Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-02][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-290-916-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-290-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 atsakovas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas Prie Aplinkos ministerijos 190742148 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 302471705 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.1. Bendrosios nuostatos
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.1.3.4. Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.10. Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e3K-3-290-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01206-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.10

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl leidimo statyti panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-05-121012-00137, įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius, pastatytus pagal 1 punkte nurodytą statybos leidimą, žemės sklype (duomenys neskelbtini).
  3. Ieškovė nurodė, kad atlikus patikrinimą dėl 2012 m. spalio 12 d. statytojui R. Z. išduoto leidimo statyti Nr. LNS-05-121012-00137 ir vykdomų statybų teisėtumo nustatyta pažeidimų, kuriems esant leidimas negalėjo būti išduotas. Miškų ūkio paskirties žemė ir miško žemė negali būti urbanizuojama, gyvenamojo namo statyba joje negalima, todėl ginčijamas statybos leidimas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.
  4. Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nėra nuostatų, įtvirtinančių, kad, be medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, miškų ūkio paskirties ar miško žemėje galėtų būti dar kokių nors kitų statinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04).
  5. Savivaldybės administracija, tikrindama projektą, netinkamai atliko jai priskirtą pareigą ir nepatikrino projekto sprendinių, susijusių su teisės aktų reikalavimų pažeidimais, todėl išdavė leidimą, pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos taip pat netinkamai atliko savo funkcijas tikrindamas projekto sprendinius, pritarė gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai miško paskirties žemėje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos atsakovui 2012 m. spalio 12 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-05-121012-00137, įpareigojo atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti visus statinius, užfiksuotus 2012 m. spalio 12 d. išduotame statybos leidime Nr. LNS-05-121012-00137: gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, ir sutvarkyti statybvietę.
  2. Teismas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12 d. išdavė statybos leidimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas 2016 m. kovo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDI-PA-00-160322-00039, kuriuo nustatė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai.
  3. Teismų praktikoje nurodoma, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu galima spręsti, kokios žemės naudmenos gali būti priskirtos atitinkamos paskirties žemei, kartu konstatuota, kad šiomis normomis reglamentuojama ir miško žemėje leistina statyba. Aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia, pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). Pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba; visų kitų statinių, pastatų atstatymas esamose ar buvusiose sodybose neleidžiamas. Pagal Žemės įstatymą miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba, o teisė statyti (atstatyti) sodybas miško ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nebuvo nustatyta.
  4. 1,5593 ha ginčo žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Statybos miško žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenustatė išimčių dėl statinių, inter alia, sodybų (pastatų), statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miško žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą bei priimti paskesnius išvestinius teisės aktus pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo.
  5. Statybos leidimas buvo išduotas 2012 m. spalio 12 d. Prieš išduodant statybos leidimą, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad „Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia, pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas, kaip ir 2 punktas, kuriuo suteikiama teisė žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, po Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 nuo 2007 m. vasario 4 d. neteko galios. Tai reiškia, jog 2007 m. gruodžio 13 d. išduodant statybos leidimą buvo privalu paisyti šio Konstitucinio Teismo nutarimo ir vadovautis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu.
  6. Atsakovo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodyta, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, nes atkūrė nuosavybės teises į išlikusį turtą. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovui R. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektą ir kad būtent teismine, o ne kitokia tvarka buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklype yra išlikę statinių pamatai. Taigi Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, pažeidė jai nustatytą pareigą patikrinti, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, t. y. pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
  7. Kadangi teismas šioje byloje neanalizavo, kas yra kaltas dėl neteisėto statybas leidžiančio dokumento išdavimo, tai sprendė, kad statybos padarinius turi pašalinti asmuo, kurio žemėje jie yra pastatyti ir kuris yra jų savininkas, nes miško žemėje tokia statyba nebuvo galima. 
  8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų R. Z. ir Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą.
  9. Kolegija nurodė, kad atsakovas R. Z. miško žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn įgijo 2003  m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Sklypui nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos: botaniniai draustiniai (XLI), paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (XXIX), miško naudojimo apribojimai (XXVI), kelių apsaugos zonos (II). Šie apribojimai atsakovui nuosavybės teisės įgijimo metu buvo žinomi. Žemės įstatymo 21 straipsnis įtvirtino žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
  10. Atsakovo žemės sklypo, kuriame pastatyti atsakovo statiniai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio veikla. Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12 d. išdavė leidimą statyti naujus statinius – vieno buto gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatą. Tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiami statybų miško žemėje teisėtumo klausimai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu bei Miškų ir Žemės įstatymų nuostatomis, tokios paskirties žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008). Taigi miškams įstatymu yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007  m. rugsėjo  21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-754/2007). Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 pirmosios instancijos teismui vadovautis nebuvo pagrindo. Kita vertus, detalusis planas šiuo atveju yra, tik jo sprendiniai nebuvo realizuoti iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo.
  11. Pagal 2004 m. galiojusį teisinį reglamentavimą galėjo būti tvirtinamas detalusis planas, kurio tikslas miškų ūkio paskirties žemėje atkurti (pasatyti) sodybą – gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus. Tačiau detalusis planas tik patvirtino teritorijos plėtojimo sprendinius ir tai nėra dokumentas, suteikiantis teisę statyti pastatus. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis tiek 2004 m., tiek dabar galiojančia Statybos įstatymo redakcija, norint vykdyti statybas, reikia parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Trakų rajono savivaldybės administracija ginčijamą statybos leidimą išdavė tuomet, kai jau buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarimas, kuriame išaiškinta, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Tai, kad yra 2004 m. gruodžio 30 d. patvirtintas detalusis planas, nedaro jokios įtakos, nes jo sprendiniai iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo nebuvo realizuoti. Taigi atsakovo pastatytų statinių (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) statyba miškų ūkio paskirties žemėje iš viso negalima.
  12. Nustačius, kad nėra galimybės įteisinti ginčo pastatų statybos, bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti statytoją statinius nugriauti pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu kasacinio teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).
  13. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad 2005 m. išduotas statybos leidimas nėra panaikintas, todėl nėra pagrindo panaikinti ir tęstinį 2012 m. išduotą leidimą. 2005 m. rugsėjo 19 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. 272 suteikė teisę tiesti 0,4 kv. kabelinę liniją (prijungti atsakovo R. Z. gyvenamąjį namą prie elektros tinklų). Leidimas statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą išduotas 2012 m., t. y. po Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl nei 2005 m., nei 2009 m. išduoti leidimai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo leidimo teisėtumo. 
  14. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent R. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektą ir kad būtent teismine tvarka buvo nustatyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra išlikę statinių pamatai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype praeityje galimai stovėjo sodyba, todėl argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, pažeidė jai nustatytą pareigą patikrinti, ar tokia statyba yra galima.
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015 pateiktas išaiškinimas dėl subjektų, kuriems taikytina atsakomybė, nustatymo šioje byloje netaikytinas, nes nurodytoje byloje ieškovas reikalavimus dėl statybos padarinių šalinimo buvo pareiškęs tiek statytojui, tiek leidimą išdavusiai institucijai, o nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja įpareigoti tik statytoją savo lėšomis nugriauti ginčo statinius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu civilinėje byloje nebuvo spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų prisiteisimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).
  16. Atsakovo R. Z. ir L. O. santuoka įregistruota 2005 m. rugpjūčio 19 d. Miško žemės sklypas, kuriame pastatyti ginčo statiniai, atsakovo įgytas asmeninėn nuosavybėn, ginčo statinių statytojas yra R. Z., į ginčo statinius nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė šioje proceso stadijoje keliamų klausimų dėl griautinais pripažintų ginčo statinių teisinio režimo. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi teismas, priėmęs sprendimą, įpareigojantį statytoją – atsakovą R. Z. nugriauti savavališkai pastatytus gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, nenusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos atsakovo sutuoktinės teisių ir pareigų, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimu yra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovas R. Z. prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus pakeisti. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą papildyti ir išdėstyti taip: leisti atsakovui R. Z. per 6 mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. LNS-05-121012-00137 – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m; atsakovui R. Z. per nustatytą terminą neįteisinus visų statinių, nurodytų 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. LNS-05-121012-00137, – gyvenamojo namo, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinio pastato, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino suėjimo savo lėšomis nugriauti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. LNS-05-121012-00137 – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m; priteisti valstybei iš atsakovo R. Z. 12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos – 12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti ieškovei iš atsakovų R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos po 2,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nes neįvertino, kad yra galima klaidos ištaisymo arba žemės sklypo paskirties keitimo procedūra. Atlikus bent vieną iš šių procedūrų nebūtų pagrindo reikalauti statinius nugriauti. Atsakovas R. Z. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad žemės sklypo dalyje yra išlikę istoriniai sodybos pamatai, dėl to nurodyta žemės sklypo dalis negalėjo būti priskirta miškui, tačiau teismai to neįvertino. 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovas R. Z. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ištaisymo. Kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) nustačius, kad dėl kadastro tvarkytojo kaltės įrašyti netikslūs duomenys (Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas). Valstybinė miškų tarnyba atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, jog dalis žemės sklypo faktiškai niekada nebuvo apaugusi mišku ir nėra miško žemės naudmena. 2018 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. S-1801-53 Valstybinė miškų tarnyba nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Trakų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1220 nuspręsta, jog Trakų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksacinių sklypų duomenys, kurie registruoti miškų kadastre, yra tikslintini, išbraukiant nurodytus sklypus miško žemės plotų teritorijos, nes jie neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; žemės naudmenos – užstatyta teritorija. Taigi žemės sklypo dalis, esanti po šiuo metu pastatytu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, prie miškų ūkio paskirties žemės buvo priskirta per klaidą (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Žemės sklypo dalies nelaikant miškų ūkio paskirties žeme, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba žemės sklypo dalyje leistina. Taigi galimybė įteisinti statinių statybą egzistuoja, dėl to teismai turėjo sudaryti galimybę atsakovui R. Z. statinių statybą įteisinti ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą statinių statyba nebūtų įteisinta, reikalauti, kad statiniai būtų nugriauti. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Tokiu atveju, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismų nenagrinėtos. Atsakovas R. Z., nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nepateikė įrodymų, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis 1,5593 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų ne miško paskirties, priešingai, įrodinėjo, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype jis turėjo teisę atlikti statybos darbus, todėl argumentai dėl ne miškų ūkio paskirties žemės sklypo atmestini kaip pažeidžiantys CPK 353 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
    2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas R. Z. 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre taisymo. Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. S-1801-53 patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Trakų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės atsirado jau išnagrinėjus bylą, todėl atsakovas negali jomis remtis (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
    3. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl  savavališkos statybos padarinių šalinimo, o nagrinėjamoji byla yra dėl neteisėto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, todėl į nurodytą praktiką negali būti atsižvelgiama.
    4. Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad neteisėto statybą leidžiančio dokumento pagrindu vykdytą statybą būtų siekiama įteisinti, o šiuo metu atliekami atsakovo R. Z. veiksmai nesudaro pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir keisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, bet galėtų būti vertinami vykdymo procese, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
  3. Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniame skunde galimybė įteisinti statinius grindžiama naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurių nebuvo bylą nagrinėjant teismuose. Vien dėl to, jog atsakovas tik po teismų sprendimų priėmimo inicijavo miškų kadastro duomenų patikslinimo, žemės paskirties keitimo procedūras, teismai neturėjo galimybių šias aplinkybes ir įrodymus vertinti, taigi statytojas pats neįrodė ir nepagrindė statinių įteisinimo galimybės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesų metu. Kasacinis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus; jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
    2. Kasaciniame skunde pateikiamos naujos aplinkybės ir įrodymai (šiuo metu vyksta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paskirties keitimo procedūra bei Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. S-l801-53 išbraukti iš miško žemės plotų plotą, esantį po statiniais), kurie pagrindžia statinių statybos įteisinimo galimybę, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais bei vertinant, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės įteisinti statinius būtina spręsti fakto klausimą ir pasisakyti dėl naujų faktinių aplinkybių bei įrodymų, ši bylos dalis dėl statinių įteisinimo galimybės įvertinimo galėtų būti grąžinama nagrinėti iš naujo.

             

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
  2. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
  3. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
  4. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Kozacio?lu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03).
  5. Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2–3 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).
  6. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
  7. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas. Šio elemento egzistavimas suponuoja, kad teismas, esant prieštaravimų tarp skirtingų faktinių duomenų, ex officio (pagal pareigas) privalo imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir (ar) pats rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju tokių procesinių veiksmų atlikimas turi būti nukreiptas į pirmiau nurodyto rezultato pasiekimą, t. y. į bet kokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių reikalavimo pagrindą, egzistavimo pašalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 60 punktas).
  9. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), be kita ko, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 62 punktas).
  10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įrodinėjo atsakovui išduoto statybos leidimo neteisėtumą tuo pagrindu, kad statyba atsakovo žemės sklype – miškų ūkio paskirties žemėje yra draudžiama. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12 d. išdavė leidimą statyti naujus statinius – vieno buto gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas 2016 m. kovo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDI-PA-00-160322-00039, kuriuo nustatė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Teismai pripažino, kad statybos leidimas atsakovui išduotas neteisėtai, nes Trakų rajono savivaldybės administracija ginčijamą statybos leidimą išdavė tuomet, kai jau buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarimas, kuriame išaiškinta, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teismai konstatavo, kad atsakovo pastatytų statinių (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) statyba miškų ūkio paskirties žemėje iš viso negalima, todėl taikė ultima ratio ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis nugriauti statinius.
  11. Galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
  12. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, kurioje buvo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimas, išaiškinta, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas).
  13. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti statytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).
  14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 36 punktas).
  15. Atsakovas kasaciniu skundu iš esmės neginčija, kad statybos leidimo statyti pastatus miškų ūkio paskirties žemėje išdavimas pripažintinas neteisėtu, tačiau nurodo, kad žemė po pastatais priskirta miškų ūkio paskirties žemei per klaidą, kad Valstybinė miškų tarnyba atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, jog dalis žemės sklypo faktiškai niekada nebuvo apaugusi mišku ir yra ne miško žemės naudmena, todėl Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. S-1801-53 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Trakų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1220 nuspręsta, jog Trakų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksacinių sklypų duomenys, kurie registruoti miškų kadastre, yra tikslintini, išbraukiant iš miško žemės plotų teritorijos, nes neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; žemės naudmenos – užstatyta teritorija. Aplinkybę, kad yra nustatyti nauji kadastro duomenys, patvirtina VĮ Registrų centro duomenys. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą sutinka, kad nurodyti duomenys gali būti pagrindas įteisinti statinius.
  16. Taigi nagrinėjamoje byloje kasaciniame teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, atsiradusios jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo – kadastrinių duomenų tikslinimas, jos, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti esminę reikšmę šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui, sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Byloje nustačius, kad atsakovo pastatai pastatyti ne miškų ūkio paskirties žemėje, gali būti pripažįstama atsakovo teisė įteisinti pastatų statybą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.
  17. Minėta, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (nutarties 31 punktas), todėl atsakovo įpareigojimas nugriauti statinius, kaip ultima ratio, gali būti taikomas nesant jokių abejonių dėl pagrindo ją taikyti, t. y. dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (nutarties 32 punktas). Kadangi šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, tai bylą nagrinėjančiam teismui tenka aktyvesnis vaidmuo – turi būti patikrinti atsakovo nurodyti nauji faktiniai duomenys (pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus, taip pat ir pats teismas gali rinkti įrodymus (nutarties 32, 33 punktai) tam, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas, Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatos, proporcingumo principas (nutarties 25, 27, 28 punktai). Tuo atveju, jeigu atsakovo nurodyti faktai nepasitvirtintų ir nelemtų priešingos, nei teismai padarė šioje byloje, išvados, tai neteisėtos statybos padariniai turėtų būti šalinami šios nutarties 35, 36 punktuose nustatyta tvarka.
  18. Remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi faktinių aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai, todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo ir sprendžiamas klausimas dėl pastatų statybos įteisinimo galimybės Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. pažyma apie 3,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

 

 

                                                                      Egidijus Laužikas

 

 

                                                                      Dalia Vasarienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-20/2012
  • 3K-3-267/2013
  • 3K-7-134-916/2016
  • 3K-3-449/2013
  • 3K-3-196/2013
  • CPK
  • 3K-3-133/2008
  • 3K-3-388/2014
  • 3K-3-43/2015
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-39/2011
  • e3K-3-201-695/2018
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e3K-3-250-915/2018
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai