Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-19][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-366-701-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-366-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Sodininkų bendrija "Guboja" 263682580 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.2.2.3.1. Viešieji juridiniai asmenys
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Asmenys
2.2.2. Juridiniai asmenys
2.2.2.3. Juridinių asmenų rūšys
2.2.2.3.1.10. Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.1.29. Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?

                                 Civilinė byla Nr. e3K-3-366-701/2018

                                Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01057-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.10

                 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. (A. C.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Guboja“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinio teismo išaiškinimus ir žemesnės instancijos teismų pareigas bylą nagrinėjant iš naujo, asmens prievolę mokėti mokestį, skirtą sodininkų bendrijai išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sodininkų bendrijos narys, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 430,02 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad jos administruojamoje teritorijoje yra atsakovui, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, priklausantys žemės sklypai, todėl jam kasmet paštu pateikiama sąskaita dėl mokesčio, skirto bendrijai išlaikyti, sumokėjimo. Atsakovo skolą sudaro įsiskolinimai pagal sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus, priimtus 2010–2015 metais, ir šie sprendimai nėra apskųsti. Atsakovas dalį skolos sumokėjo, kitą dalį mokėti atsisakė. Sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimai dėl mokesčio realiai patiriamomis išlaidomis negrindžiami, nes susirinkimo metu negali būti numatyta, kokios konkrečiai bus išlaidos, tokios prievolės nenustato ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ).

 

II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

 

4.       Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 430,02 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat iš atsakovo priteisė 5,32 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovės narių susirinkimų 2010 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. 01, 2011 m. balandžio 9 d. protokolu Nr. 2, 2012 m. liepos 24 d. protokolu Nr. 01, 2013 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. 1, 2014 m. birželio 28 d. protokolu Nr. 1, 2015 m. liepos 4 d. protokolu Nr. 1 nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario mokesčiai ir kitų tikslinių mokesčių dydžiai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. atsakovas jai skolingas 430,02 Eur. Atsakovas apie narių susirinkimų priimtus sprendimus buvo informuotas registruotais pranešimais paštu. 2016 m. balandžio 7 d. ieškovė informavo atsakovą apie susidariusią skolą. Atsakovas 2005–2011 metais ieškovei mokėjo nario mokestį, 20062009 metais – tikslinius įnašus.

6.       Teismas sprendė, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sodo bendrijoje esančius žemės sklypus, privalo mokėti mokesčius pagal SBĮ, ieškovės įstatus bei ieškovės visuotinių susirinkimų sprendimus. Konstatavęs, kad atsakovo skola kilo iš visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kurie yra galiojantys, teismas kaip teisiškai nepagrįstus įvertino atsakovo nurodytus argumentus, kodėl jis nuo 2010 m. iki 2015 m. nebemoka įmokų, t. y. kad ieškovė neturi registruoto bendrojo naudojimo turto, nėra pateikusi objektų sąrašo, narių ir ne narių skaičiaus, informacijos apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas ir kt.

7.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui 15 Eur žyminio mokesčio.

8.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

9.       Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą pagal sodininkų bendrijos narių susirinkimų sprendimus, atsakovas atsikirtinėjo tik į šiuos ieškinio argumentus nurodydamas, kad bendrija neturi turto, jam nekilo pareiga mokėti mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas praplėtė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pasisakė dėl naujo, apeliaciniame skunde neįvardyto argumento dėl bendrijos sąskaitų pateikimo ir sąskaitų detalumo, nepagrindė, kad buvo įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (nutarties 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinyje nenurodytų argumentų, pasisakė dėl būtinumo tirti sodininkų bendrijos sąskaitų turinį, tačiau nevertino esminio šioje byloje argumento, taip pat to, jog ginčo šalys bendrijos sąskaitų į bylą neteikė, taip pat nebuvo pateikti ir ginčo šalių paaiškinimai dėl sąskaitų turinio, nors apeliacinės instancijos teismas bendrijos sąskaitų turinio analizę ir vertinimą pripažino esminiu motyvu sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir dėl ginčo šalių priėmė siurprizinį sprendimą (nutarties 26 punktas).

10.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, teisingai pažymėjo, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose. Būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y. teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas (nutarties 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje turėjo būti papildomai aiškinamasi dėl sodininkų bendrijos pateiktų sąskaitų detalumo ir pagrįstumo, turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus dėl sąskaitų turinio (nutarties 30 punktas).

11.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nenurodytų argumentų, ir, neištyręs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (nutarties 31 punktas).

12.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 1 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsisakė priimti 2018 m. vasario 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2018 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą ir grąžino ją atsakovui.

13.       Atkreipusi dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017 28 punkte konstatuota, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose, taip pat pažymėjusi, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys, kolegija nurodė, kad, nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pakartotinai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog jis neturi pareigos mokėti mokesčius bendrijai, yra nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

14.       Kolegija nurodė, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą ir vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti sąskaitas, kurių pagrindu prašoma priteisti iš atsakovo skolą, ir paaiškinimus dėl jų turinio.

15.       Iš pateiktų atsakovui išrašytų sąskaitų kolegija nustatė, kad sąskaitos turinį sudaro: 1) sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais; 2) tiksliniai įnašai; 3) sodininkui suteiktų paslaugų mokestis.

16.       Kolegijos vertinimu, atsakovas, kaip asmuo, mėgėjų sodo teritorijoje įsigijęs žemės sklypą ir nepageidaujantis būti bendrijos nariu, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, jis privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis).

17.       SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad bendrijos pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai.

18.       Kolegija nustatė, kad 2010 m. balandžio 17 d. ieškovės pakartotiniame ataskaitiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti bendrijos nario mokestį –13 Lt (3,76 Eur) už arą, iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, nutarta rinkti 26 Lt (7,53 Eur) už arą mokestį ir tikslines įmokas – 50 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūrai. 2011 m. balandžio 9 d. vykusiame ieškovės narių susirinkime buvo nuspręsta rinkti po 13 Lt (3,76 Eur) už arą bendrijos nario mokesčio ir 50 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio, o iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, turėtų būti renkamas 210 Lt (60,82 Eur) metinis mokestis už kiekvieną valdomą sklypą. 2012 m. liepos 24 d. ieškovės narių sprendimu nuspręsta rinkti po 13 Lt (3,76 Eur) už arą bendrijos mokesčio ir po 50 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio, o iš sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, turėtų būti renkamas metinis mokestis už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, skaičiuojant už vieną arą 13 Lt (3,76 Eur). 2013 m. balandžio 27 d. vykusio ieškovės narių susirinkimo metu nuspręsta tiek iš bendrijos narių, tiek narystės neturinčių asmenų rinkti po 13 Lt (3,76 Eur) už arą bendrijos mokesčio ir 50 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio. Analogiški sprendimai priimti 2014 m. birželio 28 d. ir 2015 m. liepos 4 d. vykusiuose susirinkimuose. Minėti sprendimai nėra apskųsti. Iš atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad ieškovė, nepaisydama to, jog 2010 m. balandžio 17 d. ir 2011 m. balandžio 9 d. narių susirinkimų metu buvo nuspręsta ne bendrijos nariams taikyti didesnes įmokas, atsakovui išrašytose sąskaitose nurodė minimalų nustatytą mokestį  13 Lt (3,76 Eur) už arą ir 50 Lt (14,48 Eur) kelių priežiūros mokesčio.

19.       Iš ieškovės pateiktų 20102015 metų laikotarpio pajamų ir išlaidų sąmatos išklotinių kolegija nustatė, kad ieškovė turėjo su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir eksploatavimu susijusių išlaidų. Kolegija konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog lėšų panaudojimo kontrolę atlieka revizijos komisijos nariai, o išvados tvirtinamos susirinkimuose.

20.       Kolegija nurodė, kad iš 20102016 m. laikotarpio ūkinės finansinės veiklos patikrinimų aktų matyti, jog komisija nustatė, kad yra gautos patirtas išlaidas pagrindžiančios sąskaitos faktūros, yra pateikti atliktų darbų aktai, visi nurašymai iš kasos įplaukė į banko sąskaitą ir pan. Aktuose nurodyta, kad buhalterinė apskaita vesta laikantis visų buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrijos lėšos naudojamos atsakingai, jos teisiškai pagrįstos ir neprieštarauja bendrijos susirinkimuose priimtiems bendrijos narių sprendimams. Duomenų, kad SB „Guboja“ atlikti patikrinimo aktai nuginčyti, nėra. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad, tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, reikia telefono ryšio, pašto paslaugų, patiriama tam tikrų išlaidų kanceliarinėms prekėms, banko, draudimo mokesčiams, reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms (pvz., bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti). Už kai kurias paslaugas mokama iš anksto, todėl tam skirtos lėšos bendrijos sąskaitoje kaupiamos už tokias paslaugas dar nepatyrus išlaidų. Kolegija konstatavo, kad pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog minėtos išlaidos nebuvo skirtos bendriesiems ieškovės sodininkų poreikiams tenkinti.

21.       Kolegija nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių sąskaitų, pajamų ir išlaidų sąmatų bei ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktų matyti, jog sąskaitą sudaro bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose patvirtintas bendras nario mokestis, sąskaitoje įvardytas kaip „sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais“. Šis mokestis mokėtinas už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, bendrijos administravimą (atlyginimas bendrijos valdybos pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiui ir kt.). Taip pat į šį mokestį įeina ir bendrijos mokami mokesčiai už paslaugas (pvz., bendrijos buveinės nuoma, šiukšlių išvežimas, banko mokesčiai, mokesčiai už teisines paslaugas ir kt.), taip pat bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą (pvz., tvorų, skelbimo lentų ir kt.) priežiūra, remontas bei atnaujinimas. Kitą sąskaitos dalį, kuri įvardyta kaip „tiksliniai įnašai“, sudaro mokesčiai už kelio priežiūrą (pvz., asfaltavimas, žvyruotos kelio dalies lyginimas, 45 žvyrkelių žvyravimas, sniego valymas žiemos metu ir kt.). Kaip nurodo ieškovė, ši sąskaitos dalis išskirta dėl to, kad bendrijai nuosavybės teise nepriklauso bendrijoje esantys keliai, jie valdomi patikėjimo teise ir tvarkomi bendrijos sodininkų lėšomis, nes iki šiol nėra išspręstas kelių perdavimo klausimas, bendrija pati organizuoja šiuos darbus siekdama gyvenimiškos kokybės. Kolegija nurodė, kad šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais nedubliuoja tikslinių įnašų mokesčio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

22.1.                      Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakovo teisinę padėtį, neteisingai vertino įrodymus. Teismai atsakovo prievolę kildino pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus (laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdymo organo sprendimus), nors atsakovo atsakomybė gali kilti tik daiktinės teisės (CK 4.76 straipsnis) pagrindu. Byloje neįrodyta atsakovo daiktinė teisė į sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus, todėl nekonstatuotina jo pareiga prisidėti prie šio turto išlaikymo. VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad ieškovė neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, taigi, nesant jokio sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo turto, kurio dalis priklausytų ir atsakovui, negali atsirasti ir išlaidų tokiam turtui išlaikyti. Ieškovė reikalauja iš atsakovo savo priimtų sprendimų pagrindu atlyginti sodininkų bendrijos narių asmeniniams interesams ir poreikiams leidžiamas lėšas (valdybos pirmininkės darbo užmokesčio ir jos telefoninių pakalbių, patalpų nuomos, sunaudotos elektros, sunaudojamų degalų kanceliarinių prekių, nenumatytų kitų išlaidų, sodininkų bendrijos asociacijos, pašto, teisininko ir kt. išlaidas). Ieškovė neteikia atsakovui jokių paslaugų, atsakovas nesinaudoja jokia ieškovės infrastruktūra. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas naudojasi jos bendraisiais objektais ar teikiamomis paslaugomis. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nors atsakovas byloje kėlė klausimus, kad bendrija neturi jokio bendrojo naudojimo turto, tačiau šiuo klausimu teismai iš viso nepasisakė, nenagrinėti ir prisidėjimo prie bendrojo naudojimo turto išlaikymo būtinumo ir protingumo kriterijai. Teismai rėmėsi neleistinais įrodymais, pajamų ir išlaidų sąmatomis (jos pas ieškovę atsirado vėliau, nei atsakovui išrašytos sąskaitos (skiriasi dokumentų datos), tikėtina, kad tik grąžinus bylą pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui), kurios neatitinka buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų.

22.2.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, kurios aplinkybės iš esmės tapačios, išaiškino, kad asmeniui, kuris nėra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, nekyla atsakomybė sodininkų bendrijos narių priimtų sprendimų pagrindu prisidėti prie bendrijos išlaidų. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas bendrijos reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali lemti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita. Sutartys tarp ieškovės ir atsakovo dėl paslaugų teikimo nebuvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016). Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir (ar) dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016). Ieškovės bylos nagrinėjimo metu teiktose sąskaitose nėra jokių konkrečių duomenų, t. y. nenurodyta nei kokiems bendrojo naudojimo objektams išleistos lėšos, nei kodėl atsakovui mokėti apskaičiuotos būtent tokio dydžio išlaidos. Byloje nėra pateikta sutarčių su neva kelių remontą atlikusiomis įmonėmis, nei šiuos darbus pagrindžiančių sąskaitų, darbų perdavimo–priėmimo aktų.

23.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašo priimti naują rašytinį įrodymą, t. y. 2016 m. kovo 3 d. atsakovo raštą ieškovei, kuriuo atsakovas prašė pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir nurodė, kad reguliariai gauna iš bendrijos sąskaitas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       CPK 362 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Nagrinėjamu atveju CPK 3 straipsnio 6 dalis ir 4 straipsnis teikia pagrindą daryti išvadą, kad pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, nurodyti 2017 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-348-684/2017, todėl ieškovė, teikdama atsiliepimą, vadovausis pirmiau nurodyta nutartimi.

23.2.                       Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bendrija nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, kurio išlaikymui renkami mokesčiai. Atsakant į atsakovo 2016 m. kovo 3 d. prašymą 2016 m. balandžio 7 d. raštu jam buvo pateiktas bendrojo naudojimo objektų aprašas. Atsakovas pirmosios instancijos teismo proceso metu dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo ir gautų sąskaitų pagrįstumo klausimų nekėlė. Nėra teisinga atsakovo pozicija, kad visos bendrijos pajamos skirtos tik administravimo išlaidoms dengti. Atsakovą saisto bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nes jam priklausantys sklypai patenka į bendrijos teritoriją, jis naudojasi bendrojo naudojimo objektais. Atsakovas painioja turtinių teisių sąvokas – bendraturtis ir mokestis už naudojimąsi turtu. Šiuo atveju mokesčių prigimtis yra kompensuojamojo pobūdžio, t. y. mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, kurie nepriklauso atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas niekada nebuvo tapatintas su bendraturčiu, todėl jam CK 4.76 straipsnis netaikytinas. Taip pat atmestinas teiginys dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo sutarčių tarp sodininkų bendrijos ir ne bendrijos narių pasirašymo, kadangi SBĮ nenustato tokių sutarčių. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis tariamai nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, kadangi du jo sklypai patenka į bendrijos teritoriją, todėl visi bendrojo naudojimo objektai neišvengiamai tarnauja ir atsakovo interesams pagal teritorinį priklausomumą. Bendrija neturi fizinių ar teisinių galimybių tikrinti kiekvieno bendrijos (ne) nario (sodininkų) tiesioginį naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, pvz., bendrija negali patikrinti, ar ne bendrijos narys neskaito skelbimų, kurie iškabinti skelbimų lentoje, ar nesinaudoja keliu, kurį prižiūri bendrija, ir t. t. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas bendrijoje gyvena nuolatos, ten vykdo savo komercinę pirčių veiklą, todėl jo gyvenimas bendrijoje neišvengiamai lemia bendrojo naudojimo objektų naudojimą. Atsikertant į teiginį dėl pajamų ir išlaidų sąmatų, kaip neleistinų įrodymų, pasakytina, kad sąmatai nekeliami konkretūs formos reikalavimai, ji yra planinis dokumentas, kuriame nurodomi tik du elementai: planuojamos pajamos ir išlaidos. Tariamas buhalterinės apskaitos blogas tvarkymas neatleidžia atsakovo nuo SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų laikymosi.

23.3.                       Dėl kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016 pateiktų išaiškinimų taikymo nagrinėjamam ginčui jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prievolės egzistavimo nustatymo, kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir žemesnės instancijos teismų pareigų bylą nagrinėjant iš naujo, šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties

 

24.       Šioje byloje kilęs šalių ginčas dėl atsakovo, turinčio sodininkų bendrijoje žemės sklypus, bet nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas (ne)egzistavimo ir, tokiai prievolei egzistuojant, jos masto.

25.       Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

26.       Esant teisme ginčui dėl asmens (atsakovo) prievolės (ne)egzistavimo teismas išvadą dėl jos padaro remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagal jas taikydamas materialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. 

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant SBĮ normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas).

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalyku buvo nurodytas reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą vadovaujantis ieškovės narių susirinkimų sprendimais. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos tokios aplinkybės: ieškovės administruojamoje teritorijoje yra atsakovui priklausantys žemės sklypai; atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jam kasmet paštu pateikiama sąskaita dėl mokesčio, skirto bendrijai išlaikyti, sumokėjimo; atsakovo skola susidarė pagal ieškovės susirinkimų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti mokesčiai.

29.       Atsakovas ginčijo savo prievolės ieškovei, dėl kurios priverstinio vykdymo ši pareiškė ieškinį, egzistavimą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad: ne bendrijos narys neturi pareigos vykdyti juridinio asmens, kurio dalyvis nėra, priimtų sprendimų, gali tik turėti pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtų išlaidų, tačiau jeigu bendrijoje nėra bendro turto, tai nėra ir mokesčių ne bendrijos nariams; ieškovė neturi registruoto bendrojo naudojimo turto, nėra pateikusi objektų sąrašo, narių ir ne narių skaičiaus, informacijos apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas.

30.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino konstatavęs, kad: atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sodo bendrijoje esančius žemės sklypus, privalo mokėti mokesčius pagal SBĮ, ieškovės įstatus bei ieškovės visuotinių susirinkimų sprendimus; atsakovo prievolė kilo iš ieškovės visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kurie yra galiojantys, todėl teisiškai nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovė neturi registruoto bendrojo naudojimo turto, nėra pateikusi objektų sąrašo, narių ir ne narių skaičiaus, informacijos apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas ir kt.

31.       Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neturi turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ir atsakovui, todėl jam negalėjo būti nustatyti mokesčiai bendrijos turtui išlaikyti; ieškovė jam neteikia jokių paslaugų; ne bendrijos nario teisės ir pareigos kyla ne sodininkų bendrijos narių priimtų sprendimų, o daiktinės teisės pagrindu, todėl, nesant bendrosios dalinės nuosavybės, ne bendrijos nariui nekilo pareiga vykdyti bendrijos narių priimtų sprendimų.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje turėjo būti vertinamos ieškovės sąskaitos, tuo tarpu ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti mokesčius šiam nesant bendrijos nariu ir ieškovei nepateikus atsakovui detalizuotos sodininkų bendrijoje atliktų darbų sąmatos ir kainų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: nesant ieškovės išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties; vien tik ieškovės visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas ieškovės reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti; ieškovė, nepateikdama atsakovui sąskaitų, neįgyvendino įstatymu jai nustatytos pareigos.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka (žiūrėti šios nutarties 911 punktus). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išvada dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuota tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, neištyrė CPK nustatyta tvarka ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kita vertus, nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad: apeliacinės instancijos teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, teisingai pažymėjo, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose; būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y. teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas (nutarties 28 punktas).

34.       Jam grąžintą bylą nagrinėdamas iš naujo, skundžiamoje nutartyje atkreipęs dėmesį į nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties 28 punktą bei pažymėjęs, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad, nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pakartotinai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog jis neturi pareigos mokėti mokesčius bendrijai, yra nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

35.       Kasaciniame skunde atsakovas vėl argumentuoja, kad ieškovei prievolės, dėl kurios priverstinio vykdymo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, jis neturi: byloje neįrodyta atsakovo daiktinė teisė į sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus, todėl nekonstatuotina jo pareiga prisidėti prie šio turto išlaikymo; ieškovė neteikia jam jokių paslaugų, jis nesinaudoja jokia ieškovės infrastruktūra; ieškovė neįrodė, kad jis naudojasi ieškovės bendrojo naudojimo objektais ar teikiamomis paslaugomis.

36.       Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas nurodė argumentą dėl jo prievolės ieškovei nebuvimo, o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties 28 punktu, tokių atsakovo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma būtina spręsti, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai interpretavo nurodytą kasacinio teismo nutartį ir tinkamai į ją atsižvelgė.

37.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-969/2017, 41 punktas).

39.       Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas [įrodymų vertinimas] išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, 18 punktas).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2017 m. spalio 11 d. nutartimi proceso teisės normų pažeidimų pagrindu panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą gražinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byloje susiklostė teisinė situacija, reiškianti, jog apeliacinis procesas byloje nėra įvykęs ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra peržiūrėtas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, gavęs jam kasacinio teismo grąžintą nagrinėti iš naujo bylą, turi, laikydamasis proceso teisės normų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai nustatytos ir įvertintos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės bylos aplinkybės, ar tinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir t. t.

41.       Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties 28 punkte išdėstyti motyvai, vertinami atskirai ir visų toje nutartyje išdėstytų motyvų kontekste, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jais kasacinis teismas, paneigdamas savo kompetenciją ir prisiimdamas apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, pasisakė dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei konstatavo šioje byloje atsakovo ginčijamos prievolės egzistavimą. Aptariamame nutarties punkte: išvada, kad atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius, yra sąlyginė, siejama su sodininkų bendrijos pajamomis, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumu, kuris atskleidžiamas sąskaitose; nurodoma, kad būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y. teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas. Kituose aptariamos nutarties punktuose nurodyta, kad: pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl sodininkų bendrijos sąskaitų turinio pagrįstumo ir teisėtumo; ginčo šalys bendrijos sąskaitų į bylą neteikė, taip pat nebuvo pateikti ir ginčo šalių paaiškinimai dėl sąskaitų turinio (nutarties 25 punktas); apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje turėjo būti papildomai aiškinamasi dėl sodininkų bendrijos pateiktų sąskaitų detalumo ir pagrįstumo, turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus dėl sąskaitų turinio (nutarties 30 punktas). Taigi, aptariamoje nutartyje išvada, kad atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius, yra sąlyginė, siejama su atitinkamomis sąlygomis, tačiau šių sąlygų egzistavimas nutartyje nėra konstatuotas, jas nustatyti paliekama iš naujo bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.

42.       Konstatuotina, kad aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartis negali būti interpretuojama taip, kad, viena vertus, kasacinis teismas dėl nustatytų proceso teisės normų pažeidimų panaikino visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o, kita vertus, rėmėsi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo ginčijamos prievolės ieškovei egzistavimo (beje, apeliacinės instancijos teismas buvo atmetęs ieškinį, taigi nenustatęs atsakovo prievolės, dėl kurios tarp bylos šalių kilęs ginčas, egzistavimo nei visa apimtimi, nei iš dalies). 

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties 28 punkte išdėstyti motyvai nereiškia, jog kasacinis teismas pasisakė dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei konstatavo šioje byloje ieškovės įrodinėjamos, o atsakovo ginčijamos prievolės egzistavimą (visiškai ar iš dalies). Konstatuotina, kad bylą iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai interpretavo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nepagrįstai, netinkamai taikydamas proceso teisės normas sprendė, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jis neturi pareigos mokėti mokesčius bendrijai, yra nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

44.       Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje padarytos nepagrįstai, pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus neištyrus ir neįvertinus visų faktinių bei teisinių argumentų, kurių pagrindu atsakovas apeliacine tvarka ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste spręstina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ginčijamos prievolės egzistavimo, padaryta nepagrįstai neįvertinus skolininko pagal tą prievolę atsikirtimų argumentų, negali būti pripažinta teisėta.

Dėl asmens prievolės mokėti mokestį, skirtą sodininkų bendrijai išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sodininkų bendrijos narys

 

45.       Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, SBĮ bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys).

46.       Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 21 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 11 punktas; kt.).

47.       SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje (2008 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. X-1795 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d.) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgė sodo teritorijoje, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų; už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios teisės normos aktualioje redakcijoje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 13 d.) nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

48.       Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 13 d.) bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 25 punktas; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas).

50.       Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl šių asmenų pareigų, pažymėjo, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas).

51.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšos galėtų būti renkamos būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 16 punktas). Įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 21 punktas).

52.       Byloje nustatyta, kad ieškovės administruojamoje teritorijoje atsakovui, nesančiam ieškovės nariu, priklauso du žemės sklypai, jam ieškovės narių susirinkimuose priimtais sprendimais buvo nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario mokesčiai ir kitų tikslinių mokesčių dydžiai.

53.       Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktų ieškovės išrašytų atsakovui sąskaitų nustatė, kad sąskaitos turinį sudaro: 1) sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais; 2) tiksliniai įnašai; 3) sodininkui suteiktų paslaugų mokestis. Atlikęs ieškovės prašomų priteisti išlaidų sudėties analizę, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sąskaitoje nurodytą mokestį „sodininko mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais“ sudaro bendrijos visuotinio narių susirinkimuose patvirtintas bendras nario mokestis. Šis mokestis mokėtinas už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, bendrijos administravimą (atlyginimas bendrijos valdybos pirmininkui, buhalteriui, kiemsargiui ir kt.). Taip pat į šį mokestį įeina ir bendrijos mokami mokesčiai už paslaugas (pvz., bendrijos buveinės nuoma, šiukšlių išvežimas, banko mokesčiai, mokesčiai už teisines paslaugas ir kt.), taip pat bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą (pvz., tvorų, skelbimo lentų ir kt.) priežiūra, remontas bei atnaujinimas. Kitą sąskaitos dalį, kuri įvardyta kaip „tiksliniai įnašai“, sudaro mokesčiai už kelio priežiūrą (pvz., asfaltavimas, žvyruotos kelio dalies lyginimas, 45 žvyrkelių žvyravimas, sniego valymas žiemos metu ir kt.).

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkų prievolės bendrijai turinys, sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą.

55.       Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ar jis, nebūdamas ieškovės nariu ir šiai neturint jokio bendrojo naudojimo turto, kurio bendraturtis jis būtų, ieškovei neteikiant jam jokių paslaugų ir jam nesinaudojant jokiais bendrojo naudojimo objektais, privalo mokėti įmokas sodininkų bendrijai.

56.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi: 1) bendrojo naudojimo objektų aprašo, 2) įrodymų, pagrindžiančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas, 3) bendrijos narių ir ne narių, kurie yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, skaičiaus. Šiame procesiniame dokumente atsakovas taip pat kėlė klausimą dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų neturėjimo, teigė, kad bendrijos teritorijoje buvę įrengti vietiniai elektros tinklai buvo parduoti AB Lesto, bendrojo naudojimo žemė yra valstybės nuosavybė, atsakovo žemės sklypai ribojasi su bendrojo naudojimo žeme (žaliąja zona), kurią atsakovas tvarko pats nuo 2005 m., o sodininkai, kurių sklypai ribojasi su bendrojo naudojimo žeme (žaliąja zona), kanalais ir kt., yra atleisti nuo darbadienio mokesčio, nes patys privalo prižiūrėti šiuos plotus, visi kiti sodininkai moka bendrijai darbadienių mokesčius. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų: kad bendrojo naudojimo žemė būtų išpirkta iš valstybės (bendrija nemoka ir žemės nuomos mokesčio); žemės teisinę registraciją pagrindžiančių dokumentų; kad bendrija nuosavybės teise turėtų infrastruktūrą, kurios bendraturčiu galėtų būti ir atsakovas. Atsakovas teismo prašė išreikalauti iš ieškovės: 1) bendrojo naudojimo objektų aprašą, 2) teisinės registracijos dokumentus, patvirtinančius kad šie objektai bendrijai priklauso nuosavybės teise (20102015 m. laikotarpis), 3) įrodymus, pagrindžiančius išlaidas, patirtas bendrojo naudojimo objektams įrengti, prižiūrėti (20102015 m. laikotarpis), bei įrodymus, kad tokios išlaidos buvo būtinos ir protingos. 

57.        Atsakovo apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyti analogiški faktiniai ir teisiniai argumentai: ieškovė neturi bendrojo naudojimo turto; neįrodytas nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra; bendrija neteikia atsakovui jokių paslaugų; nesant bendrosios dalinės nuosavybės, nėra ir ne bendrijos nariui pareigos vykdyti bendrijos narių priimtų asmeniniams poreikiams tenkinti nustatytų sprendimų; ir kt. 

58.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl ginčijamos prievolės egzistavimo ir jos teisinio pagrindo, nurodė, kad atsakovas, kaip asmuo, mėgėjų sodo teritorijoje įsigijęs žemės sklypą ir nepageidaujantis būti bendrijos nariu, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, taip ir jis privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis), bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). 

59.       Taigi, skundžiamos nutarties motyvai suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo atsakovo, kaip bendraturčio, prievolės, atsiradusios CK 4.76 straipsnio, SBĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, egzistavimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje nėra duomenų apie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus, teismai, nepaisydami atsakovo prašymų, tokių duomenų nereikalavo pateikti ir jų netyrė. Dėl to spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą dėl atsakovo, kaip bendraturčio, prievolės ieškovei egzistavimo.

60.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, jog: jos reikalaujami priteisti mokesčiai yra mokesčiai už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, kurie nepriklauso atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise; atsakovas niekada nebuvo tapatintas su bendraturčiu, todėl CK 4.76 straipsnis netaikytinas. Spręstina, kad tokiu faktiniu pagrindu reiškiamam reikalavimui išspręsti reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant ir į atsakovo atsikirtimus, byloje nėra nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo neįvertintos.

61.       Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. 

62.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

63.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, CPK nurodyta tvarka nenustatė ir neįvertino ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo procesinį sprendimą. Nustatyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

 

Dėl kasaciniam teismui pateikto naujo įrodymo

 

64.        Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą, kartu pateikė naują įrodymą – 2016 m. kovo 3 d. atsakovo raštą, skirtą ieškovei, kuriuo atsakovas prašė pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir nurodė, kad reguliariai gauna iš bendrijos sąskaitas.

65.       CPK yra apibrėžtos kasacinio teismo diskrecijos ribos. Pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimui į kasacinį skundą taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kasaciniam skundui (CPK 351 straipsnio 1 dalis).

66.       Ieškovės pateiktas papildomas dokumentas vertintinas kaip naujo įrodymo pateikimas kasaciniame teisme, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 8 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

67.       Kasaciniame teisme patirta 2,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Sigita Rudėnaitė  

 

 

                                        Antanas Simniškis

 

 

                                        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • e3K-3-499-706/2016
  • CPK
  • e3K-3-348-684/2017
  • CK
  • 3K-3-559-690/2016
  • CPK 362 str. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CK4 4.76 str. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant
  • CK6 6.1 str. Prievolės samprata
  • CK6 6.2 str. Prievolių atsiradimo pagrindai
  • 3K-3-439/2011
  • 3K-3-373-687/2015
  • 3K-3-101-701/2016
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • 3K-3-441-706/2016
  • 3K-3-619-219/2015
  • 3K-3-554-378/2016
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas