Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-24][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-609-690-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-609-690/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 188726247 atsakovas
Žemės ūkio kooperatyvas "Dobilas" 171403314 Ieškovas
"Projektų centras" 135757295 trečiasis asmuo
"Tiltų ekspertų centras" 226148570 trečiasis asmuo
"Leo Statyba" 171483666 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.7. Bylos dėl rangos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.4. Prievolių vykdymas
2.5.2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
2.5.2.1. Netesybos
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.5.8.9. Sutarčių vykdymas
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.1. Sutartinė atsakomybė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.18. Ranga:
2.5.18. Ranga:
2.5.18.3. Statybos ranga
2.5.18.3. Statybos ranga
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.16. Priešieškinis
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.4. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.8. Bylos nutraukimas:
3.2.8.4. Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė

              Civilinė byla Nr. 3K-3-609-690/2015
Teisminio proceso numeris: 2-58-3-00314-2013-2

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4; 2.5.18.3.

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ ieškinį atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl delspinigių priteisimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Projektų centras, uždaroji akcinė bendrovė „LEO statyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė Tiltų ekspertų centras.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų (dėl pareigos perkančiajai organizacijai laikytis skaidrumo principo, nustatant statybos rangos darbų viešojo pirkimo sąlygas, sutarties kainos keitimo) aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas žemės ūkio kooperatyvas „Dobilas“ (toliau – ieškovas, kasatorius, tiekėjas, rangovas) prašė priteisti iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija, užsakovė) 76 042,45 Lt (22 023,41 Eur) už atliktus statybos rangos darbus pagal 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą DOB Nr. 00775, 53 616,31 Lt (16 397,22 Eur) pagal 2013 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą DOB Nr. 00853; pripažinti papildomai atliktus statybos darbus būtinais ir priteisti už juos 716 553,53 Lt (207 528,25 Eur) pagal 2013 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą DOB Nr. 00842; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė, įgyvendindama projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbė viešąjį pirkimą, kurio objektas pagal konkurso sąlygų 9 punktą – Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą. Techniniame projekte (konkurso sąlygų 2 priedas) buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 4583 kv. m, tačiau Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakyme „Dėl techninio projekto tvirtinimo“ ir techninio projekto 2010 m. liepos 22 d. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 6346 kv. m. Atsakovė, atsakydama į tiekėjų paklausimus dėl konkurso sąlygų paaiškinimo, 2011 m. balandžio 1 d. raštu informavo tiekėjus visus darbų kiekius žiūrėti pagal žiniaraščius. Ieškovas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis su UAB „LEO statyba“, šiame pirkime pateikė pasiūlymą Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus atlikti už 891 770 Lt, arba 258 274,44 Eur (su PVM). Ieškovui laimėjus konkursą, šalys 2011 m. gegužės 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2011-246 (toliau – Rangos sutartis). Sutarties terminas – 8 mėnesiai su teise jį pratęsti dar 2 mėnesiams. Rangos sutartyje (2.1 punkte) nustatyta rekonstrukcijos darbų kaina – 891 770 Lt, arba 258 274,44 Eur (su PVM).

Ieškovo teigimu, pradėjęs vykdyti rekonstrukcijos darbus, jis pastebėjo, kad techniniame projekte yra klaidų dėl nurodyto darbų kiekio, t. y. dangų ploto, nes faktiškai vietoj nurodytų 4583 kv. m reikėtų pakloti apie 9300 kv. m dangų. Ieškovas apie šias esmines neatitiktis techniniame projekte informavo atsakovę ir techninį prižiūrėtoją. Pasak ieškovo, iš atsakovės konkliudentinių veiksmų supratęs, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, t. y. kad darbai turi būti atlikti ne pagal pirkimo dokumentuose nurodytus kiekius, bet pagal bendrąjį brėžinį, ieškovas atliko ne tik 4583 kv. m dangų klojimo darbų, nustatytų pirkimo dokumentuose, bet ir 4627 kv. m papildomų dangų klojimo darbų. Ieškovas šiuos papildomus darbus prašė pripažinti būtinais ir priteisti už juos iš atsakovės 716 553,53 Lt (207 528,25 Eur). Ieškovo nuomone, atsakovė neapdairiai ir nerūpestingai vykdė pirkimą, nesąžiningai nuslėpė techninio projekto klaidas dėl dangų plotų ir taip suklaidino visus tiekėjus.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 32 103,73 Lt (9297,88 Eur) delspinigių ir 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ji nurodė, kad Rangos sutarties 4.1 punkte buvo nustatytas konkretus darbų pabaigos terminas – 8 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe šį terminą pratęsti dar 2 mėnesiams. Atsakovės teigimu, ieškovas nėra užbaigęs visų darbų per nustatytą terminą, todėl pagal Rangos sutarties 11.4 punktą privalo mokėti atsakovei 0,02 proc. delspinigius nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą pabaigti darbus dieną.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino – priteisė atsakovei iš ieškovo 32 103,73 Lt (9297,88 Eur) delspinigių ir 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas; nutraukė bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą priteisti 76 042,45 Lt (22 023,41 Eur), ieškovui šio reikalavimo atsisakius; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl konkurso sąlygų ir pirkimo objekto apibrėžties pirkimo dokumentuose teismas nurodė, kad tiek ieškovas (tiekėjas), tiek atsakovė (perkančioji organizacija) yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems suteikta iniciatyvos teisė siekiant pašalinti galimus pirkimo sąlygų turinio neaiškumus. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibūdinimas buvo pakankamas tam, kad ieškovasprofesionalus statybų verslo dalyvissuvoktų, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai objekte tiekėjui turi paaiškėti pačiam apžiūrėjus objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, teikiant užsakovei pasiūlymus, taip pat dalyvaujant užsakovės surengtame pasitarime darbų kiekiams ir apimčiai išsiaiškinti bei patikslinti, be tokad darbų apimtys iki galo paaiškės konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį. Pagal konkurso sąlygas, jose esant nurodytam konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – visai ir į atskirus rekonstrukcijos objektus neskaidomai Baisogalos miestelio centrinei aikšteinustatyti rekonstrukcijos darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą buvo būtent konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Ieškovo argumentus dėl pirkimo dokumentų netinkamumo, neišsamumo, atsakovės nerūpestingumo, nesąžiningumo ir tiekėjų klaidinimo teismas pripažino nepagrįstais, neatitinkančiais pirkimo dokumentų turinio.

Dėl Rangos sutarties kainos, jos padidinimui būtinų priežasčių, aplinkybių ir sąlygų bei reikalavimo sumokėti už papildomus darbus teismas pažymėjo, kad ieškovas savo pasiūlyme patvirtino, jog sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, kad siūlomi pirkti darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, prisiima riziką už visas išlaidas, kurias privalėjo įskaičiuoti į kainą, ir pasiūlė perkamų darbų kainą – 891 770 Lt (258 274,44 Eur). Ieškovas įsipareigojo už fiksuotą 891 770 Lt (258 274,44 Eur) sutarties kainą pagal atsakovės pateiktą rekonstrukcijos projektą atlikti visus rekonstravimo darbus, įskaitant darbo projekto parengimą. Teismas pažymėjo, kad prie Rangos sutarties nebuvo priedo – sąmatos su atliktinų darbų kiekiais ir kainomis. Pagal Rangos sutarties 1.1 punktą rangos sutarties dalyką sudarantys darbai turėjo būti atlikti pagal techninį projektą ir įkainotą veiklos sąrašą. Rangos sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutarties kaina jos galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte nurodytas išimtis (dėl PVM tarifo pasikeitimo, infliacijos ar defliacijos). Jeigu iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenurodė sudarydamas sutartį, bet turėjo ir galėjo nurodyti ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Esant tokioms Rangos sutarties sąlygoms, teismas padarė išvadą, kad ja buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Šalys neginčijo fakto, kad ieškovo pasiūlyme nurodyta kaina buvo įvertinta kaip neįprastai maža (15 proc. mažesnė, nei kitų tiekėjų), tačiau ieškovas ją pagrindė mažesnėmis išlaidomis, patirtomis pervežant darbuotojus ir juos apgyvendinant, tuo, kad medžiagas tiekė pastovūs tiekėjai, buvo naudojami karjero ištekliai. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip apdairus, atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pagrįstai suabejoti ir ypač atidžiai įvertinti, kodėl kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos yra kur kas didesnės. Ieškovas darbus pradėjo 2011 m. birželio 13 d., o dėl darbų kiekių galimų neatitikčių į atsakovę kreipėsi 2011 m. lapkričio 23 d. raštu, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo Rangos sutarties pasirašymo. Pagal Rangos sutarties 15.7 punktą sutarties keitimas galimas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, tačiau nė viena sutarties šalių šiuo klausimu nesikreipė į tarnybą. Kadangi šalių bendradarbiavimas dėl Rangos sutarties keitimo buvo nerezultatyvus, teismo vertinimu, ieškovas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį dėl papildomų darbų, arba turėjo lūkestį, jog jam bus atlyginta dėl neatitikčių projekto dokumentuose atliktų darbų vertė ir jie bus laikomi papildomais, o ne į fiksuotą sutarties kainą įeinančiais darbais. Ieškovas iš esmės turėjo suprasti, kad atsakovė neketina keisti Rangos sutarties, ją laiko teisėta, taip pat neketina keisti (didinti) nei fiksuotos kainos, nei darbų apimties, nes tvirtino, jog ieškovas, laimėjęs konkursą, įsipareigojo atlikti visus rekonstravimo darbus už fiksuotą kainą. Susidarė situacija, kai ieškovas Rangos sutarties vykdymo metu suprato (turėjo suprasti), kad papildomi darbai nebus tokiais laikomi ir darbų kaina nebus keičiama, tačiau darbus toliau tęsė, o po to pateikė reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad Rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešąjį pirkimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) tokios sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus, kai yra gautas Viešųjų pirkimo tarnybos sutikimas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 53 616,31 Lt (15 528,36 Eur) skolos už atliktus statybos darbus teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų tinkamai atlikęs ir perdavęs atsakovei tokios vertės darbus. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, atlikusi projekto patikrinimą vietoje, nustatė, kad dalis ieškovo atliktų statybos darbų neatitinka techninio projekto. Taigi ieškovo atlikti darbai yra su esminiais trūkumais, jų ieškovas neištaisė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neneigia savo pareigos sumokėti šią sumą, kai tik bus ištaisyti nustatyti defektai ir atlikti darbai perduoti atsakovei bei gautos lėšos iš VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius teismas nurodė, kad Rangos sutartyje nustatytas terminas ieškovui atlikti visus sutartus darbus pasibaigė 2012 m. kovo 31 d., ieškovas darbų iki šio termino pabaigos neatliko, yra užfiksuoti konkretūs darbų trūkumai, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai apskaičiavo ieškovui 32 103,73 Lt (9297,88 Eur) delspinigių už laiku neatliktus darbus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 581,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo konkurso sąlygų turinio analizės pagrindu padaryta išvada, kad pirkimo objekto apibūdinimas tiekėjams buvo pakankamai aiškus ir suprantamas. Ieškovas (tiekėjas, rangovas), būdamas profesionalus tiek viešųjų pirkimų, tiek statybos rangos teisinių santykių subjektas, turėjo teisę prašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, tačiau šia teise nepasinaudojo, paklausimo dėl konkurso sąlygų paaiškinimo nebuvo pateikęs. Neatsižvelgiant į techniniame projekte nurodytą darbų apimtį, pagal konkurso sąlygų 13 punktą tiekėjai, siekdami nustatyti tikslias būtinų atlikti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas ir išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes, rengdami pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti darbų vykdymo vietą. Iš atsakovės 2011 m. kovo 31 d. susitikimo protokolo teisėjų kolegija nustatė, kad visi konkurse dalyvaujantys tiekėjai apžiūrėjo darbų vykdymo vietą, susitikimo metu jokių paklausimų ir pasiūlymų negauta. Konkurso sąlygų 12 punkte nustatyta, kad tiekėjai atsako už rūpestingą visų pirkimo dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant techninę specifikaciją ir vėlesnius konkurso sąlygų paaiškinimus ir papildymus; tiekėjui laimėjus konkursą, nebus priimtas joks jo reikalavimas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais, pakeisti pasiūlymo sumą arba sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo suvokti, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai statybų objekte turėtų paaiškėti pačiam apžiūrėjus statybos objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, teikiant atsakovei pasiūlymus, dalyvaujant atsakovės surengtame susitikime dėl darbų kiekių ir apimčių nustatymo. Ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad (konkurso sąlygose esant nurodytam konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – visai ir į atskirus rekonstrukcijos objektus neskaidomai Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštei) nustatyti rekonstrukcijos darbų tikslias apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą buvo būtent tiekėjų užduotis ir rizika.

Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad pirkimo objektas buvo apibrėžtas išimtinai konkurso sąlygų 9 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad pirkimo objektas yra Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą, skliausteliuose detalizuojant tvarkomo sklypo, apželdinto tvarkomo sklypo, visų tipų dangų plotus, tvarkomų gatvių ir inžinerinių tinklų ilgius, kt.). Teisėjų kolegija nurodė, kad iš šios apibrėžties matyti, jog įvairiomis dangomis nurodyta padengti ne tik pačią aikštę, bet ir gatves. Be to, pagal konkurso sąlygų 12, 13 punktus vertindami rekonstravimo darbų apimtis, prieš pateikdami kainos pasiūlymus, tiekėjai turėjo vadovautis ne tik konkurso sąlygų 9 punkte pateikta pirkimo objekto apibrėžtimi, bet ir techniniu projektu (konkurso sąlygų 10 punktas), be kita ko, atsižvelgti į tai, kad pagal konkurso sąlygų 16 punktą pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas gali būti teikiamas tik dėl visos darbų apimties. Ieškovas, atidžiai susipažinęs ir įvertinęs techninį projektą, turėjo galimybę pakankamai tiksliai įvertinti dangų plotus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad techninis projektas vertintinas kaip vientisas dokumentas (kartu su brėžiniais). Techninį projektą parengęs trečiasis asmuo UAB Projektų centras 2012 m. gegužės 7 d. rašte dėl techninio projekto sprendinių išaiškino, kad ieškovo akcentuojamas 4583 kv. m dangų plotas apima tik techninio projekto Sklypo plano dalyje (SP-1) nurodytus dangų plotus (reprezentacinė miesto aikštė, ramaus poilsio aikštė, universali poilsio zona), tačiau neapima techninio projekto Susisiekimo dalyje (S-1) nurodytų dangų plotų (Mokyklos g., Laisvės al., Maironio g.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė niekada nekeitė dangų plotų, o atsakydama į ieškovo pastabas dėl dangų ploto, prašė vadovautis techniniu projektu, kuris Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu nebuvo tikslintas ar koreguotas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, pagal Rangos sutartį atlikęs visus dangos klojimo darbus, nepagrįstai dalį jų laiko papildomais darbais, nes pirkimo objekto apibrėžtis apėmė visus ieškovo faktiškai atliktus dangos klojimo darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė būtinybės koreguoti techninį projektą dėl jo nurodomų nenustatytų papildomų darbų.

Ieškovo argumentus, kad visos abejonės dėl konkurso sąlygų tenka jas nustačiusiai perkančiajai organizacijai (atsakovei), teisėjų kolegija atmetė. Nors byloje nenustatyti ieškovo nesąžiningi veiksmai, tačiau pirmiau nurodytas elgesys konkurso vykdymo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai parodo, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, įvertindamas atliktinų darbų apimtis, savo galimybes ir numatomas išlaidas. Dėl aplinkybių, kad ieškovas nuolat teikė atsakovei pastabas ir pretenzijas dėl būtinų papildomų darbų, teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovė savo elgesiu Rangos sutarties vykdymo metu (nesutikdama, kad šie darbai laikytini papildomais, reikalaudama vykdyti darbus pagal esamą techninį projektą, jo brėžinius) neleido ieškovui suprasti, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir kad atsakovė prisiėmė pareigą už juos sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo lūkesčiai buvo nepagrįsti.

Vadovaujantis Rangos sutarties 2.2 punktu, 2.1 punkte nurodyta 891 770 Lt (su PVM) rangos darbų kaina sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus atvejus dėl PVM tarifo pakeitimo arba infliacijos ar defliacijos pokyčio. Rangos sutarties 2.4 punktu šalys patvirtino, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą nustatytas užmokestis ir rangovas (ieškovas) neturi teisės reikalauti padengti jokių kitų išlaidų, viršijančių bendrą sutarties kainą. Tuo atveju, jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenurodė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos nurodyti, ir jie yra būtini, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs konkurso sąlygų ir Rangos sutarties turinį, pagrįstai konstatavo, jog šalys buvo susitarusios dėl fiksuotos darbų kainos ir faktinę darbų kiekių neatitikčių riziką prisiėmė ieškovas (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ne tik rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, bet ir Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas dėl sutarties kainos keitimo. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Tokia pati nuostata įtvirtina Rangos sutarties 15.7 punkte. Nagrinėjamu atveju į Viešųjų pirkimų tarnybą nesikreipta, todėl situacija, kai būtų leidžiama keisti pirkimo sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti nurodytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatavo, kad būtent ieškovas neįrodė įstatyme ar Rangos sutartyje nustatytų išimtinių, nuo jo valios nepriklausančių svarbių aplinkybių, kurioms esant galima būtų keisti Rangos sutartyje nustatytą fiksuotą kainą. Kadangi atsakovė nesutiko keisti Rangos sutarties kainos, o ieškovas pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį neatsisakė sutarties, tai jis ir turėjo vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, t. y. atlikti visus minėtus darbus už savo paties pasiūlytą fiksuotą kainą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas iš esmės pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atliktų darbų, už kuriuos jis prašė 53 613,31 Lt (15 528,36 Eur), trūkumų neištaisymo ir vėlavimo atlikti darbus, tačiau prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovė Rangos sutarties vykdymo metu pakeitė techninę specifikaciją (darbų kiekius). Konstatavusi, kad atsakovė techninio projekto (techninės specifikacijos) pakeitimų Rangos sutarties vykdymo metu neatliko, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir išsamiai motyvavo, kodėl šis ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, o atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 32 103,73 Lt (9297,88 Eur) delspinigius – tenkintinas.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl reikalavimų perkančiajai organizacijai nustatyti aiškias ir skaidrias viešųjų pirkimų sąlygas tiekėjams nesilaikymo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 8 dalies pažeidimo), nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Reikalavimas perkančiajai organizacijai siekti skaidrumo principo realaus įgyvendinimo įtvirtintas Europos Sąjungos teisėje, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai, tikslai ir nedviprasmiškai nustatytos pirkimo sąlygos. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir tokias pirkimo sąlygas, kurios susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, kurios tiksliai paaiškės tik sudarius sutartį, o naudojimasis tokia teise nepažeis perkančiosios organizacijos pareigos aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti pirkimo sąlygas. Tokios pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, tiekėjams suprantamos ir leidžiančios parengti pasiūlymus. Realaus skaidrumo principo įgyvendinimo reikalavimas taikytinas visos pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo sąlygų išviešinimo ir reikalavimų aiškumo visiems tiekėjams užtikrinimo iki sutarties įvykdymo. Jei pirkimo sąlygose nuorodos pateikiamos į techninius dokumentus, jie taip pat privalo atitikti skaidrumo, aiškumo, suprantamumo, nediskriminavimo standartus. Ypač svarbu tinkamai apibrėžti pirkimo objektą, įskaitant darbų kiekį (apimtis). Priešingu atveju perkančioji organizacija galėtų suklaidinti pasiūlymus teikiančius tiekėjus dėl pastariesiems esminių sąlygų – kainos pasiūlyme pateikimo, ypač jei pirkimas vykdomas pagal mažiausios kainos kriterijus. Neįvykdžiusi šios išaiškinimo pareigos ar ją įvykdžiusi netinkamai, t. y. reikalaujamų atlikti darbų apimtis (kiekius) pateikusi neaiškiai ir konkrečiai juos įvardydama, o daugiaprasmiškai ar užslėptai siekdama iš esmės suklaidinti tiekėjus, perkančioji organizacija negali įgyti ir neįgyja jokių teisių reikalauti iš tiekėjų aiškumo pagal savo pačios elgseną, kuri pirmiausiai turi atitikti Europos Sąjungos bei viešosios teisės reikalavimus. Tai, kad tiekėjai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos VPĮ nustatyta tvarka pateikti paaiškinimus dėl sąlygų, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo skaidrumo principo realaus užtikrinimo viešajame pirkime visos pirkimo procedūros metu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Paaiškėjus, kad perkančioji organizacija nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga apibrėždama pirkimo objektą, ir nenustačius tiekėjo nesąžiningumo, būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami padariniai. Atsakovei šiuo atveju nebuvo kliūčių aiškiai įvardyti ir apibrėžti perkamų darbų kiekius bei apimtis. To nepadarius, o perkančiajai organizacijai ir tiekėjams skirtingai suvokiant šias esmines sąlygas, sukurta teisinio aiškumo ir skaidrumo principų neatitinkanti situacija, dėl kurios neigiamus teisinius padarinius turi prisiimti ir perkančioji organizacija. Tai, kad ne tik ieškovas, bet ir kiti tiekėjai vienodai suprato pirkimo objektą, t. y. kad siekta įsigyti darbus 4583 kv. m. plote, ieškovo manymu, patvirtina šios aplinkybės: tokia pirkimo apimtis ir kiekiai nurodyti atsakovės 2011 m. kovo 30 d. skelbime apie supaprastintą pirkimą; kiti tiekėjai pasiūlė nedaug didesnes, nei ieškovas, konkurencingas kainas, už kurias jie ketino atlikti būtent tokios apimties rekonstrukcijos darbus; atsakovė pirkimo objekto apimties aiškaus apibrėžimo nepateikė, o atsakyme į paklausimą 2011 m. balandžio 1 d. paaiškino, kad darbų kiekiai bus nustatyti pagal žiniaraščius. Ieškovo įsitikinimu, nukreipimas į techninius dokumentus, kurie buvo keičiami ir kuriuose taip pat aiškiai bei suprantamai neišdėstyti siekiamų įsigyti darbų plotai, o išaiškinta, kad šie paaiškės dirbant ir pildant žiniaraštį, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė reikalavimą užtikrinti skaidrumo principo vyravimą pirkime ir atskleisti jo sąlygas. Teismai nepaisė pirmiau nurodytų taisyklių ir dėl to neteisingai išsprendė bylą (CPK 4 straipsnis, 330 straipsnio 1 dalis). Tiekėjams nepagrįstai nustatyti dar aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, kurie pirmiausiai turi būti taikomi pačiai sąlygas nustačiusiai perkančiajai organizacijai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnio) pažeidimo. Nagrinėjamo pobūdžio bylose, kuriose esama viešojo intereso, teismas privalo išsiaiškinti tiek darbus atlikusio tiekėjo, tiek ir perkančiosios organizacijos tikruosius ketinimus bei realiai atliktus veiksmus (neveikimą) nuo pat pirkimo pradžios iki sutarties tinkamo įvykdymo sąžiningumo aspektu. Perkančiajai organizacijai visos pirkimo procedūros metu taikomas didesnis atidumo, rūpestingumo standartas. Aiškinant viešojo pirkimo metu sudarytos sutarties dėl darbų apimties turinį, sistemiškai turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir UNIDROIT Sutarčių teisės principuose (pvz., 5.101(3) straipsnis), vadovaujamasi kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). CK 6.38, 6.200 straipsniuose tiek skolininkui, tiek kreditoriui nustatyta pareiga bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar jos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis). Pažymėtina, kad visais atvejais sutarties sąlygos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem (neaiškių sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai) taisyklė turėjo būti taikoma ir nagrinėjamu atveju, esminės Rangos sutarties sąlygų neatitiktys privalėjo būti aiškinamos atsakovės nenaudai. Teismai nepagrįstai netaikė pirmiau nurodytų taisyklių, suteikė nepagrįstą pranašumą neatidžiai ir galbūt nesąžiningai atsakovei.

Pirkimo objektas apibrėžtas konkurso sąlygų 9 punkte, kur aiškiai nurodyta, jog tvarkomo sklypo plotas – 16 756 kv. m, apželdintas tvarkomo sklypo plotas – 3556 kv. m, visų tipų dangų tvarkomame sklype plotas – 4583 kv. m. Ši sąlyga vienašališkai nustatyta ir viešai išreikšta bei aiškiai apibrėžia pirkimo objektą, darbų apimtis. Jokie kiti teisės aktai ar dokumentai, inter alia, techninė specifikacija, negali išplėsti apibrėžtos darbų apimties. Bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo ne ieškovo naudai vertinti ir aiškinti pirkimo objektą apibrėžiančios nuostatos. Nors Konkurso sąlygų 10 punkte pažymėta, kad detalios perkamų darbų apimtys ir darbų savybės nustatytos techninėje specifikacijoje, kuri, kaip nurodyta, patvirtinta atsakovės vadovo techniniu projektu, kuris buvo keistas, nesudaro pagrindo manyti, kad šioje specifikacijoje darbų apimtys gali iš esmės skirtis nuo aiškiai apibrėžtų 9 punkte, juolab pakeitimai negalėjo atsirasti po Rangos sutarties sudarymo, taip pažeidžiant ieškovo teisėtus lūkesčius. Rangos sutartyje šalys negalėjo ir negali susitarti dėl kitokios, nei buvo nustatyta Konkurso sąlygų 9 punkte, darbų apimties ar keisti geriausio pasiūlymo kainos, nes tai pažeistų skaidrumo imperatyvą. Rangos sutartyje gali būti tik detalizuojamas sutarties dalykas, darbų atlikimo terminai, jų atidavimo vertinti bei atsiskaitymo tvarka, tačiau nenustatomi tokie kriterijai, kurie iš esmės keistų aiškiai išreikštą pasiūlymą pirkti apibrėžtų plotų darbus. Teismai neišsiaiškino tikrųjų priežasčių, lėmusių šalių valios nesuderinimą sutartyje ir skirtingą esminių sutarties sąlygų (objekto) suvokimą.

3. Dėl pirkimo sąlygų teisinio kvalifikavimo. Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Jeigu perkančioji organizacija po sutarties su viešojo pirkimo konkurso laimėtoju iš esmės taip detalizuoja pirkimo objektą, jog pastarajam reikia atlikti papildomus darbus, tai turi būti taikomos tos VPĮ nuostatos, kurios susijusios su papildomų darbų viešojo pirkimo procedūrų metu atlikimu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu šalys formaliai nesilaiko šių procedūrų, tačiau perkančioji organizacija iš esmės pritaria arba neginčija konkurso laimėtojo vykdomų papildomų darbų, neigiamų teisinių padarinių dėl to neturėtų atsirasti darbus atliekančiam konkurso laimėtojui, jeigu jis galimai buvo suklaidintas, o darbai iš tiesų buvo būtini tam, kad realiai būtų pasiekti pirkimo tikslai. Teismai netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius, nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygos buvo aiškios, o ieškovo neva papildomai atlikti darbai iš tiesų yra pagrindiniai.

4. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsnių) pažeidimo. Rangos sutarties 1.1 punkte nustatyta atsakovės pareiga pateikti ieškovui tokį atsakovės parengtą techninį projektą, kuris nenukryptų nuo konkurso sąlygų, apibrėžiančių atliekamų statybos rangos darbų konkretų plotą ir apimtis. Šių aplinkybių teismai nevertino, priešingai, pažymėjo, kad ieškovas suprato ir turėjo suprasti, kokius darbus ir kokios apimties prisiima pagal techninį projektą. Teismai nepagrįstai neaiškias sąlygas aiškino atsakovės naudai, nors ši turėjo pareigą jas nustatyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismų procesiniai sprendimai neatitinka ir protingumo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nes jie teikia pagrindą manyti, jog pirkime dalyvavęs ir jį laimėjęs ieškovas pats save suklaidino ir siekė patirti nuostolių. Iš bylos duomenų matyti, kad, gavus naują statybos leidimą, kurį atsakovė pavėluotai išdavė jau vykdant Rangos sutartį, buvo nurodyti gerokai didesni nei Rangos sutartyje darbų kiekiai pagal pakeistą techninę specifikaciją. Ieškovas nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos – informavo atsakovę apie poreikį atlikti papildomus, ne tik nurodytus konkurso sąlygose, darbus ir prašė pakoreguoti techninį projektą. Be to, teismas neišsiaiškino, kiek lėšų pirkimui buvo skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kiek iš jų liko nepanaudota. Teismui netinkamai įvertinus skaidrumo bei proporcingumo principų viešųjų pirkimų byloje reikšmę ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjų vaidmenį nustatant pirkimo sąlygas ir sudarant pirkimo sutartį, buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp proceso šalių. Atsakovei neįrodžius, jog jos veiksmai pirkimo procedūrų (vykdymo) metu atitiko aukščiausius rūpestingumo standartus bei skaidrumo ir proporcingumo principus, taip pat teismams netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, buvo padarytos nepagrįstos išvados apie neigiamų padarinių ieškovui atsiradimą.

 

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokio pagrindo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė dėl abiejų proceso šalių atskirų reikalavimų, nurodytų ieškovo ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje, pirmuosius teismai pripažino nepagrįstais, antruosius – pagrįstais. Pažymėtina, kad kasatorius kasaciniame skunde savo prieštaravimus teikia ne dėl visų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalių, o iš esmės kvestionuoja savo teikto ieškinio atmetimo pagrįstumą. Be to, ieškovas kasaciniame procese palaiko ne visus reikalavimus, teiktus ieškinyje, o apsiriboja tik reikalavimu tam tikrą darbų dalį pripažinti kaip papildomus ir už juos priteisti apie du šimtus tūkstančių eurų. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas šioje nutartyje nesprendžia dėl sumos dalies už atliktus darbus, taip pat dėl netesybų atsakovės naudai už netinkamą sutarties vykdymą priteisimo, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai dėl šių ginčo aspektų pripažintini pagrįstais. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (dėl ginčo apimties kasaciniame procese žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi nagrinėjamos kasacinės bylos objektas – darbų dalies kvalifikavimas, ar tai – papildomi darbai ar ne, t. y. iš anksto nustatytini ir įeinantys į bendrą viešojo darbų pirkimo sutarties dalyko apimtį, bei perkančiosios organizacijos pareiga atsiskaityti už juos.

Nors kasaciniame procese bylos faktai iš naujo nenustatinėjami, o apskųsti žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai patikrinami tik teisės taikymo aspektu, tačiau, atsižvelgiant į šalių ginčo pobūdį ir kasatoriaus keliamus teisės klausimus, šioje nutartyje turi būti atskirai pristatytos ir kai kurios aplinkybės dėl viešojo Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbų konkurso (toliau – Konkursas) vykdymo:

 

- Konkurso sąlygų 9 punkte nurodyta, kad jo objektas – Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą; sklypo plotas – 16 756 kv. m, apželdintas tvarkomo sklypo plotas – 3556 kv. m, visų tipų dangų tvarkomame sklype plotas – 4583 kv. m, tvarkomos Maironio g. ilgis 225, Laisvės al. ilgis – 70 m, Mokyklos gatvės ilgis – 78 m (t. 1, b. l. 22);

- Konkurso sąlygų 10 punkte nurodyta, kad detalios perkamų darbų apimtys nustatytos Techninėje specifikacijoje, kurią sudaro 2009–2010 m. parengtas ir 2010 m. patvirtintas, 2011 m. pakoreguotas ir papildytas techninis projektas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. redakcijos techniniame projekte, kuris, kaip nurodyta pirmiau, vėliau buvo taisytas, nurodyta, jog sklypo plotas – 16 756 kv. m, apželdintas tvarkomo sklypo plotas – 2882 kv. m, visų tipų dangų tvarkomame sklype plotas – 6346 kv. m, tvarkomų gatvių ilgiai tie patys (t. 1, b. l. 30); taigi, vertinant 2010 m. ir 2011 m. statybos techninių dokumentų duomenis, matyti, kad apželdinto tvarkomo sklypo plotas padidėjo, o visų tipų dangos tvarkomame sklype – sumažėjo, nors ir netapačiomis proporcijomis;

- iš byloje pateikto perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygų paaiškinimo matyti, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, darbų kiekius turėjo žiūrėti pagal žiniaraščius (t. 1., b. l. 26; t. 2., b. l. 144–152);

- tiekėjas, perkančiosios organizacijos pripažintas Konkurso laimėtoju, pateikė pasiūlymą darbus atlikti už 891 770 Lt (258 274,44Eur); ieškovas procese įrodinėjo, kad pirmiau nurodyta pateikta jo pasiūlymo kaina  apskaičiuota būtent pagal 4583 kv. m dangų plotą, kuris vėliau vykdant Rangos sutartį padidėjo daugiau kaip du kartus (~ 9300 kv. m);

- Konkurso sąlygų 12 punkte įtvirtinta, kad tiekėjai atsako už rūpestingą visų Konkurso dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant Techninę specifikaciją ir vėlesnius Konkurso sąlygų paaiškinimus (papildymus), už patikimos informacijos apie visas sąlygas ir įsipareigojimus, galinčius turėti įtakos pasiūlymo sumai ar pobūdžiui arba darbų atlikimui, gavimą; tiekėjui laimėjus Konkursą, nebus priimtas joks jo reikalavimas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais, pakeisti pasiūlymo sumą arba sąlygas;

- Konkurso sąlygų 13 punkte nustatyta, kad, siekdami nustatyti tikslias būtinų darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, svarbias ruošiant pasiūlymą, vykdant darbus, tiekėjai privalo apžiūrėti darbų vykdymo vietą;

- pagal Konkurso sąlygų 16 punktą pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas gali būti teikiamas tik dėl visos darbų apimties;

- pagal Konkurso sąlygų 29.6 punktą pasiūlymą sudaro tiekėjo pateiktų duomenų ir dokumentų visumą, inter alia, užpildytas Įkainotos veiklos sąrašas (Konkurso sąlygų 4 priedas);

- Konkurso sąlygų 33 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į techniniame projekte nurodytą darbų apimtį, kainos sudėtines dalis, Techninės specifikacijos reikalavimus ir pan.;

- pagal Konkurso sąlygų 85.1 punktą už nustatytą bendrą sutarties kainą tiekėjas įsipareigoja atlikti darbus, nustatytus pirkimo sutarties 1.1 p.; sutarties kaina sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus, kai pasikeičia PVM tarifas, dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio;

- Konkurso 85.2 punkte nurodyta, kad, jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių tiekėjas nenumatė sudarant pirkimo sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, šiuos darbus tiekėjas atlieka savo sąskaita.

 

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) darbų apimties pagal Konkurso sąlygas nustatymo; b) nenumatytų darbų atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovės bei atsiskaitymo už papildomus darbus.

 

Dėl darbų apimties pagal Konkurso sąlygas nustatymo

 

Nors pirmiau pažymėtas kasacinio teismo vaidmuo ir teisingumo vykdymo apimtis procese, tačiau dėl Konkurso sąlygų aiškinimo taip pat atkreiptinas dėmesys į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Atsižvelgdamas į toliau šioje nutartyje pateiktus argumentus ir procesinę ginčo baigtį, kasacinis teismas šioje byloje nenustatinės, koks konkretus visų tipų dangų plotas buvo iš tiesų nurodytas Konkurso dokumentuose (visų pirma žiniaraščiuose), tačiau pasisakys, kaip iš esmės turėtų būti sprendžiama dėl šio proceso šalių nesutarimo aspekto, t. y. koks Konkurso sąlygose įtvirtintos sąvokos „visų tipų dangų tvarkomame sklype plotas“ turinys.

Ieškovas viso proceso metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad pagal Konkurso sąlygas, a fortiori 9 punktą, dangų plotas, dėl kurio, be kitų darbų sudėtinių dalių, tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymus, sudarė pirmiau nurodytus 4583 kv. m, ir būtent nuo šio dydžio skaičiuotinas padidėjęs ir rangovo de facto atlikto dangų klojimo darbų kiekis. Kasaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad dėl neaiškiai įvardytų ir neapibrėžtų perkamų darbų kiekio, jų apimčių, perkančiai organizacijai ir tiekėjams skirtingai suvokiant Konkurso sąlygas, ieškovas galėjo neteisingai suprasti pirkimo objektą, nes jis tikėjosi atlikti darbus būtent 4583 kv. m, o ne dvigubai didesniame plote. Šią poziciją kasatorius grindžia skaidrumo principo reikalavimais, keliamais perkančiosioms organizacijoms nustatant pirkimo sąlygas, inter alia, dėl pirkimo objekto apimties (darbų kiekio), neigiamais padariniais, tenkančiais pirkėjams, netinkamai nustačiusiems pirkimo sąlygas, pakankamai informuoto ir rūpestingo tiekėjo standarto kriterijumi, taip pat nurodo, kad kitų tiekėjų pasiūlymų kainos, lyginant su laimėtojo, rodo bendrą visų dalyvių supratimą apie dangų plotą. Teisėjų kolegija šiai kasatoriaus pozicijai nepritaria, ją vertina kaip teisiškai nepagrįstą, o teismų argumentus dėl šios ginčo dalies pripažįsta teisėtais.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo; kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, bylos Nr. e3K-3-39-690/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl pirkimo sąlygų aiškumo, dėl perkančiosios organizacijos pareigų, laikantis skaidrumo principo, nustatyti tikslias sąlygas, taip pat dėl tiekėjų rūpestingumo ir informuotumo savaime neprieštarauja jurisprudencijai dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo, nes pastarasis nėra beribis, nepriklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos ir teismų teisės aiškinti konkursų nuostatas. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir galima būtų pritarti bendrai kasatoriaus pozicijai, kad Konkurso sąlygos dėl darbų kiekio stokoja aiškumo, inter alia, atsižvelgiant į pristatyto Konkurso sąlygų 9 punkto nuostatas (neginčytina, kad sąvoka „visų dangų plotas“ paprastai turėtų būti suprantama ne kaip apibrėžianti santykinį, o absoliutų dydį), tačiau šią sąlygą aiškinant su kitomis Konkurso nuostatomis, perkančiosios organizacijos paaiškinimu dėl darbų apimties (nors ir abstrakčiu), darytina išvada, jog visų dangų plotas, nurodytas Konkurso sąlygų 9 punkte (4583 kv. m), neapima gatvių ploto, todėl pastarasis turėtų būti pridedamas skaičiuojant bendrą darbų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis techniniame projekte atskirai nurodyta gatvių ilgių ir pločių lentele, projektuotojo paaiškinimu bei kitais bylos duomenimis, pagrįstai sprendė, kad Konkurso dokumentuose įvardytas kaip visų tipų dangų plotas kelių (gatvių) ploto neapėmė, o iš esmės reiškė tik aikštės erdvių kietosios dangos plotą.

Pažymėtina, kad pirmiau nurodytą išvadą labiausiai pagrindžia (į tai dėmesį taip pat atkreipė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau jų argumentai šioje dalyje nėra labai išsamūs) Konkurso sąlygų 29.6 punktas (bei Konkurso sąlygų 4 priedas) bei pagal šį pateiktas ieškovo pasiūlymas (t. 3, b. l. 92–93), iš kurio matyti, jog tiekėjas į sudėtines dalis išskyrė ir susisiekimo komunikacijų pertvarkymo darbus, šiuos darbus atskirai įkainojo, todėl suprato (turėjo suprasti), kad į atliktinų darbų apimtį įeina ne tik aikštės rekonstrukcijos, bet ir gatvių tiesimo darbai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose, tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas iš anksto žinojo, kad teks atlikti ir gatvių tiesimo (remonto) darbus. Dėl to, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, apskaičiuojant galutinį kietųjų dangų plotą, prie 4583 kv. m aikštės trinkelių turėtų būti pridedama dar 3665 kv. m gatvių asfalto ir trinkelių, iš viso – 8248 kv. m.

Kaip jau buvo pažymėta, teisėjų kolegija šioje nutartyje nevertina, kad būtent toks konkretus dangų plotas (t. y. 8248 kv. m) ir buvo įtvirtintas Konkurso sąlygose (nors, kaip nurodyta pirmiau, dėl pirkimo sąlygų turinio kasacinis teismas turi teisę spręsti), tačiau pritaria pristatytam pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bendrajam pirkimo objekto apskaičiavimo principui, todėl atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad darbai, atliekami klojant ar tiesiant dangas, apėmė tik 4583 kv. m. Kita vertus, ši išvada dėl toliau nurodytų kasacinio teismo argumentų neleidžia spręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai išsprendė šalių ginčą. Primintina, kad ieškovas procese įrodinėjo, kad de facto dangas paklojo 9300 kv. m plote, todėl bet kokiu atveju yra pagrindo spręsti, kad realiai atliktų darbų apimtis nesutampa su nurodyta Konkurso sąlygose.

 

Dėl nenumatytų darbų atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovės bei atsiskaitymo už papildomus darbus

 

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje (priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, ginčydamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl pirkimo objekto apibūdinimo aiškumo ir suprantamumo) aktualesnis ne Konkurso sąlygų aiškumo, tikslumo ar suprantamumo klausimas, o techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiškėjusiai realiai situacijai ir galimos dangų plotų neatitikties prisiėmimo rizikos aspektas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog pirkimo sąlygų aiškumo klausimas dažniausiai buvo keliamas dviem atvejais: pirma, kai dėl konkurso nuostatų turinio trūkumų tiekėjai buvo ribojami pateikti pasiūlymus ar tinkamai apskaičiuoti jo kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013; pirmiau nurodytą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; kt.); antra, kai dėl pirkimo sąlygų turinio trūkumų tiekėjams de jure ir de facto nesutrukdyta pateikti pasiūlymų, tačiau dėl to vėliau kilo ginčas iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „1-asis vertimų biuras“ v. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-705/2013).

Vis dėlto viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų ginčai dėl sutarties kainos ir papildomo atsiskaitymo kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje iš principo nesiejami su pirkimo sąlygų aiškumu, o su perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose padaryta klaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-713/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta sujungtose civilinėse bylose UAB „AV investicija“ v. Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-132/2014) ar tiesiog iškilusiu papildomų darbų atlikimo poreikiu, plačiau nevertinant galimo pirkimo sąlygų turinio trūkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB LTC v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-432/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Akordas 1 v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-202-248/2015).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pažymėtina, kad šalių ginčas kilo dėl galimos klaidos techniniame projekte (tą iš esmės atsiliepime į ieškinį pripažino ir atsakovė (t. 3, b. l. 7), todėl jam spręsti teisiškai nereikšmingos aplinkybės dėl kitų tiekėjų pasiūlytų kainų ir ieškovo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo, taip pat neaktuali jurisprudencija dėl pirkimo sąlygų aiškumo ir tikslumo, dėl šios pareigos nevykdymo neigiamų padarinių kilimo perkančiajai organizacijai, dėl tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės kreiptis išaiškinimo ar paaiškinti savo iniciatyva pirkimo sąlygas, dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų profesionalumo ir pan.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galimos dangų ploto, nurodyto Konkurso sąlygose, neatitikties realiai situacijai riziką priskyrė rangovui (ieškovui). Šią poziciją teismai iš principo grindė Konkurso sąlygomis dėl rizikos paskirstymo tarp šalių, tiekėjų galimybės (pareigos) apžiūrėti statybos darbų objektą, dalyvių pareigos kruopščiai išnagrinėti Konkurso nuostatas, draudimo keisti sutarties kainą ir tokio ribojimo įtvirtinimu VPĮ. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su teismų pateikiamu Konkurso sąlygų aiškinimu, t. y. kad nesvarbu nustatyti bendrą dangų kiekį, įtvirtintą Konkurso dokumentuose, ir faktinį dangų kiekį, kokį iš tiesų paklojo ieškovas (rangovas), bei spręsti dėl galimo skirtumo padarinių, nes pagal viešojo pirkimo sutartį visą riziką prisiėmė būtent rangovas. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas sprendžia, kad teismų procesiniuose sprendimuose padarytos išvados dėl papildomų darbų (lyginant su Konkurso sąlygomis) atlikimo ir atlyginimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovės neatitinka teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, todėl šie jų argumentai pripažįstami kaip teisiškai nepagrįsti.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013); kita vertus, tiekėjai ne pagal pirkimo sąlygas, o savo valia gali prisiimti tam tikrą papildomą sutarties vykdymo riziką, bet ir tokiu atveju perkančioji organizacija turi patikrinti, ar ši rizika proporcinga, pagrįsta ir nelems sutarties netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo grėsmės (šiame kontekste dėl nepelningos kainos siūlymo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos 3K-3-216/2010).

Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3-3K-161/2012).

Pažymėtina, kad pastarosios nutarties išaiškinimais, inter alia, pagrįsti pirmosios instancijos procesinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta 2012 m. balandžio 12 d. nutartis (kaip ir analogiškos tos pačios dienos nutartys, priimtos tarp tų pačių šalių civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012) nagrinėjam ginčui neturi prejudicinės galios, nes jos ir šios bylos ratio decidendi akivaizdžiai išsiskiria dėl svarbios aplinkybės, susijusios su atsakomybe už techninio projekto parengimą ir pirkimo sąlygose nurodytų darbų kiekio apibrėžties laipsnio. Pabrėžtina, kad pagal Konkurso sąlygas užduotis parengti techninį projektą tiekėjams neskirta, šis statybos normatyvinis dokumentas jau buvo parengtas, įėjo į Konkurso dokumentų sudėtį, pagal jį reikėjo skaičiuoti darbų apimtį ir pateikti pasiūlymo kainą.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio. Pirmiau nurodytos Konkurso nuostatos dėl rizikos paskirstymo tarp kontrahentų negali paneigti rangovų galimybės reikalauti, kad užsakovės perkančiosios organizacijos pradėtų administracinį viešojo pirkimo sutarties pakeitimo procesą (gauti Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą), ar jiems tiesiogiai kreiptis į teismą, jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo situacija atitinka CK normose įtvirtintą subjektinę teisę, įgyvendinamą teisės aktų nustatyta tvarka, reikalauti padidinti rangos sutarties kainą (CK 6.685 straipsnis).

Šiame kontekste kasacinio teismo pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ v. Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazija, bylos Nr. 3K-3-63/2015).

Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti kontrahentų veiksmus ir jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgiant į CK nuostatas dėl statybos rangos sutarčių kainos keitimo sąlygų ir tvarkos, taip pat viešojo pirkimo sutarčių keitimo sąlygų bei ribojimų. Dėl pastarojo aspekto kasacinio teismo praktika išplėtota ir nuosekli, todėl atskirai nepristatytina. Teisėjų kolegija tik nurodo, kad šioje praktikoje iš principo pripažįstama galimybė keisti viešojo pirkimo sutartie kainą, nustačius pirkimo sąlygų turinio trūkumą (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-713/2013 ir Nr. 3K-3-132/2014).

Dėl rangos sutarčių kainos keitimo sąlygų ir tvarkos kasacinio teismo praktika taip pat išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse; galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje; kita galimybė didinti statybos darbų kainą užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; taigi, sutarties dokumentų pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, rangovui yra privalomi tik tuo atveju, jei tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jei tokių darbų kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos; jeigu sutarties dokumentų keitimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, rangovui dėl tokių sutarties dokumentų pakeitimų neatsiranda jokių naujų (papildomų) pareigų, nebent šalys dėl to susitartų; įstatyme taip pat įtvirtinta šalių teisė susitarti ir dėl kitokių sutarties dokumentų pakeitimo sąlygų; aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas; taigi, tai įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Hidras“ v. UAB „Projestos projektai“, bylos Nr. 3K-3-311-415/2015).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai tarp šalių paskirstė sutarties vykdymo riziką, šioje nutartyje nesprendžia dėl atitinkamų CK nuostatų, reguliuojančių statybos rangą, taikymo.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimų, dėl to buvo neatskleista ginčo esmė (įskaitant nenustatytą dangų plotų nuokrypį), kai kurie byloje surinkti duomenys neištirti, dėl jų nepasisakyta. Dėl šių priežasčių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla dėl šios ginčo dalies grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl Konkurso sąlygų aiškinimo dėl pirkimo objekto apimties, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmiausia turėtų aiškiai nustatyti, koks konkretus dangų plotas buvo nustatytas Konkurso sąlygose ir kiek tiksliai jis padidėjo rangovui atlikus darbus. Tai svarbu ne tik sprendžiant, ar papildomų darbų atlikimo poreikis kilo apskritai, bet ir kokios apimties jis buvo ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.685 straipsnio nuostatas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis kyla neaiškumų dėl Konkurso sąlygų 9 punkte nurodytų gatvių plotų, kadangi techninio projekto rengėja UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinime dėl techninio projekto sprendimų užsakovei nurodė, kad gatvėse turėtų būti patiesta 2065 kv. m asfalto dangos ir 818 kv. m trinkelių, taigi iš viso 2883 kv. m (t. 1, b. l. 68), tačiau byloje esančiame analogiškame šios projektuotojo paaiškinime nurodytas didesnis vienos gatvės asfalto dangos plotas, todėl bendras visų gatvių visų dangų plotas yra ne 2883 kv. m, o 3665 kv. m (t. 3, b. l. 82); kita vertus, atlikus skaičiavimus pagal Techninėje specifikacijoje ir techniniame projekte nustatytų gatvių ilgius ir pločius (Maironio gatvės ilgis – 225 m, plotis – 7 m; Laisvės al. ilgis – 70 m, plotis – 7 m; Mokyklos g. ilgis – 78 m, plotis – 12,5 m), gatvių dangos plotas lygus 3040 kv. m.

Pirmosios instancijos teismui taip pat būtina iš naujo įvertinti kontrahentų bendradarbiavimą paaiškėjus papildomų darbų aplinkybei, taip pat ieškovo nurodomą daikto žuvimo riziką.  Bylos duomenimis, ieškovas ne kartą informavo užsakovę (t. 1, b. l. 58–67) ir kėlė klausimus pasitarimuose, kuriuose buvo aptariama darbų eiga, dėl dangų ploto, nurodyto žiniaraščiuose ir esančio tvarkomajame sklype, neatitikties (t. 1, b. l. 89–118), taip informuodamas perkančiąją organizaciją apie papildomus darbus, kurie nebuvo nustatyti Konkurso sąlygose; tačiau iš esmės buvo apsiribojama konstatuojant, kad nesutarimai tarp užsakovės ir rangovo egzistuoja dėl atliekamų rangos darbų apimčių, tačiau jie iki rangos sutarties nutraukimo taip ir nebuvo pašalinti ir tai tapo ginčo objektu, ir, kaip jau buvo minėta, atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės pripažino dangų kiekių neatitikties aplinkybę, tačiau nesiėmė tinkamų teisinių priemonių sutarčiai patikslinti laikydamasi VPĮ reikalavimų.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Kasacinis teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, nesprendžia dėl proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ ieškinys atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai atmestas ir tarp proceso šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl šių dalių bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai               Gražina Davidonienė

                                                        Birutė Janavičiūtė

             

              Egidijus Laužikas