Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-29][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-424-378-2017].docx
Bylos nr.: e3K-3-424-378/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenė 188732677 atsakovas
Eurosec OÜ 11606119 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-424-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02429-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės įmonės „Eurosec OU kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės įmonės „Eurosec OU ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių lygiaverčio pasiūlymo vertinimą viešojo pirkimo konkurse, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė įmonė Eurosec OU (toliau – ir ieškovė, tiekėja) teismo prašė panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2016 m. spalio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymo, pateikto viešojo universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimo konkurse (toliau – ir Konkursas), atmetimo.
  3. Ginčijamu sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą nurodžiusi, kad pasiūlyta įranga – universalus termovizualinio stebėjimo įrenginys (toliau – ir UTSĮ) neatitinka Konkurso sąlygų techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) 3.8 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį nurodyto įrenginio objektyvo matymo kampas turi patekti į 8.1-10.5? (horizontaliai) x 6.1-7.9? (vertikaliai) ruožą (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga).
  4. Ieškovės teigimu, nors jos pasiūlyto UTSĮ objektyvo matymo kampai – 12? (horizontaliai) x 9? (vertikaliai) viršija Konkurso sąlygose nustatytas maksimalias ribas, tačiau tai tik reiškia, kad ginčo atveju siūlomas geresnių parametrų įrenginys, nes, esant didesniam matomumo laukui, galima greičiau ir lengviau aptikti taikinį, o perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą, kuris yra lygiavertis Techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad šalys neginčija, jog perkama įranga yra ginklo sistemos sudedamoji dalis, skirta taikinio aptikimui ir identifikavimui pagerinti, dėl to vaizdo raiška yra svarbi funkcija, kariams atpažįstant taikinius. Teismas sprendė, kad, rengdama Konkurso sąlygas, perkančioji organizacija įvertino savo poreikius, todėl Techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatė plačiausius leistinus objektyvo matymo kampus, kurie užtikrintų reikalingą optimalų balansą tarp stebimo vaizdo raiškos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio.
  3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiosioms organizacijoms tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiųjų organizacijų siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Nors ši praktika suformuota bylose dėl viešųjų pirkimų, vykdomų pagal kitą – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), jame, kaip ir VPAGSSĮ, iš esmės analogiškai reglamentuojama perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tiekėjams kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas, todėl nurodyta kasacinio teismo praktika aktuali ir bylose dėl pirkimų, vykdomų pagal VPAGSSĮ.
  4. Ieškovė teigė, kad pasiūlyme pateikė gamintojos informaciją, patvirtinančią, kad jos siūlomas UTSĮ atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, o kai kuriais atvejais juos viršija; su pretenzija pateikė papildomus įrodymus, jos vertinimu, patvirtinančius pasiūlyme nurodytos informacijos teisingumą. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia siūlomos prekės lygiavertiškumo. Ieškovės kartu su pretenzija pateiktame įrangos gamintojos NIVISYS LLC rašte nėra patvirtinama, kad UTSĮ atitinka Johnsono kriterijus, atsižvelgiant į atmosferos reiškinius.
  5. Teismas pažymėjo, kad, Techninėje specifikacijoje nurodžius aiškius pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos.
  6. Ieškovei nepagrindus, kad UTSĮ atitinka ginčo Konkurso sąlygą, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė VPAGSSĮ 27 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir pirkimo dokumentų 13.4.1 punkto pagrindais ir, vertindama ieškovės pasiūlymą, nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, neapribojo tiekėjų konkurencijos bei nepažeidė VPAGSSĮ reikalavimų.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų taikymo dėl pasiūlymo lygiavertiškumo įvertinimo, nei pretenzijoje, nei ieškinyje nekėlė klausimo dėl to, kokiu VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu buvo parengta Techninė specifikacija, nors atitinkamo būdo pasirinkimas yra būtinas šio straipsnio 4, 5 dalies normų taikymui. VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, gynybos standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad techninė specifikacija gali būti nustatoma apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 1 punkte nurodytas technines specifikacijas.
  9. Kadangi ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtintas reikalavimas nėra parengtas pagal konkretų standartą, techninį liudijimą ar kitą VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą dokumentą, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šio straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nenustačius, kad perkančioji organizacija būtų atmetusi ginčo pasiūlymą dėl to, jog šis atitiko Europos standartą perimantį Lietuvos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti VPAGSSĮ 38 straipsnio 5 dalį.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014 ir 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, ir jų pagrindu pasisakė dėl ieškovės pasiūlytos prekės lygiavertiškumo Techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytam reikalavimui.
  11. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji siekė pagrįsti UTSĮ objektyvo lygiavertiškumą Techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, yra parengti jos pačios arba siūlomos prekės gamintojos, suinteresuoto jo prekių platinimu, todėl stokoja objektyvumo ir nėra pakankami nurodytai aplinkybei pagrįsti. Deklaratyvūs ir objektyviais duomenimis nepagrįsti prekių gamintojos paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad didesnis objektyvo matymo kampas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, suteikia geresnį stebimo vaizdo detalumą. Pasiūlytos prekės atitiktis kitiems Techninės specifikacijos reikalavimams, nustatytiems 3.2 ir 3.4 punktuose, neįrodo nei prekės lygiavertiškumo Techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui, nei perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą dėl neatitikties Konkurso dokumentų reikalavimams (VPAGSSĮ) neteisėtumo.
  12. Nors Johnsono kriterijai nenustatyti Konkurso sąlygose, jie ginče perkančiosios organizacijos buvo taikomi tik kaip įrodinėjimo priemonė, siekiant pagrįsti aplinkybę, kad ieškovės pasiūlyta prekė nėra lygiavertė jos (perkančiosios organizacijos) siekiamam rezultatui, t. y. kad Lietuvos kariuomenės poreikius atitiks tik Techninės specifikacijos 3.8 punkte nustatytas objektyvo matymo kampas.
  13. VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu ar po derybų, esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Taigi dėl šios teisės normos perkančiosios organizacijos neįpareigotos visais be išimties atvejais prašyti tiekėjo patikslinti ar paaiškinti pasiūlymo trūkumus. Tokia pozicija plėtojama ir analogiškoje paminėtai VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas aiškintinas ir taikytinas siaurai ir apima tik išskirtines situacijas, kai reikia paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus, nekeičiant pasiūlymo esmės; perkančiųjų organizacijų diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015).
  14. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlyme buvo tokio pobūdžio trūkumų (lygiavertiškumo nepagrindimas), kad net ir pagal turiningąjį vertinimą perkančioji organizacija negalėjo jo pripažinti tinkamu, nes pradinės informacijos visuma neleido nustatyti pasiūlymo siaurąja prasme atitikties byloje aptartam Techninės specifikacijos reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateikti duomenys nepagrindė įrenginio atitikties (lygiavertiškumo) Techninės specifikacijos 3.8 punktui, todėl, nesikreipdama į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo), perkančioji organizacija nepažeidė VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalies.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad svarbu nustatyti, kokiu būdu yra apibrėžta Techninė specifikacija, – atitinkamo būdo pasirinkimas yra būtinas VPAGSSĮ 38 straipsnio 4, 5 dalies normų taikymui (skundžiamos nutarties 20 punktas), tačiau įvertinti, kokiu konkrečiu VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu apibrėžta Techninė specifikacija, teismas atsisakė. Tai lėmė iš esmės neteisingų išvadų padarymą. Ieškovė dublike pateikė argumentus, jog Techninė specifikacija, kaip reikalavimų visuma, yra apibrėžta mišriu būdu, taikant VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 13 punktus, todėl VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys, leidžiančios Tiekėjui pasiūlyti lygiavertę prekę, byloje turi būti taikomos.
    2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos (skundžiamos nutarties 21 punktas). Ši teismo išvada nepagrįsta, nes: lygiavertiškumas vertinamas pagal Techninės specifikacijos reikalavimų visumą, o ne pagal reikalavimo apibrėžimo būdą; ginčo Konkurso sąlyga atitinka VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojamą bendrųjų specifikacijų sąvoką, nes objektyvo matymo kampas nėra nei funkcija, nei rezultatas; net jei savarankiškai būtų vertinama Techninės specifikacijos 3.8 punkto apibrėžtis, nebūtų jokio pagrindo teigti, kad šis parametras reiškia funkcinį reikalavimą, nes jis yra aiškiai apibrėžtas konkrečia bendrąja specifikacija, todėl VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 dalis pirkime taikytina.
    3. Techninė specifikacija apibrėžta mišriu būdu: taikant bendrąsias specifikacijas (pvz., 3.4, 3.8 punktai) (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas); pateikiant nuorodas į konkrečius dokumentus ir standartus (pvz., 2 punktas (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas); apibrėžiant norimą rezultatą arba funkcijoms keliamus reikalavimus (pvz., 1.1.2, 3.10 punktai) (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 2 punktas); pateikiant anksčiau aptartų variantų kompiliaciją. Tokiais atvejais iškyla rizika, kad dėl pernelyg konkrečių specifikacijų gali būti dirbtinai apribota konkurencija ir specifikacija gali tapti pritaikyta tik konkretiems gamintojams ir (ar) jų produktams. Siekiant išvengti tokių ydingų situacijų bei siekiant užtikrinti nediskriminavimo principą ir efektyvią konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, taikytinos VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys, sudarančios sąlygas pirkime siūlyti lygiaverčius produktus.
    4. Teismams atmetus argumentą dėl VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo neaišku, kokios VPAGSSĮ 38 straipsnio normos pagrindu teismai vertino tiekėjo pasiūlymo lygiavertiškumą. Ieškinys atmestas, nesiremiant jokia konkrečia teisės norma. Tai neatitinka teisingumo ir teisėtumo principo.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo, ar tiekėjos pasiūlyta prekė lygiavertė ne Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų visumai, o tik ginčo Konkurso sąlygos reikalavimui (skundžiamos nutarties 2629 punktai). Tai prieštarauja VPAGSSĮ įtvirtintai lygiavertiškumo sampratai (VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys). Tai patvirtina kasacinio teismo praktika 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011.
    6. Tiekėja pasiūlė ne identiško, o kitokio parametro objektyvą, nei nurodyta ginčo Konkurso sąlygoje, tačiau, nepaisant šio skirtumo, perkama prekė (termovizorius) pagal Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų visumą yra lygiavertė atsakovės Konkurso sąlygose nurodytiems tikslams, t. y. ši prekė atitinka visus kitus Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Jei būtų pripažinta, kad lygiavertiškumas turi būti įrodinėjamas tik dėl konkretaus Techninės specifikacijos punkto, kurio reikalavimams įvykdyti tiekėja pasiūlė kitokį sprendinį, nei nurodyta Konkurso sąlygose, tai, atmetant kitus Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, lygiavertiškumas iš esmės niekada negalėtų būti įrodytas.
    7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad: ginčo Konkurso sąlyga nustatyta siekiant užtikrinti optimalų balansą tarp stebimo vaizdo detalumo, aiškumo ir bendro informacijos kiekio (skundžiamos nutarties 26 punktas); tiekėjos pasiūlytos prekės atitiktis Techninės specifikacijos 3.2 ir 3.4 punktų (taip pat kitų punktų) reikalavimams neįrodo prekės lygiavertiškumo (skundžiamos nutarties 29 punktas); atsakovė, remdamasi Techninėje specifikacijoje nenurodytais Johnsono kriterijais, tinkamai įrodinėjo, jog tiekėjos pasiūlyta prekė yra nelygiavertė (skundžiamos nutarties 31 punktas). „Optimalus“ perkančiosios organizacijos siekiamas balansas tarp stebimo vaizdo detalumo, aiškumo ir bendro informacijos kiekio yra nustatytas Techninės specifikacijos 3.2 ir 3.4 punktuose, o ne Johnsono kriterijuose, priešingu atveju šie kriterijai turėtų būti nustatyti Konkurso sąlygose. Perkančiajai organizacijai draudžiama keisti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu.
    8. Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčo Konkurso sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų. Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
    9. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai (skundžiamos nutarties 2728 punktai), kad gamintojos įrodymai yra nepakankami lygiavertiškumui patvirtinti, nes jie subjektyvūs, yra nepagrįsti ir prieštarauja VPAGSSĮ 38 straipsnio 7 daliai, kurioje nurodyta, kad įrodinėjant lygiavertiškumą tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai. Tiekėja pasiūlyme pateikė gamintojos informaciją (vartotojo instrukcija, gamintojos deklaracija, brošiūra, pasiūlymo formoje pateikta informacija), patvirtinančią, kad ji atsakovei pasiūlė įsigyti tokį įrenginį, koks nurodytas Konkurso sąlygose (įrenginys tenkina funkcinius reikalavimus, atitinka specifikacijas), o objektyvas ne su Konkurso sąlygose nustatytu, bet su platesniu matymo kampu turi pranašumus, kurie nepanaikina atitikties nustatytiems reikalavimams. Be to, siekiant įvertinti prietaiso vaizdo kokybę, būtina vertinti ne vieną parametrą, o visumą (pvz., neatsižvelgta į lęšio diafragmą).
    10. Įstatymu neribojamos tiekėjo galimybės visomis įmanomomis priemonėmis įrodinėti pasiūlymo lygiavertiškumą – tai gali būti tiek gamintojo teikiami duomenys, tiek kiti įrodymai. Nei Konkurso sąlygose, nei įstatyme nėra nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti tiekėjas kartu su pasiūlymu, įrodinėdamas savo pasiūlymo lygiavertiškumą. Tiekėjui pateikus, jo nuomone, tinkamus įrodymus, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPAGSSĮ 27 straipsnio 4 dalimi, privalėjo kreiptis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų dėl pasiūlymo lygiavertiškumo pateikimo, o ne atmesti jos pasiūlymą, nesuteikiant tiekėjai galimybių paaiškinti pasiūlyme pateiktų duomenų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tiekėjos pasiūlyme tariamai buvo neištaisytas trūkumas – „lygiavertiškumo nepagrindimas“ – neteisėta (skundžiamos nutarties 35 punktas).
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, nurodo šiuos argumentus:
    1. Ieškovės keliamas klausimas, ar prekės lygiavertiškumas turi būti vertinamas konkretaus techninio parametro, kurio prekė neatitinka, atžvilgiu, ar techninės specifikacijos reikalavimų visumos atžvilgiu, nėra aktualus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu jau yra ne kartų pasisakęs, pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015: perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas.
    2. Nagrinėjamu atveju pasiūlymų lygiavertiškumas nėra vertinamas nei konkretaus techninio parametro atžvilgiu, nei techninės specifikacijos reikalavimų visumos atžvilgiu, bet vertinamas pagal perkančiosios organizacijos siekiamus tikslus ir funkcinius reikalavimus. Ginčą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija įrodė siauresnio matymo kampo pranašumą prieš didesnį matymo kampą, o kartu ir ieškovės pasiūlyto UTSĮ objektyvo nelygiavertiškumą Techninės specifikacijos 3.8 punkto reikalavimui.
    3. Ieškovės pasiūlymas Konkurse nebuvo vertinamas pagal nuostatas, neišviešintas Konkurso sąlygose. Tik kilus šalių nesutarimui dėl didesnio matymo kampo efekto, toliau motyvuodama savo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, perkančioji organizacija rėmėsi Johnsono kriterijumi, leidžiančiu objektyviai palyginti skirtingas elektrooptinės įrangos sistemas. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes jis neatitiko ginčo Konkurso sąlygos, taip pat pripažintas nelygiaverčiu, nes neatitiko Lietuvos kariuomenės siekiamų tikslų bei funkcinių reikalavimų, o ieškovė nepateikė lygiavertiškumą pagrindžiančių įrodymų.
    4. Johnsono kriterijus Konkurse tebuvo objektyvus Lietuvos kariuomenės motyvų pagrindas, o ne Konkurso sąlyga ar parametras. Priėmus Techninių specifikacijų 3.8 punkte nurodytų parametrų ribų neatitinkantį pasiūlymą, vadovaujantis ieškovės motyvais, būtų iškreipta konkurencija ir pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, nes ieškovei sudarytos sąlygos dalyvauti Konkurse skirtųsi nuo nustatytos visiems kitiems Konkurso dalyviams.
    5. Kiekviena Techninių specifikacijų nuostata turi savo turinį ir tikslą. Techninės specifikacijos 3.8 punktas yra savarankiškas ir nuo jos 3.2 ir 3.4 punktų nepriklausomas reikalavimas. Techninės specifikacijos 3.2 punkte apibrėžtas žmogaus dydžio objekto aptikimo atstumas esant atmosferos reiškiniams, o 3.4 ir 3.8 punktuose – kai tokių reiškinių nėra, todėl tai yra visiškai skirtingi ir nelyginami parametrai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Techninės specifikacijos nuostatų kvalifikavimo pagal VPAGSSĮ 38 straipsnio nuostatas

 

  1. VPAGSSĮ (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo redakcijos) 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta tam tikrais būdais arba jų deriniu: nurodant standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ar naudojant kelis iš pirmiau nurodytų kriterijų. Vienas iš šalių ginčo aspektų, dėl kurio nagrinėjamoje byloje reikia spręsti pirmiausia, kaip kvalifikuoti Techninės specifikacijos nuostatas pagal VPAGSSĮ 38 straipsnį, t. y. kokiu pirmiau nurodytu būdu ar jų deriniu ji parengta. Šis aspektas svarbus dėl to, kad atsižvelgiant į tai, kaip kvalifikuotinos Techninės specifikacijos nuostatos, priklauso tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti lygiaverčius pasiūlymus. Pažymėtina, kad pagal ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, jei techninė specifikacija apibrėžta apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tiekėjui nesuteikiama galimybė perkančiosioms organizacijoms pateikti lygiaverčių pirkimo objektų. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad Techninė specifikacija parengta mišriu būdu, todėl, taikant VPAGSSĮ 38 straipsnio 4, 5 dalis, ji turėjo teisę atsakovei pateikti lygiavertę prekę.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Techninė specifikacija parengta apibūdinant norimą rezultatą ir nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 2 punktas); pažymėjo, kad atsakovė dėl siekiamos įsigyti prekės panaudojimo paskirties pagrindė savo siekį ir tikslą nustatyti konkrečius perkamo objekto reikalavimus; atsakovei Techninėje specifikacijoje nurodžius aiškius pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje nekėlė Techninės specifikacijos nuostatų kvalifikavimo klausimo; ginčo Konkurso sąlyga nėra parengta atsižvelgiant į kokį nors standartą, techninį liudijimą ar kitą dokumentą, todėl VPAGSSĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos. Kasacinis teismas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, sprendžia, kad jos padarytos netinkamai aiškinant ir taikant šalių ginčui aktualų teisinį reguliavimą.
  4. Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, iš įstatymo nuostatų matyti, kad techninė specifikacija ir atitinkami būdai, kaip ji apibrėžiama, vartojama ne pavienių jos reikalavimų, o visumos atžvilgiu. Taigi sprendžiant, kuriuo būdu apibrėžta techninė specifikacija, reikia atsižvelgti į visas joje nurodytas sąlygas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal VPAGSSĮ 38 straipsnio 1 dalį techninė specifikacija – tai dokumentas, atitinkantis bent vieną iš šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktų apibrėžimų.
  5. VPAGSSĮ 3 priedėlyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygis, poveikio aplinkai rodikliai, visi reikalavimai (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės savybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir procedūros, tokios kaip atitikties įvertinimo tvarka.
  6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlyga bet kokiu atveju nelaikytina funkciniu reikalavimu ar norimu rezultatu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės siūlomas įrenginys iš esmės atlieka pagrindinę funkciją tam tikromis sąlygomis priima ir perduoda stebimą vaizdą. Be to, ieškovės siūlomo UTSĮ horizontalūs ir vertikalūs matymo kampai, kaip sutaria visos šalys, atliks tą pačią funkciją, tik atitinkamai kitokiu aprėpiamo vaizdo ir jo ryškumo santykiu. Konkretus pageidaujamas vaizdo aprėpties ir ryškumo santykis gali būti įtvirtintas, kaip iš dalies tai ir buvo atlikta, Techninės specifikacijos sąlygose, pagal kurių, kaip nurodyta pirmiau, visumą sprendžiama dėl neidentiškais parametrais apibrėžtos prekės lygiavertiškumo.
  7. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta prekės atitiktis Techninės specifikacijos nuostatoms iš principo galėjo būti vertinama lygiavertiškumo aspektu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepriklausomai nuo VPAGSSĮ 38 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, atskirai nagrinėjo ieškovės siūlomo įrenginio lygiavertiškumo klausimą, sprendė, jog tiekėjos pasiūlytas UTSĮ negali būti laikomas lygiaverčiu nurodytam Konkurso sąlygose. Atsižvelgiant į tai, dėl šio klausimo gali būti sprendžiama iš esmės kasaciniame procese.

 

Dėl ieškovės siūlomos prekės lygiavertiškumo

 

  1. Pagrindinis šalių nesutarimo objektas, ar ieškovės Konkurse siūlyta prekė lygiavertė atsakovės siekiamam įsigyti pirkimo objektui. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai jos siūlomos prekės nevertino kaip lygiavertės, nes ši atitiko Konkurso sąlygų visumą: įrenginys visiškai atitiko kai kurių sąlygų reikalavimus, dėl likusių parametrų, būtent ginčo Konkurso sąlygos, buvo pasiūlyti geresni nei reikalaujami techniniai sprendimai. Atsakovė laikėsi priešingos pozicijos nurodydama, kad UTSĮ didesni matymo kampai pablogina perduodamo vaizdo kokybę, todėl ieškovės įrenginys negali būti laikomas lygiaverčiu.
  2. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta pirmiau, konstatuodamas, kad atsakovė turėjo teisę nustatyti konkrečius reikalavimus perkamai prekei, sprendė, jog didesni matymo kampai suponuoja ieškovės siūlomo UTSĮ pripažinimą nelygiaverčiu. Šis teismas taip pat nurodė, kad ieškovės įrenginys neatitinka Johnsono kriterijų, o iš su pasiūlymu ir vėliau teiktos gamintojos techninės dokumentacijos negalima daryti išvados apie siūlomos prekės lygiavertiškumą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, taikydama Johnsono kriterijus, tinkamai pagrindė ir įrodė, kad didesni matymo kampai mažina vaizdo kokybę (raišką), o ieškovės pateikti techniniai duomenys stokoja patikimumo; vienintelė aplinkybė, kad ieškovės įrenginys atitinka kitas Techninės specifikacijos sąlygas, nereiškia prekės lygiavertiškumo ginčo Konkurso sąlygai; iš anksto neišviešinti Johnsono kriterijai taikyti ne kaip Konkurso sąlyga, o kaip atsakovės pozicijos pagrindimas; perkančioji organizacija apskritai neprivalėjo kreiptis į ieškovę ir jos prašyti paaiškinti pasiūlymą siaurąja prasme.
  4. Kasacinis teismas nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, sprendžia, kad šios neatitinka teisinio reguliavimo ir Konkurso sąlygų.
  5. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to kad, kaip nurodyta pirmiau, skirtingas UTSĮ matymo kampų dydis suponuoja nevienodą perduodamo vaizdo aprėptį ir jo ryškumą, t. y. dėl įrenginio techninių parametrų egzistuoja tiesioginė perduodamo vaizdo turinio ir jo kokybės santykio koreliacija, pagal kurią, platėjant regos laukui, prastėja perduodamo vaizdo detalumas. Kita vertus, byloje nėra objektyviai nustatyta, kad kokiomis nors korekcinėmis priemonėmis iš principo būtų neįmanoma pagerinti vaizdo ryškumo esant didesniems matymo kampams. Ieškovė, inter alia, teikė argumentus, kad perduodamo vaizdo kokybę lemia daugybė parametrų, pavyzdžiui, lęšio diafragma.
  6. Egzistuojant tokiam aptariamų parametrų santykiui, kai paprastai, vieno kriterijaus reikšmei gerėjant, prastėja kitas, perkančioji organizacija turėjo būti suinteresuota apsibrėžti ir kitus jai svarbius reikalavimus, kurių visumą turėtų tenkinti jai siūlomos prekės. Priešingu atveju perkančioji organizacija negalėtų teisėtai atmesti tiekėjo pasiūlymo tik dėl platesnių matymo kampų, juolab kad abi šalys sutaria, jog dėl to padidėja (pagerėja) stebimo vaizdo aprėptis (o dėl to gali trumpėti objektų aptikimo laikas (trukmė), taigi siūloma prekė, kaip įrodinėjo ieškovė, pasižymi geresnėmis techninėmis savybėmis (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
  7. Ginčo Konkurso sąlygos vertinimo kontekste pažymėtina, kad atsakovė nustatė tam tikrą UTSĮ matymo kampų amplitudę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad, nors atsakovė viso proceso metu įrodinėjo, jog Konkurso sąlygomis siekė optimalios vaizdo aprėpties ir jo kokybės pusiausvyros, įrenginys, kurio horizontalieji ir vertikalieji matymo kampai atitiks Konkurso sąlygose įtvirtintas minimaliąsias reikšmes (8.1° ir 6.1°), nebus identiškas įrenginiui, atitinkančiam viršutines šių parametrų ribas (10.5° ir 7.9°). Taigi Konkurso sąlygose turėjo būti įtvirtinti tam tikri įvairius įrenginius vienijantys ir tarpusavyje palyginami parametrai tam, kad įvairias reikšmes atitinkančios prekės būtų laikomos atitinkančiomis atsakovės poreikius.
  8. Techninėje specifikacijoje, a fortiori (ypač) kiek tai susiję su vaizdo kokybe, inter alia, nurodyta, kad perkama įranga turi suteikti galimybes bet kuriuo paros metu, įvairiomis oro sąlygomis (lengvas rūkas, dulkės, dūmai) aptikti ir stebėti iš aplinkos temperatūriniu režimu išsiskiriančius objektus (1.1.2 punktas), o žmogaus ūgio dydžio (1,7 m * 0,6 m) taikinius aptikti ne mažesniu kaip 500 m atstumu (esant giedram orui, kai oro temperatūra 1525 °C) (3.2 punktas); UTSĮ jutiklio matricos kadrų skaičius per sekundę turi būti ne mažiau kaip 30 Hz (3.3 punktas), jos raiška – ne mažesnė kaip 640*480 taškų (3.4 punktas), jautrumas turi būti ne didesnis kaip 35 mK (3.5 punktas); bendras UTSĮ jautrumas turi būti ne daugiau kaip 60 mK, esant 20°C aplinkos temperatūrai (3.6 punktas); ir pan.
  9. Kaip nurodyta pirmiau, atsakovė atsakyme į pretenziją (tokios pozicijos ji laikėsi viso proceso metu) nurodė, jog platesni ieškovės įrenginio matymo kampai blogina vaizdo ryškumą, dėl to sunkiau aptikti objektus, ypač blogomis oro sąlygomis. Pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija apskaičiavo ieškovės įrenginio žmogaus dydžio taikinio aptikimo atstumą, nurodė, jog šis yra 540 m, tačiau akcentavo, kad skaičiuojant nebuvo atsižvelgta į atmosferos reiškinius.
  10. Vis dėlto atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad žmogaus dydžio taikinių aptikimo atstumo (500 m) reikalavimo, nustatyto Techninės specifikacijos 3.2 punkte, taikymas susietas ne su blogomis, o su geromis oro sąlygomis. Kita vertus, net ir laikantis atsakovės pozicijos dėl atmosferos reiškinių įtakos vaizdo kokybei, nėra aišku, kaip (kiek) sumažėja ieškovės siūlomo įrenginio žmogaus dydžio taikinio aptikimo atstumas (40 m ar daugiau), be to, neaišku, ar maksimalių matymo kampų, nustatytų ginčo Konkurso sąlygoje, UTSĮ parametrai esant blogoms oro sąlygoms taip pat atitiktų reikalaujamą 500 m aptikimo atstumą. Neginčytina, kad, esant ypač prastoms oro sąlygoms, iš esmės visų įrenginių matomumas ir objektų aptinkamumas potencialiai suprastėtų iki daug mažesnių ribų.
  11. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytais teisėjų kolegijos argumentais nepaneigiama fizikos mokslo srities ir apskritai visuotinai suprantama tiesa, kad atmosferos reiškiniai daro įtaką vaizdo tam tikru atstumu kokybei. Vis dėlto, kaip jau yra sprendęs kasacinis teismas, mokslo srityje vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori, kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 42 punktą).
  12. Jei atsakovė siekė pirmiau nurodytą reikalavimą vertinti esant blogomis oro sąlygomis, ji taip ir turėjo nurodyti Konkurso sąlygose, taip pat jose tiksliai apibrėžti atmosferos reiškinių pobūdį ir mastą (pvz., mažas, iki tam tikro kiekio milimetrais lietus). Vis dėlto nagrinėjamu atveju taip nebuvo padaryta, todėl atsakovė, pati nustačiusi ieškovės įrenginio atitiktį Techninės specifikacijos 3.2 punktui, vėliau negali jos paneigti iš anksto neišviešintų kriterijų pagrindu. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei jos pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
  13. Darytina išvada, kad kai kurie tiekėjos įrenginio kokybiniai parametrai dėl didesnių matymo kampų suprastėja juos lyginant su matymo kampų dydžiais, įtvirtintais ginčo Konkurso sąlygoje, tačiau, net ir esant tokiai situacijai, ieškovės UTSĮ tebeatitiko atsakovės iškeltų reikalavimų visumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija turėjo teisę ir galimybę Techninėje specifikacijoje nurodyti, jog žmogaus dydžio taikinių aptikimo atstumas turi siekti bent, pavyzdžiui, 600 m. Tokiu atveju ieškovės pasiūlymas nebūtų laikytinas lygiaverčiu, nes dėl platesnių matymo kampų suteikiama net ir geresnė vaizdo aprėptis neužtikrina visumos atsakovės reikalavimų. Vis dėlto nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės pasiūlymą iš esmės atmetė tik dėl ginčo Konkurso sąlygos, o procese neįrodė, kad jis neatitinka ir kitų ar iš reikalavimų visumos išplaukiančio optimalaus stebimo vaizdo raiškos ir bendro vaizdinės informacijos kiekio balanso.
  14. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakovė, be kita ko, įrodinėjo ieškovės siūlomo įrenginio nelygiavertiškumą, atsižvelgiant į tai, kad UTSĮ matymo kampai turi sutapti su optinio dienos taikiklio matymo kampais, nes priešingu atveju platesnis perkamos įrangos matymo kampas ne tik bus neišnaudotas, bet ir sumažins vaizdo kokybę. Šią perkančiosios organizacijos poziciją kasacinis teismas vertina kaip įstatymų nustatyta tvarka neįrodytą.
  15. Pirma, didžioji dauguma Techninės specifikacijos nuostatų apibrėžtos išimtinai UTSĮ, o ne jo ir optinio taikiklio bendram junginiui; antra, iš tiesų Techninės specifikacijos 3.9 punkte nurodyta, kad UTSĮ turi būti suderinamas naudoti in line su optiniais taikikliais, kurių artinimas nuo 1 iki 3 kartų, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovės įrenginys tokio suderinimo neturi; trečia, apskritai UTSĮ ir optinio taikiklio suderinamumo problema iškelta tik triplike; bet kokiu atveju Konkurso sąlygose nenurodyti optinių taikiklių matymo kampai; atsakovė triplike pažymėjo, kad 3 kartus artinančių optinių taikiklių maksimalus matymo kampas paprastai siekia iki 7.9? (diametras).
  16. Atsižvelgiant į šią nutarties dalį, kasaciniam teismui teisiškai nėra prasminga atskirai spręsti dėl ieškovės pateiktų techninių dokumentų įrodomosios galios ar Johnsono kriterijų taikymo teisėtumo. Teisėjų kolegija kaip dėl teisiškai nereikšmingų nepasisako ir dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos konstatuotina, kad atsakovės 2016 m. spalio 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, o ieškovės ieškinys iš esmės tenkintinas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reikalavo ginčijamą atsakovės sprendimą panaikinti, tačiau, atsižvelgdamas į Konkurso eigą bei siekdamas užtikrinti ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumą, kasacinis teismas jį ne naikina, o pripažįsta neteisėtu. Be to, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, teismas turi spręsti dėl visų neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų padarinių.
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). VPAGSSĮ 60, 61 straipsnių nuostatos iš esmės atitinka VPĮ 951, 952 straipsnių nuostatas.
  3. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos matyti, kad atsakovė su Konkurso laimėtoja 2017 m. gegužės 2 d. sudarė 1 623 820,00 Eur vertės viešojo pirkimo sutartį, kurios galiojimas vėliausiai baigiasi 2019 m. gegužės 5 d. Susidėjus tokioms aplinkybėms, grįžti į pirkimo procedūras negalima, todėl teismas turi spręsti dėl neteisėtos viešojo pirkimo sutarties padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 40 punktą).
  4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės (įskaitant tai, jog ieškovės pasiūlymas buvo mažiausios kainos, o tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami būtent šiuo pagrindu) ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir Konkurso laimėtojų UAB „Brolis semiconductors ir UAB mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo jurisprudenciją teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 25 punktas). 
  5. Pagal VPAGSSĮ 61 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, kaip tai nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu dėl viešojo intereso (pirmiausia dėl gynybos ir (arba) saugumo intereso), įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.
  6. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina pirkimo objekto – UTSĮ – sąsaja su viešuoju interesu saugumo ir gynybos srityje. Šią aplinkybę viso proceso metu akcentavo pati perkančioji organizacija. Primintina, kad, teismui pripažinus viešojo prekių pirkimo pardavimo sutartį niekine, iš principo galimas restitucijos taikymas tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-339/2010). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrindas neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį išsaugoti.
  7. Skirdamas įstatyme įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 81 punktą). Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiajai organizacijai skirtina alternatyvi sankcija – 40 000 Eur vertės piniginė bauda, sudaranti apie 2,5 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2458 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 1177 Eur, o kasaciniame teisme – 217 Eur, iš viso – 3852 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8 punktais, sprendžia, kad, tenkinant kasacinį skundą ir ieškinį, nurodytas ieškovės prašymas tenkintinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės įmonės „Eurosec OU ieškinį tenkinti, pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos kariuomenės 2016 m. spalio 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą.

Skirti atsakovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti ieškovei Estijos įmoneiEurosec OU“ (j. a. k. 11606119) atsakovės Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) 3852 (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Gražina Davidonienė

 

 

              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Egidijus Laužikas


Paminėta tekste:
  • 3K-3-96-916/2015
  • 3K-3-12/2014
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-496/2011
  • 3K-3-502/2007
  • e3K-3-39-690/2015
  • 3K-3-339/2010
  • e3K-7-23-248/2017
  • CPK