Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-18][nuasmeninta nutartis byloje][A-4061-968-2020].docx
Bylos nr.: A-4061-968/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenė 188732677 atsakovas
Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 191832666 atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 188602751 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 188603472 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
6. Sveikatos apsauga
6. Sveikatos apsauga
6.6. Kiti su sveikatos apsauga susiję klausimai
6.6. Kiti su sveikatos apsauga susiję klausimai
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

?

Administracinė byla Nr. A-4061-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01451-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 41

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas T. G. 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas nutarimas).

2.       Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

2.1.       Pareiškėjas iš Ekspertizės komisijos 2019 m. birželio 18 d. gavo 2019 m. gegužės 30 d. Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1707 (toliau – ir Pažyma). Nei Pažymoje, nei Nutarime nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, nebuvo supažindintas su galutiniu krašto apsaugos ministro patvirtintos formos Nutarimu. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar Nutarimas yra galutinis, ar preliminarus, neaišku, koks teisės aktas tai reglamentuoja, todėl jis buvo klaidinamas dėl apskundimo tvarkos, terminų. Nutarime nenurodytas aiškus teisinis pagrindas, dėl kurio pateikta išvada, jog pareiškėjas netinkamas karinei tarnybai, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 20 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), reglamentuojančių Ekspertizės komisijos veiklą, 5.4, 47 ir 51 punktų reikalavimai.

2.2.       Ekspertizės komisija, gavusi papildomos informacijos iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, pagal Nuostatų 47 punktą, privalėjo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.

2.3.       Gydytoja S. M. neužtikrino tarpusavio pasitikėjimo, tinkamai neatliko savo pareigų, 2019 m. balandžio 24 d. be teisėto pagrindo du kartus pareiškėją atsisakė priimti patikrinti ir atlikti jo psichiatrinį vertinimą, taip diskriminuodama jį prieš kitus tikrinamus asmenis, o Komisijos pirmininkė J. Ž. nereagavo į pareiškėjo pastabas dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamos kokybės. Ekspertizės komisijoje nebuvo tinkamai užtikrintos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, Karo medicinos tarnybos veiksmai neatitiko Lietuvos karių etikos principų. Informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę buvo renkama be jo sutikimo, pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą.

2.4.       Diagnozė VšĮ „Centro poliklinika“ (toliau – ir Centro poliklinika) buvo nustatyta klaidingai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, todėl Ekspertizės komisijos psichiatrė S. M. negalėjo ja vadovautis, o Ekspertizės komisijoje nebuvo atliktas jo psichiatrinis vertinimas. Išvada dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai neobjektyvi, konkrečiu atveju nebuvo atliktas tinkamas, nešališkas jo sveikatos vertinimas.

3.       Atsakovai Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (toliau – ir Medicinos tarnyba) ir Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai atsiliepime paaiškino:

3.1.       Pareiškėjas pretendavo į profesinę karo tarnybą (toliau – ir PKT), todėl Karinės medicinos ekspertizės metu Ekspertizės komisija vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą šiai tarnybai tvarką. Pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė Ekspertizės komisijoje buvo pradėta 2019 m. balandžio 24 d., baigta gegužės 28 d. Vadovaujantis Nuostatų 6.1.1 ir 7.1.1 punktais, pareiškėjui ekspertizę atliko Ekspertizės komisijos Centrinė pakomisė. Ekspertizės komisija išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo profesinei karo tarnybai padarė, atlikusi pareiškėjo sveikatos vertinimą pagal užfiksuotus ekspertizės duomenis pareiškėjo medicinos dokumentuose, Lietuvos kariuomenės administruojamoje kompiuterinėje duomenų bazėje, išreikalavusi papildomus medicininius dokumentus, kurie buvo reikalingi išvadai pateikti.

3.2.       Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. buvo priimtas psichiatriniam vertinimui, kurį atliko gydytoja psichiatrė S. M.. Atliekant psichiatrinį pareiškėjo vertinimą ir turint informaciją iš Valstybės ligonių kasų apie 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjui diagnozuotą ligą, nebuvo galima iš karto priimti ekspertinės išvados, nes pareiškėjas su savimi neturėjo medicininių dokumentų išrašų, todėl buvo pagrįstai nuspręsta kreiptis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomų duomenų gavimo, o, juos gavus, 2019 m. gegužės 28 d. buvo priimta ekspertinė išvada „Netinkamas“ pagal Sveikatos kriterijų Ekspertinės išvadų lentelės 37 straipsnį, kuriame pagal TLK-10 kodus 37 straipsnis apima F60–F69 ir pagal 2 skiltį pareiškėjas pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai. Minėtos išvados pagrindu Ekspertizės komisija priėmė ginčijamą nutarimą, kuris yra teisėtas, pagrįstas kompetentingų gydytojų išvadomis, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

3.3.       Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Nutarimo apskundimo tvarka, apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2019 m. birželio 18 d. jam pateikus Pažymą. Ginčijamas nutarimas bei visi medicininiai duomenys, kodėl pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai, pareiškėjui buvo pateikti 2019 m. birželio 21 d. perduotame Medicinos ekspertizės akte. Taip pat pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. prašyme užduotus klausimus Lietuvos kariuomenė 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. KVS-196 pateikė papildomus paaiškinimus dėl Nutarimo apskundimo tvarkos, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesupažindinimo su Nutarimu, dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti.

4.       Atsakovai papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą patikslintam skundui paduoti, pareiškėjo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir neįtakoja teisingo bylos išsprendimo. Atsakovai pateikė duomenis apie gydytojos psichiatrės kpt. S. M. turimą kompetenciją bei Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado įsakymus dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisių sudėties, taip pat, pareiškėjui keliant abejones dėl, jo manymu, neteisėtai gautų duomenų apie jo sveikatos būklę, pateikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. liepos 18 d. asmens duomenų teikimo sutartį su pakeitimu.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, remiantis byloje esančiais įrodymais ir vidiniu įsitikinimu.

 

II.

 

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą dėl gydytojos S. M. 2019 m. gegužės 28 d. ekspertinės išvados, įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

7.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai). Teismas analizavo Nuostatų 5.2, 5.4, 5.5, 26, 29, 31 punktus.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui nepalankaus Nutarimo priėmimą lėmė Ekspertizės komisijoje dalyvavusios psichiatrės S. M. išvada, kad pareiškėjas netinkamas Tarnybai dėl jam konstatuotos diagnozės pagal Kriterijų Ekspertinės išvadų lentelės TLK-10 kodą ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)). Teismas apklausė kaip liudytoją gydytoją S. M., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad ji diagnozės pareiškėjui nenustatinėjo, tik gautų medicinos dokumentų pagrindu užpildė Ekspertinių išvadų lentelę, nurodydama TLK-10 kodą ((duomenys neskelbtini)), pagal jį parinkdama ir atitinkamą teisinį pagrindą. Atsižvelgęs į tai teismas priėjo prie išvados, kad psichiatrės išvadą lėmė iš Centro poliklinikos gauti medicinos dokumentai, šios poliklinikos pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys.

9.       Teismas nurodė, kad pagal bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, akivaizdu, jog Centro poliklinikoje pareiškėjui ginčui reikšminga jo ligos diagnozė pagal TLK-10-AM priskirta (duomenys neskelbtini) kodui buvo užfiksuota jo medicinos dokumentuose, pažeidžiant teisės aktais numatytą procedūrą, neužbaigus diagnostinio proceso ir nenustačius tikslios jo galutinės diagnozės. Šios aplinkybės konstatuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valstybinę priežiūrą pagal pareiškėjo skundą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pagrindu atlikusios kompetentingos institucijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. T4-18-(1.34) „Dėl pacientui T. G. viešojoje įstaigoje Centro poliklinikoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas), todėl teismui abejoti jomis nėra pagrindo. 

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pirmiau nurodyti duomenys, susiję su ginčui reikšmingos diagnozės nustatymo procedūrų pažeidimais, nebuvo žinomi Ekspertizę atliekančiai komisijai (jie paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme), tačiau konkrečiu atveju, ginčą nagrinėjant teisme, yra svarbūs, vertinant ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 2 d.).

11.       Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas, grindžiamas psichiatrės S. M. išvada dėl pareiškėjo netinkamumo Tarnybai, kuri buvo padaryta, vadovaujantis medicinos dokumentuose užfiksuota diagnoze ((duomenys neskelbtini)) neužbaigus diagnostinio proceso ir nenustačius tikslios galutinės diagnozės, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir procedūrą, Ekspertizės komisijoje neatliekant pareiškėjui savarankiško psichiatrinio vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

12.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą, neaptariant kitų skundo argumentų, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą dėl gydytojos S. M. 2019 m. gegužės 28 d. ekspertinės išvados, įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo T. G. sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

 

III.

 

13.       Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, netinkamai taikius teisės aktus reglamentuojančius karinės medicinos ekspertizės tvarką, bei neištyrus aplinkybių ir įrodymų viseto, todėl buvo padarytos klaidingos išvados. Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai esminę reikšmę suteikė pačios diagnozės nustatymo reikšmingumui. Esminis dalykas nustatant asmens tinkamumą procesinei karo tarnybai psichiatrinio vertinimo metu yra anamnezės vertinimas, kurioje esant pakankamai duomenų apie asmens psichinę sveikatos būklę, be stacionaraus ištyrimo galima priimti išvadą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai. Gydytoja psichiatrė S. M. (liudytoja), priimdama išvadą, rėmėsi ne tik Ekspertizės komisijos psichologo atliktu tyrimu, bei savo psichiatriniu vertinimu, ji taip pat turėjo Centro poliklinikoje 2016 m. pareiškėjui atliktų tyrimų rezultatus (tiek psichologinio, tiek psichiatrinio). Teismas nenustatė, kad Ekspertizės komisijos gydytojai, pareiškėjui atliekant karinę medicinos ekspertizę, būtų pažeidę Nuostatų, Kriterijuose ar kituose teisės aktuose nustatytas sveikatos būklės vertinimo procedūras.

13.2.                      Teismas neįvertino, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra Medicinos tarnyba. Jokios kitos institucijos ar įstaigos neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Lietuvos kariuomenė pateikė visus dokumentus, įrodančius gydytojos psichiatrės S. M. kompetenciją, todėl atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo užtikrintas objektyvus pareiškėjo sveikatos būklės vertinimas. Teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, dėl Ekspertizės komisijos priimto Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendė, remdamasis vien Akreditavimo tarnybos Įsakymo duomenimis.

13.3.                      Teismas nepagrįstai esminę reikšmę, priimant sprendimą suteikė Akreditavimo tarnybos Įsakymui, neteisingai taikė šiame įsakyme pateiktą informaciją ir ja remdamasis priėmė klaidingą sprendimą, nes minėtame Įsakyme nebuvo paneigta pareiškėjui dar 2016 m. nustatyta diagnozė ar nustatytas jos klaidingumas. Pareiškėjas teismui pateikė tik Įsakymą, tačiau nebuvo pateikti jo preambulėje paminėti kiti dokumentai, t. y. Akreditavimo tarnybos direktoriaus Įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto protokolas Nr. D3-ll-(1.9.) ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-253/2019 ataskaita Nr. D17-14-(1.27.). Teismui suteikus esminę reikšmę minėtam Įsakymui, kuris, Lietuvos kariuomenės nuomone, neturi įtakos Ekspertizės komisijos Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, jis turėjo būti ištirtas ir susietas su kitais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad Akreditavimo tarnyba, nors ir nustatė tam tikrų formalių procedūrų pažeidimų: datų neįrašymas, netinkamas paciento informavimas, tačiau tai negali paneigti nustatytos diagnozės. Įsakyme nenurodyta, kodėl gydytoja psichiatrė N. Š. negalėjo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo neturėdama psichologo išvados, nenurodyta, kokia metodika ir kokios įtvirtintos diagnostikos procedūros buvo pažeistos.

13.4.                      Gydytoja psichiatrė S. M. priėmė ekspertinę išvadą, turėdama visus Centro poliklinikos dokumentus, susijusius su pareiškėjui diagnozuota liga. Taigi, net jeigu laikant reikšminga aplinkybe tai, jog Centro poliklinikoje nebuvo laikytasi tyrimų eiliškumo, Ekspertizės komisijos gydytoja psichiatrė S. M., įvertinusi visus dokumentus (tiek 2016 m. spalio 21 d. psichiatrinį tyrimą, tiek 2016 m. spalio 24 d. psichologinį tyrimą), paliko nustatytą diagnozę ir tai yra reikšminga aplinkybė šioje byloje, kurios teismas neįvertino.

14.       Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jis pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas atsiliepime akcentuoja, kad:

14.1.                      Akreditavimo tarnybos Įsakymas įrodo, kad gydytojai veikė neteisėtai-sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir etikos principus. Ši išvada nėra nuginčyta, Akreditavimo tarnybos tyrimas buvo atliekamas kompetentingų specialistų, todėl nėra pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Centro poliklinikos psich. N. Š. suklydo ir, pažeidusi medicinines procedūras, nustatė pareiškėjui nepagrįstą ir neteisingą diagnozę. S. M. 2020 m. balandžio 24 d. savarankiško psichiatrinio vertinimo pareiškėjui neatliko, ekspertinę išvadą padarė 2019 m. gegužės 28 d., pareiškėjui nedalyvaujant ir nepasisakant, o Komisija galutinį sprendimą priėmė 2019 m. gegužės 30 d. Nutarimo 1 punkte (33 akto lapas) pareiškėjui nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10-AM yra neteisėta, o tame pačiame punkte padaryta liudytojos išvada „Netinka“ neatitinka objektyvios tikrovės ir užkerta kelią pareiškėjui lygiomis teisėmis ir sąlygomis stoti tarnauti valstybei.

14.2.                      Nepaneigiant ir nekeičiant teismo 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo, būtina ištirti neištirtas papildomas aplinkybes, kad būtų užtikrintas lygiateisiškas rungimosi principas. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, kad 2020 m. kovo 7 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenę ir Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu suteikti administracinę paslaugą ir atlikti prašomus veiksmus, nes į Ekspertizės komisijos medicininį aktą buvo nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta įslaptinta informacija ir privataus gyvenimo duomenys. Pareiškėjas prašo teismo pasisakyti, ar viešojo administravimo subjektai vadovavosi viešojo administravimo įstatymu ar kitais teises aktais tuo metu, kai perdavė informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. 

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

16.       Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinio nutarimo, kuriame pareiškėjas pagal jo sveikatos būklę pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, kariūnų tarnybai pagal 2 skiltį nustatytą Z sveikatos grupę (toliau – ir netinkamas karo tarnybai), teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad Ekspertizės komisijoje savarankiškas pareiškėjo psichiatrinis vertinimas nebuvo atliktas, o ginčijamas nutarimas dėl pareiškėjo netinkamumo karo tarnybai yra grindžiamas psichiatrės S. M. išvada, pagrįsta medicinos dokumentuose nurodyta diagnoze ((duomenys neskelbtini)), nors Akreditavimo tarnybos 2020 m. sausio 27 d. įsakymu nustatyta, kad pastaroji diagnozė buvo užfiksuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir procedūras, neužbaigus diagnostinio proceso. Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė ginčui išnagrinėti reikšmingą teisinį reguliavimą.

18.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Ekspertizės komisija ginčijamą nutarimą priėmė, atlikusi karinės medicinos ekspertizę, kuri buvo atliekama pagal Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. išduotą siuntimą pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo priimant į profesinę karo tarnybą (I t., b. l. 64). Nutarime pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, netinkamas kariūnų tarnybai pagal 2 skiltį, nustatytą Z sveikatos grupę, remiantis gydytojos S. M. ekspertine išvada, kuri grindžiama pareiškėjui nustatyta diagnoze „(duomenys neskelbtini) (TLK-10 kodas (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 42, 71).

20.       Asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimą reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai. Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą, įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas). Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad, atlikdami medicinos ekspertizę gydytojai privalo ne tik įvertinti pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, tačiau ir atlikti klinikinius tyrimus.

21.       Remiantis Sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintuose Kriterijuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tiriamo asmens priskyrimas Z sveikatos grupei nustatomas pagal ligą atitinkantį Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr. Tinkamumo tikrajai karo tarnybai ir tarnybai žvalgybos institucijose nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę). Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam diagnozuotas susirgimas „(duomenys neskelbtini)“ (kodas pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini)) pripažįstami netinkamais pagal visas tris skiltis; taigi ir pagal Nutarime nurodytą 2 skiltį pagal kurią nustatoma asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą ir karo mokymo įstaigas, sveikatos būklė.

22.       Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnis taikomas, jei yra: 1) asmenybės ar elgesio sutrikimų; 2) suicidinio bandymo anamnezė; 3) ryškių įpročių ir potraukių sutrikimų; 4) ryškių seksualinio pasirinkimo sutrikimų; 5) ryškių psichologinių ir elgesio sutrikimų, susijusių su seksualine raida ir orientacija, kurie sunkintų prisitaikymą prie tarnybos. Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad „tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį gali būti pripažinti netinkamais be psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, jei anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą, ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti.

23.       Paminėtą Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad šiame punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo. Išimtis iš paminėtos taisyklės gali būti taikoma tik esant šioms komuliatyvioms sąlygoms: 1) tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo prižįstami pagal 1 ir 3 skiltį; ir 2) tokių tiriamųjų anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą, ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti.

24.       Minėta, kad ginčijamu nutarimu Ekspertizės komisija pareiškėją netinkamu tarnybai pripažino pagal 2 skiltį. Vadinasi, remiantis Nutarties 23 punkte pateiktu teisės aiškinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamu tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo ((duomenys neskelbtini)) galėjo būti pripažintas tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo.

25.       Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, priimant ginčijamą nutarimą, Ekspertizės komisijoje buvo atliktas pareiškėjo psichiatrinis stacionarinis ištyrimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad diagnozė, kuria grindžiama S. M. ekspertinė išvada nustatyta įvertinus tik Centro poliklinikos pateiktus medicininius dokumentus. Šią išvadą ir aplinkybę, kad atskiras tyrimas dėl to nebuvo atliktas patvirtina S. M. liudijimas, pateiktas 2019 m. spalio 29 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame ji nurodė, kad „<...> diagnozės tokio tipo mes nenustatinėjame, darėme išvadą iš tų dokumentų iš anamnezės, kurią žmogus atsinešė <...>“, „<...> (duomenys neskelbtini) yra visam gyvenimui ir nuo jo nepasveikstama <...>“ (2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, 49:55-50:45). Tokia išvada darytina ir visų įrodymų kontekste įvertinus įrašus Medicinos ekspertizės akte Nr. 1707/2019 (žr. šio akto 3 lapą; I t., b. l. 38). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

26.       Atsakant į Nutarties 13.3 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė Akreditavimo tarnybos 2020 m. sausio 27 d. įsakymui. Atsižvelgiant į ginčo kontekstą, reikšmingą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, toks vertinimas yra perteklinis. Dėl to su tuo susiję pirmosios instancijos teismo motyvai yra šalinami, o apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, susiję su Įsakymo teisėtumu ir (arba) pagrįstumu, taip pat su galbūt Centro poliklinikoje 2016 m. pareiškėjui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytais pažeidimais, nevertinami. Tačiau tai nereiškia, kad ginčijamas Ekspertizės komisijos nutarimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo nepagrįstai.

27.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Ramutė Ruškytė

 

 

        Skirgailė Žalimienė


Paminėta tekste:
  • T4-18