 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad tiekėjai privalo išviešinti pasiūlyme (paraiškoje) ūkio subjektų pajėgumus, kuriais remiasi, esmė. KPĮ nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, kad būtų užtikrinamas vienodas jų taikymas.

21.4.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu pasibaigė Pirkimo procedūros, 2019 m. lapkričio 18 d. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus KPĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl nebeliko ginčo objekto. Dėl to civilinė byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio pagrindu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nutraukimo paaiškėjus, kad Pirkimo procedūros bylos nagrinėjimo metu pasibaigė

 

22.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo civilinę bylą nutraukti, prašymą grįsdama tuo, kad bylos nagrinėjimo objekto nebėra, nes Pirkimo procedūros pasibaigė, 2019 m. lapkričio 18 d. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus KPĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

23.       Pasisakant dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus, sprendimus, kai teismo proceso metu pirkimo procedūros pasibaigia įstatymo nustatytu pagrindu, visų pirma pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ir sprendimus tiekėjams šiems kasacinio teismo, inter alia (be kita ko), remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).

24.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018, 35 punktas).

25.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko; pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

26.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad dėl viešuosiuose pirkimuose vyraujančio viešojo intereso ir jo apsaugos šiuose teisiniuose ginčuose aktualus teismų aktyvumas sprendžiant šalių ginčus, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

27.       Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog pirkimas, analogiškas ginčo Pirkimui, nebūtų skelbiamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nagrinėju atveju neprarado teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiojo subjekto sprendimo, net ir vėlesnėje teisminio nagrinėjimo stadijoje šiam priėmus sprendimą atmesti visų tiekėjų pasiūlymus.

28.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei įrodžius, jog atsakovė neteisėtai ją pašalino iš Pirkimo procedūrų, iš principo galėtų būti sprendžiama dėl jos grąžinimo (grįžimo) į prieš pažeidimą buvusią padėtį, juolab kad kitų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti kitu teisiniu pagrindu (dėl per didelių pasiūlymų kainų), o Pirkimo procedūros pasibaigė perkančiajam subjektui atmetus dalyvių pasiūlymus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl civilinės bylos nutraukimo (CPK 5, 293 straipsniai).

 

Dėl tiekėjo pasitelkiamo ūkio subjekto kvalifikacijai pagrįsti išviešinimo momento

 

29.       Pagrindinis byloje spręstinas teisės klausimas, ar pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, taip pat jį aiškinančią teismų praktiką tiekėjas, iš pradžių paraiškoje nenurodęs, kad remsis trečiųjų asmenų pajėgumu reikalaujamai atitikčiai įrodyti, vėliau teikdamas kvalifikacijos duomenis gali teisėtai nurodyti, jog toks kitų subjektų pasitelkimo ryšys vis dėlto egzistuoja.

30.       Ieškovė nesutikimą su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad šie teismai netinkamai taikė ir aiškino KPĮ ir VPĮ nuostatas dėl tiekėjo kvalifikacijos įgyties momento, KPĮ 62 straipsnio 4 dalyje ir VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teikėjų teisę pakeisti pasitelkiamą ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, kitu ūkio subjektu; jos teigimu, situacijos, kai tiekėjas pasitelkia viešojo pirkimo sąlygų neatitinkantį subtiekėją ir kai tiekėjas nepasitelkia subtiekėjo bei nepateikia duomenų, kad pats atitinka visus pirkimo reikalavimus (kvalifikacijai pagrįsti), yra analogiškos; tiekėjų kvalifikacija gali būti tikslinama Komunalinių pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalies pagrindu teikiant net ir naujus dokumentus, kurie pagal KPĮ 62 straipsnio 4 dalį gali apimti ir dokumentus, kuriais įrodinėjamas teisinis ryšys tarp tiekėjo ir subtiekėjo.

31.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai.

32.       Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 39–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų, vykdant viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Partner Apelski Dariusz, C324/14; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C406/14). Tokiu atveju susiklosto dvejopo pobūdžio ūkio subjektų santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Tokia situacija susiklosto ypač tuomet, kai trečiasis asmuo pasitelkiamas įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygas, inter alia, Specialiųjų sąlygų 3 priedo „Paraiškos forma su priedais“ 2 lentelės „Informacija apie ūkio subjektus“ nuostatas (ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas; ūkio subjekto pavadinimas; nuoroda į tikslų Specialiųjų sąlygų kvalifikacijos reikalavimą, kuriam atitikti remiamasi ūkio subjekto pajėgumais; Pirkimo objekto dalies, perduodamos vykdyti ūkio subjektui, aprašymas (pildoma, jei ūkio subjektas vykdys sutartį)) ir 5 priedo „Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai“ 2 punkto „Tiekėjas turi atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus (kvalifikacija turi būti įgyta iki paraiškos pateikimo termino pabaigos)“ 2.1.2 dalies nuostatas (Tiekėjo siūlomi pagrindiniai ekspertai, atsakingi už pirkimo sutarties vykdymą), ieškovės atsakovei teiktą pirminę ir patikslintą paraišką (taip pat EBVPD), konstatuoja, kad joje nurodytų naujų fizinių asmenų teisinis ryšys su tiekėja dvejopas – tiek pajėgumo pasitelkimas, tiek viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymo perleidimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamam ginčui spręsti aktuali abiem situacijoms suformuota kasacinio teismo praktika. 

35.       Nors ieškovė viso proceso metu iš esmės atsakovės ginčijamą sprendimą kvestionavo teisės tikslinti tiekėjų kvalifikaciją ribojimo pagrindu, jos nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto kasacinio teismo, kaip plėtojančio teisės aiškinimą teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra jo prerogatyva (lot. iura novit curia). Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą).

36.       Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 47 straipsnio 1 dalimi, į kurią nuorodą teikia Komunalinių pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis, privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

37.       KPĮ (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-328 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) 48 straipsnyje taip pat įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimus (48 straipsnio 2 dalies 2 punktas), parengti pirkimo dokumentus, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia (48 straipsnio 4 dalis). Tiek VPĮ 49 straipsnyje, tiek KPĮ 62 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tokiu atveju tiekėjas pasiūlyme (paraiškoje) turi įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis, K 62 straipsnio 3 dalis).

38.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7.1.3 punkte nurodyta, jog iki paraiškų pateikimo termino pabaigos paraiškoje tiekėjas, jei pasitelkia ūkio subjektus, turi pateikti įrodymus, kad šie ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį (pagal Bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.5 punktų reikalavimus); Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad jeigu tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, jis, teikdamas paraišką, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį; tokiais įrodymais gali būti ūkio subjekto įsipareigojimas (deklaracija), kad jis turi reikiamus išteklius, sutartis su tiekėju ir pan.; Bendrųjų sąlygų 5.6 punkte nurodyta, kad tiekėjas savo paraiškoje, užpildydamas Specialiųjų sąlygų 3 priede pateiktą formą, privalo nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, kad atitiktų finansinio, ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus (jeigu tokius reikalavimus perkantysis subjektas kelia); šiais ūkio subjektais laikomi ir ekspertai, kurie Pirkimo laimėjimo ir Pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo; Bendrųjų sąlygų 5.7 punkte nurodyta, kad jeigu ūkio subjektas paraiškoje nėra nurodomas, šio ūkio subjekto pajėgumais remtis negalima; tačiau jeigu paraiškoje nurodytas ūkio subjektas netenkina jam keliamų reikalavimų, jis per perkančiojo subjekto CVP IS susirašinėjimo priemonėmis nustatytą terminą gali būti pakeičiamas reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu; Bendrųjų sąlygų 7.13 punkte nurodyta, kad tiekėjas, deklaruodamas, jog atitinka reikalavimus tieke?ju? kvalifikacijai, teikdamas paraišką? turi pateikti užpildytą? EBVPD; atskira? EBVPD pildo kiekvienas ūkio subjektas, jeigu tiekėjas remiasi jo pajėgumais, kad atitiktu? reikalavimus tiekėjams, išskyrus ekspertus, kurie pirkimo laimėjimo ir Pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo (šių? ekspertu? EBVPD teikti nereikia) (7.13.3 punktas).

39.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada, kad išvardytose Pirkimo sąlygose tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai (nepažeidžiant KPĮ 48 straipsnio 4 dalies nuostatų) yra įtvirtintas reikalavimas tiekėjui paraiškoje nurodyti pasitelkiamus ūkio subjektus, kurių pajėgumais bus remiamasi. Terminas pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasitelkiamų ūkio subjektų išteklių prieinamumą per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį, tiekėjui apibrėžtas konkrečiai – iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (Specialiųjų sąlygų 7.1.3 punktas). Paraiškoje nenurodžius ūkio subjekto, jo pajėgumais remtis negalima (Bendrųjų sąlygų 5.7 punktas). Tai, kad ginčas dėl šių Pirkimo sąlygų sampratos tarp Pirkimo dalyvių nebuvo kilęs, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, papildomai patvirtina, jog patiems Pirkimo dalyviams nurodytos sąlygos buvo aiškiai suprantamos. Ieškovė taip pat neneigia, kad neginčijo Pirkimo sąlygų dėl jų (ne)aiškumo, neatitikties įstatymo reikalavimams.

40.       Šiuo aspektu paminėtina kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Kadangi kasaciniame skunde ieškovė pažymėjo, kad ketinami pasitelkti ekspertai nėra ieškovės darbuotojai, tačiau ieškinyje nurodė, jog šie ekspertai bus įdarbinti, laimėjus Pirkimą, pažymėtina, kad ieškovės ir jos nurodytų ekspertų, kurie nėra jos darbuotojai, bet prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo prisidėtų kaip tiekėjos personalo dalis ir kartu vykdytų darbus pagal sutartį (kaip nurodyta ieškovės pateiktuose ketinimų protokoluose), santykiai paraiškos pateikimo etape iš esmės galėtų būti vertinami kaip kvazisubtiekimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014).

42.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo, nepriklausomai nuo tokių subjektų statuso pasiūlymų pateikimo ir vertinimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, 46 punktas).

43.       Nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014, be kita ko, pažymėta, kad jei viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintos atitinkamos nuostatos dėl kvalifikacijos reikalavimų, rėmimąsi trečiojo asmens pajėgumu tiekėjas vis tiek kokiu nors būdu turi išviešinti teikdamas pasiūlymą (tai nurodyti, pateikti tokio asmens kvalifikacijos duomenis ar bet kokį kitą dokumentą, pagal kurį būtų galima spręsti apie šių asmenų santykius); jei būtų priešingai, iš esmės būtų sulyginamos situacijos, kai tiekėjas pasiūlyme tiesiog nenurodo savo darbuotojo ar nepateikia jo kvalifikaciją įrodančio dokumento ir kai tiekėjas apskritai neišviešina kito (atskiro) asmens pasitelkimo, nors šios situacijos dėl teisinių santykių svarbos, atsekamumo netapačios.

44.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasitelkiamo ūkio subjekto pajėgumas, kaip ir paties tiekėjo kvalifikacija, yra objektyvi kategorija, tačiau pats teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys tokio pobūdžio aplinkybe nepripažįstamas. Atsižvelgiant į tai, tiekėjui turi būti suteikiama teisė tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš pasiūlymo visumos galima nustatyti tokio teisinio ryšio (subrangos ar kitų prievolinių santykių) egzistavimą, bet ne nurodyti naują pasitelktiną subjektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 4344 punktus; 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 4647 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).  

45.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ieškovė UAB „Telekonta“ dalyvavo atsakovės vykdytame Pirkime ir 2018 m. spalio 8 d. pateikė paraiškos formą bei EBVPD, kuriuose  nurodė, jog nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais. Perkantysis subjektas 2018 m. lapkričio 5 d. Pirkimo dalyvius informavo, kad visi dalyviai turi teisę dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, ir prašė jų pateikti Pirkimo Specialiųjų sąlygų į 5 priede nurodytus dokumentus – kvalifikacija? pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė pagrindiniu? ekspertu? sąrašą ir ekspertu? kvalifikacija? patvirtinančius dokumentus. Perkantysis subjektas 2019 m. sausio 23 d. raštu prašė ieškovės patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nes nustatė, kad ieškovė, pateikdama paraišką, nenurodė, jog remsis ūkio subjektų pajėgumais, tačiau kartu su kvalifikacijos dokumentais pateikė ekspertų, kurie nėra įmonės darbuotojai, sąrašą. Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. pateikė patikslintą paraišką ir EBVPD, nurodydama, jog pasitelks ūkio subjektus (ekspertus), kad pagrįstų atitiktį Pirkimo Specialiųjų? sąlygų? 5 priedo 2.1.2.1 ir 2.1.2.5 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nurodė, kad šie subjektai nėra tiekėjos darbuotojai, bet bus įdarbinti laimėjus Pirkimą. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ketinimą remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais išreiškė laiku – iki pasiūlymo pateikimo pateikus teikėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Perkantysis subjektas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pripažino, kad ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl neturi teisės dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūros.

46.       KPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis KPĮ 59 straipsnio nuostatomis, patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomo VPĮ 46 straipsniu perkančiojo subjekto nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi pareikalauti per jo nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Iš esmės analogiška nuostata nurodyta ir VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje.

47.       Sistemiškai atsižvelgiant į nutarties 45 punkte nurodytų aplinkybių visumą bei nutarties 38 punkte išvardytas Pirkimo sąlygas, ta aplinkybė, kad ieškovė 2018 m. spalio 8 d. pateiktoje paraiškoje ir EBVPD nurodė nesiremsianti kitų ūkio subjektų pajėgumais, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja tiekėjos išreikštą patvirtinimą, jog ji pati savarankiškai (nesiremdama kitų ūkio subjektų pajėgumais) atitinka Pirkimo sąlygas, kartu ir keliamus kvalifikacijos reikalavimus iki paraiškos pateikimo termino pabaigos. Tokiu atveju bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ši susiklosčiusi situacija nepatenka į KPĮ 62 straipsnio 4 dalies ar VPĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo apimtį.

48.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad KPĮ 58 straipsnio 5 dalyje, analogiškai ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, yra įtvirtinta tiekėjo teisė tikslinti, papildyti ir pateikti naujus dokumentus ar duomenis dėl tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau tokia galimybė negali būti aiškinama ieškovės siūlomu būdu, t. y. taip išplečiant jos prasmę. Ieškovei, pateikiant paraišką, nurodžius, kad nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėlesnis, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, ūkio subjektų išviešinimas nėra galimas. Pabrėžtina, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). 

49.       Priešingu atveju būtų ne tik paneigti tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, užtikrinantys vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkime bei sąžiningą ir objektyvų jų pasiūlymų (paraiškų) vertinimą, giežtai laikantis aiškiai apibrėžtose Pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų (žr. nutarties 38 punktą), bet ir būtų prieštaraujama pirmiau aptartai kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjo pareigos išviešinti pasitelkiamus ūkio subjektus momento, tik tiekėjo ir kitų ūkio subjektų kvalifikacijos, tačiau ne jų tarpusavio ryšio pripažinimo objektyvia kategorija (žr. nutarties 4244 punktus). 

50.       Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad teismai paneigė jos teisę tikslinti kvalifikacijos duomenis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškintos šios teisės įgyvendinimo ribos. Kasaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, nustačius, kad jame pateikti duomenys neatitinka tikrovės, melagingi, ir perkančiosios organizacijos pareigos prašyti tiekėjo, pateikusio melagingus duomenis apie savo kvalifikaciją, patikslinti netikslią ar neišsamią informaciją apie kvalifikaciją ribų. Taigi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiški. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad perkantysis subjektas prašė ieškovės (t. y. ieškovė turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę) patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (žr. nutarties 45 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė ne tikslinti kvalifikacijos duomenis, o keisti perkančiajam subjektui pateiktoje paraiškoje ir EBVPD nurodytus duomenis.

51.       Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovė, pateikdama paraišką ir EBVPD, neišviešino ūkio subjektų pasitelkimo fakto, t. y. deklaravo, jog pati savarankiškai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus kvalifikacijai, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, nustačius, kad ji neatitinka Pirkimo dokumentuose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų, darytina išvada, kad ieškovė nebegali nurodyti pasitelkiamų ūkio subjektų, kurie dėl Pirkimo sąlygų taikymo taip pat įgauna iš anksto išviešinamų subtiekėjų statusą, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkančiojo subjekto ginčijamo sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo procedūrų, nustačius jos neatitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu.

52.       Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina kvalifikacijos įgyties ir rėmimosi kito subjekto pajėgumais sąvokas. Kaip nurodyta pirmiau, šios kategorijos pagal kasacinio teismo praktiką netapačios, rėmimasis kitu subjektu (pajėgumo pasitelkimas ar sutarties dalies perleidimas) nelaikytinas objektyvia kategorija, todėl ir kasacinio teismo praktika, suformuota šioms skirtingoms situacijos, per se (savaime) nepraranda reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl kvalifikacijos įgyties momento pirmiausia suformuota siekiant spręsti kitokio pobūdžio situacijas, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje.

53.       Pažymėtina, kad kvalifikacija (patirtis, įgūdžiai, turimas materialinis ir nematerialinis (asmenų) pajėgumas) yra neatsiejamai susijusi su pačiu ja disponuojančiu subjektu, todėl, nutrūkus tiekėjo ir jo pasitelkiamo subjekto teisiniams santykiams, tiekėjas praranda galimybę tokia ūkio subjekto kvalifikacija remtis, nors tai nedaro įtakos paties pasitelkto subjekto pajėgumui ir jo įgyties faktui ir momentui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 66 punktą). Jei būtų priešingai, kvalifikacijos įgijimas ar praradimas priklausytų nuo trečiųjų asmenų veiksmų.

 

Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų

 

54.       Ieškovė po kasacinio skundo priėmimo kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuotumo ginčo dalyku, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus dėl atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų teiginių (gautas 2020 m. vasario 20 d.).

55.       CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus.

56.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

57.       Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pagal pateiktus įrodymus atsakovė patyrė 3639,68 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti (2019 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.17 papunkčio reikalavimus (2239,92 Eur (1,7 x 1317,60 Eur (2019 m. 3 ketv.)), atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies – priteistinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 2239,92 Eur.

61.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) iš ieškovės UAB „Telekonta“ (j. a. k. 144803197) 2239,92 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Telekonta“ rašytinius paaiškinimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Birutė Janavičiūtė

 

 

        Gediminas Sagatys

 

 

        Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • e3K-3-354-690/2017
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-3-311/2011
  • e3K-3-291-969/2016
  • e3K-3-219-469/2018
  • e3K-3-469-469/2019
  • CPK
  • 3K-3-163-415/2015
  • e3K-3-212-378/2018
  • 3K-3-96-916/2015
  • 3K-3-460-421/2018
  • 3K-3-475/2014
  • e3K-7-23-248/2017
  • e3K-3-112-969/2016
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei